Šiaulių apylinkės teismo nuosprendis

Šiaulių apylinkės teismo teisėjas Aleksandras Prygunkovas, sekretoriaujant Jurgitai Juškuvienei, dalyvaujant prokurorui Vytautui Budriui, nukentėjusiajam S. G. ir jo atstovui – advokatui M. J., kaltinamiesiems S. G. ir M. G., jų gynėjams – advokatui Petrui Rimantui Braziui ir advokato padėjėjui Simui Šuminui, viešame teisiamajame posėdyje išnagrinėjęs baudžiamąją bylą, kurioje S. G., a.k. (duomenys neskelbtini) gim. (duomenys neskelbtini) Telšių r., lietuvis, LR pilietis, vedęs, su aukštuoju išsilavinimu, dirbantis AAS „G. B.“ Lietuvos filialo Šiaulių atstovybėje draudimo konsultantu, gyv. (duomenys neskelbtini) m., Šiaulių r., anksčiau neteistas, M.G., a.k. (duomenys neskelbtini) gim. (duomenys neskelbtini) Šiaulių m., lietuvis, LR pilietis, nevedęs, turintis 10 klasių išsilavinimą, dirbantis UAB „(duomenys neskelbtini) vairuotoju, gyv. (duomenys neskelbtini) Šiaulių r., anksčiau neteistas, kaltinami pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – BK) 300 straipsnio 1 dalį (2 epizodai).

Aprašomoji dalis

nustatė:

S. G. ir M. G. buvo kaltinami tuo, jog 2012 m. sausio 24 d. apie 10 val. 45 min. Šiaulių r., Kuršėnų mieste, (duomenys neskelbtini), veikdami kartu, suklastojo tikrus dokumentus įrašydami žinomai neteisingus duomenis, o būtent S. G. užpildžius oficialius AAS „(duomenys neskelbtini) Lietuvos filialo patvirtintus dokumentus - „Įprastinė transporto priemonių valdytojų civilinės atsakomybės privalomojo draudimo sutartis“ Nr. ir sąmoningai įrašius tikrovės neatitinkančius duomenis apie sutartį sudarantį asmenį, t.y. kad sutartį sudaro G. B., pats pasirašė ir pateikė pasirašyti M. G. sutartį, kuris grafoje „7.1. draudimo sutartį sudaręs asmuo“, pasirašė savo parašu už G. B., bei „Įprastinė transporto priemonių valdytojų civilinės atsakomybės privalomojo draudimo sutarties liudijimas“ Nr. LT/ARBA 6898522 sąmoningai įrašius tikrovės neatitinkančius duomenis apie sutartį sudarantį asmenį, o būtent grafoje „Draudėjas“ įrašė M. G. duomenis, ir perdavė M. G. suklastotus tikrus dokumentus, po ko M. G. laikė minėtus suklastotus tikrus dokumentus iki 2012-02-13 d., kol buvo gautas M. G. prašymas nutraukti draudimo sutartį.

S. G. ir M. G. buvo kaltinami tuo, jog 2012 m. vasario 13 d. apie 11 val. 51 min. Šiaulių rajone, Kuršėnų mieste, (duomenys neskelbtini) suklastojo tikrus dokumentus, įrašydami žinomai neteisingus duomenis, o būtent: S. G. nurodymu draudimo atstovei A. Z. užpildžius S. G. vardu, oficialius AAS „(duomenys neskelbtini) Lietuvos filialo patvirtintus dokumentus - „Įprastinė transporto priemonių valdytojų civilinės atsakomybės privalomojo draudimo sutartis“ Nr. SGB 1026955, po kuriais ji pasirašė, S. G. sąmoningai pateikė pasirašyti M. G., kuris grafoje „7.1. draudimo sutartį sudaręs asmuo“ pasirašė savo parašu už S. G., bei „Įprastinė transporto priemonių valdytojų civilinės atsakomybės privalomojo draudimo sutarties liudijimas“ Nr. LT/ARBA 6912294 sąmoningai įrašius tikrovės neatitinkančius duomenis apie sutartį sudarantį asmenį, o būtent grafoje „Draudėjas“ įrašius S. G. duomenis, perdavė M. G. suklastotus tikrus dokumentus, po ko, M. G. laikė minėtus suklastotus tikrus dokumentus iki 2012-05-12 d. 24.00 val. kol baigėsi sutarties nutraukimo laikas.

Liudytojas R. S. parodė, kad nevažiuojantį automobilį pirko iš S. G.. Pastarasis žadėjo automobilį išregistruoti, bet viskas užsitęsė. Nukentėjusysis jam buvo perdavęs transporto priemonės registracijos liudijimą. S. G. neminėjo, kad žada automobilį parduoti. Kažkam buvo užsiminęs, kad žada parduoti automobilį. Automobilio pirkėjas jį susirado pats. Pirkėjui pasakė automobilio savininko duomenis. Jam padavė automobilio savininko adresą, telefoną ir pasakė, kad nuvyktų. S. G. nesakė, kad automobilį perpardavė. Teismo posėdžio salėje to pirkėjo nematė. Vėliau sužinojo, kad minėtas automobilis buvo sudaužytas ir iš pastarojo buvo priteista 12 000 Lt turtinės žalos atlyginimui. Jis asmeniškai neturėjo įgaliojimo drausti automobilį civilinės atsakomybės draudimu.

Liudytoja A. Z. parodė, kad dirbo draudėja vieną valandą per dieną. Pavadinimo kompanijos nepamena. Kartu su ja dirbo S. G.. M. G. pažįsta iš matymo. Pokalbio su automobilio draudėju nepamena. Kiek pamena, automobilis buvo ne M. G., o vyresnio žmogaus. Jeigu asmuo yra jaunesnio amžiaus, tai pastarajam visada pasako, kad draudimo įmoka bus didesnė. Jei M. G. būtų norėjęs automobilį drausti civilinės atsakomybės draudimu savo vardu, tai turėjo sumokėti didesnę draudimo įmoką. M. G. norėjo mokėti mažesnę draudimo įmoką. M. G. nurodė, kad neviruos automobilio. Civilinės atsakomybės draudimo sutartį pradėjo pildyti automobilio savininko vardu. Iš M. G. nereikalavo automobilio savininko įgaliojimo drausti automobilį civilinės atsakomybės draudimu. Civilinės atsakomybės draudimo sutartį baigė pildyti S. G., nes jai reikėjo išvykti. Draudimo polise pasirašė vėliau.

Liudytojas G. B. parodė, kad automobilį BMW pardavė prieš du metus draugui S. B.. Prieš tai šiuo automobiliu nevažinėjo ir nedraudė privalomuoju civilinės atsakomybės draudimu. Grįžęs iš užsienio, sutarė su S. B., kad automobilį perregistruos asmens, kuris automobiliu naudojasi, vardu. Susitiko su automobilio naudotoju Mažeikių VĮ „Regitroje“ ir perregistravo automobilį pirkėjo vardu. Automobilio pirkėju buvo M. G.. Jokių įgaliojimu nebuvo išdavęs, automobilio civilinės atsakomybės draudimu nedraudė.

2013 m. gegužės 30 d. Šiaulių apylinkės teismo sprendime už akių nurodyta, jog iš atsakovo S. G. ieškovui AAS „G. B.“, Lietuvos Respublikoje veikiančiam per AAS „G. B.“ Lietuvos filialą, priteista 12 172,17 Lt išmokėtos sumos dalis, 5 procentų metinių palūkanų už priteistą 12173,17 Lt sumą, nuo bylos iškėlimo teisme dienos, t.y. nuo 2013-04-22, iki teismo sprendimo visiško įvykdymo ir 365,00 Lt bylinėjimosi išlaidų (1 t., 63-64, 134-135 b. l.).

2013m. spalio 2 d. asmens parodymo atpažinti pagal jo nuotrauką protokole nurodyta, jog įtariamasis M. G. iš pateiktų atpažinti keturių nuotraukų atpažino vyriškį, kurio nuotrauka pažymėta Nr. 2 (S. G.). Tai tas pats draudimo bendrovės „G. B.“ Lietuvos filialo darbuotojas, kuris 2012 metais, apdraudė jam priklausantį automobilį (duomenys neskelbtini) valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini) (1 t., 146-147 b. l.).

2014 m. liepos 19 d. Valstybės įmonės „Regitra“ Telšių filialo pranešimą, kuriame nurodyta, kad 2012m. sausio 19 d. G. B. pateikė deklaruodamas transporto priemonės (duomenys neskelbtini) v.n. (duomenys neskelbtini), pardavimą, o 2012-01-24 M. G. transporto priemonę (duomenys neskelbtini) v..n. (duomenys neskelbtini) įregistravo savo vardu VĮ „Regitra“ Šiaulių filiale (2 t., 112-113 b. l.).

2014 m. liepos 24 d. AAS „G. B.“ Lietuvos filialas pateiktą, oficialų AAS (duomenys neskelbtini) Lietuvos filialo patvirtintą dokumentą - „Įprastinė transporto priemonių valdytojų civilinės atsakomybės privalomojo draudimo sutartis“ Nr. SGB 1010527 sudarytą 2012-01-24 ir pinigų priėmimo kvitą (2 t., 118-119 b. l.).

2014 m. rugpjūčio 5 d. AAS „G. B.“ Lietuvos filialas pateiktą, oficialų AAS „(duomenys neskelbtini) Lietuvos filialo patvirtintą dokumentą - „Įprastinė transporto priemonių valdytojų civilinės atsakomybės privalomojo draudimo sutartis“ Nr. SGB 1026955 sudarytą 2012-02-13, bei „prašymą nutraukti draudimo sutartį 2012-02-13“ ir „gražinamos draudimo įmokos apskaičiavimą“ (2 t., 121-125 b. l.).

2014 m. rugsėjo 23 d. AAS „G. B.“ Lietuvos filialas pateiktą, oficialų AAS „GJENSIDIGE BALTIC“ Lietuvos filialo patvirtintus dokumentus - „Įprastinė transporto priemonių valdytojų civilinės atsakomybės privalomojo draudimo sutarties liudijimas“ Nr. LT/ABA 6912294 išduotą 2012-02-13 ir „Įprastinė transporto priemonių valdytojų civilinės atsakomybės privalomojo draudimo sutarties liudijimas“ Nr. LT/ABA 6898522 išduotą 2012-01-24 (2 t., 163-165 b. l.).

BK 300 str. 1 d. nustato baudžiamąją atsakomybę už netikro dokumento pagaminimą, tikro dokumento suklastojimą arba žinomai netikro ar žinomai suklastoto tikro dokumento laikymą, gabenimą, siuntimą, panaudojimą ar realizavimą. Teismų praktikoje dokumentas laikomas suklastotu tada, kai kaltininkas pakeitė kito asmens surašyto, atspausdinto ar kitaip pagaminto dokumento turinį arba kaltininkas savo vardu surašė, atspausdino ar kitaip pagamino arba tik patvirtino kito asmens surašytą dokumentą, taip tokio dokumento turinyje įtvirtindamas tikrovės neatitinkančius duomenis. Lietuvos Aukščiausiasis Teismas yra pažymėjęs (kasacinė nutartis Nr. 2K-7-200/2008), kad teismų praktika formuluoja dokumento sąvoką taikydama BK 300 str. numatytos nusikalstamos veikos sudėtį: nusikaltimo, numatyto BK 300 str., dalykas yra dokumentas, kuriuo laikytinas kiekvienas rašytinis aktas, įtvirtinantis juridinę reikšmę turinčią informaciją, kuri pagal savo pobūdį ir reikšmę yra teisės, pareigos, teisinio santykio atsiradimo, pasikeitimo ar pasibaigimo įrodymas, taip pat juridinių faktų ar juridinę reikšmę turinčių aplinkybių įrodymas (kasacinė nutartis Nr. 2K-426/2006). Teismų praktikoje dokumentu laikytinas bet koks rašytinis aktas, kuriuo asmuo liudija faktą, turintį teisinę reikšmę. Rašytinio akto teisinė reikšmė pasireiškia tuo, kad jis suteikia tam tikras teises ir pareigas. Dokumento turinys ir forma suteikia informaciją, koks asmuo jį sukūrė, kam atsiranda sukurto ir pasirašyto dokumento pagrindu atitinkamos teisės ir pareigos (kasacinė nutartis Nr. 2K-515/2006). Pagal BK 300 str. dokumentas – tai materialus teisinio fakto liudijimas (kasacinė nutartis Nr. 2K-290/2008). Nors BK 300 straipsnyje numatyta nusikaltimo sudėtis yra formali, tačiau įstatymų leidėjas baudžiamąją atsakomybę už dokumentų klastojimą nustatė ne tiek dėl pačios veikos pavojingumo, kiek dėl veikos padarymo galinčių atsirasti žalingų padarinių tokį dokumentą panaudojus apyvartoje. Dokumento suklastojimu pripažįstamas ir netikro dokumento pagaminimas, ir sąmoningas melagingų duomenų įrašymas į tikrą dokumentą, pakeičiant dokumento turinį. Tikras dokumentas gali būti suklastotas materialiai, t. y. kai kaltininkas savo veiksmais pakeičia dokumente užfiksuotą informaciją (pvz., teksto dalies pakeitimas, nuotraukos, parašo ir kitų rekvizitų pakeitimas ir pan.) (kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-500/2005, 2K-805/2005), ir intelektualiai (pavyzdžiui, melagingos informacijos, neatitinkančios tikrovės, įrašymas į dokumentą) (kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-132/2008, 2K-607/2007). Dokumentas yra suklastotas, kai kaltininkas pakeičia kito asmens surašyto, atspausdinto ar kitaip pagaminto dokumento turinį arba savo vardu surašo, atspausdina ar kitaip pagamina, arba tik patvirtina kito asmens surašytą dokumentą, taip dokumento turinyje įtvirtindamas tikrovės neatitinkančius duomenis.

Dėl dokumento - „Įprastinė transporto priemonių valdytojų civilinės atsakomybės privalomojo draudimo sutarties liudijimas“ Nr. LT/ARBA 6912294 suklastojimo. Lietuvos Respublikos transporto priemonių valdytojų civilinės atsakomybės privalomojo draudimo įstatymo 2 straipsnio 17 punkte nurodyta, kad transporto priemonės valdytojas – asmuo, nuosavybės, patikėjimo, nuomos, panaudos ar kitokiu teisėtu pagrindu valdantis ir (ar) naudojantis transporto priemonę. Transporto priemonės valdytoju taip pat laikomas fizinis asmuo, kuris tiek teisėtai, tiek neteisėtai vairuoja transporto priemonę.

Transporto priemonės savininkas yra nukentėjusysis S. G.. Pastarasis pardavė transporto priemonę R. S., palikdamas automobilio registraciją savo vardu. Nukentėjusysis nurodė, kad transporto priemonė buvo nevažiuojanti ir jis negalvojo, kad ją kas nors suremontuos ir toliau ja važinės. Vėliau matė, kad transporto priemone važinėjosi R. S., tačiau nesiėmė jokių priemonių transporto priemonę perregistruoti R. S. vardu. Neperduodamas utilizacijai savo transporto priemonę, o parduodamas kitiems asmenims, nukentėjusysis sąmoningai leido tretiesiems asmenims dalyvauti juo transporto priemonei eisme. Tokiu būdu skaitoma, kad tiek R. S., tiek vėliau per kelis asmenis nusipirkęs automobilį M. G. buvo minėtos transporto priemonės teisėtais valdytojais, kurie valdė transporto priemonę patikėjimo teise (Lietuvos Respublikos transporto priemonių valdytojų civilinės atsakomybės privalomojo draudimo įstatymo 2 str. 17 p.).

Lietuvos Respublikos transporto priemonių valdytojų civilinės atsakomybės privalomojo draudimo įstatymo 2 straipsnio 19 punkte nurodyta, kad transporto priemonių valdytojų civilinės atsakomybės draudėjas – pagal šį įstatymą atsakingas už transporto priemonių valdytojų civilinės atsakomybės privalomojo draudimo sutarties sudarymą asmuo, kuris kreipėsi pats ar per savo atstovą į draudiką dėl draudimo sutarties sudarymo arba kuris yra sudaręs tokią draudimo sutartį su draudiku. Lietuvos Respublikos transporto priemonių valdytojų civilinės atsakomybės privalomojo draudimo įstatymo 4 straipsnio 2 punkte nurodyta, kad už draudimo sutarties sudarymą šio įstatymo 43 straipsnio nustatyta tvarka atsako transporto priemonės savininkas (toliau – atsakingas už draudimo sutarties sudarymą asmuo). 3 punkte nurodyta, kad šio straipsnio 2 dalyje nurodyti asmenys ir transporto priemonės valdytojai negali naudoti patys ir leisti naudoti kitam asmeniui neapdraustos transporto priemonių valdytojų civilinės atsakomybės privalomuoju draudimu transporto priemonės. Lietuvos Respublikos transporto priemonių valdytojų civilinės atsakomybės privalomojo draudimo įstatymo 6 straipsnio 1 punkte nurodyta, kad draudikas privalo sudaryti draudimo sutartis su šio įstatymo 4 straipsnio 2 dalyje nurodytais asmenimis, kurie patys ar per savo atstovą pateikė prašymus, visą būtiną informaciją ir dokumentus, būtinus sutarčiai sudaryti. Transporto priemonės valdytojas, teikiantis prašymą sudaryti draudimo sutartį, visą būtiną informaciją ir dokumentus, būtinus sutarčiai sudaryti, sudarant draudimo sutartį yra laikomas šio įstatymo 4 straipsnio 2 dalyje nurodytų asmenų atstovu pagal įstatymą. 3 punkte nurodyta, kad prieš sudarydamas draudimo sutartį, draudėjas privalo suteikti draudikui jo prašomą teisingą informaciją ir pateikti dokumentus, būtinus draudimo sutarčiai sudaryti. Draudikas turi teisę tikrinti, ar pateikta informacija teisinga.

Nukentėjusysis S. G., būdamas minėtos transporto priemonės savininku, leisdamas naudotis savo transporto priemonę eisme, turėjo rūpintis, kad transporto priemonė būtų laiku ir tinkamai drausta privalomuoju civilinės atsakomybės draudimu (Lietuvos Respublikos transporto priemonių valdytojų civilinės atsakomybės privalomojo draudimo įstatymo 2 str. 19 p.). M. G., būdamas teisėtu automobilio valdytoju, pasirūpino transporto priemonės civilinės atsakomybės draudimu, siekdamas ją vėliau priregistruoti savo vardu. Nuslėpdamas nuo draudiko faktą, kad transporto priemonę be kitų asmenų vairuos ir jis, kaip neturintis 30 m amžiaus ir 7 metų vairavimo stažo, jis iš dalies netinkamai įvykdė savo pareigą, kaip transporto priemonės valdytojas, dėl to nukentėjusiajam atsirado neigiamų teisinių pasekmių – dalis padarytos žalos atlyginimo nukentėjusiojo automobilio savininkui buvo perkelta nukentėjusiajam.

Pagal BK 37 str. padaręs nusikaltimą asmuo gali būti atleistas nuo baudžiamosios atsakomybės tada, jeigu dėl padarytos žalos dydžio, nusikaltimo dalyko ar kitų nusikaltimo sudėties požymių ypatumų padarytas nusikaltimas pripažįstamas mažareikšmiu. Nusikaltimas mažareikšmiu laikomas tada, kai padaryta veika atitinka visus baudžiamajame įstatyme numatytus nusikaltimo sudėties požymius, tačiau dėl kai kurių sudėties požymių ypatumo prieinama išvada, kad padarytos veikos pavojingumas nėra didelis ir nesiekia tokio laipsnio, dėl kurio būtų tikslinga kaltininką už padarytą nusikaltimą traukti baudžiamojon atsakomybėn ir bausti įstatymo sankcijoje numatyta bausme. Pagal susiklosčiusią teismų praktiką, (LAT kasacinės nutartis Nr.2K-387/2008,2K-500/2010) sprendžiant klausimą dėl nusikaltimo mažareikšmiškumo, atsižvelgiama tiek į veikos objektyviuosius (kokios baudžiamojo įstatymo saugomos vertybės pažeistos ir jų pažeidimo laipsnis, veikos ypatumai, nusikaltimo dalykas ir jo ypatumai, kilę padariniai, nusikaltimo padarymo būdas, laikas, vieta), tiek į subjektyviuosius požymius (apibrėžta ar neapibrėžta tyčia, tyčios kryptingumas, tikslai, motyvai).

Motyvuojamoji dalis

Formaliai abiejų kaltinamųjų veiksmai atitinka baudžiamojo kodekso 300 str. 1 d. požymius, kad transporto priemonės civilinės atsakomybės draudimo sutartyje vietoj M. G. buvo įrašytas S. G. ir vietoj jo savo parašu sutartį patvirtino M. G.. Neteisingų duomenų įrašymas buvo siekis įmokėti mažesnę draudimo įmoką draudimo bendrovei. Atsižvelgiant į išdėstytas aplinkybes, teismas mano, kad abiejų kaltinamųjų padaryta veika yra mažareikšmė. Minėtų pasekmių atsiradimą lėmė abiejų kaltinamųjų ir pačio nukentėjusiojo neatsakingas elgesys bei nerūpestingumas. Netinkamas sutarties įforminimas bei atsiradusios žalos pašalinimas yra spręstinas civilinio proceso tvarka.

Analogiškai teismas sprendžia klausimą dėl dokumento - „Įprastinė transporto priemonių valdytojų civilinės atsakomybės privalomojo draudimo sutarties liudijimas“ Nr. LT/ARBA 6898522 galimo suklastojimo. Kaltinamasis M. G. pagal pirkimo – pardavimo sutartį buvo įgijęs savo nuosavybėn G. B. automobilį. Siekdamas priregistruoti automobilį savo vardu, jį apdraudė privalomuoju civilinės atsakomybės draudimu. Kaip ir pirmuoju atveju, M. G. buvo teisėtas transporto priemonės valdytojas, kuris galėjo sudaryti transporto priemonės civilinės atsakomybės draudimą. Transporto priemonės civilinės atsakomybės draudimo sutartyje įrašyta, kad transporto priemonę draudžia būtent kaltinamasis M. G. su sutarties sąlygomis sutinka M. G., tik rezoliucinėje dalyje prie parašo yra G. B., kurio vardu registruota transporto priemonė, vardas ir pavardė. Sutartį savo parašu patvirtino M. G.. Kaltinamųjų S. G. veika – nurodant sutartyje, kad ją pasirašo G. B. ir M. G. veika – pasirašant sutartį savo parašu ties G. B. pavardę, formaliai ir atitinka Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 300 str. 1 d. požymius, tačiau yra mažareikšmė.

Kaip buvo minima, abiejų kaltinamųjų veika formaliai atitinka Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 300 str. 1 d. požymius: objektas yra valdymo tvarka, susijusi su dokumentų klastojimu; objektyvioji pusė pasireiškė dokumento suklastojimu, laikymu. Padaryta nusikalstama veika priskiriama baigtų nusikaltimų kategorijai; subjektyvioji pusė pasireiškė tiesiogine tyčia, padaryta veika traktuojama, kaip mažareikšmė, todėl kaltinamieji atleistini nuo baudžiamosios atsakomybės Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 37 str. pagrindu.

Paskirtos kardomosios priemonės taikytinos iki teismo nuosprendžio įsiteisėjimo.

Nukentėjusiojo S. G. pateiktas civilinis ieškinys dėl 12 537,17 Lt (3 633,96 Eur) turtinės žalos ir 4 000 Lt (1158,48 Eur) neturtinės žalos atlyginimo paliktinas nenagrinėtu, išaiškinant nukentėjusiajam galimybę kreiptis į teismą dėl žalos atlyginimo civilinio proceso nustatyta tvarka, arba teisę kreiptis į teismą vadovaujantis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 366 str. nustatyta tvarka dėl proceso atnaujinimo civilinėje byloje Nr. 2-3414-797/2013.

Nagrinėjant bylą, kaltinamajam S. G. buvo skirtas gynėjas – advokatas Petras Rimantas Brazys. Byloje gauta 2015 m. vasario 18 d. Šiaulių valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnybos pažyma Nr. VI-275(04.8) iš kurios matyti, kad už S. G. suteiktą teisinę pagalbą teisme antrinės teisinės pagalbos išlaidos sudaro 157 Eur 26 ct. (duomenys neskelbtini) straipsnio 1 dalis nustato, kad kai įtariamajam, kaltinamajam ar nuteistajam būna paskirta valstybės garantuojama teisinė pagalba, advokatui apmokama Valstybės garantuojamos teisinės pagalbos įstatymo nustatyta tvarka. Kitais atvejais advokatui moka įtariamasis, kaltinamasis ar nuteistasis arba jų pavedimu ar sutikimu – kiti asmenys. Šio straipsnio 2 dalyje nustatyta, kad, pripažinęs kaltinamąjį kaltu, teismas, priimdamas nuosprendį, turi teisę nuspręsti iš kaltinamojo išieškoti valstybės garantuojamos teisinės pagalbos išlaidas, susidariusias dėl būtino gynėjo dalyvavimo, išskyrus šio Kodekso 51 straipsnio 1 dalies 1 ir 2 punktuose numatytus atvejus, taip pat nukentėjusiojo ir civilinio ieškovo turėtas išlaidas advokato, kuris dalyvavo byloje kaip nukentėjusiojo ar civilinio ieškovo atstovas, paslaugoms apmokėti. Teismas, atsižvelgdamas į nuteistojo turtinę padėtį, gali šių išlaidų kaltinamajam nepriteisti ar jų dydį sumažinti. Šioje byloje gynėjo dalyvavimas buvo būtinas, nepriklausomai nuo kaltinamojo valios, todėl Valstybinės garantuojamos antrinės teisinės pagalbos tarnybos prašymai netenkintini (LAT nutartis Nr. 2K–322/2014).

Dokumentai - suklastoti dokumentai paliktini paliktini prie baudžiamosios bylos.

Rezoliucinė dalis

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 303 str. 4 d.,-

nusprendžia:

Baudžiamąją bylą nutraukti Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 37 str. pagrindu, tuo atleidžiant S. G. ir M. G. nuo baudžiamosios atsakomybės už nusikalstamų veikų, numatytų Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 300 str. 1 d. (2 veikos), padarymą.

Iki nuosprendžio įsiteisėjimo S. G. ir M. G. taikyti paskirtą kardomąją priemonę – rašytinį pasižadėjimą neišvykti.

Nukentėjusiojo S. G. pateiktą civilinį ieškinį dėl 3 633,96 Eur turtinės žalos ir 1158,48 Eur neturtinės žalos atlyginimo palikti nenagrinėtu, išaiškinant nukentėjusiajam galimybę kreiptis į teismą dėl žalos atlyginimo civilinio proceso nustatyta tvarka, arba teisę kreiptis į teismą vadovaujantis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 366 str. nustatyta tvarka dėl proceso atnaujinimo civilinėje byloje Nr. 2-3414-797/2013.

Netenkinti Šiaulių valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnybos prašymo dėl 157 Eur 26 ct priteisimo iš S. G. už antrinės teisinės pagalbos suteikimą.

Dokumentus - suklastotus dokumentus palikti prie baudžiamosios bylos.

Nuosprendis per 20 dienų gali būti skundžiamas Šiaulių apygardos teismui per Šiaulių apylinkės teismą.