Vilniaus miesto apylinkės teismo nutarimas

2020-03-24 · Administracinių teisės pažeidimų/administracinių nusižengimų byla Nr. A15.-193-1013/2020

Atsisiųsti
Originalas LITEKO ↗
Teismas
Vilniaus miesto apylinkės teismas
Dokumentas
Nutarimas
Data
2020-03-24
Bylos Nr.
A15.-193-1013/2020
Teisminio proceso Nr.
4-68-3-05365-2019-2
Bylos rūšis
administracinių teisės pažeidimų/administracinių nusižengimų byla
Instancija
I-a instancija
Rezultatas
Skirti nuobaudą.
Teisėjas
Jurgita Šėlienė (pirm.)
Pažeidėjas
B. A. K.
Institucija
Vilniaus apskrities vyriausiojo policijos komisariato Kelių policijos valdybos Administracinės veiklos skyrius
Advokatai
Liutauras Lukošius
Kategorijos
Administracinio nusižengimo byla Nr. A15.-193-1013/2020Teisminio proceso Nr. 4-68-3-05365-2019-2Procesinio sprendimo kategorijos: 16.9.3; 16.9.10 (S)
VILNIAUS MIESTO APYLINKĖS TEISMASNUTARIMAS2020 m. kovo 24 d.Vilnius
Vilniaus miesto apylinkės teismo teisėja Jurgita Šėlienė,sekretoriaujant Valentinai Solovejienei,

dalyvaujant administracinėn atsakomybėn traukiamai B. A. K., jos atstovui advokatui Liutaurui Lukošiui,

viešame teismo posėdyje išnagrinėjusi B. A. K., asmens kodas (duomenys neskelbtini) gyvenančios (duomenys neskelbtini), administracinio nusižengimo bylą pagal Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso (toliau – ANK) 417 straipsnio 8 dalį (redakcija iki 2020 m. sausio 1 d.) ir 426 straipsnio 2 dalį,

Aprašomoji dalis

nustatė:

B. A. K. 2019 m. gegužės 30 d., apie 7.52 val. (duomenys neskelbtini) g. vairuodama automobilį KIA, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), buvo neatidi, nesilaikė saugaus atstumo, nesugebėjo sustabdyti automobilio, atsitrenkė į priekyje važiuojantį autobusą Solaris, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), ir jį apgadino. Iš eismo įvykio vietos pasitraukė pažeisdama Kelių eismo taisyklių reikalavimus. Eismo įvykio metu padaryta žala viršija penkiolika bazinių bausmių ir nuobaudų dydžių.

Žemesnės instancijos teismas

Teismo posėdžio metu apklausta B. A. K. kaltę pripažino. Parodė, kad iš tiesų atsitrenkė į autobusą, greitis buvo labai nedidelis, nes pajudėjo praktiškai iš stovimos pozicijos. Pamačiusi nuvažiuojantį autobusą, labai sutriko. Apžiūrėjo savo automobilį kokia žala buvo padaryta, pasirodė, kad žala labai nedidelė, todėl, nesilaikydama Kelių eismo taisyklių kviesti policiją, tiesiog nuvažiavo. Ji pripažįsta, jog atsitrenkė į autobusą, kai į jį atsitrenkė, ji sustojo, įjungė avarinį signalą, išlipo iš automobilio, pažiūrėjo į savo automobilio priekį, pamatė, jog apgadinimai buvo labai nedideli, tiesiog numerio pažeidimas. Parodžius liudytojai nuotrauką, ji parodė, kad nedidelis pažeidimas buvo ten, kur yra lipdukas. Jai atrodė, kad autobusui visiškai nieko nebuvo pažeista, nors ji nelabai ką pamatė. Autobusas, kurį ji kliudė, iškart po įvykio nuvažiavo, nes tas įvykis atsitiko iškart, kai užsidegė žalias šviesoforo signalas, autobusas stovėjo pats pirmas prie sankryžos, jis pradėjo judėti, ji taip pat pradėjo judėti, tačiau autobusui stabtelėjus, ji nespėjo sustoti bei į jį atsitrenkė, o autobusas tiesiog nuvažiavo toliau. Jai nepasirodė, kad autobusas po eismo įvykio būtų stabtelėjęs. Parodžius byloje esančias nuotraukas su autobuso apgadinimais, ji parodė, kad autobuso apgadinimai maži, tik taškiukas. Apie eismo įvykį nepranešė policijai iš kvailumo, iš nežinojimo. Su Vilniaus viešuoju transportu po eismo įvykio ji susisiekti nebandė. Po eismo įvykio nesiėmė jokių veiksmų, nesikreipė į nieką siekiant surasti autobusą, į kurį atsitrenkė. Ji pagalvojo, kadangi autobusas pasitraukė iš eismo įvykio vietos, tai autobuso vairuotojui už tai grės kažkokia atsakomybė. Tai, kad autobusui buvo padaryti menki apgadinimai, ji sprendė pagal savo automobilio apgadinimus. Ar eismo įvykio vietoje ji matė autobuso apgadinimus neprisimena.

Administracinėn atsakomybėn traukiamos B. A. K. atstovas advokatas Liutauras Lukošius nurodė, kad B. A. K. kaltės klausimas dėl eismo įvykio ir pasitraukimo iš jo nėra ginčijamas, tačiau abejojama, ar šio eismo įvykio metu padaryta žala viršija penkiolika bazinių bausmių ir nuobaudų dydžių, kas turi reikšmės veikos kvalifikavimui.

Teismo posėdžio metu apklaustas specialistas D. M., dirbantis (duomenys neskelbtini) filialo vadovu, paaiškino, kad nežino, ką turi draudimo kompanija ar kas buvo eismo įvykio metu užfiksuota, pats procesas vyksta taip, kad jiems teikia pranešimą, jog buvo pats eismo įvykis. Jie su draudimo kompanijomis tiesiogiai apžiūroje nedalyvauja, tiesiog gauna užsakymą ir tada nustato žalos dydį, gauna fotonuotraukas ir jų pagrindu ir apžiūros metu gyvai įvertina, kokia yra reali žala. Tokiu būdu sudaroma sąmata, kai kuriais atvejais būna, kad gavus pirmines nuotraukas, nedemontavus kažkokių elementų, nepastebimi kiti padaryti pažeidimai, demontavus dalis, gali papildomai pasimatyti kiti pažeidimai. Be kliento patvirtintos sąmatos, jie niekada nepradeda darbų. Jeigu klientas patvirtino, jam yra siunčiamos nuotraukos, taip daroma, nes būna gaunama iš kliento, ką reikia konkrečiai daryti ir jie būtent tai tvarko. Šiuo atveju buvo keistas bamperis, tuo yra įsitikinęs, nes matė nuotraukoje, yra pažymėtas taškelis, tai, jeigu neklysta, ta detalė yra pažymėta netgi atskirai. Šiuo atveju pažeidimų buvo daugiau, galėtų kompiuteryje rasti papildomas nuotraukas, kur yra matomi ir kiti pažeidimai. Jeigu šiame įvykyje buvo keistas bamperis, tai turi būti užfiksuoti ir kiti pažeidimai. Ženkliai padidėjusi sąmata, t. y. kad kaina pakilo ne 20 procentų, o beveik dvigubai, siejama su detalesne apžiūra, nes pirminė preliminari sąmata buvo daryta skubiai, kadangi klientas prašė tai pateikti greitai, nes autobusas turi būti eksploatuojamas. Iš kliento pateiktų nuotraukų buvo padaryta preliminari sąmata, o paskui buvo detaliau apžiūrėta transporto priemonė, užfiksuota daugiau pažeidimų. Bet kuriuo atveju, prieš pradedant daryti remontą, kokius darbus atlikti, kokias detales keisti, jie pirmiausiai kreipiasi į klientą, pasakoma esama situacija, nes reikalingas jų sutikimas. Klientas buvo UAB (duomenys neskelbtini). Pagal praktiką, kai atsitinka eismo įvykis, tai autobusai pas juos patenka po įvykių labai skirtingai, kadangi eismo įvykių būna šimtai per metus. Būna atvejų, kad policija reikalauja greitai įvertinti, policija patys nuotraukas užfiksavo, galbūt naktį dirbęs žmogus, šiam reikia skubiai, tai jie ir pateikia. Autobuso negauna gyvai, dėl pinigų, nes autobusą reikia išleisti į reisą turi dirbti, o patį autobusą gauna jau vėliau, būna po savaitės ar net trijų. Kada šiuo atveju jiems buvo gautas autobusas turėtų matytis jų nuotraukų datose. Nuotraukose viskas turėtų matytis, nes jie aklai negali sakyti klientui, kad reikia keisti papildomai dalis, nes tai, ką pakeičia, jie grąžina atsarginę seną dalį. Jo, kaip specialisto nuomone, nurodyti pažeidimai galėjo būti padaryti autobusui, jis žino autobuso konstrukciją vizualiai, pavyzdžiui jeigu buvo spausta, atsiremta, tai žarnelė galėjo būti galėjo būti išlaužta arba sulenkta, nors nebuvo smūgio, buvo tik įvažiavimas be greičio, o bamperis galėjo įtrūkti iš vidinės pusės ir tai turėtų matytis. Su UAB (duomenys neskelbtini) yra sudaryta sutartis, kad senas detales gražina, tai yra sutartiniai aptarnavimo įsipareigojimai ir jie turi laikytis sąlygų, kadangi klientas moka ir gauna dalis. Jie šiuo atveju negali restauruoti detalių, nes yra specifika dėl garantinių įsipareigojimų, kad tokiais atvejais tik keisti galima dalis, kada pasibaigs jų ilgalaikiai įsipareigojimai, tada gal senos dalys bus panaudotos. Jie yra vienintelis autobuso detalių tiekėjas, be to, yra sutartiniai įsipareigojimai ir jie privalo laikytis įsipareigojimų yra atitinkamos sąlygos ir tiesiog neturi kitos išeities kaip elgtis. Bamperis turėjo būti dažomas, kadangi ruošinys buvo gautas kitos spalvos. Paprastai būna pilkos arba baltos spalvos ruošinys ir iš skirtingų medžiagų. Gauti ruošiniai būna pritaikomi pagal Vilniaus miesto savivaldybės reikalavimus ir perdažomi reikiama spalva. Apskaita yra daroma labai paprastai, kodėl kainos pakilo jam reikėtų laiko pažiūrėti, bet duomenys tikrai yra, nes buvo užsakymas. Jeigu jiems autobusas yra pristatomas po kelių savaičių, tai jie klientą informuoja pagal faktą, koks buvo pažeidimas. Jis gali patvirtinti, kad galėjo taip įvykti, jog nors vizualiai iš nuotraukos atrodė nedidelis pažeidimas, bet išardžius ir apžiūrėjus detaliau autobusą, galėjo būti nustatyti ir kiti pažeidimai.

Šalies argumentai

B. A. K. paaiškinime nurodė, kad gegužės 30 d. Vilniuje įvažiavo kitai transporto priemonei į galą (autobusui). Autobuso vairuotojas (tikėtina nepajautęs smūgio) nuvažiavo. Ištikta šoko nespėjo įsidėmėti autobuso valstybinio numerio. Išlipusi iš automobilio ir įvertinusi apgadinimą nusprendė, kad jie minimalūs ir autobuso apgadinimai taip pat nebus dideli. Iš nežinojimo ir nepatyrimo nusprendė į policiją nesikreipti, nes autobuso vairuotojas pasišalino iš įvykio vietos ir, jos žiniomis, jam už tai grėstų nuobaudos. Jos vairuotos transporto priemonės valst. Nr. (duomenys neskelbtini) (b. l. 18).

Žemesnės instancijos teismas

Vilniaus apskrities vyriausiojo policijos komisariato Kelių policijos valdybos Kelių patrulių rinktinės Antros kuopos Antro būrio vyriausiosios patrulės V. V. tarnybiniame pranešime nurodyta, kad 2019 m. gegužės 30 d. dirbant kartu su Vilniaus apskrities vyriausiojo policijos komisariato Kelių policijos valdybos Kelių patrulių rinktinės vyriausiuoju patruliu D. A. apie 9.17 val. gavo iš Operatyvaus valdymo skyriaus budėtojo pranešimą, kad (duomenys neskelbtini) laukia apgadintas autobusas Solaris, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), kada ir kas apgadino nežino. Atvykus minėtu adresu juos pasitiko A. V., kuri paaiškino, kad atvažiavus į Fabijoniškių žiedą pastebėjo, kad jos vairuojamam autobusui Solaris, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), apgadinta galinė dalis. Kelinta, kur ir kas galėjo apgadinti nežino. Autobuse Solaris, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), yra įrengtos kameros, kurias pateiks į Kelių policijos valdybą. Eismo įvykis įformintas nustatyta tvarka (b. l. 3).

Motyvuojamoji dalis

Žemesnės instancijos teismas

Iš byloje esančios 2019 m. gegužės 30 d. Eismo įvykio vietos schemos matyti, kad buvo apgadintas autobusas Solaris, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) (b. l. 4).

Iš papildomų duomenų apie eismo įvykį nustatyta, kad eismo įvykio metu buvo apgadinta autobuso Solaris, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), galinė dalis (b. l. 5).

Byloje pateiktos nuotraukos iš eismo įvykio informacinės sistemos, kuriuose užfiksuotas autobusas Solaris, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) (b. l. 6).

A. V. 2019 m. gegužės 30 d. paaiškinime nurodė, kad nuo 5.07 val. vairavo autobusą Solaris, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), raudonos spalvos, priklausantį (duomenys neskelbtini). Dirbo 3G maršrutu geromis oro sąlygomis, asfaltuota danga. Atvažiavus į pietus pastebėjo apgadintą galinį dangtį po valstybiniais numeriais. Autobuse yra įrengtos kameros, taip pat ir galinio vaizdo. Vėliau Vilniaus viešojo transporto eismo skyrius pateiks vaizdo įrašą. Autobusas apdraustas BTA draudimu. Žalą vertina apie 200 Eur (b. l. 7).

Iš byloje esančių policijos pareigūno ir draudimo bendrovės „Ergo“ atstovo elektroninių laiškų matyti, kad žala pagal remonto darbų sąskaitą faktūrą – 2409,90 Eur su PVM (b. l. 9-10).

Į bylą pateikta 2019 m. birželio 14 d. sąmata dėl autobuso Solaris, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), remonto darbų, kur nurodyta, kad remonto kaina – 876,57 Eur be PVM. 2019 m. rugsėjo 19 d. PVM sąskaitoje faktūroje Nr. SI-602/19/LTSP nurodyta, kad buvo sumokėta 2409,90 Eur suma (b. l. 11).

Vilniaus apskrities vyriausiojo policijos komisariato Kelių policijos valdybos Administracinės veiklos skyriaus specialistės E. Š. tarnybiniame pranešime nurodyta, kad tyrimo metu buvo peržiūrėtas vaizdo įrašas, kuriame užfiksuota, kaip juodos spalvos automobilio Kia Optima, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), vairuotojas nesilaikė saugaus atstumo ir kliudė autobuso Soliarias, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), galinę dalį (b. l. 12).

VĮ „Regitra“ išrašo duomenimis automobilio Kia Optima, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), valdytojas-savininkas yra A. T. (b. l. 13).

A. T. paaiškinime nurodyta, kad gegužės 30 d. jam priklausantį automobilį Kia Optima, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), vairavo B. K. (b. l. 14).

Į bylą pateiktos nuotraukos, kuriose užfiksuoti automobilio Kia, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), apgadinti valstybiniai numeriai (b. l. 19).

Į bylą pateiktas vaizdo įrašas, kuriame užfiksuota, kaip į šio autobuso galinę dalį atsitrenkia automobilis Kia, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) (b. l. 21).

Į bylą pateiktas draudimo bendrovės 2019 m. gruodžio 23 d. raštas, kuriame nurodyta, jog dėl 2019 m. gegužės 30 d. eismo įvykio UAB (duomenys neskelbtini) buvo padaryta 1991,65 Eur (be PVM) nuostolis (b. l. 37).

Byloje pateikta 2019 m. rugsėjo 19 d. sąmata dėl autobuso Solaris, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), kurioje nurodyta, kad bendra remonto darbų ir dalių medžiagų vertė – 1991,65 Eur be PVM (b. l. 38).

Į bylą pateiktos 2019 m. gegužės 30 d. nuotraukos, kuriose užfiksuoti autobuso Solaris, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), apgadinimai demontavus atitinkamas dalis (b. l. 59-69).

Iš UAB (duomenys neskelbtini) 2020 m. vasario 14 d. rašto Nr. S11-94(1.20) matyti, kad dėl 2019 m. gegužės 30 d. įvykusio eismo įvykio autobusas Solaris, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), buvo pateiktas apžiūrai 2019 m. gegužės 30 d. Vadovaujantis autobusų Solaris pirkimo sutartimi, privalomąją techninę apžiūrą, garantinį ir negarantinį remontą atlieka (duomenys neskelbtini). Autobusas Solaris, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), nuo 2019 m. gegužės 30 d. iki 2019 m. rugsėjo 19 d. buvo patekęs į eismo įvykius 2019 m. gegužės 30 d. ir 2019 m. rugpjūčio 22 d. Laikotarpiu nuo 2019 m. gegužės 30 d. iki 2019 m. rugsėjo 19 d. su (duomenys neskelbtini) buvo derinama 2019 m. gegužės 30 d. eismo įvykio sąmata (paraiškos Nr. 2019/LT/000918/ZU/006021) bei 2019 m. rugpjūčio 22 d. eismo įvykio sąmata (paraiškos Nr. 2019/LT/000918/ZU/007903). Po autobuso Solaris, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), remonto darbų senos autobuso dalys buvo pateiktos 2019 m. rugsėjo 19 d. (dėl 2019 m. gegužės 30 d. eismo įvykio) ir 2019 m. lapkričio 22 d. (dėl 2019 m. rugpjūčio 22 d. eismo įvykio). Be to, pateiktos minėtų eismo įvykių remonto darbų sąmatos ir sąskaitos (b.l. 90).

Nagrinėjamoje byloje sprendžiamas B. A. K. administracinės atsakomybės pagal ANK 417 straipsnio 8 dalį ir 426 straipsnio 2 dalį klausimas.

Eismo įvykio metu galiojusi ANK 417 straipsnio 8 dalis numatė, kad Kelių eismo taisyklių pažeidimai, išskyrus šiame kodekse numatytuosius, užtraukia baudą vairuotojams nuo dešimt iki dvylikos eurų. Pagal ANK 426 straipsnio 2 dalį pasitraukimas iš eismo įvykio, su kuriuo vairuotojas yra susijęs, vietos pažeidžiant Kelių eismo taisykles, kai padaryta žala viršija penkiolika bazinių bausmių ir nuobaudų dydžių, užtraukia baudą vairuotojams nuo vieno tūkstančio vieno šimto iki dviejų tūkstančių eurų ir neturintiems teisės vairuoti transporto priemones asmenims – nuo dviejų tūkstančių iki dviejų tūkstančių šešių šimtų eurų.

Sprendžiant dėl asmens patraukimo administracinėn atsakomybėn pagal ANK 426 straipsnį, pažymėtina, kad nusižengimo esmę sudaro tyčinis neteisėtas vairuotojo pasišalinimas iš eismo įvykio, su kuriuo jis susijęs, vietos, t. y. asmuo turi suvokti ne tik tai, kad jis sukėlė eismo įvykį, bet ir tai, kad iš šio įvykio vietos jis pasišalina neteisėtai. Lietuvos Respublikos saugaus eismo automobilių keliais įstatymo 2 straipsnyje nustatyta, kad eismo įvykiu laikomas įvykis kelyje, viešoje arba privačioje teritorijoje, kai judant transporto priemonei žūsta ar sužeidžiami žmonės, sugadinama ar apgadinama bent viena transporto priemonė, krovinys, kelias, jo statiniai ar bet koks kitas įvykio vietoje esantis turtas. Pagal KET 222 punktą, jeigu dėl eismo įvykio padaryta tik turtinė žala ir nukentėjusio asmens eismo įvykio vietoje nėra, su eismo įvykiu susijęs eismo dalyvis privalo nedelsdamas pranešti apie eismo įvykį nukentėjusiajam, o jeigu tai neįmanoma, – policijai. Teismų praktikoje išaiškinta, kad ANK 426 straipsnio 1 ar 2 dalyje numatytas administracinis nusižengimas gali būti padaromas tik tiesiogine tyčia – tada, kai asmuo suvokia, kad jis susijęs su tokiu įvykiu (pavyzdžiui, pats jį sukėlęs), ir iš jo pasišalina suprasdamas tokio savo elgesio neteisėtumą, priešingumą Kelių eismo taisyklėms, t. y. nori taip elgtis. Toks asmuo, suvokdamas savo pareigą pasilikti eismo įvykio vietoje, šią pareigą sąmoningai ignoruoja (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartis administracinio teisės pažeidimo byloje Nr. 2AT-7-3-2013). Teismas kiekvienu atveju privalo nustatyti, kad konkrečioje situacijoje asmuo suvokė savo pareigą pasilikti eismo įvykio vietoje ir ją ignoruodamas pasišalino. Eismo įvykį sukėlusio ir iš įvykio vietos pasišalinusio asmens kaltės turinys nustatomas pagal bylos medžiagą vertinant visas reikšmingas įvykio aplinkybes (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartys administracinių teisės pažeidimų bylose Nr. 2AT-3-2014, 2AT-41-2014, 2AT-54-2014, 2AT-17-139/2015).

Nagrinėjamu atveju aplinkybes, kad B. A. K. 2019 m. gegužės 30 d., apie 7.52 val., (duomenys neskelbtini) g. vairuodama automobilį KIA, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), kliudė autobusą Solaris, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), bei jį apgadino pripažino B. A. K. teismo posėdžio metu parodydama, kad atsitrenkė į autobusą, kai į jį atsitrenkė ji sustojo, įjungė avarinį signalą, išlipo iš automobilio, pažiūrėjo į savo automobilio priekį, pamatė, jog apgadinimai buvo labai nedideli, tiesiog numerio pažeidimas; autobusas, kurį ji kliudė, iškart po įvykio nuvažiavo, nes tas įvykis atsitiko iškart, kai užsidegė žalias šviesoforo signalas, autobusas stovėjo pats pirmas prie sankryžos, jis pradėjo judėti, ji taip pat pradėjo judėti, tačiau autobusui stabtelėjus ji nespėjo sustoti bei į jį atsitrenkė, o autobusas tiesiog toliau nuvažiavo. Be to, aplinkybes, kad administracinėn atsakomybėn traukiamas asmuo kliudė autobusą Solaris, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), patvirtina byloje pateiktas vaizdo įrašas, policijos pareigūnės E. Š. tarnybiniame pranešime nurodyta informacija ir kiti duomenys. Aplinkybes, kad autobusui Solaris, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), buvo padaryti apgadinimai, patvirtina byloje esančios minėto autobuso nuotraukos. B. A. K. teismo posėdyje patvirtino, kad apie eismo įvykį nepranešė policijai, su (duomenys neskelbtini) po eismo įvykio susisiekti ji nebandė, po eismo įvykio nesiėmė jokių veiksmų siekiant surasti autobusą, į kurį atsitrenkė. Teismo vertinimu, šios aplinkybės patvirtina, kad B. A. K. suprato, jog dalyvavo eismo įvykyje, kuriame buvo apgadinta svetima transporto priemonė, tačiau ji sąmoningai nevykdė pareigos pasilikti eismo įvykio vietoje ir nekvietė policijos į eismo įvykio vietą, tuo pažeisdama KET 222 punkto reikalavimus. Kaip matyti iš pačios B. A. K. bei jos atstovo pozicijos teisminio bylos nagrinėjimo metu, kaltės klausimas dėl eismo įvykio ir pasitraukimo iš jo nėra ginčijamas, tačiau abejojama, ar šio eismo įvykio metu padaryta žala viršija penkiolika bazinių bausmių ir nuobaudų dydžių.

Teismo vertinimu, byloje esančių duomenų visuma patvirtina, kad eismo įvykio metu padaryta žala viršijo penkiolikos bazinių bausmių ir nuobaudų dydžių (vienas bazinis bausmių ir nuobaudų dydis yra lygus 50 Eur), t. y. eismo įvykio metu buvo padaryta 1991,65 Eur be PVM. Tą patvirtina tiek byloje esančios sąskaitos faktūros, tiek autobuso remonto darbus vykdžiusio, sąmatas bei sąskaitas faktūras išdavusio (duomenys neskelbtini) filialo atstovo D. M. paaiškinimai teismo posėdžio metu, į bylą pateiktos nuotraukos, kiti duomenys. Teismas neturi pagrindo abejoti nustatytos žalos dydžiu. Byloje pateiktos nuotraukos, datuotos 2019 m. gegužės 30 d., t. y. tą pačią dieną, kurią įvyko eismo įvykis, patvirtina, jog autobusui Solaris, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), padaryti apgadinimai buvo akivaizdžiai matomi tik demontavus atitinkamas dalis. Apgadinimų mastą ir pobūdį patvirtino teismo posėdžio metu apklaustas specialistas, kuris parodė, jog nors vizualiai iš nuotraukos atrodė nedidelis pažeidimas, bet išardžius ir apžiūrėjus detaliau autobusą, nustatyti ir kiti pažeidimai. Teismo posėdyje specialistas taip pat paaiškino aplinkybes dėl padidėjusios autobuso remonto darbų kainos, lyginant su pradine sąmata, parodydamas, kad tai siejama su detalesne apžiūra, nes pirminė preliminari sąmata buvo daryta skubiai, kadangi klientas prašė tai pateikti greitai, nes autobusas turi būti eksploatuojamas. Iš kliento pateiktų nuotraukų buvo padaryta preliminari sąmata, o paskui buvo detaliau apžiūrėta transporto priemonė, gal buvo užfiksuota daugiau pažeidimų. Bet kuriuo atveju, prieš pradedant daryti remontą, kokius darbus atlikti, kokias detales keisti, jie pirmiausiai kreipiasi į klientą, pasakoma esama situacija, nes reikalingas jų sutikimas; su UAB (duomenys neskelbtini) yra sudaryta sutartis, šiuo atveju negali restauruoti detalių, nes yra specifika dėl garantinių įsipareigojimų, kad tokiais atvejais tik keisti galima dalis. Teismo vertinimu, nustatytas žalos dydis – 1991,65 Eur be PVM (b. l. 38) yra objektyvus ir nėra pagrindo abejoti žalos mastu, kadangi byloje esantys įrodymai yra išsamūs ir papildo vienas kitą. Nors bylos duomenimis minėtas autobusas buvo vėliau patekęs ir dar vieną eismo įvykį, t. y. 2019 m. rugpjūčio 22 d., tačiau pagal pateiktą 2019 m. lapkričio 22 d. remonto darbų sąmatą dėl šio eismo įvykio matyti, kad autobusui buvo tvarkomos priekinės pusės dalys (priekinis bamperis, priekinis dangtis), tuo tarpu nagrinėjamu atveju B. A. K. atsitrenkė į autobuso galinę dalį, todėl akivaizdu, jog 2019 m. rugpjūčio 22 d. įvykęs eismo įvykis neturėjo įtakos žalai, kurią sukėlė administracinėn atsakomybėn traukiamas asmuo. Esant tokioms aplinkybėms, įrodyta, jog B. A. K. veika atitinka administracinio nusižengimo, numatyto ANK 426 straipsnio 2 dalyje, sudėtį.

B. A. K., eismo įvykio dieną vairuodama automobilį KIA, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), be kita ko nesilaikė KET 9 punkte įtvirtintos bendrosios eismo dalyvių pareigos laikytis visų būtinų atsargumo priemonių, nekelti pavojaus kitų eismo dalyvių, kitų asmenų ar jų turto saugumui ir aplinkai, nesudaryti kliūčių jų eismui, bei KET 126 punkto reikalavimų laikytis tokio atstumo, kad neatsitrenktų į priekyje važiuojančią transporto priemonę, jeigu ji būtų stabdoma, kadangi kliudė bei apgadino priekyje važiuojantį autobusą Solaris, valst. Nr. (duomenys neskelbtini). Teismas, atsižvelgdamas į nurodytas aplinkybes, sprendžia, kad anksčiau nurodytais savo veiksmais B. A. K. padarė administracinį nusižengimą, numatytą ANK 417 straipsnio 8 dalyje (redakcija iki 2020 m. sausio 1 d.).

Kaip minėta, ANK 417 straipsnio 8 dalyje (redakcija iki 2020 m. sausio 1 d.) numatyta bauda vairuotojams nuo dešimt iki dvylikos eurų. Administracinio nusižengimo, numatyto ANK 426 straipsnio 2 dalyje padarymas, užtraukia baudą vairuotojams nuo vieno tūkstančio vieno šimto iki dviejų tūkstančių eurų ir neturintiems teisės vairuoti transporto priemones asmenims – nuo dviejų tūkstančių iki dviejų tūkstančių šešių šimtų eurų.

Tais atvejais, kai padaryto administracinio teisės pažeidimo ir jį padariusio asmens pavojingumas neatitinka įstatymo sankcijoje numatytos baudos, administracinės nuobaudos ar administracinio poveikio priemonės griežtumo ir dydžio, teismas, atsižvelgdamas į padaryto administracinio nusižengimo pobūdį, pažeidėjo kaltės formą ir rūšį, asmenybę, atsakomybę lengvinančias ir sunkinančias aplinkybes ir vadovaudamasis teisingumo ir protingumo principais, išdėstydamas motyvus, gali paskirti mažesnę baudą, negu šio kodekso specialiosios dalies straipsnio sankcijoje numatyta minimali bauda, arba paskirti švelnesnę administracinę nuobaudą ar administracinio poveikio priemonę, negu numatyta šio kodekso specialiosios dalies straipsnio sankcijoje, arba administracinės nuobaudos ar administracinio poveikio priemonės neskirti. Tokią galimybę numato ANK 34 straipsnio 5 dalis (Kauno apygardos teismo nutartis administracinio teisės pažeidimo byloje Nr. AN2-315-317/2019, Vilniaus apygardos teismo nutartis administracinio teisės pažeidimo byloje Nr. AN2-45-468/2020). Taigi dėl nuobaudos švelninimo ar jos neskyrimo sprendžiama, atsižvelgus į ANK 34 straipsnio 5 dalyje nurodytas aplinkybes, taip pat į ANK 35 straipsnyje nustatytas atsakomybę lengvinančias bei kitas įstatymų nenurodytas lengvinančias aplinkybes, vadovaujantis teisingumo ir protingumo kriterijais. ANK 34 straipsnio 5 dalies nuostatos gali būti taikomos nustačius kaltininko asmenybę ir jo padarytą pažeidimą apibūdinančių aplinkybių, rodančių, kad sankcijoje numatytos nuobaudos skyrimas šiam asmeniui prieštarautų teisingumo ir proporcingumo principams, o visuomenės interesas gali būti užtikrintas ir netaikant sankcijoje numatytos nuobaudos arba ją švelninant, visumą.

Teismo posėdžio metu administracinėn atsakomybėn traukiama B. A. K. teismo posėdžio metu parodė, kad po eismo įvykio pažiūrėjo į savo automobilio priekį, pamatė, jog apgadinimai buvo labai nedideli, tiesiog numerio pažeidimas (tą patvirtina ir byloje esančios šio automobilio nuotraukos), tai, kad autobusui buvo padaryti menki apgadinimai ji sprendė pagal savo automobilio apgadinimus. Administracinėn atsakomybėn traukiamas asmuo iš esmės teigė, kad įvykio metu padaryti apgadinimai buvo vizualiai nežymūs. Tokias aplinkybes iš esmės pripažįsta ir teismas, jog vizualiai autobuso Solaris, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), apgadinimai neatrodė dideli (b. l. 6), tačiau detalūs autobuso apgadinimai užfiksuoti demontavus atitinkamos autobuso dalis (b. l. 59-69). Be kita ko, teismas atsižvelgia ir į tai, kad, kaip matyti iš byloje esančio vaizdo įrašo, autobusas Solaris, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), po kontakto su B. A. K. vairuotu automobiliu, iškart nuvažiuoja, kad leidžia daryti išvadą, kad autobusą vairuojantis asmuo nepajautė, kad transporto priemonę kliudė automobilis. Tokios aplinkybės, teismo vertinimu, patvirtina, kad B. A. K. eismo įvykio metu nors ir suprato, kad sukėlė eismo įvykį, bet objektyviai klydo dėl realiai padarytos žalos autobusui Solaris, valst. Nr. (duomenys neskelbtini). Teismas sutinka su administracinėn atsakomybėn traukiamos B. A. K. teismo posėdžio metu duotu paaiškinimu, kad tai galėjo įtakoti jos netinkamus veiksmus, dėl ko ji nepranešė apie eismo įvykį policijai arba nebandė susisiekti su UAB (duomenys neskelbtini). Teismas atsižvelgia į šias aplinkybes bei į tai, kad nustatyta, B. A. K. atsakomybę lengvinanti aplinkybė – pripažino padariusi administracinius nusižengimus ir dėl jų padarymo gailisi (ANK 35 str. 1 d. 1 p.), į tai, kad nenustatyta jos atsakomybę sunkinančių aplinkybių, taip pat atsižvelgia į pažeidėjos asmenybę – jauno amžiaus, dirbanti, nėra bausta administracine tvarka (b. l. 2), Lietuvos teismų informacinės sistemos LITEKO duomenimis, neteista. Teismo nuomone, nagrinėjamu atveju įvertinus padaryto pažeidimo, numatyto ANK 426 straipsnio 2 dalyje pobūdį, aplinkybes, pažeidėjos asmenybę, yra tikslinga, vadovaujantis proporcingumo ir protingumo principais, taikyti ANK 34 straipsnio 5 dalies nuostatas ir B. A. K. skirti švelnesnę negu minimali įstatyme numatyta nuobauda.

Esant tokioms aplinkybėms teismas sprendžia, jog administracinės nuobaudos tikslai, numatyti ANK 22 straipsnyje, bus pasiekti už ANK 426 straipsnio 2 dalyje, numatyto administracinio nusižengimo padarymą, vadovaujantis ANK 34 straipsnio 5 dalimi paskyrus, mažesnį nei sankcijoje numatytą baudos dydį – 750 Eur baudą, o už 417 straipsnio 8 dalyje (redakcija iki 2020 m. sausio 1 d.) paskyrus sankcijoje nustatytą minimalaus dydžio baudą – 10 Eur. Paskirtos baudos subendrintinos apėmimo būdu (ANK 38 str.).

ANK 426 straipsnio 7 dalis numato, kad šio straipsnio 1, 2 dalyse numatytus administracinius nusižengimus vairuotojams gali būti skiriamas teisės vairuoti transporto priemones atėmimas nuo vienų iki trejų metų. Teismas, įvertinęs tai, kad šiuo atveju teismui suteikta teisė, o ne pareiga skirti teisės vairuoti transporto priemones atėmimą, atsižvelgdamas į byloje esančius duomenis, charakterizuojančius administracinėn atsakomybėn traukiamą B. A. K., į tai, jog jos užimamose pareigose teisė vairuoti transporto priemones yra svarbi, taip pat tai, kad tai yra pirmas tokio pobūdžio nusižengimas, sprendžia, kad teisės vairuoti transporto priemones atėmimas šiuo konkrečiu atveju neskirtinas.

Rezoliucinė dalis

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso 635 straipsnio 1 dalies 1 punktu, 646 straipsnio 2 dalimi,

nutaria:

B. A. K., asmens kodas (duomenys neskelbtini) pripažinti kalta padarius administracinį nusižengimą, numatytą Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso 417 straipsnio 8 dalyje (redakcija iki 2020 m. sausio 1 d.), ir skirti administracinę nuobaudą – 10 Eur (dešimties eurų) baudą.

B. A. K., asmens kodas (duomenys neskelbtini) pripažinti kalta padarius administracinį nusižengimą, numatytą Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso 426 straipsnio 2 dalyje, ir vadovaujantis Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso 34 straipsnio 5 dalimi, skirti administracinę nuobaudą – 750 Eur (septynių šimtų penkiasdešimties eurų) baudą.

Vadovaujantis Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso 38 straipsnio 2 dalimi, paskirtas nuobaudas subendrinti ir B. A. K. paskirti galutinę nuobaudą – 750 Eur (septynių šimtų penkiasdešimties eurų) baudą.

Išaiškinti, kad vadovaujantis Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso 675 straipsnio 2 dalimi, administracinėn atsakomybėn traukiamas asmuo baudą turi sumokėti ne vėliau kaip per keturiasdešimt kalendorinių dienų nuo nutarimo skirti baudą išsiuntimo ar išdavimo jam dienos, o apskundus nutarimą skirti baudą, – ne vėliau kaip per keturiasdešimt kalendorinių dienų nuo nutarties, kuria skundas nepatenkintas, išsiuntimo ar išdavimo dienos. Bauda mokama į pasirinktą Valstybinės mokesčių inspekcijos prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos (gavėjo kodas 188659752) biudžeto pajamų surenkamąją sąskaitą, įmokos kodas 1001. Valstybinės mokesčių inspekcijos biudžeto pajamų surenkamosios sąskaitos: LT78 7290 0000 0013 0151, AB „Citadele“ bankas, banko kodas 72900; LT74 4010 0510 0132 4763 AB DNB bankas, banko kodas 40100; LT05 7044 0600 0788 7175 AB SEB bankas, banko kodas 70440; LT32 7180 0000 0014 1038 AB Šiaulių bankas, banko kodas 71800; LT74 7400 0000 0872 3870 Danske Bank A/S Lietuvos filialas, banko kodas 74000; LT12 2140 0300 0268 0220 Nordea Bank AB Lietuvos skyrius, banko kodas 21400; LT24 7300 0101 1239 4300 AB „Swedbank“; banko kodas 73000, LT42 7230 0000 0012 0025 UAB Medicinos bankas, banko kodas 72300. Nustatytu terminu nesumokėjus paskirtos baudos nutarimas skirti baudą bus vykdomas priverstine tvarka (ANK 668 straipsnio 4 dalis).

Mokant paskirtą baudą mokėjimo pavedime būtina nurodyti gavėją – VMI, gavėjo kodą – 17075511489, administracinio nusižengimo identifikacinį kodą (ROIK) 19109041582 ir įmokos kodą – 1001.

Išaiškinti, kad, vadovaujantis ANK 675 straipsnio 3 dalimi, po nutarimo priėmimo paskirtos baudos mokėjimo išdėstymo klausimai sprendžiami Lietuvos Respublikos mokesčių administravimo įstatymo nustatyta tvarka.

Nutarimas per 20 kalendorinių dienų nuo jo nuorašo išsiuntimo ar išdavimo dienos gali būti skundžiamas Vilniaus apygardos teismui, skundą paduodant per Vilniaus miesto apylinkės teismą.

Teisėja Jurgita Šėlienė