Regionų apygardos administracinio teismo sprendimas

2016 m. vasario 29 d. viešame teismo posėdyje išnagrinėjo administracinę bylą pagal pareiškėjo A. A. skundą atsakovui Lietuvos valstybei, atstovaujamai Tauragės apskrities vyriausiojo policijos komisariato, trečiajam suinteresuotam asmeniui Tauragės apskrities vyriausiajam policijos komisariatui, dėl turtinės ir neturtinės žalos atlyginimo, ir

Aprašomoji dalis

nustatė:

Motyvuojamoji dalis

Teismas konstatuoja:

Nagrinėjamoje administracinėje byloje ginčas kilo dėl turtinės ir neturtinės žalos, pareiškėjo teigimu, atsiradusios dėl Tauragės apskrities vyriausiojo policijos komisariato neteisėtų veiksmų.

Administracinių bylų teisenos įstatymo 15 straipsnio 1 dalies 3 punkte nurodyta, kad administraciniai teismai sprendžia bylas dėl turtinės ir neturtinės (moralinės) žalos, padarytos fiziniam asmeniui ar organizacijai neteisėtais valstybės ar vietos savivaldos institucijos, įstaigos, tarnybos (toliau ir Institucijos) bei jų tarnautojų veiksmais ar neveikimu viešojo administravimo srityje, atlyginimo. Nurodytos žalos atlyginimas siejamas su jos atsiradimu dėl neteisėtų Institucijos bei jos tarnautojų veiksmų ar neveikimo viešojo administravimo srityje. Tai reiškia, kad žala atlygintina Institucijai (jos pareigūnui) neįvykdžius įstatymuose nustatytos pareigos (neteisėtas neveikimas) arba atlikus veiksmus, kuriuos įstatymai draudžia atlikti (neteisėtas veikimas), arba pažeidus bendro pobūdžio pareigą elgtis atidžiai ir rūpestingai (Civilinio kodekso 6.246 straipsnis). Civilinio kodekso 6.271 straipsnis nustato deliktinės atsakomybės atvejį, kai žala atlyginama dėl valdžios institucijų neteisėtų veiksmų. Pagal šio straipsnio 4 dalį, valstybės ar savivaldybės civilinė atsakomybė pagal šį straipsnį atsiranda, jeigu valdžios institucijų darbuotojai neveikė taip, kaip pagal įstatymus šios institucijos ar jų darbuotojai privalėjo veikti. Deliktinė atsakomybė yra viena iš civilinės atsakomybės rūšių, todėl jai atsirasti yra būtina nustatyti bendrosios civilinės atsakomybės sąlygų visumą, nurodytą CK 6.246 – 6.249 straipsniuose. Pagal Civilinio kodekso 6.247 straipsnį atlyginami tik tie nuostoliai, kurie gali būti laikomi neteisėtų veiksmų rezultatu. Pažymėtina, jog tam, kad pareiškėjo reikalavimas būtų pripažintas pagrįstu, turi būti konstatuotos būtinosios civilinės atsakomybės sąlygos: valstybės institucijų neteisėti veiksmai, pareiškėjo patirta žala ir priežastinis ryšys tarp valstybės institucijų neteisėtų veiksmų bei pareiškėjo patirtos žalos. Kaltės klausimas nėra teisiškai reikšmingas, kadangi valstybės civilinė atsakomybė šiuo atveju atsiranda nepaisant valstybės institucijų kaltės.

Bylos rašytiniai įrodymai patvirtina, kad 2014 m. gegužės 2 d. A. A. buvo surašytas administracinio teisės pažeidimo protokolas Nr. 94P-11523118-14 pagal ATPK 126 str. 1 d. už tai, kad 2014 m. gegužės 2 d. 4 val. 17 min., (duomenys neskelbtini), pareiškėjas vairavo automobilį BMW, valstybinis numeris (duomenys neskelbtini), būdamas neblaivus, kai nustatytas lengvas girtumo laipsnis. Minėtas protokolas buvo anuliuotas 2014 m. gegužės 7 d. ir tą pačią dieną surašytas naujas administracinio teisės pažeidimo protokolas Nr. 94P-11808152-14 pagal ATPK 130² str. už tą patį A. A. 2014 m. gegužės 2 d. padarytą Kelių eismo taisyklių pažeidimą. 2014 m. gegužės 7 d. Transporto priemonės priverstinio nuvežimo aktu Nr. 53 Šilutės rajono policijos komisariato patrulis priėmė sprendimą nuvežti transporto priemonę BMW, valstybinis numeris (duomenys neskelbtini). 2014 m. liepos 18 d. nutarimu administracinėje byloje Nr. A2.6-669-385/2014 Šilutės rajono apylinkės teismas nustatė, kad ankstesniu 2009 m. balandžio 22 d. Šilutės rajono apylinkės teismo nutarimu A. A. nubaustas 1000 Lt bauda, atimant teisę vairuoti transporto priemones vienerius metus pagal ATPK 126 str. 1 d., tačiau nuobauda nebuvo perduota vykdyti per 3 mėnesius nuo priėmimo dienos. Šilutės rajono apylinkės teismas, pažymėjęs, jog tuo atveju, jeigu asmuo, kuriam buvo paskirta administracinė nuobauda, per metus nuo tos dienos, kai pasibaigia nuobaudos vykdymas, nepadarė naujo administracinio teisės pažeidimo, laikoma, kad jam nebuvo paskirta administracinė nuobauda, konstatavo, kad A. A. veika negali būti vertinama kaip pakartotinis transporto priemonės vairavimas neblaivaus ir pareiškėjo veiką kvalifikavo pagal ATPK 126 str. 1 d. Klaipėdos apygardos teismas 2014 m. rugsėjo 17 d. nutartimi administracinio teisės pažeidimo byloje Nr. ATP-646-380/2014 Šilutės rajono apylinkės teismo 2014 m. liepos 18 d. nutarimą paliko nepakeistą.

Pareiškėjas patirtą turtinę ir neturtinę žalą kildina iš šių neteisėtų atsakovo veiksmų – nepagrįstai nuvežto automobilio, negalėjimo naudotis transporto priemone ir dėl to patirto 3700 Lt turtinio nuostolio - mokesčio už transporto priemonės nugabenimą į saugojimo aikštelę bei saugojimą UAB „Sauliaus transporto sistemos“ nuo 2014 m. gegužės 7 d. iki 2014 m. rugsėjo 22 d.

Atsakovas atsiliepimą į skundą iš esmės grindžia tuo, jog nors įsiteisėjusiais teismų procesiniais dokumentais ir konstatuota, kad pareiškėjui administracinė atsakomybė kyla už ATPK 126 str. 1 d., o ne už ATPK 130² str. pažeidimą, tačiau byloje nenustatyta, jog policijos pareigūnai veikė ne taip, kaip jie privalėjo veikti, ar pažeidė teisės aktų nuostatas.

Dėl turtinės žalos atlyginimo

Lietuvos policijos veiklos principus ir teisinius pagrindus, policijos uždavinius, policijos pareigūnų įgaliojimus, teises, pareigas nustato Lietuvos Respublikos policijos veiklos įstatymas. Šio įstatymo 3 straipsnyje nustatyta, kad policija savo veikloje vadovaujasi Lietuvos Respublikos Konstitucija, šiuo ir kitais įstatymais, Europos Sąjungos teisės aktais, Lietuvos Respublikos tarptautinėmis sutartimis, Lietuvos Respublikos vidaus tarnybos statutu ir kitais teisės aktais, 5 straipsnio 1 dalyje išvardyti pagrindiniai policijos uždaviniai, tai yra: žmogaus teisių ir laisvių apsauga, viešosios tvarkos ir visuomenės saugumo užtikrinimas, neatidėliotinos pagalbos teikimas asmenims, kai ji būtina dėl jų fizinio ar psichinio bejėgiškumo, taip pat asmenims, nukentėjusiems nuo nusikalstamų veikų, kitų teisės pažeidimų, stichinių nelaimių ar panašių veiksnių, nusikalstamų veikų ir kitų teisės pažeidimų prevencija, nusikalstamų veikų ir kitų teisės pažeidimų atskleidimas ir tyrimas, saugaus eismo priežiūra.

ATPK 256 straipsnio 3 dalyje numatyta institucijos (pareigūno), turinčių teisę surašyti administracinio teisės pažeidimo protokolą, taip pat nagrinėjančių administracinio teisės pažeidimo bylą, teisė, o kartu ir pareiga rinkti įrodymus, prireikus pasitelkti eksperto ar specialisto pagalbą. ATPK 257 straipsnyje nustatyta, kad institucija (pareigūnas) įvertina įrodymus administracinio teisės pažeidimo byloje pagal vidinį savo įsitikinimą, pagrįstą visapusišku, pilnutiniu ir objektyviu visų bylos aplinkybių viseto išnagrinėjimu.

Administracinio teisės pažeidimo protokolas – tai ypatingą svarbą turintis procesinis dokumentas, kuriuo pradedamas procesas dėl galimai padaryto administracinio teisės pažeidimo bei suformuluojamas kaltinimas traukiamam administracinėn atsakomybėn asmeniui bei kuriuo vadovaujantis imamasi tolimesnių procesinių veiksmų, kaip kad – vairuotojo pažymėjimo paėmimo, laikino leidimo vairuoti išdavimo, administracinio teisės pažeidimo bylos nagrinėjimo datos paskyrimo ir pan. (žr., pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2006 m. rugsėjo 22 d. nutartį administracinio teisės pažeidimo byloje Nr. N62-979/06). Nagrinėjant administracinio teisės pažeidimo bylą, administracinio teisės pažeidimo protokolas yra vienas iš įrodymų, kuriais vadovaudamasis, administracinio teisės pažeidimo bylą nagrinėjantis organas priima sprendimą. Tačiau administracinio teisės pažeidimo protokolas negali būti suprantamas kaip dokumentas, kuriuo yra nusprendžiama dėl asmens kaltės padarius pažeidimą ir kuriuo yra paskiriama sankcija.

Atkreiptinas dėmesys, jog Administracinių teisės pažeidimų kodekso 260 straipsnis numato, jog administracinio teisės pažeidimo protokole nurodoma: jo surašymo data ir vieta, protokolą surašiusio asmens pareigos, vardas, pavardė; žinios apie administracinėn atsakomybėn traukiamą asmenį; administracinio teisės pažeidimo padarymo vieta, laikas ir esmė; šio kodekso straipsnis, straipsnio dalis ar kitas atsakomybę už šį pažeidimą nustatantis teisės aktas, kurio reikalavimus pažeidė asmuo; liudytojų ir nukentėjusiųjų, jeigu jų yra, vardai, pavardės, adresai; administracinėn atsakomybėn traukiamo asmens pasiaiškinimas; administracinėn atsakomybėn traukiamo asmens prašymas nerašyti administracinio nurodymo, jei asmuo dėl to kreipėsi į protokolą rašantį pareigūną; administracinėn atsakomybėn traukiamo asmens pageidavimu – jo prašymas siųsti ir gauti procesinius dokumentus elektroninių ryšių priemonėmis; kitokios žinios, būtinos bylai išspręsti.

Nagrinėjamu atveju pareiškėjui buvo surašyti du administracinio teisės pažeidimo protokolai: pirmasis, anuliuotas, - pagal ATPK 126 str. 1 d., antrasis - pagal ATPK 130² str.

Administracinių teisės pažeidimų kodekso 126 straipsnio 1 dalis numato, kad transporto priemonių vairavimas, esant vairuotojams neblaiviems, kai nustatomas lengvas neblaivumo laipsnis (nuo 0,41 promilės iki 1,5 promilės), užtraukia baudą vairuotojams nuo dviejų šimtų aštuoniasdešimt devynių iki keturių šimtų trisdešimt keturių eurų su teisės vairuoti transporto priemones atėmimu nuo vienerių metų iki vienerių metų šešių mėnesių. Tuo tarpu pagal ATPK 130² straipsnį, transporto priemonių vairavimas neblaivių arba apsvaigusių nuo narkotinių, psichotropinių ar kitų psichiką veikiančių medžiagų vairuotojų arba vengusių neblaivumo ar apsvaigimo patikrinimo vairuotojų, arba vartojusių alkoholį, narkotines, psichotropines ar kitas psichiką veikiančias medžiagas po eismo įvykio iki jo aplinkybių nustatymo vairuotojų, kai asmeniui buvo paskirta administracinė nuobauda už šio kodekso 124² straipsnio trečiojoje ar ketvirtojoje dalyje, 126 straipsnyje, 127 straipsnio trečiojoje dalyje, 129 straipsnyje numatytus pažeidimus, užtraukia vairuotojams teisės vairuoti transporto priemones atėmimą nuo trejų iki penkerių metų su transporto priemonės konfiskavimu, teisės vairuoti transporto priemones neturintiems asmenims – baudą nuo vieno tūkstančio vieno šimto penkiasdešimt aštuonių iki vieno tūkstančio keturių šimtų keturiasdešimt aštuonių eurų su transporto priemonės konfiskavimu arba administracinį areštą nuo dvidešimties iki trisdešimties parų su transporto priemonės konfiskavimu, o teisės vairuoti transporto priemones neturintiems asmenims, kuriems administracinis areštas negali būti skiriamas, – baudą nuo vieno tūkstančio vieno šimto penkiasdešimt aštuonių iki vieno tūkstančio penkių šimtų devyniasdešimt dviejų eurų su transporto priemonės konfiskavimu. Vertintina, kad teisingas kelių eismo taisyklių pažeidimo kvalifikavimas pagal ATPK 126 str. 1 d. ar pagal ATPK 130² str. turi esminę reikšmę, kadangi pirmu atveju administracinėn atsakomybėn patraukto asmens vairuotas automobilis nėra konfiskuojamas, o pripažinus, jog pažeistas ATPK 130² str., transporto priemonės konfiskavimas yra neišvengiama pasekmė. Atitinkamai, protokole kvalifikavus asmens padarytą Kelių eismo taisyklių pažeidimą pagal ATPK 130² str., policijos pareigūnams kyla pareiga spręsti klausimą dėl administracinių teisės pažeidimų bylų teisenos užtikrinimo priemonių taikymo.

Pagal ATPK 269 straipsnio 7 dalį, padarius pažeidimus, numatytus šio kodekso 124¹ straipsnyje (sustojimas ar stovėjimas vietose, kuriose Kelių eismo taisyklės draudžia sustoti ar stovėti, taip pat sustojimas ar stovėjimas nesilaikant kelio ženklų ir ženklinimo reikalavimų), 124² straipsnyje (pavojingas ir chuliganiškas vairavimas), 126 straipsnyje (transporto priemonių vairavimas neblaivių arba apsvaigusių nuo narkotinių, psichotropinių ar kitų psichiką veikiančių medžiagų vairuotojų), 127 straipsnio pirmojoje ir trečiojoje dalyse (Kelių eismo taisyklių pažeidimas, sukėlęs kitų asmenų nežymų sveikatos sutrikdymą), 128 straipsnyje (transporto priemonių vairavimas neturint teisės vairuoti), 129 straipsnyje (transporto priemonių vairavimas neblaivių ar apsvaigusių nuo narkotinių, psichotropinių ar kitų psichiką veikiančių medžiagų asmenų, neturinčių teisės vairuoti), 130 straipsnio pirmojoje dalyje (transporto priemonės vairuotojui nepaklusus reikalavimui sustabdyti transporto priemonę arba pasitraukus iš eismo įvykio, su kuriuo jis susijęs, vietos), 130² straipsnyje (pakartotinis transporto priemonių vairavimas neblaivių arba apsvaigusių nuo narkotinių, psichotropinių ar kitų psichiką veikiančių medžiagų vairuotojų), jei tai trukdo transporto ar pėsčiųjų eismui arba kitaip pažeidžia kitų asmenų teises, policijos pareigūnai turi teisę priverstinai nuvežti transporto priemonę Lietuvos Respublikos Vyriausybės ar jos įgaliotos institucijos nustatyta tvarka. Nuvežtą transporto priemonę leidžiama susigrąžinti pašalinus grėsmę eismo dalyvių ar kitų asmenų sveikatai ar gyvybei, trukdymą saugiam transporto priemonių ar pėsčiųjų eismui, kitų asmenų teisių pažeidimą. Padarius pažeidimą, už kurį pagal šį kodeksą gali būti skiriamas transporto priemonės konfiskavimas, transporto priemonė grąžinama (išskyrus atvejus, kai ji konfiskuojama) tik po to, kai išnagrinėjama administracinio teisės pažeidimo byla. Kai transporto priemonė nuosavybės teise priklauso ne administracinėn atsakomybėn traukiamam asmeniui, ji grąžinama jos savininkui (valdytojui) institucijos, kurios pareigūnas surašė administracinio teisės pažeidimo protokolą, vadovo ar jo įgalioto asmens sprendimu iki administracinio teisės pažeidimo bylos išnagrinėjimo, jeigu tai nepakenks administracinio teisės pažeidimo bylos procesui. Šiuo atveju transporto priemonės savininkas (valdytojas) privalo užtikrinti, kad transporto priemonė nebūtų parduota ar kitaip perleista kitiems asmenims iki nutarimo administracinio teisės pažeidimo byloje apskundimo termino pabaigos (apskundus nutarimą – iki galutinio teismo nutarimo (nutarties) įsiteisėjimo), o įsiteisėjus nutarimui konfiskuoti transporto priemonę – iki nutarimo vykdymo, taip pat užtikrinti, kad transporto priemonė būtų Lietuvos Respublikos teritorijoje nuo nutarimo konfiskuoti transporto priemonę įsiteisėjimo dienos.

Spręstina, kad priverstinis transporto priemonės nuvežimas yra viena iš priemonių administracinių teisės pažeidimų bylų teisenai užtikrinti, jos taikymo tvarką nustato ATPK ir kiti Lietuvos Respublikos įstatymai, jos tikslai yra užkirsti kelią administraciniams teisės pažeidimams, užtikrinti nutarimų, priimtų administracinių teisės pažeidimų bylose, vykdymą. Transporto priemonės priverstiniu nuvežimu siekiama užtikrinti saugų transporto ir pėsčiųjų eismą, ar viešąją tvarką, pašalinti teisės pažeidimu sukeltas neigiamas pasekmes, o taip pat užkirsti kelią tokioms pasekmėms atsirasti (tame tarpe ir išvengti turto sugadinimo, praradimo), užtikrinti būsimo sprendimo įvykdymą. Tokios praktikos laikomasi ir teismų praktikoje (Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo (toliau – ir LVAT) 2010 m spalio 29 d. nutartis byloje Nr. N575-7291/2010). Be to, tais atvejais, kai padaromas pažeidimas, už kurį nėra numatytas transporto priemonės konfiskavimas, priverstinai nuvežta tokia transporto priemonė gali būti grąžinama pašalinus sąlygas, dėl kurių ji buvo nuvežta. O galimo konfiskavimo atvejais, tokios transporto priemonės grąžinimas (išskyrus atvejus, kai konfiskuojama) siejamas tiktai su administracinio teisės pažeidimo bylos išnagrinėjimu.

Lietuvos Respublikos saugaus eismo automobilių keliais įstatymo 33 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad priverstinai transporto priemonė gali būti nuvežama į ūkio subjekto, kuris teisės aktų nustatyta tvarka turi teisę verstis tokia ūkine komercine veikla, transporto priemonių stovėjimo aikštelę arba uždraudžiama važiuoti, jei transporto priemonės valdytojas, naudodamas transporto priemonę, sukelia grėsmę eismo dalyvių ar kitų asmenų sveikatai ar gyvybei, arba trukdo saugiam transporto priemonių ar pėsčiųjų eismui ir pažeidžia Kelių eismo taisykles ar kitų teisės aktų reikalavimus.

Pažymėtina, kad ATPK 269 straipsnio 7 dalis numato policijos pareigūno teisę, esant atitinkamoms sąlygoms, priverstinai nuvežti transporto priemones, bet ne pareigą visais atvejais, kai nustatomos atitinkamos sąlygos, imtis tokios priemonės, neįvertinus visų kitų su padarytu administraciniu teisės pažeidimu susijusių aplinkybių.

Taikant tokią priemonę kaip priverstinis transporto priemonės nuvežimas, yra ribojama transporto priemonės savininko (ar teisėto valdytojo) teisė laisvai savo nuožiūra naudotis transporto priemone. Be to, tokiu atveju transporto priemonės savininkui ir valdytojui kyla pareiga atlyginti ūkio subjektui išlaidas, susijusias su priverstiniu transporto priemonės nuvežimu ir jos saugojimu transporto priemonės stovėjimo aikštelėje. Todėl policijos pareigūnai, priverstinai nuveždami asmens transporto priemonę, privalo remtis įstatymu (šiuo atveju – ATPK) ir taikyti tokią priemonę tik įstatymo nustatytais atvejais (esant įstatymo numatytoms sąlygoms) ir tik įstatymo nustatyta tvarka.

Kaip jau buvo minėta, pagal ATPK 269 straipsnio 7 dalį, transporto priemonė gali būti priverstinai nuvežama, jei yra padarytas atitinkamas ATPK 269 straipsnio 7 dalyje numatytas administracinis teisės pažeidimas ir transporto priemonė trukdo transporto ar pėsčiųjų eismui, arba kitaip pažeidžiamos kitų asmenų teisės (aplinkybių visuma). Vien ta aplinkybė, kad asmuo padarė vieną (ar kelis) iš ATPK 269 straipsnio 7 dalyje išvardytų administracinių teisės pažeidimų, nėra pagrindas priverstinai nuvežti transporto priemonę. Tokios priemonės policijos pareigūnas galėtų imtis tik nustatęs, kad atitinkamą administracinį teisės pažeidimą padariusio asmens vairuojama transporto priemonė trukdo transporto ar pėsčiųjų eismui arba kitaip yra pažeidžiamos kitų asmenų teisės, ar kad priverstinai nenuvežus transporto priemonės nebus užtikrintas nutarimo, priimto administracinio teisės pažeidimo byloje, vykdymas.

Nagrinėjamu atveju bylos rašytiniai įrodymai nesudaro pagrindo konstatuoti, kad transporto priemonės nuvežimas buvo būtina priemonė, siekiant užtikrinti administracinio teisės pažeidimo bylos teiseną – transporto priemonė buvo priverstinai nuvežta ne pažeidimo padarymo dieną – 2014 m. gegužės 2 d., o tik 2014 m. gegužės 7 d., be to, pareiškėjas buvo tik nuvežto automobilio valdytojas, tuo tarpu transporto priemonės savininko nebuvo Lietuvoje, todėl neaišku ar išvis buvo kilusi grėsmė dėl transporto priemonės perleidimo tretiesiems asmenims. Atsakovas nei atsiliepime į skundą, nei jo atstovė teismo posėdžio metu nepateikė argumentų, kurie patvirtintų transporto priemonės priverstinio nuvežimo būtinumą, kas leidžia daryti išvadą, kad pareigūnai neatliko veiksmų, kuriuos pagal įstatymą privalėjo atlikti, t. y. nevertino, ar egzistuoja visos sąlygos, kurioms esant transporto priemonė galėjo būti priverstinai nuvežta.

Ginčo situacijoje policijos pareigūnų sprendimą kvalifikuoti pareiškėjo padarytą ATPK pažeidimą pagal 130² str. ir priverstinai nuvežti pažeidėjo vairuotą automobilį iš esmės lėmė vienintelis dokumentas - 2014 m. gegužės 2 d. pažyma apie asmens (A. A.) baustumą. Tačiau iš minėtos pažymos matyti, jog ankstesnis nutarimas, kuriuo pareiškėjas nubaustas už ATPK 126 str. 1 d. pažeidimą, buvo priimtas dar 2009 m. balandžio 22 d. Todėl net ir nesant pažymoje informacijos apie pareiškėjui paskirtos 1000 Lt baudos sumokėjimą, policijos pareigūnams galėjo ir turėjo kilti pagrįsta abejonė dėl prieš penkerius metus priimto nutarimo vykdymo senaties terminų. Tačiau byloje nėra jokių duomenų, kurie patvirtintų, jog laikotarpiu nuo 2014 m. gegužės 2 d. (pažeidimo padarymo) iki 2014 m. gegužės 7 d. (pakartotinio protokolo surašymo), policijos pareigūnai būtų rinkę papildomą informaciją, neabejotinai patvirtinančią A. A. padaryto Kelių eismo taisyklių pažeidimo pakartotinumą. Tai leidžia daryti išvadą, kad atsakovas šiuo atveju tinkamai neatliko pareigos visapusiškai, pilnutinai bei objektyviai išnagrinėti visas bylos aplinkybes ir tokie aplaidūs veiksmai negali būti laikomi teisėtais.

Atkreiptinas dėmesys, jog nors iki 2015 m. liepos 1 d. galiojusi ATPK 308 straipsnio redakcija nenumatė administracinės nuobaudos – baudos – vykdymo senaties terminų, tačiau teismų praktikoje buvo ne kartą pažymėta, kad administracinėn atsakomybėn patraukto asmens teisinė padėtis negali būti blogesnė už padėtį asmens, dėl kurio buvo priimtas apkaltinamasis nuosprendis baudžiamojoje byloje (Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2004 m. spalio 12 d. nutartis, priimta administracinėje byloje Nr. N3-904-04; 2009 m. rugsėjo 18 d. nutartis, priimta administracinėje byloje Nr. N-261-7199/2009). Sprendžiant, ar nėra pasibaigęs nutarimo skirti administracinę nuobaudą – baudą – vykdymo senaties terminas, turi būti nustatyta, ar nepraleistas trijų mėnesių vykdomojo dokumento perdavimo terminas tarp vykdančių nuobaudą arba kitų valdžios institucijų, esant įstatymo numatytiems pagrindams (ATPK 308 straipsnio 1 dalis), bei ar vykdymo laikotarpiu nėra dvejų metų laikotarpio, kai valdžios institucijos dėl aplaidumo ar kitų priežasčių nieko neatliko dėl nuobaudos įvykdymo (Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2007 m. lapkričio 15 d. nutartis, priimta administracinėje byloje Nr. N3-1859/2007; 2009 m. gruodžio 22 d. nutartis, priimta administracinėje byloje Nr. N575-4150/2009). Būtina išsiaiškinti, ar asmuo nevengė atlikti jam paskirtą nuobaudą – sumokėti ar netrukdyti išieškoti jam paskirtą baudą, t. y. ar nėra pagrindo pripažinti, kad baudos vykdymo senaties eiga buvo sustojusi (Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2007 m spalio 4 d. nutartis, priimta administracinėje byloje Nr. N18-1653/2007). Jei per dvejus metus nuo nutarimo dėl baudos paskyrimo administracinio teisės pažeidimo byloje priėmimo bauda nėra išieškoma ir jei negali būti konstatuota, kad administracinėn atsakomybėn patrauktas asmuo ėmėsi kokių nors veiksmų, siekdamas išvengti baudos mokėjimo, vykdymo procesas administracinio teisės pažeidimo byloje turi būti nutrauktas dėl senaties termino suėjimo (Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2007 m. gegužės 31 d. nutartis, priimta administracinėje byloje Nr. N(9)-1105/2007).

Kadangi praktikoje taikytas dvejų metų paskirtos baudos administracinio teisės pažeidimo byloje išieškojimo terminas 2014 m. gegužės 7 d. buvo pasibaigęs ir policijos pareigūnai nesiėmė jokių veiksmų, siekdami išsiaiškinti akivaizdžiai abejonių keliančius faktus, spręstina, kad atsakovas veikė neteisėtai, t.y. netinkamai atliko jam priskirtą pareigą išsamiai išnagrinėti visas bylai reikšmingas faktines aplinkybes, nustatyti visus administracinio teisės pažeidimo sudėties elementus ir tik tuomet priimti sprendimą dėl administracinio teisės pažeidimo bylos užtikrinimo priemonės (priverstinio transporto priemonės nuvežimo) taikymo, t.y. netinkamai vykdė bendro pobūdžio pareigą elgtis atidžiai bei rūpestingai, traukiant konkretų asmenį administracinėn atsakomybėn. Esant šioms aplinkybėms, yra pagrindas konstatuoti valdžios institucijos – Tauragės apskrities vyriausiojo policijos komisariato veiksmų neteisėtumą CK 6.271 straipsnio prasme.

Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo praktikoje laikomasi nuostatos, kad turtinė ar neturtinė žala, padaryta taikant ATPK nuostatas, gali būti atlyginama, jei yra nustatomos teisės aktuose apibrėžtos civilinės atsakomybės sąlygos (žr., pvz., 2008 m. balandžio 17 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A422-330/2008; Administracinių teismų praktika, 2008, Nr. 4(14); 2010 m. birželio 23 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A858–940/2010; 2011 m. lapkričio 24 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A858-3321/2011) o pripažinus institucijos (pareigūno) veiksmus neteisėtais ir nepagrįstais, atsiranda pagrindas nepagrįstai apkaltintam asmeniui prisiteisti dėl to patirtą žalą (žr., pvz., administracines bylas Nr. A442-155/2010, A822-207/2010, A662-491/2010).

Pagal CK 6.249 straipsnio 1 dalį žala yra asmens turto netekimas arba sužalojimas, turėtos išlaidos (tiesioginiai nuostoliai), taip pat negautos pajamos, kurias asmuo būtų gavęs, jeigu nebūtų buvę neteisėtų veiksmų. Minėtoje nuostatoje taip pat nurodyta, kad piniginė žalos išraiška yra nuostoliai, o jeigu šalis nuostolių dydžio negali tiksliai įrodyti, tai jų dydį nustato teismas. Vertintina, kad bendriausia prasme įstatymų leidėjas asmens išlaidas, kurias jis patyrė dėl tam tikrų neteisėtų veiksmų, traktuoja kaip turtinę žalą.

Pažymėtina, jog tam, kad būtų priteista pareiškėjo patirta turtinė žala, teismui turi būti pateikti įrodymai, patvirtinantys tokios žalos atsiradimo faktą ir jos dydį. Kitaip tariant, iš byloje pateiktų įrodymų turi būti aišku, jog pareiškėjas patyrė žalą dėl atitinkamų policijos pareigūnų veiksmų, ir atitinkamai, įmanoma nustatyti tokios žalos dydį.

Pareiškėjas turtinės žalos atsiradimą sieja su 3700 Lt (1071,59 Eur) dydžio išlaidomis, sumokėtomis už transporto priemonės BMW, valstybinis numeris (duomenys neskelbtini), nugabenimą į saugojimo aikštelę bei saugojimą UAB „Sauliaus transporto sistemos“ nuo 2014 m. gegužės 7 d. iki 2014 m. rugsėjo 22 d.

Vertinant turtinę žalą, kurios atsiradimą pareiškėjas sieja su 1071,59 Eur dydžio išlaidomis už transporto priemonės saugojimą iki administracinio teisės pažeidimo bylos išnagrinėjimo, akivaizdu, kad jo turėtos išlaidos, yra konkrečiai apibrėžiamas, apčiuopiamas turto netekimas, taigi, bendriausia prasme tokios išlaidos laikytinos nuostoliais CK 6.249 straipsnio prasme.

CK 6.247 straipsnyje nurodyta, kad atlyginami tik tie nuostoliai, kurie susiję su veiksmais (veikimu, neveikimu), nulėmusiais skolininko civilinę atsakomybę tokiu būdu, kad nuostoliai pagal jų ir civilinės atsakomybės prigimtį gali būti laikomi skolininko veiksmų (veikimo, neveikimo) rezultatu. Pareiškėjo nurodomi nuostoliai, susiję su teisinės transporto priemonės saugojimu, pagal savo pobūdį tiesiogiai sietini su pirmiau nurodytais neteisėtais veiksmais, nes jei nebūtų surašytas nepagrįstas transporto priemonės priverstinio nuvežimo aktas, pareiškėjui nebūtų kilusi būtinybė patirti su tuo susijusias išlaidas. Todėl darytina išvada, kad byloje aptariamu atveju egzistuoja priežastinis ryšys tarp pareiškėjo nurodytų neteisėtų veiksmų ir jo patirtų1071,59 Eur nuostolių.

Pažymėtina, kad net ir pripažįstant turėtas 1071,59 Eur išlaidas nuostoliais (turtine žala), byloje turi būti įvertinta, ar šie patirti nuostoliai yra pagrįsti. Kaip matyti iš 2014 m. rugsėjo 22 d. Pasaugos objekto grąžinimo savininkui ar teisėtam valdytojui akto bei 2014 m. rugsėjo 22 d. Kasos pajamų orderio kvito serija STS Nr. 5001681, pareiškėjas už transporto priemonės BMW, valstybinis numeris (duomenys neskelbtini), nugabenimą į saugojimo aikštelę bei saugojimą nuo 2014 m. gegužės 7 d. iki 2014 m. rugsėjo 22 d. UAB „Sauliaus transporto sistemos“ sumokėjo 3700 Lt (1071,59 Eur). Todėl pareiškėjo patirta turtinė žala pripažintina įrodyta ir priteistina.

Dėl neturtinės žalos priteisimo

Pareiškėjas taip pat prašo priteisti 3000 Lt (868,86 Eur) patirtą neturtinę žalą.

Pagal CK 6.250 straipsnio 1 dalį, neturtinė žala – tai asmens fizinis skausmas, dvasiniai išgyvenimai, nepatogumai, dvasinis sukrėtimas, emocinė depresija, pažeminimas, reputacijos pablogėjimas, bendravimo galimybių sumažėjimas ir kita, teismo įvertinti pinigais. Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo išplėstinė teisėjų kolegija 2008 m. balandžio 16 d. sprendime administracinėje byloje Nr. A444-619/2008 (žr. Administracinių teismų praktika, 2008, Nr. 4(14)), be kita ko, yra pažymėjusi, kad neturtinės žalos įrodinėjimas, atsižvelgiant į neturtinės žalos sampratą, atskleistą CK 6.250 straipsnio 1 dalyje, negali nepasižymėti atitinkama specifika. Neturtinė žala yra padaroma fizinio ar dvasinio pobūdžio pakenkimais, kurie sukelia kančias ir išgyvenimus, ji paprastai pasireiškia tam tikrais žmogaus dvasinio, vidinio pasaulio patyrimais, netekimais ar skausmais ir dažnai yra susijusi su žmogaus sąmonės lygmens reiškiniais, kuriuos įrodyti tiesioginiais įrodymais, kaip tai galėtų būti padaryta, pavyzdžiui, dėl automobilio sugadinimo, dažnai yra neįmanoma. Ginčo dėl neturtinės žalos padarymo sprendimui negali būti taikomi tokie patys įrodymų konkretumo standartai kaip nagrinėjant turtinės žalos padarymo klausimus, šiuo atveju didesnę reikšmę turi visuotinai žinomų aplinkybių, tam tikrų reiškinių atitikimo visuotinai priimtos moralės ir etikos normoms bei vertinimams kriterijai. Būtina pažymėti ir tai, jog kiekvienas neturtinės žalos atlyginimo atvejis yra individualus ir turi būti atsižvelgta į visumą faktinių aplinkybių, fiksuotų byloje, o teismas turi nuspręsti, kokia suma pinigais gali būti teisinga ir protinga satisfakcija padarytai žalai atlyginti.

Lietuvos Respublikos Konstitucinis Teismas yra nurodęs, kad neturtinė žala yra dvasinė skriauda, kurią tik sąlygiškai galima įvertinti ir kompensuoti materialiai; padarytos moralinės žalos, kaip asmens patirtos dvasinės skriaudos, neretai niekas negali atstoti, nes asmens psichologinės, emocinės ir kitokios būsenos, buvusios iki tol, kol jis patyrė dvasinę skriaudą, neįmanoma sugrąžinti - tokią būseną kai kada (geriausiu atveju) galima tik iš naujo sukurti, panaudojant materialią (pirmiausia piniginę) kompensaciją už tą moralinę žalą. Materiali (piniginė) kompensacija už moralinę žalą, kaip materialus tos moralinės žalos atitikmuo, taip pat turi būti skiriama vadovaujantis visiško (adekvataus) žalos atlyginimo principu (Konstitucinio Teismo 2006 m. rugpjūčio 19 d. nutarimas). Atkreiptinas dėmesys, jog visiško (adekvataus) žalos atlyginimo principo taikymui neturtinės žalos nustatymo (įvertinimo) atvejais būdingi svarbūs ypatumai: neturtinė žala yra skriauda, kurią tik sąlygiškai galima įvertinti ir kompensuoti materialiai, ir dažnai yra neįmanoma pagrįsti neturtinę žalą tiesioginiais rašytiniais įrodymais. Pareiškėjas patirtą neturtinę žalą sieja su neteisėtu transporto priemonės nutempimu, dėl kurio buvo apribota jo galimybė naudotis transporto priemone, patirtais emociniais, psichologiniais, dvasiniais nepatogumais. Nagrinėjamu atveju konstatavus, kad Tauragės apskrities VPK pareigūnai neveikė taip, kaip pagal įstatymus privalėjo veikti, teismui nekyla abejonių dėl tos aplinkybės, kad pareiškėjas, dėl tokių policijos pareigūnų veiksmų patyrė suvaržymus ir nepatogumus nepaisant pastangų teisėtomis priemonėmis apginti savo pažeistas teises, patyrė neigiamus išgyvenimus, kurie atsižvelgiant į subjektą, padariusį pažeidimą, negali būti vertinami kaip nežymūs. Tačiau, teismo vertinimu, nagrinėjamoje byloje nepateikta pakankamai duomenų ir įrodymų apie tai, kad pareiškėjas realiai dėl streso patyrė sveikatos pablogėjimą ar jam kilo negrįžtamų padarinių. Spręstina, jog Tauragės apskrities vyriausiojo policijos komisariato neteisėti veiksmai nebuvo tokio intensyvaus pobūdžio ir tokie ilgalaikiai, kad būtų galima įvertinti jais pareiškėjui sukeltą neturtinę žalą pareiškėjo nurodyta 868,86 Eur suma. Vertinant bylos aplinkybes pagal teisingumo, sąžiningumo ir protingumo kriterijus, atsižvelgiant į Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo praktiką panašiose bylose (žr., pvz., 2008 m. balandžio 17 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A442-330/2008; 2012 m. liepos 19 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A442-2233/2012 ir kt.) pareiškėjo patirta neturtinė žala įvertintina 70 Eur suma. Tarp šios pareiškėjo patirtos neturtinės žalos ir valstybės institucijų neteisėtų veiksmų yra priežastinis ryšys, taigi, nustačius visas civilinės atsakomybės sąlygas, ši žalos atlyginimo suma priteistina iš atsakovo Lietuvos valstybės, atstovaujamos Tauragės apskrities vyriausiojo policijos komisariato (ABTĮ 57 str.).

Rezoliucinė dalis

Vadovaudamasis Administracinių bylų teisenos įstatymo 85–87 straipsniais, 88 straipsnio 1 ir 5 punktais, 127 straipsnio 1 dalimi, teismas

nusprendžia:

Pareiškėjo A. A. skundą tenkinti iš dalies.

Priteisti A. A. (gim. (duomenys neskelbtini)) iš Lietuvos valstybės, atstovaujamos Tauragės apskrities vyriausiojo policijos komisariato, 1071,59 Eur (vieną tūkstantį septyniasdešimt vieną eurą, 59 ct) turtinės žalos ir 70 Eur (septyniasdešimt eurų) neturtinės žalos atlyginimą.

Sprendimas per 14 dienų nuo paskelbimo dienos gali būti skundžiamas Lietuvos vyriausiajam administraciniam teismui, paduodant apeliacinį skundą per Klaipėdos apygardos administracinį teismą arba tiesiogiai apeliacinės instancijos teismui.