Kauno apygardos teismo nutartis

teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovės uždarosios akcinės bendrovės „Dogviga“ atskirąjį skundą dėl Kauno apylinkės teismo 2018 m. gegužės 21 d. nutarties civilinėje byloje Nr. e2-5222-962/2018 pagal ieškovės uždarosios akcinės bendrovės „Dogviga“ ieškinį atsakovei uždarajai akcinei bendrovei „GGP“ dėl skolos priteisimo, kuria buvo sustabdytas civilinės bylos nagrinėjimas.

Aprašomoji dalis

nustatė:

I. Ginčo esmė

Ieškovė UAB „Dogviga“ kreipėsi į teismą prašydama priteisti iš atsakovės UAB „GGP“ 15 022,20 Eur skolą, 6 proc. dydžio metines palūkanas už priteistą sumą nuo bylos iškėlimo teisme iki teismo sprendimo visiško įvykdymo ir bylinėjimosi išlaidas, bylą nagrinėti dokumentinio proceso tvarka.Teismas 2018 m. sausio 22 d. preliminariu sprendimu ieškinį tenkino. Atsakovė pateikė prieštaravimus dėl ieškovės reikalavimo ir priimto preliminaraus teismo sprendimo ir prašymą sustabdyti bylą iki įsiteisės teismo sprendimas Šiaulių apygardos teismo išnagrinėtoje civilinėje byloje Nr. e2-23-372/2018. Nurodė, kad nagrinėjamoje byloje būtina nustatyti aplinkybę, ar ieškovė, kurią atsakovė 2017 m. rugpjūčio 11 d. sutartimi buvo pasitelkusi kaip subrangovę atlikti trinkelių klojimo darbus Telšių rajone, Patausalės kaime, tinkamai šiuos darbus atliko.

II. Pirmos instancijos teismo nutarties esmė

Kauno apylinkės teismas 2018 m. gegužės 21 d. nutartimi civilinę bylą sustabdė iki įsiteisės teismo sprendimas Šiaulių apygardos teismo išnagrinėtoje civilinėje byloje Nr. e2-23-372/2018.Teismas konstatavo, kad Lietuvos teismų informacinės sistemos Liteko duomenimis nustatyta, kad Šiaulių apygardos teismo 2018 m. kovo 15 d. sprendimu išnagrinėta civilinė byla pagal ieškovės UAB „GGP“ ieškinį atsakovei VĮ Valstybinių miškų urėdijai dėl skolos priteisimo bei atsakovės VĮ Valstybinių miškų urėdijos priešieškinį ieškovei UAB „GGP“ dėl vienašališkai pasirašyto darbų atlikimo akto pripažinimo negaliojančiu, neteisėtai gauto PVM ir sutartinių netesybų priteisimo, trečiasis asmuo, nepareiškęs savarankiškų interesų atsakovės pusėje, UAB „Butų ūkio valda“. Sprendimas neįsiteisėjęs, byla apeliacine tvarka nagrinėjama Lietuvos apeliaciniame teisme. Iš šalių procesinių dokumentų matyti, kad ginčas tarp šalių kilo dėl ieškovės atliktų darbų kokybės ir atsiskaitymo už atliktus darbus. Ginčo išsprendimui svarbu nustatyti aplinkybę, ar darbai buvo atlikti tinkamai. Ši aplinkybė yra Lietuvos apeliacinio teismo nagrinėjamos civilinės bylos Nr. e2A-842-XX/2018 dalykas. Ją išnagrinėjus bus nustatyta nagrinėjamai bylai reikšminga aplinkybė dėl atliktų darbų kokybės.

III. Atskirojo skundo ir atsiliepimo į jį argumentai

Atskirajame skunde ieškovė UAB „Dogviga“ prašė Kauno apylinkės teismo 2018 m. gegužės 21 d. nutartį panaikinti ir klausimą išspręsti iš esmės – prašymą dėl bylos sustabdymo atmesti. Atskirasis skundas grindžiamas šiais argumentais:

Motyvuojamoji dalis

IV. Apeliacinio teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados

Apeliacinės instancijos teismas, neperžengdamas atskirojo skundo ribų, patikrino pirmosios instancijos teismo nutarties teisėtumą ir pagrįstumą. Neatsižvelgdamas į atskirojo skundo ribas, apeliacinės instancijos teismas taip pat patikrino ar nėra absoliučių nutarties negaliojimo pagrindų (CPK 320 str., 338 str.). Absoliučių nutarties negaliojimo pagrindų, nurodytų CPK 329 straipsnio 2 dalyje, apeliacinės instancijos teismas nenustatė. Atskiruoju skundu apeliantė ginčija Kauno apylinkės teismo 2018 m. gegužės 21 d. nutartį dėl bylos sustabdymo iki įsiteisės teismo sprendimas Šiaulių apygardos teismo išnagrinėtoje civilinėje byloje Nr. e2-23-372/2018. Bylos nagrinėjimas skundžiama nutartimi buvo sustabdytas CPK 163 straipsnio 3 punkto pagrindu, t.y. privalomu bylos sustabdymo pagrindu, kai negalima nagrinėti tos bylos, kol bus išspręsta kita byla, nagrinėjama civiline, baudžiamąja ar administracine tvarka. Pagal civilinės bylos sustabdymo pagrindus įstatymo išskirtos dvi bylos sustabdymo rūšys: privalomasis bylos sustabdymas (CPK 163 str.) ir fakultatyvusis bylos sustabdymas (CPK 164 str.). Bet kuriuo atveju civilinės bylos sustabdymas reiškia laikiną procesinių veiksmų, atliekamų nagrinėjant bylą, sustabdymą dėl aplinkybių, kurios nepriklauso nuo byloje dalyvaujančių asmenų ir teismo valios. Atitinkamai civilinės bylos sustabdymas visais atvejais neišvengiamai pailgina bylos nagrinėjimo trukmę, o tai suponuoja CPK 7 straipsnio 1 dalyje įtvirtintų civilinio proceso principų – koncentruotumo ir ekonomiškumo, pažeidimo tikimybę. Dėl to teismas bylos sustabdymo pagrindų negali taikyti formaliai, kiekvienu atveju privalo įsitikinti, kad yra aplinkybės, kurios sudaro įstatymo nurodytą pagrindą sustabdyti konkrečią bylą. Įstatymų leidėjo įtvirtinta teismo pareiga tokiu atveju sustabdyti bylą paaiškinama siekiu išvengti prieštaringų sprendimų tarpusavyje susijusiose bylose, taip pat tuo, kad nereikėtų tų pačių faktų nustatinėti kelis kartus, būtų taupomos tiek byloje dalyvaujančių asmenų, tiek teismo lėšos ir laikas. Tačiau būtina pažymėti ir tai, kad net esant teisinėms prielaidoms laukti lygiagrečiai vykstančio teismo proceso (ar procesų) rezultatų, teismo sprendimas sustabdyti bylą, atsižvelgiant į konkrečias bylos aplinkybes ir siekiant procesinio veiksmingumo, turi būti proporcingas. Iš skundžiamos nutarties matyti, jog pirmosios instancijos teismas, sustabdęs bylą CPK 163 straipsnio 3 punkto pagrindu, nurodė, jog ginčas tarp šalių kilo dėl ieškovės atliktų darbų kokybės ir atsiskaitymo už atliktus darbus, ginčo išsprendimui svarbu nustatyti aplinkybę, ar darbai buvo atlikti tinkamai, ši aplinkybė yra Lietuvos apeliaciniame teisme apeliacine tvarka nagrinėjamos bylos Nr. e2A-842-XX/2018 dalykas, išsprendus minėtą bylą bus nustatyta nagrinėjamai bylai reikšminga aplinkybė dėl atliktų darbų kokybės.Su tokiu teismo argumentu nėra pagrindo sutikti, nes sustabdžius civilinę bylą, užsitęsia teismo procesas. CPK nustatyti civilinio proceso tikslai taip pat reikalauja, kad teismas siektų kuo greičiau išnagrinėti bylą ir atkurti teisinę taiką tarp ginčo šalių, nesudarytų sąlygų bylai vilkinti (CPK 2 str., 7 str. 72 str.). Sustabdyti civilinę bylą CPK 163 straipsnio 3 punkte nurodytu pagrindu, kuriuo vadovavosi pirmosios instancijos teismas, galima tik tada, kai nagrinėjamos bylos yra susijusios taip, jog kitoje byloje nustatyti faktai turės įrodomąją, prejudicinę ar privalomąją galią sustabdomai bylai. Kasacinio teismo išaiškinta, kad negalėjimas išnagrinėti civilinės bylos, kol nebus išnagrinėta kita byla, reiškia, kad teismui, siekiančiam išspręsti byloje pareikštą reikalavimą, reikalingi tam tikri faktai, kuriuos būtina nustatyti kitoje byloje, ir bylą nagrinėjantis teismas pats negali jų nustatyti. Jeigu teismas visus teisiškai reikšmingus faktus gali nustatyti nagrinėjamoje byloje, kai tarp bylų nėra tiesioginio teisinio ryšio, nėra pagrindo stabdyti bylą pagal CPK straipsnio 3 punktą (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2004 m. vasario 4 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-99/2004; išplėstinės teisėjų kolegijos 2005 m. gegužės 19 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-7-260/2005; 2009 m. rugsėjo 9 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-309/2009). Apeliacinės instancijos teismas pažymi, kad pirmosios instancijos teismas, siekdamas teisingai pritaikyti CPK 163 straipsnio 3 punkte įtvirtintą bylos privalomojo sustabdymo pagrindą, turėjo tinkamai nustatyti įrodinėjimo dalyką abiejose bylose. Teismas, spręsdamas klausimą, ar yra tarp dviejų nagrinėjamų bylų tiesioginis teisinis ryšys ar ne, turėjo išsiaiškinti, kokie teisiškai reikšmingi faktai turi būti nustatyti civilinėje byloje, kurios nagrinėjimą sustabdė pagal CPK 163 straipsnio 3 punktą, ir kokie nustatinėjami civilinėje byloje, dėl kurios sustabdė bylą.Kaip matyti iš ginčijamos nutarties turinio teismas, nagrinėdamas bylą dėl skolos priteisimo, teismas turi visas galimybes pats nustatyti visas bylai reikšmingas aplinkybes, t. y. teismas pats gali nustatyti ir vertinti ieškovės reikalavimų dėl skolos priteisimo pagrįstumo, atsakovės atsikirtimus dėl netinkamos darbų kokybės bei nustatyti ir vertinti aplinkybę – ar atsakovės atsisakymas sumokėti už atliktus darbus yra teisėtas (CPK 185 str.). Pažymėtina ir tai, jog kitoje byloje nustatytos aplinkybės ar faktai turi prejudicinę reikšmę tik toms šalims, kurios dalyvauja toje byloje (CPK 182 str. 2 p.). Kaip matyti iš Lietuvos teismų informacinės sistemos Liteko duomenų ieškovė UAB „Dogviga“ nėra civilinės bylos Nr. e2-23-372/2018 (bylos Lietuvos apeliaciniame teisme Nr. e2A-842-516/2018) šalimi, taip pat nėra dalyvaujančiu joje asmeniu. Tokiu būdu toje byloje nustatytos aplinkybės neturės prejudicinės reikšmės šioje nagrinėjamoje byloje. Apibendrinęs išdėstytas aplinkybes teismas konstatuoja, jog nagrinėjamu atveju, pirmosios instancijos teismas netinkamai nustatė įrodinėjimo dalyko abiejose bylose apimtį, nenurodė, kokias teisines pasekmes civilinėje byloje Nr. e2-23-372/2018 nustatyti faktai turės ieškovei UAB „Dogviga“, kuri nedalyvavo Šiaulių apygardos teisme nagrinėjamoje byloje, todėl pirmosios instancijos teismo nutartis naikintina ir klausimas išspręstinas iš esmės – prašymas dėl bylos sustabdymo atmestinas (CPK 337 str. 1 d. 2 p.).

Kauno apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėja, vadovaudamasi CPK 336 straipsniu, 337 straipsnio 1 dalies 2 punktu, 339 straipsniu, teismas

Rezoliucinė dalis

nutaria:

Kauno apylinkės teismo 2018 m. gegužės 21 d. nutartį panaikinti ir klausimą išspręsti iš esmės – prašymą dėl bylos sustabdymo atmesti.

Ši Kauno apygardos teismo nutartis įsiteisėja nuo jos priėmimo dienos.