Kauno apygardos teismo nutartis

2017-09-21 · Civilinė byla Nr. 2A-1405-390/2017

Atsisiųsti
Originalas LITEKO ↗
Teismas
Kauno apygardos teismas
Dokumentas
Nutartis
Data
2017-09-21
Bylos Nr.
2A-1405-390/2017
Teisminio proceso Nr.
2-22-3-02853-2016-6
Bylos rūšis
civilinė byla
Teisėjas
Algimantas Kukalis
Ieškovas
E. J.-K
Atsakovas
M. Š.
Kategorijos
Civilinė byla Nr. 2A-1405-390/2017Teisminio proceso Nr. 2-22-3-02853-2016-6Procesinio sprendimo kategorija: 2.6.10.5.2.1 (S)
KAUNO APYGARDOS TEISMASNUTARTISLIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU2017 m. rugsėjo 21 d.Kaunas

Kauno apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjas Algimantas Kukalis, teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovės E. J.-Kvietkienės apeliacinį skundą dėl Kėdainių rajono apylinkės teismo 2017 m. vasario 13 d. sprendimo civilinėje byloje Nr. 2-60-736/2017 pagal ieškovės E. J.-K. ieškinį atsakovui M. Š. dėl žalos atlyginimo.

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

Ginčo esmė

Ieškovė E. J.-Kvietkienė ieškiniu prašė priteisti iš atsakovo M. Š. 10,43 Eur žalos atlyginimą, žalos atlyginimui prilygintas 372,60 Eur įrodymų rinkimo išlaidas, 20,00 Eur žyminį mokestį ir 450,00 Eur advokato teisinės pagalbos išlaidas. Ieškovė nurodė, kad nuo 2015 m. kovo 10 d. nuomoja Lietuvos Respublikai nuosavybės teise priklausantį 1,75 ha žemės sklypą, esantį (duomenys neskelbtini) Kėdainių r. sav., kuriame 2016 m. augino žirnius. Žemės sklypas ribojasi su atsakovo M. Š. žemės sklypu, kuriame jis 2015 metų rudenį pasėjo žieminius kviečius. M. Š. 2016 metų gegužės mėnesio pabaigoje, purkšdamas savo pasėlius chemikalais, nupurškė ir dalį jos žirniais apsėto žemės sklypo, dėl to žirniai buvo sunaikinti.

Pirmosios instancijos teismo sprendimo esmė

Kėdainių rajono apylinkės teismas 2017 m. vasario 13 d. sprendimu ieškinį tenkino iš dalies, priteisė ieškovei E. J.-K. iš atsakovo M. Š. 10,43 Eur žalos atlyginimą, 12,78 Eur bylinėjimosi išlaidų, likusią ieškinio dalį dėl žalos atlyginimo prilygintų 372,60 Eur įrodymų rinkimo išlaidų priteisimo atmetė; priteisė iš ieškovės E. J.-K. atsakovui M. Š. 875,52 Eur išlaidų advokato teisinei pagalbai apmokėti, priteisė iš ieškovės E. J.-K. 5,81 Eur išlaidų už procesinių dokumentų įteikimą valstybei. Teismas, priteisdamas iš atsakovo 10,43 Eur žalos atlyginimą, sprendė, kad yra visos sąlygos atsakovo deliktinei atsakomybei kilti. Atsakovas savo kaltės neneigė, pripažino, kad purškiant pasėlius nuo piktžolių, cheminės medžiagos pateko ir ant gretimo lauko. Teismo posėdžio metu atsakovas žalos dydžio neginčijo ir sutiko atlyginti 10,43 Eur žalą ieškovei. Teismas pažymėjo, kad atsakovas kaltės neneigė ir administracinio teisės pažeidimo byloje, kurioje Valstybinė augalininkystės tarnyba prie žemės ūkio ministerijos atsakovui surašė administracinio teisės pažeidimo protokolą pagal Lietuvos Respublikos ATPK 107³ straipsnį ir administraciniu nurodymu paskyrė 28,00 Eur baudą.Teismas atmetė ieškovės reikalavimą dėl 372,60 Eur, kurias sudarė 300,00 Eur užmokestis antstoliui už faktinių aplinkybių konstatavimą ir 72,60 Eur atlygis už žemės sklypo schemos sudarymą, įrodymų rinkimo išlaidų priteisimo. Teismas sprendė, kad ieškovės prašomos priteisti įrodymų rinkimo išlaidos neatitinka priverstinio bei būtinumo požymių, lyginant su patirta žala yra neprotingos. Faktinių aplinkybių protokole iš esmės užfiksuotas tik žirnių sunykimo faktas, tuo tarpu nei pažeisto sklypo dalies plotas, nei priežastys, dėl ko sunyko pasėliai, nenurodytos. Atsižvelgiant į tai, kad atsakovas žalos fakto neneigė nuo pat pradžių, ieškovė ar jos atstovas E. J. turėjo suprasti, kad jų pasirinkta įrodymų rinkimo priemonė – antstolio atliekamas faktinių aplinkybių konstatavimas, nėra būtina. Ieškovė ar jos atstovas, siekdami surinkti įrodymus, t. y. užfiksuoti žirnių sunykimo faktą, galėjo pasirinkti ir kitus pigesnius būdus, pvz. savo iniciatyva padaryti fotonuotraukas. Žalos faktą ir atsakovo kaltę patvirtino 2016 m. gegužės 31 d. administracinio teisės pažeidimo protokolas, kuriame yra ir paties atsakovo prisipažinimas. Administracinio teisės pažeidimo protokole nurodyta, kad atsakovui M. Š. cheminėmis medžiagomis purškiant kvietrugius, buvo paveiktas ir gretimas lauko sklypas. Atsakovas prisipažino padaręs pažeidimą, nurodė, jog gailisi. Tiek antstolio atliekamas faktinių aplinkybių konstatavimas, tiek administracinio teisės pažeidimo protokolo surašymas buvo atliekami panašiu metu. Ieškovės atstovas E. J. teismo posėdžio metu pripažino, kad kaip ūkininkas, buvo pats pajėgus nustatyti apytikslį žalos dydį, kurį preliminariai ir buvo įvertinęs 10,00 Eur, todėl nebuvo būtina sudaryti ir žemės sklypo plano, kuriame yra pažymėta sunykusių pasėlių ploto dalis. Ieškovė ar jos atstovas galėjo atlikti netgi buitinius matavimus ir tokiu būdu, paskaičiavus žalos dydį, prašyti ją atlyginti. Teismo vertinimu, ieškovė ar jos atstovas, kviesdami antstolį ir geodezininką-matininką, ėmėsi visiškai nebūtinų veiksmų žalos dydžiui nustatyti ir jį užfiksuoti.

III. Apeliacinio skundo ir atsiliepimo į apeliacinį skundą argumentai

Apeliaciniu skundu ieškovė E. J.-K., atstovaujama advokato A. J., prašo Kėdainių rajono apylinkės teismo 2017 m. vasario 13 d. sprendimą panaikinti ir priimti naują sprendimą - priteisti iš atsakovo M. Š. 10,43 Eur žalos atlyginimą, 372,00 Eur įrodymų rinkimo išlaidas ir bylinėjimosi išlaidas ieškovei. Apeliacinis skundas grindžiamas šiais argumentais:

9.1. Atsakovas teismo posėdžio metu sutiko atlyginti žalą, ieškinys patenkintas, todėl turėjo būti priteistos ir kitos, su ieškiniu susijusios išlaidos – įrodymų rinkimo, žyminio mokesčio sumokėjimo ir atstovavimo išlaidos, o atsakovo turėtos atstovavimo išlaidos - atmestos.

9.2. Išlaidos, susijusios su įrodymų rinkimu, yra protingos, įrodymų rinkimas buvo būtinas. Faktinių aplinkybių konstatavimas pradėtas iki administracinio teisės pažeidimo protokolo surašymo – 2016-05-26. Antstolis negalėjo tiksliai nustatyti sunaikinto ploto, todėl pasiūlė kreiptis į matininką. Teismas nepagrįstai nurodė, kad galbūt galėjo pakakti ir paprastų fotonuotraukų, kadangi tokiu būdu žalos dydžio ieškovė apskaičiuoti negalėjo.

9.3. Teismas nepagrįstai konstatavo, kad atsakovas siūlė atlyginti žalą. Atsakovas pats pripažino, kad ieškovei atlyginti žalos nesiūlė. Atsakovo teiginys, kad siūlė žalą atlyginti ieškovės tėvo sugyventinei, taip pat nepagrįstas, kadangi ji teismo posėdyje nebuvo apklausta. Atsakovas su ieškiniu atsiliepime visiškai nesutiko, laikydamas žalą mažareikšme.

9.4. Atsakovo prašomos priteisti atstovavimo išlaidos neproporcingai didelės, palyginus su ieškovės patirtomis išlaidomis, todėl teismas nepagrįstai nurodė, kad atstovavimo išlaidos neviršija teisingumo ministro patvirtintų rekomendacijų dėl advokato paslaugų apmokėjimo. Už ieškinio parengimą ieškovė sumokėjo 150 Eur, tuo tarpu atsakovas už atsiliepimo į ieškinį parengimą – 500 Eur. Byla nei didelės apimties, nei sudėtinga, todėl iš ieškovės priteista nepagrįstai didelė suma – 852,31 Eur.

Atsiliepimas

10. Atsiliepime į apeliacinį skundą atsakovas M. Š. prašo ieškovės E. J.-K. apeliacinį skundą atmesti ir Kėdainių rajono apylinkės teismo 2017 m. vasario 13 d. sprendimą palikti nepakeistą, priteisti 350 Eur bylinėjimosi išlaidų už atsiliepimo į apeliacinį skundą parengimą. Atsiliepimas į apeliacinį skundą grindžiamas sekančiais argumentais:

10.1. Pirmosios instancijos teismas pagrįstai 372 Eur įrodymų rinkimo išlaidų nepripažino apeliantės nuostoliais. Išlaidos, sumokėtos antstoliui už faktinių aplinkybių konstatavimą, negali būti pripažįstamos priverstinėmis ir būtinomis, nes apeliantės atstovas bylos nagrinėjimo metu pripažino, kad jis buvo pats pajėgus nustatyti sužalojimo mastą ir žalos dydį, atsakovas niekada neneigė žalos padarymo dydžio ir siūlė atlyginti net 5 kartus didesnius nuostolius.

10.2. Nepagrįsta apeliantės pozicija, kad tik teismas galėjo išreikalauti Administracinio pažeidimo bylą, ir tik teisme ji galėjo susipažinti su bylos medžiaga ir rezultatais. Apeliantė, kaip nukentėjusioji, pagal TPK 273 straipsnio 2 dalį turėjo teisę susipažinti su visa administracinės bylos medžiaga.

10.3. Faktinių aplinkybių konstatavimo protokolas yra neinformatyvus, jame iš esmės užfiksuotas tik žirnių sunykimo faktas, tuo tarpu nei pažeisto sklypo dalies plotas, nei priežastys, dėl ko sunyko pasėliai, nenurodytos. Jame nurodyta tik tai, kad matininkas pažymi ribas tarp svetimų žemės sklypų ir tada yra įkalamas kuolas, tuo tarpu byloje esančiame UAB Žemetra sklypo plane jau nurodomas ir sunykusių žirnių plotas ir kiti plotų matavimai, kurie protokole net nefiksuoti. Apeliantės atstovas jau žalos padarymo momentu žinojo žalos dydį. Kadangi antstolių įkainiai skelbiami viešai, tai apeliantė ir jos atstovas E. J. privalėjo suprasti, kad 372 Eur įrodymų rinkimo išlaidos palyginus su mažareikšmiu žalos dydžiu (10,43 Eur) yra neprotingai didelės.

Žemesnės instancijos teismas

10.4. Pirmosios instancijos teismas iš bylos faktinių aplinkybių pagrįstai nustatė, kad E. J. sugyventinė L. T. buvo tinkamas asmuo, su kuriuo kontaktavo atsakovas. Byloje nustatyta, kad ginčo sklypą faktiškai dirbo apeliantės atstovas E. J., kuris yra apeliantės E. J.-K. tėvas. Apie atsiradusią žalą atsakovui telefonu pirmoji pranešė L. T. ar apeliantės atstovas E. J., su kuria ir vyko derybos dėl žalos atlyginimo. Šią aplinkybę taip pat patvirtino ir liudytoja. Šios aplinkybės atsakovui sudarė pakankamą pagrindą manyti, kad tiek E. J., tiek L. T., kaip faktiniai žemės sklypo naudotojai, yra tinkami asmenys, su kuriais gali būti tariamasi dėl žalos atlyginimo, todėl nebuvo jokios priežasties tiesiogiai kreiptis į ieškovę.

Motyvuojamoji dalis

konstatuoja:

Apeliacinės instancijos teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados

Dėl naujų įrodymų prijungimo

Apeliantė apeliaciniu skundu prašo prie bylos prijungti naujus rašytinius įrodymus - atsakovo skundą, kuris įrodo šalių nesutarimą dėl žemės sklypų ribos. CPK 314 straipsnyje nustatyta, kad apeliacinės instancijos teismas atsisako priimti naujus įrodymus, kurie galėjo būti pateikti pirmosios instancijos teisme, išskyrus atvejus, kai pirmosios instancijos teismas nepagrįstai juos atsisakė priimti ar kai šių įrodymų pateikimo būtinybė iškilo vėliau. Taigi, įstatymo nustatytais atvejais apeliacinės instancijos teismui suteikta teisė nepriimti naujų įrodymų ir kartu užtikrinti galimybę sukliudyti proceso šalims piktnaudžiauti procesu. Tuo siekiama skatinti greitesnį bylos išnagrinėjimą. Apeliacinės instancijos teismo vertinimu, apeliantės pateikti nauji įrodymai nesusiję su bylos nagrinėjimo dalyku, todėl neprijungtini. Be to, ieškovė turėjo visas galimybes šiuos dokumentus pateikti pirmosios instancijos teismui. Apeliacinės instancijos teismas, neperžengdamas apeliacinio skundo ribų, patikrino pirmosios instancijos teismo sprendimo teisėtumą ir pagrįstumą. Neatsižvelgdamas į apeliacinio skundo ribas, apeliacinės instancijos teismas taip pat patikrino, ar nėra absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų (CPK 320 straipsnis). Absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų, numatytų CPK 329 straipsnio 2 dalyje, apeliacinės instancijos teismas nenustatė.

Dėl nuostolių, susijusių su civilinės atsakomybės ir žalos įvertinimo

Šioje byloje ieškovė prašė priteisti iš atsakovo 10,43 Eur žalos atlyginimą už sunaikintus žirnių pasėlius (tiesioginius nuostolius), ir kaip nuostolius priteisti iš atsakovo jos patirtas 372,60 Eur įrodymų rinkimo išlaidas, kurias sudarė 300,00 Eur užmokestis antstoliui už faktinių aplinkybių konstatavimą ir 72,60 Eur atlygis už žemės sklypo schemos sudarymą. Teismas ieškovės ieškinį patenkino iš dalies, vadovaudamasis CK 6.249 straipsnio 4 dalies 3 punktu, atmetė ieškovės reikalavimą dėl 372,60 Eur nuostolių priteisimo, kadangi sprendė, jog ieškovė ėmėsi visiškai nebūtinų veiksmų žalos dydžiui nustatyti ir jį užfiksuoti. Apeliantė nurodo, kad pirmosios instancijos teismas turėjo priteisti ir kitas, su ieškiniu susijusias išlaidas – įrodymų rinkimo, žyminio mokesčio sumokėjimo ir atstovavimo išlaidas, kadangi atsakovas teismo posėdžio metu sutiko atlyginti žalą, ieškinį teismas patenkino. Apeliacinės instancijos teismas šiuos apeliantės argumentus atmeta kaip nepagrįstus.Pagal CK 6.249 straipsnio 1 dalį žala yra asmens turto netekimas arba sužalojimas, turėtos išlaidos (tiesioginiai nuostoliai); piniginė žalos išraiška yra nuostoliai. Asmeniui atlygintini turtiniai praradimai, be tiesioginių nuostolių, yra įskaičiuotini į nuostolius, jeigu dėl neteisėtų veiksmų jis privalo daryti tam tikras išlaidas ir tuo bloginti savo turtinę padėtį. Tai gali būti protingos išlaidos, susijusios su žalos prevencija ir jos sumažinimu, žalos dydžio nustatymu ir kt. (CK 6.249 straipsnio 4 dalis). Nuostoliai, kaip nukentėjusio asmens padarytos išlaidos, turi atitikti tokius požymius: 1) jos yra priverstinės, 2) jos yra būtinos, 3) jos yra protingos. Teismas, spręsdamas, ar prašomos priteisti sumos yra nuostoliai, turi patikrinti, ar išlaidos atitinka šiuos reikalavimus.Kasacinio teismo yra išaiškinta, kad pagal CK 6.249 straipsnio 4 dalies 2 punktą sudėtinė nuostolių dalis yra protingos išlaidos, susijusios su civilinės atsakomybės ir žalos įvertinimu. Taigi išlaidos, turėtos iki bylos iškėlimo žalai įvertinti, negali būti priskiriamos prie bylinėjimosi išlaidų, nes jos yra sudėtinė nuostolių dalis (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2015 m. kovo 4 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-112-313/2015). Pirmosios instancijos teismas, konstatavęs, jog 372,60 Eur išlaidos ieškovei nepriteistinos, nes jos nebuvo būtinos žalos dydžiui nustatyti, pagrįstai paskaičiavo, kad ieškinys buvo patenkintas tik 2,72 proc., todėl atitinkamai teisingai paskirstė ir bylinėjimosi išlaidas. Ieškiniu ieškovė prašė priteisti 10,43+372,60, viso 383,03 Eur. Nuo 383,03 Eur sumos patenkinti reikalavimai (10,43 Eur) sudaro 2,72 proc.(10,43x100 proc.)/383,03). Apeliacinio teismo vertinimu, apeliantė nepagrįstai nurodo, kad įrodymų rinkimas buvo būtinas žalos dydžiui nustatyti, o patirtos išlaidos yra protingos. Bylos duomenimis nustatyta, kad atsakovas žalos faktą ir kaltę pripažino. Faktinių aplinkybių konstatavimo protokole užfiksuotas tik žirnių sunykimo faktas, nei pažeisto sklypo dalies plotas, nei priežastys, dėl ko sunyko pasėliai, nenurodytos, todėl faktinių aplinkybių konstatavimas surašant antstoliui protokolą nebuvo būtinas. Sutikrina su pirmosios instancijos teismo išvada, kad minėtą faktą ieškovė galėjo užfiksuoti padarydama fotonuotraukas. Kaip matyti iš pateiktos pažymos apie patirtas išlaidas ir prarastas pajamas, žalos dydis paskaičiuotas įvertinus sunykusių žirnių plotą, kuris lyginant su visu plotu buvo labai nedidelis (0,0055 ha), todėl, teismo vertinimu, netikslinga buvo užsakyti geodezininko-matininko paslaugas žemės sklypo plano sudarymui, kuriame būtų pažymėta sunykusių pasėlių ploto dalis. Ieškovė ar jos atstovas galėjo atlikti netgi buitinius matavimus ir tokiu būdu, paskaičiavus žalos dydį, prašyti ją atlyginti. Nesutiktina su apeliante, kad prašomos priteisti išlaidos 372,60 Eur yra protingos lyginant su patirta žala (10,43 Eur). Todėl sutiktina su pirmosios instancijos teismo išvada, kad įrodymų rinkimo išlaidos nebuvo būtinos ir priverstinės.

Dėl bylinėjimosi išlaidų

Apeliantė nurodo, kad atsakovo prašomos priteisti atstovavimo išlaidos neproporcingai didelės, palyginus su ieškovės patirtomis išlaidomis, todėl teismas nepagrįstai nurodė, kad atstovavimo išlaidos neviršija teisingumo ministro patvirtintų rekomendacijų dėl advokato paslaugų apmokėjimo. Už ieškinio parengimą ieškovė sumokėjo 150 Eur, tuo tarpu atsakovas už atsiliepimo į ieškinį parengimą – 500 Eur. Byla nei didelės apimties, nei sudėtinga, todėl iš ieškovės priteista nepagrįstai didelė suma.Lietuvos Respublikos teisingumo ministro 2004 m. balandžio 2 d. įsakymu Nr. 1R-85 ir Lietuvos advokatų tarybos 2004 m. kovo 26 d. nutarimu patvirtintų Rekomendacijų dėl civilinėse bylose priteistino užmokesčio už advokato ar advokato padėjėjo teikiamą teisinę pagalbą (paslaugas) maksimalaus dydžio (toliau – Rekomendacijos, redakcija galiojanti nuo 2015-03-20) 8.2 punkte nustatytas maksimalus dydis už atsiliepimo į ieškinį parengimą – 2,5 Lietuvos statistikos departamento skelbiamo už praėjusio ketvirčio vidutinio mėnesinio bruto darbo užmokesčio. Teismo sprendimo priėmimo dieną paskelbtas 2016 m. III ketvirčio bruto darbo užmokestis buvo 793,30 Eur, todėl maksimalus atlygis už atsiliepimo į ieškinį parengimą sudarė 1 983,25 Eur (2,5x793,30). Atsakovas už atsiliepimo į ieškinį parengimą advokatui sumokėjo 500 Eur, kas teismo vertinimu atitiko bylos sudėtingumą, teisinių paslaugų teikimo pobūdį bei Rekomendacijose nustatytus maksimalius dydžius. Viso atsakovas pirmosios instancijos teisme patyrė 900 Eur bylinėjimosi išlaidų už advokato teiktą teisinę pagalbą. Kadangi ieškinys buvo patenkintas 2,72 proc., pirmosios instancijos teismas pagrįstai proporcingai ieškovės atmestų reikalavimų daliai (97,28 proc.) priteisė iš ieškovės atsakovui 875,52 Eur bylinėjimosi išlaidų už advokato teiktą teisinę pagalbą.Pagal CPK 93 straipsnio 1 dalies ir 98 straipsnio nuostatas bylinėjimosi išlaidos ir išlaidos advokato pagalbai apmokėti atlyginamos šaliai, kurios naudai priimtas sprendimas. Netenkinus ieškovės apeliacinio skundo, atsakovui iš ieškovės priteistinos 350 Eur bylinėjimosi išlaidos už advokato parengtą atsiliepimą į apeliacinį skundą. Atsakovo prašomos priteisti bylinėjimosi išlaidos advokato pagalbai apmokėti neviršija Rekomendacijų 8.11 punkte nustatyto maksimalaus dydžio 1 062,88 Eur (1,3x817,60 Eur) (2017 m. I ketvirčio bruto darbo užmokestis 817,60 Eur). Atsižvelgiant į tai, šios išlaidos atsakovui priteistinos iš ieškovės.

Kauno apygardos teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 326 straipsnio 1 dalies 1 punktu,

Rezoliucinė dalis

nutaria:

Kėdainių rajono apylinkės teismo 2017 m. vasario 13 d. sprendimą palikti nepakeistą.

Iš ieškovės E. J.-K., asmens kodas (duomenys neskelbtini) atsakovui M. Š., asmens kodas (duomenys neskelbtini) priteisti 350 Eur bylinėjimosi išlaidų apeliacinės instancijos teisme.

Ši Kauno apygardos teismo nutartis įsiteisėja nuo jos priėmimo dienos.

Teisėjas Algimantas Kukalis