- Teismas
- Kauno apygardos teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2013-12-19
- Bylos Nr.
- 2S-2372-273/2013
- Teisminio proceso Nr.
- 2-53-3-01032-2013-5
- Bylos rūšis
- civilinė byla
- Teisėjas
- Izolda Nėnienė
- Atsakovas
- uždarosios akcinės bendrovės ,,ARTMEJA“
- Ieškovas
- uždarosios akcinės bendrovės ,,VILNIAUS VERSLO GRUPĖ“
- Kategorijos
- 110.1pavadinimo nepavyko patikrinti
Kauno apygardos teismo teisėja Izolda Nėnienė apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo atsakovės uždarosios akcinės bendrovės ,,ARTMEJA“ atskirąjį skundą dėl Vilkaviškio rajono apylinkės teismo 2013 m. rugsėjo 25 d. nutarties, kuria pritaikytos laikinosios apsaugos priemonės civilinėje byloje Nr. 2-1414-305/2013 pagal ieškovės uždarosios akcinės bendrovės ,,VILNIAUS VERSLO GRUPĖ“ ieškinį atsakovei uždarajai akcinei bendrovei ,,ARTMEJA“ dėl skolos priteisimo.
Aprašomoji dalis
nustatė:
I. Ginčo esmė
ieškovė UAB „Vilniaus verslo grupė“ pateikė teismui ieškinį dėl 9815,13 Lt skolos, 9 procentų metinių palūkanų nuo priteistos sumos nuo bylos iškėlimo teisme iki teismo sprendimo visiško įvykdymo bei bylinėjimosi išlaidų priteisimo iš atsakovės UAB „ARTMEJA“.
Ieškovas ieškinyje prašė taikyti laikinąsias apsaugos priemones – areštuoti atsakovėi UAB „ARTMEJA“ priklausantį nekilnojamąjį, kilnojamąjį turtą, kitą turtą ir turtines teises, esančias pas atsakovą, o jų nesant – areštuoti atsakovo pinigines lėšas, esančias banko ar kitų kredito įstaigų atsiskaitomosiose sąskaitose, kurių sumą iš esmės atitiktų prašomą priteisti sumą. Prašymas argumentuojamas tuo, kad atsakovė vengia vykdyti savo įsipareigojimus ir grąžinti ieškovui įsiskolinimą.
II. Pirmosios instancijos teismo nutarties esmė
Vilkaviškio rajono apylinkės teismas, tenkindamas ieškovės prašymą, 2013 m. rugsėjo 25 d. nutartimi taikė laikinąsias apsaugos priemones – areštavo 9815,13 Lt vertės atsakovės UAB „ARTMEJA“ nekilnojamuosius bei kilnojamuosius daiktus, priklausančius jam nuosavybės teise ar tokio dydžio jo dalis bendrose nuosavybėse su kitais asmenimis, esančius pas atsakovą ar trečiuosius asmenis, taip pat turtines teises, o tokio turto nesant ar esant nepakankamos vertės, – nurodė areštuoti 9815,13 Lt sumai ar trūkstamai sumai atsakovo UAB „ARTMEJA“ pinigines lėšas, esančias banko ar kitų kredito įstaigų atsiskaitomosiose sąskaitose. Teismas atsižvelgė į tai, jog ieškovės turtinio-piniginio pobūdžio reikalavimas atsakovei yra pakankamai ženklus, atsakovės civilinė atsakomybė tokiam atvejui neapdrausta, jos prievolė ieškovei iš anksto nėra ir niekaip kitaip užtikrinta, atsakovės turtinė padėtis nėra žinoma ir aiški. Šių aplinkybių visuma teismui davė pagrindą spręsti, jog netaikant laikinųjų apsaugos priemonių, būsimo teismo sprendimo įvykdymas gali žymiai pasunkėti ar tapti negalimu.
III. Atskirojo skundo ir atsiliepimo į jį argumentai
Atsakovė UAB „ARTMEJA“ atskiruoju skundu prašo panaikinti Vilkaviškio rajono apylinkės teismo 2013 m. rugsėjo 25 d. nutartį ir išspręsti klausimą iš esmės – ieškovės prašymą atmesti. Nurodo, jog teismas nutartyje dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo visiškai nepagrįstai nurodė, jog ieškinyje nurodytos aplinkybės ir pateikti dokumentai tikėtinai pagrindžia ieškovės reikalavimus, kadangi jau vien iš pateiktų prie bylos dokumentų akivaizdu, kad ieškovės reikalavimai ieškinyje nurodytai sumai yra nepagrįsti. Ieškovė UAB „VILNIAUS VERSLO GRUPĖ" kaip savo ieškinio pagrįstumą įrodančius dokumentus pateikia ir visiškai su ieškiniu nesusijusius dokumentus. O būtent: ieškovė savo ieškinio reikalavimus kildina iš šalių pasirašytos 2012-1 l-16 Kredito sutarties Nr. 2012/11/16, tačiau prie ieškinio pateikia dokumentus, kurie yra susiję su visiškai kita šalių pasirašyta kredito sutartimi (2012-03-26 Nr.2012/03-2). Taigi, ieškovė prie savo ieškinio pateikė dar iki 2012-11-16 Kredito sutarties pasirašymo išrašytas sąskaitas faktūras (2012-06-25 (duomenys neskelbtini) 2012-09-25 (duomenys neskelbtini) bei sąskaitas faktūras pagal kitą (2012-03-26) kredito sutartį (2012-12-27 (duomenys neskelbtini) 2012-03-31 (duomenys neskelbtini) o taip pat ir delspinigių paskaičiavimus-sąskaitas, kurie atlikti pagal sąskaitas faktūras (2012-06-25 (duomenys neskelbtini) 2012-09-25 (duomenys neskelbtini) kurios, kaip matyti iš jų turinio, yra išrašytos pagal visiškai kitą, nei ieškinyje minima, Kredito sutartį. Bendra šių, su šia byla visiškai nesusijusių, dokumentų (juose nurodoma) suma yra 4815,13 Lt. UAB „ARTMEJA" yra sėkmingai veikiantis juridinis asmuo, o jos turimo turto vertė bei apyvartinių lėšų suma ženkliai viršija įsiskolinimo ieškovui dydį. Ieškovė, pateikdama teismui aiškiai nepagrįsto dydžio ieškinį bei prašydama taikyti laikinąsias apsaugos priemones, sąmoningai siekia pakenkti atsakovės interesams bei sutrikdyti jos veiklą. Atsakovės nuomone, tai gali būti susiję ir su tuo, jog UAB „ARTMEJA" nutraukė sutartį dėl buhalterinės apskaitos vedimo su ieškovės ieškinyje minima UAB „POCKET OFFICE", kuriai pateiktais duomenimis apie UAB „ARTMEJA" turimą turtą ieškinyje naudojasi ieškovė ir kurios akcininkai (vadovai) yra ir UAB „VILNIAUS VERSLO GRUPĖ" akcininkai (vadovai), o jų buveinių adresas yra tas pats, t.y. Konstitucijos pr.23B-305, Vilnius.
Atsiliepimas
Ieškovė UAB „VILNIAUS VERSLO GRUPĖ“ atsiliepime į atskirąjį skundą prašo pirmosios instancijos teismo nutartį palikti nepakeistą. Ieškovė prie ieškinio pridėjo įrodymus -sąskaitas-faktūras ir delspinigių paskaičiavimo sąskaitas, kurios pagrindžia ieškovės reikalavimą dėl 9815,13 Lt skolos pagal kredito sutartį Nr. 2012/11/16 priteisimo. Pažymėtina, kad ieškovė, ištaisydama 2013-08-07 ieškinyje padarytą klaidą - nurodydama, jog jos reikalavimas yra kilęs tik iš 2012-11-16 tarp šalių sudarytos kredito sutarties Nr. 2012/11/16, 2013-10-23 Vilkaviškio rajono apylinkės teismui pateikė patikslintą ieškinį, kuriame patikslino savo ieškinio pagrindą ir nurodė, jog ieškinyje reiškiamas reikalavimas dėl 9815,13 Lt sumos priteisimo yra kilęs ne tik iš 2012-11-16 sudarytos kredito sutarties Nr. 2012/11/16, bet ir iš 2012-03-26 kredito sutarties Nr. 2012/03-2. Būtent su pastarąja kredito sutartimi susijusios prie ieškinio pateiktos sąskaitos-faktūros ir delspinigių paskaičiavimo sąskaitos, atsakovės teigimu neva lemia ieškinio nepagrįstumą. Kaip matyti tiek iš 2013-08-07 ieškinio, tiek ir iš patikslinto ieškinio, ieškovės reikalavimas yra pakankamai pagrįstas įrodymais ir nesudaro prielaidos abejoti jo realumu. Atsakovė, vengia ieškovei pateikti informaciją, apie savo ūkinę komercinę veiklą, slepia savo finansinę padėtį. 2013-10-15 ieškovė atsakovei pateikė prašymą dėl kai kurių finansinių dokumentų pateikimo, tačiau atsakovė atsisakė juos pateikti. Iš visų šių aplinkybių galima spręsti, kad atsakovė nebendradarbiaudama, vengdama teikti informaciją bei dokumentus galimai nuo ieškovės slepia savo prastą finansinę padėtį,
Motyvuojamoji dalis
IV. Apeliacinio teismo teisiniai argumentai ir išvados
Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro apeliacinio skundo faktinis ir teisinis pagrindas bei absoliučių teismo sprendimo negaliojimo pagrindų patikrinimas (CPK 320 straipsnio 1 dalis). Ši taisyklė taikoma ir atskirųjų skundų dėl teismo priimtų nutarčių nagrinėjimo tvarkai (CPK 338 straipsnis). Pagrindų, nurodytų CPK 329, 330 straipsniuose, dėl kurių pirmosios instancijos teismo nutartis turėtų būti panaikinta atskirajame skunde išdėstytais motyvais, o taip pat absoliučių šios nutarties negaliojimo pagrindų nenustatyta.
Byloje sprendžiamas klausimas, ar pirmosios instancijos teismo nutartis, kuria patenkintas ieškovės prašymas dėl laikinųjų apsaugos priemonių pritaikymo atsakovei, yra pagrįsta ir teisėta.
Pagal CPK 144 straipsnio 1 dalies nuostatą, teismas dalyvaujančių byloje ar kitų suinteresuotų asmenų prašymu gali taikyti laikinąsias apsaugos priemones, jeigu šie asmenys tikėtinai pagrindžia savo ieškinio reikalavimą ir nesiėmus šių priemonių teismo sprendimo įvykdymas gali pasunkėti arba pasidaryti nebeįmanomas. Laikinųjų apsaugos priemonių taikymu siekiama garantuoti teismo priimto galimai ieškovui palankaus sprendimo realų ir tinkamą įvykdymą, todėl tokių priemonių taikymo pagrindas gali būti pagrįstos prielaidos, kad nesiėmus šių priemonių, būsimo galimai ieškovui palankaus teismo sprendimo įvykdymas gali pasunkėti arba pasidaryti nebeįmanomas. Taikydamas CPK 145 straipsnyje numatytas laikinąsias apsaugos priemones, teismas neprivalo turėti įrodymų, jog ateityje neabejotinai atsiras grėsmė teismo sprendimui įvykdyti. Teismui pakanka įsitikinti tuo, kad konkrečioje situacijoje tokia grėsmė yra galima, kad egzistuoja tokio pobūdžio grėsmės atsiradimo tikimybė. Teismų praktikoje yra suformuluota taisyklė, pagal kurią aplinkybė, kad teismo sprendimo įvykdymas gali pasunkėti arba pasidaryti negalimas, preziumuojama tuomet, kai tarp šalių vyksta turtinis ginčas dėl didelės pinigų sumos, kadangi didelė reikalavimo suma gali objektyviai padidinti būsimo sprendimo neįvykdymo riziką. Tačiau tuomet, kai yra įrodymų, jog reikalavimo suma konkrečiam asmeniui pagal jo turto vertę, pajamas, turimus įsipareigojimus nėra didelė, tai yra, kai jis paneigia objektyvios grėsmės būsimam sprendimui įvykdyti egzistavimą dėl didelės reikalavimo sumos, teismas neturi pagrindo taikyti laikinųjų apsaugos priemonių (Lietuvos apeliacinio teismo 2009 m. balandžio 16 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 2-336/2009; 2007 m. lapkričio 29 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 2-782/2007; 2006 m. vasario 9 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 2-105/2006).
Nagrinėjamu atveju, iš šioje byloje pareikšto ieškinio turinio matyti, kad atsakovei UAB „ARTMEJA“ yra pareikštas turtinis reikalavimas 9815,13 Lt sumai. Vilkaviškio rajono apylinkės teismas, tenkindamas ieškovės prašymą, 2013 m. rugsėjo 25 d. nutartimi taikė laikinąsias apsaugos priemones – areštavo 9815,13 Lt vertės atsakovės UAB „ARTMEJA“ nekilnojamuosius bei kilnojamuosius daiktus, priklausančius jam nuosavybės teise ar tokio dydžio jo dalis bendrose nuosavybėse su kitais asmenimis, esančius pas atsakovą ar trečiuosius asmenis, taip pat turtines teises, o tokio turto nesant ar esant nepakankamos vertės, – nurodė areštuoti 9815,13 Lt sumai ar trūkstamai sumai atsakovo UAB „ARTMEJA“ pinigines lėšas, esančias banko ar kitų kredito įstaigų atsiskaitomosiose sąskaitose.
Atsakovė atskirajame skunde nurodo, kad UAB „ARTMEJA" yra sėkmingai veikiantis juridinis asmuo, o jos turimo turto vertė bei apyvartinių lėšų suma ženkliai viršija įsiskolinimo ieškovui dydį. Ieškovė, pateikdama teismui aiškiai nepagrįsto dydžio ieškinį bei prašydama taikyti laikinąsias apsaugos priemones, sąmoningai siekia pakenkti atsakovės interesams bei sutrikdyti jos veiklą.
Pažymėtina, kad proceso įstatyme, siekiant užtikrinti proceso šalių lygiateisiškumą, yra įtvirtintas onus probandi principas, t. y., kad kiekviena šalis turi įrodyti aplinkybes, kuriomis remiasi kaip savo reikalavimų ar atsikirtimų pagrindu (CPK 12, 178 str.). Apeliacinės instancijos teismas pabrėžia, kad šiuo atveju apeliantė su atskiruoju skundu nepateikė konkrečių įrodymų, kurie suponuotų laikinųjų apsaugos priemonių taikymo nepagrįstumą šioje byloje, o atsižvelgiant į bylos medžiagą, manytina, jog šiuo konkrečiu atveju egzistuoja grėsmė teismo sprendimo įvykdymui. Jeigu pagal ieškovės pareikštus reikalavimus egzistuoja ieškinio didelės sumos prezumpcija ir atsakovė kartu su atskiruoju skundu nepateikia įrodymų, kurie patvirtintų atsakovo gerą finansinę padėtį, tai daryti išvadą, kad atsakovei ieškinio suma nėra didelė, negalima (Lietuvos apeliacinio teismo 2012 m. birželio 21 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 2-567/2012). Nagrinėjamu atveju nėra akivaizdžių aplinkybių, kurios šioje bylos nagrinėjimo stadijoje leistų daryti išvadą, kad pagal ieškovės pareikštus reikalavimus negalėtų būti priimtas jai palankus teismo sprendimas. Apeliantės argumentai, susiję su faktinėmis kilusio ginčo aplinkybėmis, pagal savo pobūdį nėra argumentai, kuriuos teismas gali vertinti iš esmės laikinųjų apsaugos priemonių taikymo stadijoje. Dėl šios priežasties jie detaliau neanalizuotini, kaip neturintys įtakos ginčijamos pirmosios instancijos teismo nutarties teisėtumui ir pagrįstumui. Atsakovės skundo argumentai dėl ieškinio nepagrįstumo, bus sprendžiami bylos nagrinėjimo eigoje, o ne laikinųjų apsaugos priemonių taikymo stadijoje. Todėl pirmosios instancijos teismo išvada, jog ieškovė tikėtinai pagrindė reikalavimus, atsižvelgiant į bylos nagrinėjimo stadiją, pripažintina tinkama ir pakankama laikinosioms apsaugos priemonėms taikyti.
Todėl apeliacinės instancijos teismas sprendžia, kad pirmosios instancijos teismo taikytos laikinosios apsaugos priemonės yra proporcingos siekiamiems tikslams ir pakankamai užtikrina asmens, prašančio taikyti laikinąsias apsaugos priemones, bei asmens, kurio atžvilgiu taikomos laikinosios apsaugos priemonės, teisėtų interesų pusiausvyrą. Esant nurodytoms aplinkybėms, apeliacinės instancijos teismas konstatuoja, kad pirmosios instancijos teismas teisingai taikė procesinės teisės normas, reglamentuojančias laikinųjų apsaugos priemonių taikymą, todėl skundas atmestinas, o pirmosios instancijos teismo nutartis paliktina nepakeista (CPK 337 straipsnio 1 dalies 1 punktas).
Rezoliucinė dalis
nutaria:
Vilkaviškio rajono apylinkės teismo 2013 m. rugsėjo 25 d. nutartį palikti nepakeistą.