Regionų apygardos administracinio teismo sprendimas

Vilniaus apygardos administracinio teismo teisėjas Ernestas Spruogis, vaizdo konferencijos būdu dalyvaujant pareiškėjui M. K., viešame teismo posėdyje išnagrinėjo administracinę bylą pagal pareiškėjo M. K. skundą atsakovei Lietuvos valstybei, atstovaujamai Lukiškių tardymo izoliatoriaus-kalėjimo ir Lietuvos Respublikos teisingumo ministerijos, dėl neturtinės žalos atlyginimo.

Aprašomoji dalis

nustatė:

I

II

Skirstant atvykusius asmenis į kameras, laikomasi Lietuvos Respublikos bausmių vykdymo kodekso (toliau – ir BVK) 70 straipsnyje nustatytų nuteistųjų atskiro arba izoliuoto laikymo pataisos įstaigose reikalavimų ir Įstatymo 10 straipsnyje nustatytų suimtųjų izoliavimo reikalavimų.

8. Dėl nurodytų aplinkybių kai kurios kameros gali būti perpildytos ir vienam asmeniui tenkantis gyvenamosios patalpos plotas ne visada siekia teisės aktuose nustatytą ribą. Esant tokiai situacijai, Lukiškių TI-K administracija stengiasi, kad suimtieji ir nuteistieji, kurių laikymo sąlygos ne visiškai atitinka nustatytus reikalavimus, tokiomis sąlygomis būtų laikomi kuo trumpesnį laiką, t. y. atsiradus galimybei perkeliami į laisvesnes kameras. Kiekvienam kameroje laikomam asmeniui skiriama atskira lova, švarus patalynės komplektas, kitas teisės aktuose nustatytas inventorius.

9. Lukiškių TI-K administracija nuolat reikalauja iš suimtųjų ir nuteistųjų, kad jie palaikytų tvarką kamerose, todėl už kamerų valymą ir tvarką atsakingi patys nuteistieji ir suimtieji. Reikalingas inventorius (šluota, samtis, šiukšliadėžė, kibiras, taip pat kalcinuota soda, skirta kamerų, kriauklių ir unitazų valymui) visą laiką išduodami į kameras. Už administracijos reikalavimų nevykdymą skiriamos nuobaudos. Karantino kameras valo iš ūkio brigados paskirtas nuteistasis, jas plauna bei dezinfekuoja su išduotais valikliais. Siekdamas palaikyti švarą kamerose, Lukiškių TI-K buvo sudaręs paslaugų teikimo sutartį su UAB „Kenkėjų kontrolės tarnyba“, pagal kurią vykdytojai nuolat atliko vabzdžių ir graužikų naikinimo darbus, patalpų priežiūrą bei profilaktinius patikrinimus, kasmet sutartis buvo pratęsiama; nuo 2013 m. gruodžio 30 d. dėl šių paslaugų teikimo sutartis buvo sudaryta su UAB „Dezinfa“, nuo 2015 m. – vėl su UAB „Kenkėjų kontrolės tarnyba“.

10. Dėl kamerų remonto

Kamerų remontas Lukiškių TI-K atliekamas pagal iš anksto sudarytą planą pagal esamus materialinius, finansinius ir darbo resursus, o taip pat gavus tam skirtas lėšas iš valstybės biudžeto. Pažymėtina, kad suimtieji ir nuteistieji asmenys neretai piktybiškai niokoja valstybės turtą, gadina elektros instaliaciją, daužo apšvietimo lemputes, laužo langus, daužo stiklus, klozetus, griauna atitvarines sieneles, skiriančias klozetą nuo miegamųjų vietų ir pan. Todėl visiškai suremontuotose Lukiškių TI-K kamerose neretai vėl tenka daryti pakartotiną remontą.

11. Dėl kamerų įrengimo

Tardymo izoliatorių kamerų įrengimas įtvirtintas Departamento direktoriaus 2009 m. liepos 10 d. įsakyme Nr. V-176 patvirtintose Tardymo izoliatorių įrengimo ir eksploatavimo taisyklėmis (toliau – ir TI taisyklės) taisyklėse, pagal kurių 14.6 punktą kameroje turi būti pritvirtintos prie grindų metalinės lovos kiekvienam suimtajam, stalas ir taburetės (suoliukai). Visose Lukiškių TI-K kamerose įrengtos taburetės (suoliukai), stalai, lentynos maisto produktams ir higienos priemonėms laikyti. Atsižvelgiant į miegamųjų vietų skaičių kamerose, įrengtos atitinkamo dydžio lentynos, kad visiems asmenims užtektų vietos maistui ir higienos reikmenims sudėti. Kamerų plotas yra pakankamai mažas, dėl to ne visada įmanoma įrengti daugiau papildomų spintelių, lentynų ar taburečių ir kitų baldų.

12. Dėl sanitarinio mazgo ir šalto vandens tiekimo

Pagal HN 76:2010 21 punktą pataisos namų kamerų tipo, karantino (izoliavimo) patalpų, baudos ir drausmės izoliatorių, kalėjimo, tardymo izoliatoriaus, areštinių kamerų, ilgalaikių ir trumpalaikių pasimatymų kambarių atskirose patalpose turi būti įrengtas sanitarinis mazgas, jame turi būti įrengta šalto vandens tiekimo sistema. Tualetas nuo likusio kameros ploto atskirtas sienele, kuri yra ne žemesnė kaip 1,5 m. Įstatymuose nereglamentuota, kad gyvenamosiose kamerose esančiuose tualetuose turėtų būti įrengtos durelės. Toks sanitarinio mazgo įrengimas atitinka galiojančius teisės aktus (HN 76:2010).

Be to, HN 76:2010 taikoma projektuojamiems, naujai statomiems, rekonstruojamiems ar kapitaliai remontuojamiems laisvės atėmimo vietų pastatams ir teritorijoms, o veikiančioms laisvės atėmimo vietoms taikomi tik tie jos reikalavimai, kurie nesusiję su pastato ar patalpų rekonstrukcijos darbais; be to, HN 76:2010 privaloma asmenims, projektuojantiems, statantiems, kapitaliai remontuojantiems, rekonstruojantiems, įrengiantiems, eksploatuojantiems laisvės atėmimo vietas bei vykdantiems valstybinę visuomenės sveikatos saugos kontrolę.

13. Dėl higienos priemonių išdavimo

Pagal Lietuvos Respublikos teisingumo ministro 2004 m. birželio 9 d. įsakyme Nr. IR-139 patvirtintas Vyrų ir moterų, laikomų kardomojo kalinimo vietose, ir nuteistųjų, atliekančių arešto bausmę ir laisvės atėmimo bausmę kalėjimuose, aprūpinimo apranga, patalyne ir asmens higienos priemonėmis normas Lukiškių TI-K vyrams muilas, tualetinis popierius išduodamas 2 kartus per mėnesį (mėnesio pradžioje ir mėnesio viduryje), tai atitinka nustatytas normas. Be to, pagal nustatytas normas suimtiesiems kas mėnesį išduodami: dantų šepetėlis, dantų pasta, vienkartiniai skustuvai.

14. Dėl ventiliacijos, vėdinimo

Pagal HN 76:2010 24 punktą gyvenamosios patalpos turi būti vėdinamos per langus, išskyrus patalpas, kuriose veikia mechaninė patalpų vėdinimo ar kondicionavimo sistema. Lukiškių TI-K kamerose langai vėdinimui yra pritaikyti, kameros vėdinamos natūraliu būdu per langus, tai atitinka higienos normų reikalavimus. Apgyvendinti asmenys, kurie reguliariai vėdina, prižiūri, tvarko savo kameras, neturi problemų dėl atsirandančio pelėsio ar drėgmės gyvenamosiose kamerose.

15. Dėl pareigūnų elgesio

15.1. Pagal Departamento direktoriaus 2014 m. rugsėjo 10 d. įsakyme Nr. V-362 patvirtintos Laisvės atėmimo vietų apsaugos ir priežiūros instrukcijos (toliau – ir Instrukcija), 6 punktą laisvės atėmimo vietose laikomų asmenų priežiūra – tai visuma organizacinių, inžinerinių ir techninių priemonių bei pareigūnų veiksmų, kuriais siekiama užtikrinti laisvės atėmimo vietose laikomų asmenų nuolatinę elgesio kontrolę. Vadovaudamasis teisės aktais. reglamentuojančiais Lukiškių TI-K pareigūnų pareigų atlikimą, priežiūros posto pareigūnas nuolat stebi suimtuosius bei nuteistuosius per kamerose įrengtas stebėjimo akutes, siekdamas užtikrinti laikomų asmenų nuolatinę elgesio kontrolę jų buvimo vietose, įgyvendindamas nustatytus vidaus tvarkos reikalavimus, užkardydamas konfliktines situacijas ir ypatingų įvykių priežasčių kilimą įstaigoje.

15.2. Pagal TI taisyklių 14.2 punktą kamerose turi būti išorinės ir vidinės metalinės durys, duryse gali būti įrengiama stebėjimo akutė ar langelis ir užsklendžiamas langelis maistui, knygoms ir kitiems daiktams perduoti; langelio durys turi atsidaryti tik į koridoriaus pusę ir gali būti rakinamos. Vidinėse ir išorinėse duryse įtaisomi mechaniniai arba elektromechaniniai užraktai, kad jų negalėtų atsklęsti kameroje laikomi asmenys. Vidinių durų konstrukcija turi būti iš skersinių metalo juostų ir įstatomų į jas strypų. Išorinės ir vidinės durys turi atsidaryti tik į koridoriaus pusę, išorinėms durims įrengiamas atidarymo ribotuvas. Išorinių durų užraktas gali būti montuojamas į sieną. Pažymėtina, kad TI taisyklėse neįvirtinta, jog kamerose būtų įrengti jose esančių sanitarinių mazgų atitvėrimai nuo kameros duryse esančių stebėjimo akučių. Kita vertus, tokių atitvėrimų įrengimas negali būti įtvirtintas, kitaip priežiūros posto pareigūnai negalėtų užtikrinti laikomų asmenų nuolatinę elgesio kontrolę jų buvimo vietose, įgyvendindami nustatytus vidaus tvarkos reikalavimus, užkardydami konfliktines situacijas ir ypatingų įvykių priežasčių kilimą įstaigoje.

15.3. Lukiškių TI-K pareigūnai tarnybos metu su visais įstaigoje laikomais asmenimis bendrauja griežtai vadovaudamiesi Departamento direktoriaus 2004 m. kovo 29 d. įsakyme Nr. 4/07-79 patvirtintų Kalėjimų departamento prie Lietuvos Respublikos teisingumo ministerijos ir jam pavaldžių įstaigų pareigūnų etikos taisyklių reikalavimų, taip pat Tardymo izoliatoriaus vidaus tvarkos taisyklių reikalavimų, stengiasi nepažeisti bendrųjų mandagumo ir etikos principų.

16. Pareiškėjas skundą grindžia abstrakčiais argumentais, reiškia bendro pobūdžio nusiskundimus, nėra konkretumo. Pažymėtina, kad būtina įrodyti, jog tam tikri pareiškėjo skunde minimi Lukiškių TI-K trūkumai tiesiogiai darė įtaką pareiškėjui ir tokia įtaka sukėlė jam konkrečias neigiamas pasekmes. Tam tikras suimtųjų / nuteistųjų privatumo, judėjimo laisvės apribojimas ir su juo susiję neigiami išgyvenimai, patyrimai paprastai yra neišvengiama kalinimo pasekmė, susijusi su jo esme, tikslais ir saugiu vykdymu. Pareiškėjo patirti nepatogumai labiausiai sietini su jo paties elgesiu, kuris lėmė pareiškėjo patekimą į laisvės atėmimo vietą. Pareiškėjo reikalavimas atlyginti neturtinę žalą traktuotinas kaip nesąžiningas noras pasipelnyti valstybės (visų sąžiningų mokesčių mokėtojų) sąskaita.

17. Administraciniai teismai sprendžia bylas dėl žalos, kilusios dėl viešojo administravimo subjektų neteisėtų veiksmų, atlyginimo. Šios žalos atlyginimą įstatymas sieja su žalos atsiradimu dėl neteisėtų viešojo administravimo subjektų veiksmų / neveikimo viešojo administravimo srityje, t. y. žala atlygintina tais atvejais, kai minėti subjektai neįvykdė įstatymuose nustatytos pareigos arba atliko įstatymuose draudžiamus atlikti veiksmus, arba pažeidė bendro pobūdžio pareigą elgtis atidžiai ir rūpestingai (CK 6.246 straipsnis). CK 6.271 straipsnyje nustatyta deliktinė atsakomybė, kai žala atlyginama dėl valdžios institucijų neteisėtų veiksmų; pagal šio straipsnio 4 dalį valstybės civilinė atsakomybė pagal šį straipsnį atsiranda, jeigu valdžios institucijų darbuotojai neveikė taip, kaip pagal įstatymus šios institucijos / jų darbuotojai privalėjo veikti. Deliktinė atsakomybė – viena iš civilinės atsakomybės rūšių, jai atsirasti būtina nustatyti bendrosios civilinės atsakomybės sąlygų visumą, nurodytą CK 6.246–6.249 straipsniuose. Pagal CK 6.247 straipsnį atlyginami tik nuostoliai, kurie gali būti laikomi neteisėtų veiksmų rezultatu. Sprendžiant dėl pareiškėjo skundo pagrįstumo nepakanka nustatyti, kad Lukiškių TI-K pareigūnai (deliktinę atsakomybę reglamentuojančių normų taikymo prasme) neteisėtai veikė / neveikė, bet būtina nustatyti ir tai, ar toks veikimas / neveikimas tiesiogiai lėmė pareiškėjo nurodytos žalos atsiradimą. Civilinė atsakomybė gali būti taikoma tik tuo atveju, jeigu nustatytas žalos padarymo faktas. Žala yra vienas iš civilinės atsakomybės atsiradimo pagrindų, kurio neįrodžius, civilinės atsakomybės santykiai neatsiranda, nes nėra delikto. Nagrinėjamu atveju nėra būtinos CK 6.271 straipsnyje nustatytos valstybės civilinės atsakomybės už žalą, atsiradusią dėl valdžios institucijų neteisėtų veiksmų, sąlygos.

18. Dėl išlaidų, susijusių su bylos nagrinėjimu, atlyginimo

Atsakovės atstovas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo nuostatomis ir LVAT praktika dėl bylinėjimosi išlaidų atlyginimo, nurodo, kad Lukiškių TI-K realiai patyrė bylos dokumentinės medžiagos rengimo išlaidas, kurios priteistinos iš pareiškėjo. Teismo nutartyje Lukiškių TI-K buvo įpareigotas pateikti teismui su ginču susijusią medžiagą, šią medžiagą, kurią Lukiškių TI-K turėjo parengti, vykdydamas minėtą teismo nutartį, sudaro 146 A4 formato lapai. Vadovaujantis Dokumentų parengimo išlaidų atlyginimo tvarkos, patvirtintos Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2000 m. rugsėjo 1 d. nutarime Nr. 1039, 6 ir 7 punktais bei Lietuvos statistikos departamento 2012 m. gruodžio 12 d. informaciniu pranešimu Nr. 29, vieno rašytinio, grafinio A4 formato lapo kopijos parengimas sudaro 0,06 Eur. Taigi, Lukiškių TI-K realiai patirtų išlaidų, susijusių su bylos nagrinėjimu, materialinė išraiška yra 8,76 Eur (146 x 0,06 Eur).

III

IV

Motyvuojamoji dalis

Teismas, išnagrinėjęs skundo ir atsiliepimo motyvus, įvertinęs rašytinius bylos įrodymus, teismo posėdyje pateiktus paaiškinimus, išanalizavęs ginčo teisinį santykį reglamentuojančius teisės aktus,

konstatuoja:

I

1. Pareiškėjas M. K. Lukiškių tardymo izoliatoriuje-kalėjime laikomas (žr. atsiliepimą (b. l. 7–16)):

1.1. laikotarpiu nuo 2013 m. vasario 8 d. iki 2014 m. sausio 10 d.:

– pareiškėjas 2013 m. vasario 8 d. atvyko į Lukiškių TI-K ir buvo uždarytas į kamerą Nr. 208 (plotas – 7,03 m²), kameroje vakare buvo 1 asmuo;

– 2013 m. vasario 9 d. perkeltas į kamerą Nr. 268 (plotas – 7,30 m²); kameroje ryte buvo 1 asmuo, vakare – 2 asmenys;

– 2013 m. vasario 10 d. – 2013 m. vasario 11 d. kameroje Nr. 268 ryte buvo 2, vakare – 2 asmenys;

– 2013 m. vasario 12 d. – 2013 m. vasario 17 d. kameroje Nr. 268 ryte buvo 1 asmuo, vakare – 2 asmenys;

– 2013 m. vasario 18 d. kameroje Nr. 268 ryte buvo 2 asmenys, vakare – 1 asmuo;

– 2013 m. vasario 19 d. – 2013 m. vasario 21 d. kameroje Nr. 268 ryte buvo 1, vakare – 1 asmuo;

– 2013 m. vasario 22 d. išvyko į Pravieniškių pataisos namus-atvirąją koloniją (toliau – ir Pravieniškių PN-AK), 2 sektorių;

– 2013 m. rugpjūčio 30 d. atvyko iš Pravieniškių PN-AK 2 sektoriaus ir buvo uždarytas į kamerą Nr. 119 (plotas – 7,31 m²), kameroje buvo 1 asmuo;

– 2013 m. rugpjūčio 31 d. – 2013 m. rugsėjo 1 d. kameroje Nr. 119 buvo 1 asmuo;

– 2013 m. rugsėjo 2 d. perkeltas į kamerą Nr. 385 (plotas – 6,79 m²), kameroje buvo 11 asmuo;

– 2013 m. rugsėjo 3 d. – 2013 m. rugsėjo 4 d. kameroje Nr. 385 buvo 1 asmuo;

– 2013 m. rugsėjo 5 d. – 2013 m. rugsėjo 6 d. kameroje Nr. 385 buvo 2 asmenys;

– 2013 m. rugsėjo 7 d. kameroje Nr. 385 buvo 3 asmenys;

– 2013 m. rugsėjo 8 d. – 2013 m. rugsėjo 6 d. kameroje Nr. 385 buvo 4 asmenys;

– 2013 m. rugsėjo 10 d. – 2013 m. rugsėjo 11 d. kameroje Nr. 385 buvo 3 asmenys;

– 2013 m. rugsėjo 12 d. kameroje Nr. 385 buvo 1 asmuo;

– 2013 m. rugsėjo 13 d. išvyko į Pravieniškių PN-AK, 2 sektorių;

– 2013 m. rugsėjo 20 d. atvyko iš Pravieniškių PN-AK, 2 sektoriaus, ir buvo uždarytas į kamerą Nr. 112A (plotas – 6,34 m²), kameroje buvo 1 asmuo; vėliau perkeltas į kamerą Nr. 320 (plotas – 7,76 m²), kameroje buvo 1 asmuo;

– 2013 m. rugsėjo 21 d. – 2013 m. rugsėjo 26 d. kameroje Nr. 320 buvo 1 asmuo;

– 2013 m. rugsėjo 27 d. – 2013 m. rugsėjo 29 d. kameroje Nr. 320 buvo 2 asmenys;

– 2013 m. rugsėjo 30 d. kameroje Nr. 320 buvo 1 asmuo;

– 2013 m. spalio 1 d. – 2013 m. spalio 2 d. kameroje Nr. 320 buvo 2 asmenys;

– 2013 m. spalio 3 d. kameroje Nr. 320 buvo 1 asmuo;

– 2013 m. spalio 4 d. išvyko į Pravieniškių PN-AK, 2 sektorių;

– 2013 m. spalio 18 d. atvyko iš Pravieniškių PN-AK, 2 sektoriaus, ir buvo uždarytas į kamerą Nr. 112A (plotas – 6,34 m²), kameroje buvo 1 asmuo;

– 2013 m. spalio 19 d. perkeltas į kamerą Nr. 316 (plotas – 7,18 m²), kameroje buvo 1 asmuo;

– 2013 m. spalio 20 d. – 2013 m. spalio 22 d. kameroje Nr. 316 buvo 1 asmuo;

– 2013 m. spalio 23 d. išvyko į Pravieniškių PN-AK, 2 sektorių;

– 2013 m. lapkričio 13 d. atvyko iš Pravieniškių PN-AK, 2 sektoriaus, ir buvo uždarytas į kamerą Nr. 118 (plotas – 7,38 m²), kameroje buvo 1 asmuo;

– 2013 m. lapkričio 14 d. perkeltas į kamerą Nr. 321 (plotas – 7,70 m²), kameroje buvo 1 asmuo;

– 2013 m. lapkričio 15 d. – 2013 m. lapkričio 20 d. kameroje Nr. 321 buvo 1 asmuo;

– 2013 m. lapkričio 21 d. – 2013 m. lapkričio 22 d. kameroje Nr. 321 buvo 2 asmenys;

– 2013 m. lapkričio 23 d. – 2013 m. lapkričio 26 d. kameroje Nr. 321 buvo 3 asmenys;

– 2013 m. lapkričio 27 d. išvyko į Pravieniškių PN-AK, 2 sektorių;

– 2014 m. sausio 10 d. atvyko iš Laisvės atėmimo vietų ligoninės ir buvo uždarytas į kamerą Nr. 122 (plotas – 7,38 m²), kameroje buvo 4 asmenys.

– 2014 m. liepos 30 d. atvyko į Lukiškių TI-K ir buvo uždarytas į kamerą Nr. 110 (plotas – 7,48 m²), kameroje buvo 1 asmuo; vėliau perkeltas į kamerą Nr. 273 (plotas – 7,79 m²), kameroje buvo 1 asmuo;

– 2014 m. liepos 31 d. – 2014 m. rugsėjo 3 d. kameroje Nr. 273 buvo 2 asmenys;

– 2014 m. rugsėjo 4 d. – 2014 m. rugsėjo 5 d. kameroje Nr. 273 1 asmuo;

– 2014 m. rugsėjo 6 d. – 2014 m. rugsėjo 15 d. kameroje Nr. 273 buvo 2 asmenys;

– 2014 m. rugsėjo 16 d. – 2014 m. rugsėjo 19 d. kameroje Nr. 273 1 asmuo;

– 2014 m. rugsėjo 20 d. kameroje Nr. 273 buvo 2 asmenys;

– 2014 m. rugsėjo 21 d. – 2014 m. rugsėjo 22 d. kameroje Nr. 273 buvo 3 asmenys;

– 2014 m. rugsėjo 23 d. – 2014 m. rugsėjo 27 d. kameroje Nr. 273 buvo 2 asmenys;

– 2014 m. rugsėjo 28 d. – 2014 m. rugsėjo 30 d. kameroje Nr. 273 buvo 3 asmenys;

– 2014 m. spalio 1 d. kameroje Nr. 273 buvo 2 asmenys;

– 2014 m. spalio 2 d. – 2014 m. spalio 5 d. kameroje Nr. 273 buvo 1 asmuo;

– 2014 m. spalio 6 d. perkeltas į kamerą Nr. 357 (plotas – 6,52 m²), kameroje buvo 1 asmuo;

– 2014 m. spalio 7 d. – 2014 m. spalio 9 d. kameroje Nr. 357 buvo 1 asmuo;

– 2014 m. spalio 10 d. perkeltas į kamerą Nr. 374 (plotas – 7,23 m²), kameroje buvo 1 asmuo;

– 2014 m. spalio 11 d. kameroje Nr. 374 buvo 2 asmenys;

– 2014 m. spalio 12 d. – 2014 m. spalio 14 d. kameroje Nr. 374 buvo 3 asmenys;

– 2014 m. spalio 15 d. – 2014 m. spalio 21 d. kameroje Nr. 374 buvo 2 asmenys;

– 2014 m. spalio 22 d. kameroje Nr. 374 buvo 1 asmuo;

– 2014 m. spalio 23 d. perkeltas į kamerą Nr. 319 (plotas – 7,78 m²), kameroje buvo 2 asmenys;

– 2014 m. spalio 24 d. – 2014 m. lapkričio 8 d. kameroje Nr. 319 buvo 2 asmenys;

– 2014 m. lapkričio 9 d. – 2014 m. lapkričio 12 d. kameroje Nr. 319 buvo 3 asmenys;

– 2014 m. lapkričio 13 d. – 2014 m. lapkričio 21 d. kameroje Nr. 319 buvo 4 asmenys;

– 2014 m. lapkričio 22 d. – 2014 m. gruodžio 1 d. kameroje Nr. 319 buvo 3 asmenys;

– 2014 m. gruodžio 2 d. – 2014 m. gruodžio 5 d. kameroje Nr. 319 buvo 4 asmenys;

– 2014 m. gruodžio 6 d. – 2014 m. gruodžio 8 d. kameroje Nr. 319 buvo 3 asmenys;

– 2014 m. gruodžio 9 d. – 2014 m. gruodžio 10 d. kameroje Nr. 319 buvo 2 asmenys;

– 2014 m. gruodžio 11 d. kameroje Nr. 319 buvo 3 asmenys;

– 2014 m. gruodžio 12 d. kameroje Nr. 319 buvo 2 asmenys;

– 2014 m. gruodžio 13 d. – 2014 m. gruodžio 17 d. kameroje Nr. 319 buvo 3 asmenys;

– 2014 m. gruodžio 18 d. – 2014 m. gruodžio 23 d. kameroje Nr. 319 buvo 2 asmenys;

– 2014 m. gruodžio 24 d. – 2014 m. gruodžio 31 d. kameroje Nr. 319 buvo 3 asmenys;

– 2015 m. sausio 1 d. – 2014 m. sausio 15 d. kameroje Nr. 319 buvo 2 asmenys;

– 2015 m. sausio 16 d. kameroje Nr. 319 buvo 1 asmuo;

– 2015 m. sausio 17 d. – 2015 m. vasario 2 d. kameroje Nr. 319 buvo 2 asmenys;

– 2015 m. vasario 3 d. kameroje Nr. 319 buvo 1 asmuo;

– 2015 m. vasario 4 d. – 2015 m. vasario 18 d. kameroje Nr. 319 buvo 2 asmenys;

– 2015 m. vasario 19 d. – 2015 m. vasario 25 d. kameroje Nr. 319 buvo 1 asmuo;

– 2015 m. vasario 26 d. perkeltas į kamerą Nr. 272 (plotas – 7,75 m²), kameroje buvo 1 asmuo;

– 2015 m. vasario 27 d. kameroje Nr. 272 buvo 1 asmuo;

– 2015 m. vasario 28 d. – 2015 m. kovo 1 d. kameroje Nr. 272 buvo 2 asmenys;

– 2015 m. kovo 2 d. perkeltas į kamerą Nr. 243 (plotas – 6,90 m²), kameroje buvo 1 asmuo;

– 2015 m. kovo 3 d. – 2015 m. kovo 9 d. kameroje Nr. 243 buvo 1 asmuo;

– 2015 m. kovo 10 d. perkeltas į kamerą Nr. 73 (plotas – 7,94 m²), kameroje buvo 1 asmuo;

– 2015 m. kovo 11 d. – 2015 m. kovo 19 d. kameroje Nr. 73 buvo 2 asmenys;

– 2015 m. kovo 20 d. perkeltas į kamerą Nr. 207 (plotas – 6,80 m²), kameroje buvo 1 asmuo;

– 2015 m. kovo 21 d. – 2015 m. kovo 29 d. kameroje Nr. 207 buvo 1 asmuo;

– 2015 m. kovo 30 d. perkeltas į kamerą Nr. 72 (plotas – 7,94 m²), kameroje buvo 1 asmuo;

– 2015 m. kovo 31 d. – 2015 m. balandžio 14 d. kameroje Nr. 72 buvo 2 asmenys;

– 2015 m. balandžio 15 d. kameroje Nr. 72 buvo 1 asmuo;

– 2015 m. balandžio 16 d. – 2015 m. gegužės 6 d. kameroje Nr. 72 buvo 2 asmenys;

– 2015 m. gegužės 7 d. perkeltas į kamerą Nr. 61 (plotas – 7,94 m²), kameroje buvo 1 asmuo;

– 2015 m. gegužės 8 d. – 2015 m. birželio 1 d. kameroje Nr. 61 buvo 2 asmenys;

– 2015 m. birželio 2 d. perkeltas į kamerą Nr. 206 (plotas – 6,90 m²), kameroje buvo 1 asmuo;

– 2015 m. birželio 3 d. – 2015 m. birželio 9 d. kameroje Nr. 206 buvo 1 asmuo;

– 2015 m. birželio 10 d. perkeltas į kamerą Nr. 71 (plotas – 7,94 m²), kameroje buvo 1 asmuo;

– 2015 m. birželio 11 d. – 2015 m. birželio 28 d. kameroje Nr. 71 buvo 2 asmenys;

– 2015 m. birželio 29 d. perkeltas į kamerą Nr. 205 (plotas – 6,90 m²), kameroje buvo 1 asmuo;

– 2015 m. birželio 30 d. – 2015 m. liepos 13 d. kameroje Nr. 205 buvo 2 asmenys;

– 2015 m. liepos 14 d. perkeltas į kamerą Nr. 241 (plotas – 6,80 m²), kameroje buvo 1 asmuo;

– 2015 m. liepos 15 d. – 2015 m. rugsėjo 3 d. kameroje Nr. 241 buvo 2 asmenys;

– 2015 m. rugsėjo 4 d. perkeltas į kamerą Nr. 223 (plotas – 6,83 m²), kameroje buvo 1 asmuo;

– 2015 m. rugsėjo 5 d. – 2015 m. rugsėjo 8 d. kameroje Nr. 223 buvo 1 asmuo;

– 2015 m. rugsėjo 9 d. – 2015 m. rugsėjo 28 d. kameroje Nr. 223 buvo 2 asmenys;

– 2015 m. rugsėjo 29 d. perkeltas į kamerą Nr. 234 (plotas – 6,86 m²), kameroje buvo 1 asmuo;

– 2015 m. rugsėjo 30 d. – 2015 m. spalio 11 d. kameroje Nr. 234 buvo 1 asmuo;

– 2015 m. spalio 12 d. perkeltas į kamerą Nr. 233 (plotas – 6,90 m²), kameroje buvo 1 asmuo;

– 2015 m. spalio 13 d. – 2015 m. lapkričio 11 d. kameroje Nr. 233 buvo 1 asmuo;

– 2015 m. lapkričio 12 d. perkeltas į kamerą Nr. 60 (plotas – 7,94 m²), kameroje buvo 1 asmuo;

– 2015 m. lapkričio 13 d. – 2015 m. gruodžio 23 d. kameroje Nr. 60 buvo 2 asmenys;

– 2015 m. gruodžio 24 d. kameroje Nr. 60 1 asmuo;

– 2015 m. gruodžio 25 d. – 2015 m. gruodžio 29 d. kameroje Nr. 60 buvo 2 asmenys;

– 2015 m. gruodžio 30 d. – 2015 m. gruodžio 31 d. kameroje Nr. 60 buvo 1 asmuo;

– 2016 m. sausio 1 d. – 2016 m. sausio 5 d. kameroje Nr. 60 buvo 2 asmenys;

– 2016 m. sausio 6 d. – 2016 m. sausio 13 d. kameroje Nr. 60 buvo 2 asmuo;

– 2016 m. sausio 14 d. – 2016 m. vasario 22 d. kameroje Nr. 60 buvo 2 asmenys.

2. Vilniaus visuomenės sveikatos centras, vadovaudamasis HN 76:2010 atlikęs tiesioginę valstybinę operatyviąją visuomenės sveikatos saugos kontrolę, 2013 m. spalio 24 d. patikrinimo akte Nr. 13(13.3)-13.16-1292, be kita ko, nustatė, kad kameroje Nr. 112A vėdinimas, santykinė oro drėgmė atitinka nustatytus reikalavimus, kameroje pelėsio, graužikų ar buitinių parazitų buvimo nenustatyta (b. l. 86–87).

3. Lukiškių TI-K (užsakovas) ir UAB „Dezinfa“ (vykdytojas) 2013 m. gruodžio 30 d. sudarė sutartį Nr. VLN-P-2013/255 12 mėn. terminui, pagal kurią vykdytojas įsipareigojo, be kita ko: sutartyje nurodytose Lukiškių TI-K patalpose (taip pat ir miegamosiose ir pirties patalpose) teikti kenkėjų kontrolės paslaugas; lankyti objektą ir atlikti pelių ir žiurkių kontrolę ir deratizaciją 2 kartus per kalendorinį mėnesį; lankyti objektą ir atlikti tarakonų, skruzdėlių, blusų, utėlių kontrolę ir dezinsekciją 2 kartus per kalendorinį mėnesį; apsilankymo objekte metu stebėti, ar objekte atsirado sutarties 2.1.1 ir 2.1.2 punktuose nenurodytų kenkėjų, o jiems atsiradus, informuoti užsakovą ir organizuoti kenkėjų naikinimą (b. l. 152–154).

4. Lukiškių TI-K (užsakovas) ir UAB „Kenkėjų kontrolės tarnyba“ (vykdytoja) 2015 m. sausio 2 d. sudarė paslaugų teikimo sutartį Nr. 575/18, pagal kurią vykdytoja, be kita ko, įsipareigojo: savo lėšomis ir darbo jėga atlikti šioje sutartyje nustatytų užsakovo patalpų priežiūrą, išaiškinant buitinių kenkėjų (vabzdžių ir graužikų) buvimą ir atlikti jų naikinimą; lankyti objektą 4 kartus per mėnesį ir atlikti tyrimus, nustatant kenkėjų rūšį, lokalizacijos vietas, patekimo kelius ir nustatyti kenkėjų kontrolės priemones; lankyti objektą 4 kartus per mėnesį ir užsakovo nurodytose patalpose profilaktiškai stebėti užkrėstumą kenkėjais, savo medžiagomis ir darbo jėga užtikrinti kenkėjų naikinimą; užsakovui pranešus apie pastebėtus kenkėjus, atlikti intensyvius naikinimo darbus ne ilgiau kaip per 3 darbo dienas (b. l. 156–158).

5. Lukiškių TI-K (užsakovas) ir UAB „Kenkėjų kontrolės tarnyba“ (vykdytoja) 2015 m. gruodžio 30 d. sudarė paslaugų teikimo sutartį Nr. 575/18-298, pagal kurią vykdytoja, be kita ko, įsipareigojo: savo lėšomis ir darbo jėga atlikti šioje sutartyje nustatytų užsakovo patalpų priežiūrą, išaiškinant buitinių kenkėjų (vabzdžių ir graužikų) buvimą ir atlikti jų naikinimą; lankyti objektą 4 kartus per mėnesį ir atlikti tyrimus, nustatant kenkėjų rūšį, lokalizacijos vietas, patekimo kelius, ir nustatyti kenkėjų kontrolės priemones; lankyti objektą 4 kartus per mėnesį ir užsakovo nurodytose patalpose profilaktiškai stebėti užkrėstumą kenkėjais, savo medžiagomis ir darbo jėga užtikrinti kenkėjų naikinimą; užsakovui pranešus apie pastebėtus kenkėjus, atlikti intensyvius naikinimo darbus ne ilgiau kaip per 3 darbo dienas (b. l. 159–161).

6. Remiantis Lietuvos teismų informacinės sistemos „Liteko“ duomenimis, Vilniaus apygardos administracinis teismas, išnagrinėjęs administracinę bylą pagal pareiškėjo M. K. skundą atsakovei Lietuvos valstybei, atstovaujamai Lukiškių tardymo izoliatoriaus-kalėjimo, dėl neturtinės žalos atlyginimo (skundžiamas laikotarpis – nuo 2014 m. sausio 10 d. iki 2014 m. gruodžio 12 d., tačiau atsižvelgiant į skundo teismui išsiuntimo datą (2014 m. liepos 15 d.) vertintos aplinkybės nuo 2014 m. sausio 10 d. iki 2014 m. liepos 14 d. (imtinai)), 2015 m. vasario 23 d. sprendime administracinėje byloje Nr. I-4427-815/2015 (teisminio proceso Nr. 3-61-3-03522-2014-2) pareiškėjo skundą tenkino iš dalies: priteisė pareiškėjui M. K. iš Lietuvos valstybės, atstovaujamos Lukiškių tardymo izoliatoriaus-kalėjimo, 300 Eur neturtinės žalos atlyginimą už 7 dienas, praleistas netinkamomis laikymo sąlygomis Lukiškių TI-K (nuo 2014 m. birželio 21 d. iki 2014 m. birželio 27 d.). Šis sprendimas nebuvo skundžiamas apeliacine tvarka.

II

1. Pareiškėjas M. K. prašo teismą priteisti iš Lietuvos valstybės, atstovaujamos Lukiškių tardymo izoliatoriaus–kalėjimo ir Lietuvos Respublikos teisingumo ministerijos, neturtinę žalą – 30 000 Eur. Nors pareiškėjas prašo priteisti neturtinę žalą dėl Lukiškių TI-K laikymo sąlygų, susijusių su sanitariniu mazgu, jo stebėjimu, bei tualetinio popieriaus neišdavimu, tačiau teismas privalo ex officio įvertinti ir kitas laikymo sąlygas, nes teismas pagal Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo praktiką turi kompleksiškai įvertinti visas laikymo sąlygas.

2. Nagrinėjamoje administracinėje byloje kyla ginčas, ar pareiškėjas M. K. Lukiškių tardymo izoliatoriuje-kalėjime buvo laikomas tinkamomis sąlygomis. Pasak pareiškėjo, jam laisvė buvo apribota pažeidžiant galiojančius teisės aktus, nes jis buvo laikomas antisanitarinėmis, nežmoniškomis sąlygomis. Pabrėžtina, kad Lietuvos Respublikos sveikatos apsaugos ministro 2010 m. kovo 30 d. įsakymu Nr. V-241 „Dėl Lietuvos higienos normos HN 76:2010 „Laisvės atėmimo vietos: Bendrieji sveikatos saugos reikalavimai“ patvirtinimo“ patvirtintoje Lietuvos higienos normoje HN 76:2010 „Laisvės atėmimo vietos: Bendrieji sveikatos saugos reikalavimai“ bei Lietuvos Respublikos sveikatos apsaugos ministro 2015 m. rugpjūčio 3 d. įsakymu Nr. V-908 „Dėl Lietuvos higienos normos HN 134:2015 „Laisvės atėmimo vietų ir teritorinių policijos įstaigų areštinių sveikatos saugos reikalavimai“ patvirtinimo“ patvirtintoje Lietuvos higienos normoje HN 134:2015 „Laisvės atėmimo vietų ir teritorinių policijos įstaigų areštinių sveikatos saugos reikalavimai“ minimalūs vienam kaliniui tenkantys kameros plotai nėra numatyti, o Kalėjimų departamento prie Lietuvos Respublikos teisingumo ministerijos direktoriaus 2010 m. gegužės 11 d. įsakyme Nr. V-124 (įsigaliojo nuo 2010 m. gegužės 14 d.) nustatyta, jog vienam asmeniui, laikomam Lukiškių tardymo izoliatoriaus-kalėjimo kameroje, turi tekti ne mažiau kaip 3,6 kv. m ploto. Taigi, 3,6 kv. m. plotas turi būti vertinimo kriterijumi šioje administracinėje byloje, nes M. K. keliamas ginčas apima laikotarpį nuo 2013 m. vasario 8 d. iki 2016 m. vasario 22 d. (b. l. 7-16).

3. Nagrinėjamoje administracinėje byloje sprendžiant, ar pareiškėjo prašymas yra pagrįstas ir gali būti tenkintinas, pažymėtina, jog Lietuvos Respublikos civilinio kodekso 6.250 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad neturtinė žala yra asmens fizinis skausmas, dvasiniai išgyvenimai, nepatogumai, dvasinis sukrėtimas, emocinė depresija, pažeminimas, reputacijos pablogėjimas, bendravimo galimybių sumažėjimas ir kita, teismo įvertinti pinigais. Lietuvos Respublikos viešojo administravimo įstatymo 42 straipsnyje nustatyta, kad turtinė ir neturtinė žala, atsiradusi dėl viešojo administravimo subjektų neteisėtų aktų, atlyginama Civilinio kodekso ir kitų įstatymų nustatyta tvarka. Civilinio kodekso 6.271 straipsnio 1 dalyje, be kita ko, nustatyta, kad žalą, atsiradusią dėl valstybės valdžios institucijų neteisėtų aktų, privalo atlyginti valstybė iš valstybės biudžeto, nepaisydama konkretaus valstybės tarnautojo ar kito valstybės valdžios institucijos darbuotojo kaltės. Valstybės civilinė atsakomybė dėl valstybės valdžios institucijų neteisėtų aktų atsiranda, jeigu valdžios institucijų darbuotojai neveikė taip, kaip pagal įstatymus šios institucijos ar jų darbuotojai privalėjo veikti (Civilinio kodekso 6.271 straipsnio 4 dalis). Valstybės civilinė atsakomybė pagal Civilinio kodekso 6.271 straipsnio 1 dalį atsiranda esant trims būtinoms sąlygoms: 1) neteisėtiems veiksmams (Civilinio kodekso 6.246 straipsnis); 2) priežastiniam ryšiui tarp neteisėtų veiksmų ir atsiradusios žalos (Civilinio kodekso 6. 247 straipsnis); 3) teisės pažeidimu padarytai žalai (Civilinio kodekso 6.249 straipsnis). Šios rūšies žalos atlyginimo specifika yra tokia, kad nebūtina nustatyti neteisėtus veiksmus įvykdžiusio subjekto kaltės, t. y. valstybė atsiradusią žalą atlygina visiškai, nepaisydama konkretaus valstybinės valdžios institucijos darbuotojo kaltės. Neįrodžius bent vienos iš minėtų būtinųjų civilinės atsakomybės sąlygų, žalos atlyginimas negalimas, nes žalai atlyginti nėra teisinio pagrindo (Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2010 m. lapkričio 15 d. nutartis administracinėje byloje Nr. A525-1355/2010).

Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas 2011 m. spalio 20 d. sprendime administracinėje byloje Nr. A858-2233/2011 konstatavo:

„Lietuvos Respublikos Konstitucinis Teismas yra nurodęs, kad neturtinė žala yra dvasinė skriauda, kurią tik sąlygiškai galima įvertinti ir kompensuoti materialiai; padarytos moralinės žalos, kaip asmens patirtos dvasinės skriaudos, neretai apskritai niekas (inter alia jokia materiali kompensacija) negali atstoti, nes asmens psichologinės, emocinės ir kitokios būsenos, buvusios iki tol, kol jis patyrė dvasinę skriaudą, neįmanoma sugrąžinti – tokią būseną kai kada (geriausiu atveju) galima tik iš naujo sukurti, panaudojant inter alia materialią (pirmiausia piniginę) kompensaciją už tą moralinę žalą (tai nereiškia, kad kai kada išties nėra neįmanoma vien moralinė satisfakcija už patirtą moralinę žalą). Materiali (piniginė) kompensacija už moralinę žalą, kaip materialus tos moralinės žalos atitikmuo, taip pat turi būti skiriama vadovaujantis visiško (adekvataus) žalos atlyginimo principu, kurio taikymui tokiais atvejais būdingi svarbūs ypatumai, nes tokia materiali kompensacija savo turiniu iš esmės skiriasi nuo pačios moralinės žalos, kuri buvo padaryta ir už kurią yra kompensuojama, turinio ir dėl to (jos dydis nesvarbu) pagal savo prigimtį negali (arba ne visada gali) atstoti patirtos dvasinės skriaudos. Tokios materialios (pirmiausia piniginės) kompensacijos už neturtinę žalą paskirtis – sudaryti materialias prielaidas iš naujo sukurti tai, ko negalima sugrąžinti, kuo teisingiau atlyginti tai, ko asmeniui neretai apskritai niekas – jokie pinigai, joks materialus turtas – negali atstoti (žr. Konstitucinio Teismo 2006 m. rugpjūčio 19 d. nutarimą). Iš esmės analogiška nuostata suformuluota ir Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo praktikoje, kuris yra konstatavęs, jog neturtinės žalos atlyginimas yra glaudžiai susijęs su idėjos, jog pareiškėjas turėtų likti indiferentiškas toms pasekmėms, kurias sukėlė neteisėti valstybės pareigūnų veiksmai, po to, kai ši žala buvo teisingai atlyginta, įgyvendinimu. Kitaip tariant, pareiškėjo, kuris patiria neturtinę žalą, statusas ex post turėtų kiek įmanoma labiau prilygti jo susikurtai gerovei ex ante (Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2008 m. lapkričio 24 d. nutartis administracinėje byloje Nr. A146-1897/2008). Atkreiptinas dėmesys, jog visiško (adekvataus) žalos atlyginimo principo taikymui neturtinės žalos nustatymo (įvertinimo) atvejais būdingi svarbūs ypatumai: neturtinė žala yra skriauda, kurią tik sąlygiškai galima įvertinti ir kompensuoti materialiai. Neturtiniai praradimai susiję su netektimis, kurios negali būti nedelsiant apskaičiuojamos konkrečia materialine ekonomine forma.

Teismų praktikoje (žr., pvz., 2007 m. birželio 26 d. Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo sprendimą administracinėje byloje Nr. A14-653/07; 2008 m. balandžio 16 d. Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo sprendimą administracinėje byloje Nr. A444-619/08; Administracinių teismų praktika, 2008, Nr. 4(14); 2010 m. birželio 23 d. Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo nutartį administracinėje byloje Nr. A858-940/2010) taip pat laikomasi nuostatos, jog neturtinės žalos įrodinėjamas pasižymi specifika, nes neturtinė žala dažnai yra susijusi su fizinio ar dvasinio pobūdžio pakenkimais, kuriuos įrodyti tiesioginiais įrodymais dažnai neįmanoma. Todėl ginčo dėl neturtinės žalos padarymo sprendimui negali būti taikomi tokie patys įrodymų konkretumo standartai. Įrodinėjant neturtinę žalą ypatingą reikšmę įgyja įrodomieji faktai, t. y. tokie faktai, kurie yra pagrindas logine seka daryti išvadą, kad egzistuoja kitas – materialiojo teisinio pobūdžio faktas – neturtinės žalos padarymo faktas. Įrodžius tokius faktus, kurie neabejotinai turėtų sąlygoti neigiamą poveikį nukentėjusiam asmeniui, gali būti konstatuotas ir neturtinės žalos padarymo faktas. Tokiais atvejais bylą nagrinėjantis teismas turi vadovautis ABTĮ 57 straipsnio 6 dalyje įtvirtinta bendrąja įrodymų vertinimo taisykle – vertinti įrodymus pagal vidinį savo įsitikinimą, pagrįstu visapusišku, išsamiu ir objektyviu bylos aplinkybių visumos ištyrimu, vadovaudamasis įstatymu, taip pat teisingumo ir protingumo principais.

Teisėjų kolegija pažymi ir tai, kad teismų praktikoje laikomasi nuostatos, jog kaip neturtinė žala pripažįstamas ne bet koks asmeniui padarytas neigiamas poveikis. Neturtinės žalos buvimas konstatuotinas tuomet, kai neigiamą poveikį asmeniui darę veiksmai yra pakankamai intensyvūs, o ne mažareikšmiai ar smulkmeniški, kad jie yra nepriimtini teigiamos reputacijos ar asmens gero vertinimo požiūriu (žr., pvz., 2006 m. gegužės 17 d. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartį civilinėje byloje Nr. 3K-3-327/2006; 2007 m. lapkričio 15 d. Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo nutartį administracinėje byloje Nr. A17-749/2007).“

4. Teismas sutinka su Lietuvos Respublikos teisingumo ministerijos atsiliepime į skundą išdėstytu požiūriu, jog Ministerijos kompetencijai nepriskirtos funkcijos, susijusios su kalinimo sąlygų nustatymu, Ministerija neįgyvendina laisvės atėmimo vietų modernizavimo plano – šias funkcijas atlieka Kalėjimų departamentas, todėl pareiškėjo nurodyti deklaratyvūs samprotavimai apie laikymo sąlygas ir jų visišką neatitikimą Europos Sąjungos standartams neleidžia teigti, kad Teisingumo ministerija padarė neturtinę žalą pareiškėjui M. K.. Atitinkamai, pareiškėjo reikalavimas priteisti iš Lietuvos valstybės, atstovaujamos Lietuvos Respublikos teisingumo ministerijos, neturtinės žalos atlyginimą atmestinas kaip nepagrįstas.

5. Pabrėžtina, jog byloje nustatyta, kad Vilniaus apygardos administracinis teismas, išnagrinėjęs administracinę bylą pagal pareiškėjo M. K. skundą atsakovei Lietuvos valstybei, atstovaujamai Lukiškių tardymo izoliatoriaus-kalėjimo, dėl neturtinės žalos atlyginimo (skundžiamas laikotarpis – nuo 2014 m. sausio 10 d. iki 2014 m. gruodžio 12 d., tačiau atsižvelgiant į skundo teismui išsiuntimo datą (2014 m. liepos 15 d.) vertintos aplinkybės nuo 2014 m. sausio 10 d. iki 2014 m. liepos 14 d. (imtinai)), 2015 m. vasario 23 d. sprendime administracinėje byloje Nr. I-4427-815/2015 (teisminio proceso Nr. 3-61-3-03522-2014-2) pareiškėjo skundą tenkino iš dalies: priteisė pareiškėjui M. K. iš Lietuvos valstybės, atstovaujamos Lukiškių tardymo izoliatoriaus-kalėjimo, 300 Eur neturtinės žalos atlyginimą už 7 dienas, praleistas netinkamomis laikymo sąlygomis Lukiškių TI-K (nuo 2014 m. birželio 21 d. iki 2014 m. birželio 27 d.). Šis sprendimas nebuvo skundžiamas apeliacine tvarka. Taigi, galiojant įsiteisėjusiam teismo sprendimui, priimtam dėl ginčo tarp tų pačių ginčo šalių, dėl to paties dalyko ir tuo pačiu pagrindu, ši administracinė byla dalyje dėl reikalavimų priteisti neturtinę žalą iš Lietuvos valstybės, atstovaujamos Lukiškių tardymo izoliatoriaus-kalėjimo, vertinant aplinkybes nuo 2014 m. sausio 10 d. iki 2014 m. liepos 14 d. (imtinai), nutrauktina (Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 103 straipsnio 2 punktas).

6. Pareiškėjas M. K. į Lukiškių TI-K atvyko 2013 m. vasario 8 d. (b. l. 7-16), o skundą teismui išsiuntė tik 2016 m. vasario 22 d. (b. l. 3). Atsakovė šioje administracinėje byloje prašo taikyti ieškinio senaties terminą, numatytą Lietuvos Respublikos civilinio kodekso 1.125 straipsnio 8 dalimi, t. y. pareiškėjo reikalavimams dėl padarytos žalos atlyginimo taikytinas trejų metų senaties terminas, 1.127 straipsnio 1 dalimi, pagal kurią senaties terminas pradedamas skaičiuoti nuo tada, kai asmuo įgijo teisę į ieškinį. Teismas pabrėžia, kad jokių teisės aktų nuostatų dėl kamerų ploto reikalavimų laikotarpiu nuo 2013 m. vasario 8 d. iki 2013 m. vasario 21 d. Lukiškių TI-K nepažeidė, be to, nėra nustatyta, kad tokiu laikotarpiu būtų buvę kitokių nepatogumų pareiškėjui. Be to, teismas pabrėžia, kad reikalavimams dėl žalos priteisimo nuo 2013 m. vasario 8 d. iki 2013 m. vasario 21 d. taikytinas senaties terminas. Teismas pabrėžia, kad ieškinio senaties terminas yra itin svarbus institutas santykių stabilumui užtikrinti, be kita ko, reiškiantis ir tai, kad praleidęs šį terminą asmuo yra itin silpnai suinteresuotas savo teisių gynyba. Teismas konstatuoja, kad pareiškėjas M. K. praleido ieškinio senaties terminą žalos atlyginimui laikotarpiui nuo 2013 m. vasario 8 d. iki 2013 m. vasario 21 d., todėl gynė savo teises labai neapdairiai, jo skundo šia apimtimi tenkinti nėra teisinio pagrindo.

7. Kartu pareiškėjas M. K. Lukiškių TI-K buvo ir vėliau, t. y. nuo 2013 m. rugpjūčio 30 d. iki 2013 m. lapkričio 26 d. ir nuo 2014 m. liepos 30 d. iki 2016 m. vasario 22 d. (b. l. 7-16). Apibendrinant kamerų plotų bei tose kamerose laikomų asmenų skaičiaus duomenis, kai tose kamerose buvo laikomas pareiškėjas M. K. (žr. šio sprendimo motyvuojamosios dalies I skyriaus 1 punktą), darytina išvada, jog tuo laikotarpiu kamerose trūko ploto laikomiems asmenims iš viso 137 paras (atsiliepimas (b. l. 7–16)). Pabrėžtina, kad Lukiškių TI-K neveikė taip, kaip pagal įstatymus turėjo veikti, todėl neteisėtumo faktas yra pakankamai įrodytas (žr. analogišką poziciją Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2009 m. sausio 23 d. sprendime administracinėje byloje Nr. A-438-121/2009, taip pat Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2011 m. lapkričio 3 d. nutartyje administracinėje byloje Nr. A143-2810/2011), o jo motyvai, kad jis nėra kaltas dėl šio pažeidimo nėra reikšmingi: pagal Civilinio kodekso 6.271 straipsnio 1 dalies nuostatas šios rūšies žalos atlyginimo specifika yra tokia, kad nebūtina nustatyti neteisėtus veiksmus įvykdžiusio subjekto kaltės, t. y. valstybė atsiradusią žalą atlygina visiškai, nepaisydama konkretaus valstybinės valdžios institucijos darbuotojo kaltės.

8. Teismų praktikoje pripažįstama, kad neturtinės žalos įrodinėjimas pasižymi specifika, kadangi neturtinė žala dažnai yra susijusi su fizinio ar dvasinio pobūdžio pakenkimais, kuriuos įrodyti tiesioginiais įrodymais ne visada įmanoma. Todėl įrodinėjant neturtinę žalą ypatingą reikšmę įgyja įrodomieji faktai, t. y. tokie faktai, kurie yra pagrindas logine seka daryti išvadą, kad egzistuoja kitas – materialiojo teisinio pobūdžio faktas – neturtinės žalos padarymo faktas. Įrodžius tokius faktus, kurie neabejotinai turėtų sąlygoti neigiamą poveikį nukentėjusiajam asmeniui (neigiamus fizinius ar dvasinius išgyvenimus), gali būti konstatuotas ir neturtinės žalos padarymo faktas (Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2007 m. birželio 26 d. sprendimas administracinėje byloje Nr. A14-653/2007; 2008 m. balandžio 16 d. sprendimas administracinėje byloje Nr. A444- 619/2008 ir kt.). Tai, kad asmuo, kuris yra kalinamas nepriimtinomis sąlygomis, patiria neturtinę žalą, kaip ji yra apibrėžta Civilinio kodekso 6.250 straipsnio 1 dalyje, yra konstatuota Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo praktikoje (administracinė byla Nr. A143-1966/2008, Nr. A502-913/2011 ir kt.). Nagrinėjamoje byloje, atsižvelgiant į nustatytas aplinkybes, susijusias su pareiškėjo kalinimo Lukiškių TI-K kamerų patalpose sąlygomis, teismas daro išvadą, kad pareiškėjo teiginiai, jog kalinimas tokiomis sąlygomis padarė jam įvairių nepatogumų, yra įrodytas.

Civilinio kodekso 6.250 straipsnio 2 dalyje nurodyta, kad teismas, nustatydamas neturtinės žalos dydį, atsižvelgia į jos pasekmes, šią žalą padariusio asmens kaltę, jo turtinę padėtį, padarytos turtinės žalos dydį bei kitas turinčias reikšmės bylai aplinkybes, taip pat į sąžiningumo, teisingumo ir protingumo kriterijus. Atlygintinos neturtinės žalos dydžio nustatymas yra teismo prerogatyva. Tai reiškia, kad nustatant atlygintinos neturtinės žalos dydį turi būti taikomi kriterijai, nurodyti Civilinio kodekso 6.250 straipsnio 2 dalyje, tame tarpe ir sąžiningumo, teisingumo bei protingumo principai. Teismų praktikoje pripažįstama ir tai, kad asmens pažeista neturtinė teisė kai kuriais atvejais teismo gali būti apginta nepriteisiant neturtinės žalos atlyginimo pinigais. Europos Žmogaus Teisių Teismas (toliau – ir EŽTT), gindamas Žmogaus teisių ir pagrindinių laisvių apsaugos konvencijoje įvirtintas pagrindines žmogaus teises ir laisves, neretai konstatuoja, kad teisės pažeidimo pripažinimas savaime yra pakankama ir teisinga satisfakcija už patirtą skriaudą (EŽTT 2000 m. spalio 10 d. sprendimas byloje D. prieš Lietuvą, 2006 m. spalio 10 d. sprendimas byloje L. L. prieš Prancūziją). Taigi, teisės pažeidimo pripažinimas bylose, susijusiose su neturtinės žalos atlyginimu, tam tikrais atvejais gali būti savarankiškas pažeistų asmens teisių gynimo būdas. Neturtinės žalos atlyginimas pinigais priteisiamas, jeigu konkrečiu atveju nustatoma, kad teisės pažeidimo pripažinimo nepakanka pažeistai teisei apginti (EŽTT 2003 m. lapkričio 6 d. sprendimas byloje M. prieš Lietuvą). Tokios pozicijos laikomasi ir Lietuvos Aukščiausiojo Teismo praktikoje (žr. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus išplėstinės teisėjų kolegijos 2008 m. sausio 2 d. nutartį civilinėje byloje Nr. 3K-7-2/2008). Analogiška praktika nuosekliai formuojama ir Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo nagrinėjamose bylose dėl neturtinės žalos atlyginimo (2007 m. liepos 19 d. nutartis administracinėje byloje Nr. A2-718/2007; 2008 m. balandžio 16 d. sprendimas administracinėje byloje Nr. A444-619/2008; 2010 m. spalio 15 d. nutartis administracinėje byloje Nr. A146-1240/2011; 2012 m. sausio 26 d. nutartis administracinėje byloje Nr. A756-143/2012 ir kt.).

Šio pobūdžio bylose Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo praktikoje konstatuojama, kad neturtinė žala turi būti atlyginama pinigais (žr. Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2009 m. sausio 23 d. sprendime administracinėje byloje Nr. A-438-121/2009, taip pat Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2011 m. lapkričio 3 d. nutartyje administracinėje byloje Nr. A143-2810/2011). Kartu pabrėžtina, kad neturtinės žalos prigimtis lemia, jog nėra galimybės šią žalą tiksliai apibrėžti, ją apčiuopti, grąžinti nukentėjusį asmenį į buvusią padėtį ar rasti tokios žalos tikslų piniginį ekvivalentą. Dėl to įstatyme nustatyti tik kriterijai, į kuriuos privalo atsižvelgti teismas, nustatydamas neturtinės žalos atlyginimo dydį kiekvienu konkrečiu atveju. Kartu negalimumas neturtinės žalos tiksliai apibrėžti ir visiškai atlyginti materialiai nereiškia, kad gali būti reikalaujama neproporcingos kompensacijos. Pareikalavus nerealaus dydžio kompensacijos, o teismui ją priteisus, gali būti paneigta neturtinės žalos atlyginimo esmė, paverčiant tai nepagrįstu uždarbiavimu. Atsižvelgiant į tai, piniginės kompensacijos neturtinei žalai atlyginti dydis kiekvienu konkrečiu atveju nustatomas teismo nagrinėjamoje byloje pagal įstatyme nustatytus ir teismo reikšmingais pripažintus kriterijus (Civilinio kodekso 6.250 straipsnio 2 dalis), vadovaujantis sąžiningumo, protingumo ir teisingumo principais (Civilinio kodekso 1.5 straipsnis) (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus 2010 m. lapkričio 23 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-465/2010, Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2010 m. lapkričio 29 d. nutartis administracinėje byloje Nr. A858-1452/2010).

Teismas pabrėžia, kad pareiškėjo apgyvendinimas perpildytoje patalpoje negali būti vertinamas tik kaip mažareikšmis ar smulkmeniškas pažeidimas. Kartu atkreiptinas dėmesys, kad Lukiškių TI-K stengiamasi palaikyti tvarką: antai, Lukiškių TI-K (užsakovas) ir UAB „Dezinfa“ (vykdytojas) 2013 m. gruodžio 30 d. sudarė sutartį Nr. VLN-P-2013/255 12 mėn. terminui, pagal kurią vykdytojas įsipareigojo, be kita ko: sutartyje nurodytose Lukiškių TI-K patalpose (taip pat ir miegamosiose ir pirties patalpose) teikti kenkėjų kontrolės paslaugas; lankyti objektą ir atlikti pelių ir žiurkių kontrolę ir deratizaciją 2 kartus per kalendorinį mėnesį; lankyti objektą ir atlikti tarakonų, skruzdėlių, blusų, utėlių kontrolę ir dezinsekciją 2 kartus per kalendorinį mėnesį; apsilankymo objekte metu stebėti, ar objekte atsirado sutarties 2.1.1 ir 2.1.2 punktuose nenurodytų kenkėjų, o jiems atsiradus, informuoti užsakovą ir organizuoti kenkėjų naikinimą (b. l. 152–154); Lukiškių TI-K (užsakovas) ir UAB „Kenkėjų kontrolės tarnyba“ (vykdytoja) 2015 m. sausio 2 d. sudarė paslaugų teikimo sutartį Nr. 575/18, pagal kurią vykdytoja, be kita ko, įsipareigojo: savo lėšomis ir darbo jėga atlikti šioje sutartyje nustatytų užsakovo patalpų priežiūrą, išaiškinant buitinių kenkėjų (vabzdžių ir graužikų) buvimą ir atlikti jų naikinimą; lankyti objektą 4 kartus per mėnesį ir atlikti tyrimus, nustatant kenkėjų rūšį, lokalizacijos vietas, patekimo kelius ir nustatyti kenkėjų kontrolės priemones; lankyti objektą 4 kartus per mėnesį ir užsakovo nurodytose patalpose profilaktiškai stebėti užkrėstumą kenkėjais, savo medžiagomis ir darbo jėga užtikrinti kenkėjų naikinimą; užsakovui pranešus apie pastebėtus kenkėjus, atlikti intensyvius naikinimo darbus ne ilgiau kaip per 3 darbo dienas (b. l. 156–158); Lukiškių TI-K (užsakovas) ir UAB „Kenkėjų kontrolės tarnyba“ (vykdytoja) 2015 m. gruodžio 30 d. sudarė paslaugų teikimo sutartį Nr. 575/18-298, pagal kurią vykdytoja, be kita ko, įsipareigojo: savo lėšomis ir darbo jėga atlikti šioje sutartyje nustatytų užsakovo patalpų priežiūrą, išaiškinant buitinių kenkėjų (vabzdžių ir graužikų) buvimą ir atlikti jų naikinimą; lankyti objektą 4 kartus per mėnesį ir atlikti tyrimus, nustatant kenkėjų rūšį, lokalizacijos vietas, patekimo kelius, ir nustatyti kenkėjų kontrolės priemones; lankyti objektą 4 kartus per mėnesį ir užsakovo nurodytose patalpose profilaktiškai stebėti užkrėstumą kenkėjais, savo medžiagomis ir darbo jėga užtikrinti kenkėjų naikinimą; užsakovui pranešus apie pastebėtus kenkėjus, atlikti intensyvius naikinimo darbus ne ilgiau kaip per 3 darbo dienas (b. l. 159–161). Be to, įvertinus Vilniaus visuomenės sveikatos centro 2013 m. spalio 24 d. patikrinimo aktą Nr. 13(13.3)-13.16-1292, kuriame, be kita ko, nustatyta, jog kameroje Nr. 112A vėdinimas, santykinė oro drėgmė atitinka nustatytus reikalavimus, kameroje pelėsio, graužikų ar buitinių parazitų buvimo nenustatyta (b. l. 86–87), darytina išvada, kad M. K. didžiausias nepatogumas buvo susijęs su ploto trūkumu. Kartu teismas nustatė, kad sanitariniuose mazguose nebuvo durelių (b. l. 14), todėl pareiškėjas turėjo nepatogumų dėl sanitariniame mazge nesančio privatumo. Aplinkybės, jog pareiškėjui buvo išduodama nepakankamai tualetinio popieriaus, nepasitvirtino.

Teismas daro išvadą, jog didžiausi pažeidimai buvo susiję būtent su ploto trūkumu, tačiau, vadovaudamasis Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo praktika, kompleksiškai įvertina ir kitus smulkesnius pažeidimus, kurie turi įtakos nustatant žalos dydį.

9. Teismas, pakartodamas, kad pareiškėjo apgyvendinimas perpildytoje patalpoje negali būti vertinamas tik kaip mažareikšmis ar smulkmeniškas pažeidimas, atsižvelgdamas į pažeidimo mastą, šio pažeidimo trukmę (137 paras pareiškėjas M. K. Lukiškių TI-K buvo laikomas netinkamai), į tai, kad nenustatyta, jog pareiškėjui padaryta žala sveikatai, į Lietuvoje pareiškėjo buvimo Lukiškių TI-K laikotarpiu egzistavusias ekonomines darbo užmokesčio (minimali mėnesinė alga 2013 m. sausio 1 d. – 2014 m. rugsėjo 30 d. buvo 1000 Lt (žr. Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2012 m. gruodžio 19 d. nutarimą Nr. 1543 „Dėl minimaliojo darbo užmokesčio didinimo“), nuo 2014 m. spalio 1 d. iki 2014 m. gruodžio 31 d. – 1035 Lt, nuo 2015 m. sausio 1 d. iki 2015 m. birželio 20 d. – 300 eurų (žr. Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2014 m. rugsėjo 24 d. nutarimą Nr. 972 „Dėl minimaliojo darbo užmokesčio“), nuo 2015 m. liepos 1 d. iki 2015 m. gruodžio 31 d. – 325 eurai (žr. Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2015 m. birželio 17 d. nutarimą Nr. 615 „Dėl minimaliojo darbo užmokesčio“), o nuo 2016 m. sausio 1 d. – 350 eurų (žr. Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2015 m. gruodžio 2 d. nutarimą Nr. 1240 „Dėl minimaliojo darbo užmokesčio“)) bei gyvenimo sąlygas, pareiškėjui padarytos neturtinės žalos dydis įvertinamas 1400 eurų, kuri priteistina iš Lietuvos valstybės, atstovaujamos Lukiškių TI-K. Ypač pabrėžtina, kad teismas, vertindamas neturtinės žalos dydį, remiasi Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2016 m. kovo 8 d. nutartimi administracinėje byloje Nr. A-331-858/2016, kurioje už 169 netinkamo kalinimo dienų buvo priteista 1500 eurų. Teismo vertinimu, didesnės negu 1400 eurų neturtinės žalos priteisimas šioje administracinėje byloje būtų vertintinas kaip nepagrįstas pareiškėjo uždarbiavimas.

10. Atsakovė prašo atlyginti bylinėjimosi išlaidas, tačiau, tenkinus pareiškėjo skundą iš dalies, šis prašymas atmestinas kaip nepagrįstas (Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 40 straipsnio 1 dalis).

Rezoliucinė dalis

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 84–87 straipsniais, 88 straipsnio 5 punktu, 103 straipsnio 2 punktu, 132 straipsnio 1 dalimi, 133 straipsniu,

nusprendžia:

Administracinę bylą Nr. I-6165-815/2016 (teisminio proceso Nr. 3-61-3-00799-2016-7) dalyje dėl reikalavimų priteisti neturtinę žalą iš Lietuvos valstybės, atstovaujamos Lukiškių tardymo izoliatoriaus-kalėjimo, vertinant aplinkybes nuo 2014 m. sausio 10 d. iki 2014 m. liepos 14 d. (imtinai), nutraukti.

Pareiškėjo M. K. skundą tenkinti iš dalies.

Priteisti pareiškėjui M. K., a. k. (duomenys neskelbtini) iš Lietuvos valstybės, atstovaujamos Lukiškių tardymo izoliatoriaus-kalėjimo, 1 400 Eur (vieną tūkstantį keturis šimtus eurų) neturtinės žalos atlyginimo už jo netinkamą laikymą Lukiškių tardymo izoliatoriuje-kalėjime nuo 2013 m. rugpjūčio 30 d. iki 2013 m. lapkričio 26 d. bei nuo 2014 m. liepos 30 d. iki 2016 m. vasario 22 d. (su pertraukomis netinkamai laikytas 137 paras).

Likusią skundo dalį atmesti kaip nepagrįstą.

Sprendimas per vieną mėnesį nuo jo paskelbimo apeliaciniu skundu gali būti skundžiamas Lietuvos vyriausiajam administraciniam teismui, paduodant apeliacinį skundą tiesiogiai Lietuvos vyriausiajam administraciniam teismui arba per Vilniaus apygardos administracinį teismą.