- Teismas
- Kauno apylinkės teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2011-10-26
- Bylos Nr.
- 1-2298-311/2011
- Teisminio proceso Nr.
- 1-22-1-00241-2011-7
- Bylos rūšis
- baudžiamoji byla
- Teisėjas
- Rimantas Grigas
- Kaltinamasis
- R. A.
- Kategorijos
viešame teisiamajame posėdyje išnagrinėjo baudžiamąją bylą, kurioje R. A., a.k. (duomenys neskelbtini) gim. (duomenys neskelbtini) Jurbarke, lietuvis, Lietuvos Respublikos pilietis, aukštesniojo išsilavinimo, vedęs, dirbantis UAB „(duomenys neskelbtini)“ vadybininku, gyv. (duomenys neskelbtini), neteistas,
kaltinamas padaręs du nusikaltimus, numatytus Lietuvos Respublikos BK 183 str. 1 d. ir
Aprašomoji dalis
nustatė:
R. A. kaltinamas tuo, kad kaltinamas tuo, dirbdamas UAB „(duomenys neskelbtini)“, adresu (duomenys neskelbtini), prekybos agento pareigose pagal 2010-07-23 darbo sutartį Nr. 501, kuri 2011-01-26 įsakymu Nr. K13-O25 pratęsta, ir būdamas materialiai atsakingas už jam perduotų materialinių vertybių priėmimą, perskaičiavimą, saugojimą, išdavimą, pervežimą ir patikėtų vertybių saugumą pagal 2010 m. liepos 23 d. sudarytą ir pasirašytą individualios pilnutinės materialinės atsakomybės sutartį Nr. 501, iš klientų už parduotas prekes gavo 24 kartus bendrą 24053,06 litų sumą, t.y.: 2852,03 litų pagal kvitą BLB 1776707 ,709,56 litų pagal kvitą BLB 1776708. 1057.18 litų pagal kvitą BLB 1776709, 200 litų pagal kvitą BLB 1776710. 298.09 litų pagal kvitą BLB 1 776711, 377,35 litų pagal kvitą BLB 1776712, 250 litų pagal kvitą BLB 1776713, 96,67 litų pagal kvitą BLB 1776714, 3890,48 litų pagal kvitą BLB 1776715, 727,55 litų pagal kvitą BLB 1776716, 257,98 litų pagal kvilą BLB Į 1776717, 500 litų pagal kvitą BLB 1776718, 308,03 litų pagal kvitą BLB 1776719, 400 litų pagal j kvitą BLB 1776720, 1507,22 litų pagal kvitą BLB 1776721,216,01 litų pagal kvitą BLB 1776722. 322.23 litų pagal kvitą BLB 1776723, 581,31 litų pagal kvitą BLB 1776724, 4000 litų pagal kvitą ( BLB 1776725, 614,05 litų pagal kvitą BLB 1776726, 2347.97 litų pagal kvitą BLB 1776727. 892.83; litų pagal kvitą BLB 1776728, 1053,38 litų pagal kvitą BLB 1776729, 593,14 litų pagal kvitą BLB 1776730, kuriuos tęsdamas nusikalstamą veiką laikotarpyje nuo 2011-04-08 iki 2011-04-26, tiksli data ir laikas tyrimo metu nenustatytas, pasisavino per 24 kartus pinigus neišsaugodamas ir neįnešdamas jų į įmonės kasą ar į įmonės atsiskaitomąją sąskaitą, o pasiimdamas ir išleisdamas juos j savo reikmėms, t.y. pasisavino svetimą UAB „(duomenys neskelbtini)" priklausantį irjam patikėtą turtą, padarydamas UAB „(duomenys neskelbtini)" 24053,06 litų žalą. t.y. šiais veiksmais R. A. kaltinamas padaręs nusikalstamą veiką, numatytą LR BK 183 str. 1 d.
Be to, R. A.,mas kaltinamas tuo, kad jis, dirbdamas UAB „(duomenys neskelbtini)“. adresu (duomenys neskelbtini), prekybos agento pareigose pagal 2010-07-23 darbo sutartį Nr. 501. kuri 2011-01-26 įsakymu Nr. Kl 1-025 pratęsta, ir būdamas materialiai atsakingas už jam perduotų materialinių vertybių priėmimą, perskaičiavimą, saugojimą, išdavimą, pervežimą ir patikėtų vertybių saugumą pagal 2010 m. liepos 23 d. sudarytą ir , pasirašytą individualios pilnutinės materialinės atsakomybės sutartį Nr. 501. iš klientų už parduotas prekes gavo 13 kartų bendrą 10118,94 litų sumą, t.y.: 416.43 litų pagal kvitą BLB 1777881. 708,53 litų pagal kvitą BLB 1777882. 451,33 litų pagal kvitą BLB 1777883, 300 litų pagal kvitą BLB 1777884, 200 litų pagal kvitą BLB 1777885, 835,33 litų pagal kvitą BLB 1777886, 1874,14 litų pagal kvitą BLB 1777887, 628.55 litų pagal kvitą BLB 1777888, 488,01 litų pagal kvitą BLB 1777889, 546,37 litų pagal kvitą BLB 1777890, 575,76 litų pagal kvitą BLB 1777891, 2418,52 litų pagal kvitą BLB 1777892. 675,97 litų pagal kvitą BLB 1777893, kuriuos tęsdamas nusikalstamą I veiką laikotarpyje nuo 2011-04-29 iki 2011-05-03, tiksli data ir laikas tyrimo metu nenustatytas, pasisavino per 13 kartų pinigus ncišsaugodamas ir neįnešdamas jų į įmonės kasą ar į įmonės atsiskaitomąją sąskaitą, o pasiimdamas ir išleisdamas juos savo reikmėms, t.y. pasisavino svetimą UAB „(duomenys neskelbtini)“ priklausantį ir jam patikėtą turtą, padarydamas UAB „(duomenys neskelbtini)“ 10118,94 litų žalą, t.y. šiais veiksmais R. A. kaltinamas padaręs nusikalstamą veiką, numatytą LR BK 183 str. 1 d.
Motyvuojamoji dalis
Byla perduotina prokurorui, nes ikiteisminio tyrimo metu buvo surašytas iš esmės LR BPK 219 str. reikalavimų neatitinkantis kaltinamasis aktas ir tai trukdo nagrinėti bylą.
LR BPK 1 str. reglamentuoja, kad baudžiamojo proceso paskirtis yra ginant žmogaus ir piliečio teises bei laisves, visuomenės ir valstybės interesus greitai, išsamiai atskleisti nusikalstamas veikas ir tinkamai pritaikyti įstatymą, kad nusikalstamą veiką padaręs asmuo būtų teisingai nubaustas ir niekas nekaltas nebūtų nuteistas. Lietuvos Respublikos Konstitucijos 31 str. garantuoja asmeniui vieną iš svarbiausių jo procesinių teisių – teisę į teisingą teismą. Sudėtinė asmens teisės į teisingą teismą dalis yra asmens teisė į gynybą, kurios veiksmingas įgyvendinimas neįmanomas be kitų BPK normų garantuotų teisių: teisės žinoti, kuo asmuo yra kaltinamas (BPK 22 str. 3 d.), ir teisės pasirengti gynybai (BPK 44 str. 7 d.).
Asmens teisė žinoti, kuo jis yra kaltinamas, yra kaltinamajame akte išdėstytos pavojingos veikos faktinės aplinkybės ir jų teisinis įvertinimas, t.y. veikos kvalifikavimas. Atsižvelgiant į tai, kad nuo kaltinamojo akto įteikimo kaltinamajam momento jis žino, kuo yra kaltinamas ir atitinkama apimtimi gali rengtis gynybai teisme, šis procesinis dokumentas turi būti surašytas išsamiai ir tiksliai, vadovaujantis įstatymų reikalavimais. Tai taikytina tiek faktinių aplinkybių išdėstymui, tiek ir jų teisiniam įvertinimui.
LR BPK 234 str. 2 d. nurodyta, kad byla perduodama prokurorui, kai ikiteisminio tyrimo metu buvo surašytas iš esmės šio kodekso 219 str. reikalavimų neatitinkantis kaltinamasis aktas ir tai trukdo nagrinėti bylą. LR BPK 23 str. reglamentuoja, kad kaltinamasis aktas yra prokuroro priimtas dokumentas, kuriuo baigiamas ikiteisminis tyrimas, aprašoma nusikalstama veika, nurodomi duomenys, kuriais grindžiamas kaltinimas, ir baudžiamasis įstatymas, numatantis šią veiką. Kaltinamasis aktas yra svarbiausias ikiteisminio tyrimo stadijos procesinis dokumentas, nuo kurio surašymo priklauso tolimesnis bylos nagrinėjimas pirmosios instancijos teisme, todėl jis turi būti surašomas itin kruopščiai tiek turinio, tiek formos atžvilgiu, siekiant išvengti esminių trūkumų.
Kaltinamojo akto turinį nustato BPK 219 str., kuriame, be kitų nurodytų reikalavimų, turi būti nusikalstamos veikos aprašymas: padarytos nusikalstamos veikos vieta, laikas, būdai, padariniai, kitos svarbios aplinkybės, Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso straipsnis (jo dalis ir punktas), numatantis atsakomybę už padarytą veiką. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo senato 2005-06-23 nutarime Nr. 53 yra nurodyta, kad kaltinamasis aktas neatitinka BPK 219 str. numatytų reikalavimų, kai jame nenurodytos arba neteisingai nurodytos svarbios veikos faktinės aplinkybės, turinčios atitikti baudžiamajame įstatyme numatytus nusikalstamos veikos sudėties požymius (BPK 219 str. 3 p. pažeidimas), kai kaltinamajame akte nenurodyti BK straipsnio, numatančio atsakomybę už padarytą veiką, dalis ir (ar) punktas, kai taikomas straipsnis susideda iš dalių ir (ar) punktų (BPK 219 str. 5 p. pažeidimas), ir kt.(14 p.).
Išnagrinėjus baudžiamąją bylą, nustatyta, kad kaltinamasis R. A., dirbdamas UAB „(duomenys neskelbtini) “ ir turėdamas įsiskolinimų greitojo kredito įstaigoms, sugalvojo dalies pinigų, jam sumokamų pagal kvitus už UAB „(duomenys neskelbtini) “ pateiktas prekes, neįnešti į UAB „(duomenys neskelbtini) “ kasą ar į įmonės atsiskaitomąją sąskaitą, o pasiimti sau, t.y. iš R. A. kaltinamas tuo, kad jis laikotarpiu nuo 2011-04-08 iki 2011-04-26 per 24 kartus pasisavino UAB „(duomenys neskelbtini)“ priklausantį ir jam patikėtą turtą-24 053,06 Lt, jų neįnešdamas į įmonės kasą ar į įmonės atsiskaitomąją sąskaitą, o pasiimdamas ir išleisdamas juos savo reikmėms, taip pat laikotarpiu nuo 2011-04-29 iki 2011-05-03 per 13 kartų pasisavino UAB „(duomenys neskelbtini)“ priklausantį ir jam patikėtą turtą-10 118,94 Lt, jų neįnešdamas į įmonės kasą ar į įmonės atsiskaitomąją sąskaitą, o pasiimdamas ir išleisdamas juos savo reikmėms. Tai yra R. A. kaltinamas padaręs dvi atskiras nusikalstamas veikas, numatytas LR BK 183 str. 1 d.
Pagal Lietuvos Aukščiausiojo Teismo formuojamą praktiką tęstine nusikalstama veika laikoma tokia veika, kuri susideda iš dviejų ar daugiau tapačių ar vienarūšių veiksmų, iš kurių kiekvienas, vertinamas atskirai, atitinka to paties BK specialiosios dalies straipsnyje numatyto nusikaltimo ar baudžiamojo nusižengimo objektyviuosius požymius, tačiau jie visi yra jungiami vieno sumanymo (vieningos tyčios). Tęstiniu nusikaltimu pripažįstami keli tapatūs laiko požiūriu vienas nuo kito nenutolę veiksmai, padaryti analogišku būdu, analogiškomis aplinkybėmis, įgyvendinant vieną sumanymą dėl to paties dalyko (pavyzdžiui, grobiant turtą iš to paties šaltinio, padarant žalą tam pačiam savininkui ir t. t. Kasacinė nutartis Nr. 2K-307/2007, kasacinė nutartis Nr. 2K-P-412/2007). Vieningai tyčiai, jungiančiai atskirus nusikalstamus veiksmus, būdinga tai, kad pats kaltininkas šiuos savo veiksmus suvokia kaip vientisą nusikalstamą veiką ir, darydamas pirmą veiksmą, jau turi susiformavusį (pradinį) sumanymą ir dėl kito nusikalstamo veiksmo. Todėl tais atvejais, kai tyčia padaryti kitą nusikalstamą veiką kyla jau po pirmosios veikos, šios veikos paprastai kvalifikuojamos kaip pakartotinės (kasacinės nutartys Nr. 2K-671/2001, 2K-181/2007, 2K-717/2007, 2K–605/2007).
Vadovaujantis LR BPK 254 str. 3 d. bylą nagrinėjant teisme buvo nustatyta, kad surašytas iš esmės LR BPK 219 str. reikalavimų neatitinkantis kaltinamasis aktas, t.y. kaltinamajame akte nurodyta, kad R. A. kaltinamas dviejų nusikalstamų veikų, numatytų LR BK 183 str. 1 d. padarymu, tačiau bylos nagrinėjimo metu, išnagrinėjus visas aplinkybes buvo nustatyta, kad R. A. veika atitinka tęstinės veikos požymius. Kaip matyti iš bylos medžiagos, R. A. pasisavino jam patikėtą svetimą turtą-34 172 Lt. Pagal LR BK 190 str. išaiškinimą turtas yra didelės vertės, kai jo vertė viršija 250 MGL dydžio sumą. Todėl R. A. padaryta nusikalstama veika turi būti perkvalifikuotas į sunkesnę, t.y. pagal LR BK 183 str. 2 d.
Tokio trūkumo teisme ištaisyti negalima, kadangi yra sunkinama kaltinamojo padėtis ir teismas negali imtis vykdyti kaltinimo funkcijos, kadangi jis turi vykdyti tik teisingumo funkciją ir toks kaltinimo pakeitimas gali kliudyti teisėjui bešališkai nagrinėti bylą ir objektyviai vertinti bylos aplinkybes (1999 m. vasario 5 d. LR Konstitucinio teismo nutarimas) Teismas savo iniciatyva kaltinimo pakeisti negali, nes tai sudarytų prielaidas kitiems proceso dalyviams pagrįstai abejoti teismo bešališkumu. Kadangi prokuroras teismo posėdžio metu iki įrodymų tyrimo pabaigos nepateikė rašytinio prašymo pakeisti kaltinime nurodytos veikos kvalifikavimą pritaikant baudžiamąjį įstatymą, numatantį sunkesnę nusikalstamą veiką (LR BPK 256 str. 2 d.), todėl teismas mano, kad kaltinamąjį pripažįstant kaltu remiantis kaltinamajame akte pateiktu veikos kvalifikavimu būtų pažeistas teisingumo principas, bei LR BPK 1 str. 1 d. nuostatos ir tai sukliudytų teismui priimti teisėtą ir pagrįstą nuosprendį.
2006-01-16 Lietuvos Respublikos Konstitucinio Teismo nutarime nurodyta, kad ,,Nagrinėjant baudžiamąsias bylas turi būti paisoma teisingumo, sąžiningumo, protingumo, proporcingumo, teisėtumo, principų, kitų bendrųjų teisės principų“. Šiame nutarime ypač pabrėžiama tai, kad per ikiteisminį tyrimą priimami sprendimai turi būti aiškūs, pagrįsti teisiniais argumentais. Šių sprendimų aiškumas, pagrindimas teisiniais argumentais yra svarbi asmens konstitucinių teisių ir laisvių, tame tarpe ir teisės į teisingą teisinį procesą, taip pat teisės į teisminę gynybą, garantija. Kaltinamasis aktas yra svarbiausias ikiteisminio tyrimo stadijos dokumentas, kuriame išreiškiama prokuroro pozicija bylos procese, šis dokumentas fiksuoja ikiteisminio tyrimo rezultatus bei lemia bylos nagrinėjimą teisme, nubrėžia bylos nagrinėjimo pirmosios instancijos teisme ribas. BPK 219 str. nustatyti reikalavimai kaltinamajam aktui kartu yra ir įpareigojimas prokurorui šiuos reikalavimus vykdyti. Pagal Konstituciją, baudžiamojo proceso įstatymą, būtent prokuroras yra atsakingas už baudžiamojo proceso ikiteisminį tarpsnį. Teismui turėtų būti perduota tik tinkamai parengta byla (Lietuvos Respublikos Konstitucinio teismo 1999-02-05 nutarimas). Taigi, protingumo, teisingumo, sąžiningumo, teisėtumo principai reikalauja, kad prokuroro šioje byloje padarytos klaidos būtų taisomos paties prokuroro. Esant situacijai, kai kaltinamasis aktas yra surašytas pažeidžiant LR BPK 219 str. reikalavimus, procesas turi grįžti į ikiteisminio tyrimo stadiją, kitaip baudžiamojo proceso paskirtis nebūtų pasiekta, nebūtų užtikrintos LR BPK 22 str. 3 d., 44 str. 7 d. numatytos kaltinamojo teisės. Apie tai ne kartą yra pasisakęs ir Lietuvos Respublikos Aukščiausiasis Teismas.
Atkreiptinas dėmesys ir į tai, kad nuo 2007-09-01 galiojančioje LR BPK 234 str. 2 d. redakcijoje nėra punkto, kuris buvo nurodytas senesnėje šio straipsnio redakcijoje, kad kaltinamojo akto trūkumai turi būti tokie, kurių negalima ištaisyti nagrinėjant bylą teisme. Teismas nustatė, kad šioje byloje surašytas iš esmės LR BPK 219 str. reikalavimų neatitinkantis kaltinamasis aktas, tai trukdo nagrinėti bylą, todėl baudžiamoji byla turi būti perduota prokurorui nurodytiems kaltinamojo akto trūkumams pašalinti.
Rezoliucinė dalis
nutaria:
Baudžiamąją bylą Nr. 1-2298-311/2011, kurioje R. A. kaltinamas padaręs du nusikaltimus, numatytus LR BK 183 str. 1 d., perduoti Kauno miesto apylinkės vyriausiajam prokurorui nurodytiems kaltinamojo akto pažeidimams pašalinti.
Nustatyti 1 (vieno) mėnesio terminą pažeidimams pašalinti, šio termino pradžią skaičiuojant nuo nutarties įsiteisėjimo dienos.
Apie priimtą nutartį informuoti kaltinamąjį R. A..
Nutartis per 7 dienas gali būti skundžiama Kauno apygardos teismui per Kauno miesto apylinkės teismą.