- Teismas
- Kauno apygardos teismas
- Dokumentas
- Nuosprendis
- Data
- 2021-04-27
- Bylos Nr.
- 1-191-478/2021
- Teisminio proceso Nr.
- 1-01-1-29855-2019-4
- Bylos rūšis
- baudžiamoji byla
- Teisėjas
- Jūratė Jakubonienė
- Kaltinamasis
- A.
- Civilinis ieškovas
- UAB ,,(duomenys neskelbtini)“
- Kategorijos
Kauno apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėja Jūratė Jakubonienė, sekretoriaujant Laimai Grėbliūnienei,
viešame teisiamajame posėdyje išnagrinėjo baudžiamąją bylą, kurioje
A. (A.) J., a. k. (duomenys neskelbtini) gim. (duomenys neskelbtini) Trakuose, (duomenys neskelbtini) pilietis, (duomenys neskelbtini), turintis pagrindinį išsilavinimą, nevedęs, dirbantis UAB ,,(duomenys neskelbtini)“ sandėlininku, Lietuvoje neteistas, faktinė gyv. vieta – (duomenys neskelbtini) Senųjų Trakų sen., Trakų r. sav., Lietuva, deklaruota gyv. vieta (duomenys neskelbtini), Senųjų Trakų k., Senųjų Trakų sen., Trakų r. sav., Lietuva,
kaltinamas nusikalstama veika, numatyta Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – ir BK) 183 straipsnio 2 dalyje.
Aprašomoji dalis
nustatė:
A. J., dirbdamas pagal 2015-01-14 darbo sutartį Nr. (duomenys neskelbtini) sandėlininku UAB „(duomenys neskelbtini)“, įmonės kodas (duomenys neskelbtini), Kauno padalinyje, esančiame (duomenys neskelbtini), Kaunas, 2015-01-15 pilnos individualios materialinės atsakomybės sutarties pagrindu būdamas materialiai atsakingas už jam patikėtą turtą – UAB „(duomenys neskelbtini)“ bendrovės lėšas, esančias AB ,,(duomenys neskelbtini)“ banko sąskaitose Nr. (duomenys neskelbtini) bei Nr. (duomenys neskelbtini), turėdamas tikslą pasisavinti jam patikėtą didelės vertės svetimą UAB „(duomenys neskelbtini)“ turtą, laikotarpyje nuo 2018‑01‑02 iki 2018-10-31, tiksliau ikiteisminio tyrimo nenustatytu laiku, turėdamas vieningą tyčią savintis svetimą UAB „(duomenys neskelbtini)“ priklausantį turtą, elektronine mokėjimo kortele ,,VISA Business Electron“ Nr. (duomenys neskelbtini) išgrynino 30 001,50 eurų, skirtus atsiskaitymams su fiziniais asmenimis už superkamas prekes, šių pinigų įnešimą į kasą fiksavo bendrovės kasoje, tačiau juos pasiliko sau, o pateisindamas neteisėtą įmonės lėšų pasisavinimą, pagal įsakymą Nr. (duomenys neskelbtini) būdamas atsakingas už darbą su elektroniniu kasos aparatu, operacijų teisėtumą ir atlikimą, išspausdino elektroninio kasos aparato kvitus, tariamai patvirtinančius, kad UAB ,,(duomenys neskelbtini)“ supirko iš fizinių asmenų realiai neegzistuojančias prekes – 24 vnt. naudotų medinių padėklų 600x800 mm, 1015 vnt. naudotų medinių padėklų 800x1200 mm, 122 vnt. naudotų medinių padėklų 1000x1000 mm, 15 vnt. naudotų medinių padėklų 1200x1200 mm, 140 vnt. naudotų medinių padėklų ,,(duomenys neskelbtini)“, 58 vnt. naudotų medinių padėklų nuo gipso, 1420 vnt. naudotų šarnyrinių padėklų apvadų, 5425 vnt. naudotų medinių padėklų ,,EUR“, 11 vnt. plastikinių padėklų (duomenys neskelbtini) 1000x1200 mm bei 223 vnt. naudotų medinių padėklų ir tariamai jiems išmokėjo grynais pinigais 30 001,50 eurų, tokiu būdu laikotarpyje nuo 2018-01-02 iki 2018-10-31 pasisavino jam patikėtą, jo žinioje buvusį didelės vertės svetimą UAB ,,(duomenys neskelbtini)“ priklausantį turtą – 30 001,50 eurų.
A. J. kaltu nusikaltimo padarymu prisipažino pilnai ir parodė, kad nuo 2015 metų sausio mėnesio dirbo sandėlininku UAB ,,(duomenys neskelbtini)“. Iki 2017 metų pradžios dirbo šios bendrovės Vilniaus sandėlyje, o nuo 2017 metų sausio mėnesio jį perkėlė į Kauno sandėlį. Pagal pareigas buvo atsakingas už visą sandėlio veiklą, darbo organizavimą, prekių supirkimą, jų remontą ir pardavimą fiziniams asmenims. Buvo pasirašęs visiškos materialinės atsakomybės sutartį. Jam buvo patikėta bendrovės elektroninė mokėjimo kortelė, kuria iš sąskaitos praktiškai kiekvieną dieną grynindavo pinigus, reikalingus atsiskaityti fiziniams asmenims už iš jų supirktus padėklus. Grynuosius pinigus įnešdavo į elektroninį kasos aparatą. Jam taip pat reikėdavo kas mėnesį daryti sandėlio prekių inventorizaciją. Nuo 2018 metų pradžios pradėjo lošti per lažybų bendrovę ,,(duomenys neskelbtini)“. Tam reikėjo pinigų, todėl panaudodavo išgrynintus įmonės pinigus. Į elektroninį kasos aparatą įvesdavo didesnį kiekį padėklų, nei realiai buvo supirkta, o išgryninęs kortele iš sąskaitos pinigus, skirtumą pasiimdavo sau. Turėdamas elektroninę mokėjimo kortele ,,VISA Business Electron“, iš įmonės banko sąskaitų išgrynino 30 001,50 eurų, kurie buvo skirti atsiskaitymams su fiziniais asmenimis už superkamas prekes, tačiau šiuos pinigus pasisavino. Tam, kad pateisinti jų pasisavinimą, išmušdavo fiktyvius čekius, kad neva žmogui išmokėti pinigai. Gruodžio mėn. pradžioje buvo pakviestas į pokalbį su vadovybe, kuris vyko viename iš Kauno viešbučių. To pokalbio metu jis direktoriaus, juristo ir buhalterės akivaizdoje prisipažino, kad vykdė fiktyvius padėklų pirkimus per (duomenys neskelbtini), o grynuosius pinigus, paimtus iš bendrovės sąskaitos, pasisavino. Kai vadovybei prisipažino pasisavinęs bendrovės lėšas, vadovas pasiūlė nuvykti pas notarą ir sudaryti skolos vekselį. Su tuo sutiko ir tą pačią dieną pas vieną iš Kauno notarų laisva valia pasirašė vekselį, kuriuo pripažino bendrovei padarytą apie 30 000 eurų žalą ir įsipareigojo per du metus įsiskolinimą grąžinti. Iš karto po vekselio pasirašymo savo noru išėjo iš bendrovės. Skolos padengimui iš jo nepanaudotų atostogų buvo išskaičiuota virš 2000 eurų. Skolos grąžinti nesisekė, todėl bendrovė kreipėsi į ikiteisminio tyrimo įstaigą. Šiuo metu grįžo dirbti į UAB ,,(duomenys neskelbtini)“, dirba sandėlininku Vilniuje, tačiau prie įmonės lėšų priėjimo neturi, dėl žalos atlyginimo susitarė su įmonės vadovu, nuoširdžiai gailisi dėl to, kad pasisavino jam patikėtą turtą.
A. J. prisipažinus kaltu ir išsamiai paaiškinus padarytos nusikalstamos veikos aplinkybes, nustatyta, kad nusikalstamos veikos padarymo aplinkybės nekelia abejonių, prokurorei ir kaltinamajam sutikus su sutrumpintu įrodymų tyrimu, baudžiamoji byla išnagrinėta sutrumpinto įrodymų tyrimo tvarka (Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso (toliau BPK) 273 straipsnis).
Motyvuojamoji dalis
Žemesnės instancijos teismas
Teismas, ištyręs ir įvertinęs visus ikiteisminio tyrimo metu surinktus duomenis, nustatė, kad įrodymai byloje surinkti Baudžiamojo proceso kodekso nustatyta tvarka, tai yra teisėtais būdais ir tvarka bei laikantis įstatymo. Byloje esantys įrodymai buvo patikrinti teisiamojo posėdžio metu.
Be A. J. parodymų, jo kaltė baudžiamojoje byloje įrodyta teisiamajame posėdyje ištirtais įrodymais.
Liudytojo R. K. parodymais (t. 5, b. l. 119-121), kuriais nustatyta, kad jis vadovauja UAB ,,(duomenys neskelbtini)“, dirba direktoriaus pareigose. Įmonės juristas G. D. po pirmosios inventorizacijos Kauno (duomenys neskelbtini) sandėlyje pateikė informaciją, kad yra prekinis ir piniginis neatitikimas, lyginant su buhalterinės apskaitos duomenimis. Neatitikimas buvo nežymus, apie 1000 eurų. Vyr. finansininkei T. V. nurodė, kad pasitikrintų sąskaitas, ar nėra įsivėlusi žmogiška klaida. Po 2018 m. gegužės ir birželio mėnesio inventorizacijų vyr. finansininkė T. V. informavo, kad prekių vienetų ir jų piniginė išraiška minėtame Kauno sandėlyje didėja. Be to, pastebėta, kad kituose keturiuose įmonės padaliniuose minimalūs neatitikimai nedidėja. Davė nurodymus dar kartą išsamiai, fiziškai patikrinti buhalterinės apskaitos dokumentus. Juristui G. D. davė nurodymus patikrinti vadybos pirkimus, pardavimus su juridiniais asmenimis, norėdamas išsklaidyti abejones dėl žmogiškos klaidos. Jam nebuvo pateikta patikima informacija, kad tai yra žmogiškos techninės klaidos, kas sukėlė realias abejones, kad sandėlio darbuotojai (vienas ar keli) gali vykdyti prekių arba pinigų vagystes. Buvo nuspręsta, kad kažkuriuo momentu bus daromas kontrolinis patikrinimas. Numatė, kad po 2018 metų lapkričio mėnesio inventorizacijos, sekančią darbo dieną kontrolinį sandėlio patikrinimą turi atlikti teisininkas G. D.. Teisininkas 2018-12-03 išvyko į Kauno (duomenys neskelbtini) sandėlį vykdyti pakartotinės inventorizacijos. 2018-12-04 rytą jis pateikė savo pastabas dėl kontrolinio patikrinimo, t. y. nurodė, kad kasoje rastas trūkumas apie 500 eurų, vienos euro padėklų pozicijos trūkumas apie 1000 vienetų, taip pat nurodė, kad yra neatitikimai ir kitose prekių pozicijose. Susipažinęs su kontrolinio patikrinimo rezultatais, paskambino sandėlininkui A. J. ir paprašė, kad darbo dienos bėgyje jis raštu pateiktų savo paaiškinimus, pastarasis atsiuntė elektroninį laišką, kuriame akivaizdžiai nebuvo atsakyta į užduotus klausimus. 2018-12-07 trise, t. y. jis, vyr. finansininkė T. V. ir teisininkas G. D. išvyko į Kauną, į viešbučio ,,(duomenys neskelbtini)“ konferencijų salę buvo iškviesti pirmiausia laisvesni tuo metu nuo darbo (duomenys neskelbtini) sandėlio darbuotojai: G. P., A. B., P. R. bei sandėlininkas A. J.. Po pokalbio buvo išsklaidytos abejonės, kad vagystes gali daryti darbuotojai, todėl vis didesnį įtarimą kėlė, kad tai galėjo daryti A. J., dėl to priėmė sprendimą, kad pokalbis su šiuo asmeniu bus įrašomas. Pokalbio metu A. J. prisipažino ir nurodė savo vykdytos nusikalstamos veikos schemą, t. y. jis imdavo iš įmonės banko sąskaitos pinigus, kuriuos turėdavo įnešti į kasą, kad galėtų vykdyti atsiskaitymus su fiziniais asmenimis, dalį pinigų realiai įnešdavo, dalį pasisavindavo, nors kasos aparate fiksuodavo, kad įneša visą sumą. O dėl atsiradusio kasos aparato skirtumo vykdydavo fiktyvius prekių pirkimus, t. y. įmušdavo čekius, kad pirkta prekių, nors jų realiai nepirko. Sandėlininkas prisipažino, kad pasisavintus įmonės pinigus jis išleisdavo, žaisdamas azartinius žaidimus, nes, pagal jo žodžius, jis yra nuo jų priklausomas. Dar prieš vykstant į Kauną vyr. finansininkė T. V. pateikė išsamią ataskaitą 2018-10-31 dienai, kurioje buvo nurodytas prekių trūkumas vienetais virš 8000 ir apie 30 000 eurų pinigine išraiška. Sandėlininkui pasiūlė pasirašyti skolos vekselį pas notarą. A. J. iš karto sutiko dėl vekselio pasirašymo, paprašydamas kaip galima maksimaliai atidėti jo padarytos žalos įmonei atlyginimo terminą. Priėmė sprendimą, kad maksimaliai gali suteikti dvejų metų terminą su sąlyga, kad pirmą skolos dalį A. J. dengs iš pinigų, kurie bus išmokami atsiskaitymo metu, toliau kiekvieną mėnesį dengs tam tikrą pinigų sumą pagal savo galimybes, orientuojantis į 10 000 eurų įnešimą iki 2019 metų birželio mėnesio. Taip pat kaip skolos grąžinimo užtikrinimo priemonę A. J. žadėjo pateikti tam tikro jo turimo nekilnojamojo turto dokumentus, kad įmonė galėtų turėti skolos grąžinimo garantą. Taip pat sutarė, kad A. J. nuo sekančios dienos bus atleistas iš darbo pačiam prašant, nes jis prašė negadinti jo reputacijos tam atvejui, kad galėtų susirasti darbą ateityje, kad galėtų greičiau grąžinti skolą įmonei. Jis grąžino įmonės kuro kortelę bei tarnybinį telefoną, ir tuomet tą pačią dieną atvyko pas notarą Kaune. Pas notarą A. J. savo ranka, laisva valia surašė vekselį 30 000 eurų sumai, už notaro paslaugas sumokėjo iš asmeninių lėšų. Nors A. J. ir padarė didelės žalos įmonei, dėl jo veiksmų nėra linkęs imtis visų drastiškų priemonių, kurios galimai asmeniui užtrauktų teistumą ir pakenktų jo tolimesniam asmeniniam gyvenimui. Po vekselio pasirašymo informavo A. J., kad jam nevykdant jų susitarimo, jis bus priverstas kreiptis į teisėsaugą ir pranešti apie jo padarytą nusikalstamą veiką. Pirmas įnašas skolos padengimui buvo padarytas darbo santykių nutraukimo dieną, t. y. 2018‑12‑08. Įmonei buvo grąžinta apie 2700 eurų, kurie A. J. buvo priskaičiuoto darbo užmokesčio didesnioji dalis atsiskaitymo dienai. Kadangi buvo tikimasi, kad A. J. laikysis duotų pažadų, kaip įmonės vadovas nusprendė nesikreipti į teisėsaugos institucijas dėl A. J. padarytos nusikalstamos veikos.
Liudytojo G. D. parodymais (t. 5, b. l. 123-125, 126-131), kuriais nustatyta, kad 2018 m. balandžio 6 d. jis sudarė teisinių paslaugų teikimo sutartį su UAB ,,(duomenys neskelbtini)“, pagal kurią atstovauja įmonę valstybės institucijose, santykiuose su trečiaisiais asmenimis, rengia procesinius dokumentus, vidaus teisės aktus, darbo tvarką ir panašiai. Bendrovės vadovo R. K. nurodymu atlieka sandėlio inventorizacijas, ruošia ataskaitas apie inventorizacijas ir pateikia pastabas apie pastebėtus neatitikimus, darbo sandėlio specifiką. UAB ,,(duomenys neskelbtini)“ yra nusistovėjusi ir patvirtinta tvarka vieną kartą metuose daryti bendrą viso materialaus turto inventorizaciją ir kiekvieno mėnesio paskutinę darbo dieną padalinio sandėlininkas turi padaryti prekių – medinių padėklų, medinių apvadų, plastikinių dėžių inventorizaciją, kurios ataskaitą perduoda apskaitos skyriui elektroniniu būdu. Apskaitos skyrius už praėjusį mėnesį gauna sąskaitas, kurios suvedamos į buhalterinės apskaitos programą. Tuomet matosi, ar sandėlio likučiai sutampa su buhalterinės apskaitos duomenimis. Kai yra nedideli neatitikimai, tai su sandėlininku dar kartą pasiaiškinama, ar nėra praleisti prekių gavimai ir išvežimai. Tokiu atveju sugretinami duomenys, gauti iš visų padalinių, ir nustatomos techninės klaidos, kurios yra ištaisomos. Bendrovė turi veikiančius šešis padalinius – du Kaune, adresu (duomenys neskelbtini) ir (duomenys neskelbtini), bei po vieną Šiauliuose, (duomenys neskelbtini), Marijampolėje ir Vilniuje. Kauno sandėlyje adresu (duomenys neskelbtini) dirba sandėlininkas ir apie 5-7 darbuotojus. Sandėlininko pareigose nuo 2017 metų dirbo A. J.. Iki tol jis dirbo paprastu darbininku Vilniaus padalinyje, užsirekomendavo kaip patikimas darbuotojas. 2018 metų balandžio mėnesį gavo pirmą užduotį įvykdyti prekių inventorizaciją sandėlyje (duomenys neskelbtini), Kaunas. Tai buvo eilinė mėnesio inventorizacija, bet jis buvo siunčiamas praktiniams įgūdžiams įgyti, susipažinti su sandėlio veikla, darbo specifika. Inventorizaciją darė su A. J. gale darbo dienos. Abu suskaičiavo sandėlio prekes ir supildė inventorizacijos aktą, kurį elektroniniu būdu nusiuntė į buhalterinės apskaitos skyrių. Apie balandžio 15 d. iš buhalterinės apskaitos skyriaus gavo duomenis, kokie turi būti sandėlio likučiai. Juos sugretinęs su inventorizacijos akte nurodytais duomenimis pamatė neatitikimus: trūko 425 vnt. 800x1200 mm medinių padėklų, 554 vnt. 1000x1200 mm medinių padėklų, pinigine išraiška trūkumas susidarė apie 1000 eurų, bet skaičiavimai buvo atlikti vidutinėmis pirkimo kainomis. Tuo metu bendrovė pagal tokius duomenis neįžvelgė didelių problemų, nes buvo laikoma, kad galėjo įvykti žmogiška klaida ir medinių padėklų rūšių paskirstymas. Po šio atvejo, kaip ir paprastai, padalinių sandėlininkai kiekvieno mėnesio paskutinę darbo dieną siuntė inventorizacijos ataskaitas buhalterinės apskaitos skyriui. Sugretinus duomenis buvo matyti, kad būtent tame pačiame Kauno sandėlyje (duomenys neskelbtini) didėja prekių trūkumas tiek vienetais, tiek pinigine išraiška. Buhalterinės apskaitos skyrius stengėsi ieškoti problemos jų veiklos srityje, o jis pats patikrino visus vadybos (vadybininkų) rugsėjo ir spalio mėnesio pirkimo ir pardavimo aktus iš juridinių asmenų, tačiau ten jokių neatitikimų nenustatė. Įvertinus buhalterinės apskaitos darbą ir vadybos veiklą, jokių klaidų nebuvo nustatyta. Beliko važiuoti ir dar kartą inventorizuoti Kauno sandėlį (duomenys neskelbtini). Kaip tik 2018-11-30 A. J. pateikė sandėlio inventorizacijos aktą už praėjusį (spalio) mėnesį. Jis tos inventorizacijos rezultatų nežinojo, kadangi jie buvo buhalterinės apskaitos skyriuje. Vadovas nusprendė, kad būtina atlikti kontrolinį patikrinimą šiame sandėlyje, todėl vadovo nurodymu, neinformavus A. J., 2018-12-03 apie 8.15 val. jau buvo sandėlyje. Su A. J. nuėjo patikrinti konkrečių, brangiau kainuojančių prekių pozicijų, t. y. euro medinių padėklų. Kelios pozicijos neatitiko nežymiai, o (duomenys neskelbtini) trūko 934 vnt. Paprašė sandėlininko parodyti, kur jie yra, t. y. kurioje sandėlio vietoje sukrauti. Jis pasakė, kad jų nėra ir nežino, kur galėtų būti. Inventorizaciją jis teigė daręs ne skaičiuodamas prekes, o pagal krovinio važtaraščius. Nuėmus kasos aparato ,,(duomenys neskelbtini)“ X ataskaitą turėjo būti 994,1 euro, o buvo 527 euro, trūkumas 467,41 euro. Paprašė paaiškinti trūkumą, į ką A. J. pasakė, kad pinigus atidavė klientui už padėklus, tačiau nespėjo įmušti į kasą. 2018-12-04 ryte pateikė kontrolinio patikrinimo ataskaitą vadovui ir nurodė esminius neatitikimus. Kiek žino, vadovas paprašė A. J. pasiaiškinti raštu, bet išsamios informacijos, pateisinančios susidariusi trūkumą sandėlyje ir kasos neatitikimą, negavo. Vadovas nusprendė 2018-12-07 vykti į Kauną ir aiškintis situaciją praktiškai. Tą dieną vadovas R. K., jis ir vyr. finansininkė T. V. atvyko į Kauną. Buvo iškviesti trys sandėlio (duomenys neskelbtini) darbuotojai, kurie turėjo mažesnį darbo krūvį, t. y. P. G., A. B. ir P. R. bei sandėlininkas A. J.. Darbininkai nepasakė jokios reikšmingos informacijos, bet G. P. sakė, kad nujautė, jog turėtų būti susidaręs prekių trūkumas. Jo manymu, tie trūkumai gali būti susidarę dėl sandėlininko netinkamo darbo, t. y. nuolatinio ir ženklaus vėlavimo į darbą, neteisingai fiksuojamų prekių defektavimų ir kitos veiklos. A. J. prisipažino, kad fiktyviai įformindavo prekių pirkimą per (duomenys neskelbtini) kasos aparatą, o pinigus pasiimdavo sau. Jis sakė, kad į mėnesį jis pasisavindavo apie 1500-2000 eurų ir daugiau, tai tęsėsi apytikriai nuo 2018 metų pradžios, kai vėl pradėjo lankytis kazino, turi priklausomybę nuo azartinių lošimų. A. J. pagal atliekamas pareigas turėjo įmonės kortelę, iš kurios turėdavo nuimti grynuosius pinigus ir juos įnešti į kasos aparato kasą, kad galėtų vykdyti atsiskaitymus su fiziniais asmenimis. Jis nuimdavo atitinkamą sumą, tačiau į kasą įnešdavo mažiau, tokiu būdu skirtumą pasisavindamas. Tuo tarpu per kasos aparatą fiksuodavo, kad tariamai nupirko atitinkamą kiekį medinių padėklų. Pagal pateiktą buhalterinės apskaitos ataskaitą 2018-10-31 dienai buvo nustatyta, kad minėtame sandėlyje trūksta prekių už 30 001 eurų. A. J. prisipažino, kad pasisavino visą šią sumą ir sutiko pasirašyti vekselį kaip garantą, kad per du metus atsiskaitys su įmone. Tuomet vyko pas notarą Kaune, kur procedūros vyko tik tarp direktoriaus ir A. J.. Tą pačią dieną sutarė, kad A. J. parašys pareiškimą atleisti iš darbo pačiam prašant, grąžino kuro kortelę ir tarnybinį telefoną, iš darbo buvo atleistas nuo 2018-12-08. Buvo suderėta su direktoriumi, kad atsiskaitymui priklausančią darbo užmokesčio dalį padarys kaip pirmą įnašą skolai padengti, tokiu būdu į įmonės kasą buvo pervesta apie 2746,16 eurų kaip A. J. skolos įmonei padengimas. Savo įsipareigojimų dalimis grąžinti skolą A. J. nevykdė, todėl vadovas nusprendė kreiptis į teisėsaugos institucijas, kad būtų ištirta A. J. nusikalstama veika.
Liudytojos T. V. parodymais (t. 5, b. l. 136-137), kuriais nustatyta, kad ji nuo 2012 metų dirba UAB ,,(duomenys neskelbtini)“ vyriausiosios finansininkės pareigose. Į jos pareigas įeina darbas nuo pirminių dokumentų suvedimo į buhalterinę programą ,,(duomenys neskelbtini)“ iki finansinės atskaitomybės pridavimo registrų centrui ir ataskaitų vadovui pateikimas. 2018 m. balandžio mėnesį visi tuo metu buvę penki įmonės padaliniai kituose miestuose pateikė mėnesio prekių inventorizacijos atskaitas, pagal kurias buvo pastebėtas prekių neatitikimas padalinio (duomenys neskelbtini), Kaune, sandėlyje. Informacija buvo pateikta vadovui R. K., vadovas nurodė pirmiausia sutikrinti buhalterinius dokumentus ir jų teisingą suvedimą į buhalterinę programą, siekiant atmesti žmogiškas klaidas. Ji fiziškai sutikrino visus duomenis už 2018 m. kovo mėnesį, jokių neatitikimų buhalterijoje nenustatė. Tačiau pagal mėnesio inventorizacijos aktus prekių neatitikimas minėtame Kauno sandėlyje vis didėjo. Buhalterijos skyrius apie tai pateikdavo informaciją įmonės vadovui ir juristui. 2018-10-31 dienai suskaičiavo, kad neatitikimas yra apie 8453 vienetai medinių padėklų už 30 001,50 eurų sumą. 2018 metų gruodžio pradžioje vadovas nurodė važiuoti į Kauną aiškintis situacijos dėl prekių trūkumo, todėl 2018-12-07 ji, vadovas R. K. ir juristas G. D. nuvyko į Kauną. Buvo nuspręsta susitikti pokalbiui su sandėlio darbuotojais, tam buvo pasirinkta vieno Kauno viešbučio konferencijų salė. Buvo iškviesti keli sandėlio darbuotojai ir sandėlininkas A. J., kuris ir pateikdavo buhalterijos skyriui faktinius inventorizacijos likučius sandėlyje. Kiek pamena, pokalbio metu eiliniams darbininkams nebuvo žinoma prekių trūkumo susidarymo sandėlyje priežastys, tačiau A. J. prisipažino, kad laikotarpiu nuo 2018-01-01 iki 2018‑11-30 jis vykdė fiktyvius prekių (medinių padėklų) supirkimus per elektroninį kasos aparatą. Jis aiškino, kad nuimdavo pinigus iš įmonės banko sąskaitos, į kasą įdėdavo mažesnę sumą, nei faktiškai nuimdavo pinigų iš sąskaitos, o į kasą darydavo pinigų įdėjimą didesnei sumai. Tam pinigų skirtumui buvo atliekami fiktyvūs supirkimai.
Liudytojo A. B. parodymais (t. 5, b. l. 143-144), kuriais nustatyta, kad UAB ,,(duomenys neskelbtini)“ Kauno sandėlyje, adresu (duomenys neskelbtini), Kaune, dirbo du metus, t. y. nuo 2017 m. balandžio mėnesio iki 2019 m. birželio mėnesio. Jo pareigos buvo iš pradžių paprastas darbininkas, vėliau perėjo į auto krautuvo vairuotojus. Į pareigas įėjo vilkikų pakrovimas ir iškrovimas, pagalba sandėlyje rūšiuojant padėklus. Tuo metu sandėlyje dirbo 5 darbuotojai kartu su sandėlininku A. J.. Pastarasis buvo atsakingas už sandėlio darbą. Tačiau kai jo nebūdavo, jis prašydavo liudytojo išrašyti krovinio važtaraščius arba palikdavo jau užpildytus. Dar vykdavo padėklų supirkimas iš fizinių asmenų: atvykdavo civiliai žmonės, kurie atveždavo nereikalingus medinius padėklus ir parduodavo bendrovei pagal nustatytus įkainius, apie kuriuos būdavo informuojami vietoje. Jam taip pat teko keletą kartų atlikti kasos operacijas, t. y. įmušdavo į kasą supirktų padėklų sumą, įnešdavo grynuosius pinigus į kasą ir paduodavo pardavėjui kasos kvitą. Tai darė tik tais atvejais, kai A. J. nebūdavo arba pastarasis būdavo labai užsiėmęs kitais darbais. Kasos aparatas buvo atskiroje patalpoje, sandėlininko ofise (būdelėje), kuris būdavo rakinamas. Iš esmės su kasa dirbti turėjo teisę tik A. J., bet atskirais atvejais jam pagelbėdavo padėklų remontuotojas G. (pavardės nežino). Kasoje visada būdavo grynųjų pinigų, kurie buvo skirti atsiskaityti su fiziniais asmenimis. Suma nebuvo didelė, iki 1000 eurų. Nėra matęs, kad pinigus A. J. iš kasos išimtų ir dėtų į, pavyzdžiui, seifą, kuris taip pat sandėlyje buvo, tik stovėjo nenaudojamas. A. J. pildė visus buhalterinės apskaitos žurnalus, darė atsiskaitymus, bet apie juos jokių žinių neturi. UAB ,,(duomenys neskelbtini)“ vadovybė buvo (duomenys neskelbtini), tad kartais kažkas iš valdžios, pagrinde teisininkas, atvažiuodavo į sandėlį ir kartu su A. J. atlikdavo sandėlio reviziją. Pats sandėlio patikrinime nedalyvaudavo ir apie rezultatus niekas jo neinformuodavo. Padėklų apyvarta nuolat keitėsi, kadangi susirinkę per dieną padėklai būdavo iš karto iš sandėlio išvežami vilkikais, todėl sandėlis nuolat būdavo valomas. 2018 metų pabaigoje, gruodžio pradžioje, iš Klaipėdos atvažiavo įmonės valdžios atstovai. Dar prieš dieną buvo informuotas, kad viename iš Kauno viešbučių vyks pokalbis. Į pokalbį vyko jis, A. J., G.. Į pokalbį kvietė po vieną. Kai užėjo į salę, sužinojo, kad jų sandėlyje yra problemų, t. y. nustatytas ženklus euro padėklų trūkumas. Pokalbio metu vadovybės atstovai klausė jo, kokia veikla užsiima sandėlyje, paprašė apie tai parašyti paaiškinimą. Viską surašė nuodugniai, t. y., kad be pagrindinių pareigų dar kartais dirbdavo su kasos aparatu, išrašydavo važtaraščius. Buvo klausiama ir apie A. J., t. y. apie tai, ar jis vėluoja į darbą, ar išvažiuoja kur nors darbo metu. Patvirtino, kad A. J. į darbą vėluodavo dažnai, bet nežino, dėl kokių priežasčių. Jo vėlavimas buvo daugiausia iki valandos laiko. Kartais jis išvažiuodavo anksčiau iš darbo (iki valandos laiko). Kartais vidury darbo jis važiuodavo į kitą Kauno sandėlį ((duomenys neskelbtini) gatvėje) darbo reikalais. Daugiau nieko negalėjo paaiškinti nei pokalbio metu, nei šioje apklausoje, dėl ko susidarė padėklų trūkumas. Asmeniškai jis tais retais atvejais su kasa dirbo sąžiningai, nepadarė jokių nuostolių bendrovei. Pakeitė darbovietę dėl to, kad jo pagal algą netenkino darbo sąlygos, iš UAB ,,(duomenys neskelbtini)“ išėjo 2019-06-30.
Liudytojo G. P. parodymais (t. 5, b. l. 146-148), kuriais nustatyta, kad nuo 2017 metų balandžio mėnesio iki 2019 metų vasario mėnesio jis dirbo UAB ,,(duomenys neskelbtini)“ sandėlyje adresu (duomenys neskelbtini), Kaunas. Jo pareigos buvo palečių remontininkas, jis taisydavo sugadintus medinius padėklus. Įmonė vertėsi padėklų supirkimu ne tik iš juridinių, bet ir iš fizinių asmenų, padėklų remontu ir gamyba. Jo darbo laikotarpiu sandėlyje dirbo apie 7 žmones su sandėlininku. Kai kurie darbuotojai pasikeitė, bet sandėlininkas visada buvo A. J.. Kiek pamena, sandėlininkas A. J. gan dažnai, ypač paskutinius jo darbo metus, vėluodavo į darbą, kartais ir iš viso neatvažiuodavo. A. J. pagal žodinį susitarimą pavaduodavo sandėlininko asistentas, rūšiuotojas ir krautuvo vairuotojas A. B.. Būdavo ir tokių momentų, kai A. B. dėl didžiulio darbo krūvio vienas niekaip nespėdavo, todėl paprašydavo jo, kad padėtų išrašyti krovinio važtaraščius išvykstantiems sutaisytiems padėklams. Važtaraščių yra išrašęs ne kartą ir nemažai. Važtaraščius išrašyti išmokė pats A. J.. Niekas iš darbuotojų neturėjo teisės dirbti su kasa, net nebuvo specialiai tam apmokyti. Bet A. B. teko to išmokti, nes reikėjo tam tikrais momentais pavaduoti sandėlininką, jam nesant darbe. Jeigu A. B. nespėdavo, jo prašymu padėdavo išimti iš kasos grynuosius pinigus, kad būtų galima atsiskaityti su klientais, tačiau jis nemokėjo išmušti kasos kvito. A. J. kitą dieną suvesdavo visos praeitos dienos apyvartos ataskaitą ir sutvarkydavo visus finansinius formalumus, užpildydavo kasos žurnalus ir ataskaitas. Kasos aparatas buvo vadinamojoje būdelėje – atskiroje patalpoje sandėlio viduje. Iš pradžių patalpa buvo rakinama, naudojant magnetinę kortelę, bet kai kortelės mechanizmas sugedo, niekas jo netaisė ir patalpa tapo neberakinama. Į tą patalpą darbuotojai vis vien turėjo patekti, nes ten buvo ir persirengimo kambarys bei spintelės. Realiai kasos aparatas buvo laisvai prieinamas kiekvienam darbuotojui, tačiau tiesiai virš kasos aparato buvo įrengta vaizdo stebėjimo kamera, kas pilnai užtikrino kontrolę. Kasoje būdavo iki 1000 eurų per dieną, nes buvo nurodymas įdėti į kasą maždaug tokią sumą. Tai padarydavo A. J., kadangi turėjo bendrovės banko kortelę ir tik jis galėdavo grynuosius pinigus nuimti iš įmonės sąskaitos ir įnešti į kasą, kad būtų galima atsiskaityti su padėklų pardavėjais – fiziniais asmenimis. Per dieną superkamų padėklų skaičius būdavo labai nevienodas, kadangi buvo parduodamas skirtingas padėklų kiekis. Supirktus padėklus rūšiuodavo tuo pačiu metu, nes kiekvienas padėklas turėjo atskirą įkainį. Išrūšiuoti padėklai autokrautuvu būdavo vežami prie remonto stalų arba dedami į remonto eilę, kad būtų galima taisyti vėliau. Pirmiausia būdavo remontuojami tie padėklai, kurie turėdavo greičiausiu laiku išvykti stambiomis partijomis užsakovams. Kasos patalpoje būdavo kompiuteris, kuriuo naudotis galėjo visi darbuotojai. Kompiuteryje būdavo Excel lentelė, kurią rengdavo vadyba, į kurią būdavo surašomi mėnesio užsakymai, bet ją atidarius matydavosi tik savaitei sudaryti užsakymai. Jis apytikriai 2018 metų vasaros pabaigoje pastebėjo, kad A. J. į tą atrūšiuotų palečių Excel lentelę A. B. išrūšiuotus padėklus užsirašydavo ir sau, tokiu būdu skaičiai dubliuodavosi. Tokiais veiksmais sandėlininkas norėjo nuslėpti savo nebuvimą darbe, o lentelė ir jos duomenys buvo labai svarbūs, nes pagal jos duomenis buhalterija skaičiuodavo atlyginimus. Sandėlio patikrinimą kas kelis mėnesius atlikdavo pats sandėlininkas A. J., bet tas patikrinimas būdavo absoliučiai formalus – tik perėjimas per sandėlį ir vizualus apžiūrėjimas, kuris užtrukdavo iki 10 minučių laiko. UAB ,,(duomenys neskelbtini)“ vadovybė dirbo (duomenys neskelbtini), iš ten į jų sandėlį atstovai atvažiuodavo gan retai. Kartą per metus būdavo ir detalus sandėlio auditas, kurį darė bendrovės teisininkas, dalyvaujant sandėlininkui. Patikrinimo rezultatai paprastiems darbuotojams nebuvo skelbiami, todėl niekas nežinojo, jeigu ir rasdavo kokių neatitikimų. 2018 metų pabaigoje, apytikriai gruodžio pradžioje, darbo metu gavo telefoninį skambutį iš bendrovės teisininko G. D., kad nedelsiant turi atvykti pokalbiui su vadovybe. Pokalbis vyko viename iš Kauno viešbučių. Pokalbio metu dalyvavo direktorius R. K., minėtas teisininkas ir buhalterė. Jį pagrinde klausinėjo apie sandėlininką A. J.. Vadovybę domino, ar jis nebuvo pastebėjęs sandėlininko daromų kažkokių nusikalstamų veikų ar kitokių pažeidimų. Jis neturėjo ką pasakyti, nes realiai nematė A. J. elgesyje nieko nusikalstamo. Jis tik pasakė apie jo vėlavimus į darbą ir sudubliuotus padėklų skaičiaus duomenis Excel lentelėje. Keletą dienų iki pokalbio sandėlio kompiuterio elektroniniame pašte jis rado ir perskaitė laišką iš R. K. ar jo administratorės, kuriame buvo rašoma apie padėklų trūkumą sandėlyje (duomenys neskelbtini). A. J. buvo nurodyta pasiaiškinti, kodėl susidarė tokia situacija. Fakto, kad A. J. galėjo savintis įmonės pinigus iš kasos ar sąskaitos nežino, nes niekada to nematė ir neįtarė. Iš UAB ,,(duomenys neskelbtini)“ išėjo 2019‑02-04 dėl to, kad visiškai netenkino atlyginimas pagal esamą darbo krūvį, be to, gavo pasiūlymą dirbti užsienyje.
UAB ,,(duomenys neskelbtini)“ pareiškimu (t. 1, b. l. 17-21), kuriuo nustatyta, kad 2019‑07‑10 bendrovė kreipėsi į ikiteisminio tyrimo įstaigą pranešdama apie tai, jog atlikus šios bendrovės sandėlio, adresu (duomenys neskelbtini), Kaunas, prekių inventorizaciją už laikotarpį nuo 2018-01-02 iki 2018-10-31, nustatytas 8453 vnt. (duomenys neskelbtini) padėklų trūkumas, dėl ko bendrovei padaryta 30 001,50 eurų turtinė žala. Sandėlininkas A. J. prisipažino, kad vykdė fiktyvius prekių padėklų pirkimus iš fizinių asmenų, kad iš kasos galėtų neteisėtai pasisavinti jam patikėtas ir jo žinioje esančias bendrovės pinigines lėšas.
Darbo sutartimi (t. 1, b. l. 22-24, 28), kuria nustatyta, kad A. J. 2015-01-14 priimtas į darbą UAB ,,(duomenys neskelbtini)“ dirbti darbininko pareigose Vilniaus padalinyje, nuo 2017-01-18 perkeltas dirbti sandėlininku darbininku į Kauno padalinį.
Sutartimi (t. 1, b. l. 25) nustatyta, kad 2015-01-15 tarp UAB ,,(duomenys neskelbtini)‘ ir A. J. sudaryta pilnos individualios materialinės atsakomybės sutartis.
Įsakymu (t. 1, b. l. 38), kuriuo nustatyta, kad UAB ,,(duomenys neskelbtini)“ direktorius 2018-01-02 įsakymu sudarė inventorizacijos komisiją Kauno padalinyje, į kurios sudėtį įėjo A. J. ir kiti du asmenys, kuriems buvo pavesta atlikti mėnesines ir metines inventorizacijas, su šiuo įsakymu A. J. buvo supažindintas pasirašytinai.
Įsakymu (t. 1, b. l. 39), kuriuo nustatyta, kad UAB ,,(duomenys neskelbtini)“ direktorius 2018-01-02 įsakymu A. J. paskirtas atsakingu už darbą su (duomenys neskelbtini), už operacijų teisėtumą ir atlikimą laiku, su šiuo įsakymu A. J. buvo supažindintas pasirašytinai.
Inventorizacijos aprašu (t. 1, b. l. 40-46), kuriuo nustatyta, kad 2018-10-31 UAB ,,(duomenys neskelbtini)“ Kauno padalinyje, esančiame (duomenys neskelbtini), Kaune, atlikus inventorizaciją, rastas prekių trūkumas.
Buhalterine pažyma (t. 1, b. l. 47), kuria nustatyta, kad 2018-10-31 inventorizacijos metu nustatytas šių prekių trūkumas: 24 vnt. naudotų medinių padėklų 600x800 mm, 1015 vnt. naudotų medinių padėklų 800x1200 mm, 122 vnt. naudotų medinių padėklų 1000x1000 mm, 15 vnt. naudotų medinių padėklų 1200x1200 mm, 140 vnt. naudotų medinių padėklų ,,(duomenys neskelbtini)“, 58 vnt. naudotų medinių padėklų nuo gipso, 1420 vnt. naudotų šarnyrinių padėklų apvadų, 5425 vnt. naudotų medinių padėklų ,,(duomenys neskelbtini)“, 11 vnt. plastikinių padėklų (duomenys neskelbtini) 1000x1200 mm bei 223 vnt. naudotų medinių padėklų, viso prekių trūkumas 8453 vnt. 30 001,50 Eur sumai.
Tarpusavio skolų suderinimo aktu (t. 1, b. l. 49) nustatyta, kad 2018-12-31 A. J. pasirašytinai patvirtino, jog yra skolingas UAB ,,(duomenys neskelbtini)“ 27 253,84 Eur.
UAB ,,(duomenys neskelbtini)“ pateiktais dokumentais: inventorizacijos aprašais, didžiąja knyga, atsargų likučiais, pirktų prekių ir paslaugų sąrašais, prekių defektavimo aktais, kasos kvitais (t. 1, b. l. 75-196, t. 2, b. l. 1-200, t. 3, b. l. 1-200, t. 4, b. l. 1-196), kuriais nustatyta, kad faktinis prekių trūkumas UAB ,,(duomenys neskelbtini)“ padalinyje, esančiame Kaune, (duomenys neskelbtini), nuosekliai didėjo nuo 2018 m. pradžios.
Faktinių aplinkybių konstatavimo protokolu (t. 5, b. l. 2-9), kuriuo nustatyta, kad skaitmeniniame garso įraše, kuriame girdisi trijų vyrų ir vienos moters balsai, vienas vyriškas balsas pripažįsta, kad lošimams kazino reikėjo pinigų, todėl apie metus laiko savinosi įmonės lėšas: kortele išgrynindavo pinigus, į kasą įdėdavo dalį pinigų, likusią dalį pasisavindavo, per mėnesį – 1000 – 1500 Eur, galutinė pasisavintų pinigų suma galėtų būti virš 30 000 Eur.
Banko sąskaitų išrašais (t. 5, b. l. 11-109), kuriais nustatytos A. J. įmonei priklausančia banko kortele išgrynintos pinigų sumos iš UAB ,,(duomenys neskelbtini)“ AS ,,(duomenys neskelbtini)“ Lietuvos skyriuje esančių atsiskaitomųjų sąskaitų.
Specialisto išvada Nr. 04/11-2-25-7730 (t. 5. b. l. 157- 200, t. 6. b. l. 1-9), kuria nustatyta, kad 2018-08-01 įvyko UAB „(duomenys neskelbtini)“, įmonės kodas (duomenys neskelbtini), reorganizacija, tačiau UAB „(duomenys neskelbtini)“ neatliko inventorizacijos kaip numatyta Inventorizacijos taisyklių 9 punkto 1 dalies nuostatuose: „9. Subjektai inventorizuoja turtą ir įsipareigojimus dažniau, nei nurodyta Taisyklių 7 ir 8 punktuose, kai: 9.1. yra reorganizuojami (pagal sprendimo reorganizuoti subjektą priėmimo dienos būklę) ar likviduojami (pagal subjekto likvidatoriaus paskyrimo dienos būklę)<...>“. Pagal tyrimui pateiktus dokumentus, UAB „(duomenys neskelbtini)“ tiriamuoju laikotarpiu atliko 4 (keturias) atsargų inventorizacijas (duomenys neskelbtini), Kaune: 1. Pagal 2017-12-31 apskaitos duomenis inventorizacijos aprašas Nr.2 (8 mėn. iki reorganizacijos) (3 priedas). 2. Pagal 2018-10-31 apskaitos duomenis inventorizacijos aprašas Nr. (duomenys neskelbtini) (2 mėn. po reorganizacijos) (6 priedas). 3. Pagal 2018-11-30 inventorizacijos akto kopija (3 mėn. po reorganizacijos) (4 priedas). 4. Pagal 2018-12-31 apskaitos duomenis inventorizacijos aprašas Nr.1 (4 mėn. po reorganizacijos) (7 priedas). Pagal tyrimui pateiktus dokumentus, UAB „(duomenys neskelbtini)“ tiriamuoju laikotarpiu atliko 2 (du) grynųjų pinigų patikrinimus kasoje (duomenys neskelbtini), Kaune: 1. Grynųjų pinigų patikrinimo kasoje aktas 2017-12-29 Nr. (duomenys neskelbtini) (8 mėn. iki reorganizacijos). 2. Grynųjų pinigų patikrinimo kasoje aktas 2018-12-31 Nr. (duomenys neskelbtini) (4 mėn. po reorganizacijos). Dvi inventorizacijos (pagal 2017-12-31 apskaitos duomenis inventorizacijos aprašas Nr. 2 ir grynųjų pinigų patikrinimo kasoje aktas 2017-12-29 Nr.(duomenys neskelbtini)) pagal tyrimui pateiktus dokumentus tiriamuoju laikotarpiu atliktos prieš reorganizaciją 2018-08-01. Keturios inventorizacijos (aprašas Nr. (duomenys neskelbtini), 2018‑11‑30 inventorizacijos akto kopija, aprašas Nr. 1 ir grynųjų pinigų patikrinimo kasoje aktas 2018-12-31 Nr. (duomenys neskelbtini)) pagal tyrimui pateiktus dokumentus tiriamuoju laikotarpiu atliktos po reorganizacijos 2018-08-01. Kadangi inventorizacija nebuvo atlikta reorganizacijos metu 2018-08-01, todėl tyrimo metu negalima palyginti duomenų ir nustatyti, ar UAB „(duomenys neskelbtini)“ turto ir įsipareigojimų likučiai buvo teisingai užfiksuoti 2018-08-01 bendrovės „(duomenys neskelbtini)“ buhalterinėje apskaitoje ir nustatyti, ar duomenys yra teisingi. Po 2018‑08-01 reorganizacijos įformintoje atsargų inventorizacijoje pagal 2018-10-31 apskaitos duomenis inventorizacijos aprašu Nr. (duomenys neskelbtini) (2 mėn. po reorganizacijos) (6 priedas) fiksuotas prekių 8453 vnt. trūkumas už 30 001,50 Eur, tačiau negalima jų duomenų palyginti su bendrovės „(duomenys neskelbtini)“ buhalterinės apskaitos duomenimis ir nustatyti jų teisingumo, nes reorganizacijos metu 2018-08-01 nebuvo atlikta inventorizacija. Tyrimo metu nustatyta, jog 2018.10.31 datai atsargų kiekinės ir suminės ataskaitų duomenys skiriasi su inventorizacijos duomenimis pagal 2018.10.31 apskaitos duomenis Nr. (duomenys neskelbtini), skirtumas sudaro 8452,99 vnt., kuris taip pat įrašytas UAB „(duomenys neskelbtini)“ buhalterinėje pažymoje dėl nustatyto prekių trūkumo Nr. 2018-12-07 Nr. (duomenys neskelbtini). Atsižvelgiant, jog pirmame išvados klausime nustatyta, jog inventorizacija nebuvo atlikta reorganizacijos metu 2018‑08-01, todėl tyrimo metu negalima palyginti duomenų ir nustatyti, ar UAB „(duomenys neskelbtini)“ turto ir įsipareigojimų likučiai buvo teisingai užfiksuoti 2018-08-01 bendrovės „(duomenys neskelbtini)“ buhalterinėje apskaitoje ir nustatyti, ar duomenys yra teisingi, dėl ko negalima nustatyti po reorganizacijos 2018-08-01 įformintų inventorizacijų (1. Pagal 2018-10-31 apskaitos duomenis Nr. (duomenys neskelbtini), 2. Pagal 2018-11-30 inventorizacijos aktą, 3. Pagal 2018-12-31 apskaitos duomenis Nr.1) duomenų teisingumo, iš jų ir po reorganizacijos 2018-08-01 įformintoje atsargų inventorizacijoje pagal 2018-10-31 apskaitos duomenis inventorizacijos aprašu Nr. (duomenys neskelbtini) (2 mėn. po reorganizacijos) fiksuoto prekių 8453 vnt. trūkumo už 30 001,50 Eur teisingumo. Pagal tyrimui pateiktą UAB „(duomenys neskelbtini)“ 2018-12-07 buhalterinę pažymą Nr. (duomenys neskelbtini) dėl nustatyto prekių trūkumo atsiradimo, prisipažino materialai atsakingas sandėlininkas-darbininkas A. J., jis nurodė, kad įformindavo per didelį kiekį nupirkimo iš fizinių asmenų per elektroninį kasos aparatą ir įforminto per didelio kiekio nupirkimo sumai paimdavo pinigus iš UAB „(duomenys neskelbtini)“ elektroninio kasos aparato. Tyrimui pateiktas UAB „(duomenys neskelbtini)“ direktoriaus R. K. 2018-01-01 įsakymas „Dėl darbo su elektroniniu kasos aparatu organizavimo tvarkos patvirtinimo ((duomenys neskelbtini), Kaunas) Nr. (duomenys neskelbtini), kuriame nurodyta: „I. Tvirtinu sekančią darbo su (duomenys neskelbtini) (Nr. (duomenys neskelbtini)) tvarką: 1. Atsakingais už darbą su (duomenys neskelbtini), už operacijų teisėtumą ir atlikimą laiku skiriu sandėlininką-darbininką A. J.; 2. Atsakingais už teisingą kasos žurnalo pildymą laiku skiriu A. J.; 3. Jei vieno supirkimo iš fizinio asmens suma viršija 60.00 Eur, sandėlininkas-darbininkas A. J. privalo informuoti buhalteriją ir sudaryti pirkimo iš fizinio asmens sutartį. Tuo tarpu tyrimui pateiktuose tiriamuoju laikotarpiu UAB „(duomenys neskelbtini)“ prekių supirkimo kvituose (8 priedas) nėra: superkamų prekių pavadinimų ar jų simbolių, prekių vienetų kainų, supirktų prekių vienetų skaičiaus, nurodyta tik visa pirkimo suma. Bendrovės „(duomenys neskelbtini)“ (duomenys neskelbtini) kasos ūkinės operacijos perkant prekes bei parduodant fiksuotos netinkamai, t. y. nesivadovaujant Kasos aparatų diegimo ir naudojimo tvarkos aprašu. Pagal prekių supirkimo kvitus negalima nustatyti, kiek prekių vienetų, kokiais prekių pavadinimais ar simboliais, prekių kainomis buvo superkama kiekvieną dieną, todėl negalima nustatyti, kokio dydžio nuostolis dėl to padarytas bendrovei „(duomenys neskelbtini)“. A. J. 2018-12-07 paaiškinime nurodo: „Aš A. J. per kasos aparatą įmušdavau padėklus ir skirtumą pasiimdavau sau, pinigų suma būdavo į mėnesį 1000-1500 Eur. Mažiausiai tai tęsėsi apie metus, nuostolio įmonėj (duomenys neskelbtini) buvo padaryta 33000 Eur. Padaryta žala buvo padaryta neteisėtais veiksmais, tai yra A. J.. Pasiaiškinimą parašiau savo valia, ir prisipažįstu padaręs nusikalstamą veiklą. Su inventorizacijos duomenimis sutinku ir jie yra teisingi“. A. J. 2018-12-07 paaiškinime yra A. J. vardas, pavardė, parašas ir UAB „(duomenys neskelbtini)“ direktoriaus R. K. vardas, pavardė, parašas ir UAB „(duomenys neskelbtini)“ spaudas.
Žemesnės instancijos teismas
Banko sąskaitų išrašais (t. 6, b. l. 37-39), kuriais nustatyta, kad A. J. atsiskaitomojoje sąskaitoje Nr. (duomenys neskelbtini) banke AB ,,(duomenys neskelbtini)“ už laikotarpį nuo 2018‑01-01 iki 2019-06-01 matyti šie grynųjų pinigų įnešimai į banko sąskaitą: 550 eurų 2018‑01‑07, 70 eurų 2018-01-07, 750 eurų 2018-05-20, 850 eurų 2018-05-20, 1100 eurų 2018‑05‑20, 2350 eurų 2018‑05-20, 2950 eurų 2018-05-20, 2250 eurų 2018-07-12, 1000 eurų 2018‑07-16, 800 eurų 2018‑07-17, 800 eurų 2018-07-18, 250 eurų 2018-07-19, 320 eurų 2018‑07‑30, 500 eurų 2018‑07‑30, 80 eurų 2018-08-01, 350 eurų 2018-08-04, 400 eurų 2018‑08‑04, 150 eurų 2018‑08‑05, 350 eurų 2018-08-09, 1000 eurų 2018-09-03, 900 eurų 2018‑09‑05, 250 eurų 2018‑09‑05, 450 eurų 2018-09-08, 300 eurų 2018-09-14, 500 eurų 2018‑09‑14, 250 eurų 2018‑09‑16, 100 eurų 2019-01-14, 300 eurų 2019-04-18, 100 eurų 2019‑04‑18, 100 eurų 2019‑04‑22, 50 eurų 2019-04-29, taip pat matyti šie grynųjų pinigų pervedimai į sporto lažybų bendrovės UAB ,,(duomenys neskelbtini)“ banko sąskaitą: 500 eurų pervedimas 2018-06-18, 500 eurų pervedimas 2018-06-18, 150 eurų pervedimas 2018-06-18, 500 eurų pervedimas 2018-06-19, 650 eurų pervedimas 2018-06-19, 300 eurų pervedimas 2018‑06‑20, 500 eurų pervedimas 2018-06-20, 100 eurų pervedimas 2018-06-20, 100 eurų pervedimas 2018-07-01, 100 eurų pervedimas 2018-07-02, 300 eurų pervedimas 2018-07-02, 300 eurų pervedimas 2018-07-02, 200 eurų pervedimas 2018-07-08, 500 eurų pervedimas 2018‑07‑08, 220 eurų pervedimas 2018-07-10, 500 eurų pervedimas 2018-07-11, 100 eurų pervedimas 2018-07-15, 200 eurų pervedimas 2018-07-15, 50 eurų pervedimas 2018-07-28, 50 eurų pervedimas 2018-07-28, 100 eurų pervedimas 2018-07-30, 200 eurų pervedimas 2018-07-30, 200 eurų pervedimas 2018-07-30, 200 eurų pervedimas 2018-07-30, 10 eurų pervedimas 2018‑07‑30, 40 eurų pervedimas 2018-08-04, 40 eurų pervedimas 2018-08-04, 200 eurų pervedimas 2018-08-04, 140 eurų pervedimas 2018-08-04, 200 eurų pervedimas 2018-08-04, 200 eurų pervedimas 2018-08-04, 100 eurų pervedimas 2018-08-05, 50 eurų pervedimas 2018-08-05, 30 eurų pervedimas 2018-08-08, 100 eurų pervedimas 2018-08-09, 200 eurų pervedimas 2018-08-09, 50 eurų pervedimas 2018-08-09, 100 eurų pervedimas 2018-09-04, 200 eurų pervedimas 2018‑09‑04, 500 eurų pervedimas 2018-09-04, 200 eurų pervedimas 2018-09-04, 200 eurų pervedimas 2018-09-05, 300 eurų pervedimas 2018-09-05, 100 eurų pervedimas 2018-09-05, 400 eurų pervedimas 2018-09-05, 150 eurų pervedimas 2018-09-05, 100 eurų pervedimas 2018‑09‑07, 200 eurų pervedimas 2018-09-07, 200 eurų pervedimas 2018-09-07, 100 eurų pervedimas 2018-09-07, 100 eurų pervedimas 2018-09-14, 400 eurų pervedimas 2018-09-14, 100 eurų pervedimas 2018-09-16, 200 eurų pervedimas 2018-09-16, 200 eurų pervedimas 2018‑09‑16,100 eurų pervedimas 2018-09-21, 100 eurų pervedimas 2018-11-07.
Byloje ištirtų įrodymų visuma nustatyta, kad A. J. kaltė padarius nusikalstamą veiką yra įrodyta. Pats A. J. pilnai pripažino savo kaltę ir išsamiai paaiškino nusikalstamos veikos padarymo aplinkybes, paaiškino svetimo didelės vertės UAB ,,(duomenys neskelbtini)“ priklausančio turto pasisavinimo aplinkybes bei mechanizmą, jo parodymus patvirtina teismo ištirti rašytiniai bylos įrodymai.
Pagal BK 183 straipsnio 2 dalį atsako tas, kas pasisavino jam patikėtą ar jo žinioje buvusį didelės vertės svetimą turtą ar turtinę teisę. Objektyviai turto pasisavinimas – tai neteisėtas, neatlygintinis kaltininkui svetimo, jam patikėto ar buvusio jo žinioje turto, turtinės teisės pavertimas savo turtu ar savo turtine teise, pažeidžiant turto patikėjimo ar perdavimo jo žiniai sąlygas. Neatlygintinis svetimo turto, turtinės teisės pasisavinimas reiškia, kad kaltininkas šį turtą pasisavina, neatlygindamas jo vertės ar atlygindamas aiškiai neteisingai. Esminis turto pasisavinimo požymis, skiriantis šią nusikalstamą veiką nuo kitų nusikalstamų veikų nuosavybei, turtinėms teisėms ir turtiniams interesams, yra tai, kad šią veiką padaro asmuo, kuris dėl einamų pareigų, specialių pavedimų bei sutarčių pagrindu turi teisiškai apibrėžtus įgaliojimus pasisavinamo turto atžvilgiu. Šiuo atveju dėl to, kad kaltininkas su jam patikėtu (buvusiu jo žinioje) turtu (turtine teise) pradeda elgtis kaip su nuosavu ir taip pažeidžia jam suteiktus įgaliojimus, toks turtas (turtinė teisė) iš teisėto kaltininko valdymo pereina į jo neteisėtą valdymą, t. y. faktiškai yra pasisavinamas. Svetimo turto pasisavinimas laikomas baigtu, kai kaltininkas įgyja galimybę turtą valdyti ir (ar) juo naudotis ir (ar) disponuoti savo nuožiūra.
Byloje ištirtais įrodymais nustatyta, kad A. J., dirbdamas pagal darbo sutartį sandėlininku UAB „(duomenys neskelbtini)“ Kauno padalinyje, esančiame (duomenys neskelbtini), Kaunas, 2015-01-15 pilnos individualios materialinės atsakomybės sutarties pagrindu būdamas materialiai atsakingas už jam patikėtą turtą – UAB „(duomenys neskelbtini)“ bendrovės lėšas, turėdamas tikslą pasisavinti jam patikėtą didelės vertės svetimą UAB „(duomenys neskelbtini)“ turtą, laikotarpyje nuo 2018-01-02 iki 2018-10-31, elektronine mokėjimo kortele ,,VISA Business Electron“ išgrynino 30 001,50 eurų, skirtus atsiskaitymams su fiziniais asmenimis už superkamas prekes, šių pinigų įnešimą į kasą fiksavo bendrovės kasoje, tačiau juos pasiliko sau, o pateisindamas neteisėtą įmonės lėšų pasisavinimą, išspausdino elektroninio kasos aparato kvitus, tariamai patvirtinančius, kad UAB ,,(duomenys neskelbtini)“ supirko iš fizinių asmenų realiai neegzistuojančias prekes – 8453 vnt. įvairių medinių ir plastikinių padėklų ir tariamai jiems išmokėjo grynais pinigais 30 001,50 eurų, tokiu būdu laikotarpiu nuo 2018-01-02 iki 2018-10-31 pasisavino jam patikėtą, jo žinioje buvusį didelės vertės svetimą UAB ,,(duomenys neskelbtini)“ priklausantį turtą – 30 001,50 eurų. Byloje nustatyta, kad pasisavindamas svetimą turtą A. J. veikė turėdama vieningą tiesioginę tyčią, suvokė savo veiksmų pavojingumą ir pobūdį, ir norėjo taip veikti. Jis suvokė, jog jam patikėtą svetimą turtą neteisėtai pavertė savu turtu, numatė, kad dėl tokių jo veiksmų bendrovė šio turto neteks, ir to norėjo. UAB „(duomenys neskelbtini)“ lėšos jam buvo svetimos, bendrovės lėšomis jis negalėjo disponuoti savo nuožiūra. Nustačius, kad A. J. pasisavino didelės vertės, t. y. daugiau nei 250 MGL vertės turtą, jo veiksmai teisingai kvalifikuoti pagal BK 183 straipsnio 2 dalį.
A. J. atsakomybę lengvinanti aplinkybė yra tai, kad jis pilnai pripažino savo kaltę ir nuoširdžiai gailisi (BK 59 straipsnio 1 dalies 2 punktas), atsakomybę sunkinančių aplinkybių nenustatyta.
Bausmė yra valstybės prievartos priemonė, skiriama teismo apkaltinamuoju nuosprendžiu asmeniui, padariusiam nusikaltimą ar baudžiamąjį nusižengimą, apribojant nuteistojo teises ir laisves. Bausmės paskirtis – galutinis rezultatas, kurio nustatydama ir taikydama bausmes siekia valstybė. Lietuvos Respublikos Konstitucinis Teismas 2003 m. birželio 10 d. nutarime konstatavo, jog Konstitucijoje įtvirtintas prigimtinio teisingumo principas suponuoja tai, kad baudžiamajame įstatyme nustatytos bausmės turi būti teisingos. Teisingumo ir teisinės valstybės principai reiškia, kad valstybės taikomos priemonės turi būti adekvačios siekiamam tikslui. Bausmės turi būti adekvačios nusikalstamoms veikoms, už kurias jos nustatytos; už nusikalstamas veikas negalima nustatyti tokių bausmių ir tokių jų dydžių, kurie būtų akivaizdžiai neadekvatūs nusikalstamai veikai ir bausmės paskirčiai.
BK 54 straipsnis įtvirtina bendruosius bausmės skyrimo pagrindus, kurie yra viena iš svarbiausių teisėto, pagrįsto ir teisingo nubaudimo garantijų. Remiantis baudžiamuoju įstatymu, teismas skiria bausmę pagal BK specialiosios dalies straipsnio, numatančio atsakomybę už padarytą nusikalstamą veiką, sankciją laikydamasis šio kodekso bendrosios dalies nuostatų. Teismas, skirdamas bausmę, atsižvelgia į: padarytos nusikalstamos veikos pavojingumo laipsnį; kaltės formą ir rūšį; padarytos nusikalstamos veikos motyvus ir tikslus; nusikalstamos veikos stadiją; kaltininko asmenybę; atsakomybę lengvinančias bei sunkinančias aplinkybes (BK 54 straipsnio 1, 2 dalys). Teismas, skirdamas bausmę, atsižvelgia ir į tai, ar yra nustatyta tik atsakomybę lengvinančių ar tik atsakomybę sunkinančių aplinkybių, ar yra ir atsakomybę lengvinančių, ir atsakomybę sunkinančių aplinkybių, ir įvertina kiekvienos aplinkybės reikšmę. Teismas, įvertinęs atsakomybę lengvinančias ir (ar) atsakomybę sunkinančias aplinkybes, jų kiekį, pobūdį ir tarpusavio santykį, taip pat kitas minėtas aplinkybes, motyvuotai parenka švelnesnę ar griežtesnę bausmės rūšį.
Skirdamas bausmę, teismas vadovaujasi bausmės paskirtimi. Lietuvos Respublikos BK 41 straipsnis numato, jog bausmės paskirtis yra sulaikyti asmenis nuo nusikalstamų veikų darymo, nubausti nusikalstamą veiką padariusį asmenį, atimti ir apriboti asmeniui galimybę daryti naujas nusikalstamas veikas, paveikti bausmę atlikusius asmenis, kad jie laikytųsi įstatymų ir vėl nenusikalstų, užtikrinti teisingumo principo įgyvendinimą. Teisingumo principo įgyvendinimas užtikrinamas individualizuojant bausmes. Atsižvelgtina į tai, kad teisingumo įgyvendinimas skiriant bausmę yra neatsiejamas nuo padarytos nusikalstamos veikos, kaltinamojo asmenybės savybių, jo elgesio prieš nusikalstamos veikos padarymą, nusikalstamos veikos metu ir po jos padarymo.
Taigi, skirdamas bausmę A. J., teismas atsižvelgia į padaryto nusikaltimo pavojingumo laipsnį, kaltės formą ir rūšį, padarytos veikos motyvus, kaltinamojo asmenybę bei kitas aplinkybes. A. J. padarė vieną tyčinį, baigtą sunkų nusikaltimą, Lietuvoje jis teisiamas pirmą kartą, tačiau yra teistas užsienio valstybėje (t. 6, b. l. 124-127), turi galiojančią administracinę nuobaudą (t. 6, b. l. 129), psichiatro ar priklausomybės ligų stebimų pacientų grupei nepriklauso (t. 6, b. l. 135, 138, 139, 141), yra dirbantis, turi du nepilnamečius vaikus (t. 6, b. l. 120), nustatyta viena jos atsakomybę lengvinanti aplinkybė, atsakomybę sunkinančių aplinkybių nėra.
BK 183 straipsnio 2 dalyje numatyta vienintelė bausmės rūšis – laisvės atėmimas iki dešimties metų. BK 54 straipsnio 3 dalis numato, kad jeigu straipsnio sankcijoje numatytos bausmės skyrimas prieštarautų teisingumo principui, teismas gali skirti švelnesnę negu straipsnio sankcijoje numatytą bausmę. Vyraujanti teismų praktika nustato, kad BK 54 straipsnio 3 dalies taikymas galimas tik tada, kai konkrečiu atveju nustatyta nusikaltimo padarymo aplinkybių visuma kartu su kaltinamojo asmenybę charakterizuojančių aplinkybių visuma vertintina, kaip mažesnio pavojingumo, negu tipinis (rūšinis) tokio nusikaltimo pavojingumas (kasacinės nutartys 2K‑179‑693-2019, 2K-312-222-2019, 2K-316-788-2019 ir kt.). Teisminio bylos nagrinėjimo metu nustatyta, kad A. J., būdamas pilnai materialiai atsakingu asmeniu, pinigus iš bendrovės savinosi nedidelėmis sumomis, tačiau per dešimties mėnesių laikotarpį šios nedidelės pinigų sumos tapo didelės vertės turtu, šią veiką sąlygojo potraukis azartiniams lošimams, tačiau savo kaltę dėl pasisavinto turto pokalbyje su bendrovės vadovais jis iš karto pripažino ir susitarė dėl žalos atlyginimo. Šios aplinkybės leidžia teismui konstatuoti, kad A. J. pilnai suvokia savo padarytos veikos pavojingumą, pilnai pripažįsta ją padaręs ir nuoširdžiai gailisi. Vertinant A. J. asmenybę, pažymėtina tai, kad bylos duomenys patvirtina, jog 2014 m. jis teistas Didžiojoje Britanijoje už nesunkų kūno sužalojimą, t. y. už veiką, priskiriamą nusikaltimams žmogaus sveikatai. Veika, kuria A. J. kaltinamas šioje byloje, priskiriama visiškai kitai nusikaltimų kategorijai, todėl sprendžiant dėl bausmės jam paskyrimo, teismas jo ankstesnį elgesį vertina tiek, kiek jis susijęs su nusikaltimais nuosavybei. Byloje nėra duomenų, kad šios nusikalstamos veikos padarymo metu A. J. būtų baustas administracinėmis nuobaudomis. Pažymėtina ir tai, kad kaltinamasis augina du nepilnamečius vaikus, turi pastovų darbą, įmonė, kuriai A. J. savo nusikalstamais veiksmais padarė turtinę žalą, priėmė jį atgal į darbą ir jį charakterizuoja teigiamai, prašo nebausti laisvės atėmimo bausme. Šiuo nusikaltimu buvo padaryta turtinė žala, kurią kaltinamasis privalės atlyginti, o paskyrus laisvės atėmimo bausmę, jis neteks galimybės dirbti ir kaip įmanoma greičiau atlyginti civiliniam ieškovui padarytą turtinę žalą, tuo būtų pažeisti ir nukentėjusios įmonės teisėti interesai. Teismas vertina, kad kaltinamojo padaryta nusikalstama veika buvo atsitiktinio pobūdžio ir nebuvo ankstesnio gyvenimo būdo ir elgesio pasekmė, kad padaryta nusikalstama veika nėra tokio sunkumo, o pats kaltinamasis nėra tiek pavojingas, kad galima būtų daryti išvadą, jog bausmės tikslai už jo padarytą sunkų nusikaltimą bus pasiekti tik skiriant laisvės atėmimo bausmę. Bausmės teisingumas yra vienas pamatinių baudžiamosios teisės principų, kurio esmė yra ta, kad teismo paskirta bausmė turi atitikti du reikalavimus – padaryto nusikaltimo ir kaltininko asmenybės pavojingumą. Teismo vertinimu, paskyrus A. J. BK 183 straipsnio 2 dalies sankcijoje nustatytos bausmę – laisvės atėmimą, tokia paskirta bausmė aiškiai prieštarautų teisingumo ir protingumo principams bei bausmės paskirčiai, tokia bausmės rūšimi nebūtų pasiekti BK 41 straipsnio 2 dalyje numatyti bausmės tikslai. Nagrinėjamu atveju, BK 62 straipsnyje numatytų sąlygų visumos, kas leistų skirti švelnesnę nei sankcijoje numatytą bausmę, nenustatyta. Šiuo metu galiojanti BK 75 straipsnio redakcija leidžia atidėti tik dalį laisvės atėmimo bausmės asmenims, nuteistiems už sunkius nusikaltimus, todėl teismas mano, kad net ir dalies laisvės atėmimo bausmės atlikimas pažeistų teisingumo principą. Atsižvelgiant į visas aptartas aplinkybes, A. J. skirtina švelnesnė bausmės rūšis, negu numatyta straipsnio sankcijoje už padarytą nusikalstamą veiką (BK 54 straipsnio 3 dalis) – laisvės apribojimo bausmė, kurios trukmė, atsižvelgiant į nusikaltimo sunkumą, nustatytina maksimali šiais bausmės rūšiai. Teismas mano, kad tokia bausmė neprieštarauja teisingumo principui ir užtikrins BK 41 straipsnio 2 dalyje numatytų bausmės tikslų įgyvendinimą. Kadangi byla buvo baigta nagrinėti atlikus sutrumpintą įrodymų tyrimą, kaltinamasis kaltu prisipažino, paskirtos bausmės atžvilgiu taikytinos BK 64¹ straipsnio nuostatos – bausmė mažintina vienu trečdaliu. Siekiant padaryti teigiamą įtaką kaltinamojo elgesiui, jis laisvės apribojimo laikotarpiu įpareigotinas tęsti darbą bei uždraudžiant jam tiek fiziškai, tiek virtualiai lankytis azartinių lošimų įmonėse (BK 48 straipsnio 2 dalis, 6 dalies 3 punktas, 5 dalies 1 punktas). Kardomoji priemonė iki nuosprendžio įsiteisėjimo A. J. nekeistina ir paliktina rašytinis pasižadėjimas neišvykti.
UAB ,,(duomenys neskelbtini)“ pareiškė A. J. 27 195,34 Eur civilinį ieškinį (t. 1, b. l. 61-64). Pranešimu (t. 1, b. l. 68) civilinis ieškovas informavo ikiteisminį tyrimą atliekančius pareigūnus, kad A. J. iki 2020-09-18 dalį žalos atlygino ir yra skolingas 26 693,84 Eur. Susitarimu (t. 1, b. l. 7071) nustatyta, kad tarp UAB ,,(duomenys neskelbtini)“ ir A. J. sudarytas susitarimas dėl žalos atlyginimo, kuriuo A. J. įsipareigojo dalimis iki 2026-12-31 atlyginti visą padarytą turtinę žalą. Civilinio ieškovo atstovas bylos nagrinėjimo metu patvirtino, kad A. J. vykdo susitarimą dėl žalos atlyginimo, tiek civilinio ieškovo atstovas, tiek pats A. J. prašė teismą šį susitarimą patvirtinti. Vadovaujantis BPK 113 straipsnio 1 dalimi, civilinis ieškinys, pareikštas baudžiamojoje byloje įrodinėjamas pagal šio kodekso nuostatas. Antrojoje minėto straipsnio dalyje yra nurodyta, jog kai nagrinėjant civilinį ieškinį baudžiamojoje byloje kyla klausimų, kurių sprendimo BPK nereglamentuoja, taikomos atitinkamos civilinio proceso normos, jeigu jos neprieštarauja baudžiamojo proceso normoms. Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – CPK) 42 straipsnis numato šalių procesines teises ir pareigas. Šio straipsnio 1 dalyje numatyta, kad šalys gali užbaigti bylą taikos sutartimi. Pagal CPK 140 straipsnio 3 dalį, šalys bet kurioje proceso stadijoje gali baigti bylą taikos sutartimi. Rašytinis šalių taikos sutarties tekstas yra prijungtas prie bylos. Taikos sutartimi laikomas sandoris, kuriuo šalys, darydamos viena kitai nuolaidas, iš naujo nustato civilines teises ir pareigas bei likviduoja tarp jų kilusį ginčą. Sudarydamos taikos sutartį, šalys abipusiu sutarimu sulygsta dėl jos sąlygų, nustato savo teisių ir pareigų balansą. Tokia sutartimi realizuojamas šalių dispozityvumo principas, teisė įstatymo nustatytose ribose laisva valia disponuoti savo materialinėmis ir procesinėmis teisėmis. Teismas, spręsdamas taikos sutarties patvirtinimo klausimą, privalo patikrinti, ar ji neprieštarauja imperatyviosioms teisės normoms, viešajam interesui. Teismas, nustatęs tokius prieštaravimus, šalių sudarytos taikos sutarties netvirtina (CPK 42 straipsnio 2 dalis). Nesant prieštaravimų įstatymui, teismas taikos sutartį patvirtina ir bylą nutraukia. Taigi, iš pateikto susitarimo dėl žalos atlyginimo matyti UAB ,,(duomenys neskelbtini)“ ir A. J. valia taikiai baigti kilusį civilinį ginčą dėl turtinės žalos, kad jiems žinomos tokios sutarties patvirtinimo pasekmės (CPK 294 straipsnio 2 dalis). Teismas sprendžia, kad pateiktas tvirtinti susitarimas dėl žalos atlyginimo išreiškia šalių valią taikiai išspręsti šioje byloje kilusį ginčą, neprieštarauja imperatyvioms įstatymų nuostatoms ar viešajam interesui, todėl tvirtintina joje nurodytomis sąlygomis.
Rezoliucinė dalis
Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos BPK 297 straipsniu, 298 straipsniu, 304-308 straipsniais, 313 straipsniu,
nusprendžia:
A.(A.) J. pripažinti kaltu padarius nusikaltimą, numatytą Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 183 straipsnio 2 dalyje, ir skirti bausmę, pritaikius BK 54 straipsnio 3 dalį – laisvės apribojimą 2 (dvejiems) metams, įpareigojant A. J. tęsti darbą bei uždraudžiant jam tiek fiziškai, tiek virtualiai lankytis azartinių lošimų įmonėse.
Vadovaujantis BK 64¹ straipsnio 1 dalimi, skirtą bausmę sumažinti vienu trečdaliu ir skirti A. J. sumažintą bausmę – 1 (vienerius) metus 4 (keturis) mėnesius laisvės apribojimo įpareigojant A. J. tęsti darbą bei uždraudžiant jam tiek fiziškai, tiek virtualiai lankytis azartinių lošimų įmonėse.
A. J. išaiškintina, kad laisvės apribojimo laikotarpiu jis privalo be bausmę vykdančios institucijos žinios nekeisti gyvenamosios vietos, vykdyti teismo nustatytus įpareigojimus ir laikytis teismo nustatytų draudimų, nustatyta tvarka atsiskaityti, kaip vykdo draudimus ir įpareigojimus. Jeigu jis vengs atlikti laisvės apribojimo bausmę, nevykdys paskirtų įpareigojimų ir draudimų, laisvės apribojimo bausmė gali būti pakeista areštu.
Kardomąją priemonę iki nuosprendžio įsiteisėjimo A. J. palikti rašytinį pasižadėjimą neišvykti, o nuosprendžiui įsiteisėjus, kardomąją priemonę panaikinti.
Patvirtinti 2020 m. gruodžio 14 d. susitarimą dėl žalos atlyginimo, sudarytą tarp UAB ,,(duomenys neskelbtini)“ ir A. J., pagal kurią šalys sutarė, kad:
šiuo susitarimu žalos dydžio klausimas ikiteisminio tyrimo byloje Nr. 01-1-29855-19 yra visiškai išspręstas ir kreditorius jokių papildomų skolininkui reikalavimų neturi ir ateityje neturės;
susitarimo šalys patvirtina, kad 2020-12-14 neatlygintos žalos dydis yra 25 995,34 Eur;
kreditorius su skolininku A. J. susitarė dėl žalos atlyginimo periodinėmis išmokomis pateiktu įmokų mokėjimo grafiku:
skolininkas nuo 2021-01-01 iki 2021-12-31kiekvieną mėnesį kreditoriui sumoka ne mažiau kaip po 150 Eur ir per 2021 metus sumoka papildomai vienkartinę 1200 Eur įmoką. Skolininkas per 2021 metus turi sumokėti ne mažiau kaip 3000 Eur;
skolininkas nuo 2022-01-01 iki 2022-12-31kiekvieną mėnesį kreditoriui sumoka ne mažiau kaip po 250 Eur ir per 2022 metus sumoka papildomai vienkartinę 1500 Eur įmoką. Skolininkas per 2022 metus turi sumokėti ne mažiau kaip 4500 Eur;
skolininkas nuo 2023-01-01 iki 2023-12-31kiekvieną mėnesį kreditoriui sumoka ne mažiau kaip po 250 Eur ir per 2023 metus sumoka papildomai vienkartinę 1500 Eur įmoką. Skolininkas per 2023 metus turi sumokėti ne mažiau kaip 4500 Eur;
skolininkas nuo 2024-01-01 iki 2024-12-31kiekvieną mėnesį kreditoriui sumoka ne mažiau kaip po 300 Eur ir per 2024 metus sumoka papildomai vienkartinę 1400 Eur įmoką. Skolininkas per 2024 metus turi sumokėti ne mažiau kaip 5000 Eur;
skolininkas nuo 2025-01-01 iki 2025-12-31kiekvieną mėnesį kreditoriui sumoka ne mažiau kaip po 300 Eur ir per 2025 metus sumoka papildomai vienkartinę 1400 Eur įmoką. Skolininkas per 2025 metus turi sumokėti ne mažiau kaip 5000 Eur;
skolininkas nuo 2026-01-01 iki 2026-12-31kiekvieną mėnesį kreditoriui sumoka ne mažiau kaip po 150 Eur ir per 2026 metus sumoka papildomai vienkartinę 2195,34 Eur įmoką. Skolininkas per 2026 metus turi sumokėti ne mažiau kaip 3993,84 Eur;
25 995,34 Eur žala visiškai turi būti kreditoriui atlyginta iki 2026-12-31;
skolininkas turi teisę daryti ir didesnes įmokas bei žalą atlyginti anksčiau termino, kuris nustatytas susitarimo 5 punkte;
kreditorius turi teisę skaičiuoti delspinigius tik už vėluojančias įmokas, t. y. 0,02 procento nuo vėluojančios įmokos sumos už kiekvieną pradelstą dieną;
skolininkas įmokas turi teisę vykdyti grynaisiais pinigais ar pavedimu į kreditoriaus atsiskaitomąją sąskaitą (duomenys neskelbtini), esančią AS (duomenys neskelbtini) Lietuvos skyriuje.
Nuosprendis per 20 dienų gali būti skundžiamas Lietuvos apeliaciniam teismui per Kauno apygardos teismą.