Kauno apygardos teismo sprendimas

rašytinio proceso tvarka, išnagrinėjo bylą pagal Lietuvos Respublikos aplinkos ministerijos Alytaus regiono aplinkos apsaugos departamento (toliau – Institucija) apeliacinį skundą dėl Lazdijų rajono apylinkės teismo 2016 m. spalio 3 d. nutarimo V. K. administracinio teisės pažeidimo byloje.

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

V. K. Lazdijų rajono apylinkės teismo 2016 m. liepos 25 d. nutarimu pripažintas padaręs administracinį teisės pažeidimą, numatytą Lietuvos Respublikos administracinių teisės pažeidimų kodekso (toliau – ATPK) 85 straipsnio 1 dalyje ir nubaustas 50 Eur bauda už tai, kad 2016 m. sausio 24 d. apie 17 val. (duomenys neskelbtini), pažeidė Medžioklės Lietuvos Respublikos teritorijoje taisyklių (toliau – Taisyklių) 58.28 punktą (2015 m. spalio 14 d. Lietuvos Respublikos aplinkos ministro įsakymo Nr. D1-741 red.), draudžiantį pasisavinti medžioklės plotų vienete rastus nugaišusius, per susidūrimą su transporto priemonėmis, žemės ūkio technika ar dėl kitų priežasčių žuvusius medžiojamuosius gyvūnus ar jų dalis, prieš paimant gyvūną iš radimo vietos apie tai nepranešus medžioklės plotų naudotojui ir atitinkamam Aplinkos ministerijos regiono aplinkos apsaugos departamentui ar departamento rajono (miesto) agentūrai ir negavus atitinkamo Aplinkos ministerijos regiono aplinkos apsaugos departamento ar departamento rajono (miesto) agentūros leidimo pasiimti šiuos gyvūnus ar jų dalis, ir šalia kelio (duomenys neskelbtini) rastą stirnos patiną neteisėtai pasisavino nepranešdamas aukščiau nurodyta tvarka. Institucija, nesutikdama su tokiu apylinkės teismo nutarimu jį skundžia, prašo panaikinti ir priimti naują, paskiriant pažeidėjui nuobaudą pagal ATPK 85 straipsnio 6 dalį. Skunde teigiama, kad pažeidėjas paaiškinimuose nurodė, kad rado nušautą stirną, nors įraše girdėti, kaip pareigūnams atvykus jis aiškino, jog žvėrį rado nutrenktą. Kad žvėris buvo nušautas patvirtino liudytojai J. J. ir A. V.. Institucija skunde pažymi, kad filmavimo metu dalyvavo ir pats pažeidėjas, kad jis jokių pastabų dėl pareigūnų įvardijamų aplinkybių nepateikė. Be to, pats pažeidėjas nepateikė pastabų ir pasirašė 2016 m. sausio 24 d. patikrinimo akte, kuriame nurodyta, kad jis darinėjo nušautą žvėrį. Skunde Institucija nesutinka su teismo išvada, kad byloje nepaneigtos pažeidėjo nurodytos aplinkybės apie pakelėje rastą nutrenktą stirną. Mano, kad teismas padarė tokią išvadą nesivadovaudamas byloje esančiais įrodymais, kadangi pažeidėjo nurodytoje vietoje, kurioje neva rado žvėrį, liudytojas J. J. nurodė, kad nieko nepastebėjo, kas leistų daryti išvadą, kad ten gulėjo žvėris, kadangi ant sniego kraujo dėmių ar žvėries sniege išgulėtos vietos, nepastebėjo, priešingai nei sodybos vietoje, kurioje neilgą laiko tarpą buvo laikomas žvėris – garaže, kuriame rasta kraujo dėmė ir kraujuoti skudurai. Apeliaciniame skunde nurodoma, kad apylinkės teismas nutarime netinkamai aprašė byloje pateiktą filmuotą medžiagą, bei neatsižvelgė į liudytojo J. J. pateiktus paaiškinimus bei kitus byloje esančius įrodymus. Teismas trumpai aprašydamas kiekvieną įrašą nurodė tik tas aplinkybes, kuriomis galėtų paneigti V. kaltę padarius pažeidimą, numatytą ATPK 85 straipsnio 6 dalyje, tačiau nevertino visų padarytų įrašų esmės bei nevertino jų kartu su duotais parodymais. Institucija skunde taip pat nurodo, kad aplinkybė, jog V. K. tyčia nesivadovavo Taisyklių nuostatomis dėl žuvusio gyvūno paėmimo ir skrodimo bei apdorojimo, ir taip siekė nuslėpti nuo medžioklės plotų naudotojo bei nuo institucijų neteisėtai sumedžioto žvėries gabenimo ir dorojimo aplinkybes. Mano, kad V. K. paaiškinimai dėl numušto žvėries radimo yra tik gynybinė versija, siekiant išvengti atsakomybės, o liudytojo M. D. parodymai vertintini kritiškai, kadangi jis yra suinteresuotas bylos baigtimi.Administracinėn atsakomybėn patrauktas asmuo V. K. pateikė atsiliepimą į Institucijos apeliacinį skundą, kuriuo prašo apeliacinį skundą atmesti ir Lazdijų rajono apylinkės teismo 2016 m. spalio 3 d. nutarimą palikti nepakeistą. Atsiliepime pažeidėjas nurodė, kad byloje nėra neginčijamų įrodymų, kuriais remiantis jis būtų nubaustas pagal ATPK 85 straipsnio 6 dalį. Aplinkybės, kad žvėris sumedžiotas – neįrodytos, o jo paties nurodytos aplinkybės dėl pakelėje rastos stirnos – nepaneigtos, todėl visi neaiškumai ir abejonės turi būti traktuojamos patrukto administracinėn atsakomybėn asmens naudai. Nurodo, kad Institucija pažeidėjo kaltę grindžia išskirtinai prielaidomis ir abejonėmis.Pažeidėjas atsiliepime visiškai sutinka su pirmosios instancijos teismo padarytomis pagrįstomis išvadomis dėl jo kaltės pagal ATPK 85 straipsnio 1 dalį ir, kad jis nepadarė pažeidimo, numatyto ATPK 85 straipsnio 6 dalyje. Taip pat jis sutinka su pirmosios instancijos teismo nutarimo motyvais dėl byloje esančių įrodymų vertinimo. Mano, kad Lazdijų rajono apylinkės teismas išsamiai išnagrinėjo bylą, teisingai išanalizavo, aptarė bei vertino byloje surinktus įrodymus, tinkamai taikė ir aiškino teisės normas bei tinkamai motyvavo priimtą sprendimą, dėl ko jį keisti ar naikinti nėra jokio pagrindo.

Motyvuojamoji dalis

Teismas konstatuoja:

Institucijos apeliacinis skundas yra nepagrįstas, todėl netenkintinas.Lietuvos Respublikos ATPK 257 str. nustatyta, kad administracinio teisės pažeidimo byloje įrodymai yra vertinami pagal vidinį įsitikinimą, pagrįstą visapusišku, pilnutiniu ir objektyviu visų bylos aplinkybių viseto išnagrinėjimu. Iš šios teisės normos darytina išvada, kad konstatuoti tam tikro fakto buvimą ar nebuvimą galima tik remiantis byloje surinktų įrodymų visuma, o ne atskirais įrodymais. Nustatant teisiškai reikšmingas aplinkybes, turi būti įvertintas surinktų įrodymų pakankamumas, jų nuoseklumas, galimi jų prieštaravimai, logiškumas, atitinkamų duomenų nurodymo aplinkybės, įrodymų šaltinių patikimumas. Įrodymų vertinimas, kaip objektyvios tiesos nustatymo procesas, grindžiamas subjektyviu faktoriumi vidiniu įsitikinimu. Vidinis įsitikinimas – tai įrodymais pagrįsta išvada, kuri padaroma iš surinktų įrodymų, kada išnagrinėjami reikšmingi faktai, iškeliamos ir ištiriamos galimos versijos, įvertinami kiekvienas įrodymas atskirai ir jų visuma.Pagal Lietuvos Respublikos ATPK 257 straipsnį, duomenų pripažinimas įrodymais ir įrodymų vertinimas nagrinėjant bylą yra organo (pareigūno), šiuo atveju teismo, išimtinė teisė. Kiti teismo proceso dalyviai gali tik teikti pasiūlymus dėl duomenų pripažinimo ar nepripažinimo įrodymais ir dėl išvadų, darytinų vertinant įrodymus. Proceso dalyvių išsakomos nuomonės dėl įrodymų vertinimo atmetimas savaime nėra ATPK normų pažeidimas, jeigu nutarimas yra pakankamai motyvuotas ir jame nėra prieštaravimų.Atsakomybė už pažeidimą, numatytą ATPK 85 straipsnio 1 dalyje kyla už medžioklės Lietuvos Respublikos teritorijoje taisyklių ir (ar) kitų teisės aktų, reglamentuojančių medžioklę, reikalavimų pažeidimą, išskyrus šio straipsnio 3-7 dalyse numatytus pažeidimus. Atsakomybė už ATPK 85 straipsnio 6 dalyje padaryta pažeidimą kyla asmeniui, turinčiam teisę medžioti (medžiotojui) už gyvūno, kurį sumedžioti neturi teisės, sumedžiojimą arba neteisėtą sumedžioto licencijuojamo gyvūno gabenimą ar dorojimą. Tai blanketinė norma, nukreipianti į kitus teisės aktus. Medžioklės tvarką reglamentuoja Medžioklės Lietuvos Respublikos teritorijoje taisyklės, patvirtintos Lietuvos Respublikos aplinkos apsaugos ministro 2000 m. birželio 27 d. įsakymu Nr. 258. Administracinio teisės pažeidimo protokole nurodoma, kad V. K. padarė administracinį teisės pažeidimą, numatytą ATPK 85 straipsnio 6 dalyje, o būtent pažeidė minėtų Taisyklių 58.2.3. punkto reikalavimus (asmeniui, turinčiam teisę medžioti, draudžiama gabenti ar doroti neteisėtai sumedžiotą kanopinį žvėrį). Lazdijų rajono apylinkės teismas V. K. veiką perkvalifikavo pagal ATPK 85 straipsnio 1 dalį ir nurodė, kad pažeidėjas pažeidė Taisyklių 58.28 punkto reikalavimus, kuriuose nurodyta, kad draudžiama pasisavinti medžioklės plotų vienete rastus nugaišusius, per susidūrimą su transporto priemonėmis, žemės ūkio technika ar dėl kitų priežasčių žuvusius medžiojamuosius gyvūnus ar jų dalis, prieš paimant gyvūną iš radimo vietos apie tai nepranešus medžioklės plotų naudotojui ir atitinkamam Aplinkos ministerijos regiono aplinkos apsaugos departamentui ar departamento rajono (miesto) agentūrai ir negavus atitinkamo Aplinkos ministerijos regiono aplinkos apsaugos departamento ar departamento rajono (miesto) agentūros leidimo pasiimti šiuos gyvūnus ar jų dalis. Jei gyvūnas paimamas apie tai nepranešus nustatyta tvarka, laikoma, kad gyvūnas paimtas neteisėtai.Apygardos teismas, patikrinęs bylą įrodymų vertinimo aspektu, su pirmosios instancijos teismo padarytomis išvadomis sutinka ir konstatuoja, kad nesant pakankamai neginčijamų duomenų dėl V. K. pažeidimo, numatyto ATPK 85 straipsnio 6 dalyje, padarymo, teisingai nustatyta, kad jo veika atitinka administracinį teisės pažeidimą, numatytą ATPK 85 straipsnio 1 dalyje. Įrodinėjant ATPK 85 straipsnio 6 dalyje numatytą pažeidimą, būtina nustatyti tam tikras pažeidimo kvalifikavimui bei asmens kaltės nustatymui reikšmingas aplinkybes. Visų pirma, turi būti nustatyta, kad gyvūnas buvo neteisėtai sumedžiotas, vėliau gabentas ar dorotas. Byloje nėra ginčijama aplinkybė, kad pažeidimo padarymo dieną stirnų medžioklė buvo neleidžiama (stirnas medžioti galima iki gruodžio 31 d., pažeidimas padarytas sausio 24 d.). Tačiau apeliacinės instancijos teismas pažymi, jog net ir atmetus pažeidėjo versiją dėl nutrenkto gyvūno, duomenų, kad būtent stirnino patiną būtų nušovęs pažeidėjas V. K. – nėra. Liudytojas A. V. teismo posėdžio metu taip pat nurodė, kad teigti, kad būtent V. K. su M. D. sumedžiojo minėtą žvėrį – negali, taip pat negali atsakyti kas jį nušovė (b. l. 36). Pažymėtina, kad byloje kategoriškai tvirtinant, kad gyvūnas buvo nušautas, taip pat nebuvo tirta ir nustatyta, kad į žvėrį šauta būtent iš pažeidėjo V. K. šautuvo. Nors viename iš į bylą pateiktų vaizdo įrašų, kuomet apžiūrint pažeidėjo šautuvus buvo teigiama, kad buvo darytas šūvis, vis gi liudytojas J. J. teismo posėdyje nurodė, kad nustatyti, jog iš V. K. šautuvo buvo nušautas žvėris – negalima, tik matėsi, kad iš šautuvo buvo šauta, nes ant šautuvo sienelių buvo parako (b. l. 40). Liudytojas A. V. tvirtino, kad atsižvelgiant į tai, kad V. K. nepranešė apie tokį atvejį ir jo atlikti tolimesni veiksmai veda prie to, kad patys ir padarė pažeidimą bei bandė nuslėpti (b. l. 36). Liudytojas J. J. teisme tvirtino, kad „Mums atrodo, kad patys nušovė stirną, jeigu kas kitas būtų nušovęs būtų ir pasiėmę“ (b. l. 40). Administracinio teisės pažeidimo bylos nagrinėjimo metu bet kokios abejonės ar prieštaravimai dėl asmens kaltumo turi būti pašalinti tiesiogiai apklausiant liudytojus, aktyviai tiriant įrodymus ir siekiant nustatyti tikrąsias galimo pažeidimo padarymo aplinkybes (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartis Nr. 2AT-6-2012). Akivaizdu, kad net ir apklausus liudytojus, aukščiau nurodyti tokie jų parodymai įrodo, kad buvo remtasi vien prielaidomis, subjektyviu manymu, o ne konkrečiais faktiniais duomenimis, kas pirmosios instancijos teismui pagrįstai neleido V. K. pripažinti kaltu padarius administracinį teisės pažeidimą, numatytą ATPK 85 straipsnio 6 dalyje. Bylos nagrinėjimo metu, taip pat atsiliepime į Institucijos apeliacinį skundą pažeidėjas sutinka, kad jis nesilaikė Taisyklių 58.28. punkto reikalavimų ir taip padarė administracinį teisės pažeidimą, numatytą ATPK 85 straipsnio 1 dalyje. Apylinkės teismas, konstatuodamas ATPK šioje dalyje numatyto pažeidimo sudėties požymius V. K. veiksmuose, vadovavosi ištirtų įrodymų visetu. Nustatant minėtas aplinkybes, buvo atsižvelgta į administracinėn atsakomybėn patraukto asmens paaiškinimus ir teisme duotus parodymus, į liudytojų paaiškinimus ir duotus parodymus, administracinio teisės pažeidimo protokolą, byloje pateiktus vaizdo įrašus ir kitą bylos medžiagą. Įvertinus visą byloje esančią medžiagą, apeliacinės instancijos teismui nekyla jokių pagrįstų abejonių dėl pirmosios instancijos teismo nutarimo pagrįstumo, o Institucijos apeliacinio skundo motyvai, vertintini kaip keliamos prielaidos, kurios nepagrįstos jokiais konkrečiais faktiniais duomenimis, nepašalinančios apylinkės teismo nutarime nurodytų abejonių dėl pažeidimo, numatyto ATPK 85 straipsnio 6 dalyje, buvimo. Atsižvelgiant į išdėstytus argumentus, apeliacinės instancijos teismas konstatuoja, jog pirmosios instancijos teismas teisingai įvertino faktines bylos aplinkybes, vaizdo medžiagą ir rašytinius įrodymus, esančius byloje, tinkamai pritaikė įstatymo nuostatas bei priėmė teisėtą ir pagrįstą nutarimą, kurį keisti ar naikinti apeliaciniame skunde nurodytais motyvais nėra jokio pagrindo.

Rezoliucinė dalis

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos administracinių teisės pažeidimų kodekso 302¹² straipsnio 1 dalies 1 punktu,

nutarė:

palikti Lazdijų rajono apylinkės teismo 2016 m. spalio 3 d. nutarimą nepakeistą ir Lietuvos Respublikos aplinkos ministerijos Alytaus regiono aplinkos apsaugos departamento apeliacinio skundo netenkinti.

Ši Kauno apygardos teismo nutartis įsigalioja nuo jos priėmimo dienos ir yra neskundžiama.