- Teismas
- Kauno apylinkės teismas
- Dokumentas
- Nuosprendis
- Data
- 2018-08-21
- Bylos Nr.
- 1-993-311/2018
- Teisminio proceso Nr.
- 1-01-1-37873-2017-1
- Bylos rūšis
- baudžiamoji byla
- Teisėjas
- Rimantas Grigas
- Nukentėjusysis
- L. R., R. K.
- Kaltinamasis
- G. K.
viešame teisiamajame posėdyje žodinio proceso tvarka išnagrinėjo baudžiamąją bylą, kurioje G. K., gimęs (duomenys neskelbtini), asmens kodas (duomenys neskelbtini), Lietuvos Respublikos pilietis, išsiskyręs, nedirbantis, gyvenantis (duomenys neskelbtini), deklaravęs gyvenamąją vietą (duomenys neskelbtini), neteistas,
kaltinamas padaręs du nusikaltimus, numatytus Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau-BK) 140 straipsnio 2 dalyje, nusikaltimą, numatytą BK 138 straipsnio 2 dalies 3 punkte ir
Aprašomoji dalis
nustatė:
G. K. 2017-05-03 apie 13.30 val. namuose, esančiuose (duomenys neskelbtini), būdamas apsvaigęs nuo alkoholio, kas turėjo įtakos nusikalstamos veikos padarymui, tyčia, rankos delnu vieną kartą smogė kartu gyvenančiam šeimos nariui - savo motinai R. K. į veidą ir tuo sukėlė jai fizinį skausmą, t.y. padarė nusikaltimą, numatytą BK 140 straipsnio 2 dalyje.
Be to, G. K. 2017-07-26 apie 21.30 val. (duomenys neskelbtini), einant link autobusų stotelės, esančios prie namo Nr. (duomenys neskelbtini), kartu gyvenančiam šeimos nariui - savo sugyventinei L. R. spyrė ne mažiau 10 kartų į įvairias kūno vietas padarydamas galvos sumušimą, t.y. tokiu būdu savo sugyventinei L. R. sukėlė fizinį skausmą bei padarė nežymų sveikatos sutrikdymą, t.y. padarė nusikaltimą, numatytą BK 140 straipsnio 2 dalyje.
Be to, G. K. 2017 metų rugsėjo 16 dieną apie 01.00 val. namuose, esančiuose (duomenys neskelbtini), būdamas apsvaigęs nuo alkoholio (nustatytas 2,79% promilės girtumas), kas turėjo įtakos nusikalstamos veikos padarymui savo sugyventinei, kartu gyvenančiam šeimos nariui-sugyventinei L. R. sudavė ne mažiau penkių kartų šluotos kotu į galvos sritį, taip padarydamas dvi muštines odos - paodžio žaizdas kairėje plaukuotosios galvos dalies pusėje, tokiu būdu savo sugyventinei L. R. sukėlė fizinį skausmą bei padarė nesunkų sveikatos sutrikdymą, t.y. padarė nusikaltimą, numatytą BK 138 straipsnio 1 dalyje.
Dėl pastarosios nusikalstamos veikos 2017-05-12 Kauno apylinkės teismo nuosprendžiu G. K. BK 38 straipsnio pagrindu buvo atleistas nuo baudžiamosios atsakomybės, jam susitaikius su nukentėjusiąja R. K..
Kaltinamasis G. K. kaltu prisipažino iš dalies ir parodė, kad 2017 m. liepos 26 d. su sugyventine L. R. jis buvo pas savo pusbrolį V. S. svečiuose, kur visi gėrė alkoholinius gėrimus. Jis tuo metu girtavo 3 dienas. Po kiek laiko sugyventinė kažkur išėjo. Kai ji grįžo po 10-15 minučių, jai iš nosies jau bėgo kraujas, ji negalėjo paaiškinti, kas jai atsitiko, nes buvo per daug išgėrusi. Po to jie išėjo namo. prie sustojimo.
Ji grįžo po 10-15 minučių. Jai iš nosies bėgo kraujas. eidama, ji dar kartą griuvo. Po to L. R. nuėjo į lauką praustis, tačiau atgal negrįžo. Kai G. K. išėjo į lauką, pamatė L. R. sėdinčią sustojime. Jis priėjo prie L. R. ir paklausė, ar ji eis su juo namo ar ne. Ji atsakė, kad pati pareis, tik dar pasėdės. Tada jis vienas nuėjo namo. Jis L. R. nespyrė, jai negrasino.
Po kiek laiko į jo namus atvažiavo policijos pareigūnai.
2017 m. rugsėjo 16 d. kartu su L. R. ir kaimynu V. I. jie girtavo. Begirtaujant L. R. nugriuvo ir prasiskėlė galvą. Jis L. R. su šluota nebuvo sudavęs, nes šluotos kotas- skardinis, būtų šluota sulūžusi.
Be to, G. K. 2017-05-12 Kauno apylinkės teismo nuosprendžiu BK 38 straipsnio 1 dalies pagrindu buvo atleistas nuo baudžiamosios atsakomybės už nusikaltimo, numatyto BK 140 straipsnio 2 dalies padarymą, jam susitaikius su nukentėjusiąja R. K..
Teisminio bylos nagrinėjimo metu G. K. savo kaltę pilnai pripažino, nuoširdžiai gailėjosi ir parodė, kad 2017 m. gegužės 3 d. grįžo namo neblaivus. Grįžęs nuėjo į motinos kambarį pažiūrėti kaip ji laikosi. Kaip įprastai, motina jam pradėjo priekaištauti, todėl jis susinervino ir trenkė jai delnu į veidą.
Nukentėjusioji L. R. parodė, kad 2017 m. liepos 26 d. su G. K. nuėjo pas jo pusbrolį S., kur neblogai pasivaišino. Po to ėjo link namų. Ji pajuto smūgį- nežino, ar jai trenkė, ar ji pati griuvo. Nežino, kas jai sudavė smūgius. Jautė, kad labai skaudėjo nosį. Tuomet ji nuėjo iki stotelės ir paprašė ten buvusios moters iškviesti greitąją medicinos pagalbą. Kai G. K. ėjo pro stotelę, L. R. pasakė, kad jis palauktų, kol atvyks greitoji. Tačiau jis nuėjo namo.
Teisiamojo posėdžio metu buvo pagarsinti nukentėjusiosios pareiškimas, rašytas policijos komisariatui ikiteisminio tyrimo metu, kur L. R. nurodė, kad 2017-07-26 apie 21.40 val. jai su savo sugyventiniu G. K. einant gatve, (duomenys neskelbtini), tikslaus įvykio vietos adreso pasakyti negali, pastarasis du kartus koja spyrė į galvos sritį ir dar apie 5-10 kartų į įvairias kūno vietas (nugarą) taip sukeldamas fizinį skausmą. Su sugyventiniu gyvena apie 4 metus ir jis būdamas neblaivus dėl neaiškių priežasčių nuolat prieš ją smurtauja. Dėl šio įvykio prašo pradėti ikiteisminį tyrimą (t. 2, b.l. 5-6)
Pagarsinus šiuos parodymus L. R. nurodė, kad tuo momentu, matyt, jai taip atrodė. Po to ji ilgai mąstė. Kaip buvo iš tikrųjų, ji neatsimena. Liepos 26 d. mergina kvietė greitąją. Tai merginai L. R. pasakė, kad iškviestų greitąją. Pamatė, kad K. eina pro šalį, tai pasakė, kad gal jis ją sumušė. L. R. nesakė merginai, kad K. ją sumušė.
2017 m. rugsėjo mėn. 16 d. ji grybavo, o K. su kaimynu gėrė. Po kiek laiko ji grįžo namo. Viskas buvo, lyg, nieko. Ji nuėjo miegoti. G. K. pradėjo priekaištauti, kodėl ji išvyko. Po to jis stvėrė šluotą ir pradėjo jai trankyti galvą. Trenkė gal 5 kartus per galvą. Kraujas pradėjo lašėti, šluota sulūžo. Ji spėjo iškviesti greitąją, o po to K. griebė telefoną ir trenkė į pečių. Ji basa išbėgo į lauką, tačiau G. K. nesivijo. Po kiek laiko atvyko policija, greitoji. K. neįleido į namą policijos.
Liudytojas M. Č. parodė, kad ši baudžiamoji byla yra 2017 metų, todėl jis neprisimena kaltinamojo, nukentėjusiosios.
Teisminio bylos nagrinėjimo metu pagarsinus liudytojo M. Č. parodymus, duotus ikiteisminio tyrimo metu, jis nurodė, kad kaip policijos pareigūnas turi vykti į įvykio vietą, bet būna, kad ir patruliai į patalpas atveža apklausti žmogų. Neprisimena, kur buvo apklausiama nukentėjusioji.
Interpretacijų asmens protokole negali būti. Apklausdamas asmenį jis užduoda tikslinius klausimus apie smūgių kiekį, apie skausmą ir kt. Jei žmogus būna apsvaigęs, tai patikrinus jo blaivumą, pradedamas ikiteisminis tyrimas pagal faktą. Jei žmogus sklandžiai dėsto savo mintis, tai jį apklausia.
Liudytoja E. Č. parodė, kad kaltinamojo, nukentėjusios nepažįsta. Matė juos vieną kartą. 2017 m. rugpjūčio mėnesį apie 22 valandą ji sėdėjo autobusų stotelėje. Tuo metu prie jos priėjo sumušta moteris ir paprašė iškviesti policiją ir greitąją pagalbą. Po to atbėgo vyras , t.y. kaltinamasis ir pasakė nukentėjusiai, kad jei ji iškvies policiją, tai namie jai bus blogiau. Po to kaltinamasis nuėjo. Kategoriškai patvirtina, kad šie asmenys-kaltinamasis ir nukentėjusioji buvo atėję prie jos. E. Č. dar klausiau nukentėjusios, kas jai nutiko ir ši pasakė, kad draugas ar sugyventinis ją sumušė. E. Č. laukė, kol atvyks policija. Atvykę pareigūnai užsirašė jos pavardę Kai atvyko policija, kaltinamasis jau buvo pasišalinęs.
Liudytojas V. G. parodė, kad kaltinamąjį mato antrą kartą gyvenime. Pirmą kartą jį matė Kauno AVPK areštinėje, atliekant procesinius veiksmus-jį sulaikant. Kaltinamasis buvo sulaikytas dėl smurto artimoj aplinkoj. V. G. yra tyrėjas ir pildė procesinius dokumentus, pačio kaltinamojo neapklausinėjo. Į įvykio vietą vykta patruliai.
Liudytojas V. S. parodė, kad kaltinamasis G. K. yra jo pusbrolis. Gal du metai, kai V. S. nenueina pas jį. Tarp jų-normalūs santykiai.
2017-07-26 atėjo pas jį G. S. su L. R., jie išgėrė, atšventė V. S. gimtadienį, kuris buvo liepos 23 dieną ir išėjo. Buvo G. K. su L. R. jo namuose gal 4-5 valandas, iki vakaro.
Teisiamojo posėdžio metu buvo pagarsinti liudytojo V. S. parodymai, duoti ikiteisminio tyrimo metu, kur ji nurodė, kad G. K. yra jo pusbrolis. Jis vengia G. K., visiškai su juo nesutaria, jokių santykių nepalaiko. Tikrai nevartojo su juo alkoholio 2017-07-26. Jis tikrai nebuvo pas jį. Jam jo draugė ar kažkas nežinoma. Net neatsimena kada su juo kalbėjo paskutinį kartą, gal metų pradžioje, pas save nekvietė ir neįsileidžia. Pas jį nebuvo jokių išgertuvių, jokių muštynių, niekas niekur nekrito. G. meluoja. Tai būtų ne pirmas kartas. G. yra melagis ir blogas žmogus, su juo jokių santykių nepalaiko ir jam jis ir jo gyvenimas visiškai neįdomus. Neturi daugiau ką apie tai papasakoti. (b.l.36)
Pagarsinus šiuos liudytojo V. S. parodymus, jis nurodė, kad ir dabar su G. nepalaiko santykių. Tiksliai nežino, ar G. buvo atėjęs pas jį liepos 23 d. ar 26 d., tačiau atsimena, kad buvo atėjęs ne per patį gimtadienį. Nežino, ar melavo tyrėjai. Jo parodymai, duoti tyrėjai, pusiau teisingi, tačiau jis nemelavo tyrėjai. Tiksliai pasakyti, kada pas jį buvo kaltinamasis su L. R., negali.
Iš pareiškimo apie padarytą nusikalstamą veiką ir proceso veiksmu atlikimo protokolo matyti, kad 2017-07-26 L. R. kreipėsi į Kauno apskrities VPK pareikšdama, jog 2017-07-26 apie 21.40 VAL. jai su savo sugyventiniu G. K. einant (duomenys neskelbtini) gatve, pastarasis du kartus spyrė jai į galvą ir 5-10 kartų-į įvairias kūno vietas (t. 2, b.l. 5-6).
Iš tarnybinio pranešimo dėl galimo smurto artimoje aplinkoje atvejo matyti, kad nustatyta, jog 2017-07-26 bei 2017-09-16 buvo sumušta L. R. (t. 2, b.l. 13-14, 79-89).
Iš Valstybinės teismo medicinos tarnybos Kauno skyriaus 2017-09-08 specialisto išvados Nr. G2588/2017(02) matyti, kad L. R. konstatuota galvos sumušimas. Sužalojimas padarytas kietu buku daiktu paveikus galvą. Sužalojimas atitinka nežymų sveikatos sutrikdymą. Sužalojimas galėjo būti padarytas užduotyje nurodytu laiku, 2017-07-26 (t. 2, b.l. 53).
Iš 2017-09-07 kitų objektų apžiūros protokolo matyti, kad perklausytas 2017-07-26 garso įrašas iš bendrojo pagalbos centro. Garso įraše girdėti, kaip moteris skambina į bendrąjį pagalbos centrą ir praneša apie tai, kad Palemono gatvės stotelėje sėdi sumušta moteris ir šneka su vyru (b.l.71-72).
Iš Valstybinės teismo medicinos tarnybos Kauno skyriaus 2017-10-13 specialisto išvados Nr. G2986/2017(02) matyti, kad L. R. dvi muštinės odos-paodžio žaizdos kairėje plaukuotosios galvos dalies pusėje padarytos dviem smūgiais kietu buku daiktu ir galėjo būti padaryta užduotyje nurodytu laiku ir aplinkybėmis. Sužalojimai vertinami nesunkiu sveikatos sutrikdymu (t. 2, b.l. 106).
Iš 2017-10-11 kitų objektų apžiūros protokolo matyti, kad perklausytas 2017-09-16 garso įrašas iš bendrojo pagalbos centro. Garso įraše girdėti, kaip moteris skambina į bendrąjį pagalbos centrą ir praneša apie tai, kad jai sugyventinis praskėlė galvą (b.l. 107-108).
Iš pristatytojo asmens testo alkoholiui protokolo Nr. 6619 matyti, kad 2017-07-26 23:20 val. G. K. nustatytas 3,14 promilių girtumas (t. 2, b.l. 120).
Iš pristatytojo asmens testo alkoholiui protokolo Nr. 7198 matyti, kad 2017-09-16 02:48 val. G. K. nustatytas 2,79 promilių girtumas (t. 2, b.l. 119).
Motyvuojamoji dalis
Veikos kvalifikavimas ir įrodymų vertinimas
Pagal BK 140 straipsnio 2 dalį atsako tas, kas mušdamas ar kitaip smurtaudamas sukėlė savo artimajam giminaičiui ar šeimos nariui fizinį skausmą arba nežymiai sužalojo jį ar trumpam susargdino. Pagal teismų praktiką, objektyviai šis nusikaltimas gali pasireikšti mušimu ar kitokiu smurtavimu, sukėlusiu fizinį skausmą arba nežymų sveikatos sutrikdymą. Tai materialioji nusikaltimo sudėtis – mušimo, kankinimo atvejais turi būti sukeliamas fizinis skausmas nukentėjusiajam arba nežymus sveikatos sutrikdymas. Mušimas ar kitoks smurtavimas reiškia poveikį į žmogaus kūną siekiant sukelti fizinį skausmą, tačiau juo nei sunkiai, nei nesunkiai nesužalojant, nesusargdinant ir tokių padarinių nesiekiant. Tai gali būti vienkartinis ar daugkartinis fizinis ar mechaninis poveikis į žmogaus kūną: smogiant ranka, koja, kietu daiktu, plakant, spaudžiant, stumiant, tempiant, laužant, šaldant, kaitinant, veikiant dujomis ar panaudojant gyvūnus ar gyvius ir pan. Šis nusikaltimas apima smurtavimą tiek nepaliekant žymių, tiek sukeliantį fizinį skausmą, tiek nežymiai sužalojant (kraujosruvos, negilios žaizdos), tiek trumpam susargdinant.
BK 138 straipsnio 2 dalies 3 punkte nustatyta, kad pagal šią teisės normą baudžiamas tas, kas, kas nesunkiai sužalojo savo artimą ar šeimos narį, jeigu dėl to nukentėjęs asmuo prarado nedidelę dalį profesinio ar bendro darbingumo arba ilgai sirgo, bet jam nebuvo šio kodekso 135 straipsnio 1 dalyje nurodytų padarinių.
Surinktų ir teisminio bylos nagrinėjimo metu ištirtų įrodymų visuma patvirtina, kad nusikaltimų sudėtys, esančios kaltinamojo G. K. veikose, visiškai įrodytos, jo veikos teisingai kvalifikuotos pagal BK 140 straipsnio 2 dalį, 138 straipsnio 2 dalies 3 punktą, nes kaltinamasis, panaudodamas fizinį smurtą-tyčia spirdamas savo sugyventinei-nukentėjusiajai L. R. į galvą ir kitas kūno vietas, taip pat tyčia smogdamas jai šluotos kotu per galvą, padarė nukentėjusiajai nežymų sveikatos sutrikdymą bei nesunkų sveikatos sutrikdymą. Kadangi kaltinamasis G. K. ir nukentėjusioji L. R. gyvena kartu viename bute, veda bendrą ūkį, todėl G. K. veika kvalifikuota teisingai pagal BK 140 straipsnio 2 dalį bei BK 138 straipsnio 2 dalies 3 punktą atitinkamai kaip nežymus sveikatos sutrikdymas ir skausmo sukėlimas, taip pat nesunkus sveikatos sutrikdymas savo šeimos nario sužalojimas. Kad 2017-09-16 ginčo metu sudavė šluotos kotu L. R. per galvą, pripažino ir pats kaltinamasis G. K., nukentėjusiajai padarytą nesunkų sveikatos sutrikdymą dėl tokių G. K. veiksmų apžiūros metu konstatavo ir specialistas.
Kaltinamojo G. K. parodymus, kad jis nukentėjusiosios L. R. 2017-07-26 nemušė, o ji pati grįžo namo jau sumušta, bei nukentėjusiosios L. R. parodymus, kad jos nesumušė G. K., teismas vertina kritiškai, kaip nenuoseklius, neobjektyvius, neatitinkančius faktinių bylos aplinkybių, t.y. kaip jo gynybinę poziciją, siekiant išvengti atsakomybės už padarytą nusikaltimą.
Kaip matyti iš nukentėjusiosios L. R. pareiškimo, kuriuo ji kreipėsi į Kauno AVPK, ji aiškiai ir nedviprasmiškai nurodė, kad 2017-07-26 apie 21.40 val. (duomenys neskelbtini)g. jos sugyventinis G. K. du kartus spyrė jai į galvą ir 5-10 kartų-į įvairias kūno vietas.
Kad L. R. sumušė kaltinamasis G. K., nukentėjusioji pati nurodė liudytojai E. Č., kurios paprašė iškviesti pagalbą-policiją. Be to, kaip nurodė liudytoja E. Č., jai bekalbant su L. R., prie jų priėjo G.,K. ir pagrasino, kad jei L. R. pasiskųs policija, jai namie bus blogai.
Be to, nors teisminio bylos nagrinėjimo metu G. K. nepripažino, kad sudavė nukentėjusiajai L. R. šluotos kotu per galvą, tačiau ikiteisminio tyrimo metu jis pripažino savo kaltę ir nurodė, kad 2017-09-28 su L. R. susipyko dėl smulkmenų. Kadangi jis buvo neblaivus, supyko, kad L. R. buvo išėjusi grybauti, todėl pasipainiojusia po ranka šluota sudavė L., kiek jis pamena, vieną kartą. Matė, kad jis L. R. praskėlė galvą, pradėjo bėgti kraujas ir ji paskambino į policiją (t. 2, b.l. 168).
Šios teismo nustatytos įvykio aplinkybės neabejotinai patvirtina, kad tiek 2017-06-26, tiek 2017-09-16 konfliktų metu G. K. savo tyčiniais smurtiniais veiksmais padarė sveikatos sutrikdymus nukentėjusiajai L. R..
Dėl bausmės skyrimo
Kaltinamasis G. K. kaltas ir baustinas.
Kaltinamojo G. K. atsakomybę lengvinančių aplinkybių nėra, jo atsakomybę sunkinančia aplinkybe pripažintina tai, kad nusikalstamas veikas jis padarė, būdamas apsvaigęs nuo alkoholio.
BK 140 straipsnio 2 dalyje numatyta viešųjų darbų arba laisvės apribojimo, arba arešto, arba laisvės atėmimo iki dvejų metų bausmės.
BK 138 straipsnio 2 dalies 3 punkte nustatyta, kad pagal šią teisės normą baudžiamas tas, kas, kas nesunkiai sužalojo savo artimą ar šeimos narį, jeigu dėl to nukentėjęs asmuo prarado nedidelę dalį profesinio ar bendro darbingumo arba ilgai sirgo, bet jam nebuvo šio kodekso 135 straipsnio 1 dalyje nurodytų padarinių.
Bausmė yra valstybės prievartos priemonė, skiriama teismo apkaltinamuoju nuosprendžiu asmeniui, padariusiam nusikaltimą ar baudžiamąjį nusižengimą, apribojant nuteistojo teises ir laisves. Bausmės paskirtis – galutinis rezultatas, kurio nustatydama ir taikydama bausmes siekia valstybė. BK 41 str. įstatymo leidėjo įtvirtinti bausmės skyrimo tikslai sudaro vieningą bausmės paskirtį. Minėtas straipsnis numato, jog bausmės paskirtis yra sulaikyti asmenis nuo nusikalstamų veikų darymo, nubausti nusikalstamą veiką padariusį asmenį, atimti ir apriboti asmeniui galimybę daryti naujas nusikalstamas veikas, paveikti bausmę atlikusius asmenis, kad jie laikytųsi įstatymų ir vėl nenusikalstų, užtikrinti teisingumo principo įgyvendinimą. Teisingumo principo realizavimas pirmiausia suponuoja tai, kad bausmė būtų adekvati (proporcinga) nusikalstamai veikai. Bendrieji bausmės skyrimo pagrindai, kurie yra viena iš svarbiausių teisėto, pagrįsto ir teisingo nubaudimo garantijų, įtvirtinti BK 54 str. Šio straipsnio 2 d. nurodyta, kad, skirdamas bausmę, teismas atsižvelgia į: padarytos nusikalstamos veikos pavojingumo laipsnį, kaltės formą ir rūšį, nusikalstamos veikos motyvus, tikslus, nusikalstamos veikos stadiją, kaltininko asmenybę, atsakomybę lengvinančias bei sunkinančias aplinkybes. Kiekvienas nusikaltęs asmuo turi teisę į teisingą bausmę, todėl vertinant konkrečios bylos aplinkybes, teismui privalu atsižvelgti ne tik į tai, kad skiriama bausmė formaliai atitiktų įstatymo reikalavimus, bet turi atsižvelgti ir į nuostatas, skirtas bausmei individualizuoti, taip pat nuostatas, įtvirtinančias teisingumo principo viršenybę.
Baudžiamasis kodeksas sudaro galimybę teismui parinkti teisingą bausmę, tačiau pagal BK 54 straipsnio 1 dalies normą teismas pirmiausia skiria bausmę pagal Baudžiamojo kodekso specialiosios dalies straipsnio, numatančio atsakomybę už padarytą nusikalstamą veiką, sankciją, laikydamasis šio kodekso bendrosios dalies nuostatų.
Įstatymas nenustato konkrečių kriterijų, kokiais atvejais ir kokiomis sąlygomis turėtų būti skiriama viena ar kita bausmės rūšis tuomet, kai už nusikalstamos veikos padarymą sankcijoje yra numatytos alternatyvios bausmės rūšys. Tačiau vienas fundamentalių bausmės skyrimo principų, nustatytų BK – bausmės teisingumo principas. BK 54 straipsnio 1 dalyje įtvirtinta bendra taisyklė – teismas skiria bausmę pagal BK specialiosios dalies straipsnio, numatančio atsakomybę už padarytą nusikalstamą veiką, sankciją, tačiau šio straipsnio 2 dalis reglamentuoja, kad teismas privalo įvertinti ir visą eilę kriterijų, kurie ypatingai svarbūs parenkant teisingą ir adekvačią nusikalstamai veikai bausmę. Vadovaujantis teisingumo principu, kaltininkui turi būti užtikrintas tinkamai individualizuotos bausmės paskyrimas, kuris geriausiai atitiktų įstatyme įtvirtintos bausmės paskirtį. Teisingumas reiškia ne tik tai, kad turi būti išsamiai, visapusiškai ir objektyviai nustatytos bylai reikšmingos aplinkybės, bet ir tai, kad pripažintam kaltu asmeniui skiriama bausmė turi būti adekvati padarytai veikai – bausmė už nusikalstamą veiką turi atitikti tos veikos pavojingumo pobūdį bei laipsnį (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartis Nr. 2K-519/2013). Be to, dar vienas esminis kriterijus, vertintinas parenkant teisingą ir proporcingą bausmės rūšį ir dydį, yra kaltininko asmenybės įvertinimas.
Teismų praktikoje laikomasi nuostatos, kad teisingumo principo reikalavimų įgyvendinimas paskiriant bausmę kaltininkui (BK 41 straipsnio 2 dalies 5 punktas) yra ne tik nusikalstamos veikos, jos padarymo aplinkybių, kaltininko asmenybės įvertinimas. Skiriant bausmę, taip pat negali būti ignoruojamos ar neįvertinamos dėl nusikaltimo prarastos vertybės, jų svarba, vieta vertybių hierarchijoje. Pernelyg švelni, veikos pavojingumo, jos padarinių, kaltininko asmenybės neatitinkanti bausmė pažeidžia ir humaniškumo principą, nes taip yra sumenkinami nukentėjusiųjų ir visuomenės interesai.
Šioje baudžiamojoje byloje spręsdamas klausimą dėl bausmės skyrimo kaltinamajam G. K., teismas atsižvelgia į padarytų nusikaltimų pavojingumo laipsnį, kaltės formą ir rūšį, padarytų nusikaltimų motyvus ir tikslus, jų stadijas, kaltinamojo asmenybę, atsakomybę lengvinančias bei sunkinančias aplinkybes. Bausmė skiriama, vadovaujantis BK 54-61 str. nuostatomis.
Kaltinamasis G. K. padarė du tyčinius baigtus nesunkius nusikaltimus (BK 140 straipsnio 2 dalis) ir vieną tyčinį apysunkį baigtą nusikaltimą (b.K. 138 straipsnio 2 dalies 3 punktas), anksčiau neteistas (t. 2, b.l. 121-122), baustas administracine tvarka (t. 2, b.l. 123-126), niekur nedirba ir legalaus pajamų šaltinio neturi, darbo biržoje neregistruotas, Valstybinės teismo psichiatrijos tarnybos Kauno I-teismo psichiatrijos skyriaus specialisto duomenimis, jam netikslinga atlikti teismo psichiatrinę ekspertizę (t. 2, b.l. 13 ).
Visuma aplinkybių, apibūdinančių G. K. padarytas nusikalstamas veikas, kaltinamojo asmenybę, jo turtinę, socialinę padėtį, kaltės rūšį (tiesioginė tyčia), atsižvelgiant į tai, kad nusikalstamos veikos baigtos, į atsakomybę lengvinančių `aplinybių nebuvimą ir jo atsakomybę sunkinančią aplinkybę-nusikaltimą padarė, būdamas apsvaigęs nuo alkoholio, kas turėjo įtakos nusikalstamų veikų padarymui, darytina išvada, kad bausmės tikslai gali būti pasiekti kaltinamajam G. K. už BK 140 straipsnio 2 dalyje padarytas nusikalstamas veikas laisvės apribojimą, už BKJ 138 straipsnio 2 dalies 3 punkte padarytą nusikalstamą veiką- laisvės atėmimą.
Nustatydamas bausmės dydį teismas atsižvelgia į padarytų nusikaltimų pobūdį ir pavojingumo laipsnį–G. K., būdamas pripažintas kaltu padaręs vieną smurtinį nusikaltimą prieš šeimos narį-savo motiną ir atleistas nuo baudžiamosios atsakomybės jam susitaikius su nukentėjusiąja, šio teismo pasitikėjimo nepateisino ir toliau nusikalsta, darydamas smurtinius nusikaltimus.
Dėl BK 75 straipsnio nuostatų taikymo
BK 75 straipsnio 1 dalyje nurodoma, kad asmeniui, nuteistam laisvės atėmimu ne daugiau kaip šešeriems metams už dėl neatsargumo padarytus nusikaltimus arba ne daugiau kaip ketveriems metams už vieną ar kelis tyčinius nusikaltimus (išskyrus sunkius ir labai sunkius nusikaltimus), teismas gali atidėti paskirtos bausmės vykdymą nuo vienerių iki trejų metų. Bausmės vykdymas gali būti atidėtas, jeigu teismas nusprendžia, kad yra pakankamas pagrindas manyti, kad bausmės tikslai bus pasiekti be realaus bausmės atlikimo.
Bausmės vykdymo atidėjimas išreiškia humanizmo, bausmės individualizacijos bei jos ekonomijos principus. Bausmės vykdymo atidėjimas suteikia galimybę nusikalstamą veiką padariusiam ir už tai teisiamam asmeniui išvengti realaus laisvės atėmimo bausmės vykdymo, jeigu teismas nusprendžia, kad yra pakankamas pagrindas manyti, jog tokiu būdu bus įgyvendinti bausme siekiami tikslai.
Teismas, atsižvelgdamas į tai, kad nors kaltinamasis G. K. padarė dvi nesunkius ir vieną apysunkį nusikaltimus, tačiau anksčiau jis neteistas, nei turtinė, nei neturtinė žala nepadaryta, todėl sprendžia, kad yra pakankamas pagrindas manyti, kad bausmės tikslai bus pasiekti be realaus bausmės atlikimo, t.y. bausmės vykdymas atidėtinas, taikant BK 75 straipsnio nuostatas. Teismo nuomone, realus laisvės atėmimo bausmės vykdymas neigiamai paveiktų kaltininko teigiamus socialinius ryšius ir nepasitarnautų jo resocializacijai, o laisvės atėmimo bausmės vykdymo atidėjimas užtikrins teisingo nubaudimo principą ir BK 41 straipsnyje nustatytus bausmės tikslus bus galima įgyvendinti neizoliuojant nuteistojo nuo visuomenės.
Ikiteisminio tyrimo metu G. K. paskirta kardomoji priemonė-rašytinis pasižadėjimas neišvykti iki nuosprendžio įsiteisėjimo paliktina nepakeista, nuosprendžiui įsiteisėjus panaikintina.
Šioje byloje laikinas nuosavybės teisių apribojimas netaikytas, civilinio ieškinio nėra.
Rezoliucinė dalis
Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos BPK 297-298 straipsniais, 301 straipsniu, 302 straipsnio 1 dalimi, 303 straipsnio 1 dalimi, 4 dalimi, 304 straipsniu, 305 straipsnio 2 dalimi, 4 dalimi, 307 straipsnio 3 dalimi, 5 dalimi, 7 dalimi, 308 straipsniu,
nusprendžia:
G. K. pripažinti kaltu padarius du nusikaltimus, numatytus BK 140 straipsnio 2 dalyje, nusikaltimą, numatytą BK 138 straipsnio 2 dalies 3 punkte ir nuteisti jį :
pagal BK 140 straipsnio 2 dalį (fizinio skausmo sukėlimas nukentėjusiajai R. K. 2017-05-03-laisvės apribojimu 8 (aštuoniems) mėnesiams;
pagal BK 140 straipsnio 2 dalį (fizinio skausmo sukėlimas bei nežymus sveikatos sutrikdymas nukentėjusiajai L. R. 2017-07-26)-laisvės apribojimu 8 (aštuoniems) mėnesiams;
pagal BK 138 straipsnio 2 dalies 3 punktą-laisvės atėmimu 1 (vieneriems) metams 6 (šešiems) mėnesiams.
Šiuo nuosprendžiu paskirtąsias bausmes, vadovaujantis BK 63 straipsnio 1 dalimi, 4 dalimi subendrinti, taikant dalinį bausmių sudėjimo principą bei vadovaujantis BK 65 straipsnio 1 dalies 1 b punktu laisvės apribojimo bausmę keičiant laisvės atėmimo bausme ir paskirti galutinę subendrintą bausmę-laisvės atėmimą 1 (vieneriems) metams 8 (aštuoniems) mėnesiams.
Vadovaujantis BK 75 straipsniu, laisvės atėmimo bausmės vykdymą atidėti 1 (vieneriems) metams 6 (šešiems) mėnesiams, įpareigojant G. K. :
per visą laisvės atėmimo bausmės vykdymo atidėjimo laiką neišvykti iš gyvenamosios vietos miesto (rajono) ribų be nuteistojo priežiūrą vykdančios institucijos leidimo;
neišeiti iš namų nuo 21 val. iki 6 val., jei tai nėra susiję su darbu ar mokymusi;
per 1 (vieną) mėnesį nuo nuosprendžio įsiteisėjimo dienos pradėti dalyvauti elgesio pataisos programoje ir ją visiškai baigti.
Bausmės pradžią skaičiuoti nuo nuosprendžio įsiteisėjimo dienos.
Ikiteisminio tyrimo metu G. K. parinktą kardomąją priemonę-rašytinį pasižadėjimą neišvykti iki nuosprendžio įsiteisėjimo palikti nepakeistą, nuosprendžiui įsiteisėjus panaikinti.
Nuosprendis per 20 (dvidešimt) dienų nuo jo paskelbimo dienos gali būti skundžiamas apeliacine tvarka Kauno apygardos teismui, skundą paduodant per Kauno apylinkės teismo Kauno rūmus.