- Teismas
- Vilniaus apygardos teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2014-10-09
- Bylos Nr.
- 2S-2073-302/2014
- Teisminio proceso Nr.
- 2-68-3-25079-2014-9
- Bylos rūšis
- civilinė byla
- Teisėjas
- Romualda Janovičienė
- Ieškovas
- T. P.
- Atsakovas
- V. S., I. S.
- Kategorijos
- 103.4pavadinimo nepavyko patikrinti
Vilniaus apygardos teismo teisėja Romualda Janovičienė, teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo ieškovo T. P. atskirąjį skundą dėl Vilniaus miesto apylinkės teismo 2014 m. rugpjūčio 1 d. nutarties, civilinėje byloje pagal ieškovo T. P. ieškinį atsakovams V. S. ir I. S. dėl sandorio pripažinimo negaliojančiu ir restitucijos taikymo, ir
Aprašomoji dalis
nustatė:
I. Ginčo esmė
Ieškovas T. P. kreipėsi į teismą su ieškiniu ir prašė pripažinti negaliojančia dovanojimo sutartį sudarytą tarp V. S. ir I. S. dėl 3/16 dalies buto/patalpos – buto, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), adresu (duomenys neskelbtini) bei priteisti bylinėjimosi išlaidas. Nurodė, jog 2014 m. kovo 20 d. Vilniaus miesto apylinkės teisme buvo priimtas apkaltinamasis nuosprendis kaltinamajam V. S.. Šiuo nuosprendžiu ieškovui, kaip nukentėjusiajam yra priteista 46 700 Lt turtinės žalos atlyginimo. 2014-07-23 ieškovui antstolių kontoroje buvo pranešta, jog yra gauta informacija apie tai, kad atsakovai V. S. ir I. S. sudarė dovanojimo sutartį dėl 3/16 dalies buto/patalpos-buto, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), adresu (duomenys neskelbtini).
Žemesnės instancijos teismas
Vilniaus miesto apylinkės teismas 2014 m. liepos 30 d. nutartimi nustatė ieškovui dešimties dienų terminą nuo nutarties patvirtintos kopijos įteikimo dienos ištaisyti ieškinio trūkumus, t.y. nustačius, jog reikalavimas yra turtinio pobūdžio, o ieškovas ieškinį apmokėjo tik 144 Lt dydžio žyminiu mokesčiu, ieškovui nustatytas terminas sumokėti trūkstamą žyminio mokesčio dalį.
Iš teismų informacinės sistemos LITEKO matyti, jog 2014 m. liepos 31 d. teisme gautas ieškovo prašymas dėl trūkumų ištaisymo, kartu su kuriuo pateiktas dokumentas patvirtinantis apie tai, jog ieškovas primokėjo 1 172,25 Lt dydžio žyminį mokestį.
II. Pirmosios instancijos teismo nutarties esmė
Vilniaus miesto apylinkės teismas 2014 m. rugpjūčio 1 d. nutartimi, ieškovui T. P. nustatytas pakartotinis dešimties dienų terminas nuo nutarties patvirtintos kopijos įteikimo dienos ištaisyti ieškinio trūkumus. Teismas nesutiko su ieškovo pozicija dėl to, jog šiuo atveju dovanojimo sandorio vertė sudaro 43 875 Lt, nuo kurios ieškovas skaičiavo žyminio mokesčio dydį. Teismo nuomone 2014-07-08 dovanojimo sutartyje šalių susitarimu nurodyta daikto vertė- 43 875 Lt negali būti laikoma ginčijamu sandorius perleisto turto rinkos vertės suma. Atsižvelgiant į tai, ieškovui nustatytas pakartotinis terminas pareikštą ieškinį apmokėti įstatymo nustatytu žyminiu mokesčiu.
III. Atskirojo skundo ir atsiliepimo į atskirąjį skundą argumentai
Apeliantas T. P. pateikė atskirąjį skundą ir prašo panaikinti Vilniaus miesto apylinkės teismo 2014 m. rugpjūčio 1 d. nutartį, kuria buvo nustatytas procesinis terminas sumokėti žyminį mokestį. Pažymi, jog teismas turėjo nurodyti, kokią konkrečią sumą reikia primokėti, kad ieškinys būtų priimtas, tačiau tai nebuvo padaryta. Apeliantas nesutinka su teismo išvada, kad nebuvo pateikti visi įrodymai, dėl ginčijamo sandorio vertės. Nurodo, kad prie ieškinio buvo pridėta atsakovų sudaryta dovanojimo sutartis dėl 3/16 dalies buto/patalpos- buto, adresu (duomenys neskelbtini), kurioje nurodyta, jog viso buto vertė yra 234 000 Lt. Atsakovas neatlygintinai perleido 3/16 buto dalies, kas šalių (atsakovų) buvo įvertinta 43 875 Lt. Ši suma yra lygi 3/16 buto vertės skaičiuotinos nuo vidutinės rinkos vertės nurodytos tiek sutartyje, tiek pasitikrinus registrų centro internetiniame puslapyje.
Motyvuojamoji dalis
IV. Apeliacinio teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados
Atskirasis skundas tenkintinas.
Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro atskirojo skundo faktinis ir teisinis pagrindas bei absoliučių teismo nutarties negaliojimo pagrindų (Civilinio proceso kodekso 329 str.) patikrinimas. Apeliacinės instancijos teismas nagrinėja bylą neperžengdamas atskirajame skunde numatytų ribų, išskyrus kai to reikalauja viešasis interesas ir neperžengus skundo ribų būtų pažeisti asmens, visuomenės ar valstybės teisės ir teisėti interesai (CPK 320 str. 1-2 d., 338 str.).
Atskirajame skunde keliamas klausimas, ar pagrįstai pirmosios instancijos teismas pakartotinai taikė trūkumų šalinimo institutą, paskirdamas apeliantui terminą primokėti teismo manymu trūkstamą žyminio mokesčio dalį.
Pagal CPK 115 str. 2 d. teismas, jei procesiniai dokumentai neatitinka jų formai ir turiniui keliamų reikalavimų arba nesumokėtas žyminis mokestis, teismas priima nutartį ir joje nustato pakankamą terminą, tačiau ne trumpesnį kaip septynios dienos, trūkumams pašalinti. Nagrinėjamu atveju pirmosios instancijos teismas skundžiama nutartimi pakartotinai nustatęs ieškovui terminą apmokėti ieškinį žyminiu mokesčiu, nurodė, kad teismas nesutinka su ieškovo ieškinyje nurodoma ginčijamo sandorio rinkos verte, nuo kurios ieškovas skaičiuoja žyminį mokestį. Apeliacinės instancijos teismas nesutinka su tokia pirmosios instancijos teismo išvada ir pažymi, jog bylose dėl sandorių pripažinimo negaliojančiais ieškinio suma nustatoma pagal atsakovo grąžintinas sumas arba atsakovo grąžintino turto rinkos vertę, jeigu pripažinus sandorį negaliojančiu būtų taikoma restitucija (LR CPK 85 str. 1 d. 11 p.).
Kaip nustatyta bylos duomenimis, ieškovas pateikęs ieškinį apmokėjo jį 144 Lt dydžio žyminiu mokesčiu, o teismui pirmą kartą (2014 m. liepos 30 d. nutartimi) nustačius ieškinio trūkumus, ieškovas papildomai primokėjo 1 172,25 Lt: iš viso ieškinys šiai dienai apmokėtas 1 316,25 Lt. Pažymėtina, jog pirmosios instancijos teismas tiek pirmą kartą, tiek pakartotinai nustatydamas ieškovui terminą apmokėti ieškinį įstatyme nustatyto dydžio žyminiu mokesčiu, nenurodė konkrečios sumos kuri teismo manymu turėtų būti sumokėta, kad ieškinys būtų priimtas. Kaip jau minėta aukščiau, skundžiamoje nutartyje pirmosios instancijos teismas nustatydamas pakartotinai ieškovui terminą apmokėti ieškinį žyminiu mokesčiu, konstatavo, jog teismas nesutinka su ieškovo nurodoma ginčijamu sandoriu perleisto turto rinkos vertės suma (43 875 Lt), tačiau iš esmės nenurodė kokia teismo manymu turto vertė šiuo atveju turi būti nurodoma ir nuo kokios sumos ieškovas turėtų skaičiuoti žyminį mokestį. Nustatyta, jog ieškovas kreipėsi į teismą su ieškiniu ir prašo pripažinti negaliojančia 2014 m. liepos 8 d. dovanojimo sutartį sudarytą tarp atsakovų V. S. ir I. S., kuria atsakovas V. S. neatlygintinai perdavė 3/16 dalį buto/patalpos-buto, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), adresu (duomenys neskelbtini), savo motinai I. S. (b. l. 18-22). Nekilnojamojo registro centro duomenimis šio buto vidutinė rinkos vertė sudaro 234 000 Lt (b. l. 23-25), o kadangi atsakovui V. S. priklauso tik 3/16 dalis minėto turto, atitinkamai jam priklausančios dalies vidutinė rinkos vertė sudaro 43 875 Lt (234 000 Lt/ 16*3). Pabrėžtina, jog teismui turint abejonių dėl ginčijamu sandoriu perleisto turto rinkos vertės, ji galės būti tikslinama bylą nagrinėjant iš esmės, o bylos eigoje nustačius, jog minėto turto vertė yra didesnė, šis klausimas galės būti išspręstas ateityje, nustatant ieškovui papildomą terminą primokėti trūkstamą žyminio mokesčio dalį (LR CPK 86 str.). Apeliacinės instancijos teismo manymu, šioje proceso stadijoje pirmosios instancijos teismas neturėjo pagrindo abejoti ieškovo nurodoma vidutine rinkos turto verte, ypač, jog ji paremta oficialiais nekilnojamojo turto rinkos duomenimis, o ne paties ieškovo pateiktais paskaičiavimais. Atkreiptinas dėmesys į tai, jog atsakovas V. S. dovanojimo sandoriu perleido tik 3/16 dalį ginčo turto, todėl pirmosios instancijos teismas turėjo atsižvelgti į šias aplinkybes ir atitinkamai sudarytą sandorį vertinti remdamasis aukščiau paminėtais duomenimis.
Pagal CPK 80 str. 1 d. 1 p. žyminis mokestis turtiniuose ginčuose mokamas– nuo ieškinio sumos: iki vieno šimto tūkstančių litų – 3 procentai, bet ne mažiau kaip penkiasdešimt litų; nuo didesnės kaip vienas šimtas tūkstančių litų sumos iki trijų šimtų tūkstančių litų – trys tūkstančiai litų plius 2 procentai nuo ieškinio sumos, viršijančios vieną šimtą tūkstančių litų; nuo didesnės kaip trys šimtai tūkstančių litų sumos – septyni tūkstančiai litų plius 1 procentas nuo ieškinio sumos, viršijančios tris šimtus tūkstančių litų. Bendras žyminio mokesčio dydis turtiniuose ginčuose negali viršyti trisdešimt tūkstančių litų. Kaip jau minėta aukščiau, byloje nustačius, jog ginčijamu sandoriu atsakovas V. S. perleido tik 3/16 dalį ginčo turto, o viso turto vertė remiantis Nekilnojamojo turto rinkos duomenimis sudaro- 234 000 Lt, atitinkamai perleisto turto vertė sudaro- 43 875 Lt. Remiantis aukščiau paminėta įstatymo nuostata, šiuo atveju už ieškinį turėjo būti sumokėtas 1 316 Lt dydžio žyminis mokestis, kurį ieškovas T. P. yra sumokėjęs.
Atsižvelgiant į tai, kas išdėstytą, konstatuotina, kad pirmosios instancijos teismas netinkamai taikė žyminio mokesčio sumokėjimą reglamentuojančias proceso teisės normas ir nepagrįstai pakartotinai nustatė ieškovui terminą sumokėti žyminį mokestį. Dėl padarytų proceso teisės normų pažeidimų žemesnės instancijos teismo nutartis naikintina. Atsižvelgiant į tai, jog šiuo atveju teismas nenagrinėjo ir nepasisakė dėl kitų galimai esančių ieškinio trūkumų, teismui perduotinas spręsti ieškinio priėmimo klausimas iš naujo (CPK 337 str. 2 p.).
Rezoliucinė dalis
Teismas, vadovaudamasis LR civilinio proceso kodekso 336 straipsniu, 337 straipsnio 1 dalies 3 punktu,
nutaria:
Vilniaus miesto apylinkės teismo 2014 m. rugpjūčio 1 d. nutartį panaikinti ir perduoti ieškovo T. P. ieškinio atsakovams V. S. ir I. S. dėl sandorio pripažinimo negaliojančiu ir restitucijos taikymo, priėmimo klausimą nagrinėti iš naujo.