- Teismas
- Kauno apylinkės teismas
- Dokumentas
- Sprendimas
- Data
- 2018-02-27
- Bylos Nr.
- e2YT-288-840/2018
- Teisminio proceso Nr.
- 2-20-3-01657-2017-6
- Bylos rūšis
- civilinė byla
- Teisėjas
- Joana Kvaselytė
- Pareiškėjas
- S. M.
- Suinteresuotas asmuo
- N. J.
- Advokatai
- Renata Vilčiauskienė
teismo posėdyje rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal pareiškėjos S. M., atstovaujamos advokatės Renatos Vilčiauskienės, pareiškimą suinteresuotam asmeniui N. J. dėl juridinę reikšmę turinčio fakto nustatymo.
Aprašomoji dalis
Teismas nustatė:
Šalies argumentai
Pareiškėja S. M. per atstovę kreipėsi į teismą su pareiškimu, prašydama nustatyti juridinę reikšmę turintį faktą, kad po L. M., a.k. (duomenys neskelbtini) mirties (duomenys neskelbtini) visą palikimą priėmė sūnus E. M., a.k. (duomenys neskelbtini) pradėdamas paveldimą turtą faktiškai valdyti.
Pareiškimas grindžiamas šiais argumentais: pareiškėjos seneliai L. M., gim. (duomenys neskelbtini) ir L. M., gim. (duomenys neskelbtini), susituokė iki Antrojo pasaulinio karo, tačiau tiksli data nėra žinoma. Santuokoje jiems (duomenys neskelbtini) gimė vienintelis sūnus E. M.. L. M. buvo išvežtas priverstiniams darbams į Vokietiją, kurį laiką jis rašė sutuoktinei laiškus, vėliau ryšiai nutrūko. Kaišiadorių rajono apylinkės teismo 2017 m. spalio 23 d. sprendimu civilinėje byloje Nr. e2YT -103-753/2017 L. M. pripažintas mirusiu. L. M. mirė (duomenys neskelbtini) Pagal Apskrities viršininko 1998 m. spalio 8 d. sprendimą Nr. 9-9406 ir 1998 m. spalio 8 d. įsakymą Nr. 04-5885 L. M. nuosavybės teise įgijo žemės sklypą, esantį (duomenys neskelbtini) bei namą, adresu (duomenys neskelbtini), kuriame visą gyvenimą gyveno ji pati, o po pareiškėjos tėvų santuokos nutraukimo iki mirties gyveno ir pareiškėjos tėvas E. M.. Po L. M. mirties jos sūnus E. M. į notarą nesikreipė, pareiškimo dėl palikimo priėmimo neparašė. Jis po motinos L. M. mirties priėmė paveldimą turtą, pradėdamas faktiškai jį valdyti. E. M. vienintelis po motinos mirties rūpinosi namo priežiūra. Jo žinioje liko ir visi motinai priklausę asmeniniai ir namų apyvokos daiktai. E. M. mirė (duomenys neskelbtini). Pareiškėjos S. M. tėvų - E. M. ir mamos A. M. - santuoka buvo nutrauktas 1980 m. balandžio 9 d. Šioje santuokoje gimė pareiškėja ir jos sesuo N. M. (šiuo metu (duomenys neskelbtini)). Juridinio fakto nustatymas reikalingas paveldėjimo teisės liudijimui gauti po E. M. mirties.
Atsiliepimas
Atsiliepime į pareiškimą suinteresuotas asmuo N. J. nurodė, jog neturi jokių pretenzijų į palikimą ir nuo jo atsisako.
Motyvuojamoji dalis
Pareiškimas tenkintinas.
Iš Lietuvos valstybės istorijos archyvo Civilinės metrikacijos įstaigų dokumentų skyriaus 2016 m. spalio 24 d. pažymų Nr. P6-2493/P10-3645 ir Nr. P6-2492/P10-3644 matyti, kad 1940-1943 metų Žaslių valsčiaus ir civilinės būklės santuokos aktų įrašų knygose apie L. M. ir L. M. santuoką bei apie E. M. gimimą duomenų nerasta.
Iš Kaišiadorių rajono savivaldybės administracijos Civilinės metrikacijos skyriaus 1958 m. birželio 30 d. gimimo įrašo Nr. 105A ir gimimo liudijimo AA Nr. 905561 matyti, jog E. M., gim. (duomenys neskelbtini), tėvai yra L. M. ir L. M..
Iš Valstybinės įmonės registrų centro 2016 m. spalio 7 d. pažymų Nr. 33/16 matyti, kad L. M. ir L. M. turėjo vieną vaiką – E. M., gim. (duomenys neskelbtini).
Iš mirties liudijimo matyti, kad L. M. mirė (duomenys neskelbtini). L. M., gim. (duomenys neskelbtini), gyvenęs (duomenys neskelbtini), Kaišiadorių rajono apylinkės teismo 2017 m. spalio 23 d. sprendimu civilinėje byloje Nr. e2YT-103-753/2017 pripažintas mirusiu. Mirties vieta (duomenys neskelbtini).
Iš Kaišiadorių rajono savivaldybės 3-iojo notaro biuro notaro A. B. 2017 m. lapkričio 23 d. liudijimo Nr. 113 matyti, kad po L. M., a.k. (duomenys neskelbtini) mirties (mirė (duomenys neskelbtini)) paveldėjimo byla pradėta nebuvo ir paveldėjimo teisės liudijimas išduotas nebuvo.
Iš medicininio 2017 m. birželio 7 d. mirties liudijimo Nr. 17-1739535 matyti, kad E. M., gimęs (duomenys neskelbtini), mirė (duomenys neskelbtini).
Iš Nekilnojamojo turto registro centrinio duomenų banko išrašų matyti, kad L. M. vardu yra registruotas nekilnojamasis turtas: 9,1500 ha žemės sklypas, esantis (duomenys neskelbtini)., unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), įregistravimo pagrindas - Apskrities viršininko 1998 m. spalio 8 d. sprendimas Nr. 9-9406 ir 1998 m. spalio 8 d. įsakymas Nr. 04-5885.
Iš gimimo liudijimų matyti, jog S. M., gim. (duomenys neskelbtini), ir N. M. (šiuo metu Jakštienė), gim. (duomenys neskelbtini), yra E. M. ir A. M. dukros. Iš ištuokos liudijimo matyti, kad jų santuoka nutraukta 1980 m. balandžio 9 d.
Iš Kaišiadorių rajono savivaldybės 3-ojo notaro biuro notaro A. B. liudijimo matyti, kad E. M., a. k. (duomenys neskelbtini) mirusio (duomenys neskelbtini), palikimą priėmė jo dukra S. M., gim. (duomenys neskelbtini).
Išanalizuotų duomenų visuma patvirtina pareiškėjos S. M. pareiškime nurodytas faktines aplinkybes, kad po skyrybų kartu su L. M. gyvenęs E. M. po motinos mirties priėmė palikimą pradėdamas faktiškai jį valdyti, nes jo žinioje liko visi motinai priklausę asmeniniai ir namų apyvokos daiktai, vienintelis rūpinosi namu, savo nuožiūra dirbo žemę.
Palikimas yra mirusio asmens turtas, pereinantis paveldėjimo būdu jo įpėdiniams. Įpėdinis laikomas priėmusiu palikimą, kai jis faktiškai pradėjo paveldimą turtą valdyti (Lietuvos Respublikos civilinio kodekso 5.50 straipsnio 2 dalis). Palikimo atsiradimo laiku laikomas palikėjo mirties momentas (Lietuvos Respublikos civilinio kodekso 5.3 straipsnio 1 dalis). Nuo palikimo atsiradimo momento (datos) atsiranda įpėdinių teisė priimti palikimą ir prasideda termino priimti palikimą eiga – 3 mėnesiai nuo palikimo atsiradimo dienos (Lietuvos Respublikos civilinio kodekso 5.50 straipsnio 3 dalis). Civilinė teisė numato, kad palikimo priėmimas – tai įpėdinio valios išreiškimas veiksmais, liudijančiais įpėdinio sutikimą įgyti visas teises į palikimą ir prisiimti visas pareigas, kilusias ar galinčias kilti iš palikimo. L. M. kartu su ja gyvenęs vienintelis sūnus E. M. iš karto po palikėjos mirties priėmė palikimą savo vardu, nes visu turtu (t.y. kilnojamuoju ir nekilnojamuoju) naudojosi ir jį prižiūrėjo, t.y., palikimą priėmė pradėdamas faktiškai jį valdyti, ir šie veiksmai buvo atlikti per nustatytą terminą – 3 mėnesių nuo palikėjos mirties, tačiau paveldėjimo teisės liudijimo į mirusiosios turtą negavo. L. M. turto priėmimas, pradedant faktiškai jį valdyti ir juo rūpinantis kaip savu, atitiko įstatymo keliamus reikalavimus (Lietuvos Respublikos civilinio kodekso 5.50 straipsnio 2 dalis).
Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 445 straipsnis numato, kad teismas nustato juridinę reikšmę turinčius faktus tik tada, kai negalima kitokia tvarka gauti tuos faktus patvirtinančių reikiamų dokumentų. Kitokia tvarka kaip juridinio fakto nustatymas, nėra galimybės gauti paveldėjimo priėmimą patvirtinančius dokumentus.
Ginčo dėl palikimo nėra. Suinteresuotas asmuo N. J. neprieštarauja, kad būtų nustatytas toks juridinę reikšmę turintis faktas. Kadangi faktiniai bylos duomenys patvirtina, kad E. M. mirusios motinos L. M. palikimą priėmė per įstatymo nustatytą terminą palikimui priimti pradėjęs faktiškai jos turtą valdyti, nustatytinas šis juridinę reikšmę turintis faktas (Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 444 straipsnio 2 dalies 8 punktas). Šio fakto nustatymas reikalingas paveldėjimo teisės liudijimui gauti.
Rezoliucinė dalis
Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 259 straipsniu, 265-270 straipsniu, 448 straipsniu,
nusprendžia:
Pareiškimą patenkinti.
Nustatyti juridinę reikšmę turintį faktą, kad E. M. (a.k. (duomenys neskelbtini) miręs (duomenys neskelbtini)) priėmė motinos L. M. (a.k. (duomenys neskelbtini) mirusios (duomenys neskelbtini)) palikimą po jos mirties, faktiškai pradėdamas valdyti paveldėtą turtą.
Juridinę reikšmę turintis faktas nustatytas paveldėjimo teisės liudijimui gauti.
Šis sprendimas per 30 dienų gali būti skundžiamas Kauno apygardos teismui, skundą paduodant per Kauno apylinkės teismo Kaišiadorių rūmus.