- Teismas
- Vilniaus regiono apylinkės teismas
- Dokumentas
- Sprendimas
- Data
- 2024-04-16
- Bylos Nr.
- e2YT-5035-1156/2024
- Bylos rūšis
- civilinė byla
- Teisėjas
- Donata Šimkutė
- Pareiškėjas
- R. U.
- Suinteresuotas asmuo
- S. G., valstybės įmonė Turto bankas
- Kategorijos
- 2.4.2.1Nuosavybės teisės samprata, jos rūšys ir formos, nuosavybės teisių turinys
- 2.3.2.6.2Įstatymų nustatytas sutuoktinių turto teisinis režimas
- 2.3.2.8Turto, kuris yra bendroji jungtinė sutuoktinių nuosavybė, padalijimas
- 2.4.2.13Kiti su nuosavybės teise susiję klausimai
- 3.2.3.2Rašytinis bylos nagrinėjimas pirmosios instancijos teisme
- 3.2.4.2Įrodymų sąsajumas
- 3.2.4.3Įrodinėjimo priemonių leistinumas
- 3.2.4.4Įrodinėjimo pareiga ir jos paskirstymas tarp šalių
- 3.2.4.5Įrodinėjimo dalykas
- 3.2.4.9.3.3Rašytinių įrodymų tyrimas
- 3.2.4.11Įrodymų vertinimas
- 3.2.6.1Teismo sprendimas, jo priėmimas ir išdėstymas, reikalavimai, kurie keliami teismo sprendimui
- 3.4.5.1Bendrieji ypatingosios teisenos bylų nagrinėjimo ypatumai
- 3.4.5.2Bylų dėl juridinę reikšmę turinčių faktų nustatymo nagrinėjimas
Vilniaus regiono apylinkės teismo Švenčionių rūmų teisėja Donata Šimkutė
teismo posėdyje rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal pareiškėjo R. U. (R. U.) pareiškimą dėl juridinę reikšmę turinčio fakto nustatymo, suinteresuoti asmenys S. G., valstybės įmonė Turto bankas.
Aprašomoji dalis
Teismas nustatė:
Šalies argumentai
1. R. U. (R. U.) kreipėsi į teismą prašydamas nustatyti juridinį faktą, kad gyvenamasis namas, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), ūkinis pastatas, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), ūkinis pastatas, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), ūkinis pastatas, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), priklauso R. U. (R. U.) asmeninės nuosavybės teise. Pareiškime nurodoma, kad pareiškėjas ir N. U. susituokė (duomenys neskelbtini), santuokos metu (duomenys neskelbtini) pirkimo–pardavimo sutarties Nr. (duomenys neskelbtini) pagrindu pareiškėjas įgijo gyvenamąjį namą ir tris ūkinius pastatus, esančius (duomenys neskelbtini), šis turtas buvo įregistruotas pareiškėjo vardu. Pareiškėjo santuoka su N. U. buvo nutraukta (duomenys neskelbtini), šalys santuokos nutraukimo metu (ir vėliau) turto nepasidalijo. Turtas liko nepadalintas, nes tarp sutuoktinių nebuvo ginčo, kad turtas priklauso pareiškėjui, nes jis buvo įregistruotas tik pareiškėjo vardu, be to, dėl teisinio neišprusimo sutuoktiniai klaidingai manė, kad joks rašytinis, notarinis ar teismo sprendimu patvirtintas susitarimas dėl šio turto padalijimo nėra reikalingas. Buvusi pareiškėjo sutuoktinė N. U. mirė (duomenys neskelbtini), nepalikusi testamento, būdama ištuokoje ir turėdama vieną pirmos eilės įstatyminę įpėdinę – S. G.. Pažymima, kad pareiškėjas visą laiką nuo santuokos nutraukimo iki dabar (jau beveik 26 metus) mokėjo ir moka visus su turtu susijusius mokesčius, rūpinasi pastato ir sklypo priežiūra, remontuoja turtą, pernai pakeitė gyvenamojo namo stogą ir t. t. Nuo santuokos nutraukimo dienos iki šiol turtu naudojosi vien tik pareiškėjas, o N. U. iki savo mirties niekada jokių pretenzijų į turtą nereiškė, į jį nepretendavo ir nesikreipė dėl jo padalijimo, nors turėjo teisę pareikšti reikalavimą dėl turto padalijimo, tačiau to nepadarė. Nenustačius šio fakto pareiškėjas negalės tinkamai naudotis turtu, juo disponuoti, jį valdyti. Jis gavo Nacionalinės žemės tarnybos Švenčionių skyriaus įsakymą, kuriame nurodyta, kad pareiškėjui leidžiama išpirkti valstybinę žemę sumokėjus valstybės nustatytą lengvatinę kainą 20 ct, kuri buvo patvirtinti žemės 1992 m. birželio 26 d įsigijimo čekiai, ir nurodytą sumą sumokėjo, tačiau, atvykęs registruoti nuosavybės į VĮ Registrų centrą sužinojo, kad po santuokos nutraukimo nėra pasidalijęs turto ir todėl turtas šiuo metu vertintinas kaip bendra jungtinė sutuoktinių nuosavybė, todėl žemės įsigijimo procedūra nebaigta (b. l. 1–3, 89–90).
Atsiliepimas
2. Suinteresuotas asmuo – S. G. – pateikė atsiliepimą, kuriame nurodoma, kad ji neprieštarauja pareiškimo patenkinimui. Pažymėjo, kad pareiškėjas pareiškime nurodė teisingas faktines aplinkybes, kad iki šiol turtu naudojasi vien tik pareiškėjas, o velionė N. U. iki pat savo mirties dienos niekada jokių pretenzijų į turtą nereiškė, į jį nepretendavo ir nesikreipė dėl jo padalijimo. Pareiškėjas rūpinosi turtu, o jos mama, t. y. N. U., turtą laikė asmenine tėčio – pareiškėjo – nuosavybe (b. l. 116–118).
3. Suinteresuotas asmuo – valstybės įmonė Turto bankas – pateikė atsiliepimą, kuriame nurodoma, kad valstybė nebuvo gavusi duomenų apie palikėjos, (duomenys neskelbtini) mirusios N. U., palikimo paveldėjimą. Be to, mirusio asmens palikimas valstybei paveldėjimo teise pereina tik tokiais atvejais, kai yra palikti valstybei testamentu, palikėjas neturi įpėdinių nei pagal įstatymą, nei pagal testamentą, nė vienas įpėdinis nepriėmė palikimo arba iš visų įpėdinių atimta paveldėjimo teisė. Mano, šiuo metu byloje esantys rašytiniai įrodymai vienareikšmiškai nepatvirtina pareiškėjo pareikšto prašymo pagrįstumo, tačiau savo argumentus dėl pareiškėjo pareikšto prašymo turėtų išdėstyti palikėjos N. U. įpėdiniai. Pareiškimą, pareikštą byloje, prašo nagrinėti teismo nuožiūra (b. l. 106–111).
Motyvuojamoji dalis
Teismas konstatuoja:
Pareiškimas tenkintinas
4. Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – CPK) 442 straipsnio 1 punkte numatyta, kad ypatingąja teisena teismas nagrinėja bylas dėl juridinę reikšmę turinčių faktų nustatymo. Vienos iš teismo nagrinėjamų bylų dėl juridinę reikšmę turinčių faktų nustatymo yra bylos dėl daiktinių teisių, išskyrus bylas, nagrinėjamas pagal ginčo teisenos taisykles ir dėl šeimos teisinių santykių, išskyrus bylas, nagrinėjamas ginčo teisenos tvarka pagal CPK IV dalies XIX skyrių (CPK 442 straipsnio 2 dalies 9 ir 10 punktai).
5. Vadovaujantis CPK 444 straipsnio 1 dalimi, 445 straipsniu teismas gali nustatyti juridinę reikšmę turinčius faktus, kai (1) prašomas nustatyti faktas turi juridinę reikšmę, t. y. sukelia pareiškėjui tam tikrų teisių padarinių ir, jį nustačius, pareiškėjas įgytų tam tikrą subjektinę teisę, galėtų įgyvendinti jau esamą teisę ar kitu būdu pasikeistų jo teisinis statusas, (2) pareiškėjas neturi dokumentų, patvirtinančių tą juridinę reikšmę turintį faktą, (3) pareiškėjas negali kitokia, t. y. ne teismo, tvarka gauti dokumentų, patvirtinančių atitinkamą juridinę reikšmę turintį faktą, arba pareiškėjas negali ne teismo tvarka atkurti prarastų dokumentų, patvirtinančių juridinę reikšmę turintį faktą. Kai nėra bent vienos iš pirmiau nurodytų aplinkybių, klausimas dėl juridinę reikšmę turinčio fakto nustatymo nenagrinėtinas teisme (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2021 m. birželio 23 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-195-684/2021, 20–21 punktai).
6. Byloje nustatyta, kad R. U. (R. U.) ir N. U. santuoką sudarė (duomenys neskelbtini) (b. l. 5), santuokoje jie susilaukė vieno vaiko, t. y. dukters S. U., kuri po santuokos pakeitė pavardę ir tapo S. G. (b. l. 4, 46, 47). Nekilnojamojo turto registro duomenų išrašas patvirtina, kad R. U. (R. U.) nuosavybės teise priklauso nekilnojamasis turtas: gyvenamasis namas, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), ūkinis pastatas, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), ūkinis pastatas, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), ūkinis pastatas, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esantys (duomenys neskelbtini), kurių nuosavybės teisės įsigijimo pagrindas (duomenys neskelbtini) pirkimo–pardavimo sutartis pagal Lietuvos Respublikos 1991 m. gegužės 28 d. įstatymą Nr. I-1374 Nr. 98 (b. l. 76). (duomenys neskelbtini) pirkimo–pardavimo sutartimi pareiškėjas R. U. (R. U.) iš (duomenys neskelbtini) ūkio, 1992 balandžio 2 d. akto Nr. (duomenys neskelbtini), pagrindu, nusipirko gyvenamąjį namą, ūkinį pastatą, esančius (duomenys neskelbtini), už kuriuos kvitu Nr. (duomenys neskelbtini) į (duomenys neskelbtini) ūkio kasą grynais pinigais sumokėjo 4 003 rublius (tuometiniai pinigai) ir 28 123 rublius valstybės vienkartinėmis išmokomis bei kitomis tikslinėmis kompensacijomis (b. l. 48–49). R. U. (R. U.) ir N. U. santuoką nutraukta (duomenys neskelbtini) (b. l. 6), įsiteisėjus Švenčionių rajono apylinkės teismo 1997 m. spalio 31 d. sprendimui dėl santuokos nutraukimo (b. l. 91–92). Kaip matyti iš įsiteisėjusio Švenčionių rajono apylinkės teismo 1997 m. spalio 31 d. sprendimo, priimto civilinėje byloje Nr. 2-500/1997 pagal N. U. ieškinį R. U. (R. U.) dėl santuokos nutraukimo, šioje byloje nebuvo sprendžiamas klausimas dėl nekilnojamojo turto, esančio (duomenys neskelbtini), padalijimo. Medicininis mirties liudijimas patvirtina, kad N. U. (duomenys neskelbtini) mirė (b. l. 45). Iš Testamentų registro išraše esančių duomenų nustatyta, kad po N. U. mirties niekas nesikreipė į palikimo vietos notarą dėl palikimo priėmimo, palikėja testamentų nebuvo sudariusi (b. l. 80).
7. Atsižvelgiant į tai, kad byloje nėra duomenų, kad būdami santuokoje R. U. (R. U.) ir N. U. būtų pasidalinę turtą, daroma išvada, kad jų turtui yra taikomas įstatyminis rėžimas. Teismas pažymi, kad turtas įgytas dar galiojant Lietuvos Respublikos santuokos ir šeimos kodeksas (neteko galios tik 2001 m. liepos 1 d., įsigaliojus Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – CK)), todėl siekiant nustatyti santuokoje įgyto turto teisinį rėžimą būtina vadovautis Lietuvos Respublikos santuokos ir šeimos kodekso 21 straipsnio nuostatomis, pagal kurias turtas, sutuoktinių įgytas santuokos metu, yra bendroji jungtinė jų nuosavybė; sutuoktiniai turi lygias teises į šį turtą; turtas, įgytas santuokos metu, laikomas priklausančiu abiem sutuoktiniams, nors jis įformintas vieno iš jų vardu. Iš esmės analogiškas teisinis reguliavimas galioja ir šiuo metu, pagal kurį po santuokos sudarymo įgytas turtas yra bendroji jungtinė nuosavybė (CK 3. 88 straipsnio 1 dalis 1 punktas, 2 ir 3 dalys), sutuoktinių turto registracija viešame registre atlieka tik teisių išviešinimo, bet ne teises nustatančią funkciją (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2010 m. gegužės 20 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-P-186/2010).
8. Preziumuojama, kad turtas yra sutuoktinių bendroji jungtinė nuosavybė, kol nėra įrodyta, kad turtas yra vieno sutuoktinio asmeninė nuosavybė (CK 3.88 straipsnio 2 dalis). Pagal CK 3.89 straipsnio 1 dalies 7 punktą asmenine sutuoktinio nuosavybe pripažįstamas turtas, sutuoktinio įgytas už asmenines lėšas arba lėšas, gautas realizavus jo asmenine nuosavybe esantį turtą, jeigu to turto įgijimo metu buvo aiškiai išreikšta sutuoktinio valia įgyti turtą asmeninės nuosavybės teise. Todėl teismų praktikoje pripažįstama, kad sutuoktinis, manantis, kad santuokos metu įgytas turtas jam priklauso asmeninės nuosavybės teise, privalo paneigti CK 3.88 straipsnio 2 dalyje įtvirtintą prezumpciją leistinais įrodymais (CK 3.89 straipsnio 2 dalis) (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2006 m. gegužės 17 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-343/2006, 2007 m. lapkričio 6 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-490/2007).
9. Šiuo konkrečiu atveju, būdamas santuokoje pareiškėjas įsigijo nekilnojamąjį turtą, esantį (duomenys neskelbtini), tačiau nei santuokos nutraukimo byloje, nei kitu būdu nebuvo padalintas šis santuokoje įgytas turtas. Atsižvelgiant į tai, kad pareiškėjo buvusi sutuoktinė yra mirusi, todėl pareiškėjas kreipėsi į teismą prašydamas nustatyti, kad šis turtas yra jo asmeninė nuosavybė.
10. Įvertinus tai, kad R. U. (R. U.) sudarydamas pirkimo–pardavimo sutartį už nekilnojamąjį turtą į (duomenys neskelbtini) ūkio kasą grynais pinigais sumokėjo 4 003 rublius ir 28 123 rublius valstybės vienkartinėmis išmokomis bei kitomis tikslinėmis kompensacijomis (b. l. 48–49), taip pat atliko kitus mokėjimus, kurių paskirtis namo pirkimas (b. l. 69, 70), kad N. U. inicijuotoje santuokos nutraukimo byloje nebuvo keliamas klausimas dėl R. U. (R. U.) vardu registruoto nekilnojamojo turto padalijimo, kad N. U. nesikreipė į teismą dėl šiuo turto padalijimo ir po santuokos nutraukimo, daroma išvada, kad pagal (duomenys neskelbtini) pirkimo–pardavimo sutartį buvo atsiskaityta pareiškėjo asmeninėmis lėšomis. Aplinkybę, kad N. U. iki savo mirties vertino, kad nekilnojamasis turtas, esantis (duomenys neskelbtini), priklauso išimtinai tik R. U. (R. U.), patvirtino ir N. U. dukra – suinteresuotas asmuo S. G.. Esant tokioms aplinkybėms pareiškimas tenkintinas ir nustatytinas juridinę reikšmę turintis faktas, kad gyvenamasis namas, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), ūkinis pastatas, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), ūkinis pastatas, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), ūkinis pastatas, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esantys (duomenys neskelbtini), priklauso R. U. (R. U.) asmeninės nuosavybės teise.
11. Šis juridinę reikšmę turintis faktas nustatytinas siekiant pareiškėjui laisvai disponuoti jam priklausančiu nekilojamuoju turtu bei realizuoti teisę išpirkti žemės sklypą, kuriame yra jam nuosavybės teise priklausantys pastatai (CPK 444 straipsnio 2 dalies 9 punktas, 448 straipsnio 1 dalis).
Rezoliucinė dalis
Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio kodekso 3.88 straipsnio 2 dalimi, 3.89 straipsnio 2 dalimi, Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 178 straipsniu, 259 straipsniu, 265–270 straipsniais, 442 straipsnio 1 punktu, 444 straipsnio 1 dalimi, 2 dalies 5 punktu, 445–448 straipsniais,
nusprendžia:
Tenkinti pareiškimą.
Nustatyti juridinį faktą, kad gyvenamasis namas, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), ūkinis pastatas, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), ūkinis pastatas, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), ūkinis pastatas, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esantys (duomenys neskelbtini), priklauso R. U. (R. U.), asmens kodas (duomenys neskelbtini) asmeninės nuosavybės teise.
Juridinę reikšmę turintis faktas nustatytas nuosavybės teisės disponavimo tikslu.
Sprendimas per 30 (trisdešimt) dienų gali būti skundžiamas Vilniaus apygardos teismui, skundą paduodant per Vilniaus regiono apylinkės teismo Švenčionių rūmus.
Sprendimui įsiteisėjus ne vėliau kaip per 3 (tris) darbo dienas įsiteisėjusio teismo sprendimo patvirtintą kopiją nusiųsti viešo registro tvarkytojui, kuriame įregistruotas tas daiktas, daiktinės teisės į jį.