Kauno apylinkės teismo nuosprendis

viešame teisiamajame posėdyje žodinio proceso tvarka išnagrinėjo baudžiamąją bylą, kurioje:

E. P., asmens kodas (duomenys neskelbtini), gimęs (duomenys neskelbtini), Lietuvos Respublikos pilietis, (duomenys neskelbtini), išsituokęs, pradinio išsilavinimo, nedirbantis, neregistruotas Užimtumo tarnyboje, deklaravęs gyvenamąją vietą (duomenys neskelbtini), iki suėmimo gyvenęs nuomotame būste, teistas 6 kartus:

1) 2005 m. birželio 14 d. Kėdainių rajono apylinkės teismo pagal numatytos Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – ir BK) 178 straipsnio 1 dalį - 5 mėnesių laisvės atėmimo bausme, vadovaujantis BK 75 straipsniu, bausmės vykdymas atidėtas 1 metams 4 mėnesiams; 2006 m. kovo 14 d. nutartimi bausmės vykdymo atidėjimas panaikintas, pasiųstas atlikti laisvės atėmimo bausmę;

2) 2006 m. spalio 11 d. Kėdainių rajono apylinkės teismo pagal BK 300 straipsnio 1 dalį - 4 mėnesių laisvės atėmimu, vadovaujantis BK 63 straipsnio 1, 4, 9 dalimis, paskirta bausmė subendrinta su 2005 m. birželio 14 d. Kėdainių rajono apylinkės teismo nuosprendžiu ir paskirta subendrinta 8 mėnesių laivės atėmimo bausmė; 2007 m. kovo 1 d. lygtinai paleistas iš pataisos namų neatlikęs 2 mėnesių 9 dienų laisvės atėmimo bausmės; 2007 m. gegužės 9 d. išbrauktas iš įskaitos;

3) 2010 m. kovo 31 d. Marijampolės apylinkės teismo pagal BK 260 straipsnio 1 dalį - 3 metų laisvės atėmimo bausme; 2012 m. lapkričio 30 d. paleistas atlikęs bausmę;

4) 2013 m. gegužės 8 d. Vilkaviškio rajono apylinkės teismo pagal BK 284 straipsnio 1 dalį – 1 metų 8 mėnesių laisvės atėmimo bausme;

6) 2018 m. vasario 14 d. Marijampolės apylinkės teismo Vilkaviškio rūmų pagal BK 140 straipsnio 2 dalį - 9 mėnesių laisvės atėmimo bausme, vadovaujantis BK 64 straipsnio 1, 3 dalimis, bausmė subendrinta su ankstesniu nuosprendžiu neatlikta bausme ir paskirta galutinė 2 metų laisvės atėmimo bausmė; 2020 m. vasario 14 d. paleistas iš įkalinimo įstaigos, teistumas neišnykęs,

kaltinamas nusikalstamos veikos, numatytos BK 180 straipsnio 1 dalyje (plėšimu), padarymu;

A. V., asmens kodas (duomenys neskelbtini), gimęs (duomenys neskelbtini), Lietuvos Respublikos pilietis, (duomenys neskelbtini), nevedęs, pradinio išsilavinimo, nedirbantis, neregistruotas Užimtumo tarnyboje, deklaravęs gyvenamą vietą (duomenys neskelbtini)., (duomenys neskelbtini), teistas 5 kartus:

1) 2010 m. birželio 10 d. Kėdainių rajono apylinkės teismo pagal BK 180 straipsnio 1 dalį - 9 mėnesių laisvės atėmimo bausme, vadovaujantis BK 75 straipsniu, bausmės vykdymas atidėtas 1 metams; 2010 m. lapkričio 25 d. nutartimi bausmės vykdymo atidėjimas panaikintas;

2) 2011 m. balandžio 1 d. Kėdainių rajono apylinkės teismo pagal BK 186 straipsnio 1 dalį - 7 mėnesių laisvės atėmimo bausme; vadovaujantis BK 64 straipsnio 1, 4, 9 dalimis, bausmė subendrinta su ankstesniu nuosprendžiu paskirtos bausmės dalimi ir paskirta galutinė subendrinta bausmė – 1 metų laisvės atėmimas;

4) 2018 m. sausio 15 d. Kauno apylinkės teismo Kėdainių rūmų pagal BK 140 straipsnio 2 dalį (2 veikos) – 10 mėnesių laisvės apribojimo bausme, bausmę atlikęs, teistumas neišnykęs;

5) 2019 m. vasario 5 d. Kauno apylinkės teismo Kėdainių rūmų pagal BK 140 straipsnio 2 dalį – 4 mėnesių laisvės atėmimo bausme, vadovaujantis BK 75 straipsniu, bausmės vykdymas atidėtas 1 metams; bausmę atlikęs 2020 m. vasario 26 d.,

byloje kaltinamas nusikalstamos veikos, numatytos BK 180 straipsnio 1 dalyje (plėšimu), padarymu,

Aprašomoji dalis

nustatė:

Motyvuojamoji dalis

Ikiteisminį tyrimą D. B. atžvilgiu buvo atsisakyta pradėti vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 3 straipsnio 1 dalies 3 punktu, tai yra nors jam formaliai ir padarius plėšimą, tačiau – nesant amžiaus, nuo kurio jis galėtų atsakyti pagal baudžiamąjį įstatymą (1 t., b. l. 109).

Alkotesteriu 2021 m. liepos 29 d. 11.55 val. E.P. nustatytas 3,31 promilių girtumas, o 12.02 val. A.V. nustatytas 3,33 promilių girtumas (3 t., b. l. 2).

Nusikalstamos veikos kvalifikavimo motyvai ir išvados.

Byloje surinktų ir teisiamajame posėdyje ištirtų įrodymų visuma, tai yra paties kaltinamojo E. P. prisipažinimu, nukentėjusiojo, liudytojų parodymais, aprašytais rašytiniais įrodymais, nustatyta, kad 2021 m. liepos 28 d. apie 22.00 val., E.P., būdamas apsvaigęs nuo alkoholio, veikdamas kartu su asmeniu, kuris nusikalstamos veikos padarymo metu dar nebuvo tokio amžiaus, nuo kurio atsako pagal baudžiamuosius įstatymus (ne subjektu), siekiant pagrobti svetimą turtą, prie parduotuvės „IKI“, esančios Kėdainiuose, Lukšio g. 1A, pareikalavo iš nukentėjusiojo N. S. pinigų, grasindamas tuoj pat panaudoti fizinį smurtą ir grasinimą išreikšdamas žodžiais „jei neduosi pinigų, nepareisi namo“, o nukentėjusiam nesutikus ir nuėjus iki garažų bendrijos „Signalas“, esančios Kėdainiuose, Lukšio g. 20, vartų, kartu su asmeniu (ne subjektu) užstojo nukentėjusiajam kelią, ne daugiau kaip tris kartus kumščiu sudavė N. S. į galvą, pasivijo pabėgusį nukentėjusįjį prie namo, esančio (duomenys neskelbtini), pirmos laiptinės, kur kartu su asmeniu (ne subjektu) pargriovė N. S. ant žemės, sudavė jam rankomis ir kojomis nenustatytą kiekį smūgių į įvairias kūno vietas, bei iš kišenės ištraukė piniginę, kurioje buvo 250 eurų, taip panaudojant fizinį smurtą ir atimant galimybę priešintis, dėl nubrozdinimo nosyje, nubrozdinimo dešinio smilkinio srityje, kraujosruvos kakle, kraujosruvos ir nubrozdinimo nugaros kairėje, kraujosruvos kairiame žaste, nubrozdinimo dešiniame dilbyje – N. S. nežymiai sutrikdant sveikatą, pagrobė svetimą - nukentėjusiojo N. S. turtą - 250 eurų.

BK 180 str. - plėšimas yra svetimo turto užvaldymas panaudojant fizinį smurtą, grasinant tuoj pat jį panaudoti ar kitaip atimant galimybę nukentėjusiajam priešintis.

Dėl kaltinamojo E. P. kaltės.

Kaltinamasis E. P. kaltu prisipažino, tačiau tvirtino, kad kaltinamuoju patrauktas A. V. nusikaltimo padaryme nedalyvavo, ėjęs kartu liko autobusų stotelėje, o nusikaltime dalyvavo tik jis ir romas D. (D. B.). Nurodė, kad romė R. ir su ja buvęs romas D. pasiūlė užsidirbti „lengvų“ pinigų“. Nukentėjusįjį pažinojo. Neneigia, kad galėjo nukentėjusiajam ir pagrasinti, taip, kaip tai nurodyta kaltinime. Nukentėjusįjį garažų teritorijoje pasivijo jis ir romas D.. R. liko stovėti kitoje gatvės pusėje. Nukentėjusiajam liepė duoti pinigų alui, o kai šis nesutiko, susistumdė ir jis sudavė nukentėjusiajam kokius tris kartus į galvos sritį. Pripažino, kad jis norėjo atimti pinigus iš nukentėjusiojo ir smurtą panaudojo, tam, kad šį tikslą pasiektų. Kai nukentėjęs ėmė bėgti, jis su D. jį pasivijo. D., lyg, trinktelėjo nukentėjusiajam per kojas ir šis nugriuvo, po ko jis iš vienos kišenės išėmė raktus, o D. - išėmė piniginę, iš piniginės ištraukė 250 eurų ir padavė jam. Pripažįsta, kad galėjo gulinčiam nukentėjusiajam suduoti rankomis, galėjo ir koja spirti. Po to jis ir D. susitiko su rome, su kuria pinigus pasidalino per pusę, tai yra po 125 Eur. A. V. pinigų nedavė, nes jis nedalyvavo, tačiau už tuos pinigus kartu gėrė jo nupirktą alkoholį. Gailisi, atsiprašė nukentėjusiojo.

Nors suduotų smūgių tikslus kiekis veikos kvalifikacijai pagal BK 180 str. 1 d. esminės įtakos neturi, pradiniame kaltinime nurodytas neapibrėžtas suduotų smūgių kiekis naudojant sąvoką „ne mažiau kaip“, kas reiškia daugiau, nei nurodyta kaltinime, keistinas į „ne daugiau kaip“, nes kaltinamasis turi žinoti, kuo jis yra kaltinamas, kaltinimas negali būti formuojamas neapibrėžtai sunkinant kaltinamojo padėties.

- liudytojos R. A. parodymai, kad įvykio vietoje buvo kaltinamasis E. P.. Įvykio laiku ji girdėjo triukšmus, o po to atėjęs E. P. jai davė 5 Eur, o D. davė 20 Eur;

- nepilnamečio liudytojo D. B. parodymai, kad nusikaltimo padaryme dalyvavo ir kaltinamasis E., kuris nukentėjusiojo atžvilgiu naudojo fizinį smurtą, pagrobė turtą;

- taip pat rašytiniai įrodymai: N.S. pareiškimas, kuriame įvardinta, kad nusikaltimą be kitų asmenų prieš jį padarė pažįstamas E.; teismo medicinos tarnybos specialisto išvada; asmenų parodymų atpažinti protokoluose užfiksuoti duomenys; vaizdo įrašas, kad link įvykio vietos eina ir iš tos pusės grįžta, be kitų asmenų, ir kaltinamasis E. P..

Taigi įrodymų visuma patvirtina, kad kaltinamasis E. P. įvykdė nusikalstamą veiką, atlikdamas BK 180 straipsnio 1 dalies dispozicijoje nurodytus, veiką kvalifikuojančius, veiksmus, tai yra: tikslu užvaldyti svetimą turtą, o ne dėl kokių nors kitų priežasčių, ne kaip nusikalstamos veikos tikslą, o kaip priemonę pagrobti svetimą turtą – nukentėjusiojo atžvilgiu panaudojo grasinimus ir fizinį smurtą, atėmė galimybę priešintis, ko pasėkoje pagrobė svetimą turtą.

Kaltinamasis suvokė, kad turtas grobiamas panaudojus prieš nukentėjusįjį grasinimą, fizinį smurtą, atėmus jam galimybę priešintis, ir pagal savo amžių, psichinę būklę bei kriminalinę praeitį privalėjo numatyti ir numatė nusikalstamos veikos padarinius, ir jų norėjo, todėl veikė tiesiogine tyčia.

Kaltinamasis nusikaltimą padarė su asmeniu, kuris negali atsakyti dėl jo amžiaus, todėl nėra galimybės kaltinamojo padarytos veikos pripažinti kaip padarytos veikiant bendrininkų (bendravykdytojų) grupėje.

Nusikalstamą veiką kaltinamasis pabaigė plėšimo būdu iš nukentėjusiojo pagrobtą turtą užvaldęs, tai yra turėdamas realią galimybę svetimą turtą valdyti, juo naudotis ir disponuoti pagal savo valią.

Pagrobto turto vertės kaltinamasis neginčijo. Tai, kaip ir panaudoto fizinio smurto turinys, įtakos kaltinamojo veikos kvalifikacijai pagal BK 180 str. neturi.

Teismas, išanalizavęs surinktų įrodymų visumą, daro išvadą, kad E. P. padarė nusikaltimą, numatytą Lietuvos Respublikos BK 180 straipsnio 1 dalyje (plėšimą).

Dėl kaltinamojo A. V. kaltės.

Kaip nurodyta ir aprašyta – kaltinamuoju patrauktas A. V. teisiamojo posėdžio metu kaltu neprisipažino, tvirtino, kad jis atsisakė dalyvauti nusikaltimo padaryme.

Ikiteisminio tyrimo metu apklaustas 2021-07-30 11.15 (3 t. b. l. 144-145) parodė, kad jam ir E. P. apie 22 val. rūkant balkone, priėję romų tautybės moteris ir vaikinas pasiūlė užsidirbti lengvų pinigų, prašė išeiti į kiemą. Jiems išėjus į kiemą, visi nuėjo link garažų. Einant romas pasakė, kad vyras jam davė 20 Eur, kad tą vyrą reikia „išjungti“, paimti iš jo pinigus, kad vyras kišenėje turi apie 1000 Eur. Tada jis pasakė, kad nesutinka to žmogaus mušti, atimti pinigus ir pasiliko stotelėje. E. įėjo pro vartus, romas liko prie vartų, o moteris stovėjo kitoje kelio pusėje. Po kelių minučių matė, kaip E., suėmęs kažkokį vyrą už drabužių, atitempė iki vartų, sudavė apie 3 kartus kumščiu į galvos sritį, o pribėgęs romas taip pat kelis kartus kumščiu sudavė tam vyrui į galvos sritį. Tas vyras ėmė nuo jų bėgti, o E. ir romas bėgo paskui. Moteris pasuko eiti link tos pusės, iš kurios jie atėjo. Kas vyko toliau nematė, nes užstojo namai. Po kelių minučių iš už namo kampo išbėgo E. ir romas. E. iš kišenės ištraukė 250 Eur - dvi po 100 ir vieną 50 Eur kopiūromis. E. 100 Eur padavė romui, pasiūlė eiti į (duomenys neskelbtini) namą išsikeisti pinigus. Ėjo trise. E. priekaištavo romui, kam jis mušė nukentėjusįjį, jei jis jau gulėjo ant žemės. Prie (duomenys neskelbtini) namo sutiko tą pačią romę, kuri E. sakė, kad jis nesugalvotų apgauti, kad pinigus turi pasidalinti per pusę. E. nuėjo į (duomenys neskelbtini) namą ir išėjęs 25 Eur padavė romui, turėjo nusipirkęs 4 butelius alaus. Abu nuėjo į tą patį butą, kuriame alų gėrė. Ryte E. klausė, ar čia yra jo automobilio raktai, o jis atsakė, kad nevairuoja. Tada E. atsakė, kad tai turbūt to vyro raktai, matė, kaip raktus E. išmetė į konteinerį. Nukentėjusiojo, sėdinčio ant suoliuko prie parduotuvės - nematė, pirmą kartą matė prie garažų

Tai yra kaltinamasis A. V. jau nuo pat pirmos jo apklausos sulaikius jį tuoj po įvykio kaltu neprisipažino, tą patį pakartojo ir parodymų patikrinimo vietoje procesinio veiksmo metu, tai yra nuosekliai tiek ikiteisminio tyrimo metu, tiek ir teisme davė tokius pačius parodymus, tvirtino, jog suvokęs, kad prieš nukentėjusįjį žadama smurtauti - jis atsisakė dalyvauti nusikaltime, juolab, kai sužinojo, jog nukentėjusysis pažįsta kaltinamąjį E. P., nes suprato, kad ši aplinkybė lengvai leis išaiškinti nusikaltimą padariusius asmenis.

Kaltinamojo parodymai, teismo įsitikinimu, ne tik vienodi, bet ir logiški.

A. V. kaltę byloje galėtų įrodyti nukentėjusiojo ir (ar) liudytojų parodymai, tai yra nukentėjusiojo N. S. parodymai, patys pirmieji kito bendrakaltinamojo E. P. parodymai, buvusių byloje bendraįtariamųjų - nepilnamečio D. B. ir R. A., bei liudytojo A. Ž. parodymai, tačiau analizuojamų paminėtų asmenų parodymuose randami prieštaravimai ir prielaidos trukdo jų parodymus vertinti kaip patikimus, leidžiančius vienareikšmiškai tvirtinti, kad ir kaltinamuoju patrauktas A. V. dalyvavo padarant šioje byloje nagrinėjamą plėšimą.

Tam, kad galima būtų lengviau įžvelgti paminėtų asmenų viso bylos tyrimo ir nagrinėjimo teisme duotų parodymų skirtumus ir prieštaravimus, teismas dar kartą juos aprašo ir išanalizuoja.

Tai yra nukentėjęs tiek ikiteisminio tyrimo metu, tiek ir teisme negalėjo nurodyti nei kiek asmenų jo atžvilgiu padarė nusikaltimą – du ar trys, ar net keturi, nei juos, išskyrus E. P., atpažino. Kaip matyti - jo parodymai keitėsi. Todėl remtis tokiais prielaidomis grįstais nukentėjusiojo parodymais, kuriuose jis vis skirtingai aiškina kiek asmenų jo atžvilgiu padarė nusikaltimą ir daryti išvadą, kad tokie jo parodymai įrodo, kad nusikaltimo padaryme dalyvavo ir A. V., negalima.

2. Liudytoja R. A..

Bandant R. A. ikiteisminio tyrimo metu apklausti 2021-07-30 kaip įtariamąją, ji parodymų duoti nesutiko (2 t., b. l. 111).

Tačiau 2021-09-01 nutraukus bylą (2 t., b. l. 75-77) R. A. parodymus duoti sutiko kaip liudytoja ir nurodė, kad ji su D. B. vaikščiojo gatve, kai juos pašaukė prie parduotuvės sėdėjęs vyras, kuris prašė degtinės, matėsi, kad jis yra išgėręs, išsitraukęs padavė 20 Eur D. B., kad šis nupirktų alkoholio. Ji liepė D. B. vyrui pinigus grąžinti, bet vyras numojo ranka ir pinigų atgal nepaėmė, nuėjo link garažų. Ji su D. B. ėjo link (duomenys neskelbtini)namo, namo 2 aukšto balkone stovėjo E. ir nepažįstamu vyru, klausė ko tas vyras norėjo, o ji atsakė, kad alkoholio. Netrukus E. su tuo vyru išėjo į lauką ir nuėjo link garažų. Ji su D. B. vaikštinėdami taip pat ėjo link garažų. Kartu su E. ir tuo vyru jie nėjo. Ji liepė D. B. eiti namo ir jis nuėjo link daugiabučių, kurie yra toje pačioje gatvės pusėje, kaip ir (duomenys neskelbtini)namas. D. grįžo už 5 min., ji buvo netoli autobusų stotelės, sakė jam, kad girdėjo riksmus nuo garažų pusės. Paėję link garažų nieko nepamatė, tada ėjo link namų, kai atėjo E. ir tas vyras. Kai jie visi atėjo prie (duomenys neskelbtini) namo, ji paprašė E. cigaretės, tai jis jai padavė 5 Eur. Kažkuriuo momentu D. jai pasakė, kad E. ir jam davė 20 Eur. Nematė, kas mušė nukentėjusįjį ir atėmė pinigus.

Teisme patvirtino, kad matė, kaip E. su kažkuo - dviese - išėjo iš tų daugiabučių, į kuriuos anksčiau buvo pasukęs D.. Iš P., su kuriuo ji nebendrauja, pinigų gavo pirmą kartą. Už ką 20 Eur gavo D. - nežino, jis jai nesakė.

Tai yra liudytoja patvirtino, kad įvykio laiku D. B. buvo nuėjęs į įvykio vietos pusę. Tuo metu, kai ji girdėjo riksmus - D. B. su ja nebuvo, taip pat patvirtino, kad po nusikaltimo ir ji, ir D. B. iš kaltinamojo E. P. gavo pinigų. Tačiau kas ir kokius veiksmus atliko nukentėjusiojo atžvilgiu nenurodė, tame tarpe nenurodė ir A. V. nusikalstamų veiksmų.

3. Liudytojas D. B..

Pas ikiteisminio tyrimo teisėją apklaustas D. B., kurio atžvilgiu ši byla buvo nutraukta, nes jis neturėjo amžiaus, kuriam esant atsako pagal įstatymus, nurodė, jog jis, priešingai nei nurodė R. A. – pradžioje vienas bendravo su nukentėjusiuoju prie parduotuvės, kur nukentėjusysis be priežasties jam davė 20 Eur, po ko jis nuėjo ir apie tai pasisakė R. A., kuri atėjusi prašė nukentėjusiojo pinigų ir iš jo gavo dar 5 Eur - ką priešingai nurodė R. A., kuri tvirtino, kad jos lieptas D. B. 20 Eur nukentėjusiajam prie parduotuvės grąžino, o ji ir D. B. pinigų gavo tik iš kaltinamojo E. P., tai yra ji gavo 5 Eur, o D. B. iš E. P. gavo 20 Eur, apie ką jis jai pasakė tik vėliau. Iš liudytojos parodymų matyti, kad pinigus ji ir D. B. gavo būtent po nusikaltimo, tuo pačiu R. A. paneigė D. B. aiškinimą, kad po nusikaltimo pinigų negavo nei jis, nei R. A..

Apklausiamas D. B. aiškino, kad buvęs balkone ir pamatęs, kad prie parduotuvės nukentėjusysis jam davė pinigų, kas akivaizdžiai sunkiai įmanoma dėl atstumo nuo (duomenys neskelbtini) namo iki parduotuvės, išėjo E. P. su draugų, kurio vardas iš A raidės, ir kvietė jį eiti kartu su nukentėjusiuoju išgerti, tačiau jis atsisakė ir su R. A. nuėjo kitu keliu, ką vėlgi objektyviai paneigė peržiūrėtas vaizdo įrašas.

Toliau D. B. nurodo, kad pamatė, kaip kaltinamieji prie garažo užpuolė ir abu mušė nukentėjusįjį, kad E. sudavė vieną smūgį, o kitas kaltinamasis sudavė daug smūgių, spardė – o tai paneigė tiek pats nukentėjusysis, tiek ir kaltinamasis E. P., kurie nurodė, kad prie garažų kelis smūgius nukentėjusiajam į galvos sritį sudavė tik vienas E. P., be to, taip nurodyta ir pačiame kaltinime, kas patvirtina, jog formuluojant kaltinimą D. B. parodymais nebuvo visiškai tikima.

D. B. toliau nurodo, kad pagavę bėgusį nukentėjusįjį antrą kartą jį mušė prie mašinų, kur E. P,. sudavė į galvą, o kitas mušė iš rankų, alkūnių į veidą ir į kitas vietas, sudavė apie 15 smūgių, kai tokia aplinkybė – mušimas prie automobilių - apskritai byloje jokiais duomenimis nustatyta nebuvo, ką vėlgi patvirtina ir byloje suformuluotas kaltinimas.

D. B. nurodo, kad po to (po antrojo mušimo) nukentėjusiajam vėl pabėgus - jį pagavo ne E. P. ir vėl abu mušė, kad E. P. mušė iš rankų, iš alkūnės, prirėmęs keliu laikė gulintį nukentėjusįjį, laikė jo rankas ir gulinčiam daug smūgių sudavė, kad nukentėjusįjį mušė ir kitas, kuris ir ištraukė piniginę – tačiau nukentėjusysis nurodo, kad jis smūgių nejuto, nors pajusti tokį kiekį smūgių, kokį nurodo D. B., aiškiai turėjo.

Tokio D. B. liudijamo smūgių, suduotų nukentėjusiajam skaičius, smūgiai rankomis, alkūnėmis, spardymas kojomis, kai vien tik antru (nenustatytu) mušimu ne P., tai yra kitas kaltinamasis, turėjo nukentėjusiajam suduoti apie 15 kartų, nepatvirtinamas nei kitų apklaustų asmenų parodymais, nei teismo medicinos specialisto išvada.

Tačiau iš D. B. parodymų akivaizdu, kad jis visgi buvo įvykio vietoje, buvo ir prie garažų, ir prie laiptinės, kaip tą nurodo kaltinamasis A. V, ir E. P., kuris tvirtina, kad būtent D. B., o ne A. V. ir dalyvavo nusikaltimo padaryme. R. A. nors ir tvirtino, kad D. B. įvykio vietoje ji nematė, tačiau pagal jos lokalizacija ji turėjo D. B. prie garažų matyti, nes stovėjo kitoje kelio pusėje ir jos matomumui tuo metu niekas netrukdė.

Tai, kad būtent D. B. dalyvavo plėšime įrodo ir tai, kad D. B. ypač tiksliai nurodė kaip ir kiek pinigų buvo pagrobta iš nukentėjusiojo, kokiomis kopiūromis, kur ir kaip pinigai buvo dalinami.

Iš bylos medžiagos akivaizdu, kad D. B. ir R. A. pirmieji pabendravo su nukentėjusiuoju ir sužinojo, kad nukentėjusysis ne tik turi pinigų, bet ir yra pakankamai pažeidžiamas dėl neblaivumo, kaip tą patvirtino pats nukentėjusysis, bei nuo pirmųjų apklausų nurodo ir abu kaltinamieji, todėl logiška ir nėra pagrindo netikėti, kad būtent liudytojai kaltinamiesiems, kurie buvo daugiabučio namo balkone, todėl dėl atstumo negalėję matyti ir (ar) girdėti, ką su D. B. ir R. A. prie parduotuvės kalbėjo nukentėjusysis, kaltinamiesiems ir pranešė apie pinigų turintį nukentėjusįjį, pasiūlė iš jo gauti „lengvų pinigų“, tai yra iš esmės sukurstė padaryti nusikaltimą. Tai patvirtina ir vaizdo medžiaga, kuri, priešingai nei aiškino abu minimi liudytojai - kad jie ėjo ne kartu su kaltinamaisiais, patvirtina, kad visi keturi jie išėjo kartu, ėjo greitai ir tikslingai į tą pusę, į kurią nuėjo nukentėjusysis, tai yra, bent jau tuo laiku visi ėjo kartu turėdami bendrą tikslą. Taigi vaizdo medžiaga paneigia liudytojų aiškinimą, kad su kaltinamaisiais jie prieš nusikaltimą jokių bendrų sąsajų ir siekių neturėjo.

Kaltinamasis E. P. tvirtino, kad jis po nusikaltimo per pusę pasidalino pinigais su R. A., ką matė bei tvirtino ir kaltinamasis A. V..

Kad gavo pinigų, nors ir ne tokį kiekį, kaip nurodė abu kaltinamieji, teisme neneigė ir pati R. A., kuri, kaip teismas jau minėjo, patvirtino, kad ir ji, ir D. B., ką neigė pats D. B., iš kaltinamojo E. P. po nusikaltimo gavo pinigų ir, kad to nėra buvę anksčiau, nes, kaip nurodė liudytoja - ji su kaltinamuoju E. P. nebendravo. Todėl ši pinigų gavimo aplinkybė patvirtina, kad pinigus E. P., kaip jis nurodė, liudytojams davė ir davė ne šiaip sau, liudytojai pinigus gavo neatsitiktinai, todėl jų dalyvavimas nusikaltimo padaryme, nors dėl R. A. galimai ir nepakankant įrodymų, o D. B. negalint atsakyti dėl amžiaus, analizuojant bylos įrodymus - negali būti eliminuojamas šioje byloje svarstant dėl A. V. kaltės.

Abu kaltinamieji patvirtino, kad liudytoja E. A., kaip ji sakė ir pati, pačioje įvykio vietoje, kurioje buvo mušamas nukentėjusysis, nebuvo, stovėjo ir laukė kitoje gatvės pusėje, kas rodo, jog kaltinamieji, tvirtindami paminėtus liudytojos parodymus, nesiekia liudytojos apkalbėti ar nepagrįstai apkaltinti buvus pačioje įvykio vietoje.

Išanalizavus paminėtų liudytojų ir kaltinamųjų parodymų visumą, peržiūrėjus vaizdo medžiagą, akivaizdu, kad tarp liudytojų ir kaltinamųjų parodymų yra tokių prieštaravimų, kurių kontekste kaltinamųjų parodymai labiau atitinka įvykio situaciją, nukentėjusiojo parodymus.

D. B. ir R. A., kurių atžvilgiu ši baudžiamoji byla yra nutraukta, po ko abu tapo liudytojais, yra susieti giminystės ryšiais romai, abu turi pagrindą duoti tokius parodymus, kurie padėtų, ypač kalbant apie pilnametę R. A., išvengti atsakomybės, ir dėl to turi motyvą kaltinamuosius apkalbėti, todėl remtis jų prieštaringais parodymais, kaip vienareikšmiškai patikimais ir įrodančiais A. V. kaltę - negalima.

4. Liudytojas S. Ž..

Apklaustas ikiteisminio tyrimo metu 2021-07-28 23.48 val., tai yra po įvykio, liudytojas S. Ž. nurodė, kad matė, kaip kieme keturi tamsaus gymio jaunuoliai apie 14 metų amžiaus mušė žmogų. Dėl tamsumo nematė, kuris sudavė smūgius, kiek įžiūrėjo tai buvo 3 vaikinai ir viena mergina, galimai romai, apsirengę tamsiais rūbais, apie 140 m ūgio. Po to visi 4 nuėjo link Lukšio g. 1 parduotuvės.

Apklaustas 2021-08-09 nurodė, kad gyvena 4 aukšte, turi atminties sutrikimų. Per langą matė, kaip keli asmenys vijosi vyrą – kiek jų vijosi – trys ar keturi – negali pasakyti. Kad minėti asmenys buvo keturi, iš kurių viena buvo moteris, suprato tada, kai per kitą langą pamatė juos nueinančius. Kai atsivijo – vyriškis pargriuvo šalia medžio, o asmenys jį mušė kumščiais. Kaip nukentėjusysis buvo pargriaustas nepastebėjo, dėl prietemos nematė ir kur jam sudavė. Namo kiemas nebuvo apšviestas. Mušė visi, bent jau taip jam pasirodė. Ar paėmė daiktus – nežino, viskas įvyko greitai. Ar tuo metu tarp minėtų asmenų buvo moteris – nežino, tik matė kartu su jais nueinančią. Matė, kad moteris ir vienas vaikinas buvo romų tautybės.

Liudytojas prašyme teismui skirti jam asmeninį asistentą nurodė, kad jis turi proto negalią (4 t., b. l. 159).

Teisme liudytojas S. Ž. parodė, kad yra neįgalus, jam nustatytas 30 proc. darbingumo lygis. Jis gyvena (duomenys neskelbtini), 4-ame aukšte. Galimai 2021 m. liepos 28 d. buvo namuose, kai per virtuvės langą pamatė, kaip du ar trys žmonės nuo (duomenys neskelbtini) g. 7-o namo pusės atsivijo vyriškį. Po klevu jį pargriovė ir mušė rankomis. Buvo gan tamsu, žmonės tą vyriškį buvo apstoję, bet mušė lyg visi. Mušė du ar trys asmenys. Moterį matė vėliau, jau nueinant. Kai jie nueidinėjo, matė per kitą butą langą, buvo gan tamsu, bet vienas ar du asmenys buvo romų tautybės. Nueinant matė keturis asmenis, tarp kurių buvo moteris. Nematė iš kur ta moteris prisijungė. Nueinantys trys vyrai su moterimi buvo tie patys, kurie vijosi ir buvo prie gulinčio vyriškio. Į teismo klausimą - prie gulinčio žmogaus buvo trys žmonės, jie buvo jį apstoję, matė, kad jie atliko mušimo judesius ir mano, kad visi trys atliko tuos mušimo judesius. Kai mušė, tada dar neįžvelgė jų tautybės, tik nueinant matė, kad vienas ar du yra romų tautybės. Mano, kad romų tautybės buvo moteris ir vienas vyras. Kai jie užpuolė ir pagriovė tą žmogų, jis iškarto paskambino 112. Paskui buvo išėjęs į kiemą. Tas asmuo gulėjo ant žemės. Jis atpažino, kad tai – R. S. sūnus N.. N. pasakė, kad jį atsivijo nuo garažų, kad iš jo kišenės ištraukė piniginę su pinigais ir dviem banko kortelėmis bei raktus.

Kaip matyti iš liudytojo S. Ž. parodymų visumos, apklaustas iš karto po įvykio jis nurodė vienokias aplinkybes dėl asmenų skaičiaus, tautybės ir amžiaus, tačiau tos aplinkybės vėlesnių apklausų metų keitėsi. Liudytojas tiek ikiteisminio tyrimo metu, tiek ir teisme negalėjo tiksliai nurodyti, kiek asmenų nukentėjusiojo atžvilgiu padarė nusikaltimą - du ar trys. Apie tai, kad visgi jų buvo trys, jis atsakė tik į teismo jam suformuluotą klausimą dėl tokios galimybės buvimo, tai yra toks jo atsakymas gali būti vertinamas tik kaip prielaida.

Liudytojas S. Ž. įvykį matė prietemoje, iš ketvirto aukšto, įvykio vietos kiemas nebuvo apšviestas, jo parodymai, kuriuos teismas aprašė - skirtingi, paremti prielaidomis. Todėl, atsižvelgiat ir į tai, kad liudytojas, kaip nurodė pats, turi atminties sutrikimų, psichikos sveikatos problemų, jo parodymai patikimais galėtų būti pripažinti sąryšyje su kitų asmenų parodymais, ar rašytiniais įrodymais, tačiau tokių patikimų, kaip teismas jau pasisakė, byloje nėra.

5. Kaltinamasis E. P., kuris, kaip įtariamasis/kaltinamasis nėra įspėjamas dėl melagingų parodymų davimo, savo kaltę dėl plėšimo teisme pripažinęs, tik savo pirmuose parodymuose ikiteisminio tyrimo metu 2021-07-30, būdamas sulaikytas nuo 2021-07-29, nurodė, kad nusikaltimo padaryme dalyvavo ir E. P. bei D. B.. Tačiau šiuose parodymuose E. P. net tada tiksliai nenurodė, kokius veiksmus atliko A. V., o ir paties E. P. pirmieji parodymai prieštarauja vėliau nustatytoms ir jo paties V. aplinkybėms, tai yra pirmuose parodymuose nurodęs, kad prie garažų jie buvo trise, kai tik jis sudavė smūgius nukentėjusiajam, E. P. toliau nurodė, kad jie visi trys vijosi nukentėjusįjį iki laiptinės, kur pastarasis nugriuvo, tačiau nei kas nukentėjusįjį pargriovė, nei kas ištraukė piniginę – tvirtino nematęs, piniginės apskritai nematė - tai yra pinigų neužvaldė, aiškino, kad po įvykio visi išsiskirstė ir tik jis vienas grįžo miegoti pas liudytoją V./V., tai yra savo pirmaisiais parodymais apskritai iš esmės neigė padaręs plėšimą.

Apklaustas kitus kartus ikiteisminio tyrimo metu ir teisme E. P. pripažino savo kaltę dėl plėšimo, taip pat jau nuosekliai tvirtino, kad A. V. nusikaltimo padaryme nedalyvavo, nes, nors pradžioje ir ėjo kartu, dalyvauti nusikaltimo padaryme atsisakė ir pasiliko stotelėje prie neįgaliųjų centro.

Iš bylos medžiagos matyti, kad A. V. ir E. P. buvo sulaikyti tuo pačiu laiku, 2021 m. liepos 29 d. 11.55 val. E. P. nustatytas 3,31 promilių girtumas, o 12.02 val. A.V. nustatytas 3,33 promilių girtumas, abu 2021-07-30 buvo apklausti pusvalandžio skirtumu, todėl suderinti savo parodymų galimybių neturėjo, kas ir matyti iš jų skirtingų pirmųjų parodymų, o dėl to, kad E. P. nuo sulaikymo yra suimtas, tai formaliai suderinti parodymų iki teismo galimybių taip pat neturėjo, tačiau, bent jau iš dalies remtis E. P. pirmaisiais parodymais būtų galima, jei juos patikimai patvirtintų kiti paminėtų asmenų parodymai, bet taip tvirtinti, kaip teismas jau pasisakė, pagrindo nėra.

6. Taip pat byloje buvo apklaustas ir liudytojas V.V., kuris nurodė, jog nei pats matė, nei pateikė duomenų, kurie patikimai, o ne kaip iš kažko girdėtos kalbos, patvirtintų, jog A. V. dalyvavo padarant plėšimą; apklausta liudytoja R.V., kuri nurodė, jog tik E. P. buvo pas ją atėjęs pirkti alkoholio ir ji girdėjo kalbant, kad E. dalyvavo muštynėse, tačiau kas buvo kartu su juo ir dėl ko vyko muštynės nežino, taip pat nepateikė jokių duomenų apie galimą A. V. kaltę.

Išanalizavus teismo aptartų asmenų parodymų visumą, tvirtinti, kad jie yra tiek informatyvūs ir patikimi, kad remiantis jais būtų galima padaryti vienareikšmišką išvadą, jog nebus nuteistas nekaltas žmogus, teismo įsitikinimu, nėra pagrindo.

Be to, A. V. kaltės nepatvirtina ir byloje surinkti rašytiniai įrodymai. Priešingai, kai kurie rašytiniai įrodymai labiau patvirtina A. V. parodymus, kuriuos teismas jau įvertino kaip nuoseklius.

Tai yra asmens parodymo atpažinti metu A. V. atpažino D. B. kaip asmenį, kuris 2021 m. liepos 28 d. siūlė iš žmogaus atimti pinigus, sudavė nukentėjusiajam smūgius, ir kuriam E. P. po to padavė 100 eurų, ką patvirtina ir E. P., o iš dalies ir R. A. parodymai dėl pinigų gavimo aplinkybės, ką neigė D. B..

Tai, kad, kaip užfiksuota vaizdo įraše, E.P., A. V., R. A. ir D. B. visi keturi nuėjo link įvykio vietos, neįrodo, kad kaltinamasis A. V. įvykio vietoje padarė nusikaltimą. Jis nuo pat pradžių neneigė pradžioje ėjęs kartu, tačiau tvirtino, kad nusikaltimą padaryti atsisakęs.

Įvykio vieta prie garažų ir daugiabučio namo nėra filmuojama, toks vaizdo įrašas teismui pateiktas nebuvo, todėl objektyvaus įrodymo, kas vyko įvykio vietose, taip pat nėra.

Kratos metu pas kaltinamąjį A. V. jokių pinigų rasta nebuvo.

Duomenų, patvirtinančių D. B. pas ikiteisminio tyrimo teisėją net kelis kartus nurodytą aplinkybę, kad įvykio laiku kaltinamasis A. V. buvo be priekinių dantų (išmuštais dantimis) - teismui taip pat pateikta nebuvo, be to, tokios aplinkybės teismas pas A. V. nenustatė nei jam pademonstravus vizualiai.

Taigi iš įrodymų visumos taip ir liko neaišku, ir šio neaiškumo pašalinti nebėra galimybių - ar nusikaltimą prieš nukentėjusįjį padarė dviese ar trise – kas šiuo atveju yra esminis klausimas sprendžiant dėl A. V. kaltės. Jei teismui nekyla abejonių, kad įvykio vietoje (-se) buvo E. P. ir D. B., daryti išvadą, kad įvykio vietoje buvo bei nusikaltimą nukentėjusiojo atžvilgiu padarė ir trečias asmuo A. V. - galima daryti tik remiantis prielaidomis ir nepatikimais asmenų parodymais.

Todėl atsižvelgiant į tai, kas išdėstyta, teismas sprendžia, kad A. V. inkriminuotas kaltinimas dėl plėšimo, nepagrįstas iš esmės jokiais objektyviais duomenimis ir yra įrodinėjamas tik nukentėjusiojo ir liudytojų parodymais, kurių liudijimų esminėse aplinkybėse fiksuojami ir prieštaravimai, ir prielaidos, kuriomis pagal Lietuvos Aukščiausiojo Teismo teisėjų senato 2003 m. birželio 20 d. nutarimo Nr. 40 „Dėl teis­mų prak­ti­kos tai­kant Bau­džia­mo­jo pro­ce­so ko­dek­so nor­mas, reg­la­men­tuo­jan­čias nuosp­ren­džio su­ra­šy­mą“ 3.1.8. punktą - grįsti apkaltinamojo nuosprendžio negalima, todėl pirmos instancijos teismui, išanalizavus duomenų visumą ir nesusiformavus vidiniam įsitikinimui, kad nusikaltimą padarė ir kaltinamasis A. V., visas abejones vertinant kaltinamojo naudai, vadovaujantis nekaltumo prezumpcijos taisykle, kad „geriau išteisinti dešimt kaltų, nei nuteisti vieną nekaltą“, darytina išvada, jog nesurinkus pakankamai neginčijamų ir patikimų įrodymų, kad kaltinamasis A. V. padarė nusikaltimą, numatytą BK 180 straipsnio 1 dalyje (plėšimas) - jis turi būti išteisintas (BPK 303 str. 5 d. 2 p.).

Atsakomybę lengvinančios ir sunkinančios aplinkybės.

Kaltinamojo E. P. atsakomybę lengvinanti aplinkybė, kad kaltu prisipažino ir gailėjosi. Atsakomybę sunkinančios aplinkybės, kad nusikalstamą veiką padarė būdamas apsvaigęs nuo alkoholio, kas, teismo vertinimu, turėjo įtakos nusikalstamos veikos padarymui, bei būdamas recidyvistu (turėdamas neišnykusį teistumą).

Bausmės skyrimo E. P. nuostatos.

Teismas, skirdamas bausmę kaltinamajam, atsižvelgia į padarytos nusikalstamos veikos pavojingumo laipsnį – padarytas vienas tyčinis, apysunkis, baigtas nusikaltimas, kuris buvo padarytas iš savanaudiškų paskatų; į atsakomybę lengvinančią ir sunkinančią aplinkybes; į charakterizuojančius duomenis: E. P. teistas 6 kartus, paskutiniu nuosprendžiu paskirtą laisvės atėmimo bausmę atlikęs, tačiau teistumas neišnykęs, baustas administracine tvarka, informacijos apie administracinių baudų sumokėjimą nėra, nedirba, neregistruotas Užimtumo tarnyboje, Psichikos sveikatos ir Priklausomybės ligų priežiūros grupėse neregistruotas, sveikas.

Kaltinamajam E. P. skirtina griežčiausia bausmė - laisvės atėmimas (BK 50 straipsnis), bausmės dydį, vadovaujantis ir teisingumo bei protingumo kriterijais, atsižvelgiant į tai, kad sunkių pasekmių nukentėjusiajam sukelta nebuvo, į tai, kad kaltinamasis kaltu prisipažino ir gailėjosi, į valstybėje formuojamą bausmių skyrimo politiką, nustatant mažesnį, nei galimos skirti bausmės vidurkis (BK 54 straipsnio 3 dalis), į bausmės laiką įskaitant laikino sulaikymo/suėmimo laiką (BK 66 straipsnis), bausmę paskiriant atlikti pataisos įstaigoje, bausmės pradžią skaičiuojant nuo nuosprendžio šioje byloje paskelbimo dienos.

Kardomosios priemonės.

Kaltinamasis E. P. yra laikinai sulaikytas/suimtas nuo 2021 m. liepos 29 d. (3 t., b. l. 10, 12, 56-59). E. P. paskirta kardomoji priemonė – suėmimas, paliktina galioti iki nuosprendžio įsiteisėjimo, kadangi nėra išnykę suėmimo pagrindai, tai yra, būdamas laisvėje, neišnykusį teistumą turintis kaltinamasis, nesaistomas jokiais svarbiais socialiniais ryšiais, šioje byloje realia bausme nuteistas už apysunkio nusikaltimo padarymą, turintis ryšių užsienyje, siekdamas išvengti laisvės atėmimo bausmės, gali bėgti (slėptis) nuo teismo, daryti naujus nusikaltimus (BPK 122 str.).

A. V. buvo laikinai sulaikytas/suimtas nuo 2021-07-29 11.20 val. iki 2021-08-11 (3 t., b. l. 135, 137; 4 t. b. l. 28-31, 33-34). Paleidus iš suėmimo jam buvo paskirtos kardomosios priemonės – rašytinis pasižadėjimas neišvykti, įpareigojimas periodiškai registruotis policijos įstaigoje ir dokumento (paso) paėmimas (4 t., b. l. 36-38).

Kadangi byloje kaltinamojo atžvilgiu priimamas išteisinamasis nuosprendis, atsižvelgiant į tai, kad byloje kaltinamajam buvo paskirtos viso trys kardomosios priemonės, dvi kardomosios priemonės – dokumento paėmimas ir įpareigojimas periodiškai registruotis PK, panaikintinos nuosprendžiui neįsiteisėjus. Asmens dokumentas kaltinamajam grąžintinas paskelbus nuosprendį.

Kardomoji priemonė – rašytinis pasižadėjimas neišvykti, kaip nesukelianti asmeniui didelių nepatogumų, nuosprendžiui dar esant neįsiteisėjusiam, paliktina galioti.

Civilinis ieškinys byloje nepareikštas.

Daiktiniai įrodymai.

Trys kompaktiniai diskai su vaizdo įrašais, saugomi byloje (1 t., b. l. 89, 141), nuosprendžiui įsiteisėjus paliktini toliau saugoti byloje.

Proceso išlaidos.

Pašto išlaidos ir valstybės garantuojamos teisinės pagalbos išlaidos už kaltinamųjų gynybą, atsižvelgiant į E. P. sudėtingą turtinę padėtį, į tai, kad kaltinamasis E. P. buvo suimtas, dėl ko gynėjas jam privalėjo būti užtikrintas, taip pat atsižvelgiant į tai, kad kaltinamasis A. V. byloje yra išteisinamas - iš kaltinamųjų valstybei nepriteistinos.

Rezoliucinė dalis

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 297, 302-305, 307 straipsniais,

nusprendžia:

E. P. pripažinti kaltu padarius nusikaltimą, numatytą Lietuvos Respublikos BK 180 straipsnio 1 dalyje (plėšimas), ir nuteisti 1 (vienerių) metų laisvės atėmimo bausme.

Laisvės atėmimo bausmę paskirti atlikti pataisos įstaigoje.

Bausmės pradžią skaičiuoti nuo nuosprendžio paskelbimo, tai yra nuo 2021 m. gruodžio 7 d.

Į bausmės laiką įskaityti kardomojo kalinimo (laikino sulaikymo/suėmimo) laiką nuo 2021 m. liepos 29 d. iki 2021 m. gruodžio 7 d. (1:1).

Kardomąją priemonę – suėmimą, palikti galioti iki nuosprendžio įsiteisėjimo, nuosprendžiui įsiteisėjus panaikinti.

A. V., kaltinamą pagal Lietuvos Respublikos BK 180 str. 1 d. (plėšimu), išteisinti neįrodžius, kad jis dalyvavo padarant inkriminuotą nusikalstamą veiką (BPK 303 str. 5 d. 2 p.).

Kardomąsias priemones – dokumento – paso Nr. (duomenys neskelbtini), saugomo prie 4 bylos tomo, paėmimą, ir įpareigojimą periodiškai registruotis policijos įstaigoje, panaikinti nuosprendžiui neįsiteisėjus. Pasą grąžinti asmeniškai A. V. po nuosprendžio paskelbimo.

Kardomąją priemonę – rašytinį pasižadėjimą neišvykti, palikti galioti iki nuosprendžio įsiteisėjimo, nuosprendžiui įsiteisėjus panaikinti.

Daiktinius įrodymus: tris kompaktinius diskus su vaizdo įrašais, saugomus byloje, nuosprendžiui įsiteisėjus palikti toliau saugoti byloje.

Proceso (pašto ir valstybės garantuojamos teisinės pagalbos) išlaidų iš kaltinamųjų valstybei nepriteisti.

Nuosprendis per dvidešimt (20) dienų nuo jo paskelbimo apeliacine tvarka gali būti skundžiamas Kauno apygardos teismui, paduodant skundą bylą nagrinėjusiam teismui (išaiškinti, kad jei bus teikiamas skundas, skunde turi būti nurodyta, ar apeliacinėje instancijoje skundas turėtų būti nagrinėjamas rašytinio ar žodinio proceso tvarka).