Kauno apylinkės teismo nutartis

viešame teismo posėdyje žodinio proceso tvarka išnagrinėjo pareiškėjo I. B. skundą dėl Kauno apskrities vyriausiojo policijos komisariato Administracinių nusižengimų bylų nagrinėjimo skyriaus (toliau – ir Institucija) vyresniosios tyrėjos V. Š. 2024 m. rugpjūčio 14 d. nutarimo administracinio nusižengimo byloje Nr. 20-ANR_N-16840-2024 (ROIK: 24242913762).

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

Kauno apskrities vyriausiojo policijos komisariato Administracinių nusižengimų bylų nagrinėjimo skyriaus vyresniosios tyrėjos V. Š. 2024 m. rugpjūčio 14 d. nutarimu administracinio nusižengimo byloje Nr. 20-ANR_N-16840-2024 (ROIK: 24242913762) už Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimo kodekso (toliau – ir ANK) 489 straipsnio 2 dalyje numatyto nusižengimo padarymą buvo paskirta 80 eurų bauda. Nutarime nurodyta, kad I. B., smurto artimoje aplinkoje pavojų keliantis asmuo, Kaune, (duomenys neskelbtini), 2024 m. gegužės 24 d. 8.56 val. nesilaikė 2024 m. gegužės 21 d. jam 15 dienų laikotarpiui paskirtų apsaugos nuo smurto artimoje aplinkoje orderio Nr. (duomenys neskelbtini) įpareigojimų laikinai išsikelti iš smurto artimoje aplinkoje pavojų patiriančio asmens (toliau – PPA) gyvenamosios vietos, nesilankyti pavojų patiriančio asmens gyvenamojoje vietoje, nesiartinti prie pavojų patiriančio asmens ir kartu su juo gyvenančių pilnamečių asmenų ir (ar) vaikų, nebendrauti, neieškoti ryšių su jais, tuo nesilaikė 2011 m. gegužės 26 d. Lietuvos Respublikos apsaugos nuo smurto artimoje aplinkoje įstatymo (Nauja redakcija nuo 2023 m. liepos 1 d.) 8 straipsnio 3 dalies 1–4 punktų reikalavimų, tuo padarė administracinį nusižengimą, numatytą ANK 489 straipsnio 2 dalyje.

Motyvuojamoji dalis

Teismo posėdžio metu pareiškėjas I. B. skundą palaikė ir prašė jį tenkinti skunde išdėstytų argumentų pagrindu.

ANK 641 straipsnis nustato, kad teismas nagrinėdamas skundą dėl nutarimo administracinio teisės pažeidimo byloje, patikrina kompetentingo organo nutarimo teisėtumą ir pagrįstumą. Nutarimas laikomas teisėtu, kai administracinio teisės pažeidimo byla išnagrinėta ir nuobauda paskirta pagal įstatymus, ją paskyrė organas (pareigūnas), turintis teisę spręsti tos kategorijos bylas, buvo laikomasi nustatytos nagrinėjimo ir administracinės nuobaudos skyrimo tvarkos.

Konstatuoti tam tikro fakto buvimą ar nebuvimą galima tik remiantis byloje surinktų įrodymų visuma, o ne atskirais įrodymais. Įrodymų vertinimas, kaip objektyvios tiesos nustatymo procesas, grindžiamas subjektyviu faktoriumi – vidiniu įsitikinimu. Vidinis įsitikinimas – tai ne išankstinė nuojauta, o įrodymais pagrįsta išvada, kuri padaroma iš surinktų įrodymų, kada išnagrinėjami reikšmingi faktai, iškeliamos ir ištiriamos galimos versijos, įvertinami kiekvienas įrodymas atskirai ir jų visuma. Asmuo traukiamas administracinėn atsakomybėn tik tada, kai byloje esančių įrodymų pagrindu yra konstatuota jam inkriminuojamo administracinio teisės pažeidimo (nusižengimo) sudėtis – įstatyme numatytų objektyvių ir subjektyvių požymių, kurie apibūdina pavojingą veiką kaip tam tikrą administracinį teisės pažeidimą (nusižengimą), visuma.

Iš bylos medžiagos matyti, kad Kauno apskrities vyriausiojo policijos komisariato Administracinių nusižengimų bylų nagrinėjimo skyriaus vyresniosios tyrėjos V. Š. 2024 m. rugpjūčio 14 d. nutarimu administracinio nusižengimo byloje Nr. 20-ANR_N-16840-2024 (ROIK: 24242913762) už Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimo kodekso (toliau – ir ANK) 489 straipsnio 2 dalyje numatyto nusižengimo padarymą buvo paskirta 80 eurų bauda. Nutarime nurodyta, kad I. B., smurto artimoje aplinkoje pavojų keliantis asmuo, Kaune, (duomenys neskelbtini), 2024 m. gegužės 24 d. 8.56 val. nesilaikė 2024 m. gegužės 21 d. jam 15 dienų laikotarpiui paskirtų apsaugos nuo smurto artimoje aplinkoje orderio Nr. (duomenys neskelbtini) įpareigojimų laikinai išsikelti iš smurto artimoje aplinkoje pavojų patiriančio asmens (toliau – PPA) gyvenamosios vietos, nesilankyti pavojų patiriančio asmens gyvenamojoje vietoje, nesiartinti prie pavojų patiriančio asmens ir kartu su juo gyvenančių pilnamečių asmenų ir (ar) vaikų, nebendrauti, neieškoti ryšių su jais, tuo nesilaikė 2011 m. gegužės 26 d. Lietuvos Respublikos apsaugos nuo smurto artimoje aplinkoje įstatymo (Nauja redakcija nuo 2023 m. liepos 1 d.) 8 straipsnio 3 dalies 1–4 punktų reikalavimų, tuo padarė administracinį nusižengimą, numatytą ANK 489 straipsnio 2 dalyje.

ANK 489 straipsnyje numatyta atsakomybė už Lietuvos Respublikos apsaugos nuo smurto artimoje aplinkoje įstatymo pažeidimą, to paties straipsnio 2 dalyje numatyta atsakomybė už apsaugos nuo smurto artimoje aplinkoje orderio įpareigojimų nesilaikymą, kas užtraukia jį pažeidusiems asmenims baudą nuo aštuoniasdešimt iki trijų šimtų dvidešimt eurų.

2023 m. liepos 1 d. įsigaliojusi Lietuvos Respublikos apsaugos nuo smurto artimoje aplinkoje įstatymo (toliau -Įstatymas) redakcija numato, kad siekiant nuo smurto artimoje aplinkoje apsaugoti smurto artimoje aplinkoje pavojų patiriančius asmenis, jei yra pakankama rizika, kad smurtas artimoje aplinkoje gali būti panaudotas, smurto artimoje aplinkoje pavojų keliantiems asmenims gali būti skiriamas apsaugos nuo smurto orderis. To paties Įstatymo 8 straipsnyje numatyta apsaugos nuo smurto orderio skyrimo pagrindus, įpareigojimus ir jo vykdymo užtikrinimą. Įstatymas aiškiai apibrėžia, kad skyrus apsaugos nuo smurto orderį, smurto artimoje aplinkoje pavojų keliantis asmuo 15 dienų laikotarpiui nuo apsaugos nuo smurto orderio skyrimo momento įpareigojamas: 1) laikinai išsikelti iš gyvenamosios vietos, jeigu jis gyvena su smurto artimoje aplinkoje pavojų patiriančiu asmeniu, nesvarbu, kam nuosavybės teise priklauso būstas; 2) nesilankyti smurto artimoje aplinkoje pavojų patiriančio asmens gyvenamojoje vietoje, nesvarbu, ar smurto artimoje-~aplinkoje pavojų keliantis asmuo gyvena ar negyvena joje kartu su smurto artimoje aplinkoje pavojų patiriančiu asmeniu; 3) nesiartinti apsaugos nuo smurto orderyje nustatytu atstumu prie smurto artimoje aplinkoje pavojų patiriančio asmens ir kartu su juo gyvenančių pilnamečių asmenų ir (ar) vaikų, gyvenančių aplinkoje, kurioje buvo sukeltas smurto artimoje aplinkoje pavojus; 4) nebendrauti, neieškoti ryšių su smurto artimoje aplinkoje pavojų patiriančiu asmeniu ir kartu su juo gyvenančiais pilnamečiais asmenimis ir (ar) vaikais.

Įstatymo 8 straipsnio 4 dalyje yra numatyta, kaip policijos pareigūnai asmenis apie smurto orderio paskyrimą privalo nedelsdami informuoti Lietuvos policijos generalinio komisaro nustatyta tvarka elektroniniu ryšiu priemonėmis ar raštu. Lietuvos Respublikos policijos Generalinio komisaro 2023 m. birželio 20 d. įsakymu Nr. 5-V-506 patvirtinto „Policijos pareigūnų reagavimo į pranešimus apie smurtą artimoje aplinkoje ir sprendimo dėl apsaugos nuo smurto artimoje aplinkoje orderio priėmimo, jo vykdymo ir kontrolės tvarkos aprašo“ 9 punktas numato, kad policijos pareigūnas smurto artimoje aplinkoje pavojaus rizikos vertinimą atlieka naudodamasis PRĮR funkcionalumais lange „Pirminis informacijos patikrinimo rezultatas“. Pasirinkęs klasifikatoriuje „SAA pavojaus rizikos vertinimas“ užpildo PPA ir PKA asmens duomenis, nurodo telefono numeri ir tari elektroninio pašto adresą. Jeigu šių kontaktinių duomenų nėra, pranešimai, susiję su apsaugos nuo smurto orderio skyrimu ar neskyrimu, ir kita privaloma PPA ir PKA pateikti informacija, nurodyta ANSAAĮ, baigus smurto artimoje aplinkoje pavojaus rizikos vertinimą, PPA ir PKA įteikiami popierine forma. Nurodžius PPA ir PKA kontaktinius duomenis, pranešimai, nurodyti ANSAAI. PPA ir PKA išsiunčiami elektroninėmis ryšio priemonėmis automatiškai.

Kontrolė kaip asmenys laikomasi apsaugos nuo smurto orderio įpareigojimų yra pavesta policijos pareigūnams (Įstatymo 8 straipsnio 6 dalyje). Nustačius, kad smurto artimoje aplinkoje pavojų keliantis asmuo, nesilaiko jam nustatytų apsaugos nuo smurto orderio įpareigojimų, pastarasis atsako Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso nustatyta tvarka, t. y. jam kyla ANK 489 straipsnio 2 dalyje numatyta administracinė atsakomybė.

Iš bylos duomenų matyti, kad pagal gautą iškvietimą dėl muštynių adresu M (duomenys neskelbtini), į įvykio vietą sureagavę policijos pareigūnai atliko smurto artimoje aplinkoje pavojaus rizikos vertinimą. Dėl įvykio, kurio metu konfliktas įvyko tarp I. B. ir pastarojo mamos sugyventinio J. K., 2024 m. gegužės 21 d. 21:41 val. I. B. policijos pareigūnai išdavė smurto orderį Nr. Nr. (duomenys neskelbtini), kuriuo pastarasis 15 dienų turėjo laikinai išsikelti iš gyvenamosios vietos, nesilankyti smurto artimoje aplinkoje pavojų patiriančio asmens gyvenamojoje vietoje, nebendrauti, neieškoti ryšių su smurto artimoje aplinkoje pavojų patiriančiu asmeniu ir nesiartinti prie smurto artimoje aplinkoje pavojų patiriančio asmens 100 m atstumu.

Pareiškėjas nurodė, kad apie jam paskirtą orderį nežinojęs. Šiuos pareiškėjo teiginius paneigia policijos pareigūnų kūno kamerų įrašai. Juose matyti, kad apie smurto orderio išdavimą I. B. buvo išaiškinta žodžiu bei smurto orderis I. B. 2024 m. gegužės 24 d. 16:30 val. buvo įteiktas elektroninėmis priemonėmis, vadovaujantis ANK 573 straipsniu, elektroniniu paštu (duomenys neskelbtini) Taip pat 2024 m. gegužės 24 d. 16:29 val. apie orderį I. B. buvo informuotas ir trumpąja SMS žinute. Todėl, vertinant smurto orderio įteikimo faktą, matyti kad smurto orderis I. B. buvo įteiktas ir apie jį išaiškinta tinkamai.

2024 m. gegužės 24 d. 8 val. 56 min., adresu (duomenys neskelbtini), pareigūnams tikrinant, ar yra nepažeidinėjamos smurto orderio laikymosi sąlygos, buvo nustatyta, kad I. B. nesilaiko išduoto smurto orderio Nr. (duomenys neskelbtini) sąlygų, nes buvo rastas gyvenamojoje vietoje, pažeidžiant visas jam orderyje numatytas sąlygas, dėl ko jam pagrįstai kilo administracinė atsakomybė, numatyta ANK 489 straipsnio 2 dalyje.

Kaip matyti iš bylos medžiagos, 2024 m. gegužės 24 d. 14:21 val. buvo gautas I. B. skundas dėl smurto orderio panaikinimo, kurį įvertinus 2024 m. gegužės 24 d. 16:29 val. buvo priimtas sprendimas panaikinti paskirtą apsaugos nuo smurto orderį. Tačiau tai, kad išnagrinėjus jo skundą, buvo priimtas sprendimas panaikinti Apsaugos nuo smurto artimoje aplinkoje orderį, savaime nesudaro pagrindo pripažinti, kad šio orderio įpareigojimų jis neturėjo laikytis jo galiojimo metu.

Apsaugos nuo smurto artimoje aplinkoje orderis gali būti išduodamas ne tik tuo atveju, kai yra nustatytas smurto artimoje aplinkoje faktas, bet ir tuo atveju, kai pagrįstai įtariama, jog prieš asmenį gali būti pavartotas smurtas artimoje aplinkoje. Policijos pareigūnai įvykio vietoje atliko situacijos vertinimą ir nustatytų duomenų pagrindu buvo išduotas smurto orderis Nr. (duomenys neskelbtini). Orderio galiojimo jame nustatytų sąlygų ir draudimų buvo privaloma laikytis (Klaipėdos apygardos teismo nutartis Nr. AN2-233-557/2023). 2024 m. gegužės 24 d. 8 val. 56 min. patikrinimo metu, kai dar galiojo I. B. 2024 m. gegužės 21 d. išduotas Apsaugos nuo smurto artimoje aplinkoje orderis, jis policijos pareigūnų buvo rastas savo gyvenamojoje vietoje, adresu (duomenys neskelbtini), nors šiuo orderiu buvo įpareigotas laikinai iš jos išsikelti ir kartu įspėtas, jog nesilaikant Apsaugos nuo smurto artimoje aplinkoje orderio įpareigojimų gresia atsakomybė, nustatyta ANK 489 straipsnio 2 ir 3 dalyse. Esant nurodytoms aplinkybėms, darytina išvada, kad policijos pareigūnai pagrįstai surašė I. B. administracinio nusižengimo protokolą pagal ANK 489 straipsnio 2 dalį, kurio pagrindu buvo priimtas skundžiamas Institucijos 2024 m. rugpjūčio 14 d. nutarimas administracinio nusižengimo byloje Nr. 20-ANR_N-16840-2024.

Administracinė nuobauda yra atsakomybės priemonė, kuri skiriama administracinį nusižengimą padariusiems asmenims nubausti bei siekiant auklėti, kad jie laikytųsi įstatymų, gerbtų bendro gyvenimo taisykles, taip pat kad tiek pats teisės pažeidėjas, tiek ir kiti asmenys nepadarytų naujų teisės pažeidimų. Taigi administracine nuobauda siekiama ir nubaudimo, ir prevencinių tikslų. Įstatymas aukščiau iškelia visuomenės interesą, taikant prevencines priemones ir pažeidėjo nubaudimą, užtikrinti nepriekaištingą teisės aktų laikymąsi, eismo ir visuomenės saugumą, o ne asmens, įvykdžiusio teisės pažeidimą, asmeninį interesą išvengti neigiamų pasekmių, nepatogumų, susijusių su įvykdytu pažeidimu.

ANK 34 straipsnio 2 dalyje nustatyta, jog baudos dydis nustatomas pagal šio kodekso specialiosios dalies straipsnio sankcijoje numatytų minimalios ir maksimalios baudų vidurkį, atsižvelgiant į padaryto administracinio nusižengimo pobūdį, pažeidėjo kaltės formą ir rūšį, asmenybę, atsakomybę lengvinančias ir sunkinančias aplinkybes. Kai yra vien atsakomybę lengvinančių aplinkybių, numatytų šio kodekso 35 straipsnyje, ir kitų šioje dalyje numatytų asmens padėtį gerinančių aplinkybių, skiriama ne didesnė negu vidurkis, o kai yra vien atsakomybę sunkinančių aplinkybių, numatytų šio kodekso 36 straipsnyje, ir kitų šioje dalyje numatytų asmens padėtį bloginančių aplinkybių, skiriama ne mažesnė negu vidurkis bauda. Kai yra atsakomybę lengvinančių ir sunkinančių aplinkybių, taip pat kitų šioje dalyje numatytų asmens padėtį gerinančių ir bloginančių aplinkybių, bauda skiriama atsižvelgiant į jų kiekį ir reikšmingumą.

ANK 489 straipsnio 2 dalyje numatyto nusižengimo padarymas užtraukia baudą nuo aštuoniasdešimt iki trijų šimtų dvidešimt eurų.

Nutarime nurodyta, kad pareiškėjo atsakomybę lengvinančių ir sunkinančių aplinkybių nenustatyta. Kaip matyti iš administracinių nusižengimų registro išrašo apie asmeniui registruotus administracinius nusižengimus ir priimtus sprendimus per 5 metus, pareiškėjas yra baustas administracine tvarka. I. B. nutarimu skirta minimali sankcijoje numatyta 80 Eur bauda.

Aptartų duomenų pagrindu daroma išvada, kad pareiškėjui paskirta nuobauda buvo individualizuota tinkamai, nepažeidžiant ANK 32 ir 34 straipsnių reikalavimų, yra ne per griežta, adekvati padarytam administraciniam nusižengimui ir atitinka nuobaudų bei poveikio priemonių skyrimo pagrindus, todėl švelninti apeliantui paskirtą nuobaudą, ar jos visai neskirti, nėra nei faktinio, nei juridinio pagrindo. Juo labiau, jog tiek administracine nuobauda, tiek ir administracinio poveikio priemone, skiriama kartu su administracine nuobauda, siekiama atgrasyti asmenis nuo administracinių nusižengimų ar nusikalstamų veikų darymo ir paveikti administracinius nusižengimus padariusius asmenis, kad jie laikytųsi įstatymų ir vėl nedarytų administracinių nusižengimų; nubausti administracinius nusižengimus padariusius asmenis; atimti ar apriboti administracinius nusižengimus padariusiems asmenims galimybę daryti naujus administracinius nusižengimus. Todėl per švelnus asmens baudžiamumas jį gali tik paskatinti ateityje vėl nepaisyti visuomenėje priimtų elgesio nuostatų ir įvykdyti administracinį nusižengimą.

Esant nurodytoms aplinkybėms, pareiškėjo I. B. skundas netenkinamas ir Kauno apskrities vyriausiojo policijos komisariato Administracinių nusižengimų bylų nagrinėjimo skyriaus vyresniosios tyrėjos V. Š. 2024 m. rugpjūčio 14 d. nutarimas administracinio nusižengimo byloje Nr. 20-ANR_N-16840-2024 (ROIK: 24242913762) paliktinas nepakeistas (ANK 642 straipsnio 1 dalies 1 punktas).

Rezoliucinė dalis

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso 642 straipsnio 1 dalies 1 punktu,

nutaria:

I. B. skundą atmesti.

Kauno apskrities vyriausiojo policijos komisariato Administracinių nusižengimų bylų nagrinėjimo skyriaus vyresniosios tyrėjos V. Š. 2024 m. rugpjūčio 14 d. nutarimą administracinio nusižengimo byloje Nr. 20-ANR_N-16840-2024 (ROIK: 24242913762) palikti nepakeistą.

Nutartis per dvidešimt kalendorinių dienų nuo nutarties administracinio nusižengimo byloje kopijos (nuorašo) išsiuntimo ar išdavimo dienos gali būti skundžiama Kauno apygardos teismui, skundą paduodant per Kauno apylinkės teismo Kauno rūmus.