Lietuvos apeliacinio teismo nuosprendis

Lietuvos apeliacinio teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Jolantos Čepukėnienės, Reginos Pocienės ir Algimanto Valantino (kolegijos pirmininko ir pranešėjo),

viešame teismo posėdyje apeliacine žodinio proceso tvarka išnagrinėjo baudžiamąją bylą pagal nuteistojo D. A. ir jo gynėjo advokato Juozo Gaudučio apeliacinį skundą dėl Kauno apygardos teismo 2017 m. gruodžio 1 d. nuosprendžio, kuriuo D. A. pripažintas kaltu padaręs nusikaltimus, nustatytus Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – BK) 222 straipsnio 1 dalyje, 183 straipsnio 2 dalyje , 300 straipsnio 3 dalyje, ir nuteistas:

- pagal BK 222 straipsnio 1 dalį 30 parų arešto bausme;

- pagal BK 183 straipsnio 2 dalį (UAB „V. (duomenys pakeisti)“ didelės vertės (381317,08 Eur) turto pasisavinimas) 2 (dvejų) metų laisvės atėmimo bausme;

- pagal BK 183 straipsnio 2 dalį (UAB „V. (duomenys pakeisti)“ didelės vertės (100 000 Eur) turto pasisavinimas) 2 (dvejų) metų laisvės atėmimo bausme;

- pagal BK 300 straipsnio 3 dalį 1 (vienerių) metų laisvės atėmimo bausme;

- pagal BK 183 straipsnio 2 dalį (UAB „V. l. (duomenys pakeisti)“ didelės vertės (140 957,19 Eur) turto pasisavinimas) 2 (dvejų) metų 6 (šešių) mėnesių laisvės atėmimo bausme.

Vadovaujantis BK 63 straipsnio 1 dalimi, 2 dalimi, 4 dalimi, 5 dalies 1 punktu, bausmės subendrintos iš dalies jas sudedant ir apimant, paskiriant galutinę subendrintą bausmę laisvės atėmimą 3 (trejiems) metams 6 (šešiems) mėnesiams.

Vadovaujantis BK 75 straipsnio 1 ir 2 dalimis, laisvės atėmimo bausmės vykdymas atidėtas 2 (dvejiems) metams, paskiriant D. A. įpareigojimus: per visą bausmės vykdymo atidėjimo laiką neišvykti už gyvenamosios vietos miesto (rajono) ribų be nuteistojo priežiūrą vykdančios institucijos leidimo ir įsidarbinti.

Bausmės pradžią nurodyta skaičiuoti nuo nuosprendžio įsiteisėjimo dienos.

D. A. paskirta kardomoji priemonė ‑ rašytinis pasižadėjimas neišvykti ‑ palikta galioti iki nuosprendžio įsiteisėjimo.

Nukentėjusiojo D. T. civilinis ieškinys paliktas nenagrinėtas.

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

I. Bylos esmė

1. D. A. nuteistas už tai, kad apgaulingai tvarkė įmonės apskaitą, t. y. laikotarpiu nuo 2006 m. balandžio 21 d. iki 2009 m. gruodžio 7 d., būdamas uždarosios akcinės bendrovės „V. (duomenys pakeisti)“ (įregistruotos (duomenys neskelbtini)) direktoriumi, o nuo 2009 m. gruodžio 9 d. iki 2010 m. gruodžio 3 d. ūkinės veiklos vadovu, pagal 2001 m. lapkričio 6 d. Lietuvos Respublikos buhalterinės apskaitos įstatymo Nr. IX-574 21 straipsnio 1 dalį atsakingas už apskaitos organizavimą bei dokumentų išsaugojimą, nesilaikė 2001 m. lapkričio 6 d. Lietuvos Respublikos Buhalterinės apskaitos įstatymo Nr. IX-574 12 straipsnio 1 dalies nuostatų, reglamentuojančių, kad visos ūkinės operacijos ir ūkiniai įvykiai turi būti pagrįsti apskaitos dokumentais. Apskaitos dokumentai turi būti surašyti ūkinės operacijos metu arba jiems pasibaigus ar įvykus, šio įstatymo 16 straipsnio 1 dalies nuostatų, reglamentuojančių kad ūkinių operacijų duomenys turi būti registruojami apskaitos registruose, 4 dalies nuostatų, kur yra nurodyta, kad apskaitos duomenis kompiuterinėse laikmenose galima saugoti tik tuo atveju, kai yra atspausdinti apskaitos registrai, kadangi:

1) tyrimui nepateikė UAB „V. (duomenys pakeisti)“ atsiskaitymo registrų su UAB „V. l. (duomenys pakeisti)“, todėl nėra galimybės nustatyti: ar UAB „V. l. (duomenys pakeisti)“ už UAB „V. (duomenys pakeisti)“ sumokėta tiekėjams 2 143 545,10 Lt (620 813 Eur) suma buvo apskaityta UAB „V. (duomenys pakeisti)“ buhalterinėje apskaitoje; ar UAB „V. l. (duomenys pakeisti)“ į K. L. asmenines sąskaitas Nr. (duomenys neskelbtini) ir (duomenys neskelbtini), esančias AB „Swedbank“, laikotarpiu nuo 2009 m. liepos mėn. iki 2010 m. vasario mėn. pervesti 1 518 192,72 Lt (439 699 Eur) buvo panaudoti UAB „V. (duomenys pakeisti)“ veikloje ir apskaityti bendrovės buhalterinėje apskaitoje;

2) tyrimui nepateikė dokumentų ir registrų, atspindinčių, kad J. M. 2010 m. kovo mėn. sumokėjo 35 000 Lt (10 136 Eur), R. (duomenys pakeisti) N. 2010 m. lapkričio mėn.‑ 35 000 Lt (10 136 Eur), Ž. G. 2010 m. gruodžio mėn. ‑ 30 000 Lt (8 688 Eur) ir D. A. 2010 m. lapkričio-gruodžio mėnesiais ‑ 98 325,22 Lt (28 476 Eur) įmonei P.W.Roulbud Sp.z.o.o.;

3) tyrimui nepateikė kuro sunaudojimą atspindinčių buhalterinės apskaitos dokumentų (kelionės lapai, kuro nurašymo aktai);

4) tyrimui nepateikė kuro įsigijimo ir sunaudojimo buhalterinės apskaitos registrų;

5) tyrimui nebuvo pateikta D. A., kaip atskaitingo asmens, avansinės apyskaitos ir atsiskaitymo su šiuo asmeniu, registrai, atsiskaitymo tarp UAB „V. (duomenys pakeisti)“ ir UAB „V. l. (duomenys pakeisti)“ registrai,

1.1. be to, vykdydamas veiklą, patvirtino savo parašais suklastotus apskaitos dokumentus su žinomai melagingomis žiniomis apie Rusijos ribotos atsakomybės bendrovės „R. (duomenys pakeisti)“ (duomenys neskelbtini) akcijų pirkimo-pardavimo sutartį, pagal kurią, panaudodamas visiškai nesusijusio su minėta bendrove Rusijos piliečio duomenis, t. y. R. (duomenys pakeisti) J. I., gim. (duomenys neskelbtini), paso duomenis: serija (duomenys neskelbtini), išduotas 2002-04-18 Kaliningrado miesto Centrinio rajono VRS, jis kaip UAB „V. (duomenys pakeisti)“ generalinis direktorius nupirko Rusijos ribotos atsakomybės bendrovės „R. (duomenys pakeisti)“ 100 procentų akcijų, 150 000 eurų vertės, bei remiantis fiktyvaus dokumento ‑ akcijų pirkimo-pardavimo sutarties pagrindu minėtam asmeniui už parduodamas akcijas avansu pagal UAB „V. (duomenys pakeisti)“ kasos išlaidų orderius: 2009-02-24 Nr. 67- 45 000 Lt (13 032 Eur), 2009-04-17 Nr. 209- 45 000 Lt (13 032 Eur), 2009-05-18 Nr. 266- 41 000 Lt (11 874 Eur), 2009-07-03 Nr. 352- 36 345 Lt (10 526 Eur), 2009-07-10 Nr. 372- 36 345 Lt (10 526 Eur), 2009- 08-11 Nr. 408- 36 470 Lt (10 562 Eur), 2009-09-16 Nr. 482- 53 328 Lt (15 444 Eur), 2009-10-16 Nr. 544- 34 528 Lt (10 000 Eur), 2009-10-16 Nr. 551- 17 264 Lt (5 000 Eur), iš viso išmokėjo 345 280 Lt (100 000 Eur), ir šiuos netikrus dokumentus, nurodydamas įtraukti į buhalterinę apskaitą, pateikė buhalterinę apskaitą tvarkantiems ir apie vykdomą nusikalstamą veiką nežinantiems finansininkams, tokiu būdu organizavo apgaulingą buhalterinės apskaitos tvarkymą, dėl to iš dalies negalima nustatyti UAB „V. (duomenys pakeisti)“ bendrovės turto, įsipareigojimų dydžio ir struktūros už laikotarpį nuo 2009 metų iki 2010 metų.

2. Taip pat D. A. nuteistas už tai, kad pasisavino uždarosios akcinės bendrovės „V. (duomenys pakeisti)“ didelės vertės svetimą turtą, t. y. dirbdamas nuo 2006 m. balandžio 21 d. iki 2009 m. gruodžio 7 d. uždarosios akcinės bendrovės „V. (duomenys pakeisti)“ (duomenys neskelbtini) direktoriumi, o nuo 2009 m. gruodžio 9 d. iki 2010 m. gruodžio 3 d. ūkinės veiklos vadovu, jai atstovaudamas ir veikdamas jos vardu, faktiškai valdydamas įmonę, pažeisdamas Civilinio kodekso 2.87 straipsnio l dalį (Juridinio asmens valdymo organo narys juridinio asmens ir kitų juridinio asmens organų narių atžvilgiu turi veikti sąžiningai ir protingai), 2 dalį (Juridinio asmens valdymo organo narys turi būti lojalus juridiniam asmeniui ir laikytis konfidencialumo), 3 dalį (Juridinio asmens valdymo organo narys privalo vengti situacijos, kai jo asmeniniai interesai prieštarauja ar gali prieštarauti juridinio asmens interesams) reikalavimus, Lietuvos Respublikos akcinių bendrovių įstatymo (2000-07-13 įstatymo Nr. VIII 1835 redakcija) 19 straipsnio 8 dalies reikalavimus (Bendrovės valdymo organai privalo veikti bendrovės ir jos akcininkų naudai, laikytis įstatymų bei kitų teisės aktų ir vadovautis bendrovės įstatais), UAB „V. (duomenys pakeisti)“ įstatų 2.6. punkto reikalavimus „Bendrovės tikslai: įstatuose numatytos veiklos vykdymas ir organizavimas, privačių interesų tenkinimas, pelno siekimas“, įstatų 7.28 punkto reikalavimus „vadovautis įstatymais, kitais teisės aktais, visuotinio akcininkų susirinkimo sprendimais ir pareiginiais nuostatais“, tyčia pasisavino jo žinioje buvusį didelės vertės bendrovės turtą, o būtent:

2.1. iš bendrovės kasos kaip atskaitingas asmuo atsiskaitymui už kurą su Lenkijos Respublikos ribotos atsakomybės bendrove P.W.Roulbud Sp.z.o.o (reg. Szumowo ui. Cmentarna 37 Lomžos apylinkėje) paėmė grynaisiais pinigais pagal 2010-11-23 kasos išlaidų orderį Nr. 80 ‑34 500 Lt (9 991 Eur), pagal 2010-12-23 kasos išlaidų orderį Nr. 86 ‑ 25 000 Lt (7 240 Eur), pagal 2010-12-28 kasos išlaidų orderį Nr. 91 ‑ 25 000 Lt (7 240 Eur), pagal 2010-12-30 kasos išlaidų orderį Nr. 98 ‑ 13 825,22 Lt (4 004 Eur), iš viso 98 325,22 Lt (28 476 Eur), tačiau už kurą neatsiskaitė, šių pinigų nepanaudojo įmonės veikloje, jų į UAB „V. (duomenys pakeisti)“ kasą negrąžino bei nepateikė dokumentų, pateisinančių pinigų panaudojimą ir pagrįstumą, tuo padarydamas UAB „V. (duomenys pakeisti)“ 98 325,22 Lt (28 476,95 Eur) žalą;

2.2. iš „V. l. (duomenys pakeisti)“ banko sąskaitos nurodant, kad „pagal UAB „V. (duomenys pakeisti)“ sąskaitas“ laikotarpiu nuo 2009 m. rugsėjo mėn. iki 2010 m. vasario mėn., pasinaudodamas nieko apie nusikalstamą veiką nežinančio darbuotojo K. L. asmeninėmis banko sąskaitomis Nr. (duomenys neskelbtini) ir Nr. (duomenys neskelbtini), esančiomis AB „Swedbank“, į jas pervedė 2 036 092,72 Lt (589 693 Eur), po to nurodė jam 1 218 286,42 Lt (352 840,13 Eur) išimti iš banko sąskaitų grynais pinigais ir perduoti D. A., o jis šių jam perduotų ne mažiau kaip 1 218 286,42 Lt (352 840,13 Eur) įmonės veikloje nepanaudojo, panaudojimą pagrindžiančių dokumentų nepateikė, jų į UAB „V. (duomenys pakeisti)“ kasą negrąžino, tuo padarydamas UAB „V. (duomenys pakeisti)“ 1 218 286,42 Lt (352 840,13 Eur) žalą. Tokiu būdu D. A. pasisavino jo žinioje buvusį didelės vertės svetimą, UAB „V. (duomenys pakeisti)“ priklausantį, turtą ‑ pinigines lėšas, iš viso 1 316 611,42 Lt (381 317,08 Eur), dėl ko padarė įmonei to paties dydžio didelės vertės turtinę žalą.

3. Be to, D. A. nuteistas už tai, kad pasisavino uždarosios akcinės bendrovės „V. (duomenys pakeisti)“ didelės vertės svetimą turtą ir suklastojo dokumentą, t. y. laikotarpiu nuo 2006 m. balandžio 21 d. iki 2009 m. gruodžio 7 d. būdamas uždarosios akcinės bendrovės „V. (duomenys pakeisti)“ (įregistruotos (duomenys neskelbtini)) direktoriumi, o nuo 2009 m. gruodžio 9 d. iki 2010 m. gruodžio 3 d. ūkinės veiklos vadovu, jai atstovaudamas ir veikdamas jos vardu, tyčia 2009 m. vasario 2 d. ikiteisminio tyrimo metu tiksliau nenustatytu laiku, Kauno mieste, ikiteisminio tyrimo tiksliau nenustatytoje vietoje, surašė melagingus duomenis apie tai, kad jo vadovaujama bendrovė „V. (duomenys pakeisti)“ perka, o Rusijos ribotos atsakomybės bendrovė „R. (duomenys pakeisti)“ parduoda savo akcijas, o būtent: pasirašė fiktyvią Rusijos ribotos atsakomybės bendrovės „R. (duomenys pakeisti)“ ((duomenys neskelbtini)) akcijų pirkimo-pardavimo sutartį, pagal kurią, panaudodamas visiškai nesusijusio su minėta bendrove Rusijos piliečio duomenis, t. y. R. (duomenys pakeisti) J. I., gim. (duomenys neskelbtini), paso duomenis: serija (duomenys neskelbtini), išduotas 2002 m. balandžio 18 d. Kaliningrado miesto Centrinio rajono VRS, jis kaip UAB „V. (duomenys pakeisti)“ generalinis direktorius nupirko Rusijos ribotos atsakomybės bendrovės „R. (duomenys pakeisti)“ 100 procentų akcijų, 150 000 eurų vertės, bei remiantis fiktyvaus dokumento ‑ akcijų pirkimo-pardavimo sutarties pagrindu minėtam asmeniui už parduodamas akcijas avansu pagal UAB „V. (duomenys pakeisti)“ kasos išlaidų orderius: 2009-02-24 Nr. 67 ‑ 45 000 Lt (13 032 Eur), 2009-04-17 Nr. 209 ‑ 45 000 Lt (13 032 Eur), 2009-05-18 Nr. 266 ‑ 41 000 Lt (11 874 Eur), 2009-07-03 Nr. 352 ‑ 36 345 Lt (10 526 Eur), 2009-07-10Nr. 372 ‑ 36 345 Lt (10 526 Eur), 2009-08-11 Nr. 408 – 36 470 Lt (10 562 Eur), 2009-09-16 Nr. 482 ‑ 53 328 Lt (15 444 Eur), 2009-10-16 Nr. 544 – 34 528 Lt (10 000 Eur), 2009-10-16 Nr. 551 ‑ 17 264 Lt (5 000 Eur), iš viso išmokėjo 345 280 Lt (100 000 Eur), taip suklastodamas tikrus dokumentus savo naudai įgijo svetimą, UAB „V. (duomenys pakeisti)“ priklausantį, didelės vertės turtą, padarydamas UAB „V. (duomenys pakeisti)“ didelę 345 280 Lt (100 000 Eur) turtinę žalą.

4. Taip pat D. A. nuteistas už tai, kad pasisavino uždarosios akcinės bendrovės „V. l.(duomenys pakeisti)“ didelės vertės svetimą turtą, t. y. laikotarpiu nuo 2010 m. kovo 3 d. iki 2012 m. kovo 1 d. būdamas uždarosios akcinės bendrovės „V. l. (duomenys pakeisti)“ (įregistruotos 2009 m. liepos 3 d., įmonės kodas (duomenys neskelbtini)) komercijos direktoriumi, turėdamas teisę jai atstovauti, priimti sprendimus UAB „V. l. (duomenys pakeisti)“ vardu ir faktiškai valdydamas įmonę, pažeisdamas Civilinio kodekso 2.87 straipsnio l dalį (Juridinio asmens valdymo organo narys juridinio asmens ir kitų juridinio asmens organų narių atžvilgiu turi veikti sąžiningai ir protingai), 2 dalį (Juridinio asmens valdymo organo narys turi būti lojalus juridiniam asmeniui ir laikytis konfidencialumo), 3 dalį (Juridinio asmens valdymo organo narys privalo vengti situacijos, kai jo asmeniniai interesai prieštarauja ar gali prieštarauti juridinio asmens interesams) reikalavimus, Lietuvos Respublikos akcinių bendrovių įstatymo (2000-07-13 įstatymo Nr. VIII 1835 redakcija) 19 straipsnio 8 dalies reikalavimus (Bendrovės valdymo organai privalo veikti bendrovės ir jos akcininkų naudai, laikytis įstatymų bei kitų teisės aktų ir vadovautis bendrovės įstatais), UAB „V. l. (duomenys pakeisti)“ įstatų 2.6. punkto reikalavimus „Bendrovės tikslai: įstatuose numatytos veiklos vykdymas ir organizavimas, privačių interesų tenkinimas, pelno siekimas“, 7.28 punkto reikalavimus „vadovautis įstatymais, kitais teisės aktais, visuotinio akcininkų susirinkimo sprendimais ir pareiginiais nuostatais“, kaip atskaitingas asmuo savo žinioje turėdamas UAB „V. l. (duomenys pakeisti)“ turtą, pasisavino bendrovės turtą tokiu būdu:

4.1. iš UAB „V. l. (duomenys pakeisti)“ kasos ir banko atsiskaitomųjų sąskaitų laikotarpiu nuo 2010 metų kovo mėnesio iki 2011 metų gruodžio mėnesio kaip atskaitingas asmuo gavo 656 183,55 Lt (190 043,89 Eur) ir 200 000 Lt (57 924 Eur) pagal pažymas perdavė V. Z., iš jų 381 697 Lt (110 547,09 Eur) pagal kasos pajamų orderius užpajamavo kasoje, 12 100 Lt (3 504,40 Eur) įnešė į atsiskaitomąją sąskaitą, 24 076,75 Lt (6 973,10 Eur) panaudojo atsiskaityti su tiekėjais ir komandiruotės išlaidoms padengti, tačiau ne mažiau kaip 438 309,80 Lt (110 547,09 Eur) įmonės veikloje nepanaudojo ir panaudojimą pagrindžiančių dokumentų nepateikė;

4.2. iš UAB „V.l. (duomenys pakeisti)“ banko sąskaitos Nr. (duomenys neskelbtini), esančios „Swedbank“, laikotarpiu nuo 2009 m. gruodžio 18 d. iki 2010 m. vasario 12 d. kaip avansus ir kaip paskolą atskaitingam nieko apie daromą nusikalstamą veiką nežinančiam asmeniui K. M. į asmeninę sąskaitą Nr. (duomenys neskelbtini), esančią AB „Swedbank“, 2009 m. gruodžio 18 d. pervedė 45 000 Lt (13 032 Eur) ir 2010 m. vasario 12 d. 60 000 Lt (17 377 Eur), iš viso 105 000 Lt (30 410,10 Eur), kuriuos K. M. nurodė išgryninti ir perduoti D. A., po to jis 105 000 Lt (30 410,10 Eur) paėmė ir įmonės veikloje nepanaudojo, įmonei negrąžino ir panaudojimą pagrindžiančių dokumentų nepateikė. Tokiu būdu, D. A. pasisavino jo žinioje buvusį didelės vertės svetimą, UAB „V. l. (duomenys pakeisti)“ priklausantį, turtą – pinigines lėšas, iš viso 543 309,80 Lt (140 957,19 Eur), dėl to padarė įmonei to paties dydžio didelės vertės turtinę žalą.

II. Apeliacinio skundo argumentai

Motyvuojamoji dalis

Apeliacinis skundas tenkintinas iš dalies.

III. Apeliacinės instancijos teismo argumentai ir išvados

18. Išnagrinėjusi bylą, teisėjų kolegija iš dalies sutinka su pastaraisiais D. A. teiginiais. Gavus papildomų duomenų, patvirtinančių, kad Kauno miesto savivaldybės administracijos Archyvų skyriuje iš tikrųjų yra saugomi finansinius tyrimus atlikusiai specialistei nepateikti didelę reikšmę D. A. kaltės klausimui spręsti turintys buhalterinės apskaitos dokumentai (12 t., b. l. 180), 2018 m. balandžio 30 d. Lietuvos apeliacinio teismo nutartimi nagrinėjamoje byloje buvo paskirta ekonominė (apskaitos ir finansų) ekspertizė (12 t., b. l. 194–200). Atlikto tyrimo metu ekspertės nustatytos aplinkybės ir padarytos išvados iš dalies pagrindžia D. A. paaiškinimus dėl jam inkriminuotų veikų padarymo ir tuo pačiu paneigia ikiteisminio tyrimo metu pateiktas specialisto išvadas Nr. 5-2/154 (4 t., b. l. 155–200) ir Nr. 5-2/146 (3 t., b. l. 36–94). Atsižvelgiant į tai, kad ekspertei buvo pateikti ir tie buhalterinės apskaitos dokumentai, kurių ikiteisminio tyrimo metu rasti nepavyko, šiame procesiniame sprendime, atsakant į apeliacinio skundo argumentus, bus vadovaujamasi 2019 m. birželio 27 d. ekspertizės akto išvadomis, vertinant jas kitų byloje surinktų įrodymų kontekste.

Dėl UAB „V. (duomenys pakeisti)“ turto (piniginių lėšų sumokėtų už kurą P. W. Roulbud Sp. z. o. o. ir gautų iš K. L.) pasisavinimo

27. Darydama tokią išvadą teisėjų kolegija taip pat atsižvelgia į nagrinėjamoje byloje nustatytą faktinę aplinkybę, kad 2010 metais UAB „V. (duomenys pakeisti)“ iš nenustatyto tiekėjo įsigijo 57 016 litrų dyzelino, t. y. kuro kiekį, kuris savo dydžiu yra artimas žiniaraštyje nurodomam iš P. W. Roulbud Sp. z. o. o. įsigytam dyzelinui. Tai, kad toks pirkimas yra galimas netiesiogiai patvirtina ir žiniaraštyje nurodyto dyzelino kiekio – 62 032 litrai – bei pagal kasos išlaidų orderius ne tik D. A., bet ir kitiems įmonėje dirbusiems asmenims atsiskaitymams su P. W. Roulbud Sp. z. o. o. išmokėtos pinigų sumos – iš viso 198 325, 22 Lt (13 t., b. l. 33–34) – santykis. Atlikus elementarius aritmetinius veiksmus, nustatyta, kad toks kuro kiekis – 62 032 litrai – galėjo būti įsigytas už D. A. ir kitiems asmenims išmokėtą pinigų sumą (198 325, 22 Lt (57 485, 57 Eur)), jiems mokant už kiekvieną degalų litrą po 3,20 Lt. Byloje esantys materialinių vertybių nurašymo aktai patvirtina, kad 2010 metais UAB „V. (duomenys pakeisti)“ įsigydavo dyzeliną būtent už tokią vidutinę kainą (6 t., b. l. 133–164).

28. Šiuo atveju reikšminga aplinkybe laikytina ir tai, kad bylos baigtimi nesuinteresuota bendrovės buhalterė S. J. nuosekliai teigė, jog UAB „V. (duomenys pakeisti)“ pirko kurą iš bendrovės P. W. Roulbud Sp. z. o. o. Patvirtindama savo žodžius, liudytoja pateikė atitinkamus buhalterinės apskaitos dokumentus, kuriuose užfiksuotų duomenų teisingumas iš esmės visa apimtimi pasitvirtino atlikto finansinio tyrimo metu. Byloje apklaustas UAB „V. (duomenys pakeisti)“ bankroto administratorius A. V. savo ruožtu paaiškino, kad vykdant bankroto procedūrą (A. V. UAB „V. (duomenys pakeisti)“ bankroto administratoriumi buvo paskirtas 2009 m. spalio 28 d.) kažkokio pinigų trūkumo nebuvo pastebėta. Pasak liudytojo, jeigu būtų toks trūkumas, to nepastebėti būtų neįmanoma, nes atsirastų papildomų įsipareigojimų kreditoriams. Nagrinėjamu atveju tokių įsipareigojimų neatsirado (6 t., b. l. 70, 10 t., b. l. 14–15).

29. Teisėjų kolegija taip pat pažymi, kad priešingai nei teigiama skundžiamame nuosprendyje, atlikus ekspertizę, byloje neginčijamai nustatyta, jog UAB „V. (duomenys pakeisti)“ darbuotojai atsiskaitinėjo už kurą grynaisiais pinigais. Ekspertizės akte nurodoma, kad 2010 metais už grynuosius pinigus buvo nupirkta net 69 402, 56 litrų dyzelinio kuro (13 t., b. l. 32). Įvertinus pastarąsias ir kitas šiame procesiniame sprendime aptartas byloje nustatytas faktines aplinkybes, konstatuojama, kad surinkti įrodymai neginčijamai nepatvirtina, jog D. A. kaltinime nurodytas pinigines lėšas – 98 325, 22 Lt (28 476, 95 Eur) – pavertė savo turtu ir taip padarė žalą UAB „V. (duomenys pakeisti)“.

33. Taigi atlikus dalinį įrodymų tyrimą byloje nustatyta, kad D. A. galėjo disponuoti žymiai mažesne pinigų suma nei nustatė pirmosios instancijos teismas – 189 950 Lt, o ne 1 218 286,42 Lt kaip kad nurodoma skundžiamame nuosprendyje. Pažymėtina, kad ekspertizės metu taip pat buvo nustatyta, kad didžioji dalis pinigų, dėl kurių pasisavinimo nuteistas D. A., buvo panaudota UAB „V. (duomenys pakeisti)“ reikmėms.

34. Spręsdama klausimą dėl D. A. kaltės galbūt pasisavinus 189 950 Lt, teisėjų kolegija atsižvelgia į tai, kad K. L. išgrynintų pinigų perdavimo nuteistajam faktas iš esmės buvo grindžiamas vien pastarojo parodymais. Tačiau apklausiamas teisme K. L. paaiškino, kad D. A., V. Z. nurodymais perduodavo išgrynintus pinigus tiek jiems patiems (o ne vien nuteistajam), tiek jų nurodytiems asmenims (10 t., b. l. 39). Teigdama, kad apeliantui galėjo būti perduota 189 950 Lt suma ekspertė taip pat vadovavosi tyrimui pateiktomis pažymomis, kuriose nurodyta, kad 2009 m. rugsėjo – 2010 m. vasario mėnesiais K. L. perdavė D. A. tam tikrą pinigų sumą (13 t., b. l. 22), tačiau teisėjų kolegijos vertinimu, vien laikotarpio sutapimas, nesant jokių kitų objektyvių duomenų, patvirtinančių, kad nuteistajam buvo perduoti būtent iš K. L. sąskaitos išgryninti pinigai, nesudaro pakankamo pagrindo pripažinti asmenį kaltu dėl sunkaus tyčinio nusikaltimo padarymo. Juo labiau, kad pats K. L. patvirtino perdavinėjęs išgrynintus pinigus ne tik D. A.. Be to, iš trisdešimties byloje esančių pažymų tik septynios yra pasirašytos perduodančiojo ir gavėjo vardu (13 t., b. l. 22).

35. Įvertinusi aukščiau aptartų byloje surinktų įrodymų visumą, teisėjų kolegija konstatuoja, kad nagrinėjamoje byloje negalima padaryti neabejotinos išvados, jog pagal kasos išlaidų orderius atsiskaitymui už kurą su Lenkijos Respublikos ribotos atsakomybės bendrove P. W. Roulbud Sp. z. o. o. išmokėtus grynuosius pinigus – 98 325, 22 Lt (28 476 Eur) – ir į K. L. sąskaitą pervestas lėšas D. A. pavertė savo turtu, t. y. pasisavino.

36. Baudžiamojo proceso įstatymo normos draudžia esant nepašalintoms abejonėms dėl reikšmingų bylai aplinkybių priimti apkaltinamąjį nuosprendį ar veiką kvalifikuoti pagal kaltinimą, kurio požymiai nėra nustatyta tvarka ir neginčytinai įrodyti. Sprendžiant baudžiamosios atsakomybės klausimą, būtina vadovautis in dubio pro reo principu, pagal kurį visos abejonės ir neaiškumai, kurių negali būti, t. y. nėra galimybės jų pašalinti, turi būti aiškinami baudžiamojon atsakomybėn traukiamo asmens naudai. Kasacinės instancijos teismas savo nutartyse ne kartą yra pasisakęs, kad kaltu dėl nusikalstamos veikos padarymo asmuo gali būti pripažintas tik surinkus pakankamai neabejotinų to asmens kaltės įrodymų. Pagal susiformavusią teismų praktiką apkaltinamasis nuosprendis negali būti grindžiamas prielaidomis, o teismo išvados turi būti pagrįstos įrodymais, neginčijamai patvirtinančiais kaltinamojo kaltę padarius nusikalstamą veiką bei kitas svarbias bylos aplinkybes (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K–177/2009, 2K–205/2012, 2K-532/2012, 2K-619/2012, 2K-232/2014, 2K-7-173/2014). Duomenų, kuriais remiantis galima tik manyti, kad nusikalstama veika galėjo būti padaryta, nepakanka išvadoms apie asmens kaltumą padaryti ir apkaltinamajam nuosprendžiui priimti (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-24/2014). Europos Žmogaus Teisių Teismas taip pat ne kartą yra konstatavęs, kad abejonės aiškinamos kaltinamojo naudai (1988 m. gruodžio 6 d. sprendimas byloje Barber?, Messegué ir Jabardo prieš Ispaniją, peticijos Nr. 10590/83; 2001 m. kovo 20 d. sprendimas byloje Telfner prieš Austriją, peticijos Nr. 33501/96 ir kiti).

37. Šioje byloje nepavykus pašalinti abejonių ir apeliacinės instancijos teismui konstatavus, kad surinkti įrodymai neginčijamai nepatvirtina, jog D. A. aukščiau nurodytas pinigines lėšas pavertė savo turtu ir padarė žalą UAB „V. (duomenys pakeisti)“, daroma išvada, kad jo veiksmuose nenustatyti būtini nusikalstamos veikos, numatytos BK 183 straipsnio 2 dalyje, požymiai (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-154-976/2017). Teisėjų kolegijai nustačius, kad D. A. nepadarė veikos, turinčios jam inkriminuoto nusikaltimo požymių, panaikinama Kauno apygardos teismo 2017 m. gruodžio 1 d. nuosprendžio dalis dėl jo nuteisimo pagal šį jam pareikštą kaltinimą, priimant išteisinamąjį nuosprendį (BPK 326 straipsnio 4 dalis, 329 straipsnio 1 dalies 1 punktas).

Dėl didelės vertės turto pasisavinimo ir dokumento suklastojimo (bendrovės „R. (duomenys pakeisti)“ akcijų pirkimas)

38. Skundžiamu nuosprendžiu D. A. taip pat pripažintas kaltu dėl UAB „V. (duomenys pakeisti)“ didelės vertės turto pasisavinimo ir dokumentų suklastojimo. Išnagrinėjęs bylą, pirmosios instancijos teismas nustatė, kad D. A. <…> būdamas uždarosios akcinės bendrovės „V. (duomenys pakeisti)“ direktoriumi, o nuo 2009 m. gruodžio 9 d. iki 2010 m. gruodžio 3 d. ūkinės veiklos vadovu, jai atstovaudamas ir veikdamas jos vardu, tyčia 2009 m. vasario 2 d. <...> surašė melagingus duomenis apie tai, kad jo vadovaujama bendrovė „V. (duomenys pakeisti)“ perka, o Rusijos ribotos atsakomybės bendrovė „R. (duomenys pakeisti)“ parduoda savo akcijas, <...> ir remiantis fiktyviu dokumentu – akcijų pirkimo-pardavimo sutartimi – panaudodamas visiškai nesusijusio su minėta bendrove Rusijos piliečio – R. (duomenys pakeisti) J. I. (R. (duomenys pakeisti) J. I.) – duomenis neva sumokėjo avansu pastarajam už parduodamas akcijas iš viso 345 280 Lt (100 000 Eur), taip suklastodamas tikrus dokumentus savo naudai įgijo svetimą, UAB „V. (duomenys pakeisti)“ priklausantį, didelės vertės turtą, padarydamas UAB „V. (duomenys pakeisti)“ didelę 345 280 Lt (100 000 Eur) turtinę žalą.

39. Įvertinusi byloje surinktus įrodymus, teisėjų kolegija konstatuoja, kad ši skundžiamo nuosprendžio dalis yra teisėta ir pagrįsta. Priešingai nei teigia apeliantai, pripažindamas D. A. kaltu, pirmosios instancijos teismas vadovavosi objektyviais jo kaltę patvirtinančiais duomenimis – bankroto administratoriaus pateiktais dokumentais (8 t., b. l. 15–22), Interpolo Rusijos Federacijos nacionalinio biuro raštu (9 t., b. l. 51), Kauno apygardos teismo 2013 m. gegužės 16 d. sprendimu, 2014 m. lapkričio 27 d. tarnybiniu pranešimu (8 t., b. l. 31), Rusijos Federacijos teisėsaugos institucijų, vykdant prašymą dėl tarptautinės teisinės pagalbos suteikimo, pateiktais duomenimis (6 t., b. l. 55–119), kasos išlaidų orderiais (13 t., b. l. 40). Minėtais dokumentais byloje nustatyta, kad 2009 m. vasario 2 d. tarp bendrovių „V. (duomenys pakeisti)“ ir „R. (duomenys pakeisti)“ buvo sudaryta fiktyvi akcijų pirkimo-pardavimo sutartis (6 t., b. l. 62–64), vadovaujantis kuria buvo išrašyti devyni UAB „V. (duomenys pakeisti)“ kasos išlaidų orderiai bendrai 345 280 Lt (100 000 Eur) sumai. Minėtuose buhalterinės apskaitos dokumentuose skiltyje „Mokėjimo pagrindas“ nurodyta „už akcijas“, o skiltyje „Gavėjas“ – tik paso numeris (serija (duomenys neskelbtini)), nenurodant jokių kitų pinigus gavusio asmens duomenų (13 t., b. l. 40).

40. Nagrinėjamoje byloje esantys įrodymai patvirtina, kad minėtas pasas buvo išduotas R. (duomenys pakeisti) J. I. (6 t., b. l. ), kuris mirė 2013 m. spalio 2 d.(6 t., b. l. 102). Vykdydami prašymą dėl tarptautinės teisinės pagalbos suteikimo, Rusijos Federacijos teisėsaugos pareigūnai apklausė J. R. (duomenys pakeisti) žmoną – N. R. (duomenys pakeisti) – kuri nurodė, kad nuo 1997 m. jos vyras buvo paralyžiuotas ir negalėjo savarankiškai judėti. Pasak N. R. (duomenys pakeisti), nuo 1997 m. vyras nebuvo niekur išvažiavęs iš Kaliningrado srities, apie RAB „R. (duomenys pakeisti)“ ji niekada nieko nebuvo girdėjusi (6 t., b. l. 97–98). Taigi šiais duomenimis byloje nustatyta, kad 345 280 Lt (100 000 Eur) negalėjo būti išmokėti asmeniui, kurio paso numeris nurodytas kasos išlaidų orderiuose, o J. R. (duomenys pakeisti) niekada nebuvo gavęs minėtuose dokumentuose nurodytų neva jam išmokėtų pinigų. Nesant byloje jokių kitų pinigus gavusio asmens duomenų, skundžiamame nuosprendyje pagrįstai konstatuota, kad byloje nenustatytas nuteistojo gautų UAB „V. (duomenys pakeisti)“ priklaususių pinigų perdavimo trečiajam asmeniui faktas.

41. Bylos medžiaga taip pat patvirtina, kad RAB „R. (duomenys pakeisti)“ neturėjo leidimo vykdyti tarptautinius pervežimus. Ši aplinkybė paneigia D. A. paaiškinimus, kur jis nurodo ketinęs įsigyti šią bendrovę tam, kad galėtų vystyti savo verslą Rusijos Federacijos teritorijoje. Be to, byloje nustatyta, kad RAB „R. (duomenys pakeisti)“ nevykdė veiklos jos nurodytu adresu (visa korespondencija grįždavo neįteikta), o Kauno apygardos teismo 2013 m. gegužės 16 d. sprendimu tarp bendrovių „V. (duomenys pakeisti)“ ir „R. (duomenys pakeisti)“ sudaryta akcijų pirkimo-pardavimo sutartis, pasirašyta D. A., pripažinta negaliojančia, teismui nustačius abiejų šalių nesąžiningumą (8 t., b. l. 25–30). Apeliaciniame skunde nepagrįstai teigiama, kad tokio sprendimo priėmimas patvirtina tą aplinkybę, kad pinigai buvo sumokėti RAB „R. (duomenys pakeisti)“ atstovui, o ne pasisavinti D. A.. Teisėjų kolegija pažymi, kad minėtos civilinės bylos nagrinėjimo metu nebuvo svarstomas pinigų (ne)mokėjimo klausimas. Nustatęs, kad UAB „V. (duomenys pakeisti)“ negavo jokių RAB „R. (duomenys pakeisti)“ akcijų, teismas pritaikė restituciją ir pripažino sutartį negaliojančia. Kaip jau buvo minėta, visi pastarajai bendrovei sutartyje nurodytu adresu siųsti dokumentai grįžo neįteikti, todėl aptariamoje civilinėje byloje, iš esmės vadovaujantis vien ieškovo – BUAB „V. (duomenys pakeisti)“ – pateiktais dokumentais, buvo priimtas sprendimas už akių.

42. Šios aukščiau aptartos byloje surinktais įrodymais nustatytos faktinės aplinkybės pagrindžia nuteistojo kaltę dėl dokumentų suklastojimo – melagingų duomenų įrašymo į UAB „V. (duomenys pakeisti)“ kasos išlaidų orderius ir akcijų pirkimo-pardavimo sutartį – bei UAB „V. (duomenys pakeisti)“ priklaususio turto – 345 280 Lt (100 000 Eur) – pasisavinimo. Šios išvados pagrįstumo nepaneigia apeliacinio skundo argumentai, kur D. A. nurodo, kad jo ir V. Z. pasuose esančios atžymos patvirtina jų lankymosi Rusijos Federacijoje ir, atitinkamai, nuteistojo žinioje buvusių UAB „V. (duomenys pakeisti)“ pinigų mokėjimo RAB „R. (duomenys pakeisti)“ atstovui faktą. Apeliantas taip pat nurodo, kad perkant minėtos bendrovės akcijas jam tarpininkavo asmuo vardu A. M. (A. M.), kuris lankėsi Lietuvoje. Tačiau patikrinus LR Vidaus reikalų ministerijos Centrinį duomenų banką dėl tokio asmens Lietuvos valstybinės sienos kirtimo laikotarpiu nuo 2008 m. gruodžio 31 d. iki 2012 m. gruodžio 31 d., jokių nuteistojo paaiškinimus patvirtinančių duomenų negauta (8 t., b. l. 31). Apelianto dėmesys taip pat atkreipiamas į tai, kad pats savaime jo lankymasis Rusijos Federacijoje nepatvirtina pinigų perdavimo trečiajam asmeniui. Juo labiau, kad nagrinėjamoje byloje nustatyta, jog kasos išlaidų orderiuose nurodytas asmuo (identifikuotas pagal paso numerį) niekaip negalėjo jų gauti.

44. Apeliaciniame skunde nepagrįstai teigiama, kad nagrinėjamu atveju dokumentų suklastojimas vertinamas kaip turto pasisavinimo būdas, todėl nereikalauja atskiro kvalifikavimo. Šis teiginys prieštarauja panašaus pobūdžio bylose formuojamai teismų praktikai. Kasacinio teismo jau ne kartą buvo pasisakyta, kad kaltininko veiksmai, kuomet dokumentai klastojami siekiant pasisavinti asmeniui patikėtą ar jo žinioje esantį turtą, kvalifikuojami kaip idealioji dviejų, BK 183 straipsnyje ir 300 straipsnyje nustatytų, nusikaltimų sutaptis (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartys baudžiamosiose bylose 2K-314-693/2018, 2K-22-628/2019 ir kt.). Taigi pirmosios instancijos teismas baudžiamąjį įstatymą nagrinėjamoje byloje taikė tinkamai.

Dėl UAB „V.l. (duomenys pakeisti)“ didelės vertės turto pasisavinimo

46. Skundžiamu nuosprendžiu D. A. nuteistas už tai, kad jis <...> faktiškai valdydamas UAB „V.l. (duomenys pakeisti)“, iš šios bendrovės kasos ir banko atsiskaitomųjų sąskaitų laikotarpiu nuo 2010 metų kovo mėnesio iki 2011 metų gruodžio mėnesio kaip atskaitingas asmuo gavo 656 183,55 Lt (190 043,89 Eur) ir 200 000 Lt (57 924 Eur), kuriuos jam pagal pažymas perdavė V. Z., iš jų 381 697 Lt (110 547,09 Eur) pagal kasos pajamų orderius užpajamavo kasoje, 12 100 Lt (3 504,40 Eur) įnešė į atsiskaitomąją sąskaitą, 24 076,75 Lt (6 973,10 Eur) panaudojo atsiskaityti su tiekėjais ir komandiruotės išlaidoms padengti, tačiau ne mažiau kaip 438 309,80 Lt (110 547,09 Eur) įmonės veikloje nepanaudojo ir panaudojimą pagrindžiančių dokumentų nepateikė.

47. Kaip jau buvo minėta, bylos nagrinėjimo apeliacinės instancijos teisme metu, atsižvelgdamas į ekspertizės akto išvadas, prokuroras prašė pakeisti pirmosios instancijos teismo nustatytas faktines aplinkybes, ir pripažinti D. A. kaltu pasisavinus tik tyrimui pateiktais dokumentais nepateisintus 4 072, 61 Lt (1 180, 47 Eur), t. y. prokuroras nebepalaikė nuteistajam pareikšto kaltinimo dėl UAB „V. l. (duomenys pakeisti)“ priklaususių 434 237, 19 Lt (438 309,80 Lt - 4 072, 61 Lt) pasisavinimo. Esant šioms aplinkybėms, teisėjų kolegija pasisako tik dėl teismo posėdžio metu prokuroro nurodytų lėšų (4 072, 61 Lt (1 180, 47 Eur)) panaudojimo UAB „V. l. (duomenys pakeisti)“ reikmėms ir D. A. kaltės galbūt pavertus šiuos pinigus savo nuosavybe.

48. 2019 m. birželio 27 d. ekspertizės aktu Nr. 11-957 (18) nagrinėjamoje byloje nustatyta, kad iš 656 183,55 Lt nuteistajam perduotų pinigų 381 497 Lt pagal kasos pajamų orderius buvo užpajamuota UAB „V.l. (duomenys pakeisti)“ kasoje, 12 100 Lt įmokėta į UAB „V. l. (duomenys pakeisti)“ sąskaitą, 435 509, 80 Lt panaudoti UAB „Val. (duomenys pakeisti)“ vairuotojų avansų apmokėjimui. Ekspertė taip pat nurodė, kad iš 24 076, 75 Lt tiekėjams sumokėtos pinigų sumos tyrimui pateiktais dokumentais liko nepateisintas 1 272, 61 Lt panaudojimas. Pažymėtina, kad šie pinigai įeina į prokuroro nurodytą D. A. galbūt pasisavintą pinigų sumą, t. y. 4 072, 61 Lt (1 180, 47 Eur) (13 t., b. l. 42). Tačiau prašydamas pripažinti nuteistąjį kaltu dėl 1 272, 61 Lt pasisavinimo, prokuroras praplečia D. A. pareikšto kaltinimo ribas. Tokia išvada darytina atsižvelgiant į tai, kad nuteistasis nebuvo kaltintas, taigi ir nebuvo nuteistas, dėl tiekėjams išmokėtų pinigų –24 076,75 Lt – pasisavinimo. Iš skundžiamo nuosprendžio nustatomosios dalies aiškiai matyti, kad minėtos lėšos tiek ikiteisminio tyrimo metu, tiek pirmosios instancijos teismo buvo priskiriamos prie išlaidų, kurių panaudojimą visa apimtimi pateisina atitinkami buhalterinės apskaitos dokumentai. Tai, kad tam tikrai pinigų daliai – 1 272, 61 Lt – nėra jos panaudojimą pagrindžiančių dokumentų, buvo nustatyta tik bylos nagrinėjimo apeliacinės instancijos teisme metu. Atsižvelgdama į pastarąsias aplinkybes ir į tai, kad šioje byloje yra paduotas vien nuteistojo apeliacinis skundas (BPK 320 straipsnio 4 dalis), teisėjų kolegija nesprendžia D. A. kaltės klausimo dėl 1 272, 61 Lt pasisavinimo, o pasisako tik dėl UAB „V. l. (duomenys pakeisti)“ priklaususių 2 800 Lt (811, 59 Eur)( 4 072, 61 Lt - 1 272, 61 Lt) panaudojimo.

49. Atlikus dalinį įrodymų tyrimą, byloje nustatyta, kad priešingai nei konstatavo pirmosios instancijos teismas, D. A. 2 800 Lt ne pavertė savo turtu, bet perdavė šiuos pinigus UAB „V. l.(duomenys pakeisti)“ vairuotojui Ž. J. (13 t., b. l. 42). Savo teiginį dėl minėtų lėšų panaudojimą pateisinančių dokumentų nebuvimo, ekspertė grindė tuo, kad aukščiau nurodyta pinigų suma yra įtraukta į D. A. 2011 m. tarpusavio atsiskaitymų suderinimo aktą, nors 2011 m. sausio 20 d. pažymoje Nr. 1200, kurioje užfiksuotas 2 800 Lt mokėjimas Ž. J., nuteistojo pavardė nėra minima (13 t., b. l. 42). Įvertinusi byloje surinktus įrodymus, teisėjų kolegija neturi pagrindo abejoti pastaruosiuose dokumentuose užfiksuotų duomenų teisingumu, o būtent tuo, kad 2 800 Lt Ž. J. buvo sumokėti iš nuteistajam perduotų pinigų. Pažymėtina, kad nagrinėjamu atveju žymiai didesnę reikšmę turi pinigų, kurių pasisavinimu yra kaltinamas D. A., panaudojimo nustatymas, o 2011 m. sausio 20 d. pažyma (nors joje ir nėra nurodoma nuteistojo pavardė) patvirtina, kad šie pinigai buvo sumokėti UAB „V.l. (duomenys pakeisti)“ vairuotojui Ž. J., t. y. panaudoti bendrovės reikmėms. Akcentuotina, kad šios pinigų sumos gavimo neneigė ir pats Ž. J., kuris ikiteisminio tyrimo metu nurodė, jog 2011 m. sausio 20 d. – pažymoje nurodytą dieną – galėjo gauti 2 800 Lt, nes visi pinigai, skirti kurui, kelio mokesčiams ir kt., prieš kelionę avansu būdavo pervedami į kortelę, o vėliau, jam grįžus, reikėdavo pateikti patirtas išlaidas pateisinančius dokumentus (čekius, sąskaitas faktūras) ir pasirašyti kasos išlaidų orderius išleistai pinigų sumai (5 t., b. l. 194). Atsižvelgiant į šiuos nuteistojo paaiškinimus ir į tą aplinkybę, kad nagrinėjamoje byloje nustatyta, jog iš 656 183,55 Lt nuteistajam perduotų pinigų net 435 509, 80 Lt buvo panaudoti vairuotojų avansų apmokėjimui (žr. 51 p.), darytina išvada, kad byloje yra įrodyta, jog 2 800 Lt (811, 59 Eur), kuriais disponavo D. A., buvo sumokėti vairuotoju UAB „V. l.(duomenys pakeisti)“ dirbusiam Ž. J..

50. Pagal BK 183 straipsnį atsako tas, kas pasisavino jam patikėtą ar jo žinioje buvusį svetimą turtą ar turtinę teisę. Taigi objektyviai turto pasisavinimas reiškiasi neteisėtu, neatlygintinu, kaltininkui svetimo, jam patikėto ar jo žinioje buvusio turto (turtinės teisės) pavertimu savo turtu (turtine teise), pažeidžiant turto patikėjimo ar perdavimo jo žiniai sąlygas. Nagrinėjamos bylos kontekste pažymėtina, kad turto pasisavinimu gali būti pripažįstami ir tokie juridinio asmens (įmonės) vadovo veiksmai, kai jis pinigus paima ir panaudoja ne jo vadovaujamos įmonės reikmėms, o kitiems tikslams. Byloje surinktais įrodymais nustačius, kad 2 800 Lt (811, 59 Eur) D. A. panaudojo UAB „V.l. (duomenys pakeisti)“ reikmėms – sumokėjo juos įmonėje dirbusiam vairuotojui – darytina išvada, kad skundžiamu nuosprendžiu jis nepagrįstai pripažintas kaltu dėl šios pinigų sumos pasisavinimo.

51. Spręsdamas D. A. kaltės klausimą dėl UAB „V. l. (duomenys pakeisti) “ priklaususio turto pavertimo savo turtu, pirmosios instancijos teismas taip pat konstatavo, kad nuteistasis iš UAB „V. l. (duomenys pakeisti)“ banko sąskaitos <...> laikotarpiu nuo 2009 m. gruodžio 18 d. iki 2010 m. vasario 12 d. kaip avansus ir kaip paskolą atskaitingam nieko apie daromą nusikalstamą veiką nežinančiam asmeniui K. M. į asmeninę sąskaitą <...> 2009 m. gruodžio 18 d. pervedė 45 000 Lt (13 032 Eur) ir 2010 m. vasario 12 d. 60 000 Lt (17 377 Eur), iš viso 105 000 Lt (30 410,10 Eur), kuriuos K. M. nurodė išgryninti ir perduoti D. A., po to jis 105 000 Lt (30 410,10 Eur) paėmė ir įmonės veikloje nepanaudojo, įmonei negrąžino ir panaudojimą pagrindžiančių dokumentų nepateikė, t. y. pasisavino minėtas bendrovei priklaususias lėšas.

52. Apeliaciniame skunde nuteistasis teigia, kad šie pinigai taip pat buvo panaudoti įmonėms reikmėms. Anot jo, teismas negali priimti teisėto ir pagrįsto nuosprendžio, jeigu ištiriamos tik pinigų paėmimo iš kasos aplinkybės, nesiaiškinant kur tie pinigai buvo panaudoti, kaip kad buvo nagrinėjamu atveju. Apeliantas taip pat pažymi, kad pareiškę reikalavimą pateikti jo žinioje buvusių pinigų panaudojimą pagrindžiančius dokumentus, teisėsaugos pareigūnai nepagrįstai perkėlė jam nekaltumo įrodinėjimo pareigą. Šiems apeliacinio skundo teiginiams negalima pritarti.

53. Byloje surinkti įrodymai – liudytojo K. M. parodymai, UAB „V. l. (duomenys pakeisti)“ ir K. M. sąskaitų išrašai, ekspertizės aktas – patvirtina, kad iš viso laikotarpiu nuo 2009 m. gruodžio 18 d. iki 2010 m. vasario 12 d. iš UAB „V. l. (duomenys pakeisti)“ sąskaitos K. M. gautų ir negrąžintų lėšų likutis sudarė 105 000 Lt (30 410,10 Eur) (13 t., b. l. 43). Pažymėtina, kad analogiška pinigų suma yra nurodoma ir skundžiamajame nuosprendyje, tačiau skirtingai nei specialisto išvadą ikiteisminio tyrimo metu pateikusi specialistė, ekspertė M. K. nustatė, kad išgryninti buvo ne visi K. M. pervesti pinigai. Liudytojas nebuvo išgryninęs jam kaip atlyginimą ir avansą pervestos sumos – 1 500 Lt (434, 78 Eur) (13 t., b. l. 43). K. M. patvirtinus, kad visus išgrynintus pinigus jis iš karto perdavinėjo D. A. (10 t, b. l. 42–43), nesant jokių šių pinigų panaudojimą pagrindžiančių dokumentų, pirmosios instancijos teismas padarė pagrįstą išvadą dėl nuteistojo kaltės pasisavinus liudytojui pervestus, pastarojo išgrynintus ir jam perduotus pinigus. Nustačius, kad D. A. nebuvo perduota 1 500 Lt (434, 78 Eur), atitinkamai keičiamos nusikalstamos veikos faktinės aplinkybės, nurodant, kad D. A. pasisavinta pinigų suma sudaro 103 500 Lt (30 000 Eur).

54. Teisėjų kolegija pažymi, kad kaltinime nurodytu laikotarpiu D. A. nedirbo UAB „V. l. (duomenys pakeisti)“, todėl jokių jo vardu sudarytų dokumentų nei ikiteisminio tyrimo, nei teisminio bylos nagrinėjimo metu tyrimui nebuvo ir negalėjo būti pateikta. Ekspertė konstatavo, kad pagal pateiktus dokumentus nenustatyta, jog laikotarpiu nuo 2009 m. gruodžio 18 d. iki 2010 m. vasario 12 d. iš K. M. išgryninta ir, anot jo, D. A. perduota pinigų suma – 103 500 Lt (30 000 Eur) – buvo panaudota UAB „V.l. (duomenys pakeisti)“ veikloje (13 t. b. l. 44). Faktiškai vadovavęs bendrovei (ši aplinkybė nustatyta liudytojų K. L., K. M., V. Z., V. Z. ir kt. parodymais), tačiau nebūdamas susijęs su ja teisiniais darbo santykiais, D. A. turėjo pats pasirūpinti tinkamu dokumentų, patvirtinančių jo galbūt bendrovės reikmėms išleistų pinigų panaudojimą, sudarymu ir jų išsaugojimu.

55. Kasacinio teismo praktikoje nurodoma, kad kaltininko tvirtinimai, jog bendrovės lėšos buvo panaudotos įmonės veikloje, nors tai neužfiksuota buhalterinėje apskaitoje ir nepatvirtinta kitais patikimais įrodymais, nėra pakankamas pagrindas paneigti tai, kad įmonės turtas buvo pasisavintas ar iššvaistytas (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-208/2008, 2K-368/2008, 2K-163/2009, 2K-P-78/2012). Pagal BPK 20 straipsnio 4 dalį įrodymais gali būti tik duomenys, kuriuos galima patikrinti BPK numatytais proceso veiksmais. Dėl to kaltininko tvirtinimai dėl pinigų panaudojimo įmonės reikmėms turi būti paremti konkrečiais duomenimis, o ne deklaratyvaus pobūdžio teiginiais, kurių neįmanoma patikrinti procesinėmis priemonėmis (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-7-84/2012, 2K-P-78/2012). Kaip jau buvo minėta, nagrinėjamu atveju D. A. teiginių dėl jam K. M. perduotų pinigų panaudojimo bendrovės reikmėms negalima patikrinti jokiomis procesinėmis priemonėmis, nuteistasis taip pat nenurodė jokių jo paaiškinimus patvirtinančių duomenų, tad skundžiamu nuosprendžiu jis buvo pagrįstai pripažintas kaltu dėl didelės vertės UAB „V. l. (duomenys pakeisti)“ turto pasisavinimo. Apelianto dėmesys taip pat atkreiptinas į tai, kad teismų praktikoje įmonės vadovui pareikštas reikalavimas pateikti jo tvirtinimus dėl pinigų panaudojimo įmonės reikmėms pagrindžiančius dokumentus, nėra vertinamas kaip įrodinėjimo naštos perkėlimas kaltininkui.

56. Išnagrinėjęs baudžiamąją bylą, apeliacinės instancijos teismas nustatė tokias nuteistojo įvykdytos veikos – didelės vertės UAB „V. l. (duomenys pakeisti)“ turto pasisavinimo – padarymo aplinkybes:

D. A., faktiškai valdydamas įmonę „V. l. (duomenys pakeisti)“ (įregistruotos 2009 m. liepos 3 d., įmonės kodas (duomenys neskelbtini)) ir priimdamas sprendimus šios bendrovės vardu, laikotarpiu nuo 2009 m. gruodžio 18 d. iki 2010 m. vasario 12 d., kaip avansus ir kaip paskolą pervedė iš UAB „V.l. (duomenys pakeisti)“ banko sąskaitos Nr. (duomenys neskelbtini), esančios „Swedbank“, atskaitingam nieko apie daromą nusikalstamą veiką nežinančiam asmeniui K. M. į asmeninę sąskaitą Nr. (duomenys neskelbtini), esančią AB „Swedbank“, iš viso 105 000 Lt (30 410,10 Eur), kuriuos K. M. nurodė išgryninti ir perduoti D. A.. K. M. išgryninus 103 500 Lt (30 000 Eur), paėmė juos ir įmonės veikloje nepanaudojo, įmonei negrąžino ir panaudojimą pagrindžiančių dokumentų nepateikė. Tokiu būdu, D. A. pasisavino jo žinioje buvusį didelės vertės svetimą, UAB „V.l. (duomenys pakeisti)“ priklausantį, turtą – pinigines lėšas, 103 500 Lt (30 000 Eur), dėl to padarė įmonei to paties dydžio turtinę žalą.

Dėl BK 222 straipsnio 1 dalyje nustatytos veikos padarymo

57. Apeliaciniame skunde D. A. ir jo gynėjas nurodo, kad pirmosios instancijos teismas visiškai nepagrįstai dokumentų nepateikimo faktą prilygino apgaulingam apskaitos tvarkymui. Apeliantai pažymi, kad nuteistasis nėra tinkamas šio nusikaltimo subjektas, nes 2009 m. gruodžio 7 d. buvo paskelbtas UAB „V. (duomenys pakeisti)” bankrotas ir bankroto administratoriumi paskirtas UAB „Įmonių bankroto administravimo ir teisinių paslaugų biuras” įgaliotas asmuo A. V., o D. A. pagal 2009 m. gruodžio 9 d. darbo sutartį buvo įdarbintas bankrutuojančios įmonės „V. (duomenys pakeisti)” ūkinės veiklos vadovu. Pasak apeliantų, tai reiškia, kad A. V., o ne nuteistasis buvo atsakingas už apskaitos organizavimą ir tvarkymą. Šie apeliacinio skundo argumentai iš dalies yra pagrįsti.

58. Skundžiamu nuosprendžiu D. A. buvo pripažintas kaltu dėl apgaulingo buhalterinės apskaitos tvarkymo teismui nustačius, kad jis nepateikė kaltinime nurodytų UAB „V. (duomenys pakeisti)“ buhalterinės apskaitos dokumentų, be to, vykdydamas veiklą, patvirtino savo parašais suklastotus apskaitos dokumentus su žinomai melagingomis žiniomis apie Rusijos ribotos atsakomybės bendrovės „R. (duomenys pakeisti)“ akcijų pirkimo-pardavimo sutartį, pagal kurią, panaudodamas visiškai nesusijusio su minėta bendrove Rusijos piliečio duomenis, jis kaip UAB „V. (duomenys pakeisti)“ generalinis direktorius, nupirko Rusijos ribotos atsakomybės bendrovės „R. (duomenys pakeisti)“ 100 procentų akcijų, 150 000 eurų vertės, bei remdamasis fiktyviu dokumentu – akcijų pirkimo-pardavimo sutartimi – minėtam asmeniui už parduodamas akcijas avansu pagal UAB „V. (duomenys pakeisti)“ kasos išlaidų orderius išmokėjo iš viso 345 280 Lt (100 000 Eur), ir šiuos netikrus dokumentus liepė įtraukti į buhalterinę apskaitą, pateikdamas juos buhalterinę apskaitą tvarkantiems ir apie vykdomą nusikalstamą veiką nežinantiems finansininkams, tokiu būdu organizavo apgaulingą buhalterinės apskaitos tvarkymą, dėl to iš dalies negalima nustatyti UAB „V. (duomenys pakeisti)“ bendrovės turto, įsipareigojimų dydžio ir struktūros už laikotarpį nuo 2009 metų iki 2010 metų.

59. Bylos medžiaga patvirtina apeliacinio skundo teiginius apie tai, kad pradėjus UAB „V. (duomenys pakeisti)” bankroto procedūras ir 2009 m. spalio 28 d. teismo nutartimi paskyrus bendrovės bankroto administratoriumi A. V., D. A. neteko savo pareigų ir tęsė darbą įmonėje kaip ūkinės veiklos vadovas (6 t., b. l. 70, 10 t., b. l. 14–15). Apeliantai taip pat yra teisūs teigdami, kad vadovaujantis galiojančiais teisės aktais nuo bankroto administratoriaus įmonėje paskyrimo, būtent jis tampa atsakingu už tinkamą jo administruojamos bendrovės buhalterinės apskaitos tvarkymą.

60. Lietuvos Respublikos įmonių bankroto įstatymo 10 straipsnio 7 dalies 9 punkte (teisės akto redakcija galiojusi nuo 2009 m. sausio 1 d. iki 2010 m. lapkričio 23 d.) yra nurodyta, kad bankroto administratorius privalo atvykti į bankrutuojančios įmonės buveinę ir organizuoti įmonės turto bei jos dokumentų perėmimą ir apsaugą. To paties įstatymo 10 straipsnio 7 dalies 1 punkte nustatyta, kad įmonės valdymo organai privalo perduoti administratoriui įmonės turtą pagal balansą ir visus dokumentus per teismo, iškėlusio bankroto bylą, nustatytus terminus. Įsiteisėjus teismo nutarčiai iškelti bankroto bylą, įmonės valdymo organai netenka savo įgaliojimų (10 straipsnio 7 dalies 2 punktas). Pažymėtina, kad vadovaujantis aptariamu įstatymu bankroto administratorius taip pat organizuoja ir kontroliuoja pajamų, gautų valdant, naudojant bankrutuojančios įmonės turtą ir juo disponuojant, taip pat sąnaudų apskaitą (11 straipsnio 3 dalies 16 punktas).Taigi šis įstatymas nustato, kad nuo įsiteisėjusios teismo nutarties iškelti įmonei bankroto bylą ir bankroto administratoriaus paskyrimo, pareiga organizuoti įmonės turto bei jos dokumentų perėmimą ir apsaugą tenka būtent bankroto administratoriui, todėl sutiktina su apeliacinio skundo argumentu, kad kaltinime nurodytus UAB „V. (duomenys pakeisti)“ buhalterinės apskaitos dokumentus ikiteisminio tyrimo įstaigai turėjo perduoti ne buvęs bendrovės vadovas D. A., o dokumentus perėmęs bankroto administratorius A. V.. Teisėjų kolegija taip pat pritaria apeliacinio skundo teiginiams, kad pradėjus ikiteisminį tyrimą (2012 m. vasario 10 d.) (1 t., b. l. 64), D. A. jau nebebuvo bendrovės direktoriumi ir atitinkamai atsakingu už įmonės buhalterinės apskaitos tvarkymą asmeniu, todėl neatitiko BK 222 straipsnio 1 dalyje nustatyto nusikaltimo subjekto požymių ir negalėjo pateikti pareigūnams jų reikalaujamų dokumentų, nes tokių paprasčiausiai neturėjo.

61. Apeliacinės instancijos teismui nustačius, kad nuo 2009 m. gruodžio 7 d., t. y. jo atleidimo iš UAB „V. (duomenys pakeisti)“ direktoriaus pareigų dienos, nuteistasis nebuvo atsakingas už minėtos bendrovės buhalterinės apskaitos tvarkymą, atitinkamai keičiamos nusikalstamos veikos (BK 222 straipsnio 1 dalis) padarymo faktinės aplinkybes, pašalinant iš D. A. įvykdytos nusikalstamos veikos aprašymo aplinkybes, susijusias su UAB „V. (duomenys pakeisti)“ buhalterinės apskaitos dokumentų nepateikimu. Kartu apeliacinės instancijos teismas pažymi, kad dalis iš D. A. reikalautų pateikti dokumentų, finansinės ekspertizės atlikimo metu buvo rasta Kauno miesto savivaldybės administracijos Archyvų skyriuje, todėl sutiktina su apeliacinio skundo argumentu, kad ikiteisminio tyrimo pareigūnai nedėjo pakankamai pastangų tam, kad visi BUAB „V. (duomenys pakeisti)“ buhalterinės apskaitos dokumentai būtų surasti ir pateikti specialistei.

62. Skundžiamu nuosprendžiu D. A. taip pat buvo pripažintas kaltu dėl apgaulingo buhalterinės apskaitos tvarkymo pirmosios instancijos teismui nustačius, kad jis įtraukė į bendrovės buhalterinę apskaitą suklastotus dokumentus – tarp UAB „V. (duomenys pakeisti)“ ir RAB „R. (duomenys pakeisti)“ neva sudarytą akcijų pirkimo-pardavimo sutartį ir kasos išlaidų orderius, vadovaujantis kuriais RAB „R. (duomenys pakeisti)“ atstovui už šios bendrovės akcijas neva buvo sumokėta 100 000 Eur suma – dėl ko iš dalies negalima nustatyti UAB „V. (duomenys pakeisti)“ bendrovės turto, įsipareigojimų dydžio ir struktūros už laikotarpį nuo 2009 metų iki 2010 metų.

63. Šiame procesiniams sprendime teisėjų kolegijos jau buvo išsamiai pasisakyta dėl D. A. kaltės suklastojus aukščiau nurodytus dokumentus ir pasisavinus pagal kasos išlaidos orderius gautus pinigus (žr. 39–44 p.). Byloje taip pat yra neginčijamai nustatyta, kad nuteistasis įtraukė minėtus dokumentus į UAB „V. (duomenys pakeisti)“ buhalterinę apskaitą. 2019 m. birželio 27 d. ekspertizės akte nurodoma, kad dėl šių kaltininko veiksmų iš dalies negalima nustatyti UAB „V. (duomenys pakeisti)“ bendrovės turto, įsipareigojimų dydžio ir struktūros už 2009 metus (13 t., b. l. 50). Taigi yra nustatyti dėl nuteistojo veikos kilę BK 222 straipsnio 1 dalyje numatyti padariniai.

64. Bylos medžiaga patvirtina, kad D. A. neteisėti veiksmai buvo atlikti 2009 m. vasario – spalio mėnesiais, t. y. iki bankroto administratoriaus UAB „V. (duomenys pakeisti)“ paskyrimo, todėl šiuo atveju D. A., tuo metu ėjęs bendrovės direktoriaus pareigas, atitinka aptariamo nusikaltimo subjektui keliamus reikalavimus. Esant šioms aplinkybėms, konstatuojama, kad skundžiamo nuosprendžio dalis dėl D. A. nuteisimo pagal BK 222 straipsnio 1 dalį (dėl suklastotų dokumentų, susijusių su RAB „R. (duomenys pakeisti)“ akcijų pirkimu įtraukimo į buhalterinę apskaitą) yra teisėta ir pagrįsta.

65. Išnagrinėjęs baudžiamąją bylą, apeliacinės instancijos teismas nustatė tokias nuteistojo įvykdytos veikos – apgaulingo UAB „V. (duomenys pakeisti)“ buhalterinės apskaitos tvarkymo – padarymo aplinkybes:

D. A., laikotarpiu nuo 2006 m. balandžio 21 d. iki 2009 m. gruodžio 7 d., būdamas uždarosios akcinės bendrovės „V. (duomenys pakeisti)“ ((duomenys neskelbtini)) direktoriumi, ir pagal 2001 m. lapkričio 6 d. Lietuvos Respublikos buhalterinės apskaitos įstatymo Nr. IX-574 21 straipsnio 1 dalį būdamas atsakingu už apskaitos organizavimą bei dokumentų išsaugojimą, nesilaikė 2001 m. lapkričio 6 d. Lietuvos Respublikos Buhalterinės apskaitos įstatymo Nr. IX-574 12 straipsnio 1 dalies nuostatų, reglamentuojančių, kad visos ūkinės operacijos ir ūkiniai įvykiai turi būti pagrįsti apskaitos dokumentais; apskaitos dokumentai turi būti surašyti ūkinės operacijos metu arba jiems pasibaigus ar įvykus, šio įstatymo 16 straipsnio 1 dalies nuostatų, reglamentuojančių kad ūkinių operacijų duomenys turi būti registruojami apskaitos registruose, nes vykdydamas veiklą, patvirtino savo parašais suklastotus apskaitos dokumentus su žinomai melagingomis žiniomis apie Rusijos ribotos atsakomybės bendrovės „R. (duomenys pakeisti)“ ((duomenys neskelbtini)) akcijų pirkimo-pardavimo sutartį, pagal kurią, panaudodamas visiškai nesusijusio su minėta bendrove Rusijos piliečio duomenis, t. y. R. (duomenys pakeisti) J. I., gim. (duomenys neskelbtini), kaip UAB „V. (duomenys pakeisti)“ generalinis direktorius, vadovaudamasis fiktyvia akcijų pirkimo-pardavimo sutartimi, išrašė UAB „V. (duomenys pakeisti)“ kasos išlaidų orderius: 2009-02-24 Nr. 67 ‑ 45 000 Lt (13 032 Eur), 2009-04-17 Nr. 209 ‑ 45 000 Lt (13 032 Eur), 2009-05-18 Nr. 266 ‑ 41 000 Lt (11 874 Eur), 2009-07-03 Nr. 352 ‑ 36 345 Lt (10 526 Eur), 2009-07-10 Nr. 372 ‑ 36 345 Lt (10 526 Eur), 2009- 08-11 Nr. 408 ‑ 36 470 Lt (10 562 Eur), 2009-09-16 Nr. 482 ‑ 53 328 Lt (15 444 Eur), 2009-10-16 Nr. 544 ‑ 34 528 Lt (10 000 Eur), 2009-10-16 Nr. 551 ‑ 17 264 Lt (5 000 Eur), kurie pagrindė tariamą 345 280 Lt (100 000 Eur) mokėjimą aukščiau nurodytam visiškai nesusijusiam su minėta bendrove Rusijos piliečiui. Šiuos netikrus dokumentus pateikė buhalterinę apskaitą tvarkiusiems ir apie vykdomą nusikalstamą veiką nieko nežinojusiems finansininkams bei nurodė įtraukti juos į bendrovės buhalterinę apskaitą, tokiu būdu organizavo apgaulingą buhalterinės apskaitos tvarkymą, dėl to iš dalies negalima nustatyti UAB „V. (duomenys pakeisti)“ bendrovės turto, įsipareigojimų dydžio ir struktūros už 2009 metus.

Dėl nuteistajam paskirtų bausmių

66. Įvertinusi bylos medžiagą teisėjų kolegija, daro išvadą, kad skundžiamu nuosprendžiu nuteistajam už jo įvykdytas nusikalstamas veikas, nustatytas BK 222 straipsnio 1 dalyje, 183 straipsnio 2 dalyje (dėl tariamo RAB „R. (duomenys pakeisti)“ akcijų pirkimo), 300 straipsnio 3 dalyje, yra paskirtos tinkamos bausmės. Pirmosios instancijos teismas, skirdamas bausmes, vadovavosi BK 41 straipsnyje nustatyta bausmės paskirtimi, BK 54 straipsnyje numatytais bendraisiais bausmių skyrimo pagrindais, įvertino visas šio straipsnio 2 dalyje nustatytas ir bausmės skyrimui reikšmingas aplinkybes, motyvavo paskirtas bausmes, kurių dydžiai yra parinkti arčiau minimalios atitinkamai bausmės rūšiai nustatytos ribos. Atsižvelgiant į tai, kad nuteistasis apeliaciniame skunde neginčijo pirmosios instancijos teismo jam už šių veikų padarymą paskirtų bausmių rūšių ir dydžių bei bausmių skyrimo motyvų, teisėjų kolegija, pritardama pirmosios instancijos teismo argumentams, plačiau šiuo klausimu nepasisako. Teisėjų kolegija pažymi, jog ženkliai sumažinus pasisavintų lėšų kiekį ( nustatyta, kad D. A. pasisavino UAB „V. l. (duomenys pakeisti) “ priklausantį turtą – pinigines lėšas, 30 000 Eur, o ne 140 957,19 Eur, kaip buvo nustatęs pirmosios instancijos teismas) mažintina ir D. A. paskirta bausmė pagal BK 183 straipsnio 2 dalį (UAB „V. l. (duomenys pakeisti)“ priklausančio turto pasisavinimas)

67. Išteisinus nuteistąjį pagal BK 183 straipsnio 2 dalį (dėl UAB „V. (duomenys pakeisti)“ didelės vertės turto (381 317, 08 Eur) pasisavinimo) ir paskyrus naują bausmę pagal BK 183 straipsnio 2 dalį (UAB „V. l. (duomenys pakeisti) “ priklausančio turto pasisavinimas), iš naujo bendrinamos D. A. už aukščiau nurodytus nusikaltimus šiuo ir skundžiamu nuosprendžiais paskirtos bausmės. Nuteistajam pagal BK 183 straipsnio 2 dalį (dėl tariamo RAB „R. (duomenys pakeisti)“ akcijų pirkimo) ir 300 straipsnio 3 dalį paskirtos bausmės bendrintos apėmimo būdu griežtesne bausme (dvejų metų laisvės atėmimu) apimant švelnesnę bausmę (vienerių metų laisvės atėmimą) ir paskiriant subendrintą dvejų metų laisvės atėmimo bausmę (BK 63 straipsnio 5 dalies 1 punktas).

68. Vadovaujantis BK 63 straipsnio 1, 4 dalimis, 65 straipsniu, aukščiau nurodyta subendrinta dvejų metų laisvės atėmimo bausmė dalinio bausmių sudėjimo būdu bendrintina su D. A. pagal BK 222 straipsnio 1 dalį ir 183 straipsnio 2 dalį (dėl didelės vertės UAB „V. l. (duomenys pakeisti)“ turto pasisavinimo) paskirtomis bausmėmis, paskiriant nuteistajam galutinę subendrintą 2 metų ir 6 mėnesių laisvės atėmimo bausmę. Teisėjų kolegija pažymi, kad parenkant pridedamų bausmių dalių dydžius atsižvelgiama į įvykdytų veikų pavojingumo pobūdį, laipsnį, padarytos žalos dydį ir nuteistojo asmenybę charakterizuojančius duomenis.

Dėl civilinio ieškinio

69. Susipažinus su byloje surinktais įrodymais, teisėjų kolegija pritaria pirmosios instancijos teismo sprendimui D. T. pareikštą civilinį ieškinį palikti nenagrinėtą. Apeliaciniame skunde pagrįstai nurodoma, kad civilinio ieškovo reikalavimai yra labiau susiję su bendrove „V. l. (duomenys pakeisti)“, o ne su D. A. asmeniškai. Atkreiptinas dėmesys, kad nė vienas iš kartu su ieškiniu pateiktų paprastųjų vekselių nebuvo išrašytas nuteistojo vardu – viename iš jų kaip mokėtoja yra nurodyta UAB „V. l. (duomenys pakeisti)“, kituose – V. Z. (9 t., b. l. 161–163). D. A. yra minimas tik kaip laiduotojas. Pažymėtina ir tai, kad nagrinėjamoje byloje buvo detaliau analizuojama UAB „V. (duomenys pakeisti)“, kurios direktoriumi buvo D. A., o ne UAB „V.l. (duomenys pakeisti)“ veikla. Byloje nustatyta, kad savo neteisėtais veiksmais nuteistasis UAB „V. l. (duomenys pakeisti)“ yra padaręs 30 000 Eur žalą. Tačiau teisėjų kolegijos vertinimu, atsižvelgiant į D. T. prašomą priteisti sumą (533 117, 07 Eur), D. A. pasisavintų lėšų dydis nesudaro pagrindo teigti, kad D. T. patyrė žalą dėl nuteistojo neteisėtų veiksmų, t. y. išnagrinėjus bylą, nebuvo nustatytos būtinos D. A. deliktinės atsakomybės sąlygos. Šiuo atveju reikėtų pažymėti, kad atsižvelgiant į D. A. pareikšto kaltinimo ribas, šios sąlygos nagrinėjamoje byloje ir negalėjo būti nustatinėjamos. Esant šioms aplinkybėms, pirmosios instancijos teismas pagrįstai vadovavosi Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso normomis ir, siekdamas neužkirsti civiliniam ieškovui kelio kreiptis su civiliniu ieškiniu į teismą civilinio proceso tvarka, paliko jį nenagrinėtą.

70. Tuo pačiu teisėjų kolegija pažymi, kad iš esmės D. T. galėjo būti pripažintas civiliniu ieškovu nagrinėjamoje byloje, nes kaip laiduotojas D. A. yra solidariai atsakingas D. T. už jo UAB “V. l.(duomenys pakeisti)” ir V. Z. paskolintų pinigų grąžinimą.

Rezoliucinė dalis

Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 326 straipsnio 1 dalies 3 punktu bei 4 dalimi, 328 straipsnio 3 punktu, 329 straipsnio 1 dalies 1 punktu, Lietuvos apeliacinio teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegija,

nusprendžia:

Nuteistojo D. A. ir jo gynėjo advokato Juozo Gaudučio apeliacinį skundą tenkinti iš dalies.

Panaikinti Kauno apygardos teismo 2017 m. gruodžio 1 d. nuosprendžio dalį, kuria D. A. pripažintas kaltu dėl nusikaltimo, nustatyto BK 183 straipsnio 2 dalyje (dėl UAB „V. (duomenys pakeisti)“ didelės vertės (381 317, 08 Eur) turto pasisavinimo), padarymo ir priimti naują nuosprendį.

Išteisinti D. A. pagal BK 183 straipsnio 2 dalį, nes nepadaryta veika turinti nusikaltimo ar baudžiamojo nusižengimo požymių.

Pakeisti Kauno apygardos teismo 2017 m. gruodžio 1 d. nuosprendžio dalį, kuria D. A. pripažintas kaltu dėl nusikaltimo, nustatyto BK 183 straipsnio 2 dalyje (dėl UAB „V.l. (duomenys pakeisti)“ didelės vertės turto pasisavinimo) sumažinant jam paskirtą bausmę iki 1 metų ir 6 mėnesių laisvės atėmimo.

Vadovaujantis BK 63 straipsnio 5 dalies 1 punktu, subendrinti apėmimo būdu D. A. pagal BK 183 straipsnio 2 dalį (dėl tariamo RAB „R. (duomenys pakeisti)“ akcijų pirkimo) ir 300 straipsnio 3 dalį Kauno apygardos teismo 2017 m. gruodžio 1 d. nuosprendžiu paskirtas bausmes griežtesne bausme (dvejų metų laisvės atėmimu) apimant švelnesnę bausmę (vienerių metų laisvės atėmimą) ir paskirti subendrintą dvejų metų laisvės atėmimo bausmę.

Vadovaujantis BK 63 straipsnio 1, 4 dalimis, 65 straipsniu, aukščiau nurodytą subendrintą dvejų metų laisvės atėmimo bausmę dalinio bausmių sudėjimo būdu subendrinti su D. A. pagal BK 222 straipsnio 1 dalį ir 183 straipsnio 2 dalį (dėl didelės vertės UAB „V. l. (duomenys pakeisti)“ turto pasisavinimo) Kauno apygardos teismo 2017 m. gruodžio 1 d. ir apeliacinės instancijos teismo nuosprendžiais paskirtomis bausmėmis ir paskirti D. A. galutinę subendrintą 2 metų ir 6 mėnesių (dvejų metų ir šešių mėnesių) laisvės atėmimo bausmę.

Likusią Kauno apygardos teismo 2017 m. gruodžio 1 d. nuosprendžio dalį palikti nepakeistą.