- Teismas
- Klaipėdos apylinkės teismas
- Dokumentas
- Sprendimas
- Data
- 2021-09-28
- Bylos Nr.
- e2-151-971/2021
- Teisminio proceso Nr.
- 2-06-3-01091-2020-6
- Bylos rūšis
- civilinė byla
- Teisėjas
- Kristina Sušinskaitė
- Ieškovas
- E. J.
- Atsakovas
- UAB „Borta“, AS „Latvijas tilti“
- Trečiasis asmuo
- E. J., ADB „Compensa Vienna Insurance Group“
- Kategorijos
- 2.6.10.2.1Neteisėta veika
viešame teismo posėdyje žodinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovo E. J. ieškinį atsakovams UAB „Borta“, AS „Latvijas tilti“, tretieji asmenys, nepareiškiantys savarankiškų reikalavimų, atsakovų pusėje UAB „TEC Infrastructure“, VĮ Klaipėdos valstybinio jūrų uosto direkcija, UAB „Sweco Lietuva“, UAB „Projektų ekspertizė“, ADB „Compensa Vienna Insurance Group“, trečiasis asmuo, nepareiškiantis savarankiškų reikalavimų, ieškovo pusėje E. J., dėl žalos atlyginimo.
Aprašomoji dalis
Teismas nustatė:
Šalies argumentai
ieškovas kreipėsi į teismą su ieškiniu ir prašo priteisti solidariai iš atsakovų 20179,81 Eur dydžio žalą, 1849,12 Eur patirtų nuostolių, 5 procentų dydžio metines palūkanas nuo priteistos sumos, skaičiuojamas nuo ieškinio priėmimo teisme iki visiško teismo sprendimo įvykdymo, ir visas bylinėjimosi išlaidas. Nurodė, kad 2018-01-08 VĮ Klaipėdos valstybinio jūrų uosto direkcija (toliau ir – Statytojas) ir atsakovai, veikiantys jungtinės veiklos sutarties pagrindu, pasirašė rangos sutartį Nr. 34-2018-29 „Statybos įrangos darbai dėl objekto „Klaipėdos valstybinio jūrų uosto krantinių Nr. 127 ir 128, kranto sutvirtinimų Nr. (duomenys neskelbtini) rekonstravimas". Ieškovas, darbų pagal nurodytą sutartį vykdymo metu pastebėjęs jam priklausančio gyvenamojo namo, adresu (duomenys neskelbtini), išorinių sienų įtrūkimus, kreipėsi į atitinkamą turtą apdraudusią draudimo bendrovę. 2018-06-16 ieškovas gavo ADB „Compensa Vienna Insurance Group“ sprendimą nemokėti draudimo išmokos, atsižvelgiant į tai, kad žalos bylos administravimo metu nustatyta, jog labiausiai tikėtina statinio deformacijos priežastis yra už draudimo vietos ribų vykdyti statybos darbai. Ieškovo sutuoktinė E. J. Valstybinės teritorijų planavimo ir statybos inspekcijos prie Aplinkos ministerijos Klaipėdos teritorijų planavimo ir statybos valstybinės priežiūros skyriui (toliau ir - Inspekcija) 2018-06-28 pateikė prašymą sustabdyti Klaipėdos konteinerių terminale vykdomus darbus (krantinės rekonstrukciją), kadangi yra padaryta ir toliau daroma žala ieškovo sutuoktinei bendrosios jungtinės nuosavybės teise priklausančiam gyvenamajam namui, ir sudaryti komisiją, patirtai žalai apžiūrėti ir įvertinti. Inspekcija apie gautą prašymą informavo Statytoją. Buvo sudaryta komisija iš Statytojo, UAB „TEC Infrastructure“ (objekto techninis prižiūrėtojas), UAB „Sweco Lietuva“ (projektuotojo), atsakovų (rangovų) atstovų, kuri tiek iš išorės, tiek iš vidaus apžiūrėjo gyvenamąjį namą, esantį apie 160 m atstumu nuo intensyviausios darbų zonos, įvertinę įtrūkimus ir galimas priežastis surašė nekilnojamojo turto apžiūros aktą. 2018-08-16 Statytojas, atsižvelgdamas į rekonstrukcijos darbų procese dalyvaujančių šalių atsakymus, nurodė, jog mano, kad ieškovo pareikštos pretenzijos yra nepagrįstos. 2019-05-29 ieškovas pateikė Statytojui, o 2019-06-28 atsakovams pretenzijas dėl turtinės žalos atlyginimo, kuria prašė geranoriškai atlyginti padarytą žalą gyvenamajam namui ir sandėliui. Tiek Statytojas, tiek atsakovai su ieškovo pretenzijomis nesutiko. 2019-09-11 ieškovo užsakymu MB „Statybos ekspertizės centras“ ekspertas doc. dr. D. K. įvertino gyvenamajame name ir sandėlyje atsiradusius pažeidimus, įvertino jų ištaisymo darbų kainą ir surašė vertinimo aktą. Ekspertas konstatavo, kad esami gyvenamojo namo pažeidimai atsirado dėl neleistinos vibracijos, kuri persidavė į namo konstrukcijas ir dėl to atsirado grindų bei atitvarų skilimai. Pagal eksperto išvadas darbų kaina atsiradusiems skilimams dėl vibracijų pašalinti sudaro 20179,81 Eur sumą. Ieškovui ir atsakovams nesusitarus dėl taikaus tarpusavio ginčo išsprendimo, ieškovas kreipėsi į teismą. Ieškovo nuomone, atsakovams tenka pareiga atlyginti ieškovo turtui padarytą žalą, nes yra visos sąlygos, būtinos atsakovų deliktinei atsakomybei atsirasti. Dėl vykdant Klaipėdos valstybinio jūrų uosto krantinių Nr. 127 ir 128, kranto sutvirtinimų Nr. (duomenys neskelbtini) rekonstravimą atsakovų atliekamų polių kalimo darbų poveikio (sukeltos garsinės ir mechaninės vibracijos) gyvenamojo namo ir sandėlio, esančių apie 160 m atstumu nuo intensyviausios darbų zonos, fasade ir vidaus patalpose atsirado nauji arba padidėjo anksčiau susiformavę defektai, t. y. atsirado arba padidėjo plyšiai (įtrūkimai) gyvenamojo namo ir sandėlio mūro sienose, angokraščių tinke, patalpų sienose, grindyse, lubose. Atsakovai atliko neteisėtus veiksmus, t. y. pažeidė bendro pobūdžio pareigą elgtis atidžiai ir rūpestingai, nevykdė Statybos įstatymo 18 str. 7 d. 5 p. nustatytų pareigų. Tarp atsakovų neteisėtų veiksmų ir ieškovui padarytos žalos egzistuoja priežastinis ryšys. Atsakovų įstatyminių pareigų netinkamas vykdymas lėmė, kad ieškovo turtą neigiamai paveikė statybos darbų keliama neleistina vibracija. Ieškovo patirti nuostoliai yra gyvenamojo namo ir sandėlio pažeidimų, atsiradusių dėl atsakovų vykdytų statybos darbų sukeltų vibracijų, ištaisymo kaina – 20179,81 Eur. Be to, ieškovas patyrė 1849,12 Eur dydžio nuostolius, susijusius su civilinės atsakomybės ir žalos įvertinimu bei nuostolių išieškojimu ne teismo tvarka: 82,64 Eur už faktinių aplinkybių konstatavimą, 26,48 Eur už vibracijos dydžio oktaviniuose dažniuose matavimus, 1500 Eur už vertinimo akto parengimą, 240 Eur ieškovo išlaidos advokato paslaugoms. Atsakovai statybos darbų vykdymui naudojo specialią techniką, kurios veikimo neigiamoms pasekmėms neužkirto kelio. Todėl šiuo atveju atsakovai, kaip rangovai, yra atsakingi už didesnio pavojaus šaltinio padarytą žalą be kaltės. Atsakovams taikytina solidarioji atsakomybė, kadangi atsakovai, veikiantys jungtinės veiklos sutarties pagrindu, atliko statybos darbus ir dėl jų bendrų veiksmų buvo padaryta žala ieškovo turtui.
Atsiliepimas
Atsakovas UAB „Borta“ pateikė atsiliepimą į ieškinį, kuriame nurodė, kad su ieškiniu nesutinka, mano, kad ieškinys nepagrįstas, todėl turi būti atmestas. Nurodė, kad darbai objekte buvo vykdomi pagal VĮ Klaipėdos valstybinio jūrų uosto direkcijos parengtą techninį projektą. Statybos darbai užbaigti, 2019-12-02 pasirašytas statybos darbų užbaigimo aktas. Atliekant darbus buvo vykdomi polių kalimo darbai. Pažymėjo, kad UAB „Borta“ yra nemažą patirtį turintis rangovas, ne vienerius metus vykdantis krantinių statybos ir rekonstrukcijos darbus Klaipėdos uoste, tačiau tokio pobūdžio pretenzijų dėl polių kalimo sukeltų vibracijų nėra niekada gavęs, nors paprastai darbai vykdomi šalia kitų statinių. Ieškovas analogišką reikalavimą buvo pateikęs 2007 m. panašius darbus tose krantinėse dirbusiam rangovui SDĮ „Lokys“. Kadangi rangovo civilinė atsakomybė buvo apdrausta civilinės atsakomybės draudimu, draudiko užsakymu atliktos ekspertizės aktu (2007-07-26 UAB „Ekspertika” statinio dalinės ekspertizės aktas Nr. 07-07/28) buvo nustatyta, kad pastato įtrūkimai lauko sienose atsirado dėl vykstančių temperatūrinių įtempimų plytų mūre (keičiantis aplinkos temperatūrai iš teigiamos į neigiamą), vidaus sienose dėl temperatūrinių deformacijų tarp dviejų plokščių. Kad įtrūkimai atsirado dėl tuomet įmonės „Lokys“ vykdytų polių kalimo darbų neginčytinai nenustatyta – nurodyta, kad įtrūkimai atsirado dėl vykdytų polių kalimo darbų – yra tikimybė iki 10 proc., o atliekami darbai galėjo turėti labai mažą įtaką. Taigi ieškovo gyvenamojo namo įtrūkimai nustatyti dar 2007 m., tačiau iš ieškovo pateiktos filmuotos medžiagos ir 2018-09-14 faktinių aplinkybių konstatavimo protokolo matyti, kad namo fasadas išlikęs toks pats, t. y. jokie fasado tvarkymo darbai per šį laikotarpį nebuvo atlikti. Atkreipė dėmesį, kad atsakovai vykdė teisėtą veiklą – statybos darbus pagal pasirašytą sutartį. Siekiant įgyvendinti projektinius sprendinius ir įvykdyti sutartį buvo kalami poliai. Taip pat nurodė, kad 2019-08-11 eksperto D. K. parengto vertinimo akto išvados dėl neleistinos vibracijos prieštarauja Lietuvos higienos normos HN 50:2016 „Visą žmogaus kūną veikianti vibracija: didžiausi leidžiami dydžiai ir matavimo reikalavimai“ 1 lentelėje numatytiems dydžiams, leistinas vibracijos poveikis nebuvo viršytas. Nors minėta higienos norma taikoma vibracijos poveikiui visuomenės sveikatai vertinti, akivaizdu, kad neviršijus nustatytų normų atsakovų veiksmai negali būti laikomi neteisėtais. Vertinimo akte nenurodyta, kaip nustatytas triukšmo lygis yra susijęs su įtrūkių atsiradimu ar padidėjimu, be to, skleidžiamas triukšmas (kaip iš dalies ir vibracija) nebuvo tik atsakovų veiksmų rezultatas, kadangi ieškovo gyvenamasis namas ir sandėlis yra prie pat uosto teritorijos, kur vykdomi krovos darbai, švartuojami laivai, šalia yra gatvė. Atsakovų veiksmai vykdant polių kalimo darbus nebuvo nukreipti tik į ieškovo nekilnojamąjį turtą, veikė ir kitus šalia esančius statinius, tačiau nei darbų vykdymo metu, nei po jų atsakovai negavo jokių pretenzijų iš kitų statinių savininkų. Ieškovo nurodytas argumentas, kad atsakovai pažeidė bendro pobūdžio pareigą elgtis atidžiai ir rūpestingai yra nepagrįstas. Ieškovas nesiėmė jokių veiksmų 2007 m. atsiradusiems defektams pašalinti, nėra pateikęs įrodymų apie statinių būklę prieš pradedant polių kalimo darbus – ieškovas įrodinėja pokyčius statinio būkle, kuri buvo prieš daugiau nei 10 m. Nustatant faktinį priežastinį ryšį, ar žalingos pasekmės, t. y. įtrūkimai gyvenamojo namo ir sandėlio sienose būtų atsiradę (ar padidėję), jeigu nebūtų atsakovų veiksmų, darytina išvada, kad įtrūkiai vis tiek būtų buvę, o nesiimant atitinkamų priemonių įtrūkių kiekis dėl nustatyto statinio nestabilumo veikiant atmosferos krituliams tik augo, o esami įtrūkiai didėjo. Ieškovo pastato būklė, o ne atsakovų veiksmai sąlygojo ieškovo įrodinėjamą žalą. Be to, neįrodyta, kokie konkretūs atsakovų neteisėti veiksmai yra siejami su ieškovo sąmatoje išvardytais statinių taisytinais defektais. Ieškovo prašoma priteisti suma reikalinga viso statinio sutvarkymui, įskaitant ir 2007 m. buvusius defektus, kurių neginčija pats ieškovas. Atsakovų veiksmai nebuvo būtinoji žalos atsiradimo priežastis (faktinis priežastinis ryšys), o patys atsakovų veiksmai yra per daug teisiškai nutolęs nuo kilusios žalos (teisinis priežastinis ryšys). Atkreipė dėmesį, kad 2019-06-28 pretenzija ieškovas prašė atlyginti 18028,14 Eur dydžio žalą, o vertinimo akte pateiktoje sąmatoje žalos suma sudaro jau 20179,81 Eur. Prašoma priteisti žala už defektų, kurie atsirado dar 2007 m., ištaisymą, nors ieškovas gavo draudimo išmoką. Tokiu būdu ieškovas siekia praturtėti atsakovų sąskaita. Kadangi atsakovai neatliko jokių neteisėtų veiksmų, kurie būtų susiję priežastiniu ryšiu su patirtais nuostoliais, nuostoliai dėl padarytos žalos ieškovo gyvenamajam namui ir sandėliui, kaip ir nuostoliai, susiję su civilinės atsakomybės ir žalos įvertinimu, nepriteistini. Dėl ieškovo nesirūpinimo statiniais net ir gavus draudimo išmoką jų defektų ištaisymui, reikalavimas atlyginti žalą atsakovams turėtų būti atmestas (ar bent jau sumažintas).
Atsakovas AS „Latvijas tilti“ atsiliepime į ieškinį nurodė, kad su ieškiniu nesutinka ir prašė ieškinį atmesti. Atsakovai vykdė teisėtą veiklą – statybos darbus pagal rangos sutartį ir prie šios sutarties atsakovams pateiktus projektinius dokumentus – techninį projektą. Pagal techninį projektą atliekant darbus buvo kalami poliai ir dėl to atsakovas nesiginčija. Statytojo sudaryta komisija nenustatė neteisėtų atsakovų veiksmų. Nei darbų vykdymo metu, nei po jų atsakovai negavo jokių pretenzijų iš kitų statinių savininkų, nors statinių yra ir daug artimesniu atstumu nei ieškovo statiniai. Pažymėjo, kad ieškovo pateiktas vertinimo aktas niekaip neįrodo, kad statinių įtrūkimai atsirado ar padidėjo dėl statybos darbų vykdymo, visiškai pritaria UAB „Borta“ atsiliepime pateiktiems argumentams dėl vertinimo akto pagrįstumo ir kad leistinas vibracijos poveikis nebuvo viršytas. Neviršijus nustatytų normų atsakovų veiksmai negali būti laikomi neteisėtais. Tarp atsakovų atliktų statybos darbų ir ieškovui tariamai kilusios žalos nėra nei faktinio, nei teisinio priežastinio ryšio. Ieškovo nurodoma žala kilo ne dėl atsakovų atliktų statybos darbų. Statiniai dar prieš daugiau kaip 10 m. jau buvo pažeisti, bet ne dėl šalimais vykdomų statybos darbų. Ieškovas nesiėmė jokių veiksmų 2007 m. atsiradusiems įtrūkimams pašalinti, todėl jie tik didėjo. Kadangi atsakovų atžvilgiu negali būti taikoma deliktinė atsakomybė nesant jos sąlygų, todėl nuostoliai dėl padarytos žalos statiniams, kaip ir nuostoliai, susiję su civilinės atsakomybės ir žalos įvertinimu, negali būti priteisiami.
Trečiasis asmuo UAB „TEC Infrastructure“ atsiliepime į ieškinį nurodė, kad su ieškiniu nesutinka ir prašė ieškinį atmesti. Pažymėjo, kad ieškovas neįrodė priežastinio ryšio tarp atsakovų vykdytų statybos darbų ir plyšių namo, esančio adresu Žūklės g. 27, Klaipėdoje, sienose. Tokio priežastinio ryšio nesant, nėra ir pagrindo teigti, kad atsakovų atliekami statybos darbai buvo dėl kokių nors priežasčių neteisėti ar kad atsakovai yra kalti dėl ieškovo galimai patirtos žalos. Draudimo bendrovės Compensa 2018-06-18 sprendimas nemokėti draudimo išmokos ieškovui neįrodo, kad ieškovui priklausančio pastato plyšiai atsirado dėl atsakovų vykdomų statybos darbų. Draudimo bendrovės sprendimo išvada nėra pagrįsta jokiais aiškiais ar objektyviais argumentais. Be to, draudimo bendrovė, kaip pelno siekiantis subjektas, yra suinteresuota nemokėti draudimo išmokos. Byloje nėra duomenų apie tai, kad ieškovas būtų pasinaudojęs teisinės gynybos priemonėmis ir ginčijęs draudimo bendrovės sprendimą, kuris yra mažų mažiausiai nemotyvuotas. Antstolio faktinių aplinkybių konstatavimo protokolas neįrodo (ir pagal savo esmę negali įrodyti) nei dėl kokių priežasčių, nei kada namo sienų įtrūkimai atsirado. Vibracijos oktavinėse dažnių juostose tyrimo protokole nustatyti vibracijos pagrečio normos viršijimai yra nežymūs, o 95,8 proc. užfiksuotų rodmenų normos neviršijo. Tokie, iš esmės atsitiktiniai ir nežymūs higienos normoje numatytų vibracijos pagreičio reikšmių viršijimai nesukuria realaus pagrindo manyti, kad tokios vibracijos galėtų būti namo sienų įtrūkimų priežastimi. Be to, higienos normos HN 50:2016 reikalavimai gali būti taikomi ir jais gali būti vadovaujamasi vertinant vibracijos poveikį visuomenės sveikatai, tačiau ne pastatų konstrukcijoms. D. K. surašytas vertinimo aktas yra paviršutiniškas, neišsamus, jo pagrįstumas kelia reikšmingų abejonių. Taip pat pažymėtina, kad vertinimo aktas buvo parengtas ieškovo užsakymu, todėl ieškovui palankios vertinimo akto išvados vertintinos kritiškai. Vertinimo aktu rangovui priskiriama tariama pareiga vertinti šalia esančių statinių būklę vertintina tik kaip itin spekuliatyvi vertinimo akto rengėjo nuomonė, kuri nėra pagrįsta statybos procesą Lietuvos Respublikoje reglamentuojančių norminių teisės aktų nuostatomis. Vertinimo aktas neįrodo jokio priežastinio ryšio tarp atsakovų vykdytų statybos darbų ir plyšių ieškovo valdomo pastato sienose. Nurodė ir tai, kad nėra jokių duomenų, kad ieškovas po 2007 m. būtų pašalinęs tuo metu buvusius plyšius. Jei tokie plyšiai buvo nepašalinti, tai reikštų, kad bent dalis plyšių pastato sienose buvo dar iki atsakovams pradedant statybos darbus, todėl atsakovai jokiu būdu negali būti laikomi atsakingais už tokių plyšių atsiradimą. Taip pat tai suteiktų prielaidą manyti, kad dėl esamų plyšių pastatas gali būti mažiau atsparus aplinkos poveikiui ir dėl to plyšiai gali didėti (pvz. į plyšius patenkant vandeniui ir jam neigiamoje temperatūroje užšąlant bei plečiantis). Tai reikštų, kad už plyšių namo sienose padidėjimą atsakingas pats ieškovas, nesilaikęs savo pareigos tinkamai prižiūrėti pastatą. Ieškovui priklausantis pastatas yra individualių gyvenamųjų namų kvartale, kitus kvartalo namus veikia ta pati vibracija, tačiau nėra duomenų, kad kokio nors kito gretimai esančio pastato savininkas ar valdytojas būtų kreipęsis į atsakovus, statytoją ar kitus statybos proceso dalyvius dėl kokių nors vibracijos sukeltų pažeidimų.
Trečiasis asmuo VĮ Klaipėdos valstybinio jūrų uosto direkcija atsiliepime į ieškinį nurodė, kad su ieškiniu nesutinka, mano, kad jis yra nepagrįstas ir turi būti atmestas. Pažymėjo, kad tapačius ar panašius reikalavimus ieškovas yra reiškęs UAB „Lokys“. Ieškovas teigia, kad įtrūkimų buvo mažiau, tačiau nepagrindžia ankstesnių ir tariamai naujų įtrūkimų dydžio santykio. Taigi nėra aišku, kada žala yra atsiradusi, koks ankstesnių ir tariamai naujų įtrūkimų dydžio santykis ir reikšmė žalos reikalavimui. Atsižvelgiant į tai, kad ieškinyje nurodyto tikėtino priežastinio ryšio tarp žalos turtui ir už draudimo vietos ribų vykdytų statybos darbų nustatymas neįrodo tariamos žalos ir atsakovų veiksmų priežastingumo ryšio, ieškovo reikalavimas yra nepagrįstas. Be to, ieškovas nepateikė įrodymų, kad faktiškai patyrė atitinkamo dydžio nuostolius, kas, vertinant reikalavimą, galėtų būti ieškovo išlaidos grąžinant ieškovą į tokią padėtį, kuri buvo iki pažeidimo. Tai deklaratyvus pareiškimas, nes tiesioginių įrodymų, pagrindžiančių faktą, kad žala padaryta nuo 2018 m., pateikta nėra. Įtrūkimai gali būti tik dėl ieškovo netinkamo veikimo ar neveikimo, atsakingumo bei tinkamo rūpesčio savo turtu jį prižiūrint nebuvimo, t. y. tęstinė pasekmė nuo 2007 m. Atkreipė mėnesį, kad žalą ir nuostolius įvertino tiesioginiais civiliniais santykiais su ieškovu susijęs subjektas - dr. D. K., o žalą, nuostolius vertino neatsižvelgdamas į 2007 m. nustatytas faktines aplinkybes bei rėmėsi vibracijos oktavinėse dažnių juostose tyrimo protokolu, triukšmo lygiu patalpose (dėl ko pasisakyta UAB „TEC Infrastructure“ atsiliepime), todėl pats situacijos vertinimas gali būti subjektyvus, palankus ir naudingas tik ieškovui. Pritaria UAB „TEC Infrastructure“ atsiliepime išdėstytiems argumentams dėl draudimo bendrovės sprendimo, antstolio faktinių aplinkybių konstatavimo, vibracijos oktavinėse dažnių juostose tyrimo protokolo, D. K. vertinimo akto.
Trečiasis asmuo UAB „Sweco Lietuva“ atsiliepime į ieškinį nurodė, kad su ieškiniu nesutinka ir prašė jį atmesti. Ieškovas nepagrindė ieškinio reikalavimo bei neįrodė visų civilinės atsakomybės taikymo sąlygų, dėl ko nėra ir jokio teisinio pagrindo ieškinį tenkinti. Ieškinyje nėra nurodyta jokių projektuotojo neteisėtų veiksmų, rengiant techninį projektą ir/ar techninio projekto trūkumų, kurie būtų turėję įtakos ieškovo galimai patirtos žalos atsiradimui. Techninis projektas buvo parengtas vadovaujantis statybą reglamentuojančių bei visų kitų, privalomų teisės aktų reikalavimais, techniniam projektui buvo atlikta ekspertizė bei išduotas statybą leidžiantis dokumentas. Statybos leidimą išduodanti institucija, prieš išduodama statybos leidimą, patikrina techninio projekto bei jo sprendinių atitikimą teisės aktų reikalavimams ir tik nustačius, kad projektas parengtas tinkamai (nenustačius trūkumų), yra išduodamas statybą leidžiantis dokumentas. Dar 2018-07-03 buvo organizuota ieškovui priklausančio nekilnojamojo turto apžiūros komisija, kuri gyvenamąjį namą apžiūrėjo vietoje tiek iš išorės, tiek iš vidaus bei nustatė, kad įtrūkimai yra seni ir atsiradę dėl netinkamai parinktos namo įrengimo technologijos. Mano, kad atsakovų vykdyti polių kalimo darbai atsižvelgiant į atstumą, kalimo įrangos techninius parametrus bei vyraujančią grunto geologinę sandarą negalėjo turėti įtakos ieškovo gyvenamojo namo sienų įtrūkimų atsiradimui. Ieškovas ne tik, kad nenurodė, kokius neteisėtus veiksmus atsakovai atliko, bet ir nepateikė jokių įrodymų, kokie konkretūs gyvenamojo namo sienų pažeidimai tariamai atsirado dėl atsakovų vykdomų statybos darbų (šiuo atveju nėra apibrėžtas ir įrodytas tariamai kilusios žalos mastas). Priešingai, byloje esantys įrodymai liudija, kad pastato įtrūkimai yra atsiradę dar 2007 m., o ieškovas pats nesiėmė jokių veiksmų tam, kad pastato pažeidimai savu laiku būtų pašalinti ir nesiplėstų. Byloje nėra įrodymų, jog ieškovas būtų realiai patyręs 20179,81 Eur dydžio nuostolius. Vien ta aplinkybė, jog ieškovas savo ieškinyje tokius ateities finansinius įsipareigojimus tretiesiems asmenims (rangovams už sienų įtrūkimų pašalinimą) įvardina jo patirta „žala“, dar nesuponuoja žalos, kaip civilinės atsakomybės sąlygos ir jos patyrimo fakto, kaip šios sąlygos elemento ir nereiškia, kad šie ieškovo nuostoliai yra realūs bei patirti. Ieškovui neįrodžius visų civilinės atsakomybės taikymo sąlygų, nėra ir teisinio pagrindo ieškinį tenkinti.
Trečiasis asmuo UAB „Projektų ekspertizė“ atsiliepime nurodė, kad su ieškiniu nesutinka, prašė jį atmesti. Nurodė, kad trečiasis asmuo yra visiškai nesusijęs su ieškovo įrodinėjamos žalos atsiradimu – trečiojo asmens veiksmai neturi ir negalėjo turėti įtakos šios žalos atsiradimui, kadangi pati savaime trečiojo asmens atlikta statinio projekto ekspertizė ir ieškovui tariamai padaryta žala priežastiniu ryšiu yra teisiškai pernelyg nutolę. Pateiktu ieškiniu nėra įrodytos civilinės atsakomybės sąlygos, o šių sąlygų įrodymo našta žalos atlyginimo bylose yra priskiriama būtent ieškovui. Pažymėjo, kad niekur nėra konstatuota, jog ieškovo gyvenamojo namo apgadinimai ir patirta žala atsirado būtent dėl atsakovų neteisėtų veiksmų ir/ar jų kaltės. Su ieškiniu nėra pateikta ir jokių dokumentų, kurie patvirtintų, jog būtent dėl atsakovų vykdomų statybos darbų ieškovui buvo padaryta žala. Priešingai, į bylą pateikti paties ieškovo įrodymai patvirtina, kad dėl nesuprantamų priežasčių žalą patyrė tik jis vienas, o aplinkinių teritorijų namų, esančių netgi arčiau statybos darbų vietos, savininkai nė vienas tokios žalos nepatyrė. Maža to, į bylą pateikti paties ieškovo įrodymai patvirtina visiškai priešingas aplinkybes, kad sugadinimai yra seni, t. y. atsiradę dar prieš atsakovams pradėjus vykdyti darbus, ir tokie namo įtrūkimai buvo fiksuoti dar 2007 metais. 2007 metais atsiradę defektai nebuvo tinkamai sutvarkyti taip, kad statinys atitiktų keliamus mechaninio atsparumo reikalavimus, ir tolimesnis defekto buvimas yra būtent netinkamo statinio eksploatavimo pasekmė, nes nesutvarkius defektų dėl jų statinys patiria visiškai kitas apkrovas, tokie defektai yra veikiami natūralių gamtos veiksnių (lietus, sniegas, šaltis, karštis ir pan.). Ieškovo teiginiai ir įrodymas apie garsinę vibraciją ir dėl jos galimai atsiradusią žalą yra visiškai nepagrįsti ir logiškai neapaiškinami – pats savaime pateiktas garsinės vibracijos tyrimo protokolas nieko nepatvirtina, jame tik nurodomi tyrimo rezultatai (triukšmo lygis).
Trečiasis asmuo ADB „Compensa Vienna Insurance Group“ pateikė atsiliepimą, kuriame nurodė, jog ieškovas neįrodė savo reikalavimo, todėl palaiko atsakovų ir trečiųjų asmenų atsiliepimus, bei prašo ieškinį atmesti. Pažymėjo, kad net ir pasitvirtinus ieškovo nurodomai žalos atsiradimo priežasčiai (vibracija), būtina atkreipti dėmesį į Lietuvos Aukščiausiojo Teismo išaiškinimus panašioje savo faktinėmis aplinkybėmis civilinėje byloje, kur kasacinis teismas pažymėjo, kad tinkamu atsakovu byloje dėl statybos metu sukeltos vibracijos padarytos žalos atlyginimo turėtų būti laikomas ne rangovas, bet statytojas, todėl ieškovui siūlytina atsižvelgti į suformuotą teismų praktiką, ir esant jo sutikimui - pakeisti atsakovus tinkamais. Vis dėlto, trečiojo asmens nuomone, nepriklausomai nuo ieškovo pozicijos dėl tinkamo atsakovo, byloje esanti medžiaga leidžia daryti išvadą, jog byloje neįrodyta, kad statybos darbų rangovai būtų atlikę neteisėtus veiksmus. Ieškovui teigiant, kad sukelta vibracija yra neteisėti veiksmai civilinės atsakomybės prasme, turėtų būti analizuojama, kurio asmens (projektuotojo, ekspertuotojo, rangovo, techninio prižiūrėtojo) sprendimu buvo pasirinktas toks statybos darbų atlikimo būdas, bei teisiškai pagrindžiama, kad toks sprendimas yra neteisėtas. Pagal Civilinio kodekso 6.246 str. 3 d. teisėtais veiksmais padaryta žala turi būti atlyginama tik įstatymų nustatytais atvejais. Ieškovas nėra nuginčijęs statybos leidimo, kas dar kartą patvirtina, jog vykdyti statybos darbai buvo teisėti, ir pagrindo atsakovų civilinei atsakomybei kilti nėra. Netgi laikant, kad ieškovo gyvenamajame name užfiksuotas vibracijos lygis galėtų būti laikomas žalą sukėlusiais neteisėtais veiksmais, byloje neįrodyta, kad jį sukėlė būtent atsakovų veiksmai. Be to, sutinka su atsakovo UAB „Borta“ atsiliepime į ieškinį nurodytais argumentais, jog leistinas vibracijos poveikis nebuvo viršytas. Mano, kad byloje neįrodytas ir priežastinis ryšys tarp ieškovo gyvenamajame name buvusios vibracijos ir atsiradusios žalos, taip pat ieškovas neįrodė ir žalos dydžio. Ieškovo gyvenamasis namas yra nusidėvėjęs, todėl netgi ieškinio tenkinimo atveju jam neturėtų būti priteisiamos išlaidos už kapitalinį namo remontą, o turėtų būti atsižvelgiama į keičiamų medžiagų (pvz., dažai, grindjuostės ir pan.) verčių skirtumą. Ieškovo siekis atsakovų sąskaita naujai suremontuosi savo gyvenamąjį namą neatitinka visiško žalos atlyginimo principo, todėl negali būti tenkinamas.
Trečiasis asmuo E. J. atsiliepimo į ieškinį nepateikė.
Žemesnės instancijos teismas
Teismo posėdžio metu ieškovas ir jo atstovas ieškinį palaikė ir prašė jį tenkinti ieškinyje išdėstytų motyvų pagrindu.
Šalies argumentai
Trečiasis asmuo E. J. teismo posėdyje palaikė ieškovo (sutuoktinio) poziciją, su ieškiniu sutiko, nurodė, kad nekilnojamasis turtas, kuriam padaryta žala, yra bendra nuosavybė.
Atsiliepimas
Atsakovo UAB „Borta“ atstovė posėdžio metu atsiliepime nurodytais motyvais su ieškiniu nesutiko ir prašė jį atmesti.
Atsakovo AS „Latvijas tilti“ atstovas posėdžio metu su ieškiniu nesutiko ir prašė jį atmesti, palaikė atsiliepime išdėstytą poziciją. Papildomai nurodė, jog ieškinys grindžiamas emociniais argumentais, pritaria ADB „Compensa Vienna Insurance Group“ nuomonei, kad šiuo atveju rangovai yra netinkami atsakovai ir kad statytojas turėtų būti atsakingas.
Trečiojo asmens ADB „Compensa Vienna Insurance Group“ atstovas teismo posėdyje atsiliepime nurodytais motyvais su ieškiniu nesutiko, akcentavo, kad šioje byloje yra netinkami atsakovai, atsakovas turi būti statytojas, o ne rangovas, pritarė UAB „Borta“, UAB „TEC Infrastructure“ atsiliepimų argumentams.
Kitų trečiųjų asmenų atstovai į teismo posėdį neatvyko, apie bylos nagrinėjimą pranešta tinkamai, todėl byla išnagrinėta jiems nedalyvaujant.
Motyvuojamoji dalis
Teismas konstatuoja:
ieškinys atmestinas.
Bylos duomenimis nustatyta, kad ieškovas 2004-10-25 sudarė pirkimo-pardavimo sutartį Nr. BV8-7228, kurios pagrindu įsigijo žemės sklypą su statiniais, esantį (duomenys neskelbtini), tarp jų gyvenamąjį namą, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), ir sandėlį, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini). 2018-01-08 VĮ Klaipėdos valstybinio jūrų uosto direkcija (užsakovas) ir atsakovai (rangovai), veikiantys jungtinės veiklos sutarties pagrindu, sudarė statybos rangos sutartį Nr. 34-2018-29, pagal kurią atsakovai (rangovai) įsipareigojo savo rizika ir lėšomis, savo medžiagomis atlikti objekto „Klaipėdos valstybinio jūrų uosto krantinių Nr. 127 ir Nr. 128, kranto sutvirtinimų Nr. (duomenys neskelbtini), rekonstravimas“ ir objekto „Paviršinių nuotekų, 0,4 kV elektros ir ryšių tinklų Klaipėdos valstybinio jūrų uosto krantinėse Nr. 127 ir Nr. 128, kranto sutvirtinimuose Nr. (duomenys neskelbtini), statyba“ statybos rangos darbus pagal užsakovo pateiktus techninius projektus. Statybos darbai pagal šią sutartį užbaigti, 2019-12-02 pasirašytas statybos darbų užbaigimo aktas. Ieškovas kreipėsi į jo turtą, adresu (duomenys neskelbtini), apdraudusią ADB „Compensa Vienna Insurance Group“ dėl 2018-05-28 pastebėtų statinio išorinių sienų įtrūkimų ir 2018-06-16 gavo draudiko sprendimą dėl žalos byloje Nr. 9071734-1/EM3740, kuriame nurodyta, kad, atsižvelgiant į tai, kad žalos bylos administravimo metu nustatyta, jog labiausiai tikėtina statinio deformacijos priežastis yra už draudimo vietos ribų vykdyti statybos darbai, draudiko pareiga mokėti draudimo išmoką už šiuos apgadinimus nekyla, todėl draudikas priėmė sprendimą draudimo išmokos nemokėti. Ieškovo sutuoktinė E. J. Valstybinės teritorijų planavimo ir statybos inspekcijos prie Aplinkos ministerijos Klaipėdos teritorijų planavimo ir statybos valstybinės priežiūros skyriui (toliau ir - Inspekcija) 2018-06-28 pateikė prašymą sustabdyti Klaipėdos konteinerių terminale vykdomus darbus (krantinės rekonstrukciją), kadangi yra padaryta ir toliau daroma žala ieškovo sutuoktinei bendrosios jungtinės nuosavybės teise priklausančiam gyvenamajam namui, ir sudaryti komisiją, patirtai žalai apžiūrėti ir įvertinti. Inspekcija apie gautą prašymą informavo statytoją VĮ Klaipėdos valstybinio jūrų uosto direkciją. Buvo sudaryta komisija iš statytojo, UAB „TEC Infrastructure“ (objekto techninis prižiūrėtojas), UAB „Sweco Lietuva“ (projektuotojo), atsakovų (rangovų) atstovų, kuri tiek iš išorės, tiek iš vidaus apžiūrėjo gyvenamąjį namą ir 2018-07-03/2018-08-09 surašė nekilnojamojo turto apžiūros aktą Nr. V12-110, kuriame nurodė (padarė išvadas), kad gyvenamasis namas yra už perduotos statybvietės ribų; įtrūkimai yra seni; išoriniai ir vidiniai įtrūkimai atsiradę dėl netinkamai parinktos namo įrengimo technologijos; šio projekto metu atliekami polių kalimo darbai, atsižvelgiant į atstumą, kalimo įrangos techninius parametrus bei vyraujančią grunto geologinę sandarą, negalėjo būti plyšių atsiradimo priežastis. VĮ Klaipėdos valstybinio jūrų uosto direkcija, atsižvelgdama į rekonstrukcijos darbų procese dalyvaujančių šalių atsakymus, 2018-08-16 rašte, adresuotame E. J., nurodė mananti, kad ieškovo sutuoktinės pareikštos pretenzijos yra nepagrįstos. 2019-05-29 ieškovas pateikė statytojui VĮ Klaipėdos valstybinio jūrų uosto direkcijai, o 2019-06-28 atsakovams pretenzijas dėl 18028,14 Eur turtinės žalos nekilnojamajam turtui, adresu (duomenys neskelbtini) atlyginimo. Tiek VĮ Klaipėdos valstybinio jūrų uosto direkcija 2019-06-17 atsakymu į pretenziją, tiek atsakovai 2019-07-19 atsakymais su ieškovo pretenzijomis nesutiko. Ieškovo užsakymu MB „Statybos ekspertizės centras“ ekspertas dr. D. K. apžiūrėjo ir įvertino ieškovui priklausančiuose pastatuose (gyvenamajame name ir sandėlyje) atsiradusius pažeidimus, įvertino jų ištaisymo darbų kainą ir 2019-09-11 surašė vertinimo aktą. Vertinimo akte nurodyta, kad pagal atliktus laboratorinius vibracijos lygio matavimų tyrimus nustatyta, kad vibracijos pagreičio lygis 2018-09-18 vykdant polių kalimo darbus viršijo higienos normos HN 50:2016 oktaviniuose dažniuose reglamentuojamą vibracijos leidžiamą lygį bei pagal pateiktą filmuotą medžiagą matyti, kad namo dalys buvo veikiamos vibracijos, dėl to galima teigti, kad esami namo pažeidimai atsirado dėl neleistinos vibracijos, kuri persiduoda į namo konstrukcijas ir dėl to atsirado grindų bei atitvarų skilimai. Vertinimo akte atsiradusių pažeidimų ištaisymo darbų kainos nustatymui sudaryta sąmata, darbų kaina nurodyta 20179,81 Eur.
Byloje kilo ginčas dėl turtinės žalos atlyginimo ir deliktinės civilinės atsakomybės taikymo, taip pat dėl atsakovų (ne)tinkamumo.
Dėl atsakovų (ne)tinkamumo
Trečiasis asmuo ADB „Compensa Vienna Insurance Group“ atsiliepime ir atstovas posėdžio metu nurodė, jog panašioje savo faktinėmis aplinkybėmis civilinėje byloje Nr. 3K-3-405/2007 kasacinis teismas pažymėjo, kad tinkamu atsakovu byloje dėl statybos metu sukeltos vibracijos padarytos žalos atlyginimo turėtų būti laikomas ne rangovas, bet statytojas, todėl šiuo atveju atsakovai netinkami. Teismas pasiūlė ieškovui ir jo atstovams apsvarstyti atsakovų pakeitimo klausimą, kurį apsvarstęs ieškovas visgi laikėsi pozicijos, kad atsakovai yra tinkami.
Minėtoje 2007-08-24 nutartyje civilinėje byloje Nr. 3K-3-405/2007 Lietuvos Aukščiausiasis Teismas pasisakė, kad būtent statytojui, o ne rangovui yra išduodamas leidimas statybai, todėl statytojas privalo atlyginti tretiesiems asmenis dėl statybos procese atliktų neteisėtų veiksmų padarytą žalą.
Kita vertus, nagrinėjamu atveju aktualios VĮ Klaipėdos valstybinio jūrų uosto direkcijos (statytojo) ir atsakovų (rangovų) sudarytos statybos rangos sutarties Nr. 34-2018-29 nuostatos. Pagal sutarties XIV.8. punktą rangovas yra visiškai atsakingas už Lietuvos Respublikos gamtosaugos įstatymų pažeidimus, žalą, padarytą tretiesiems asmenims, jų turtui, vykdant sutartyje numatytus darbus. Rangos sutartyje numatyta rangovo pareiga apdrausti savo civilinę atsakomybę už trečiajam asmeniui padarytą žalą dėl atliekamų ir (ar) atliktų statybos darbų (sutarties VII dalis). Statybos įstatymo 42 straipsnis be kita ko reglamentuoja rangovo civilinės atsakomybės draudimą už padarytą žalą tretiesiems asmenims. Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – CK) 6.692 straipsnis numato, kad rangovas, vykdydamas statybos bei su ja susijusius darbus, privalo laikytis įstatymų ir normatyvinių statybos dokumentų nustatytų aplinkos apsaugos ir darbų saugumo reikalavimų; už šių reikalavimų pažeidimą atsako rangovas. Taigi įvertinus tiek minėtas statybos rangos sutarties Nr. 34-2018-29 nuostatas, tiek teisinį reglamentavimą, atsižvelgiant į tai, kad ieškovas jo turtui padarytą žalą sieja (įrodinėja) būtent su rangovų atliktais statybos (polių kalimo) darbais, darytina išvada, kad šiuo atveju ieškovo pasirinkti atsakovai yra tinkami ir gali būti sprendžiamas jų deliktinės atsakomybės klausimas.
Dėl deliktinės civilinės atsakomybės sąlygų
CK 6.245 straipsnio 4 dalyje nurodyta, kad deliktinė civilinė atsakomybė yra turtinė prievolė, atsirandanti dėl žalos, kuri nesusijusi su sutartiniais santykiais, išskyrus atvejus, kai įstatymai nustato, kad deliktinė atsakomybė atsiranda ir dėl žalos, susijusios su sutartiniais santykiais. Pagrindinė deliktinės civilinės atsakomybės funkcija yra kompensacinė. Tai reiškia, kad civilinė atsakomybė yra skirta grąžinti nukentėjusį asmenį į ankstesnę (iki delikto padarymo) padėtį (lot. restitutio in integrum) (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2008-11-18 nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-7-465/2008).
Deliktinė atsakomybė kyla tik tuomet, kai nustatomos visos deliktinės atsakomybės sąlygos: neteisėti veiksmai, žala, priežastinis ryšys ir kaltė, išskyrus atvejus, kai įstatyme nustatyta atsakomybė be kaltės (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2019-06-06 nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-148-248/2019, 77 punktas). Kai neįrodyta bent viena iš būtinųjų sąlygų, civilinė atsakomybė negali būti taikoma (pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2010-04-27 nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-189/2010; 2019-06-13 nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-1089-701/2019, 33 punktas).
Neteisėti veiksmai yra objektyvioji teisinės atsakomybės atsiradimo sąlyga. Kasacinio teismo praktikoje neteisėtumas bendriausia prasme aiškinamas kaip asmens elgesio neatitiktis teisei. Juo laikomas ne tik konkretaus įstatymuose ar sutartyje nustatyto įpareigojimo nevykdymas, bet ir bendro pobūdžio pareigos elgtis atidžiai ir rūpestingai pažeidimas. Civilinės atsakomybės teisiniame santykyje kiekvieno asmens elgesys vertinamas atitikties nurodytiems standartams aspektu (žr. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2016-11-09 nutarties civilinėje byloje Nr. 3K-3-507-611/2016 29 punktą ir jame nurodytą kasacinio teismo praktiką).
Kaltė, kaip civilinės atsakomybės sąlyga, gali pasireikšti ne tik tyčia, bet ir neatsargumu, kai asmuo atitinkamomis aplinkybėmis elgiasi nepakankamai apdairiai ir rūpestingai (pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2009-07-10 nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-239/2009). Pagal CK 6.248 straipsnio 3 dalį laikoma, kad asmuo kaltas, jeigu atsižvelgiant į prievolės esmę bei kitas aplinkybes jis nebuvo tiek rūpestingas ir apdairus, kiek atitinkamomis sąlygomis buvo būtina. Ši norma asmens neteisėtus veiksmus, pasireiškusius bendro pobūdžio rūpestingumo pareigos pažeidimu, susieja su jo kalte, t. y. kaltė apima ir neteisėtus veiksmus. Tai reiškia, kad kiekvienu konkrečiu atveju turi būti vertinama, ar asmens elgesys atitiko tvarkingo, rūpestingo, padoraus asmens elgesio standartą, o nustačius tokio elgesio neatitiktį, konstatuojamas asmens kaltas elgesys, kuris kartu reiškia ir veiksmų neteisėtumą, ir kaltės elementą (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2017-03-02 nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-99-701/2017, 29 punktas).
Žala (nuostoliai) asocijuojasi su pakenkimu tam tikram objektui, neigiamu poveikiu jam, kuris pasireiškė to objekto ekonominės vertės sumažėjimu, jo kokybinių savybių praradimu. Žala visada turi būti įvertinama, išreiškiama pinigais (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2002-04-15 nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-600/2002).
Priežastinis ryšys suprantamas kaip sąsaja tarp skolininko veiksmų ir atsiradusių pasekmių, jog neigiamos pasekmės yra skolininko veiksmų rezultatas (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2002-12-18 nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-1597/2002). Teismai vertina visas aplinkybes ir žalos atsiradimo priežastis, kad nustatytų pakankamą neteisėtų veiksmų ir atsiradusių pasekmių ryšį. Priežastinio ryšio kaip civilinės atsakomybės sąlygos nustatymas kartu reiškia teismo diskreciją svarstyti apie civilinės atsakomybės ribas (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2010-03-01 nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-53/2010).
Ieškovas teigia, kad yra visos atsakovų deliktinės civilinės atsakomybės sąlygos: atsakovai atliko neteisėtus veiksmus, t. y. pažeidė bendro pobūdžio pareigą elgtis atidžiai ir rūpestingai, nevykdė Statybos įstatymo 18 straipsnio 7 dalies 5 punkte nustatytų pareigų; tarp atsakovų neteisėtų veiksmų ir ieškovui padarytos žalos egzistuoja priežastinis ryšys; atsakovų įstatyminių pareigų netinkamas vykdymas lėmė, kad ieškovo turtą neigiamai paveikė statybos darbų keliama neleistina vibracija, o ieškovo patirti nuostoliai yra gyvenamojo namo ir sandėlio pažeidimų ištaisymo kaina – 20179,81 Eur ir 1849,12 Eur dydžio nuostoliai, susiję su civilinės atsakomybės ir žalos įvertinimu, nuostolių išieškojimu ne teismo tvarka; atsakovai, kaip rangovai, yra atsakingi už didesnio pavojaus šaltinio padarytą žalą be kaltės.
Atsakovai ir tretieji asmenys atsakovų pusėje su tuo kategoriškai nesutinka, teigia, kad ieškovo pastato būklė, o ne atsakovų veiksmai sąlygojo ieškovo įrodinėjamą žalą, ieškovas nesiėmė jokių veiksmų 2007 m. atsiradusiems įtrūkimams pašalinti, todėl jie tik didėjo, ieškovas neįrodė jokių atsakovų neteisėtų veiksmų ir priežastinio ryšio tarp atsakovų vykdytų statybos darbų ir pastatų sienų įtrūkimų, taip pat kėlė abejones dėl ieškovo įrodinėjamos žalos masto ir realumo.
Statybos įstatymo 18 straipsnio 7 dalies 5 punkte numatyta rangovo pareiga užtikrinti saugų darbą, gaisrinę saugą ir aplinkos apsaugą bei tinkamas darbo higienos sąlygas statybvietėje ir statomame statinyje, taip pat gretimos aplinkos bei gamtos ir nekilnojamųjų kultūros vertybių apsaugą, greta statybvietės gyvenančių, dirbančių, poilsiaujančių ir judančių žmonių apsaugą nuo statybos darbų keliamo pavojaus, be to, nepažeisti trečiųjų asmenų gyvenimo ir veiklos sąlygų, nurodytų šio įstatymo 6 straipsnio 4 dalyje. Pagal Statybos įstatymo 6 straipsnio 4 dalį statinys turi būti statomas ir pastatytas, o statybos sklypas tvarkomas taip, kad statybos metu ir naudojant pastatytą statinį trečiųjų asmenų gyvenimo ir veiklos sąlygos, kurias jie turėjo iki statybos pradžios, galėtų būti pakeistos tik pagal normatyvinių statybos techninių dokumentų ir normatyvinių statinio saugos ir paskirties dokumentų nuostatas. Šios sąlygos yra: statinių esamos techninės būklės nepabloginimas; apsauga nuo keliamo triukšmo, vibracijos, elektros trikdžių ir pavojingos spinduliuotės (Statybos įstatymo 6 straipsnio 4 dalies 1, 6 punktai).
Neneigiant rangovų pareigų, numatytų minėtose Statybos įstatymo nuostatose, taip pat ir pačiame techniniame darbo projekte (techninio projekto bendrosios dalies aiškinamojo rašto 6.6. dalis „Apsaugos reikalavimai“), teismas visgi sprendžia, kad ieškovas neįrodė atsakovų neteisėtų veiksmų ir priežastinio ryšio tarp atsakovų vykdytų statybos darbų ir statinių (gyvenamojo namo bei sandėlio) defektų (įtrūkimų išorinėse ir vidinėse sienose, lubose, grindų plytelėse).
Nagrinėjamu atveju nustatyta, kad atsakovai Klaipėdos valstybinio jūrų uosto krantinių Nr. 127 ir Nr. 128, kranto sutvirtinimų Nr. 127A ir Nr. 129A, adresu (duomenys neskelbtini), rekonstravimo darbus vykdė teisėtai – buvo išduotas statybą leidžiantis dokumentas. Darbai buvo vykdomi pagal projektuotojo UAB „Sweco Lietuva“ parengtą techninį projektą, kurio ekspertizė taip pat buvo atlikta (ekspertizę atliko UAB „Projektų ekspertizė“). Nėra duomenų, kad statybos darbai buvo vykdomi nukrypstant nuo techninio projekto ar kad buvo naudojama neleistina technika. Pačiame techniniame projekte pažymėta, kad krantinių rekonstrukcijos metu gali padidėti triukšmo ir lokalios vibracijos lygis (techninio projekto bendrosios dalies aiškinamojo rašto 5.10 dalis).
Ieškovo į bylą pateikta filmuota medžiaga, antstolio faktinių aplinkybių konstatavimo protokolas, D. K. parengtas vertinimo aktas patvirtina faktą, kad pastatai turi defektų – matyti įtrūkimai/skilimai išorinėse ir vidinėse sienose, lubose, grindų plytelėse; ieškovo pateiktuose vaizdo įrašuose taip pat užfiksuotas name girdimas tam tikras triukšmas, galimai ir tam tikros jaučiamos vibracijos, apie ką būtų galima spręsti iš pvz., vandens butelio vaizdo, tačiau šie įrodymai nei atsakovų neteisėtų veiksmų, nei priežastinio ryšio neįrodo.
Nors ieškovas kaip esminiu įrodymu remiasi D. K. sudarytu vertinimo aktu, tačiau šis įrodymas vertintinas kritiškai. Ekspertas D. K. vertinimo aktą sudarė ieškovo užsakymu, darydamas išvadas, rėmėsi ieškovo paaiškinimais, nevertino kitų galimų priežasčių, galėjusių lemti pastatų defektus, nors apklaustas teismo posėdžio metu nurodė, kad tų priežasčių gali būti daug. Be to, vertinimo akte nevertinta, kad sienų įtrūkimų buvo atsiradę jau 2007 m., o teismo posėdžio metu D. K. patvirtino, kad pastatas su įtrūkimais labiau pažeidžiamas. Pažymėtina ir tai, kad vertinimo akte D. K. rėmėsi Lietuvos higienos norma HN 50:2016 „Visą žmogaus kūną veikianti vibracija: didžiausi leidžiami dydžiai ir matavimo reikalavimai“, tačiau šios higienos normos reikalavimai gali būti taikomi ir jais gali būti vadovaujamasi vertinant vibracijos poveikį žmogaus sveikatai, o ne pastatų konstrukcijoms. Kaip posėdžio metu nurodė atsakovų atstovai nėra metodikos, pagal kurią reikėtų matuoti vibracijos poveikį statiniams, todėl tokie matavimai ir nebuvo daromi. Be to, D. K. vertinimo akte vertino ir fiksuotą triukšmo lygį, nors apklaustas teisme patvirtino, kad garsas nustatytiems pastatų defektams įtakos neturėjo. Visos šios aplinkybės kelia pagrįstų abejonių dėl eksperto D. K. vertinimo akto objektyvumo, išsamumo ir padarytų išvadų patikimumo.
Parengiamojo posėdžio metu ieškovo atstovai teigė, kad neabejotinai prašys byloje skirti ekonominę – statybos techninės veiklos ekspertizę. Teismui nutarus šį klausimą spręsti vėlesnėje proceso stadijoje, bylos nagrinėjimo metu ieškovas ir jo atstovai tokio prašymo nebepareiškė ir teismo ekspertizės skirti nebeprašė. Ieškovas taip pat atsisakė ir dalies liudytojų apklausos, o byloje apklausti liudytojai D. B. ir V. L. reikšmingų aplinkybių, galinčių patvirtinti ieškovo reikalavimų pagrįstumą, nenurodė.
Byloje nustatyta, kad ieškovo gyvenamojo namo sienų įtrūkimai buvo atsiradę jau 2007 m. Į bylą pateiktame UAB „Ekspertika“ 2007-07-26 statinio dalinės ekspertizės akte padarytos išvados (90 proc. tikimybė), kad 2007 m. gyvenamojo namo lauko sienose įtrūkimai atsirado dėl vykstančių temperatūrinių įtempimų plytų mūre (keičiantis aplinkos temperatūrai iš teigiamos į neigiamą); pastato pamatuose nuosėdžių ir įtrūkimų nepastebėta; pastato vidaus apdaila atlikta panaudojant gipskartonio plokštes; įtrūkimai pastato vidaus sienose yra atsiradę plokščių sujungimo vietose dėl tempertūrinių defomacijų tarp dviejų plokščių. Kad įtrūkimai atsirado dėl įmonės „Lokys“ vykdytų polių kalimo darbų, tikimybė yra iki 10 proc. Nors ieškovo atstovas nurodė, kad šio ekspertizės akto išvada nepagrįsta, nėra objektyvi, išvados tik tikėtinos, ekspertizė atlikta draudiko užsakymu, tačiau šios ekspertizės akto išvados taip pat nėra nuginčytos ar paneigtos, o dėl ieškovo užsakymu atlikto vertinimo akto išvadų (ne)pagrįstumo argumentai išdėstyti aukščiau.
Ieškovas teismo posėdyje patvirtino, kad 2007 m. buvusių įtrūkimų netvarkė, todėl neatmestina, kad per ilgesnį nei 10 metų laikotarpį buvę įtrūkimai dėl įvairių priežasčių galėjo padidėti, be to, kaip nurodė D. K., pastatas su įtrūkimais yra labiau pažeidžiamas įvairių aplinkos veiksnių.
Ieškovas taip pat remiasi ADB „Compensa Vienna Insurance Group“ 2018-06-18 sprendimu nemokėti ieškovui draudimo išmokos, kuriame nurodyta kad „labiausiai tikėtina statinio deformacijos priežastis yra už draudimo vietos ribų vykdyti statybos darbai“, tačiau iš sprendimo turinio visiškai nėra aišku, kaip ir kokiu būdu tokia išvada buvo padaryta. Pažymėtina, kad ta pati ADB „Compensa Vienna Insurance Group“ įtraukta į bylą trečiuoju asmeniu kaip atsakovų civilinės atsakomybės draudikas byloje jau laikėsi priešingos pozicijos, kad byloje neįrodyta, jog statybos darbų rangovai būtų atlikę neteisėtus veiksmus, kad neįrodytas ir priežastinis ryšys tarp ieškovo gyvenamajame name buvusios vibracijos ir atsiradusios žalos. Atsižvelgiant į tai, kad draudimo bendrovės 2018-06-18 sprendimo išvada nėra pagrįsta jokiais aiškiais, objektyviais argumentais ir įrodymais (į bylą tokie įrodymai nepateikti), taip pat įvertinus visiškai priešingą draudiko poziciją byloje, darytina išvada, kad minėtas draudimo bendrovės sprendimas (raštas) neįrodo, kad ieškovui priklausančių pastatų defektai atsirado dėl atsakovų vykdytų statybos darbų.
Neabejotina, kad atsakovų vykdyti statybos darbai kėlė diskomfortą tiek dėl triukšmo, tiek dėl tam tikros vibracijos, tą patvirtino ir liudytojas V. L.. Kita vertus sutiktina su atsakovo AS „Latvijas tilti“ atstovo argumentais, jog įsigydamas nekilnojamąjį turtą ir pasirinkdamas gyvenamąją vietą šalia pramonės zonos ieškovas turėjo įvertinti galimas tokio pasirinkimo pasekmes ir rizikas (dėl triukšmingumo ir kt.).
Įvertinus išdėstytas aplinkybes, byloje ištirtus įrodymus, teismas sprendžia, kad ieškovas nepateikė pakankamai patikimų įrodymų, kad būtų galima daryti išvadą, jog ieškovui priklausančių statinių defektai atsirado būtent dėl atsakovų vykdytų statybos darbų. Ieškovui neįrodžius atsakovų neteisėtų veiksmų ir priežastinio ryšio, nėra pagrindo plačiau pasisakyti dėl kitų civilinės atsakomybės sąlygų. Visgi dėl ieškovo nurodomos žalos dydžio sutiktina su atsakovų ir jų pusėje dalyvaujančių trečiųjų asmenų argumentais, kad ieškovo nurodoma bei prašoma priteisti darbų kaina (20179,81 Eur) statinių defektams pašalinti apima ir 2007 m. jau buvusius defektus, kas teisiškai yra visiškai nepagrįsta.
Apibendrinant tai, kas išdėstyta, darytina išvada, kad ieškovas neįrodė visų atsakovų civilinės atsakomybės sąlygų (neteisėtų veiksmų, priežastinio ryšio tarp neteisėtų veiksmų ir kilusios žalos), todėl ieškinys kaip nepagrįstas ir neįrodytas, atmestinas (CPK 178, 185 straipsniai).
Dėl bylinėjimosi išlaidų
Šaliai, kurios naudai priimtas sprendimas, jos turėtas bylinėjimosi išlaidas teismas priteisia iš antrosios šalies, nors ši ir būtų atleista nuo bylinėjimosi išlaidų mokėjimo į valstybės biudžetą (CPK 93 straipsnio 1 dalis). Atmetus ieškinį, ieškovui jo turėtos bylinėjimosi išlaidos iš atsakovų nepriteistinos. Atsakovas UAB „Borta“ patyrė iš viso 3146 Eur, o atsakovas AS „Latvijas tilti“ – 2110 Eur išlaidų už advokatų teisinę pagalbą. Atsakovų prašomos priteisti išlaidos neviršija Rekomendacijose dėl civilinėse bylose priteistino užmokesčio už advokato ar advokato padėjėjo teikiamą pagalbą nustatyto maksimalaus dydžio, ir, atsižvelgiant į bylos pobūdį, sudėtingumą, vykusių posėdžių skaičių ir jų trukmę, mažinti šias išlaidas nėra pagrindo, juo labiau, kad ieškovas taip pat turėjo panašaus dydžio išlaidas už jam teiktą teisinę pagalbą. Atmetus ieškinį, iš ieškovo priteistina 3146 Eur bylinėjimosi išlaidų atsakovui UAB „Borta“ ir 2110 Eur bylinėjimosi išlaidų atsakovui AS „Latvijas tilti“ (CPK 93 straipsnio 1 dalis, 98 straipsnio 1 dalis). Tretieji asmenys atsakovų pusėje UAB „Sweco Lietuva“ ir UAB „Projektų ekspertizė“ turėjo atitinkamai 653,40 Eur ir 544,50 Eur išlaidų už advokatų teisinę pagalbą ir šios išlaidos tretiesiems asmenims priteistinos iš ieškovo (CPK 47 straipsnio 2 dalis, 93 straipsnio 1 dalis, 98 straipsnio 1 dalis). Kiti tretieji asmenys duomenų apie turėtas bylinėjimosi išlaidas nepateikė.
Rezoliucinė dalis
Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 259, 265, 268, 270, 279, 307 straipsniais, teismas
nusprendžia:
ieškinį atmesti.
Priteisti iš ieškovo E. J. 3146 Eur bylinėjimosi išlaidų atsakovui UAB „Borta“.
Priteisti iš ieškovo E. J. 2110 Eur bylinėjimosi išlaidų atsakovui AS „Latvijas tilti“.
Priteisti iš ieškovo E. J. 653,40 Eur bylinėjimosi išlaidų trečiajam asmeniui UAB „Sweco Lietuva“.
Priteisti iš ieškovo E. J. 544,50 Eur bylinėjimosi išlaidų trečiajam asmeniui UAB „Projektų ekspertizė“.
Sprendimas per 30 dienų nuo jo priėmimo dienos apeliaciniu skundu gali būti skundžiamas Klaipėdos apygardos teismui per Klaipėdos apylinkės teismo Klaipėdos miesto rūmus.