- Teismas
- Lietuvos apeliacinis teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2019-12-10
- Bylos Nr.
- e2A-666-370/2019
- Teisminio proceso Nr.
- 2-55-3-02053-2017-5
- Bylos rūšis
- civilinė byla
- Teisėjai
- Romualda Janovičienė, Jūratė Varanauskaitė, Danguolė Martinavičienė
- Ieškovas
- akcinės bendrovės ,,Agrochema plius“
- Atsakovas
- E. S.
- Trečiasis asmuo
- A. V.
- Kategorijos
Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Romualdos Janovičienės, Danguolės Martinavičienės (kolegijos pirmininkė ir pranešėja) ir Jūratės Varanauskaitės,
teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovės akcinės bendrovės ,,Agrochema plius“ (buvusi akcinė bendrovė „Litagros prekyba“) apeliacinį skundą dėl Vilniaus apygardos teismo 2018 m. lapkričio 28 d. sprendimo civilinėje byloje Nr. 2-2054-614/2018 pagal ieškovės akcinės bendrovės „Agrochema plius“ ieškinį atsakovei E. S. dėl skolos priteisimo, trečiasis asmuo A. V..
Aprašomoji dalis
Teisėjų kolegija nustatė:
I. Ginčo esmė
1. Ieškovė pareiškė ieškinį, kuriame prašė iš atsakovės priteisti 63 182,19 Eur įsiskolinimą, kurį sudaro 56 116,56 Eur skola pagal 2017 m. balandžio 25 d. taikos sutartį (toliau ir – Taikos sutartis), 1 604,22 Eur (1 603,20 Eur + 2,92 Eur) palūkanos pagal Taikos sutarties 3 ir 5 punktus, 5 418,99 Eur skola pagal 2015 m. birželio 4 d. pirkimo–pardavimo sutartį Nr. 049/150604/01 (toliau ir – Pirkimo–pardavimo sutartis) ir 42,42 Eur kompensuojamosios palūkanos pagal Pirkimo–pardavimo sutartį, 8 proc. dydžio metines procesines palūkanas už priteistą sumą nuo bylos iškėlimo teisme iki teismo sprendimo visiško įvykdymo ir bylinėjimosi išlaidas.
2. Ieškovė nurodė, kad ieškovė ir atsakovė (ūkininkė) sudarė Pirkimo–pardavimo sutartį, kuria ieškovė įsipareigojo parduoti, o atsakovė pirkti šalių pasirašytose sąskaitose faktūrose arba krovinio važtaraščiuose nurodytas prekes. Sutartimi atsakovė įsipareigojo už įsigytas prekes atsiskaityti su ieškove sutarties 4 punkte nustatytais terminais, o jei ieškovės ir atsakovės pasirašytuose prekių partijos pardavimo dokumentuose yra nurodytas konkretus atsiskaitymo terminas – iki šio termino pabaigos. Atsakovei, tinkamai nevykdžius Pirkimo–pardavimo sutarties įsipareigojimų, t. y. neapmokėjus 2 sąskaitų faktūrų, skola siekia 4 711,14 Eur. Kadangi Pirkimo–pardavimo sutarties 8 punkte numatyta, jog pirkėjui praleidus bet kurį atsiskaitymo terminą laikoma, kad visi mokėjimo terminai pagal šią sutartį yra suėję, atsakovė taip pat turi sumokėti 707,85 Eur pagal kitą sąskaitą faktūrą. Be to, vadovaujantis Pirkimo–pardavimo sutarties 6 punktu, kuriame nustatyta, kad už kiekvieną uždelstą mokėjimo dieną mokėtinos 0,1 proc. dydžio kompensuojamosios palūkanos nuo laiku nesumokėtos sumos už kiekvieną atsiskaitymo termino praleidimo dieną, iš atsakovės priteistinos 42,42 Eur dydžio kompensuojamosios palūkanos.
3. Ieškovė pažymėjo, kad šalys, tarpusavio nuolaidų būdu sudarė Taikos sutartį, kuria išsprendė tuo metu susidariusios skolos klausimą. Papildomai, šalys 2017 m. balandžio 25 d. pasirašė Susitarimą dėl atsiskaitymo termino pratęsimo Nr. 1-SE (toliau ir – Susitarimas dėl termino pratęsimo) ir nustatė, kad visos atsakovės skolos – 77 852,34 Eur – mokėjimas yra nukeliamas iki 2017 m. rugsėjo 1 d. Nors atsakovei 2017 m. rugsėjo 11 d. siuntė pranešimą dėl skolos sumokėjimo, atsakovė vis dar neatsiskaitė ir yra skolinga 58 886,36 Eur pagal Taikos sutartį. Taikos sutarties 3 punkte numatyta, jog pirkėja (atsakovė) įsipareigojo sumokėti ieškovei 6 proc. metines palūkanas nuo faktinės skolos (Taikos sutartyje nurodytos) sumos, t. y., nuo 73 833,17 Eur, skaičiuojant nuo Taikos sutarties pasirašymo dienos iki visiško atsiskaitymo su ieškove. Atsižvelgiant į tai, ieškovei iš atsakovės priteistina 1 601,30 Eur palūkanų pagal Taikos sutarties 3 punktą. Taip pat šalys Taikos sutarties 5 punktu susitarė, jog atsakovei praleidus bent vieną Taikos sutarties grafike nurodyto mokėjimo terminą, atsakovei bus skaičiuojamos 0,10 proc. dydžio palūkanos nuo vėluojamos pagal Taikos sutartį sumos už kiekvieną atsiskaitymo termino praleidimo dieną, todėl atsakovė turi sumokėti 2,92 Eur palūkanų. Iš atsakovės taip pat priteistinos 8 proc. dydžio metinės procesinės palūkanos už priteistą sumą nuo bylos iškėlimo teisme dienos iki teismo sprendimo visiško įvykdymo.
4. Atsakovė su ieškiniu sutiko iš dalies – prašė tenkinti ieškinio reikalavimą dėl 44 619,75 Eur priteisimo, taip pat prašė išdėstyti šios skolos sumos mokėjimą tokia tvarka: nuo 2018 m. rugsėjo iki 2020 m. rugsėjo kas mėnesį mokėti po 1 800 Eur, o 2020 m. vasarį sumokėti 1 419,75 Eur.
Atsiliepimas
5. Atsakovė nurodė, kad pagal 2017 m. gegužės 2 d. Susitarimą Nr. 1 (toliau – Papildomas susitarimas) dėl Pirkimo–pardavimo sutarties papildymo trečiasis asmuo A. V. įsipareigojo užtikrinti atsakovės prievolių pagal šį susitarimą įvykdymą, įkeisdamas nekilnojamąjį turtą – žemės sklypus, bendra hipotekos vertė – 59 900 Eur. Ieškovės reikalavimas priteisti 1 601,30 Eur palūkanų pagal Taikos sutartį nepagrįstas, nes Vilniaus miesto apylinkės teismas 2017 m. birželio 7 d. nutartimi civilinėje byloje Nr. 2SP-28443-631/2017 pažymėjo, jog Taikos sutarties 3 ir 5 punktų nuostatose galbūt nustatytos dvigubos netesybos; be to, Papildomame susitarime šalys nesusitarė dėl palūkanų. Atsakovės teigimu, skola susidarė dėl 2016 m. blogų klimato sąlygų ūkininkauti. Tikėjosi, kad 2017 m., gavusi derlių, galės skolą padengti, tačiau negalėjo numatyti, kad du metus iš eilės (2016, 2017 m.) meteorologinės sąlygos žemės ūkiui bus tokios blogos. Pažymėjo, kad neturi sukaupusi lėšų nuostoliams padengti, todėl prašė skolos mokėjimą išdėstyti.
6. Ieškovė pareiškė atsisakymą ieškinio reikalavimo priteisti 47 727,23 Eur skolą pagal Taikos sutartį ir 42,42 Eur palūkanų pagal Pirkimo–pardavimo sutartį. Ieškovė, patikslinusi ieškinio reikalavimus, prašė priteisti iš atsakovės 5 418,99 Eur skolos sumą pagal Pirkimo–pardavimo sutartį, 12 763,59 Eur skolos sumą pagal Taikos sutartį, iš viso 18 182,58 Eur, 8 proc. dydžio metines procesines palūkanas už priteistą sumą nuo bylos iškėlimo teisme iki teismo sprendimo visiško įvykdymo ir bylinėjimosi išlaidas.
II. Pirmosios instancijos teismo sprendimo esmė
7. Vilniaus apygardos teismas 2018 m. lapkričio 28 d. sprendimu: 1) priėmė ieškovės atsisakymą ieškinio dalies dėl 47 727,23 Eur pagal Taikos sutartį ir 42,42 Eur palūkanų pagal Pirkimo–pardavimo sutartį priteisimo ir dėl šios ieškinio dalies bylą nutraukė; 2) likusią ieškinio dalį tenkino iš dalies – priteisė ieškovei iš atsakovės 13 561,28 Eur skolos, 8 proc. dydžio metines palūkanas už priteistą sumą (13 561,28 Eur), skaičiuojamas nuo bylos iškėlimo teisme dienos (2017 m. rugsėjo 28 d.) iki teismo sprendimo visiško įvykdymo, ir 463,02 Eur bylinėjimosi išlaidų. Teismas nusprendė išdėstyti sprendimo vykdymą 7 mėnesiams, įpareigojant atsakovę ieškovei pirmus 6 mėnesius mokėti po 2 000 Eur sumą, o paskutinį mėnesį – likusią 2 024,30 Eur sumą bei susikaupusias 8 proc. dydžio metines procesines palūkanas, šias sumas sumokant ne vėliau kaip iki to mėnesio paskutinės kalendorinės dienos.
8. Teismas, nustatęs, kad ieškinio dalies atsisakė tam įgaliojimus turintis asmuo, atsisakymas imperatyvioms įstatymų nuostatoms ar viešajam interesui neprieštarauja, ieškovei yra žinomos ieškinio dalies atsisakymo pasekmės, nusprendė priimti ieškinio dalies atsisakymą ir bylą dėl 42,42 Eur palūkanų pagal Pirkimo–pardavimo sutartį, 47 727,23 Eur skolos pagal Taikos sutartį nutraukti.
9. Įvertinęs bylos duomenis, teismas nustatė, kad atsakovė prekių gavimo fakto neginčija, taip pat neginčija, jog nėra visiškai atsiskaičiusi už prekes, t. y. sutinka su 13 286,04 Eur skolos suma.
10. Teismas sutiko su atsakove ir atmetė ieškinio reikalavimą dėl 1 601,30 Eur palūkanų priteisimo pagal Taikos sutartį, nustatęs, kad Taikos sutarties 3 ir 5 punktuose iš esmės nustatytos dvigubos netesybos, kurios negali būti taikomos už tą patį prievolės nevykdymą.
11. Taigi, atmetęs reikalavimą dėl 1 601,30 Eur palūkanų bei remdamasis atsakovės pateiktu 2018 m. lapkričio 2 d. mokėjimo nurodymu, nustatęs, kad atsakovė ieškovei sumokėjo 3 020 Eur, teismas sprendė, jog ieškovei iš atsakovės priteistina 13 561,28 Eur suma (18 182,58 Eur – 1601,30 Eur – 3 020 Eur = 13 561,28 Eur).
12. Atsižvelgęs į tai, kad šalys nėra susitarusios dėl kitokios palūkanų normos už pavėluotus mokėjimus, kad sandoris atitinka Lietuvos Respublikos mokėjimų, atliekamų pagal komercinius sandorius, vėlavimo prevencijos įstatyme nurodytus komercinių sandorių požymius, teismas sprendė, jog iš atsakovės priteistinos 8 proc. dydžio procesinės palūkanos, skaičiuojamos nuo bylos iškėlimo teisme dienos iki teismo sprendimo visiško įvykdymo.
13. Teismo vertinimu, nors ieškovė prašė iš viso 229,90 Eur bylinėjimosi išlaidoms už advokato paslaugas priteisti, ieškovei atsisakius dalies ieškinio reikalavimų, iš atsakovės priteistinos ieškovės patirtos bylinėjimosi išlaidos ir už tą reikalavimų dalį, kurių ieškovė atsisakė, t. y. 211,51 Eur (92 proc. patirtų bylinėjimosi išlaidų), taip pat 251,51 Eur žyminio mokesčio.
III. Apeliacinio skundo ir atsiliepimų į jį argumentai
14. Apeliaciniame skunde ieškovė prašo pakeisti Vilniaus apygardos teismo 2018 m. lapkričio 28 d. sprendimo dalį, kuria netenkintas ieškinio reikalavimas dėl palūkanų, taip pat dalį dėl bylinėjimosi išlaidų priteisimo bei dėl sprendimo vykdymo išdėstymo, ir priteisti ieškovei iš atsakovės 1 601,30 Eur mokėjimo palūkanų, 1 401,90 Eur bylinėjimosi išlaidų, patirtų pirmosios instancijos teisme, netenkinti atsakovės prašymo dėl sprendimo įvykdymo išdėstymo; priteisti bylinėjimosi išlaidas. Apeliacinis skundas grindžiamas tokiais argumentais:
14.1. Teismas, padaręs klaidingą išvadą dėl dvigubų netesybų nustatymo Taikos sutartyje, nepagrįstai nepriteisė 1 601,30 Eur palūkanų. Prašomos priteisti palūkanos atlieka mokėjimo funkciją, jų paskirtis nustatyti mokestį už naudojimąsi kreditoriaus pinigais, o ne kompensuoti kreditoriaus nuostolius už prievolės neįvykdymą. Teismas nepagrįstai mokėjimo palūkanas laikė delspinigiais.
Motyvuojamoji dalis
14.2. Kadangi ieškovės ieškinio reikalavimai tenkintini visiškai, ieškovei priteistinas visas prašomas 1 401,90 Eur bylinėjimosi išlaidų atlyginimas.
14.3. Teismas nepagrįstai išdėstė sprendimo įvykdymą, neatsižvelgęs į tai, kad atsakovės skola yra susidariusi už įsigytas prekes 2015–2016 metų laikotarpiu, nors buvo pratęsti atsiskaitymo terminai (2017 m.), susitarta dėl mokėjimo dalimis, tačiau atsakovė iki šiol neatsiskaitė, nors nepateikė jokių įrodymų apie negautą derlių (pažymos iš Lietuvos prekybos, pramonės ir amatų rūmų). Ieškovė dėl apsunkintų ūkininkavimo sąlygų taip pat neturi galimybių atidėti mokėjimo terminų ilgam laikotarpiui, nes turi įsipareigojimų bankams, tiekėjams, darbuotojams.
15. Atsiliepime į apeliacinį skundą atsakovė E. S. prašo skundo netenkinti, priteisti bylinėjimosi išlaidas. Atsiliepime nurodomi tokie atsikirtimai:
15.1. Ieškovės reikalavimas dėl 1 601,30 Eur palūkanų priteisimo nepagrįstas. Ieškovė skaičiavo 18,25 proc. netesybas pagal galiojančią sutartį arba neapmokėtas sąskaitas faktūras, vėliau pagal Taikos sutarties 5 punktą už grafike nurodytų mokėjimų (bent vieno) įvykdymo pradelsimą pirkėjai buvo skaičiuojamos sutartyje nurodyto dydžio palūkanos, t. y. 0,10 proc. dydžio palūkanos nuo vėluojamos pagal Taikos sutartį sumos už kiekvieną atsiskaitymo termino praleidimo dieną. Taip pat pirkėjas, pažeidęs Taikos sutartimi prisiimtus įsipareigojimus, papildomai įsipareigojo mokėti 10 proc. dydžio baudą nuo visos taikos sutartyje numatytos skolos sumos. Taigi ieškovė siekia prisiteisti trigubas palūkanas.
15.2. Nėra pagrindo tenkinti ieškovės reikalavimo dėl 1 401,90 Eur bylinėjimosi išlaidoms atlyginti priteisimo. Ieškovei atsisakius dalies ieškinio reikalavimų, t. y. reikalavimo suma nuo 63 182,19 Eur sumažėjo iki 18 182,58 Eur, Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – CPK) 87 straipsnio 2 dalies pagrindu ieškovei grąžintina 75 proc. sumokėto žyminio mokesčio, tačiau ieškovė nepateikė įrodymų, kad kreipėsi dėl žyminio mokesčio grąžinimo ir šis prašymas nebuvo patenkintas.
15.3. Ieškovės argumentai dėl sprendimo įvykdymo išdėstymo nepagrįsti, teismas pagrįstai išdėstė jo įvykdymą, nes: 1) šalių turtinė padėtis yra akivaizdžiai nelygiavertė, atsakovės turtinė padėtis sunki; 2) atsakovės Nacionalinei mokėjimo agentūrai prie Žemės ūkio ministerijos pateikta 2018 m. gegužės 22 d. Paramos už žemės ūkio naudmenas ir kitus plotus bei gyvulius paraiška patvirtina atsakovės pagrįstus ketinimus atsiskaityti su ieškove iki 2019 m. gruodžio; 3) į bylą atsakovė buvo pateikusi įrodymus – 2018 m. spalio 26 d. paaiškinimus, pagrindžiančius, kad 2018 m. vasarą buvo paskelbta ekstremali situacija, kuri turėjo neigiamos įtakos ūkininkų veiklai; 4) iš 2017 m. derliaus atsakovė sugebėjo padengti didesnę dalį nuostolingais metais atsiradusios skolos ir palūkanas, be to, ir po teismo sprendimo atsakovė ieškovei sumokėjo dalį įsiskolinimo – 2018 m. gruodžio 12 d. sumokėjo 2 076,36 Eur, 2019 m. sausio 12 d. sumokėjo 2 050 Eur; 5) dėl nepalankių oro sąlygų 2017 m. pasėtas derlius negalėjo būti visas nuimtas, o nuimtas dėl netinkamos kokybės nebuvo tinkamas parduoti, tokias nenumatytas aplinkybes patvirtina į bylą pateiktas susirašinėjimas su Kauno prekybos, pramonės ir amatų rūmais, Šakių rajono savivaldybės administracijos Žemės ūkio skyriaus 2017 m. spalio 6 d. Nuostolių įvertinimo aktas, kompetentingų institucijų išduotos pažymos apie hidrometeorologines sąlygas.
16. Atsiliepime į apeliacinį skundą trečiasis asmuo A. V. prašo skundo netenkinti.
Teisėjų kolegija konstatuoja:
IV. Apeliacinės instancijos teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados
17. Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro apeliacinio skundo faktinis ir teisinis pagrindai bei absoliučių teismo sprendimo negaliojimo pagrindų patikrinimas (CPK 320 straipsnio 1 dalis). Apeliacinės instancijos teismo teisėjų kolegija, nagrinėdama šią bylą apeliacine tvarka, nenustatė absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų ir aplinkybių, dėl kurių turėtų būti peržengtos apeliaciniame skunde nustatytos ribos dėl to, kad to reikalauja viešasis interesas ir neperžengus skundo ribų būtų pažeistos asmens, visuomenės ar valstybės teisės ir teisėti interesai (CPK 320 straipsnio 2 dalis, 329 straipsnio 2 dalis).
Dėl naujų įrodymų
18. Atsakovė kartu su atsiliepimu į apeliacinį skundą pateikė 2018 m. gruodžio 11 d. ir 2019 m. sausio 12 d. mokėjimų nurodymų kopijas, taip pat papildomai 2019 m. lapkričio 25 d. pateikė 2018 m. gruodžio 11 d., 2019 m. sausio 12 d., 2019 m. balandžio 29 d., 2019 m. gegužės 7 d., 2019 m. rugpjūčio 2 d. mokėjimų nurodymų, 2019 m. liepos 15 d. PVM sąskaitų faktūrų ir 2019 m. spalio 15 d. AB „Agrochema plius“ pakvitavimo kopijas. Pateiktais dokumentais atsakovė grindžia tai, kad atsiskaitė (piniginėmis lėšomis, grūdais) su apeliante, todėl įvykdė Vilniaus apygardos teismo 2018 m. lapkričio 28 d. sprendimą.
19. Pagal CPK 314 straipsnį apeliacinės instancijos teismas atsisako priimti naujus įrodymus, kurie galėjo būti pateikti pirmosios instancijos teismui, tačiau yra dvi išimtys: 1) kai pirmosios instancijos teismas nepagrįstai atsisako priimti įrodymus; 2) kai įrodymų pateikimo būtinybė iškyla vėliau. Apeliacinės instancijos teismas, spręsdamas dėl kiekvieno pateikto naujo įrodymo, turi aiškintis, ar šis konkretus įrodymas galėjo būti pateiktas pirmosios instancijos teismui, ar vėlesnis įrodymo pateikimas užvilkins bylos nagrinėjimą, ir atsižvelgti į prašomo priimti naujo įrodymo įtaką šalių ginčo sprendimui (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2019 m. balandžio 11 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-133-421/2019, 26 punktas). Be to, teismas priima nagrinėti tik tuos įrodymus, kurie patvirtina arba paneigia turinčias reikšmės bylai aplinkybes (CPK 180 straipsnis).
20. Pažymėtina, kad tuos pačius kartu su apeliaciniu skundu pateiktus 2018 m. gruodžio 11 d. ir 2019 m. sausio 12 d. mokėjimo nurodymus atsakovė pakartotinai pateikė prie prašymo priimti papildomus įrodymus. Teisėjų kolegija, įvertinusi tai, kad atsakovės pateikti mokėjimo dokumentai susiję su ginčo esme ir šios bylos kontekste gali patvirtinti ar paneigti reikšmingas bylai aplinkybes, be to, nėra pagrindo spręsti, kad jų priėmimas užvilkins bylos nagrinėjimą, daro išvadą, jog atsakovės kartu su apeliaciniu skundu pateikti bei kiti papildomai pateikti dokumentai (išskyrus 2018 m. gruodžio 11 d. ir 2019 m. sausio 12 d. mokėjimo nurodymų kopijas, kurios pateiktos ir su apeliaciniu skundu) priimtini.
Dėl ginčo esmės
21. Apeliacijos objektą sudaro pirmosios instancijos teismo sprendimo dalys, kuriomis netenkintas ieškinio reikalavimas dėl 1 601,30 Eur palūkanų priteisimo, iš dalies tenkintas apeliantės prašymas priteisti pirmosios instancijos teisme patirtas bylinėjimosi išlaidas (advokato pagalbai ir žyminis mokestis) bei išdėstytas teismo sprendimo vykdymas.
Dėl reikalavimo priteisti palūkanas
22. Apeliantės teigimu, priešingai nei nustatė pirmosios instancijos teismas, Taikos sutartyje nėra nustatytos dvigubos netesybos, teismas nepagrįstai atsisakė priteisti 1 601,30 Eur palūkanų pagal Taikos sutarties 3 punktą, kurios atlieka mokėjimo funkciją – mokestis už naudojimąsi apeliantės, kaip kreditorės, pinigais.
23. Bylos duomenimis, 2017 m. balandžio 25 d. apeliantė ir atsakovė sudarė taikos sutartį Nr. LP/170425/01, kuria atsakovė pripažino, kad sutarties sudarymo dienai yra skolinga apeliantei 77 852,34 Eur (73 883,17 Eur už prekes ir 3 969,17 Eur palūkanų) pagal 2015 m. birželio 4 d. prekių pirkimo–pardavimo sutartį Nr. 049/150604/01, šalys susitarė, kad atsakovė skolą apeliantei sumokės dalimis Taikos sutartyje nurodytu grafiku. Pagal Taikos sutarties 3 punktą atsakovė įsipareigojo mokėti 6 proc. metines palūkanas nuo faktinės skolos sumos (73 883,17 Eur), palūkanas pradedant skaičiuoti nuo Taikos sutarties pasirašymo dienos, iki visiško atsiskaitymo su apeliante; pagal Taikos sutarties 5 punktą už grafike nurodytų mokėjimų (bent vieno) įvykdymo pradelsimą atsakovei skaičiuojamos Sutartyje nurodytos 0,10 proc. dydžio palūkanos nuo vėluojamos pagal Taikos sutartį sumos už kiekvieną atsiskaitymo termino praleidimo dieną, be to, atsakovė, pažeidusi Taikos sutartimi prisiimtus įsipareigojimus, papildomai įsipareigojo sumokėti apeliantei 10 proc. dydžio baudą nuo visos Taikos sutartyje nustatytos skolos sumos. Šalys 2017 m. balandžio 25 d. susitarimu dėl atsiskaitymo termino pratęsimo Taikos sutartyje nurodytos 77 852,34 Eur skolos sumokėjimo terminą pratęsė iki 2017 m. rugsėjo 1 d.
24. Byloje nėra ginčo, kad atsakovė pagal sutartinius įsipareigojimus laiku neįvykdė finansinės prievolės apeliantei, tačiau iki skundžiamo sprendimo priėmimo didžiąją skolos dalį padengė. Apeliantės nuomone, reikalaujamos 1 601,30 Eur palūkanų pagal Taikos sutarties 3 punktą yra mokėjimo (pelno) palūkanos, o ne delspinigiai, todėl teismas nepagrįstai jų nepriteisė.
25. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo išaiškinta, kad mokėjimo, pelno palūkanos, t. y. mokestis už pinigų skolinimą, iš esmės skiriasi nuo kompensuojamųjų palūkanų, mokamų už prievolės įvykdymo termino praleidimą. Kreditoriaus reikalavimas sumokėti palūkanas už pinigų skolinimą sutarties nustatytu terminu traktuotinas ne kaip reikalavimas atlyginti dėl kreditoriaus pinigų naudojimo patirtus nuostolius, bet kaip reikalavimas prievolę įvykdyti natūra, t. y. sumokėti įstatyme ar šalių sutartyje nustatytą mokestį už naudojimąsi paskolos suma – palūkanas (CK 6.213 straipsnio 1 dalis, 6.872 straipsnis) (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2013 m. balandžio 5 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-200/2013; 2014 m. gegužės 20 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-272/2014). Kreditoriaus reikalavimas sumokėti kompensuojamąsias palūkanas, kitaip tariant, atlyginti dėl piniginės prievolės įvykdymo termino praleidimo atsiradusius nuostolius, laikytinas reikalavimu skolininkui taikyti civilinę atsakomybę. Kreditoriaus nuostoliai – tai negautos pajamos, t. y. negautos pelno (mokėjimo) palūkanos, kurias jis būtų gavęs, jeigu prievolė būtų buvusi įvykdyta laiku. Kompensuojamosios palūkanos šiuo atveju laikytinos minimaliais kreditoriaus nuostoliais, patirtais dėl laiku negrąžintos skolos (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2014 m. kovo 19 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-98/2014).
26. Sutartimi nustatytos netesybos yra skirtos nuostoliams atlyginti, jos yra ne tik prievolės įvykdymo užtikrinimo priemonė, bet ir civilinės atsakomybės forma. Pagrindinis civilinės atsakomybės principas – nuostolių atlyginimas visada turi išlikti kompensuojamojo, o ne baudinio pobūdžio. Vienas iš šio principo įgyvendinimo pavyzdžių yra CK 6.73 straipsnio 2 dalyje, 6.258 straipsnio 2 dalyje įtvirtintas draudimas taikyti baudines netesybas – reikalauti ir prievolės įvykdymo, ir netesybų, išskyrus už prievolės įvykdymo termino praleidimą. Tačiau praktikoje galimi ir kiti atvejai, kai pažeidžiamas kompensuojamasis netesybų, kaip civilinės atsakomybės formos, pobūdis, ir jos teismo gali būti pripažintos baudinėmis. Pavyzdžiui, kai šalys už tą patį prievolės pažeidimą nustatė ir baudą, ir delspinigius arba kai pats netesybų dydis yra neprotingai didelis. Visais šiais atvejais tokio pobūdžio netesybos gali būti pripažintos baudinėmis.
27. Įvertinusi aukščiau nurodytas šalių Taikos sutarties nuostatas, teisėjų kolegija, atsižvelgdama į teisinio reguliavimo nuostatas, teismų praktikos išaiškinimus, neturi pagrindo nesutikti su pirmosios instancijos teismo vertinimu, kad šalys susitarė dėl netesybų, kurios laikytinos baudinėmis (Taikos sutartimi šalys susitarė dėl sutarties sudarymo dieną fiksuotos skolos sumos ir palūkanų sumos, be kita ko, Taikos sutarties 3 punkte papildomai susitarė dėl palūkanų mokėjimo nuo visos skolos sumos). Kadangi dvigubos netesybos negali būti skaičiuojamos, skundžiamu sprendimu pagrįstai netenkintas reikalavimas dėl palūkanų priteisimo pagal Taikos sutarties 3 punktą. Šios išvados nepaneigia apeliantės argumentai dėl šių palūkanų funkcijos.
Dėl bylinėjimosi išlaidų
28. Apeliantė laikosi pozicijos, kad pirmosios instancijos teismas tenkino visus ieškinio reikalavimus, todėl turėjo priteisti visas apeliantės patirtas 1 401,90 Eur bylinėjimosi išlaidas, iš kurių 1 172 Eur žyminis mokestis už ieškinį, 229,90 Eur už advokato teisinę pagalbą (ieškinio ir dubliko parengimą).
29. Bylos duomenys patvirtina, kad apeliantė pirmosios instancijos teisme patyrė 1 401,90 Eur bylinėjimosi išlaidų, iš kurių 1 172 Eur sumokėjo žyminį mokestį už ieškinį (2017 m. rugsėjo 19 d. mokėjimo nurodymas), 229,90 Eur už advokato teisinę pagalbą (ieškinio ir dubliko parengimą) (2017 m. rugsėjo 18 d. PVM sąskaita faktūra, 2017 m. rugsėjo 19 d. mokėjimo nurodymas, 2018 m. sausio 29 d. PVM sąskaita faktūra, 2018 m. sausio 30 d. mokėjimo nurodymas).
30. Apeliantė pirminiame ieškinyje prašė priteisti 63 182,19 Eur skolos sumą ir 8 proc. dydžio metines procesines palūkanas už priteistą sumą nuo bylos iškėlimo teisme iki teismo sprendimo visiško įvykdymo, bylinėjimosi išlaidas. Atsakovei geruoju padengus skolos dalį, apeliantė atsisakė dalies ieškinio reikalavimų, ir patikslinusi ieškinio reikalavimus, prašė priteisti 18 182,58 Eur skolos sumą, 8 proc. dydžio metines procesines palūkanas už priteistą sumą nuo bylos iškėlimo teisme iki teismo sprendimo visiško įvykdymo, bylinėjimosi išlaidas.
31. CPK 87 straipsnio 2 dalyje nustatyta, kad ieškovui atsisakius ieškinio dėl to, kad pareiškus ieškinį, atsakovas ieškovo reikalavimus patenkino iki bylos nagrinėjimo iš esmės pabaigos, ieškovui grąžinami 75 proc. sumokėto žyminio mokesčio sumos. Taigi, 75 proc. ieškovo sumokėto žyminio mokesčio už ieškinį ieškovui grąžina valstybė iš savo biudžeto (CPK 87 straipsnio 3 dalis), o 25 proc. sumokėto žyminio mokesčio, esant ieškovo prašymui, priteisiama iš atsakovo įvertinus patenkintų reikalavimų proporciją (CPK 94 straipsnio 1 dalis) (Lietuvos apeliacinio teismo 2008 m. birželio 25 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 2A-340/2008).
32. Šiuo atveju, atsižvelgiant į susiklosčiusią situaciją, pirmosios instancijos teismas, priimdamas apeliantės ieškinio dalies atsisakymą ir nutraukdamas bylos dalį, privalėjo išspręsti ir dalies žyminio mokesčio grąžinimo klausimą kaip nustatyta aukščiau nurodytose teisės normose. Tačiau teismas netinkamai taikė proceso teisės normas, nustatančias žyminio mokesčio apskaičiavimą, paskirstymą bei jo grąžinimą, todėl nepagrįstai neišsprendė klausimo dėl 75 proc. apeliantės sumokėto žyminio mokesčio už ieškinį grąžinimo, taip pat neteisingai apskaičiavo iš atsakovės priteistino žyminio mokesčio dydį. Pagal CPK 87 straipsnio 2, 3 dalis apeliantei turėjo būti grąžinta 75 proc. sumokėto žyminio mokesčio dalis – 879 Eur. Kadangi atsakovė iki sprendimo priėmimo dar papildomai patenkino dalį ieškinio reikalavimų (sumokėjo 3 000 Eur), apeliantės ieškinys (po atsisakymo dalies reikalavimų) patenkintas iš dalies, kaip teisingai nurodyta skundžiamame sprendime, laikytina, jog iš esmės apeliantės naudai patenkinta 92 proc. ieškinio reikalavimų (18 182,58 Eur – 1 601,30 Eur). Taigi, iš atsakovės apeliantei turėjo būti priteista 269,56 Eur, o ne 251,51 Eur žyminio mokesčio už ieškinį (293 Eur (25 proc. žyminio mokesčio) x 92 proc.).
33. Šaliai, kurios naudai priimtas sprendimas, jos turėtas bylinėjimosi išlaidas teismas priteisia iš antrosios šalies, nors ši ir būtų atleista nuo bylinėjimosi išlaidų mokėjimo į valstybės biudžetą (CPK 93 straipsnio 1 dalis). Jeigu ieškinys patenkintas iš dalies, nurodytos išlaidos priteisiamos ieškovei proporcingai teismo patenkintų reikalavimų daliai, o atsakovui – proporcingai teismo atmestų ieškinio reikalavimo daliai (CPK 93 straipsnio 2 dalis).
34. Pagal tenkintą ieškinio reikalavimų proporciją pirmosios instancijos teismas teisingai apskaičiavo iš atsakovės apeliantei priteistiną 211,51 Eur bylinėjimosi išlaidų už advokato teisinę pagalbą dydį. Taigi, bendra iš atsakovės apeliantei priteistina bylinėjimosi išlaidų, patirtų pirmosios instancijos teisme, suma – 481,07 Eur (269,56 Eur + 211,51 Eur), o ne 463,02 Eur. Atitinkamai pirmosios instancijos teismo sprendimo dalis dėl bylinėjimosi išlaidų keistina, patikslinant apeliantei priteistinų bylinėjimosi išlaidų dydį.
Dėl teismo sprendimo vykdymo išdėstymo
35. Apeliantė taip pat nesutinka su skundžiamo sprendimo dalimi, kuria išdėstytas sprendimo vykdymas.
36. CPK 18 straipsnyje įtvirtintas vienas pagrindinių civilinio proceso teisės principų, jog įsiteisėjęs teismo sprendimas yra privalomas visiems fiziniams ir juridiniams asmenims ir turi būti vykdomas visoje Lietuvos Respublikos teritorijoje. Įsiteisėjęs teismo sprendimas įgyja vykdytinumo savybę – jis turi būti besąlygiškai įgyvendinamas, o skolininkui pačiam geruoju nevykdant sprendimo, sprendimas gali būti vykdomas priverstinai. Kartu įstatymų leidėjas yra suteikęs teisę teismui dalyvaujančių byloje asmenų prašymu ar savo iniciatyva, atsižvelgiant į turtinę abiejų šalių padėtį ar kitas aplinkybes, pakeisti sprendimo vykdymo tvarką – atidėti teismo sprendimo vykdymą ar jį išdėstyti (CPK 284 straipsnio 1 dalis).
37. Tai, kad, spręsdamas dėl teismo sprendimo vykdymo išdėstymo, teismas turi atsižvelgti į abiejų šalių turtinę padėtį, taip pat į kitas svarbias aplinkybes, į tai, kad sprendimo vykdymo išdėstymas neturi suteikti nepagrįsto pranašumo skolininkui, o išieškotojas neturi patirti nepagrįstų nuostolių, siekti išlaikyti išieškotojo ir skolininko teisėtų interesų pusiausvyrą, vadovautis bendraisiais teisės principais – teisingumo, protingumo ir sąžiningumo, ne kartą yra akcentavęs ir Lietuvos apeliacinis teismas (Lietuvos apeliacinio teismo 2018 m. rugpjūčio 23 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e2-1064-943/2018).
38. Viena vertus teisėjų kolegija sutinka su apeliante, kad ji neturėtų būti pripažinta atsakinga už atsakovės negalėjimą atsiskaityti su kreditoriais. Kita vertus, bylos duomenys sudaro pagrindą išvadai, kad dėl nepalankių oro sąlygų ūkininkauti (Lietuvos hidrometeorologijos tarnybos prie Aplinkos ministerijos 2016 m. gruodžio 12 d. 2017 m. spalio 4, 12, 14 d., lapkričio 23 d. raštai, Šakių rajono savivaldybės administracijos Žemės ūkui skyriaus 2017 m. spalio 6 d. nuostolių įvertinimo aktas, Kauno prekybos, pramonės ir amatų rūmų 2017 m. lapkričio 14 d. pažyma, Šiaulių rajono savivaldybės administracijos direktoriaus 2018 m. birželio 18 d. įsakymas Nr. AT-651 „Dėl ekstremaliosios situacijos paskelbimo Šakių rajono savivaldybėje“) egzistuoja objektyvios priežastys, lėmusios atsakovės sunkumus vykdant finansinius įsipareigojimus kreditoriams, kartu ir apeliantei. Esant šiai aplinkybei, be to, įvertinus tai, kad atsakovė nuolat dalimis vykdė įsipareigojimus apeliantei (dėl to apeliantė atsisakė ieškinio dalies), o atsakovės naujai pateikti įrodymai patvirtina, jog ji įsipareigojimus vykdė ir po skundžiamo sprendimo priėmimo, darytina išvada, kad pirmosios instancijos teismo sprendimas išdėstyti sprendimo vykdymą atitinka abiejų šalių pusiausvyros, lygiateisiškumo, sąžiningumo ir proporcingumo principus. Byloje nėra duomenų, kad apeliantės finansinė padėtis būtų sunki, todėl nėra pagrindo išvadai, jog teismo sprendimo vykdymo išdėstymas sukeltų didelių neigiamų pasekmių apeliantei, todėl pirmosios instancijos teismo sprendimo dalis dėl sprendimo vykdymo išdėstymo paliktina nepakeista.
Dėl procesinės bylos baigties ir bylinėjimosi išlaidų apeliacinės instancijos teisme
39. Teisėjų kolegija sprendžia, kad pirmosios instancijos teismas, vadovaudamasis aktualiu teisiniu reguliavimu bei teismų praktika, tinkamai nustatė ir įvertino bylos aplinkybes bei pagrįstai netenkino apeliantės prašymo dėl palūkanų priteisimo, o atsižvelgdamas į sąžiningumo principą išdėstė sprendimo vykdymą. Nurodytų argumentų pagrindu, darytina išvada, kad iš esmės teismas priėmė teisingą ir pagrįstą sprendimą, keistina tik pirmosios instancijos teismo sprendimo dalis dėl bylinėjimosi išlaidų priteisimo, patikslinant, jog apeliantei iš atsakovės priteistina 481,07 Eur bylinėjimosi išlaidų (269,56 Eur apeliantės sumokėjo žyminio mokesčio ir 211,51 Eur bylinėjimosi išlaidų advokato paslaugoms atlyginti). Pirmosios instancijos teismui neišsprendus klausimo dėl žyminio mokesčio grąžinimo, apeliantei grąžintina 879 Eur žyminio mokesčio už ieškinį (CPK 87 straipsnio 2, 3 dalys, 93, 98 straipsnis, 326 straipsnio 1 dalies 3 punktas).
40. Apeliantė prašė priteisti 169,10 Eur bylinėjimosi išlaidų, patirtų apeliacinės instancijos teisme, t. y. 36 Eur žyminį mokestį už apeliacinį skundą ir 133,10 Eur už advokato teisines paslaugas apeliaciniam skundui parengti. Išlaidoms pagrįsti pateikė 2018 m. gruodžio 20 d. PVM sąskaitos faktūros, 2018 m. gruodžio 20 d. ir 2018 m. gruodžio 21 d. mokėjimo nurodymų kopijas.
41. Atsakovė atsiliepime į apeliacinį skundą suformulavo prašymą priteisti iš apeliantės bylinėjimosi išlaidas, tačiau iki nutarties priėmimo nepateikė įrodymų, pagrindžiančių patirtas bylinėjimosi išlaidas.
42. CPK 93 straipsnio 1 dalyje įtvirtinta bendroji bylinėjimosi išlaidų paskirstymo taisyklė – šaliai, kurios naudai priimtas sprendimas, jos turėtas bylinėjimosi išlaidas teismas priteisia iš antrosios šalies. Bylinėjimosi išlaidoms, be kitų, priskiriamos ir išlaidos advokato ar advokato padėjėjo pagalbai apmokėti (CPK 79 straipsnio 1 dalis, 88 straipsnio 1 dalies 6 punktas). CPK 93 straipsnio 4 dalyje nustatyta, kad teismas gali nukrypti nuo šio straipsnio 1, 2 ir 3 dalyse nustatytų bylinėjimosi išlaidų paskirstymo taisyklių, atsižvelgdamas į tai, ar šalių procesinis elgesys buvo tinkamas, ir įvertindamas priežastis, dėl kurių susidarė bylinėjimosi išlaidos. Šalies procesinis elgesys laikomas tinkamu, jeigu ji sąžiningai naudojosi procesinėmis teisėmis ir sąžiningai atliko procesines pareigas.
43. Teisėjų kolegija, įvertinusi tai, kad iš esmės pirmosios instancijos teismo sprendimas teisingas ir pagrįstas, keistina tik dalis dėl bylinėjimosi išlaidų, atsakovei nepateiktus duomenų dėl bylinėjimosi išlaidų, daro išvadą, jog nėra pagrindo apeliantei priteisti bylinėjimosi išlaidų (CPK 93, 98 straipsnis).
Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 325-331 straipsniais,
Rezoliucinė dalis
nutaria:
Vilniaus apygardos teismo 2018 m. lapkričio 28 d. sprendimo dalį, kuria iš atsakovės E. S. priteista ieškovei akcinei bendrovei „Agrochema plius“ 463,02 Eur bylinėjimosi išlaidų, pakeisti ir šią sprendimo dalį išdėstyti taip:
„Priteisti iš atsakovės E. S. (asmens kodas (duomenys neskelbtini)) ieškovei akcinei bendrovei „Agrochema plius“ (juridinio asmens kodas 122012020) 481,07 Eur (keturis šimtus aštuoniasdešimt vieną eurą 7 ct) bylinėjimosi išlaidoms, patirtoms pirmosios instancijos teisme, atlyginti“.
Kitą sprendimo dalį palikti nepakeistą.
Grąžinti atsakovei akcinei bendrovei „Agrochema plius“ 879 Eur (aštuonis šimtus septyniasdešimt devynis eurus) sumokėto žyminio mokesčio už ieškinį.
Žyminį mokestį grąžina Valstybinė mokesčių inspekcija prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos.