Šiaulių apygardos teismo nutartis

Šiaulių apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėja Birutė Simonaitienė

teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo ieškovo R. S. atskirąjį skundą dėl Šiaulių apylinkės teismo Raseinių rūmų 2023 m. gruodžio 11 d. nutarties civilinėje byloje Nr. 2-16115-476/2023 pagal ieškovo R. S. ieškinį atsakovėms R. S. ir R. V. dėl nekilnojamojo turto naudojimosi tvarkos nustatymo.

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

I. Ginčo esmė

II. Pirmosios instancijos teismo nutarties esmė

III. Atskirojo skundo argumentai

9.4. Teismas padarė paviršutiniškas išvadas, neįvertino visų aplinkybių bei priėmė neteisėtą nutartį.

Motyvuojamoji dalis

IV. Apeliacinės instancijos teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados

Ieškovo (apelianto) atskirasis skundas netenkintinas.

10. Nagrinėjamoje byloje sprendžiamas klausimas dėl pirmosios instancijos teismo nutarties, kuria nutarta ieškovo ieškinį laikyti nepaduotu ir kartu su priedais grąžinti jį padavusiam asmeniu, pagrįstumo ir teisėtumo. Šį klausimą apeliacinės instancijos teismas sprendžia vadovaudamasis atskirojo skundo faktiniu ir teisiniu pagrindais bei patikrina, ar nėra absoliučių nutarties negaliojimo pagrindų (Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – CPK) 320 straipsnis, 338 straipsnis). Absoliučių nutarties negaliojimo pagrindų nagrinėjamoje byloje nenustatyta.

11. Lietuvos Respublikos Konstitucijos 30 straipsnio 1 dalis numato, kad asmuo, kurio konstitucinės teisės ar laisvės pažeidžiamos, turi teisę kreiptis į teismą. Konstitucijos nuostatos nustato tik teisę kreiptis į teismą, bet šios teisės realizavimo tvarkos nenustato (žr., pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2002 m. vasario 5 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-7-518/2002). Konstitucijoje įtvirtintos asmens teisės kreiptis į teismą įgyvendinimo procesinė tvarka ir sąlygos yra nustatytos specialiuosiuose įstatymuose, ir tam, kad ši teisė būtų įgyvendinta tinkamai, šios tvarkos būtina laikytis (žr., pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2007 m. kovo 9 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-92/2007).

12. CPK 111 straipsnyje reglamentuota dalyvaujančių byloje asmenų procesinių dokumentų forma, turinys ir pateikimo tvarka. CPK 135 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad teismui pareiškiamas ieškinys turi atitikti bendruosius reikalavimus, keliamus procesinių dokumentų turiniui. Ieškinyje, be to, nurodoma: 1) ieškinio suma, jeigu ieškinys turi būti įkainotas; 2) aplinkybės, kuriomis ieškovas grindžia savo reikalavimą (faktinis ieškinio pagrindas); 3) įrodymai, patvirtinantys ieškovo išdėstytas aplinkybes, liudytojų gyvenamosios vietos ir kitokių įrodymų buvimo vietą; 4) ieškovo reikalavimas (ieškinio dalykas); 5) ieškovo nuomonė dėl sprendimo už akių priėmimo, jeigu byloje nebus pateiktas atsiliepimas į pareikštą ieškinį arba paruošiamasis procesinis dokumentas; 6) informacija, ar byla bus vedama per advokatą. Jeigu byla bus vedama per advokatą, taip pat nurodomas advokato vardas, pavardė, darbo vietos adresas; 7) ieškovo nuomonė dėl taikos sutarties sudarymo galimybių, kai ieškovas pageidauja ją pateikti, ir dėl ketinimo bei galimybių ginčą spręsti teisminės mediacijos būdu.

13. Pagal CPK 135 straipsnio 1 dalies 2 punktą ieškovas ieškinyje privalo nurodyti aplinkybes, kuriomis grindžia savo reikalavimą (faktinį ieškinio pagrindą), bei savo reikalavimą (ieškinio dalyką) (CPK 135 straipsnio 1 dalies 4 punktas). Faktinis ieškinio pagrindas ir dalykas turi būti suformuluoti taip, kad būtų aišku, kokio materialiojo teisinio rezultato siekiama iškeliant bylą, kokios faktinės aplinkybės nustatytinos nagrinėjant bylą. Tinkamas ieškinio dalyko ir pagrindo suformulavimas leidžia apibrėžti bylos teisminio nagrinėjimo ribas ir sudaro pagrindą įstatymo nustatytu ir ieškovo pasirinktu būdu išspręsti ginčą ir apginti pažeistas teises. Ieškovui savo pareigos tinkamai neįvykdžius, ribojama atsakovo teisė gintis nuo jam pareikštų reikalavimų. Todėl teismas, priimdamas ieškinį ir rengdamas bylą teisminiam nagrinėjimui, privalo imtis priemonių, kad bylos nagrinėjimo ribos būtų aiškios, ieškinio dalykas apibrėžtas suprantamai ir nedviprasmiškai, išvengiant tokių reikalavimų, kurių tenkinimas objektyviai negali sukurti teisinių padarinių (žr., pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2019 m. birželio 27 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-223-421/2019).

14. Teismas, priimdamas sprendimą, negali peržengti ieškinio ribų, t. y. negali keisti nei ieškinio dalyko (pvz., negali priteisti šaliai to, ko ji neprašo, arba priteisti daugiau, nei šalis prašo), nei faktinio ieškinio pagrindo (negali savo sprendime remtis tokiais faktais ir įrodymais, kurių šalys teismui nenurodė), išskyrus įstatyme nustatytus atvejus (žr., pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2008 m. liepos 11 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-387/2008).

15. Nagrinėjamu atveju nustatyta, kad pirminis ieškovo ieškinys pirmosios instancijos teisme buvo gautas 2023-11-22. Šiaulių apylinkės teismo Raseinių rūmų 2023 m. lapkričio 27 d. nutartimi nutarta nustatyti ieškovui 10 dienų terminą, skaičiuojamą nuo šios nutarties patvirtintos kopijos įteikimo dienos, ieškinio trūkumams pašalinti. Teismas pažymėjo, jog ieškovas teismui pateiktame ieškinyje neaiškiai suformulavo ieškinio reikalavimus (dalyką): 1) ieškovas prašo nustatyti teisėtus sodybos bendrasavininkus, nors iš paties ieškovo pateikto VĮ „Registrų centras“ Nekilnojamojo turto registro duomenų bazės išrašo matyti, kad nekilnojamojo turto (pastatų ir žemės sklypo), esančių adresu (duomenys neskelbtini), savininkai yra nustatyti ir išviešinti, todėl nėra aišku, kokias ieškovo pažeistas teises, kokia apimtimi ir kokiu pagrindu siekiama ginti; 2) ieškovas prašo teismo atidalyti sodybą tarp bendrasavininkų, nors reikšdamas reikalavimą dėl atidalijimo iš bendrosios dalinės nuosavybės, jis nepateikė paruošto detalaus atidalijimo iš bendrosios dalinės nuosavybės plano (projekto); 3) ieškovas prašo nustatyti sodybos turėtojo servituto teisę, suteikiančią teisę tiesti inžinerinius tinklus ar kelius bei takus, jais naudotis ir juos prižiūrėti, tačiau iš reikalavimo formuluotės nėra aišku, kas yra „sodybos turėtojas“, kadangi iš Nekilnojamojo turto registro duomenų bazės išrašo matyti, kad šiame išraše yra nurodyti keli nekilnojamojo turto bendrasavininkai, todėl neaišku, kuriuo tiksliai svetimu nekilnojamuoju daiktu siekiama naudotis; 4) ieškovas prašo atidalyti sodybą, taip pat priteisti iš atsakovių kompensaciją už sodybos priežiūrą ir jos išsaugojimą, turėtas langų keitimo, statybinių medžiagų pirkimo bei kapavietės tvarkymo išlaidas; ieškovui neaiškiai suformulavus reikalavimą dėl sodybos atidalijimo, nėra aiškus pagrindas, kuriuo prašoma iš atsakovių solidariai priteisti kompensaciją už gyvenamojo namo pagerinimą. Teismas atkreipė dėmesį, kad ieškovui netiksliai ir nesuprantamai suformulavus ieškinio reikalavimus, teismas neturi galimybių įvertinti, ar ieškinys atitinka ir kitus jam keliamus reikalavimus, pvz., ar ieškinyje nurodyti visi būtini įrodymai, patvirtinantys ieškovo išdėstytas aplinkybes, be to, nesumokėtas ir visas žyminis mokestis.

16. 2023-12-06 teisme buvo gautas patikslintas ieškinys, kuriame ieškovas prašė: 1) nustatyti naudojimosi patalpomis tvarką: sodybai – 1/3 gyvenamajam namui, 1/3 kv. m. ūkiniams pastatams ir 1/3 žemės sklypui; 2) nustatyti sodybos turėtojo servituto teisę, suteikiančią teisę tiesti inžinerinius tinklus ar kelius bei takus, jais naudotis ir juos prižiūrėti; 3) iš atsakovių solidariai priteisti 3794,00 Eur kompensaciją už sodybos priežiūrą ir jos išsaugojimą; 4) solidariai iš atsakovių priteisti proporcingai turėtas langų keitimo, statybinių medžiagų pirkimo bei kapavietės tvarkymo 1585,96 Eur išlaidas; 5) priteisti iš atsakovių bylinėjimosi išlaidas.

17. Kaip nustatyta, teikdamas patikslintą ieškinį ieškovas suformulavo reikalavimą nustatyti sodybos naudojimosi tvarką (nors šį reikalavimą grindė remdamasis atidalinimą iš bendrosios dalinės nuosavybės reglamentuojančiomis teisės normomis). Kasacinio teismo praktikoje pažymėta, kad teismas, spręsdamas bendraturčių ginčą dėl naudojimosi bendrosios dalinės nuosavybės teisės objektu tvarkos nustatymo, nepriklausomai nuo to, pagal kurio bendraturčio ieškinį nagrinėjama byla, turi paisyti visų bendrosios dalinės nuosavybės dalyvių įstatymų saugomų interesų (žr., pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2003 m. kovo 5 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-303/2003); priimti abiem pusėms priimtiniausią sprendimą, atsižvelgdamas į ginčo šalių turimas bendrosios nuosavybės dalis, įvertindamas šalių nesutarimo priežastis, siekdamas, kad nustatoma naudojimosi tvarka būtų patogi bendraturčiams, racionali ir padėtų geriau valdyti nuosavybę (žr., pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2007 m. birželio 22 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-291/2007; 2010 m. sausio 22 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-13/2010). Sprendžiant dėl atidalijimo būdo teismine tvarka, reikia parinkti tokį atidalijimo būdą, kuris geriausiai apgintų daugelio bendraturčių interesus, taip pat nepaneigtų nė vieno iš bendraturčių teisės į jam priklausančią dalytino turto dalį. Teismo patvirtinama atidalijimo iš bendrosios dalinės nuosavybės tvarka turėtų užtikrinti tolesnį tokio turto naudojimo racionalumą (žr., pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2006 m. spalio 30 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-559/2006). Šiuo atveju ieškovas, formuluodamas reikalavimą nustatyti sodybos naudojimosi tvarką ar atidalyti iš bendrosios dalinės nuosavybės, naudojimosi tvarkos projekto ar atidalijimo iš bendrosios dalinės nuosavybės plano teismui nepateikė, nors šis ieškinio trūkumas jau buvo nustatytas bei nurodytas Šiaulių apylinkės teismo Raseinių rūmų 2023 m. lapkričio 27 d. nutartyje.

18. Patikslintame ieškinyje ieškovas prašė nustatyti sodybos turėtojo servituto teisę, suteikiančią teisę tiesti inžinerinius tinklus ar kelius bei takus, jais naudotis ir juos prižiūrėti. Servitutas – tai teisė į svetimą nekilnojamąjį daiktą, suteikiama naudotis tuo svetimu daiktu (tarnaujančiuoju daiktu), arba to daikto savininko teisės naudotis daiktu apribojimas, siekiant užtikrinti daikto, dėl kurio nustatomas servitutas (viešpataujančiojo daikto), tinkamą naudojimą (Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – CK) 4.111 straipsnio 1 dalis). Kaip šiuo atveju pagrįstai atkreipė dėmesį pirmosios instancijos teismas, iš reikalavimo nustatyti servitutą yra neaišku, ką reiškia „sodybos turėtojo“ sąvoką, kuriuo tiksliai svetimu nekilnojamuoju daiktu yra siekiama naudotis, koks prašomo nustatyti servituto tikslas, nepagrįstas servituto nustatymo būtinumas, nepateiktas servituto nustatymo planas (schema), nenurodytas šio reikalavimo faktinis pagrindas. Ieškinio trūkumai, susiję su ieškovo reikalavimu dėl servituto nustatymo, ieškovui buvo nurodyti ir Šiaulių apylinkės teismo Raseinių rūmų 2023 m. lapkričio 27 d. nutartyje.

19. Patikslintame ieškinyje ieškovas taip pat prašė iš atsakovių solidariai priteisti 3794,00 Eur kompensaciją už sodybos priežiūrą ir jos išsaugojimą; solidariai priteisti proporcingai turėtas langų keitimo, statybinių medžiagų pirkimo bei kapavietės tvarkymo 1585,96 Eur išlaidas. Įvertinus ieškovo patikslinto ieškinio faktinį pagrindą, darytina išvada, jog ieškovas nenurodė jokių aplinkybių, kokiu pagrindu būtent tokio dydžio suma turėtų būti priteista iš atsakovių, kai ieškovas patikslintu ieškiniu prašo atidalinti / nustatyti naudojimosi tvarką nekilnojamuoju turtu, kas, kaip pagrįstai atkreipė dėmesį pirmosios instancijos teismas, ieškinio tenkinimo atveju nulemtų, kad atsakovas pats ir toliau naudotųsi turimu turtu. Šiaulių apylinkės teismo Raseinių rūmų 2023 m. lapkričio 27 d. nutartyje ieškovui taip pat buvo išaiškinta, jog šiuo atveju neaiškus pagrindas, kuriuo prašoma iš atsakovių solidariai priteisti kompensaciją už gyvenamojo namo pagerinimą.

20. Kaip jau minėta, ieškovas turi ne tik teisę, bet ir pareigą pasirinkti bei tiksliai suformuluoti ieškinio dalyką, t. y. suformuluoti jį taip, kad būtų aišku, kokio materialinio teisinio rezultato siekiama iškeliant bylą, nes būtent tinkamas ieškinio dalyko (ir pagrindo) suformulavimas užtikrina tinkamą teisės kreiptis į teismą įgyvendinimą, leidžia apibrėžti bylos teisminio nagrinėjimo ribas ir sudaro pagrindą įstatymo nustatytu ir ieškovo pasirinktu būdu apginti pažeistas teises.

21. Išdėstytos aplinkybės patvirtina, kad ieškovas neištaisė Šiaulių apylinkės teismo Raseinių Rūmų 2023 m. lapkričio 27 d. nutartyje nurodytų visų ieškinio trūkumų, todėl pirmosios instancijos teismas ieškovo ieškinį laikė nepaduotu ir kartu su priedais grąžino jį padavusiam asmeniui. CPK 115 straipsnio 3 dalyje įtvirtinta – jeigu dalyvaujantis byloje asmuo, pateikęs procesinį dokumentą, pagal teismo nurodymus ir nustatytu terminu pašalina trūkumus, procesinis dokumentas laikomas paduotu pradinio jo pateikimo teismui dieną. Priešingu atveju procesinis dokumentas laikomas nepaduotu ir ne vėliau kaip per penkias darbo dienas nuo termino trūkumams pašalinti pabaigos dienos teisėjo nutartimi kartu su priedais grąžinamas jį padavusiam asmeniui.

22. Apibendrindamas apeliacinės instancijos teismas konstatuoja, kad pirmosios instancijos teismas nagrinėjamoje byloje tinkamai taikė procesinės teisės normas ir priėmė pagrįstą bei teisėtą procesinį sprendimą, kurį keisti ar naikinti nėra jokio teisinio pagrindo (CPK 331 straipsnio 1 dalies 1 punktas).

23. Apeliacinės instancijos teismas atkreipia dėmesį, kad asmenys dėl savo teisių ir teisėtų interesų turi galimybę konsultuotis su advokatais (advokatų padėjėjais, kitais profesionaliais teisininkais), kurie padėtų tinkamai įforminti (suformuluoti) teismui skirtus procesinius dokumentus ir suteiktų kitą būtiną teisinę pagalbą. Jei dėl savo materialinės padėties asmenys neturi galimybių kreiptis į advokatą, Valstybės garantuojamos teisinės pagalbos įstatymas nustato valstybės garantuojamos teisinės pagalbos teikimą fiziniams asmenims, kad šie galėtų tinkamai ginti pažeistas ar ginčijamas savo teises ir įstatymų saugomus interesus.

Rezoliucinė dalis

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 331 straipsniu, 337 straipsnio 1 dalies 1 punktu, 339 straipsniu,

nutaria:

Šiaulių apylinkės teismo Raseinių rūmų 2023 m. gruodžio 11 d. nutartį palikti nepakeistą.

Apeliacinės instancijos teismo nutartis, priimta dėl atskirojo skundo, įsiteisėja nuo jos priėmimo dienos.