- Teismas
- Šiaulių apylinkės teismas
- Dokumentas
- Sprendimas
- Data
- 2015-10-21
- Bylos Nr.
- A2-5151-650/2015
- Teisminio proceso Nr.
- 2-70-3-02406-2013-5
- Bylos rūšis
- civilinė byla
- Ieškovas
- AAS „Gjensidige Baltic“, Lietuvos Respublikoje
- Atsakovas
- S. G.
- Trečiasis asmuo
- S. G., M. G.
- Kategorijos
Šiaulių apylinkės teismo teisėja A. J., sekretoriaujant Daivai Girdenienei, dalyvaujant ieškovo AAS „Gjensidige Baltic“, Lietuvos Respublikoje veikiančio per AAS „Gjensidige Baltic“ Lietuvos filialą, atstovui A. S., atsakovo S. G. atstovui advokatui M. J., trečiajam asmeniui S. G., trečiojo asmens M. G. atstovui advokatui S. Š., viešame teismo posėdyje žodinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovo AAS „Gjensidige Baltic“, Lietuvos Respublikoje veikiančio per AAS „Gjensidige Baltic“ Lietuvos filialą, ieškinį atsakovui S. G. dėl dalies išmokėtos sumos, palūkanų ir bylinėjimosi išlaidų priteisimo, atnaujinus procesą ir į procesą įtrauktiems tretiesiems asmenims, nepareiškiantiems savarankiškų reikalavimų S. G., M. G., ir
Aprašomoji dalis
nustatė:
Šalies argumentai
2013-04-03 ieškovas pateikė ieškinį teismui, prašydamas priteisti iš atsakovo 12 172,17 litų dalies išmokėtų sumų žalos atlyginimui priteisimo, 5 procentų metinių palūkanų priteisimo už priteistą sumą nuo kreipimosi į teismą dienos iki visiško teismo sprendimo įvykdymo dienos ( 1-3 b.l.). Ieškinys buvo grindžiamas aplinkybėmis, kad 2012-02-13 tarp ASS „Gjensidige Baltic“ Lietuvos filialo ir S. G. buvo sudaryta įprastinės transporto priemonių valdytojų civilinės atsakomybės privalomojo draudimo sutartis Nr. SGB 1026955, kuria buvo apdrausta transporto priemonės BMW 520, valstybinis numeris (duomenys neskelbtini), valdytojų civilinė atsakomybė už eismo įvykio metu padarytą žalą (12-13 b. l.). Sutarties 1.5 p. numatė, kad transporto priemonė nebus naudojama asmenų, jaunesnių nei 30 m. ir su mažesniu nei 7 m. vairavimo stažu. 2012-02-14 Kuršėnuose įvyko eismo įvykis, kurio metu M. G., vairuodamas BMW 520, valstybinis numeris (duomenys neskelbtini), atsitrenkė į kitą transporto priemonę VW Passat, valstybinis numeris (duomenys neskelbtini) (16 b. l.). Ieškovas atlygino UAB „Augme“ 24344,34 Lt dydžio patirtus nuostolius, susijusius su automobilio VW Passat, valstybinis numeris (duomenys neskelbtini), apgadinimu (31 b. l.). Pagal sutartį atsakovas (draudėjas) S. G. patvirtino, kad transporto priemonė nebus naudojama asmenų jaunesnių nei 30 metų amžiaus ir su mažesniu nei 7 metų vairavimo stažu, tačiau patikėjo apdraustą transporto priemonę vairuoti M. G., kuris yra jaunesnis nei 30 metų amžiaus (gim. 1991-10-13, 16 b. l.) ir neturintis 7 metų vairavimo stažo, todėl ieškovas (draudikas) ir teikė reikalavimą iš atsakovo priteisti 50 procentų išmokėtos sumos, t. y. 12172,17 Lt. Transporto priemonių valdytojų civilinės atsakomybės privalomojo draudimo įstatymo 22 str. 2 d. numato, jog jei draudėjas nevykdė ar netinkamai vykdė draudimo sutartyje nustatytas pareigas, draudikas turi teisę reikalauti, kad draudėjas grąžintų išmokėtą sumą ar jos dalį. Atsakovas pažeidė tarp šalių sudarytos sutarties 1.5 p. Privalomojo draudimo sutarties 1.6. punkte numatyta, kad draudėjui šios sutarties bei teisės aktų nustatytais terminais nepranešus apie rizikos padidėjimą, draudikas, dėl įvykusio draudžiamojo įvykio išmokėjęs išmoką, įgyja teisę reikalauti, kad draudėjas grąžintų išmokėtą draudimo išmokos sumą ar jos dalį. Taip reglamentuojama ir Vyriausybės 2004-06-23 nutarimu Nr. 795 patvirtintų Eismo įvykio metu padarytos žalos nustatymo ir draudimo išmokos mokėjimo taisyklių 62.2. punktu, kuris numato, kad atsakingas draudikas turi teisę reikalauti grąžinti išmokėtą sumą ar jos dalį iš valdytojo iki 50 procentų išmokėtos draudimo išmokos, jeigu draudimo sutarties galiojimo metu padidėjus sutartyje numatytai draudimo rizikai, draudėjas ar jo atstovas apie tai neinformavo atsakingo draudiko draudimo sutartyje numatyta tvarka. Pagal Transporto priemonių valdytojų civilinės atsakomybės privalomojo draudimo įstatymo 11 str. 4 d. draudimo įmokų dydžius nustato draudikas, kuris prašo priteisti iš atsakovo 50 procentų dydžio, t. y. 12172,17 Lt išmokėtos sumos. Byloje nėra duomenų apie tai, kad atsakovas būtų informavęs ieškovą, jog draudimo sutarties galiojimo metu apdraustą transporto priemonę BMW 520, valstybinis numeris (duomenys neskelbtini), valdo M. G., jaunesnis nei 30 metų amžiaus (gim. 1991-10-13, 16 b. l.) ir neturintis 7 metų vairavimo stažo, todėl ieškovui iš atsakovo priteistina prašoma išmokėtos sumos dalis, t. y. 12172,17 Lt ir 5 procentų dydžio metinės palūkanos už priteistą 12172,17 Lt sumą nuo bylos iškėlimo teisme, t. y. nuo 2013-04-22 iki teismo sprendimo visiško įvykdymo (Lietuvos Respublikos Civilinio kodekso 6.37 str. 2 d., 6.210 str. 1 d.).
Atsiliepimas
Atsakovui S. G. nepateikus nustatytu terminu atsiliepimo į ieškinį, ieškovo teiktų įrodymų ir nurodytų aplinkybių pagrindu teismas 2013-05-30 byloje priėmė sprendimą už akių, tenkindamas ieškovo reikalavimus visa apimtimi ir priteisdamas iš atsakovo S. G. ieškovui AAS „Gjensidige Baltic“, Lietuvos Respublikoje veikiančiam per AAS „Gjensidige Baltic“ Lietuvos filialą, 12172,17 Lt išmokėtos sumos dalį, 5 (penkių) procentų metines palūkanas už priteistą 12172,17 Lt sumą nuo bylos iškėlimo teisme dienos, t. y. nuo 2013-04-22, iki teismo sprendimo visiško įvykdymo ir 365,00 Lt bylinėjimosi išlaidas. Po šio sprendimo priėmimo, 2014-06-03 atsakovas teikė atsiliepimą į ieškinį, kuris buvo nepriimtas ir grąžintas atsakovui 2013-06-13 teismo nutartimi. Nustatyta tvarka nepateikus atsakovui pareiškimo dėl sprendimo peržiūrėjimo, priimtas teismo sprendimas už akių civilinėje byloje Nr. 2-3414-797-2013 įsiteisėjo ir ieškovui buvo išduotas vykdomasis raštas.
2015-05-13 atsakovas S. G. kreipėsi su prašymu į teismą atnaujinti procesą civilinėje byloje Nr. 2-3414-797/2013, kurioje 2013 m. gegužės 30 d. priimtas sprendimas už akių. Prašyme nurodyta, kad 2012-02-13 atsakovas nebuvo su ieškovu sudaręs įprastinės transporto priemonių valdytojų civilinės atsakomybės privalomojo draudimo sutarties Nr. SGB 1026955 ir jos nepasirašė. 2013-06-03 jis teikė Šiaulių apylinkės teismui atsiliepimą į ieškinį, kuriame nurodė minėtas aplinkybes ir prašė civilinę bylą sustabdyti, iki bus baigtas ikiteisminis tyrimas ir nustatytas asmuo, pasirašęs minėtą sutartį. Atsakovas taip pat nurodė, jog ikiteisminis tyrimas buvo baigtas, 2014-10-30 surašant kaltinamąjį aktą dviems asmenims – transporto priemonės valdytojui M. G. bei ieškovo darbuotojui S. G., o 2015-03-09 nuosprendžiu Šiaulių apylinkės teismas konstatavo, jog šių kaltinamųjų veiksmai atitinka BK 300 str. 1 d. požymius, t.y. oficialaus dokumento suklastojimą, nes transporto priemonės civilinės atsakomybės draudimo sutartyje vietoje transporto priemonės valdytojo M. G. buvo įrašytas transporto priemonės savininkas S. G. ir šią sutartį už savininką pasirašė M. G.. Pareiškėjas pareiškimą dėl proceso atnaujinimo pateikė remdamasis (duomenys neskelbtini) straipsnio 1 dalies 2 ir 3 punktais, prašydamas atnaujinti procesą byloje, panaikinti 2013 m. gegužės 30 d. priimtą sprendimą už akių ir ieškovo ieškinį atmesti (62-64 b.l.).
Atsiliepimas
Ieškovas AAS „Gjensidige Baltic“, Lietuvos Respublikoje veikiantis per AAS „Gjensidige Baltic“ Lietuvos filialą, pateikė atsiliepimą dėl prašymo atnaujinti procesą, kuriame nurodė argumentus dėl atsakovo prašymo nepagrįstumo ir jo atmetimo. Atsiliepime teigiama, kad atsakovo prašyme nurodyti motyvai dėl proceso civilinėje byloje atnaujinimo pagrįsti tuo, kad atsakovas S. G. pats nesudarė draudimo sutarties, o M. G. nesuteikė įgaliojimų tokią sutartį sudaryti, tačiau jie yra atmestini vadovaujantis teisės aktų nuostatomis bei faktinėmis aplinkybėmis. S. G. draudimo sutarties sudarymo metu buvo transporto priemonės savininkas, jam kilo pareiga sudaryti draudimo sutartį pačiam arba per atstovą, draudėjo atstovas veikia įstatymo pagrindu, todėl jokie papildomi įgaliojimai nėra reikalingi; sutarties sudarymo metu M. G. pateikė transporto priemonės registracijos liudijimą, kuris pagrįstai laikytinas tinkamu dokumentu transporto priemonės savininko atstovavimui patvirtinti ir sudaryti draudimo sutarčiai. A. S. G., kaip draudėjas, privalėjo laikytis draudimo sutartyje nurodytų sąlygų, susijusių su draudimo rizikos padidėjimu, tačiau jų nesilaikė ir transporto priemonė buvo perduota valdyti asmeniui neturinčiam 30 m. amžiaus ir 7 m. vairavimo stažo, tuo pažeidžiant draudimo sutarties sąlygas. Nurodo, jog 2015-03-09 Šiaulių apylinkės teismo nuosprendis, neturi įtakos šioms draudėjo pareigoms, kadangi sudaryta draudimo sutartis nebuvo pripažinta negaliojančia (konstatuotas tik neteisingų duomenų įrašymas į sutartį), todėl laikytina galiojančia su visomis iš jos kylančiomis pareigomis atsakovui S. G.. Atsižvelgiant į tai, ieškovas mano, kad atsakovo prašymas atnaujinti procesą civilinėje byloje yra nepagrįstas (88-93 b.l.).
2015-06-25 teismas priėmė nutartį, kuria atsakovo prašymą patenkino, atnaujino procesą civilinėje byloje Nr. 2-3414-797-2013 Lietuvos Respublikos (duomenys neskelbtini) str. 1 d. 2 ir 3 p. pagrindais, ir paskyrė bylos nagrinėjimą iš esmės žodinio proceso tvarka (96-98 b.l.).
Atsiliepimas
Teismo posėdyje ieškovo atstovas palaikė visus savo ieškinio reikalavimus, iš esmės paaiškino tas pačias aplinkybes, kurios nurodytos ieškinyje ir atsiliepime į atsakovo prašymą dėl proceso atnaujinimo, papildomai paaiškino, kad ieškovas vertina, jog atsakovas buvo teisėtas transporto priemonės savininkas, o kaip jo atstovas draudimo santykiuose veikė trečiasis asmuo M. G., todėl teismas neturėtų vadovautis atsakovo argumentais ir išreikšta pozicija ginče. Ieškovo atstovo teigimu, jų darbuotojas S. G. padarė sutarties įforminime rašymo apsirikimą, klaidą, kai neįrašė į sutartį savininko interesais veikiančio atstovo M. G. duomenų, todėl ieškovas vertina šią sutartį kaip galiojančią.
Į procesą įtrauktas trečiasis asmuo, nepareiškiantis savarankiškų reikalavimų, S. G. nepateikė atsiliepimo į ieškinį, teismo posėdyje palaikė ieškovo reikalavimus, paaiškino, kad jis, kaip draudimo įmonės atstovas, sutartiniuose santykiuose su M. G. veikė sąžiningai, „tėviškai“ paaiškino aplinkybes, kad M. G., nebūdamas tos transporto priemonės savininkas, negalės apsidraudęs važinėti pagal tokią sutartį, kurią sudarė S. G. vardu; kad M. G. su tokiomis sutarties sąlygomis sutiko ir pasirašė grafoje ties S. G. duomenimis; nemano, kad tokiu būdu jis ir M. G. tyčia suklastojo sutartį ir turėjo tikslą padaryti nusikalstamą veiką. Trečiojo asmens manymu, jis iš esmės padarė techninę klaidą, kad neįrašė į sutartį savininko interesais veikiančio atstovo M. G. duomenų, todėl vertina šią sutartį kaip galiojančią atsakovo atžvilgiu.
Atsiliepimas
Atsakovo atstovas teismo posėdyje nesutiko su ieškiniu ir paaiškino iš esmės tas pačias aplinkybes, kurios nurodytos prašyme dėl proceso atnaujinimo, vertindamas aplinkybes, kad atsakovas negali atsakyti pagal suklastotą sutartį, nes ji negalioja, kad ieškovas neturi teisinio pagrindo reikalauti ne iš sutarties šalies žalos atlyginimo, todėl ieškinys atsakovui S. G. laikytinas nepagrįstu, todėl atmestinas.
Į procesą įtrauktas trečiasis asmuo, nepareiškiantis savarankiškų reikalavimų, M. G. pateikė atsiliepimą į ieškinį, kuriame nesutiko su ieškiniu ir nurodė aplinkybes, kad 2009 metais S. G. automobilį BMW 520, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) pardavė R. S., jo neišregistruodamas iš viešojo registro. Vėliau minėtas automobilis buvo perparduotas nenustatytam asmenų skaičiui, kol galiausiai 2012 m. vasario mėn. pradžioje jį nusipirko M. G.. Kadangi buvęs savininkas M. G. neperspėjo, kad automobilis registruotas ne jo vardu, M. G. norėjo pasirūpinti automobilio draudimu tam, kad vėliau galėtų perregistruoti jį savo vardu VĮ „Regitra". M. G. 2012-02-13 atvyko į AAS „Gjensidige Baltic" filialą, esantį Arsenuose, pateikė draudimo agentui S. G. automobilio registracijos liudijimą bei savo vairuotojo pažymėjimą ir paprašė automobilį apdrausti kuo pigiau. S. G. nurodė M. G. draudimo kainą, su kuria M. G. sutiko, o S. G. atspausdino ir pateikė M. G. pasirašyti draudimo sutartį, kurią M. G. pasirašė, manydamas, kad ją sudaro savo vardu ir galės privalomuoju civilinės atsakomybės draudimu raustą automobilį laisvai eksploatuoti bei perregistruoti savo vardu. Kad automobilio BMW 520, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) draudimo sutartis sudaryta ne M. G., o S. G. vardu, M. G. pastebėjo tik 2012-02-14, pildydamas eismo įvykio deklaraciją. Tai patvirtina ir ta aplinkybė, kad grafoje „Draudėjas" M. G. iš pradžių pradėjo rašyti savo inicialus, tačiau pastebėjęs, kad draudimo polisas surašytas S. G. vardu, M. G. eismo įvykio deklaracijoje atliko korekcijas ranka. Aplinkybė, kad M. G. po eismo įvykio pateikė savo draudimo polisą ir pildė eismo įvykio deklaraciją, joje nurodydamas save kaip įvykyje dalyvavusio automobilio vairuotoją, patvirtina ir baudžiamojoje byloje M. G. dėstytą poziciją, kad jis pasitikėjo draudimo kompanija ir jos darbuotoju bei pagrįstai tikėjosi, kad vairuoja privalomosios civilinės atsakomybės draudimu tinkamai apdraustą automobilį, o eismo įvykio nuostolius tinkamai atlygins draudimo kompanija. M. G. sutarčių sudarymo metu buvo jaunas ir neturėjo jokios automobilių draudėjo patirties, o taip pat neturėjo jokių specialiųjų žinių apie transporto priemonių draudimą, įgaliojančius teisės aktus ir pagrįstai pasitikėjo draudimo sutarčių specialistu - S. G.. Baudžiamosios bylos Nr. 1-132-771/2015 medžiaga patvirtina, kad M. G. nuo pat tyrimo pradžios nuosekliai laikėsi aukščiau išdėstytos pozicijos, niekuomet neprisipažino klastojęs draudimo sutartis ar prie to prisidėjęs. Be to, M. G. nebuvo nuteistas už draudimo sutarties suklastojimą, apkaltinamasis nuosprendis jo atžvilgiu nebuvo priimtas. Ieškovas byloje - AAS „Gjensidige Baltic" Lietuvos filialas, veikdamas per savo atstovą S. G. baudžiamojoje byloje nuolat keitė savo poziciją bei parodymus, o galiausiai pripažino savo kaltę dėl ydingų draudimo sutarčių sudarymo, ir nurodė, kad elgėsi aplaidžiai, suklydo sudarydamas draudimo sutartis ir parengtas per klaidą sutartis pateikė pasirašyti klientui M. G.. Ieškovas ydingai sudarė draudimo sutartį, kurioje įrašė klaidingus duomenis, kas iš esmės nulėmė, jog M. G. teisėti lūkesčiai nebuvo patenkinti, nes jo vairuotas automobilis eismo įvykio momentu nebuvo laikomas tinkamai apdraustu dėl paties ieškovo veiksmų. Ieškovas neturėjo ir neturi teisės pareikšti civilinio ieškinio dėl eismo įvykio metu padarytos žalos atlyginimo nei vienam iš ieškovo pasirinktų subjektų, kadangi pats ieškovas savo paties aplaidžiais bei kaltais veiksmais yra atsakingas už susidariusią situaciją bei kilusias pasekmes. Draudikui sutarties sudarymo metu buvo visiškai aiškus M. G. vairavimo stažas, amžius bei kitos sutarties sudarymui svarbios aplinkybės, tačiau ieškovas draudimo sutartį nepagrįstai sudarė trečiojo asmens vardu, neįtraukė M. G. nurodytų aplinkybių į sutartį ir klaidingai surašė sutarties nuostatas, nors pagal įstatymą privalėjo elgtis priešingai - atsisakyti sudaryti draudimo sutartį su asmeniu, kuris nėra automobilio savininkas ir neturi automobilio savininko įgaliojimo sudaryti automobilio draudimo sutartį. Ieškinys, pareikštas S. G. yra iš esmės pareikštas netinkamam atsakovui ir todėl atmestinas, o M. G. civilinės atsakomybės klausimas nesvarstytinas, kadangi tarp jo veiksmų ir ieškovui (kaip draudimo kompanijai) tariamai kilusių (realiai neegzistuojančių) pasekmių nėra jokio priežastinio ryšio, todėl pagal deliktinės civilinės teisinės atsakomybės nuostatas M. G. negali atsakyti už tai, dėl ko pagal galiojančius įstatymus objektyviai nėra ir negali būti atsakingas (115-122 b.l.)
Teismo posėdyje trečiojo asmens M. G. atstovas palaikė atsakovo poziciją ginče ir paaiškino iš esmės tas pačias aplinkybes, kurios nurodytos atsiliepime į ieškinį.
Motyvuojamoji dalis
Ieškinys atmestinas.
Iš šalių atstovų, trečiųjų asmenų paaiškinimų, teiktų rašytinių duomenų matyti, kad 2013 m. gegužės 30 d. civilinėje byloje buvo priimtas sprendimas už akių, kuriuo ieškovo AAS „Gjensidige Baltic“, Lietuvos Respublikoje veikiančiam per AAS „Gjensidige Baltic“ Lietuvos filialą, ieškinys dėl 3525,30 Eur (12172,17 Lt) išmokėtos sumos dalies, 5 (penkių) procentų metinių palūkanų už priteistą 3525,30 Eur (12172,17 Lt) sumą nuo bylos iškėlimo teisme dienos, t. y. nuo 2013-04-22, iki teismo sprendimo visiško įvykdymo ir 105,71 Eur (365,00 Lt) bylinėjimosi išlaidų priteisimo iš atsakovo S. G. buvo patenkintas visiškai (b. l. 40-41). Priimdamas sprendimą už akių teismas vertino, kad ieškovas savo reikalavimus grindė aplinkybėmis, jog 2012-02-13 tarp ASS „Gjensidige Baltic“ Lietuvos filialo ir S. G. buvo sudaryta įprastinės transporto priemonių valdytojų civilinės atsakomybės privalomojo draudimo sutartis Nr. SGB 1026955, kuria buvo apdrausta transporto priemonės BMW 520, valstybinis numeris (duomenys neskelbtini), valdytojų civilinė atsakomybė už eismo įvykio metu padarytą žalą (12-13 b. l.). Sutarties 1.5 p. numatė, kad transporto priemonė nebus naudojama asmenų, jaunesnių nei 30 m. ir su mažesniu nei 7 m. vairavimo stažu. 2012-02-14 Kuršėnuose įvyko eismo įvykis, kurio metu M. G., vairuodamas BMW 520, valstybinis numeris (duomenys neskelbtini), atsitrenkė į kitą transporto priemonę VW Passat, valstybinis numeris (duomenys neskelbtini) (16 b. l.). Ieškovas atlygino UAB „Augme“ 24344,34 Lt dydžio patirtus nuostolius, susijusius su automobilio VW Passat, valstybinis numeris (duomenys neskelbtini), apgadinimu (31 b. l.). Pagal sutartį atsakovas (draudėjas) S. G. patvirtino, kad transporto priemonė nebus naudojama asmenų jaunesnių nei 30 metų amžiaus ir su mažesniu nei 7 metų vairavimo stažu, tačiau patikėjo apdraustą transporto priemonę vairuoti M. G., kuris yra jaunesnis nei 30 metų amžiaus ir neturintis 7 metų vairavimo stažo, todėl ieškovas (draudikas) ir teikė reikalavimą iš atsakovo priteisti 50 procentų išmokėtos sumos. Taip pat nėra duomenų apie tai, kad atsakovas būtų informavęs ieškovą, jog draudimo sutarties galiojimo metu apdraustą transporto priemonę BMW 520, valstybinis numeris (duomenys neskelbtini), valdo M. G., jaunesnis nei 30 metų amžiaus ir neturintis 7 metų vairavimo stažo, todėl ieškovui iš atsakovo priteistina prašoma išmokėtos sumos dalis, t. y. 12172,17 Lt ir 5 procentų dydžio metinės palūkanos už priteistą sumą nuo bylos iškėlimo teisme, t. y. nuo 2013-04-22 iki teismo sprendimo visiško įvykdymo (Lietuvos Respublikos Civilinio kodekso 6.37 str. 2 d., 6.210 str. 1 d.).
Tačiau atnaujinus procesą ir bylą nagrinėjant iš esmės, nustatyta, kad prie civilinės bylos prijungta baudžiamosios bylos Nr. 96-1-480-13 III tomų medžiaga pagrindžia aplinkybes, jog 2013-06-11 ikiteisminis tyrimas pagal BK 300 str. 1 d. Šiaulių apskrities VPK Šiaulių rajono PK pradėtas būtent pagal atsakovo S. G. pareiškimą dėl 2012-02-13 draudimo sutarties suklastojimo, nurodant, kad automobilį BMW 520, valstybinis numeris (duomenys neskelbtini) jis dar 2009 m. buvo pardavęs visai kitam asmeniui (R. S.) ir apie sudarytą draudimo sutartį nieko nežinojo, sutartyje jo parašas yra suklastotas; be to 2015-03-09 Šiaulių apylinkės teismas priėmė nuosprendį, kuriuo baudžiamąją bylą nutraukė BK 37 str. pagrindu atleidžiant S. G. ir M. G. nuo baudžiamosios atsakomybės už nusikalstamų veikų, numatytų BK 300 str. 1 d. padarymą, vertinant net dviejų draudimo sutarčių suklastojimus mažareikšmėmis veikomis, bei išaiškinant nukentėjusiajam S. G. galimybę kreiptis į teismą dėl žalos atlyginimo civilinio proceso nustatyta tvarka, arba teisę kreiptis į teismą vadovaujantis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 366 str. nustatyta tvarka dėl proceso atnaujinimo civilinėje byloje Nr. 2-3414-797/2013 ( III baudž. bylos tomas, 161-167 b.l.). Iš teismo nuosprendžio, grįsto baudžiamosios bylos medžiaga, matyti, kad S. G. ir M. G. buvo kaltinami tuo, jog 2012 m. vasario 13 d. apie 11 val. 51 min. Šiaulių rajone, Kuršėnų mieste, Vilniaus g. 3, suklastojo tikrus dokumentus, įrašydami žinomai neteisingus duomenis, o būtent: S. G. nurodymu draudimo atstovei A. Z. užpildžius S. G. vardu, oficialius AAS „GJENSIDIGE BALTIC“ Lietuvos filialo patvirtintus dokumentus - „Įprastinė transporto priemonių valdytojų civilinės atsakomybės privalomojo draudimo sutartis“ Nr. SGB 1026955, po kuriais ji pasirašė, S. G. sąmoningai pateikė pasirašyti M. G., kuris grafoje „7.1. draudimo sutartį sudaręs asmuo“ pasirašė savo parašu už S. G., bei „Įprastinė transporto priemonių valdytojų civilinės atsakomybės privalomojo draudimo sutarties liudijimas“ Nr. LT/ARBA 6912294 sąmoningai įrašius tikrovės neatitinkančius duomenis apie sutartį sudarantį asmenį, o būtent grafoje „Draudėjas“ įrašius S. G. duomenis, perdavė M. G. suklastotus tikrus dokumentus, po ko, M. G. laikė minėtus suklastotus tikrus dokumentus iki 2012-05-12 d. 24.00 val. kol baigėsi sutarties nutraukimo laikas.
Pagal Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 182 straipsnio 3 punktą nereikia įrodinėti asmens nusikalstamų veiksmų padarinių, nustatytų įsiteisėjusiu teismo nuosprendžiu baudžiamojoje byloje. Kasacinio teismo praktikoje išaiškinta, kad CPK 182 straipsnio 3 punkte įtvirtintą prejudicinių faktų galią turi teismo nuosprendžiu konstatuoti nusikalstami veiksmai bei jų civiliniai teisiniai padariniai, patenkantys į civilinės bylos įrodinėjimo dalyką, taip pat tai, ar nusikalstamus veiksmus padarė asmuo, dėl kurio priimtas teismo nuosprendis. Šios aplinkybės, nustatytos įsiteisėjusiu teismo nuosprendžiu, civilinėje byloje yra prejudiciniai faktai ir negali būti iš naujo įrodinėjamos. Taigi pagal CPK 182 straipsnio 3 punktą teismas, nagrinėdamas civilinę bylą, neprivalo iš naujo nustatyti teismo nuosprendžiu konstatuotų nusikalstamų veiksmų teisinių padarinių, taip pat to, ar juos padarė asmuo, dėl kurio priimtas teismo nuosprendis; o kiti teismo nuosprendžiu nustatyti faktai neturi prejudicinės galios civilinėje byloje (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus 2011 m. kovo 15 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-114/2011).
Todėl teismas atmeta ieškovo argumentus atnaujintame bylos procese apie atsakovo S. G., kaip transporto priemonės savininko, atsakomybę, sudarant sutartį per atstovą (valdytoją M. G.), kad M. G., kaip atsakovo atstovo, neįrašymas į sutarties turinį gali būti vertinamas kaip ieškovo darbuotojo rašymo apsirikimas ar techninė klaida, nes jie laikyti tik deklaratyviais teiginiais, prieštaraujančiais įsiteisėjusio teismo nuosprendžio išvadoms baudžiamojoje byloje, imperatyvioms įstatymų nuostatoms, reglamentuojančioms sutarčių sudarymą, įtvirtinančioms šalių valios laisvės, sąžiningumo ir sąžiningos dalykinės praktikos principus. Konstatuotina, kad ieškovas nepateikė įrodymų, kad M. G. ir atsakovą S. G. siejo kokie nors pavedimo santykiai, kad trečiasis asmuo turėjo įgaliojimą ar kitą dokumentą, įgalinantį jį pasirašyti už S. G. sutartyje, ar kad tokio sandorio sudarymui gali būti taikomos CK 2.133 str. numatytos teisinės pasekmės. Tik teismo posėdžio metu ieškovo atstovas motyvavo savo reikalavimus tuo, kad šios draudimo sutarties šalimi laikomas būtent S. G., nes jis buvo transporto priemonės savininkas, nurodytas viešajame registre; taip pat kad Lietuvos Respublikos Transporto priemonių valdytojų civilinės atsakomybės privalomojo draudimo įstatymas leidžia sudaryti draudimo sutartį per atstovą, kuris neturi oficialaus įgaliojimo. Tačiau konstatuotina, kad atsakovo atstovavimo trečiojo asmens M. G. veiksmais faktinių aplinkybių net nebuvo nurodyta ieškovo teiktame ieškinyje, taip pat galimo atstovavimo nepagrindė ir teiktas su ieškiniu ieškovo pagrindinis įrodymas – 2012-02-13 draudimo sutartis, kurios turinys liudijo, kad sutartį sudarė ir ją pasirašė būtent S. G., nesant jokių nuorodų dėl M. G. atstovavimo sutarties sudaryme, dėl to formaliu tokių ieškovo teiktų įrodymų vertinimu teismas ir priėmė 2013-05-30 sprendimą už akių. Tačiau atnaujinęs procesą ir išnagrinėjęs bylą iš esmės, teismas vertina būtent atsakovo argumentus ir pateiktus įrodymus, jog kad Šiaulių apylinkės teismui, priimant sprendimą už akių, nebuvo žinomos faktinės aplinkybės, jog draudimo sutartis su ieškovu atsakovo S. G. vardu buvo sudaryta ir pasirašyta visai kito asmens (faktinio transporto priemonės valdytojo M. G.), kad ši sutartis buvo suklastota dar ir paties ieškovo atstovo (S. G.) nusikalstamais veiksmais. Atsižvelgdamas į baudžiamosios bylos duomenis bei teismo nuosprendyje įvertintus įrodymus, tame tarpe ir liudytojo R. S. parodymus apie tai, kad jis iš S. G. 2009 m. nusipirko nevažiuojantį automobilį BMW 520, valstybinis numeris (duomenys neskelbtini), kurį vėliau perpardavė kitam asmeniui, į atsakovo S. G. ir trečiojo asmens M. G. nurodytas aplinkybes civilinės bylos nagrinėjime, kad jų 2012 m. tarpusavyje nesiejo jokie sutartiniai santykiai, kad M. G. neturėjo įgaliojimų ir nesiekė atstovauti atsakovą sutartiniuose draudimo santykiuose su ieškovu, teismas daro išvadą, kad ieškovas neįrodė aplinkybių, jog atsakovas S. G. buvo draudžiamos transporto priemonės savininku bei sutarties šalimi (draudėju), o trečiasis asmuo M. G. teisėtai veikė atsakovo S. G. interesais ginčo sutarties sudaryme.
Kasacinis teismas tokio pobūdžio draudimo ginčuose ne kartą yra išaiškinęs, kad įstatymu nenustatytas privalomas automobilio pirkimo – pardavimo sutarties registravimas, ir automobilio įregistravimas viešajame registre nėra nuosavybės teisės atsiradimo pagrindas; taip pat, kad vieši registro duomenys atlieka tik teisių išviešinimo, bet ne teises nustatančią funkciją, ir kad registro duomenys draudimo įmonei leidžia tik identifikuoti galimą transporto priemonės savininką, bet nesukuria nepaneigiamos nuosavybės teisės prezumpcijos ir neužkerta kelio asmeniui ginčyti savo materialinio ir procesinio subjektiškumo dėl nuosavybės teisių į transporto priemonę. Šiame ginče atsakovas savo argumentais bei prijungtos baudžiamosios bylos duomenimis pagrindė aplinkybes, kad ginčo draudimo sutarties sudarymo metu jis nebuvo transporto priemonės savininkas, nes automobilis dar 2009 m. buvo parduotas žodinio sandorio pagrindu visai kitam asmeniui (R. S.), tačiau tokio sandorio oficialiai neįregistravus, nebuvo sutvarkyti ir viešieji registro duomenys. Be to trečiojo asmens atstovas savo argumentais, tiek teiktais tiek atsiliepime, tiek teismo posėdyje, nurodė aplinkybes, kad M. G., būdamas vartotojas, pats buvo suklaidintas stipresniosios sutarties šalies (draudiko) atstovo ir pasirašė ydingą sutartį, kuria sau neįgijo jokios draudimo apsaugos, nors būtent to, kaip teisėtas transporto priemonės įgijėjas ir valdytojas siekė, kreipdamasis į draudimo bendrovę ir drausdamas turimą automobilį. Tačiau teismas neturi pagrindo spręsti trečiojo asmens M. G. teiktų reikalavimų dėl užkirtimo kelio regresinio procesui, pripažįstant, kad galima žala ieškovui kilo dėl paties aplaidumo bei neatsargumo bei vertinti iš esmės iš šios sutarties kilusias teisines pasekmes trečiojo asmens M. G. atžvilgiu, kadangi negali išeiti iš ginčo ribų, kurias apsprendžia proceso atnaujinimo pagrindai, t.y. nagrinėjant ieškovo ieškinio dėl dalies žalos atlyginimo pagrįstumą atsakovui S. G. (CPK 370 str. 4 d.)
Atsižvelgdamas į šalių atstovų ir trečių asmenų teiktus argumentus, įsiteisėjusį teismo nuosprendį, kuriuo tretieji asmenys M. G. ir S. G. atleisti nuo baudžiamosios atsakomybės dėl oficialaus ieškovo dokumento ( 2012-02-13 draudimo sutarties) suklastojimo, bei kitus baudžiamosios bylos duomenis, teismas sprendžia, kad nepagrįstas ieškovo AAS „Gjensidige Baltic“ reikalavimas dėl išmokėtos sumos dalies, palūkanų ir bylinėjimosi išlaidų priteisimo iš atsakovo S. G. pagal 2012-02-13 įprastinės transporto priemonių valdytojų civilinės atsakomybės privalomojo draudimo sutartį Nr. SGB 1026955, nes atsakovui šios suklastotos sutarties pagrindu neatsirado civilinė atsakomybė. Konstatuotina, kad draudimo sandoris buvo sudarytas be atsakovo S. G. žinios, nebuvo išreikšta jo, kaip draudėjo valia, gauti jam nebepriklausančio ir faktiškai nevaldomo automobilio draudimo apsaugą su atitinkamomis išlygomis, nustatytomis sutarties 1.5 punkte, tame tarpe, kad transporto priemonė nebus naudojama asmenų, jaunesnių nei 30 m. ir su mažesniu nei 7 m. vairavimo stažu. Niekinis sandoris negalioja vadovaujantis įstatymu, t. y., nepaisant to, ar yra teismo sprendimas pripažinti ji negaliojančiu (CK 1.78 str. 1 d.). Ginče atsižvelgtina ir į tai, kad draudimo sutartis sudaryta pagal standartines privalomojo draudimo sutarties sąlygas ir ieškovas, būdamas draudiku, laikytinas stipresniąja tokios sutarties šalimi. Todėl teismas ex oficio tokią sutartį, kuri buvo suklastota paties ieškovo atstovo (trečiojo asmens S. G.) ir trečiojo asmens M. G. nusikalstamais veiksmais, kai sutarties sudaryme nebuvo išreikšta draudėjo (atsakovo S. G.) valia, kai atsakovas nebuvo informuotas apie sudaromą sutartį ir savo parašu nepatvirtino, kad susipažino su draudimo sąlygomis bei gavo tos rūšies draudimo taisykles, tuo pažeidžiant imperatyvias įstatymo nuostatas, keliamas draudimo sutarčiai, kaip rašytiniam sandoriui, draudimo rūšies sąlygų (taisyklių) privalomam išviešinimui bei kopijų įteikimo draudėjui, prieš sudarant sutartį ( CK 1.76 str. 1 d., 6.989 str. 1 d., 6.992 straipsnio 2 d. reikalavimai) laiko niekine pagal CK 1.80 str. nuo sudarymo momento, neatsižvelgiant tai, kad bylos dalyviai to nereikalavo. Būtent tokio sandorio pripažinimą niekiniu apsprendžia pagrindinių sutarčių teisės principų (šalių valios laisvės principo, sąžiningumo ir sąžiningos dalykinės praktikos) pažeidimas, taip pat esminis nukrypimas ne tik nuo sutarties šalių, bet ir visuomenės interesų, kad visi asmenys (tiek fiziniai, tiek juridiniai), sudarydami sandorius, kurių pagrindu atsiranda civiliniai teisiniai santykiai, elgtųsi pagrįstai ir sąžiningai (CK 6.225 str. l d. nuostatos). Pripažinus sutartį niekine, restitucija pagal CK 1.80 straipsnio 2 dalį netaikytina, nes ieškovas ir atsakovas pagal šį sandorį nieko nėra gavę vienas iš kito, o draudimo įmoka pagal šią sutartį buvo sumokėta trečiojo asmens M. G. piniginėmis lėšomis.
Ieškovo ieškinį atmetus, bylinėjimosi išlaidos atsakovui ir valstybei iš ieškovo paskirstomos pagal Civilinio proceso kodekso 93 str. 1 dalies, 96 str. 2 d. nuostatas. Atsakovo patirtos bylinėjimosi išlaidos - 105,71 Eur žyminio mokesčio už proceso atnaujinimą sumokėjimas ir 600,00 Eur išlaidos už advokato atstovavimą procese, pagrįstos byloje atitinkamais dokumentais (65, 103-104 b.l.), be to advokato teisinių paslaugų įkainiai atitinka Lietuvos Respublikos teisingumo ministro 2004-04-02 įsakymu Nr.1R-85 patvirtintų rekomendacijų dydžius, todėl įvertinus ginčo sudėtingumą, įrodymų apimtį, teismas jų neturi pagrindo mažinti. Taip pat teismas turi pagrindą iš ieškovo priteisti ir trečiojo asmens M. G. patirtas bylinėjimosi išlaidas, nes šis trečiasis asmuo palaikė atsakovo poziciją, veikė šios šalies pusėje ir turi teisę į patirtų bylinėjimosi išlaidų atlyginimą (CPK 47 str.). Trečiojo asmens patirtos 500 Eur išlaidos, susijusios su advokato teisinių paslaugų teikimu, taip pat atitinka rekomendacijų dydžius, todėl įvertinus ginčo sudėtingumą, teismas jų neturi pagrindo mažinti.
Iš ieškovo taip pat priteistina 3,30 Eur procesinių dokumentų siuntimo išlaidų valstybei, nes jos didesnės nei minimali valstybei priteistina bylinėjimosi išlaidų suma (LR CPK 88 str. 1 d. 3 p., 93 str. 1 d., 96 str. 2 d., LR Teisingumo ministro ir LR Finansų ministro 2011-11-07 įsakymas Nr. 1R-261/1K-355 „Dėl minimalios valstybei priteistinos bylinėjimosi išlaidų sumos nustatymo“).
Rezoliucinė dalis
Remdamasis išdėstytu ir vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 260 str., 279 str., 307 str., 371 str. 1 d. 3 p., 2-3 d.,
nusprendė:
atnaujinus procesą byloje pagal ieškovo AAS „Gjensidige Baltic“, Lietuvos Respublikoje veikiančio per AAS „Gjensidige Baltic“ Lietuvos filialą, ieškinį atsakovui S. G. priimti naują sprendimą:
ieškovo ieškinį atmesti;
pripažinti, kad 2012-02-13 sudaryta įprastinės transporto priemonių valdytojų civilinės atsakomybės privalomojo draudimo sutartis Nr. SGB 1026955, kurios šalys - ieškovas ASS „Gjensidige Baltic“ Lietuvos filialo ir atsakovas S. G., yra niekinė ir negalioja nuo sudarymo momento.
Teismui priėmus naują sprendimą, byloje 2013 m. gegužės 30 d. sprendimas už akių netenka teisinės galios.
Priteisti iš ieškovo AAS “Gjensidige Baltic“, veikiančio per AAS “Gjensidige Baltic“ Lietuvos filialą, į.k. 300633222, buv. reg. adr. T. Ševčenkos g. 21, Vilnius, atsakovo S. G., a.k. (duomenys neskelbtini) naudai 705,71 Eur (septynis šimtus penkis eurus 71 centą) bylinėjimosi išlaidų.
Priteisti iš ieškovo AAS “Gjensidige Baltic“, veikiančio per AAS “Gjensidige Baltic“ Lietuvos filialą, į.k. 300633222, buv. reg. adr. T. Ševčenkos g. 21, Vilnius, trečiojo asmens M. G., a.k. (duomenys neskelbtini) naudai 500 Eur (penkis šimtus eurų) bylinėjimosi išlaidų.
Priteisti iš ieškovo AAS “Gjensidige Baltic“, veikiančio per AAS “Gjensidige Baltic“ Lietuvos filialą, į.k. 300633222, buv. reg. adr. T. Ševčenkos g. 21, Vilnius, 3,30 Eur (tris eurus 30 centų) procesinių dokumentų siuntimo išlaidų valstybei, jas sumokant į Valstybinės mokesčių inspekcijos sąskaitą Nr. (duomenys neskelbtini), AB „Swedbank”, banko kodas 73000, teismui pateikiant išlaidų apmokėjimą patvirtinantį dokumentą.
Sprendimas per 30 dienų gali būti skundžiamas apeliacine tvarka Šiaulių apygardos teismui per Šiaulių apylinkės teismą.