- Teismas
- Kauno apygardos teismas
- Dokumentas
- Sprendimas
- Data
- 2014-03-25
- Bylos Nr.
- 2A-452-259/2014
- Teisminio proceso Nr.
- 2-21-3-02838-2012-4
- Bylos rūšis
- civilinė byla
- Teisėjai
- Gintautas Koriaginas, Arvydas Žibas, Galina Blaževič
- Atsakovas
- G. V., Kauno miesto savivaldybės Civilinė
- Ieškovas
- E. K.
- Kategorijos
- 22.7pavadinimo nepavyko patikrinti
- 44.2.4.2pavadinimo nepavyko patikrinti
- 121.14pavadinimo nepavyko patikrinti
- 121.21pavadinimo nepavyko patikrinti
Kauno apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų: Galinos Blaževič, Gintauto Koriagino ir Arvydo Žibo (kolegijos pirmininko ir pranešėjo), teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal atsakovės G. V. apeliacinį skundą dėl Kauno apylinkės teismo 2013 m. spalio 31 d. sprendimo civilinėje byloje Nr. 2-2477-214/2013 pagal ieškovo E. K. ieškinį atsakovams G. V. ir Kauno miesto savivaldybės Civilinė metrikacijos skyriui dėl neturtinės žalos atlyginimo.
Aprašomoji dalis
Teisėjų kolegija nustatė:
I. Ginčo esmė
Ieškovas E. K. kreipėsi į Kauno apylinkės teismą su ieškiniu (t. 1, b. l. 3-5), kuriuo prašė priteisti iš atsakovų G. V. ir Kauno miesto savivaldybės administracijos Civilinės metrikacijos skyriaus po 70 000 litų iš kiekvieno neturtinės žalos atlyginimui, kurią ieškovas patyrė dėl jo tėvo V. K. ir G. V. bažnytinės santuokos sudarymo 2009-08-30 prieš pat V. K. mirtį, kuri įvyko 2009-08-31. Santuoka Kauno m. Civilinės metrikacijos biure G. V. pareiškimu buvo įregistruota 2009-09-02, t.y. jau po V. K. mirties. 2012-06-25 Kauno rajono apylinkės teismo sprendimu tenkinant ieškovo ir jo brolio ieškinį Kauno m. CMB įpareigotas: panaikinti 2009-09-01 paduotą prašymą apskaityti santuoką, sudarytą 2009-08-30 Kauno Stačiatikių Apreiškimo Parapijoje, tarp V. K. ir G. V.; Kauno m. CMB 2009-09-02 apskaitytos santuokos sudarymo įrašą Nr.1752 tarp V. K. ir G. V. bei santuokos tarp V. K. ir G. V. liudijimą, išduotą 2009-09-02 Kauno m. M. V. K. buvo sunkus ligonis, jo būklė buvo sunki, jis nevaikščiojo, sunkiai kalbėjo, buvo sutrikusi jo orientacija ir atmintis, 2009-08-30, t.y. santuokos sudarymo dieną, kontaktas su juo buvo minimalus, jis neatsakė į klausimus ir 2009-08-31 mirė. Ieškovas sužinojęs apie jo tėvo V. K. ir G. V. santuokos sudarymą bei jos įregistravimą Kaumo m. CMB , patyrė didelius fizinius ir dvasinius išgyvenimus. Atsakovės G. V. veiksmus sudarant santuoką su jo tėvu prieš pat tėvo mirtį vertina įžūliais ir ciniškais. Dėl minėtos santuokos neteisėto sudarymo jis prarado daug sveikatos dėl fizinių ir dvasinių išgyvenimų, jį slegia nervinė įtampa, sutriko miegas, atsirado nebūti galvos skausmai, sustreikavo širdis, apėmė depresija, jautėsi pažemintas ir paniekintas. Dėl to iki šiol negali nurimti, pastoviai vartoja vaistus ir lankosi pas neurologą. Šie sunkūs fiziniai ir dvasiniai išgyvenimai pagal CK 6.250 str. sudaro neturtinę žalą, kurią lygiomis dalimis turi atlyginti atsakovai. Įvertindamas atsakovės G. V. godumo ir klastos bei CMB neatsakingą darbą, neturtinės žalos iš kiekvieno atsakovo turėtų būti priteisiama po 70 000 litų.
II. Pirmosios instancijos teismo sprendimo esmė
Kauno apylinkės teismas 2013 m. spalio 31 d. sprendimu (t. 1, b. l. 180-186) ieškinį tenkino iš dalies, priteisė ieškovui E. K. iš atsakovės G. V. 5000 litų neturtinei žalai atlyginti, 77 litus žyminio mokesčio, likusioje dalyje ieškinį atmetė, priteisė iš ieškovo E. K. atsakovei G. V. 1860 litų išlaidų advokato pagalbai byloje apmokėti; valstybei 75 litus teismo turėtų išlaidų susijusių su procesinių dokumentų byloje įteikimu. Teismo vertinimu, nors 2012-06-25 sprendimu Kauno rajono apylinkės teismas panaikino V. K. ir G. V. bažnytinės santuokos įregistravimą Kauno m. Civilinės metrikacijos tuometiniame biure, tačiau tai nesukelia šiai institucijai pareigos atlyginti neturtinę žalą dėl šio atlikto veiksmo, nes tai buvo atlikta ne dėl šios institucijos darbuotojų kaltės, bet dėl nesavalaikio duomenų apie mirties faktą registravimo LR Gyventojų registro centrinėje duomenų bazėje. Dėl šių nustatytų aplinkybių ieškinys Kauno m. Civilinės metrikacijos skyriaus atžvilgiu atmestas, nes ne dėl šio skyriaus darbuotojų kaltų veiksmų ieškovas patyrė dvasinius išgyvenimus ir nepatogumus, dėl kurių prašo priteisti neturtinę žalą.
Teismas nustatė, kad atsakovė G. V. suorganizavo ir likus vienai dienai iki V. K. mirties, t.y. 2009-08-30 sudarė su juo bažnytinę santuoką, dėl kurios įregistravimo savo iniciatyva kreipėsi į civilinės metrikacijos įstaigą sekančią dieną, t.y. 2009-09-01 po V. K. mirties įvykusios 2009-08-31, teismui paaiškindama, kad nežinojo apie jo mirtį. Teismas konstatavo, kad atsakovė negalėjo nežinoti apie V. K. mirtį, nes kaip pati nurodė, kad juo rūpinosi, jį lankė ligoninėje, suorganizavo šventiko atvykimą į ligoninę, kurioje gulėjo V. K. dėl sakramento ligoniui suteikimo bei jų santuokos įregistravimo. Teismo vertinimu tiek sudarant santuoką, tiek ją įregistruojant civilinės metrikacijos įstaigoje G. V. įgyvendino savo teises pažeisdama norminiais aktais nustatytą santuokos įregistravimo tvarką, kai negalima santuokos registruoti vienam iš sutuoktinių mirus, apie V. K. mirties faktą labiau tikėtina, kad žinodama, negu kad nežinodama. Sudarydama bažnytinę santuoką su sunkiai sergančiu asmeniu, su kuriuo prieš tai gyveno eilę metų, kuris santuokos sudarymo dieną labiausiai tikėtina, kad dėl ligos negalėjo kalbėti net su gydytoju, teismo vertinimu atsakovė G. V. nesilaikė gerbtinų bendro gyvenimo taisyklių ir geros moralės principų bei atliko veiksmus prieštaraujančius subjektinės teisės, t.y. asmens socialinės galimybės ko nors reikalauti arba veikti, paskirčiai, nes V. K. buvo ligonis, kuris sekančią dieną po santuokos sudarymo mirė, bei geriems papročiams ir visuomenės moralės principams. Šias nustatytas aplinkybes yra pagrindas vertinti piktnaudžiavimu teise CK 1.137 str. prasme, o piktnaudžiaujant teise gali būti pažeistos tam tikros konkrečios neturtinės vertybės, už kurių pažeidimą įstatyme nustatyta galimybė reikalauti atlyginti neturtinę žalą.
Teismas konstatavo, kad atsakovės G. V. veiksmai sudarant santuoką su V. K., susiję su jo sūnaus E. K. privataus gyvenimo dalimi, nes santykiai tarp V. K. ir E. K. nebuvo nutrūkę, jis rūpinosi savo tėvu, ir tai sudarė jo privataus gyvenimo dalį. Nustatyta, kad E. K. yra sergantis, turintis neįgalumą, jam nustatytas 60 procentų netekto darbingumo lygis, ir tai, kad neabejotinai neigiamą įtaką jo sveikatai padarė G. V. suorganizuotos jos ir jo tėvo V. K. santuokos sudarymas likus vienai dienai iki V. K. mirties. Tai ieškovui sukėlė neigiamus išgyvenimus, praradimus, dvasinį skausmą, ieškovas siekdamas nuginčyti santuokos įregistravimą turėjo kreiptis į teismą, dėl to taip pat patyrė dvasinius išgyvenimus, nepatogumus. Teismas sprendė, kad 5000 Lt neturtinės žalos atlyginimas yra pakankamas kompensuoti ieškovo patirtus dvasinius išgyvenimus, sukrėtimus ir nepatogumus.
III. Apeliacinio skundo ir atsiliepimų į apeliacinį skundą argumentai
G. V. apeliaciniu skundu (t. 2, b. l. 6-11) prašo Kauno apylinkės teismo 2013 m. spalio 31 d. sprendimo dalį, kuria iš dalies patenkintas ieškovo E. K. ieškinys panaikinti ir ieškinį atmesti, likusioje dalyje sprendimą palikti nepakeistą bei priteisti iš ieškovo bylinėjimosi išlaidas. Apeliacinis skundas grindžiamas šiais argumentais:
Pirmos instancijos teismas priėmė nepagrįstą ir neteisėtą sprendimą, nes nepritaikė LR CK 6.250 str. 2 dalies, kurią privalėjo pritaikyti, nenurodė kokiu pagrindu sutinkamai su minėta teisės norma gali būti priteistina neturtinė žala, taip pat nenurodė koks įstatymas nagrinėjamoje byloje numato neturtinės žalos priteisimą, neatsižvelgė į atsakovės atsiliepime išdėstytą poziciją dėl ieškinio atmetimo LR CK 6.250 str. 2 dalies pagrindu, todėl pažeidė LR CPK 270 str. 4 d. nuostatas;Pirmosios instancijos teismas netinkamai taikė ir aiškino LR CK 6.246 str. - 6.249 str. pažeidė procesinės teisės normas, kadangi nenustatė būtinų sąlygų atsirasti civilinei atsakomybei. Bendrieji civilinės atsakomybės pagrindai yra žala (nuostoliai), neteisėti veiksmai, priežastinis ryšys tarp žalos (nuostolių) ir neteisėtų veiksmų, kaltė (CK 6.246-6.249 straipsniai). LR CK 6.263 straipsnyje nustatyta, kad iš kiekvieno asmens reikalaujama tokio elgesio, kad niekam nebūtų padaryta žala. Pirmosios instancijos teismas sprendime neteisingai nurodė tariamai atsakovės neteisėtus veiksmus, tačiau remiantis įrodymų visuma nenustatė žalos padarymo fakto, o taip pat nenustatė ir sprendime nepagrindė priežastinio ryšio kiek tariamai atsakovės neteisėti veiksmai įtakojo ieškovo pergyvenimus ir sveikatos būklę, ir kiek šiuos ieškovo ir pergyvenimus įtakojo teisėtai velionio surašytas testamentas, tai yra žinia, kad yra testamentinis įpėdinis ir ieškovas nepaveldės velionio turto pagal įstatymą. Taip pat nukrypo nuo suformuotos Lietuvos Aukščiausiojo Teismo praktikos, nes sprendime nepasisakė dėl priežastinio ryšio, t.y. nenustatė kokia apimtimi ieškovas patyrė dvasinius išgyvenimus dėl jo tėvo V. K. mirties fakto, dėl bylos dėl testamento pripažinimo negaliojančiu, dėl nutrauktų ikiteisminių tyrimų;Pirmosios instancijos teismas pažeidė įrodymų vertinimo taisykles, nustatytas LR CPK 185 straipsnio 1 dalyje bei LR CPK 177 straipsnio ir 178 straipsnio nuostatas ir nukrypo nuo Lietuvos Aukščiausiojo Teismo praktikos, suformuotos 2007 m. lapkričio mėn. 26 d. nutartyje civilinėje byloje Nr. 3K-3-509/2007, 2010 m. kovo 1 d. Lietuvos Aukščiausiojo teismo nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-70/2010, kuriose yra pasisakyta, kad teismas, vertindamas įrodymus, privalo įvertinti visus byloje esančius įrodymus, nesuteikdamas kuriems nors iš jų svaresnės įrodomosios reikšmės, išskyrus prima facie, t. y. oficialius rašytinius įrodymus, turinčius didesnę įrodomąją galią (CPK 197 straipsnio 2 dalis). Nepagrįsta teismo išvada, kad atsakovė apie V. K. mirtį žinojo, kadangi ši teismo išvada yra nepagrįsta ir prieštarauja įrodymams, esantiems prijungtoje civilinėje byloje, iš kurių matyti, kad ieškovas išsivežė velionį V. K. iš ligoninės ir apie tai atsakovei nepranešė. Pažymėjo, kad atsakovė apie V. K. mirtį sužinojo tik 2009-09-01 13 val. ir šis nurodytas faktas nebuvo nuginčytas kitais byloje pateiktais įrodymais. Be to nepagrįsti argumentai dėl sunkios velionio būklės, kadangi iš pateiktų garso ir vaizdo įrašų teismas tokių išvadų negalėjo padaryti, netyrė ar tokia ligonio būsena nebuvo nulemta vaistų, be to, sunki būklė neparodo, kad velionis neišreiškė valios. Teismas nevertino teismo psichiatrinės ekspertizės akto iš kurio matyti, kad 5 dienas iki santuokos sudarymo V. K. sugebėjo suprasti ir valdyti savo veiksmus. V. K. siekis ir atsakovės sutikimas santykius įtvirtinti bažnytiniu santuokos sakramentu teismo neturėtų būti laikomas negatyviu elgesiu, kuriuo yra pažeidžiamos moralės normos;Pirmosios instancijos teismas pažeidė įrodymų vertinimo taisykles, kadangi nepagrindė sprendimo dalies dėl patirtos neturtinės žalos darydamas išvadą, kad ieškovas patyrė neturtinę žalą nevertino įrodymų visumoje. Liudytojos D. K. parodymai apie pablogėjusią sveikatą prieštarauja rašytiniams įrodymam , tai yra ieškovo ligos istorijai iš kurios matyti, kad po 2009 m. rugsėjo mėn. 2 d. jokie sveikatos pablogėjimai nėra užfiksuoti. Būtent tiek Pakaunės ambulatorinė kortelė, tiek ligos istorija iš psichikos sveikatos centro patvirtina, kad ieškinyje nurodyti sveikatos sutrikimai, ligos istorijose užfiksuoti jau 2004 metais (nemiga, galvos skausmai). Be to teismo išvados apie sukeltus neigiamus išgyvenimus dėl santuokos sudarymo prieštarauja teisingumo ir protingumo principui, kadangi iš teismo sprendimo motyvų darytina išvada, kad pergyvenimus sukėlė tik santuoka, tačiau pats mirties faktas ieškovui nesukėlė jokių išgyvenimų ir sveikatos pablogėjimo;Teismas nepagrįstai nurodė, kad atsakovės veiksmai turėtų būti laikomi piktnaudžiavimu teise, kadangi LR CK 1.137 straipsnio 3 dalyje nustatyta, jog draudimas piktnaudžiauti teise, yra tokie veiksmai, kai įgyvendinamos civilinės teises tokiu būdu ir priemonėmis, kurios be teisinio pagrindo pažeistų ar varžytų kitų asmenų teises ar įstatymų saugomus interesus ar darytų žalos kitiems asmenims arba prieštarautų subjektinės teisės paskirčiai. Atsakovės atlikti veiksmai t.y. sudarytos bažnytinės santuokos įtraukimas į apskaitą neturėtų laikomas piktnaudžiavimu teise, kadangi tokius veiksmus įpareigojo atlikti tuo metu galiojęs įstatymas, prašymas institucijos buvo tikrinamas ir jeigu mirties faktas būtų laiku įregistruotas gyventojų registre santuoka būtų neįregistruota. Todėl tiesioginis ryšys tarp santuokos įregistravimo ir tariamų neigiamų ieškovų pasekmių yra dėl institucijų netinkamos sąveikos ir mirties fakto įregistravimo gyventojų registre;Nepagrįstai pirmosios instancijos teismas savo sprendimą grindžia Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2012-05-08 nutartimi civilinėje byloje Nr. 3K-3-220/2012, kadangi šių bylų esmė bei faktinės aplinkybės yra skirtingos, nes nutartis kuria remiasi pirmosios instancijos teismas yra priimta darbo kategorijos byloje bei darbdavio iniciavimo neveiksnumo pripažinimo procesą savo darbuotojui, todėl remtis šia nutartimi sprendžiant šį ginčą nebuvo jokio teisinio pagrindo. Pirmosios instancijos teismas remdamasis minėta nutartimi nukrypo nuo Lietuvos Aukščiausiojo Teismo suformuotos praktikos;Nepagrįsti teismo argumentai, kad atsakovės veiksmai pažeidė ieškovo teisę į jo privatų gyvenimą, nes teismas konstatavo, kad „iš byloje ištirtų įrodymų matyti, kad santykiai tarp V. K. ir E. K. nebuvo nutrūkę jis rūpinosi savo tėvu, ir tai sudarė jo privataus gyvenimo dalį.“ Ši sprendimo dalis yra nepagrįsta ir neteisėta, kadangi pirmosios instancijos teismas išėjo už ieškovo reikalavimų ribų, kadangi ieškovas nurodydamas faktines aplinkybes nebuvo pareiškęs reikalavimo priteisti neturtinę žalą tuo pagrindu, kad buvo pažeista jo teisė į privatų gyvenimą, teismas priimdamas sprendimą pažeidė LR CPK 265 straipsnio 2 dalies nuostatą, kadangi peržengė byloje ieškovo pareikštą reikalavimą. Teismas peržengdamas ieškovo nustatytas ieškinio ribas tiek dalyką, tiek pagrindą pažeidė procesines teisės normas ir nukrypo nuo suformuotos Aukščiausiojo Teismo praktikos;Ieškovas nepagrindė savo patirtos neturtinės žalos, taip pat nepateikė jokių duomenų apie patirtą neturtinę žalą. Jos buvimą įrodinėjo liudytojų parodymais. Taip pat nurodė apie savo sveikatos pablogėjimą, tačiau nebuvo įrodyta, kad būtent dėl atsakovės veiksmų sveikata pablogėjo. Teismas vertindamas neturtinės žalos dydį vertino ne tik ieškovo patirtus dvasinius išgyvenimus, bet ir siejo juos su ieškovo pablogėjusia sveikata, nors pažymėtina, kad pats ieškovas kreipdamasis į įvairias institucijas, reikšdamas ieškinius, kurių dauguma teismo buvo atmesti, pats galėjo sukelti sau neigiamas emocijas, kurias bando dabar kompensuotis iš atsakovės. Atsakovės manymu, ieškovas nepatyrė neturtinės žalos, todėl teismas neturėjo pagrindo jos priteisti.
Atsiliepimas
Ieškovas E. K. atsiliepimu į apeliacinį skundą prašo atsakovės G. V. apeliacinį skundą atmesti, palikti Kauno apylinkės teismo 2013-10-31 sprendimą nepakeistą (t. 2, b. l. 14-16). Atsiliepimas į apeliacinį skundą grindžiamas šiais argumentais:
Teismo sprendimas yra pagrįstas, atsakovės G. V. apeliacinis skundas neatitinka faktinių bylos aplinkybių, įstatymų nuostatų bei teisminės praktikos. LR CK 6.250 str. 2 d. nustatyta, kad neturtinė žala atlyginama ne tik dėl padaryto nusikaltimo, bet ir kitais įstatymų nustatytais atvejais. O tai reiškia, kad šį ir kitas įstatymo nuostatas bei teisminę praktiką teismas taikė visiškai pagrįstai ir teisingai;A. G. V. elgesys šiurkščiai pažeidė geros moralės principus nurodytus LR CK 1.2 str. ir teisingumo bei sąžiningumo kriterijus nustatytus LR CK 1.5 str. ir LR CPK 3 str. Kadangi atsakovė agresyviai, įžūliai ir ciniškai pasielgė su mirštančiu V. K. sudarydama santuoką, nes pastarasis būdamas bejėgėje būklėje, negalėjo apsiginti nuo tokio amoralaus G. V. elgesio. Visi šie veiksmai skaudžiai palietė ir pažeidė ieškovo emocinę būseną ir sveikatą;Atsakovė santuoką su mirštančiu V. K. suorganizavo iš savanaudiškų paskatų - dėl našlės pensijos, kurios po V. K. mirties tučtuojau paprašė, bet negavo. Jai buvo atsakyta, kad tokios santuokos pripažinti negalima, nes ji yra neteisėta;Neteisingas atsakovės apeliacinio skundo motyvas, kad ieškovas su tėvu kartu negyveno, todėl neturtinė žala ieškovui nepriklauso. Įstatyme tokia sąlyga nenumatyta. Pažymėtina, kad ieškovas su tėvu gyveno greta, bendravo ir jų ryšys buvo pastovus. Todėl ciniški atsakovės veiksmai sudarant religinę santuoką su ieškovo tėvu, ieškovą labai sukrėtė (vargino ne tik galvos skausmai ir nemiga, bet ir gyvenimo džiaugsmo praradimas, nepasitikėjimas žmonėmis).
Motyvuojamoji dalis
IV. Apeliacinio teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados
Byloje sprendžiamas ginčas dėl geros moralės principus, teisingumo bei sąžiningumo kriterijus pažeidusio asmens pareigos atlyginti neturtinę žalą, padarytą pilnamečio fizinio asmens sveikatai.
Teisėjų kolegija, išnagrinėjusi bylą apeliacine tvarka, nustatė, jog ieškovas E. K. yra 2009-08-31 mirusio V. K. sūnus. Ieškovas byloje įrodinėjo, jog V. K. 2009 08 30 buvo gydomas ligoninėje, jo būklė buvo sunki, jis nevaikščiojo, sunkiai kalbėjo, buvo sutrikusi jo orientacija ir atmintis, kontaktas su juo buvo minimalus, jis neatsakinėjo į klausimus. Ieškovas įrodinėjo, kad atsakovė V. pasinaudojo tokia tėvo būkle ir iš savanaudiškų paskatų suorganizavo ligoninėje bažnytinę santuoką, taip šiurkščiai pažeidė geros moralės principus, teisingumo bei sąžiningumo kriterijus, agresyviai, įžūliai ir ciniškai pasielgė su mirštančiu V. K. sudarydama santuoką (V. K. mirė sekančią dieną po santuokos sudarymo), dėl tokių atsakovės veiksmų ieškovas prarado daug sveikatos dėl fizinių ir dvasinių išgyvenimų, jį slegia nervinė įtampa, sutriko miegas, atsirado nebūti galvos skausmai, sustreikavo širdis, apėmė depresija, jautėsi pažemintas ir paniekintas. Dėl to iki šiol negali nurimti, pastoviai vartoja vaistus ir lankosi pas neurologą. Šie sunkūs fiziniai ir dvasiniai išgyvenimai ieškovo manymu pagal CK 6.250 straipsnį sukėlė jam neturtinę žalą, kurią turi atlyginti atsakovė V., sumokėdama ieškovui 70 000 litų.
Kauno apylinkės teismas 2013 m. spalio 31 d. sprendimu (t. 1, b. l. 180-186) ieškinį tenkino iš dalies, priteisė ieškovui E. K. iš atsakovės G. V. 5000 litų neturtinei žalai atlyginti, kitoje dalyje ieškinį atmetė. G. V. apeliacinio skundo motyvai yra grindžiami iš esmės tomis aplinkybėmis, jog teismas neteisingai aiškino ir taikė LR CK 6.246 str. - 6.249 str. normas, nenustatė būtinų sąlygų atsirasti civilinei atsakomybei, teismas pažeidė įrodymų vertinimo taisykles, ieškovo nurodyti sveikatos sutrikimai ligos istorijose užfiksuoti jau 2004 metais (nemiga, galvos skausmai), po 2009 m. rugsėjo mėn. 2 d. ieškovui jokie sveikatos pablogėjimai nėra užfiksuoti, niekuo nepagrįsti teismo argumentai, kad atsakovės veiksmai pažeidė ieškovo teisę į jo privatų gyvenimą, teismas nukrypo nuo suformuotos Lietuvos Aukščiausiojo Teismo praktikos tokio pobūdžio bylose,
Kauno apygardos teismo teisėjų kolegijos vertinimu, pirmosios instancijos teismas skundžiamame teismo sprendime netinkamai aiškino ir neteisingai taikė procesinės teisės normas, reglamentuojančias įrodinėjimo pareigos paskirstymo, įrodymų vertinimo principus ir pagrindus (LR CPK 178 str., 185 str.), taip pat neteisingai taikė materialinės teisės normas, nustatančias neturtinės žalos atsiradimo prielaidas, jos atlyginimo pagrindus (LR CK 6.246 str.-6.248 str., 6.250 str.), todėl ginčą iš dalies išsprendė neteisingai, kadangi dalies teismo sprendimo išvadų nepagrindžia nustatytos faktinės aplinkybės byloje (LR CPK 329 str. 1 dalis, 330 str.). Dėl to teismo sprendimo dalis, kuria patenkintas ieškovo ieškinys ir priteista iš atsakovės 5000 litų suma kaip neturtinės žalos atlyginamas ieškovui, panaikintina, šioje dalyje priimtinas naujas teismo sprendimas, E. K. ieškinys atmestinas visiškai (LR CPK 326 str. 1 d. 2 p.).
Teisėjų kolegija pažymi, jog teisė į neturtinės žalos atlyginimą yra viena asmens konstitucinių teisių (Konstitucijos 30 straipsnio 2 dalis). Neturtinės žalos samprata apibrėžiama CK 6.250 straipsnyje. Neturtinė žala – tai asmens fizinis skausmas, dvasiniai išgyvenimai, nepatogumai, dvasinis sukrėtimas, emocinė depresija, pažeminimas, reputacijos pablogėjimas, bendravimo galimybių sumažėjimas ir kita, teismo įvertinti pinigais (CK 6.250 straipsnio 1 dalis). Pagal savo pobūdį tai yra asmeninė žala, nes ji tiesiogiai susijusi su asmeniu, neatskiriama nuo jo asmenybės ir priklauso nuo jo išgyventų emocijų. Neturtinė žala atlyginama visais atvejais, kai ji padaryta dėl nusikaltimo asmens sveikatai ar dėl gyvybės atėmimo ir kitais įstatymų nustatytais atvejais (CK 6.250 straipsnio 2 dalis). Nagrinėjamu atveju ieškovas įrodinėjo, kad atsakovė jam žalą padarė savo aktyviais, neteisėtais veiksmais, kurie pažeidė geros moralės principus, teisingumo bei sąžiningumo kriterijus, kadangi atsakovė agresyviai, įžūliai ir ciniškai susituokė su ieškovo sunkiai sergančiu tėvu, kuris po santuokos sudarymo sekančią dieną mirė.
Teisėjų kolegija pažymi, jog sveikata, kaip asmens fizinė ir dvasinė būsena, yra viena fundamentaliausių žmogaus neturtinių vertybių, tačiau sveikatos sužalojimas ex facto nereiškia ir neturtinės žalos padarymo, t. y. neturtinės žalos atlyginimui už neturtinių vertybių pažeidimą būtina nustatyti visas civilinės atsakomybės sąlygas: neteisėtus veiksmus, žalą, priežastinį ryšį tarp neteisėtų veiksmų ir atsiradusios žalos, žalą padariusio asmens kaltę (CK 6.246, 6.247, 6.248, 6.249 straipsniai). Teisėjų kolegija nagrinėjamoje byloje nustatė, jog iki santuokos su V. K. 2009 08 30 sudarymo G. V. ir V. K. kartu nuolat gyveno faktinėje santuokoje virš 20 metų (duomenys neskelbtini). Šias aplinkybes patvirtina byloje esantys rašytiniai įrodymai, šalių paaiškinimai teismo posėdžio metu, liudytojo apklausos protokolas (1 t. b. l. 78, 132, 160, antra pusė). Įvertinusi tai, kad V. ir V. K. tokį ilgą laikotarpį gyveno faktinėje santuokoje, teisėjų kolegija daro išvadą, jog šių asmenų siekis ir noras sudaryti santuoką gydymo įstaigoje pateisinamas, negali būti vertinamas kaip nurodo ieškovas pažeidžiantis geros moralės principus. Be to iš bylos medžiagos matyti, kad V. K. 6 dienas gydytas iki mirties VĮ Kauno Raudonojo Kryžiaus ligoninėje (prijungta civilinė byla Nr. 2-146-800/2010, b.l. 26, 27), iš įrašų medicininiuose dokumentuose matyt, kad jis buvo visą laiką sąmoningas, tik orientacija ir mastymas sulėtėję, lovoje pasivarto, parėmus pasėdi. Iš prijungtoje civilinėje byloje Nr. 2-146-800/2010 esančių Kauno rajono apylinkės teismo 2010 05 18 sprendimo ir Kauno apygardos teismo nutarties (civilinė byla Nr. 2-146-800/2010, 1 t. b.l. 151-156, 2 t. b.l. 73-79) motyvų ir padarytų išvadų matyti, kad V. K. buvo sąmoningas, iki pat gyvenimo pabaigos suprato ir išreiškė savo valią, kalbėjo. Esant šioms nustatytoms aplinkybėms, teisėjų kolegija sprendžia, jog V. K. ir G. V. siekis ir noras ilgai besitęsiančius faktinius santykius įtvirtinti bažnytiniu santuokos sakramentu teismo negalėjo būti laikomas negatyviu elgesiu, kuriuo yra pažeidžiamos ieškovo neįvardijamos geros moralės normos, teisingumo ir sąžiningumo kriterijai. Pirmosios instancijos teismas dėl to netinkamai įvertino byloje surinktus įrodymus ir to pagrindu nustatytas faktines aplinkybes, todėl nepagrįstai skundžiamame apeliacine tvarka teismo sprendime konstatavo, kad „sudarydama bažnytinę santuoką su sunkiai sergančiu asmeniu, su kuriuo prieš tai gyveno eilę metų, kuris santuokos sudarymo dieną labiausiai tikėtina, kad dėl ligos negalėjo kalbėti net su gydytoju, teismo vertinimu atsakovė G. V. nesilaikė gerbtinų bendro gyvenimo taisyklių ir geros moralės principų bei atliko veiksmus prieštaraujančius subjektinės teisės, t.y. asmens socialinės galimybės ko nors reikalauti arba veikti, paskirčiai, nes V. K. buvo ligonis, kuris sekančią dieną po santuokos sudarymo mirė, bei geriems papročiams ir visuomenės moralės principams“.
Teisėjų kolegija taip pat nustatė, jog ieškovas neįrodė, kad dėl V. K. ir G. V. sudarytos santuokos buvo jam sutrikdyta sveikata. Iš byloje esančių medicininių dokumentų, kurie liudija apie ieškovo sveikatos būklę (1 t. b.l. 11, 154-158, 2 t. b.l. 22, 23) matyti, kad jam 2008 metais nustatytas 40 procentų darbingumo lygis, ieškovas E. K. jau apie 15 metų serga įvairiomis lėtinėmis ligomis, nuo 2008 metų diagnozuota depresija, epilepsijos priepuoliai, kokio tai esminio sveikatos pablogėjimo po 2009 metų rugpjūčio mėnesio medicininiuose dokumentuose nėra užfiksuota. Kitų įstatymo leidėjo leistinų įrodymų, kad atsakovės veiksmai sudarant santuoką su V. K., būtų esmingai sutrikdę ieškovo sveikatą, bylos nagrinėjimo pirmosios instancijos teisme ir apeliacijoje pateikta nebuvo (LR CPK 178 str.). Dėl to teisėjų kolegija sprendžia, kad Kauno apylinkės teismo sprendimo išvada, jog neabejotinai neigiamą įtaką ieškovo sveikatai padarė G. V. suorganizuotos jos ir ieškovo tėvo V. K. santuokos sudarymas likus vienai dienai iki V. K. mirties, yra neteisinga.
Teisėjų kolegija vertina, jog niekuo nepagrįsti Kauno apylinkės teismo sprendimo motyvai, jog atsakovės veiksmai pažeidė ieškovo teisę į jo privatų gyvenimą, sukėlė ieškovui praradimus, dvasinį skausmą. Teisėjų kolegija šiame sprendime jau minėjo, kad pagal CK 6.250 straipsnio 2 dalį neturtinė žala atlyginama tik įstatymų nustatytais atvejais (CK 6.283 str., 284 str.). Neturtinės žalos asmeninis pobūdis, t.y. tai, kad ji tiesiogiai susijusi su asmeniu ir priklauso nuo jo paties išgyventų emocijų, lemia tai, jog kiti asmenys, kurie pagal įvykio faktines aplinkybes iš esmės nėra nukentėjusieji, bet susiję su asmeniu, patyrusiu tokią žalą, teisę į neturtinės žalos atlyginimą turi tik išimtiniais atvejais. Nagrinėjamu atveju ieškovas įrodinėjo, kad atsakovė agresyviai, įžūliai ir ciniškai pasielgė su mirštančiu V. K. sudarydama santuoką, nes pastarasis būdamas bejėgėje būklėje, negalėjo apsiginti nuo tokio amoralaus G. V. elgesio. Šiuo atveju teisėjų kolegija vertina, kad E. K. neatsirado teisė į neturtinės žalos atlyginimą LR CK 6.250 straipsnio 2 dalies pagrindu, kadangi atsakovė sudariusi santuoką su asmeniu, su kuriuo pragyveno faktinėje santuokoje virš 20 metų, tam asmeniui suprantant to fakto turinį ir esmę, ieškovo nurodomu būdu nepažeidė teisės į privatų gyvenimą, nesukėlė ieškovui tiesioginio ar dvasinio skausmo. Įrodymų apie neįvardijamus praradimus ieškovas byloje iš viso nepateikė (LR CPK 178 str.). Teisėjų kolegija konstatuoja, kad ieškovas neįrodė visų būtinų civilinės teisinės atsakomybės atsiradimo sąlygų: neteisėtų atsakovės veiksmų, žalos, priežastinį ryšį tarp neteisėtų atsakovės veiksmų ir atsiradusios žalos, žalą padariusio asmens kaltės (CK 6.246, 6.247, 6.248, 6.249 straipsniai).
Esant šioms nustatytoms aplinkybėms ir išdėstytų motyvų pagrindu skundžiama apeliacine tvarka Kauno apylinkės teismo sprendimo dalis panaikintina, šioje ginčo dalyje priimtinas naujas sprendimas, kuriuo ieškinys atmetamas (LR CPK 326 str. 1 d. 2 p.).
Kadangi patenkinus apeliacinį skundą, ieškovo ieškinys yra visiškai atmestas, byloje perskirstomos bylinėjimosi išlaidos. Nustatyta, kad atsakovė bylą nagrinėjant Kauno apylinkės teisme patyrė 2000 litų advokato atstovavimo išlaidų (1 t. b. l. 163, 164), už apeliacinį skundą sumokėjo 150 litų (2 t. b. l. 12). Kadangi ieškovo ieškinys teisėjų kolegijos sprendimu atmestas, atsakovei iš ieškovo priteistinos visos jos turėtos išlaidos nagrinėjant bylą (LR CPK 93 str., 98 str.)
Kauno apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, vadovaudamasi LR CPK 326 straipsnio 1 dalies 2 punktu, 331 straipsniu,
Rezoliucinė dalis
nusprendž i a:
apeliacinį skundą patenkinti visiškai.
Kauno apylinkės teismo 2013 m. spalio 31 d. sprendimo dalį, kuria priteista ieškovui E. K. iš atsakovės G. V. 5000 litų neturtinei žalai atlyginti ir 77 litai žyminio mokesčio, panaikinti.
Šioje dalyje priimti naują sprendimą.
E. K. ieškinį G. V. dėl neturtinės žalos atlyginimo atmesti.
Pakeisti Kauno apylinkės teismo 2013 m. spalio 31 d. sprendimo dalį, kuria paskirstytos bylinėjimosi išlaidos, padidinant iš ieškovo E. K. G. V. priteistas bylinėjimosi išlaidas nuo 1860 litų iki 2150 litų sumos.
Kitoje dalyje Kauno apylinkės teismo 2013 m. spalio 31 d. sprendimą palikti nepakeistą.