- Teismas
- Kauno apygardos teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2014-12-03
- Bylos Nr.
- 2A-1901-230/2014
- Teisminio proceso Nr.
- 2-53-3-01032-2013-5
- Bylos rūšis
- civilinė byla
- Teisėjai
- Nijolia Indreikienė, Nerijus Meilutis, Arvydas Žibas
- Atsakovas
- uždarosios akcinės bendrovės ,,Artmėja“
- Ieškovas
- uždarosios akcinės bendrovės ,,Vilniaus verslo grupė“
- Kategorijos
- 35.5pavadinimo nepavyko patikrinti
- 63.1pavadinimo nepavyko patikrinti
- 99.5pavadinimo nepavyko patikrinti
- 121.14pavadinimo nepavyko patikrinti
- 121.21pavadinimo nepavyko patikrinti
Kauno apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Nijolios Indreikienės (kolegijos pirmininkė ir pranešėja), Nerijaus Meilučio, Arvydo Žibo, apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo atsakovės uždarosios akcinės bendrovės ,,Artmėja“ apeliacinį skundą dėl Vilkaviškio rajono apylinkės teismo 2014 m. gegužės 12 d. sprendimo civilinėje byloje Nr. 2-38-305/2014 pagal ieškovės uždarosios akcinės bendrovės ,,Vilniaus verslo grupė“ ieškinį atsakovei uždarajai akcinei bendrovei ,,Artmėja“ dėl skolos priteisimo.
Aprašomoji dalis
nustatė:
I. Ginčo esmė
Ieškovė patikslintu ieškiniu pirmosios instancijos teismo prašė priteisti iš atsakovės 9815,13 Lt skolos, 9 % metines palūkanas nuo priteistos sumos nuo bylos iškėlimo teisme iki teismo sprendimo visiško įvykdymo bei visas bylinėjimosi išlaidas. Ieškovė nurodė, kad su atsakove 2012-03-26 sudarė kredito sutartį Nr. 2012/03-2, kuria ieškovė atsakovei suteikė 6 000 Lt kreditą, o atsakovė įsipareigojo grąžinti kreditą iki 2013-03-22 bei sumokėti sutartyje nustatytas palūkanas. 2012-03-27 ieškovė į atsakovės banko sąskaitą pervedė 6 000 Lt kreditą. Ieškovė į atsakovės direktoriaus elektroninį paštą siuntė sąskaitas dėl atitinkamų paskolos dalių ir palūkanų sumokėjimo, tačiau atsakovė pateiktų sąskaitų laiku neapmokėjo, taip pat neapmokėjo ir jam siųstų delspinigių paskaičiavimo sąskaitų. 2012-11-16 šalys pasirašė dar vieną kredito sutartį Nr. 2012/11/16, kuria ieškovė suteikė atsakovei 5 000 Lt kreditą, o atsakovė įsipareigojo grąžinti kreditą iki 2013-06-30 bei sumokėti sutartyje nustatytas palūkanas. 2012-11-21 ieškovė atsakovei į jos nurodytą sąskaitą banke pervedė kredito sumą, tačiau atsakovė ir pagal šią sutartį suteiktos kredito sumos, palūkanų bei delspinigių iki šiol nesumokėjo. Ieškovė prašė iš atsakovės priteisti 9 815,13 Lt pagal abi kredito sutartis.
II. Pirmosios instancijos teismo sprendimo esmė
Vilkaviškio rajono apylinkės teismas 2014 m. gegužės 12 d. sprendimu ieškinį tenkino. Priteisė iš atsakovės ieškovei 9 815,13 Lt skolos, 7,38 % metines palūkanas nuo priteistos sumos (9 815,13 Lt) nuo bylos iškėlimo teisme (2013-07-12) iki teismo sprendimo visiško įvykdymo ir 2 017,50 Lt bylinėjimosi išlaidas. Priteisė iš atsakovės valstybei 33,03 Lt išlaidas, susijusias su procesinių dokumentų įteikimu.
Teismas nustatė, kad 2012-03-26 šalys sudarė kredito sutartį Nr. 2012/03-2, pagal kurią ieškovė suteikė atsakovei 6 000 Lt kreditą (6 000 Lt suma pervesta į atsakovo sąskaitą 2012-03-27), o atsakovė įsipareigojo grąžinti gautą kreditą iki 2013-03-22 bei sumokėti 35 % dydžio metines palūkanas, kas nuo 6 000 Lt sumos 12 mėnesių laikotarpiu (kredito suteikimo laikotarpiu) sudaro 2 100 Lt. Šalys 2012-11-16 pasirašė dar vieną kredito sutartį Nr. 2012/11/16, pagal kurią ieškovė suteikė atsakovei 5 000 Lt kreditą (5 000 Lt suma pervesta į atsakovės sąskaitą 2012-11-21), o atsakovė įsipareigojo grąžinti gautą kreditą iki 2013-06-30 bei sumokėti 60 % dydžio metines palūkanas, kas nuo 5 000 Lt sumos 7 mėnesių laikotarpiu (kredito suteikimo laikotarpiu) sudaro 1 750 Lt. Pagal abi sutartis atsakovė įsipareigojo sumokėti ieškovei iš viso 14 850 Lt (6 000 Lt + 2 100 Lt + 5 000 Lt + 1 750 Lt). Be to, pagal abiejų sutarčių 5.1 punktus atsakovė taip pat įsipareigojo, neįvykdžius prievolės laiku sumokėti grąžintiną sumą/jos dalį arba periodinį mokėjimą/jo dalį, mokėti ieškovei palūkanas toliau nuo visos pradelstos mokėti sumos iki visiško skolos sumokėjimo dienos. Palūkanų ir paskaičiuotų delspinigių apmokėjimui ieškovė pateikė atsakovei PVM sąskaitas faktūras, tačiau jose (paskaičiavimuose) nėra konkrečiai nurodyta, pagal kurią sutartį palūkanos ar delspinigiai yra skaičiuojami. Teismas nustatė, kad atsakovė iš viso ieškovei pagal šias sutartis yra sumokėjusi 6 338,95 Lt, dėl ko tarp šalių nėra ginčo. Ginčas yra kilęs dėl įmokų paskirstymo ir delspinigių (palūkanų) paskaičiavimo.
Teismas nurodė, kad nei vienoje iš paskolos sutarčių nėra konkrečiai nurodytas nei pats įsipareigojimas mokėti delspinigius praleidus įsipareigojimų vykdymo terminą, nei delspinigių dydis. Ieškovė delspinigius paskaičiavo ir juos reikalauja priteisti, remdamasi paskolos sutarčių 5.1 punktais, kuriuose įtvirtinta atsakovės pareiga neįvykdžius prievolės laiku sumokėti grąžintiną sumą/jos dalį arba periodinį mokėjimą/jo dalį mokėti ieškovei palūkanas toliau nuo visos pradelstos mokėti sumos iki visiško skolos sumokėjimo dienos (kompensacinės palūkanos). Rašytiniame paaiškinime ieškovė nurodė, kad pagal abiejų sutarčių 5.1 punktą paskolos gavėjas įsipareigojo mokėti 35 % metines palūkanas, kurios sudaro 0,1 % delspinigių už kiekvieną praleistą įvykdyti prievolę dieną, tačiau teismas su tokiu ieškovės sutarčių 5.1 punkto aiškinimu nesutiko, nes sprendė, kad šiuo punktu buvo susitarta dėl kompensacinių palūkanų, o ne dėl delspinigių mokėjimo. Sutartyje dėl pareigos mokėti delspinigius ir jų dydžio turi būti susitarta konkrečiai (CK 6.72 str.), o tai aptariamose sutartyse nebuvo padaryta. Tačiau pagal sutarčių 5.1 punktą atsakovė, praleidusi terminus mokėti įmokas, turi pareigą mokėti ieškovei kompensacines palūkanas: 2012-03-26 kredito sutartyje Nr. 2012/03-2 nustatytos 35 % metinės palūkanos, 2012-11-16 kredito sutartyje Nr. 2012/11/16 nustatytos 60 % metinės palūkanos (abi šalys nurodė, kad pagal abi sutartis nustatytos 35 % metinės palūkanos, tačiau teismo skaičiavimu 2012-11-16 kredito sutartyje Nr. 2012/11/16 nustatytos 60 % metinės palūkanos: palūkanų fiksuota suma 1 metams – 250 Lt x 12 mėn. = 3 000 Lt, todėl metinė palūkanų norma – 3 000 Lt : 5 000 Lt x 100 % = 60 %). Teismas nurodė, jog siekiant įvertinti, ar ieškovė pagrįstai reikalauja priteisti 9 815,13 Lt sumą, būtina paskaičiuoti ne tik negrąžintą kredito dalį, mokėjimo palūkanas, bet ir kompensacines palūkanas.
Kadangi ieškovė detalaus paaiškinimo, kaip buvo paskaičiuoti delspinigiai (palūkanos) nepateikė, todėl teismas atsižvelgė tik į atsakovės pateiktą rašytinį paaiškinimą dėl įmokų mokėjimo, kad visi mokėjimai buvo atlikti tik pagal 2012-03-26 Kredito sutartį Nr. 2012/03-2. Atsakovės pateiktus kompensacinių palūkanų pagal vieną ir pagal kitą sutartį paskaičiavimus teismas laikė neteisingais. Teismas nurodė, kad pagal 2012-03-26 kredito sutarties Nr. 2012/03-2 1 priedą paskola ir palūkanos turėjo būti sumokėtos per 4 kartus mokant po 2 025 Lt (1 500 Lt paskolos dalis ir 525 Lt palūkanos) šiomis datomis: 2012-06-26, 2012-09-26, 2012-12-26, 2013-03-20. Pagal 2012-11-16 kredito sutarties Nr. 2012/11/16 1 priedą paskola ir palūkanos turėjo būti sumokėtos per 7 kartus mokant po 964 Lt (714 Lt paskolos dalis ir 250 Lt palūkanos), paskutinį mėnesį – 966 Lt (716 Lt paskolos dalis ir 250 Lt palūkanos), šiomis datomis: 2012-12-31, 2013-01-31, 2013-02-28, 2013-03-31, 2013-04-30, 2013-05-31, 2013-06-30. Teismas nustatė, kad atsakovė atliko mokėjimus: 2012-08-31 – 1 000 Lt (paskirtis – paskolos grąžinimas), 2012-10-02 – 1 000 Lt (paskirtis – paskolos grąžinimas), 2012-11-02 – 1 000 Lt (paskirtis – paskolos grąžinimas), 2012-12-21 – 1 000 Lt (paskirtis – paskolos grąžinimas), 2013-02-01 – 1 000 Lt (paskirtis – paskolos grąžinimas), 2013-03-14 – 250 Lt (paskirtis – apmokėjimas pagal sąskaitą VVG Nr. 098 paskolos palūkanos), 2013-03-14 – 88,95 Lt (paskirtis – delspinigiai D-2013/01), 2013-05-03 – 1 000 Lt (paskirtis – paskolos grąžinimas). Kadangi pagal 2012-03-26 kredito sutartį Nr. 2012/03-2 metinė palūkanų suma 2 100 Lt, t. y. 35 % nuo 6000 Lt sumos; palūkanos už mėnesį sudarytų 2,9167 %, o už dieną – 0,09589 %. Pagal 2012-11-16 Kredito sutartį Nr. 2012/11/16 metinė palūkanų suma 3 000 Lt, t.y. 60 % nuo 5 000 Lt sumos; palūkanos už mėnesį sudarytų 5 %, o už dieną – 0,1644 %.
Teismas nurodė, kad pagal 2012-03-26 kredito sutartį Nr. 2012/03-2 papildomai mokėtinos tokios kompensacinės palūkanos: atsakovė pirmąją įmoką pagal 2012-03-26 kredito sutartį Nr. 2012/03-2 turėjo padaryti 2012-06-26 sumokant 2 025 Lt, tačiau 2012-08-31 sumokėjo 1 000 Lt, t. y. pradelsė sumokėti 2 025 Lt 66 dienas, todėl privalo mokėti 126,22 Lt palūkanų (2 025 Lt x 0,09589 % x 65 d.). Nuo 2012-08-31 atsakovė liko nesumokėjusi 1 025 Lt (2 025 Lt – 1 000 Lt), antrą įmoką turėjo padaryti 2012-09-26 sumokant 2 025 Lt. Iki 2012-09-26 dienos palūkanos už nesumokėtą 1 025 Lt sumą sudaro 25,55 Lt (1025 Lt x 0,09589 % x 26 d.). Nuo 2012-09-26 atsakovė buvo skolinga ieškovei 3 050 Lt (1 025 Lt + 2 025 Lt), antrą įmoką atliko 2012-10-02, sumokėdama 1 000 Lt. Palūkanos už pradelstą 3 050 Lt sumą iki 2012-10-02 dienos sudaro 17,55 Lt (3 050 Lt x 0,09589 % x 6 d.). Nuo 2012-10-02 atsakovė liko skolinga 2 050 Lt (3 050 Lt – 1 000 Lt). Atsakovė 2012-11-02 sumokėjo 1 000 Lt, iki 2012-11-02 dienos palūkanos už nesumokėtą 2 050 Lt sumą sudaro 60,94 Lt (2 050 Lt x 0,09589 % x 31 d.). Nuo 2012-11-02 atsakovė liko skolinga 1 050 Lt (2 050 Lt – 1 000 Lt). Atsakovė 2012-12-21 sumokėjo dar 1 000 Lt, iki 2012-12-21 dienos palūkanos už nesumokėtą 1 050 Lt sumą sudaro 49,34 Lt (1 050 Lt x 0,09589 % x 49 d.). Nuo 2012-12-21 atsakovė liko skolinga 50 Lt (1 050 Lt – 1 000 Lt). Trečią įmoką atsakovė turėjo padaryti 2012-12-26 sumokant 2 025 Lt, iki 2012-12-26 dienos palūkanos už nesumokėtą 50 Lt sumą sudaro 0,24 Lt (50 Lt x 0,09589 % x 5 d.). Nuo 2012-12-26 atsakovė liko skolinga 2 075 Lt (50 Lt + 2 025 Lt). Atsakovė 2013-02-01 sumokėjo 1 000 Lt. Iki 2013-02-01 dienos palūkanos už nesumokėtą 2 075 Lt sumą sudaro 73,62 Lt (2 075 Lt x 0,09589 % x 37 d.). Nuo 2013-02-01 atsakovė skolinga 1 075 Lt (2 075Lt – 1 000 Lt), 2013-03-14 sumokėjo 88,95 Lt, nurodydama paskirtį – už delspinigius pagal sąskaitą D-2013/01. Taip pat atsakovė 2013-03-14 sumokėjo 250 Lt, iki 2013-03-14 dienos palūkanos už nesumokėtą 1 075 Lt sumą sudaro 42,26 Lt (1 075 Lt x 0,09589 % x 41 d.). Nuo 2013-03-14 atsakovė liko skolinga 825 Lt (1075 Lt – 250 Lt). Ketvirtą įmoką atsakovė turėjo padaryti 2013-03-20 sumokant 2 025 Lt, iki 2013-03-20 dienos palūkanos už nesumokėtą 825 Lt sumą sudaro 4,75 Lt (825 Lt x 0,09589 % x 6 d.). Nuo 2013-03-20 atsakovė skolingas 2 850 Lt (825 Lt + 2 025 Lt). Atsakovė 2013-05-03 sumokėjo 1 000 Lt, iki 2013-05-03 dienos palūkanos už nesumokėtą 2 850 Lt sumą sudaro 120,25 Lt (2 850 Lt x 0,09589 % x 44 d.). Nuo 2013-05-03 atsakovė liko skolinga 1 850 Lt (2 850 Lt – 1 000 Lt). Palūkanos už pradelstą 1 850 Lt sumą iki 2013-07-11 dienos sudaro 124,18 Lt (1 850 Lt x 0,09589 % x 70 d.). Iš viso pagal 2012-03-26 kredito sutartį Nr. 2012/03-2 mokėtinos kompensacinės palūkanos – 555,95 Lt (644,90 Lt – 88,95 Lt).
Teismas nurodė, kad pagal 2012-11-16 kredito sutartį Nr. 2012/11/16 atsakovė nė vienos įmokos pagal šią sutartį nemokėjo. Atsakovė pirmąją įmoką pagal šią kredito sutartį turėjo padaryti 2012-12-31, sumokant 964 Lt, antrąją – 2013-01-31, sumokant 964 Lt. Palūkanos už pradelstą 964 Lt sumą iki 2013-01-31 dienos sudaro 47,54 Lt (964 Lt x 0,1644 % x 30 d.). Nuo 2013-01-31 atsakovė liko skolinga 1 928 Lt (964 Lt + 964 Lt). Atsakovė trečiąją įmoką turėjo padaryti 2013-02-28, sumokant 964 Lt. Palūkanos už pradelstą 1 928 Lt sumą iki 2013-02-28 dienos sudaro 88,75 Lt (1 928 Lt x 0,1644 % x 28 d.). Nuo 2013-02-28 atsakovė liko skolinga 2892 Lt (1 928 Lt + 964 Lt). Atsakovė ketvirtąją įmoką turėjo padaryti 2013-03-31, sumokant 964 Lt. Palūkanos už pradelstą 2 892 Lt sumą iki 2013-03-31 dienos sudaro 147,39 Lt (2 892 Lt x 0,1644 % x 31 d.). Nuo 2013-03-31 atsakovė liko skolinga 3 856 Lt (2 892 Lt + 964 Lt). Atsakovė penktąją įmoką turėjo padaryti 2013-04-30, sumokant 964 Lt. Palūkanos už pradelstą 3856 Lt sumą iki 2013-04-30 dienos sudaro 190,18 Lt (3 856 Lt x 0,1644 % x 30 d.). Nuo 2013-04-30 atsakovė liko skolinga 4 820 Lt (3 856 Lt + 964 Lt). Atsakovė šeštąją įmoką turėjo padaryti 2013-05-31, sumokant 964 Lt. Palūkanos už pradelstą 4 820 Lt sumą iki 2013-05-31 dienos sudaro 245,65 Lt (4 820 Lt x 0,1644 % x 31 d.). Nuo 2013-05-31 atsakovė liko skolinga 5 784 Lt (4 820 Lt + 964 Lt). Atsakovė septintąją įmoką turėjo padaryti 2013-06-30, sumokant 966 Lt. Palūkanos už pradelstą 5 784 Lt sumą iki 2013-06-30 dienos sudaro 285,27 Lt (5 784 Lt x 0,1644 % x 30 d.). Nuo 2013-06-30 atsakovė liko skolinga 6 750 Lt (5 784 Lt + 966 Lt). Palūkanos už pradelstą 6 750 Lt sumą iki 2013-07-11 dienos sudaro 133,16 Lt (6 750 Lt x 0,1644 % x 12 d.). Iš viso pagal 2012-11-16 kredito sutartį Nr. 2012/11/16 mokėtinos kompensacinės palūkanos – 1 137,94 Lt.
Tokiu būdu teismas nustatė, kad bendra atsakovės ieškovei pagal abi sutartis mokėtina suma (paskolos, mokėjimo ir kompensacinės palūkanos) yra 16 543,89 Lt (14 850,00 Lt + 555,95 Lt + 1 137,94 Lt). Atsakovė yra sumokėjusi ieškovei iš viso 6 338,95 Lt, todėl pagal atliktus skaičiavimus yra likę nesumokėta 10 204,94 Lt (16 543,89 Lt – 6 338,95 Lt), todėl teismas padarė išvadą, kad ieškovės reikalavimas priteisti 9 815,13 Lt skolos yra pagrįstas ir teisėtas.
Teismas, spręsdamas dėl ieškovės reikalavimo priteisti 9 proc. dydžio procesines palūkanas, nurodė, kad pareiga mokėti šias palūkanas atsirado 2013-07-12 iškėlus bylą teisme. 2013-06-28 nustatyta 0,38 % vieno mėnesio VILIBOR palūkanų norma. Padidinus ją 7 procentiniais punktais gaunasi 7,38 % (0,38 + 7), todėl sprendė, kad iš atsakovės priteistinos ne 9 %, bet 7,38 % metinės palūkanos nuo priteistos sumos (9 815,13 Lt) nuo bylos iškėlimo teisme (2013-07-12) iki teismo sprendimo visiško įvykdymo.
III. Apeliacinio skundo ir atsiliepimo į jį argumentai
Atsakovė apeliaciniu skundu prašo panaikinti Vilkaviškio rajono apylinkės teismo 2014 m. gegužės 12 d. sprendimą ir priimti naują – ieškinį atmesti. Nurodo, jog sprendimas nepagrįstas, todėl naikintinas dėl šių argumentų:
1) Dėl reikalavimo priteisti 9 815,13 Lt skolą
Apeliantė neginčija paskolos sutarčių, kurių pagrindu reiškiami reikalavimai, sudarymo fakto ir kad pagal abiejų kredito sutarčių 5.1 punktą metinės palūkanos yra 35 %, ką patvirtino ir abi šalys. Tačiau pagal pirmosios instancijos teismo atliktą skaičiavimą metinės palūkanos sudaro 60 %. Pagal teismo atliktus skaičiavimus apeliantė ieškovei pagal 2012-03-26 kredito sutartį Nr. 2012/03-2 liko skolinga 555,95 Lt kompensacinių palūkanų (35% metinių palūkanų), o pagal kredito sutartį Nr. 2012/11/16 skolinga 6 750 Lt paskolos ir 1 137,94 Lt kompensacinių palūkanų (60 % metinių palūkanų). Apeliantės nuomone, teismas suklydo skaičiuodamas kredito sutarties Nr. 2012/11/16 kompensacinių palūkanų dydį, nes metinių palūkanų dydis – 35 proc. patvirtintas abiejų šalių. Kadangi ieškovė detalaus palūkanų skaičiavimo teismui nepateikė, todėl reiktų vadovautis apeliantės pateiktu abiejų kredito sutarčių kompensacinių palūkanų skaičiavimu. Teismas neatsižvelgė į tai, kad parengiamojo posėdžio metu buvo pateikta 500 Lt mokėjimo 2014-03-28 kvito kopija, todėl pagal kredito sutartį Nr. 2012/03-2 ieškovei skola sudaro 55,95 Lt. Apelianto pateiktais 2014-04-02 skaičiavimais bendra skola ieškovei sudaro 7974,19 Lt (55,95 Lt + 6 750 Lt + 1 168,24 Lt), bet ne 10 204,94 Lt, kaip paskaičiavo pirmosios instancijos teismas.
2) Dėl reikalavimo priteisti bylinėjimosi išlaidas
Teismas nepagrįstai ieškovei priteisė 1 323,50 Lt išlaidų už procesinių dokumentų rengimą, kadangi šiuos dokumentus ruošė kita ieškovės atstovo Nerijaus Ramanausko vadovaujama įmonė UAB „Vilniaus teisininkų biuras“. Kadangi tiek ieškovei, tiek ieškovei procesinius dokumentus ruošusiai įmonei vadovauja tas pats asmuo (Nerijus Ramanauskas), todėl tarp ieškovės ir teisinių paslaugų įmonės sudaryta teisinių paslaugų sutartis turėtų būti vertinama, kaip ieškovės nesąžiningas veiksmas siekiant padidinti bylinėjimosi išlaidas, be to, ši sutartis neatitinka LR CK 2.135 straipsnio 2 punkto ir pažeidžia sąžiningumo ir teisingumo principus. Teismas taip pat nepagrįstai priteisė ieškovei ir 400 Lt kelionės išlaidas, kadangi ieškovė nepateikė pagrįstų įrodymų, kad jai buvo būtina nuomotis automobilį, o automobilio nuomos sutartį tarp ieškovės ir automobilio nuomotojos UAB ,,Vilniaus buhalterių grupė“ pasirašė tas pats asmuo Nerijus Ramanauskas. Tai leidžia abejoti ieškovės sąžiningumu dėl patirtų išlaidų.
Atsiliepimas
Atsiliepimu į apeliacinį skundą ieškovė prašo jį atmesti, pirmosios instancijos teismo sprendimą palikti nepakeistą. Nurodo, kad apeliacinio skundo argumentai yra nepagrįsti, prieštaraujantys teisės normoms ir aktualiai teismų praktikai, neatitinkantys byloje susiklosčiusių faktinių aplinkybių. Laiko nepagrįstais skundo argumentus, kad pagal kredito sutarties Nr. 2012/11/16 kompensacinių palūkanų dydis turėtų būti 35 proc., o ne 60 proc., kaip sprendime nurodė teismas. Ieškovės nuomone, teismas teisingai paskaičiavo kredito sutartyje Nr. 2012/11/16 numatytų metinių kompensacinių palūkanų dydį, kuris sudaro 60 proc. (palūkanų fiksuota suma 1 metams yra 250 Lt x 12 mėn. = 3 000 Lt, o metinė palūkanų norma – 3 000 Lt : 5 000 Lt x 100 proc. = 60 proc.). Atsakovo argumentas, kad reikalavimas priteisti 9 815,13 Lt skolą yra nepagrįstas, neatitinka faktinių bylos duomenų, visi skolos ir delspinigių paskaičiavimai yra pateikti ir pagrįsti sąskaitomis faktūromis ir delspinigių sąskaitomis. Apelianto teiginiai, jog ieškovė, nuomodamasi automobilį ir gaudama teisines paslaugas iš to paties asmens vadovaujamos įmonės, elgėsi nesąžiningai, yra niekuo nepagrįstos. Ieškovė nurodo, jog neturi nuosavo automobilio, todėl jį išsinuomojo iš kitos įmonės. Teiginiai, jog teisinių paslaugų pirkimas neva sukėlė interesų konfliktą, yra neparemtas jokiais įrodymais. Draudimas teisines paslaugas gauti iš tam tikrų juridinių asmenų, nepagrįstai apribotų ieškovės teises ir teisėtus interesus bei galimybes ginti savo pažeistas teises teisme.
Motyvuojamoji dalis
IV. Apeliacinio teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados
Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro apeliacinio skundo faktinis ir teisinis pagrindai bei absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų patikrinimas (CPK 320 straipsnio 1 dalis). Apeliacinės instancijos teismas tikrina teismo sprendimo teisėtumą ir pagrįstumą tik apskųstoje dalyje ir tik analizuodamas apeliaciniame skunde išdėstytus argumentus, išskyrus įstatyme nurodytas išimtis (CPK 320 straipsnio 2 dalis), kurios nagrinėjamoje byloje nenustatytos. Absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų apeliacinės instancijos teismas taip pat nenustatė (CPK 329 straipsnis).
Byloje kilo ginčas dėl priteistos skolos sumos ir bylinėjimosi išlaidų pagrįstumo.
Dėl skolos dydžio
Pirmosios instancijos teismas, įvertinęs byloje pateiktus įrodymus, nustatė, kad bendra atsakovės pagal abi kredito sutartis mokėtina ieškovei suma (paskolos, mokėjimo ir kompensacinės palūkanos) yra 16 543,89 Lt (14 850,00 Lt + 555,95 Lt + 1 137,94 Lt). Teismas nustatė, kad atsakovė yra sumokėjusi ieškovei iš viso 6 338,95 Lt, todėl pagal atliktus skaičiavimus yra likę nesumokėta 10 204,94 Lt (16 543,89 Lt – 6 338,95 Lt), dėl ko teismas darė išvadą, kad ieškovės reikalavimas priteisti 9 815,13 Lt skolos yra pagrįstas ir teisėtas. Apeliantė pagrįstai teigia, kad teismas neįvertino dar vieno atsakovės atlikto mokėjimo 500 Lt sumai, kadangi bylos nagrinėjimo metu ieškovės pateiktas sąskaitos išrašas patvirtina, kad atsakovė 2014-03-28 skolai pagal kredito sutartį Nr. 2012/11/16 28 padengti sumokėjo 500 Lt (t. 2, b. l. 63), tai patvirtina ir atsakovės su apeliaciniu skundu pateiktas mokėjimo nurodymas (t. 2, b. l. 93). Todėl atsakovės nesumokėta skolos dalis yra ne 10 204,94 Lt, kaip nustatė pirmosios instancijos teismas, bet 9 704,94 Lt. Kadangi pirmosios instancijos teismas be pagrindo šio įrodymo neįvertino (CPK 185 straipsnis) ir motyvuojamoje sprendimo dalyje nenurodė, kad dėl kokių nors priežasčių šį įrodymą būtų atmetęs (CPK 270 straipsnio 4 dalies 3 punktas), todėl sprendimas dėl šios priežasties keistinas, sumažinant priteistą iš atsakovės skolos sumą iki nurodyto dydžio (CPK 326 straipsnio 1 dalies 3 punktas, 329 straipsnio 1 dalis).
Apeliantė teigia, kad pagal abiejų kredito sutarčių 5.1 punktą metinės palūkanos yra 35 %. Tačiau kolegija sutinka su pirmosios instancijos teismo išvada, kad pagal 2012-11-26 kredito sutartį Nr. 2012/11/16 buvo numatytos 60 % metinės palūkanos Ši pirmosios instancijos tesimos išvada pagrįsta kredito sutarties Nr. 2012/11/16 1 priede šalių nustatyta palūkanų suma (1 750 Lt už 7 mėn. = 250 Lt per mėnesį). Todėl atsakovės argumentai, jog teismas neteisingai nustatė metinių palūkanų dydį pagal kredito sutartį Nr. 2012/11/16, yra nepagrįsti ir atmestini. Kolegija taip pat sutinka su kitais pirmosios instancijos teismo atliktais skolos dydžio paskaičiavimais, kadangi jie atitinka tiek kredito sutarčių sąlygas, tiek byloje pateiktus faktinius duomenis.
Dėl bylinėjimosi išlaidų priteisimo
Nors ieškovės išlaidos, patirtos dėl procesinių dokumentų rengimo, nėra išlaidos advokato ar advokato padėjėjo pagalbai apmokėti, nes ieškovės advokatas (advokato padėjėjas) neatstovavo, tačiau pirmosios instancijos teismas visiškai pagrįstai, remdamasis CPK 88 straipsnio 1 dalies 9 punktu, šias ieškovės patirtas išlaidas priskyrė kitoms būtinoms ir pagrįstoms išlaidoms.
Apeliantės nuomone, pirmosios instancijos teismas nepagrįstai priteisė ieškovei 1 323,50 Lt išlaidas už procesinių dokumentų rengimą ir 400 Lt kelionės išlaidas, kadangi procesinius dokumentus ruošė kita ieškovės atstovo Nerijaus Ramanausko vadovaujama įmonė UAB „Vilniaus teisininkų biuras“ ir ieškovė nepateikė pagrįstų įrodymų, kad jai buvo būtina nuomotis automobilį, o automobilio nuomos sutartį tarp ieškovės ir automobilio nuomotojos UAB ,,Vilniaus buhalterių grupė“ pasirašė vėl gi tas pats asmuo Nerijus Ramanauskas. Todėl šios aplinkybės, atsakovės nuomone, leidžia abejoti ieškovės sąžiningumu dėl patirtų išlaidų ir jų dydžio. Tai, kad ieškovei procesinius dokumentus rengusiai bendrovei vadovauja tas pats asmuo, nereiškia juridinių asmenų tapatumo. Vieno asmens (atstovo) sudarytas sandoris kito asmens (atstovaujamojo) vardu, atskleidžiant atstovavimo faktą ir neviršijant suteiktų teisių, tiesiogiai sukuria, pakeičia ir panaikina atstovaujamojo civilines teises ir pareigas (CK 2.132 straipsnio 1 dalis). Ši įstatymo norma reiškia, kad esant joje nurodytoms sąlygoms, teisiniai juridinių veiksmų atlikimo padariniai tenka ne atstovui, bet atstovaujamajam. Atsakovės teigimu, ieškovės atstovo N. Ramanausko veiksmai sudarant nurodytus sandorius neatitinka CK 2.135 straipsnio 2 dalies reikalavimų. Šioje normoje (CK 2.135 straipsnio 2 dalyje) nustatyta, kad asmuo tuo pat metu negali būti abiejų sandorio šalių atstovu. Tačiau ši nuostata netaikoma vykdant prievoles, taip pat kai abi sandorio šalys aiškiai išreiškia savo valią, kad atstovas veiktų dėl jų abiejų interesų. Tai reiškia, kad tokio sandorio galiojimas priklauso nuo šalių, kurias atstovauja tas pats asmuo, valios. Byloje nėra duomenų apie tai, jog apeliaciniame skunde minimos sutartys būtų nuginčytos ir jos negaliotų, dėl ko nebūtų pagrindo jomis remtis sprendžiant bylinėjimosi išlaidų priteisimo klausimą. Tačiau, kolegijos nuomone, įvertinus nurodytas aplinkybes, jog paminėtos bylinėjimosi išlaidos buvo patirtos tarp tam tikra prasme susijusių asmenų, ir atsižvelgus į iš esmės nesudėtingą ginčo pobūdį, priteisiant bylinėjimosi išlaidas šiuo atveju turėtų būti taikytina CPK 93 straipsnio 3 dalis. Šioje normoje nustatyta, kad teismas gali nukrypti nuo šio straipsnio 1, 2 ir 3 dalyse nustatytų bylinėjimosi išlaidų paskirstymo taisyklių, atsižvelgdamas į tai, ar šalių procesinis elgesys buvo tinkamas, ir įvertindamas priežastis, dėl kurių susidarė bylinėjimosi išlaidos. Todėl manytina, kad nurodytos išlaidos mažintinos iki 1 000 Lt išlaidų ir iš viso kartu su priteistu 294 Lt žyminiu mokesčiu priteistina 1 294 Lt bylinėjimosi išlaidos. Dėl šių priežasčių keistina ir sprendimo dalis priteistų bylinėjimosi išlaidų dalyje (CPK 326 straipsnio 1 dalies 3 punktas).
Patenkinus atsakovės apeliacinį skundą iš dalies (sumažinus priteistą sumą 500 Lt suma), iš ieškovės atsakovei priteistinos bylinėjimosi išlaidos, patirtos apeliacinės instancijos teisme, proporcingai patenkintų reikalavimų daliai, t. y. 50 Lt (CPK 80 straipsnio 1 dalies 1 punktas, 4 dalis, 93 straipsnio 2 ir 3 dalys)
Rezoliucinė dalis
Teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos CPK 326 straipsnio 1 dalies 3 punktu, 331 straipsniu,
nutaria:
Pakeisti Vilkaviškio rajono apylinkės teismo 2014 m. gegužės 12 d. sprendimą ir sumažinti iš atsakovės uždarosios akcinės bendrovės „Artmėja“ ieškovei uždarajai akcinei bendrovei „Vilniaus verslo grupė“ priteistą skolos sumą iki 9 704,94 Lt, o bylinėjimosi išlaidų sumą iki 1 294 Lt.
Likusios sprendimo dalies nekeisti.
Priteisti iš ieškovės uždarosios akcinės bendrovės „Vilniaus verslo grupė“ (įmonės kodas 302652456) atsakovei uždarajai akcinei bendrovei „Artmėja“ (įmonės kodas 302700506) 50 Lt žyminį mokestį už apeliacinį skundą.