Vilniaus miesto apylinkės teismo nuosprendis

viešame teisiamajame posėdyje žodinio ir sutrumpinto įrodymų tyrimo tvarka išnagrinėjo baudžiamąją bylą, kurioje J. K., asmens kodas (duomenys neskelbtini), gimęs (duomenys neskelbtini), Lietuvos Respublikos pilietis, (duomenys neskelbtini), gyvenantis ir gyvenamąją vietą deklaruojantis (duomenys neskelbtini), profesinio išsilavinimo, vykdantis individualią veiklą, (duomenys neskelbtini), neteistas,

kaltinamas padaręs nusikalstamą veiką, numatytą Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 281¹ straipsnio 1 dalyje.

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

J. K. vairavo motorinę transporto priemonę būdamas neblaivus, kai jam nustatytas 1,51 ir daugiau prom. neblaivumas, o būtent:

jis, 2024 m. liepos 19 d. apie 19.49 val., Nemenčinės pl., Vilniuje, pažeisdamas Kelių eismo taisyklių 14 punkto reikalavimą, numatantį draudimą vairuoti transporto priemones neblaiviems asmenims, vairavo motorinę transporto priemonę – jam nuosavybės teise priklausantį automobilį „Opel Astra-G-Caravan“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), būdamas neblaivus, kai policijos pareigūnai tikrinimo metu nustatė, kad etilo alkoholio koncentracija iškvėptame ore yra 3,50 prom.

Šiais veiksmais J. K. padarė nusikalstamą veiką, numatytą Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – ir BK) 281¹ straipsnio 1 dalyje.

Teisiamojo posėdžio metu apklaustas kaltinamasis J. K. savo kaltę pagal jam pareikštame kaltinime nurodytas aplinkybes pripažino visiškai. Nurodė, kad labai gailisi dėl savo veiksmų, džiaugiasi, jog jį sustabdė policijos pareigūnai ir tokiu būdu buvo išvengta skaudžių pasekmių. Paaiškino, kad prieš vairuodamas išgėrė su pussesere ir jos vyru alaus, nusprendė važiuoti namo. Teisės vairuoti transporto priemones nebuvo įgijęs, tačiau už gerą kainą nusipirko automobilį ir ketino pradėti lankyti vairuotojų rengimo kursus. Dirba statybose, uždirba apie 1 300 Eur per mėnesį, gyvena su tėvais, jiems padeda.

Teisiamojo posėdžio metu apklausta galima laiduotoja V. K. paaiškino, kad sūnus yra geras vaikas, namuose padeda tiek pinigais, tiek darbu. Sūnaus veiksmus vertina kritiškai, stengiasi paveikti sūnaus elgesį tinkama linkme, kalbėjosi su sūnumi apie įvykį.

Motyvuojamoji dalis

Atsižvelgiant į tai, kad kaltinamasis prisipažino padaręs nusikalstamą veiką, paaiškino jos padarymo aplinkybes, jos yra aiškios, kaltinamasis, jo gynėjas ir prokuroras sutiko, kad nebūtų tiriami kiti įrodymai, kaltinimas pareikštas dėl nesunkaus nusikaltimo padarymo, kiti įrodymai byloje ištirti sutrumpinto įrodymų tyrimo tvarka (Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso (toliau – ir BPK) 273 straipsnis).

Ikiteisminio tyrimo metu 2024 m. liepos 23 d. apklaustas įtariamasis J. K. savo kaltę pripažino visiškai ir parodė, kad niekada nebuvo įgijęs teisės vairuoti transporto priemonės, tačiau vis tiek 2024 m. gegužės mėn. nusipirko automobilį „Opel Astra“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini). Jį nusipirkęs, užtruko pateikti dokumentus VĮ „Regitra“, tačiau turi išsaugojęs transporto priemonės pirkimo-pardavimo sutartį. 2024 m. liepos 19 d. apie 16.00 val. su nurodytu automobiliu atvažiavo pas pusseserę E. A. ir jos vyrą, kurie tuo momentu buvo name, adresu (duomenys neskelbtini). Jam atvykus, visi vartojo alų, kuris buvo 4,6 laipsnių stiprumo. Kokį alaus kiekį išgėrė, jis tikrai neatsimena, tačiau tikrai nesijautė per daug apsvaigęs nuo alkoholio, kai apie 19.30 val. pusseserei ir jos vyrui pasiūlė važiuoti pas jį. Jie iš pradžių nesutiko, teigė, kad visi yra neblaivūs, bet vėliau jam pavyko juos įkalbėti. Jis tiesiog norėjo grįžti į savo namus ir juose likti, iš jų tą dieną daugiau niekur nebūtų važiavęs. Jiems sutikus, visi atsisėdo į jo automobilį. Jis atsisėdo į vairuotojo vietą, E. A. į priekinę keleivio vietą, o jos vyras A. A. į galinę keleivio vietą. Išvažiavus iš gyvenamojo namo kiemo, jis važiavo link namų, adresu (duomenys neskelbtini). Jam nuvažiavus apie 10 km ir važiuojant Nemenčinės pl., jis išgirdo, kad yra stabdomas policijos pareigūnų, jie įjungė garsinį tarnybinio automobilio signalą. Jis nedelsdamas sustabdė automobilį šalikelėje. Priėjęs policijos pareigūnas teiravosi, ar jis yra vartojęs alkoholinių gėrimų. Jis prisipažino, kad pusvalandžio bėgyje vartojo. Po to alkoholio kiekio matuokliu buvo patikrintas jo neblaivumas ir buvo nustatytas jo 3,50 prom. neblaivumas. Su matuoklio parodymais jis sutiko ir jų neginčijo. Tačiau nori pažymėti, kad jis tikrai nesijautė toks neblaivus, tiesiog alkoholį vartojo kelias dienas iš eilės ir mano, kad dėl to galėjo būti nustatytos tokios didelės promilės. Kuomet jam buvo nustatytas neblaivumas, pareigūnai informavo, kad bus pradėtas ikiteisminis tyrimas, todėl E. ir A. A. išsikvietė taksi ir išvažiavo namo, o jis liko su pareigūnais įvykio vietoje iki kol atvyko tralas, kuriuo jam priklausantis automobilis buvo priverstinai išvežtas į automobilių saugojimo aukštelę. Nurodytą dieną su juo nebuvo atliekami jokie procesiniai veiksmai, po automobilio išvežimo jam buvo leista grįžti namo. Dėl savo padarytos nusikalstamos veikos jis neišpasakytai gailisi, smerkia save dėl tokio poelgio ir pasižada ateityje daugiau nenusikalsti (b. l. 54–57).

Ikiteisminio tyrimo metu 2024 m. liepos 23 d. apklausta liudytoja E. A. parodė, kad J. K. yra jos pusbrolis, su kuriuo ji dažnai bendrauja ir leidžia kartu laiką. 2024 m. liepos 19 d. J. K. su jam priklausančiu automobiliu „Opel Astra“, valstybinių numerių neatsimena, apie 16.00 val. atvyko į gyvenamąjį namą, adresu (duomenys neskelbtini), kuriame ji buvo kartu su sutuoktiniu A. A. J. K. atvyko pas juos būdamas visiškai blaivus. Jam atvykus, visi trise kieme vartojo alkoholinį gėrimą – alų, 4,6 laipsnių stiprumo. Ji tikrai negali pasakyti, kokį alaus kiekį suvartojo, tačiau nė vienas iš jų nesijautė per daug stipriai apsvaigęs nuo alkoholio, taip pat ir J. K. tikrai atrodė neapsvaigęs. Matėsi, kad jis yra tik šiek tiek išgėręs, tačiau tikrai buvo koordinuotas, rišliai kalbėjo ir nesvirduliavo. Tikslios valandos neatsimena, tačiau galimai apie 20.00 val., pats J. K. pasiūlė važiuoti pas jį į namus ir ten toliau vartoti alkoholinius gėrimus. Jai buvo žinoma, kad J. K. nėra įgijęs teisės vairuoti transporto priemones, bei, jam pavartojus alaus, ji bandė nepritarti J. K. minčiai, tačiau J. K. ją ir jos sutuoktinį įkalbėjo sakydamas, jog jis gerai jaučiasi. Jie sutiko vykti su J. K. į jo namus, adresu (duomenys neskelbtini). Įsėdus į automobilį, J. K. atsisėdo į vairuotojo vietą, ji – į priekinę keleivio vietą, o jos sutuoktinis – į galinę keleivio vietą. Tikslios vietos neatsimena, bet jiems važiuojant Nemenčinės pl. nurodyta kryptimi, visi išgirdo garsinį policijos pareigūnų tarnybinio automobilio signalą. Ji suprato, kad J. K. yra stabdomas policijos pareigūnų. Po to šis nedelsdamas sustabdė vairuojamą automobilį šalikelėje ir laukė prieinančių policijos pareigūnų. Visi sėdėjo automobilyje, kai pareigūnai pasiteiravo J. K., ar šis vartojo alkoholinių gėrimų. Jam prisipažinus, kad taip, alkoholio kiekio matuokliu jam buvo patikrintas neblaivumas. Ji pamena, kad buvo nustatytas 3,50 prom. J. K. neblaivumas, ji labai nustebo, nes vizualiai jis tikrai neatrodė toks neblaivus. Po to J. K. jai prisipažino, kad alkoholį vartojo ne pirmą dieną. Kuomet J. K. buvo nustatytas neblaivumas, policijos pareigūnai informavo, kad bus pradėtas ikiteisminis tyrimas ir viskas užtruks. Su policijos pareigūnų leidimu ji su vyru išsikvietė taksi ir iš įvykio vietos išvažiavo į namus. Savo pusbrolį charakterizuoja teigiamai, jos žiniomis, J. K. nusikalto pirmą kartą, mano, kad šis įvykis jam bus didelė pamoka ir J. K. ateityje daugiau tikrai nenusikals (b. l. 40–43).

Iš 2024 m. liepos 19 d. apžiūros protokolo nustatyta, kad buvo apžiūrėtas automobilis „Opel Astra“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini). Apžiūros eiga ir rezultatai užfiksuoti procesinio veiksmo atlikimo protokole (b. l. 14–24).

Iš alkoholio kiekio matuoklio rodmenų nustatyta, kad 2024 m. liepos 19 d. 20.02 val. buvo nustatytas J. K. 3,50 prom. neblaivumas, o 20.24 val. – 3,70 prom. neblaivumas (b. l. 25–27).

Iš 2024 m. liepos 19 d. neblaivumo nustatymo akto nustatyta, kad buvo nustatyti šie J. K. neblaivumo požymiai – iš burnos sklindantis alkoholio kvapas, nerišli kalba, nekoordinuoti judesiai. Įvertinus bendrą asmens būklę nustatyta, kad J. K. negali eiti tiesa linija – pėda po pėdos, negali stovėdamas pirštu pataikyti į nosies galą (b. l. 28).

Iš 2024 m. gegužės 19 d. pirkimo–pardavimo sutarties nustatyta, kad 2024 m. gegužės 19 d. J. K. iš T. G. (T. G.) už 500 Eur nusipirko automobilį „Opel Astra“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) (b. l. 69).

Iš Vilniaus apskrities vyriausiojo policijos komisariato Elektrėnų policijos komisariato Veiklos skyriaus vyresniosios tyrėjos 2024 m. liepos 22 d. tarnybinio pranešimo nustatyta, kad 2024 m. liepos 22 d. 12.30 val. telefonu buvo susisiekta su T. G., kuris pagal AB „Regitra“ duomenų bazės išrašą yra automobilio „Opel Astra“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), savininkas. Pokalbio metu T. G. nurodė, kad 2024 m. gegužės mėn. jis pagal pirkimo–pardavimo sutartį minimą automobilį pardavė už 500 Eur J. K., tačiau pastarasis užtruko, kol pateikė AB „Regitra“ reikiamus dokumentus, todėl pats T. G. negalėjo inicijuoti automobilio perregistravimo, tai jis padarė tik 2024 m. liepos 21 d., kuomet gavo automatinį pranešimą dėl automobilio perregistravimo. T. G. patvirtino, kad sandoris tarp jo ir J. K. įvyko, pastarajam jis automobilį pardavė už 500 Eur, šio automobilio savininkas yra J. K. (b. l. 44–45).

Dėl nusikalstamos veikos kvalifikavimo

Pagal BK 281¹ straipsnio 1 dalį atsako tas, kas vairavo motorinę transporto priemonę, traktorių ar savaeigę mašiną arba mokė praktinio vairavimo būdamas neblaivus, kai jam nustatytas 1,51 ir daugiau promilių neblaivumas <...>.

Teismas, įvertinęs byloje surinktų ir teisiamajame posėdyje sutrumpinto įrodymų tyrimo tvarka ištirtų duomenų, kuriuos pripažįsta įrodymais, visumą, sprendžia, kad kaltinamojo J. K. kaltė padarius nusikalstamą veiką, numatytą BK 281¹ straipsnio 1 dalyje, visiškai įrodyta.

Tiek ikiteisminio tyrimo metu, tiek bylos nagrinėjimo teisiamajame posėdyje metu kaltinamasis J. K. savo kaltę dėl jam inkriminuojamos nusikalstamos veikos padarymo pripažino visiškai, patvirtino jos padarymo aplinkybes, nurodytas kaltinime, t. y. kad jis, 2024 m. liepos 19 d. apie 19.49 val., Nemenčinės pl., Vilniuje, pažeisdamas Kelių eismo taisyklių 14 punkto reikalavimą, numatantį draudimą vairuoti transporto priemones neblaiviems asmenims, vairavo motorinę transporto priemonę – jam nuosavybės teise priklausantį automobilį „Opel Astra-GCaravan“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), būdamas neblaivus, kai policijos pareigūnai tikrinimo metu nustatė, kad etilo alkoholio koncentracija iškvėptame ore yra 3,50 prom. Kaltinamojo kaltę be jo parodymų patvirtina ir kiti byloje esantys įrodymai, o būtent – liudytojos E. A. parodymai, 2024 m. liepos 19 d. alkoholio kiekio matuoklio rodmenys, neblaivumo nustatymo aktas, kita bylos medžiaga. Atsižvelgiant į tai, kaltinamojo padaryta tyčinė nusikalstama veika teisingai kvalifikuota pagal BK 281¹ straipsnio 1 dalį.

Dėl atleidimo nuo baudžiamosios atsakomybės pagal laidavimą

Kaltinamasis J. K. prašo atleisti jį nuo baudžiamosios atsakomybės pagal laidavimą. Jo motina V. K. prašo perduoti kaltinamąjį jos atsakomybei pagal laidavimą.

BK 40 straipsnio 1 dalyje numatyta, kad asmuo, padaręs baudžiamąjį nusižengimą, neatsargų arba nesunkų ar apysunkį tyčinį nusikaltimą, teismo gali būti atleistas nuo baudžiamosios atsakomybės, jeigu yra asmens, kuris vertas teismo pasitikėjimo, prašymas perduoti kaltininką jo atsakomybei pagal laidavimą. Laidavimas gali būti paskirtas su užstatu arba be jo. Asmuo teismo gali būti atleistas nuo baudžiamosios atsakomybės pagal laidavimą, jeigu: 1) jis pirmą kartą padarė nusikalstamą veiką, 2) visiškai pripažino savo kaltę ir gailisi padaręs nusikalstamą veiką, 3) bent iš dalies atlygino ar pašalino padarytą žalą arba įsipareigojo ją atlyginti, jeigu ji buvo padaryta, ir 4) yra pagrindo manyti, kad jis visiškai atlygins ar pašalins padarytą žalą, laikysis įstatymų ir nedarys naujų nusikalstamų veikų (BK 40 straipsnio 2 dalis). Pažymėtina, kad tik esant išvardintų sąlygų visumai yra galimybė svarstyti asmens atleidimo nuo baudžiamosios atsakomybės pagal laidavimą klausimą.

Nagrinėjamoje byloje nustatyta, kad J. K. padarė nesunkų tyčinį nusikaltimą. Tiek ikiteisminio tyrimo metu, tiek teisme kaltinamasis savo kaltę pripažino, dėl savo veiksmų gailėjosi, juos vertino kritiškai, kas vertintina kaip jo atsakomybę lengvinanti aplinkybė (BK 59 straipsnio 1 dalies 2 punktas). J. K. atsakomybę sunkinančių aplinkybių nenustatyta.

J. K. padaryta nusikalstama veika jokių padarinių nesukėlė, byloje nėra duomenų apie jo veiksmais padarytą žalą, civilinis ieškinys nepareikštas, t. y. dėl nusikalstama veika padarytos žalos atlyginimo klausimų nekilo.

Kaltinamasis neteistas (b. l. 91–92), per paskutinius penkerius metus administracine tvarka nebaustas (b. l. 110), vykdo individualią veiklą (b. l. 87–88, Sodros duomenys), iš jo ir V. K. žodžių – dirba pagalbinius darbus statybose, (duomenys neskelbtini), gyvena su tėvais, byloje nėra duomenų apie kaltinamojo psichiatrinį ar priklausomybės ligų gydymą.

Nustatytos aplinkybės liudija, kad kaltinamajam nėra būdingas priešingas teisei elgesys. Nors kaltinamasis ankščiau praeityje (prieš 10 metų) buvo baustas administracine tvarka už transporto priemonės vairavimą neblaiviam (b. l. 108–109), tačiau paskirtus viešuosius darbus jis atliko, po to, iki nagrinėjamo įvykio, per 10 metų jokio teisės pažeidimo neįvykdė, kaip jau buvo nurodyta, dirba, gyvena su tėvais, palaiko su jais artimus ryšius, jiems padeda. Nurodytos aplinkybės leidžia teismui vertinti, kad kaltinamasis sugebės laikytis nustatytų draudimų ir įpareigojimų, nagrinėjamą nusikalstamą veiką įvykdė neapgalvotai, padaryta nusikalstama veika yra atsitiktinio pobūdžio. Kaltinamasis teisiamojo posėdžio metu akivaizdžiai pergyveno ir gailėjosi dėl padarytos nusikalstamos veikos. Teismas neturi pagrindo netikėti kaltinamojo atgaila. Atsižvelgus į išdėstytas aplinkybes spręstina, kad ateityje J. K. laikysis įstatymų ir nedarys naujų nusikalstamų veikų. Išdėstytų aplinkybių visuma patvirtina, kad kaltinamasis atitinka BK 40 straipsnio 2 dalyje nustatytas atleidimo nuo baudžiamosios atsakomybės pagal laidavimą sąlygas.

Pagal BK 40 straipsnio 3 dalį laiduotoju gali būti kaltininko tėvai, artimieji giminaičiai ar kiti teismo pasitikėjimo verti asmenys. Kaip minėta, byloje yra pateiktas V. K. prašymas perduoti J. K. jos atsakomybei pagal laidavimą.

Laiduotoja neteista, nebausta, dirba ir charakterizuojama teigiamai. Teisiamojo posėdžio metu V. K. parodė, kad sūnaus veiksmus vertina kritiškai, darys jam teigiamą įtaką, yra įsitikinusi, kad J. K. nedarys naujų nusikalstamų veikų. Šios aplinkybės leidžia laikyti V. K. teismo pasitikėjimo vertu asmeniu, galinčiu daryti teigiamą įtaką kaltinamajam.

Dėl išdėstytų motyvų kaltinamasis, esant visoms BK 40 straipsnyje numatytoms sąlygoms, atleistinas nuo baudžiamosios atsakomybės pagal laidavimą. Įvertinus teigiamus kaltinamąjį apibūdinančius duomenis, asmenines laiduotojos savybes, taip pat tai, kad kaltinamasis ne tik vairavo transporto priemonę būdamas neblaivus, bet ir neturėdamas tokios teisės, kartu vežė du keleivius, be to, ankščiau praeityje (prieš 10 metų) buvo baustas administracine tvarka už transporto priemonės vairavimą neblaiviam (b. l. 108–109), laidavimas skirtinas be užstato dvejų metų terminui.

Atleidus kaltinamąjį nuo baudžiamosios atsakomybės BK 40 straipsnio pagrindu, baudžiamoji byla kaltinamojo atžvilgiu nutrauktina, nepažeidžiant įstatyme įteisinto teisingumo principo (BK 40 straipsnio 1–4 dalys, BPK 303 straipsnio 4 dalis).

Dėl baudžiamojo poveikio priemonių taikymo

Nagrinėjamu atveju kaltinamajam taikytina baudžiamojo poveikio priemonė – uždraudimas naudotis specialia teise vairuoti kelių transporto priemones (BK 68 straipsnis). Atsižvelgtina į tai, kad J. K. vairavo automobilį būdamas neblaivus, kai jam nustatytas sunkus girtumo laipsnis, neturėdamas teisės vairuoti transporto priemones, kartu vežė du keleivius, vairavo automobilį aiškiai suprasdamas, kad yra neblaivus, nes alkoholio pavartojo prieš pat pradėdamas jį vairuoti, kaltinamojo neblaivumo patikrinimo metu jo girtumo laipsnis sparčiai didėjo, neblaivumo nustatymo akte buvo nustatyti jo neblaivumo požymiai – iš burnos sklindantis alkoholio kvapas, nerišli kalba, nekoordinuoti veiksmai, o įvertinus jo bendrą būklę, nustatyta, kad eiti tiesia linija – pėda po pėdos ir stovėdamas pirštu pataikyti į nosies galą jis negali, taigi, tik dėl laimingo atsitiktinumo buvo išvengta sunkių padarinių. Tačiau kartu atsižvelgtina į tai, kad kaltinamasis pastaruoju metu nėra padaręs kitų teisės pažeidimų, susijusių su girtavimu, savo kaltę pripažįsta, nuoširdžiai gailisi. Įvertinus išdėstytas aplinkybes, kaltinamajam nustatytinas dvejų su puse metų draudimo naudotis specialiąja teise terminas, skaičiuotinas nuo 2024 m. liepos 23 d. (b. l. 62–65).

Toliau pasisakytina, kad pagal BK 67 straipsnio 2 dalį pilnamečiam asmeniui, atleistam nuo baudžiamosios atsakomybės BK VI skyriuje numatytais pagrindais (taigi, ir atleistam nuo baudžiamosios atsakomybės pagal laidavimą), gali būti skiriama ir baudžiamojo poveikio priemonė – turto konfiskavimas. Iš šioje normoje pateikto teisinio reguliavimo bei atleidimo nuo baudžiamosios atsakomybės instituto paskirties išplaukia, kad baudžiamojo poveikio priemonių taikymo ir jų pasirinkimo klausimas paliekamas teismo nuožiūrai. Tačiau tai, kad toks asmuo atleidžiamas nuo baudžiamosios atsakomybės pagal laidavimą, savaime nereiškia, jog išnyksta pagrindas taikyti minėtą baudžiamojo poveikio priemonę. Teisingumo ir teisinės valstybės principai reikalauja visapusiškos įstatymais ginamų vertybių (pvz., žmogaus gyvybės, sveikatos, nuosavybės) apsaugos, taip pat teisingo atsako į daromus teisės pažeidimus (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-111-222/2019).

Siekiant, kad asmens atleidimas nuo baudžiamosios atsakomybės pagal laidavimą atitiktų šio instituto paskirtį, neprieštarautų teisingumo, protingumo, proporcingumo reikalavimams, asmeniui, taikant šį institutą, svarbu tinkamai parinkti baudžiamojo poveikio priemones (jei tai yra būtina). Taigi, net ir pripažinus, kad asmeniui iš esmės gali būti taikomas BK 40 straipsnyje nustatytas atleidimo nuo baudžiamosios atsakomybės pagrindas, šio straipsnio netinkamą taikymą gali lemti ir tai, jog kaltininką atleidus nuo baudžiamosios atsakomybės pagal laidavimą, yra apskritai neskiriamos baudžiamojo poveikio priemonės ar skiriamos tokios, kurios neatitinka padarytos nusikalstamos veikos pobūdžio, pavojingumo ir todėl yra neteisingos (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-164-895/2018). Lietuvos Aukščiausiojo Teismo praktikoje ne kartą yra pažymėta, kad kaltininko asmenybę apibūdinančios aplinkybės yra pagrindas atleisti kaltininką nuo baudžiamosios atsakomybės pagal laidavimą, tačiau jos savaime, nesant jokių išskirtinių aplinkybių, kurių pagrindu būtų galima konstatuoti baudžiamojo poveikio priemonę – automobilio konfiskavimą esant akivaizdžiai neproporcingą ir neteisingą, nesudaro galimybės neskirti automobilio konfiskavimo (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-218-648/2018, 2K-14-511/2018, 2K-114-1073/2018, 2K-201-303/2022).

Nagrinėjamu atveju nustatyta, kad J. K. kaltinime nurodytomis aplinkybėmis vairavo jam asmeninės nuosavybės teise priklausančią transporto priemonę – automobilį „Opel Astra“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) (b. l. 68, 69). Šiuo konkrečiu atveju nėra pagrindo teigti, kad kaltinamojo atžvilgiu BK 72 straipsnio nuostatų taikymas būtų išimtinai neproporcingas. J. K. vairavo automobilį būdamas sunkaus neblaivumo laipsnio, neturėdamas teisės vairuoti transporto priemones, aiškiai suprasdamas, kad yra neblaivus, nes alkoholio pavartojo prieš pat pradėdamas jį vairuoti. J. K. ne tik padarė vieną šiurkščiausių Kelių eismo taisyklių pažeidimų, galėjusių sukelti negrįžtamas pasekmes, tačiau tokių pasekmių buvo išvengta tik dėl palankiai susiklosčiusių aplinkybių. Nagrinėjamu aspektu pažymėtina ir tai, kad J. K. aptariamą transporto priemonę įsigijo už 500 Eur (b. l. 69), o VšĮ „Emprekis“ duomenimis, vidutinė 2004 m. gamybos automobilio „Opel Astra Caravan DTI“ vertė su PVM yra 1320 Eur (b. l. 70). Taigi, vairuoto automobilio vertė nelaikytina didele. Atsižvelgęs į prieš tai nurodytas aplinkybes, teismas sprendžia, kad kaltinamojo J. K. atžvilgiu taikytinos BK 72 straipsnio nuostatos ir jam skirtina baudžiamojo poveikio priemonė – automobilio „Opel Astra“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), konfiskavimas.

Dėl kitų klausimų

Kaltinamajam ikiteisminio tyrimo metu 2024 m. liepos 23 d. paskirtos kardomosios priemonės – rašytinis pasižadėjimas neišvykti (b. l. 58–61) ir specialiosios teisės sustabdymas (b. l. 62–65), paliktinos galioti iki teismo nuosprendžio įsiteisėjimo dienos, teismo nuosprendžiui įsiteisėjus, panaikintinos.

Ikiteisminio tyrimo metu Vilniaus apygardos prokuratūros Vilniaus apylinkės prokuratūros 2‑ojo skyriaus prokurorės 2024 m. liepos 22 d. nutarimu paskirtas laikinas nuosavybės teisės apribojimas automobiliui „Opel Astra“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) (b. l. 71–73), paliktinas galioti iki teismo nuosprendžio įvykdymo turto konfiskavimo dalyje dienos.

Civilinis ieškinys nepareikštas, proceso išlaidų ir daiktų, turinčių reikšmės nusikalstamai veikai tirti ir nagrinėti, nėra.

Rezoliucinė dalis

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 301–305, 307 straipsniais,

nusprendžia:

J. K. (J. K.), asmens kodas (duomenys neskelbtini), padariusį nusikalstamą veiką, numatytą Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 281¹ straipsnio 1 dalyje, vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 40 straipsniu, atleisti nuo baudžiamosios atsakomybės pagal laidavimą, perduodant jį laiduotojos V. K., asmens kodas (duomenys neskelbtini), atsakomybei be užstato, nustatant 2 (dvejų) metų laidavimo terminą, ir baudžiamąją bylą jo atžvilgiu nutraukti.

Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 68 straipsniu, paskirti J. K. baudžiamojo poveikio priemonę – uždrausti naudotis teise vairuoti kelių transporto priemones 2 (dvejus) metus 6 (šešis) mėnesius, šį terminą skaičiuojant nuo 2024 m. liepos 23 d. ir apie tai informuojant akcinę bendrovę „Regitra“.

Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 72 straipsniu, paskirti J. K. baudžiamojo poveikio priemonę – automobilio „Opel Astra“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), konfiskavimą.

J. K. paskirtas kardomąsias priemones – rašytinį pasižadėjimą neišvykti ir specialiosios teisės sustabdymą, palikti galioti iki teismo nuosprendžio įsiteisėjimo dienos, teismo nuosprendžiui įsiteisėjus, panaikinti.

Laikiną nuosavybės teisės apribojimą automobiliui „Opel Astra“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), palikti galioti iki teismo nuosprendžio įvykdymo turto konfiskavimo dalyje dienos.

Nuosprendis per dvidešimt dienų nuo jo paskelbimo dienos gali būti skundžiamas Vilniaus apygardos teismui, apeliacinį skundą paduodant per Vilniaus miesto apylinkės teismą.

1) jeigu laidavimo metu jis padarys naują baudžiamąjį nusižengimą ar neatsargų nusikaltimą, sprendimas dėl atleidimo nuo baudžiamosios atsakomybės gali būti panaikintas ir tokiu atveju bus sprendžiama dėl jo baudžiamosios atsakomybės už visas padarytas nusikalstamas veikas, taip pat išaiškinti, kad jeigu laidavimo metu jis padarys naują tyčinį nusikaltimą, ankstesnis sprendimas atleisti jį nuo baudžiamosios atsakomybės nustos galioti ir bus sprendžiama dėl jo baudžiamosios atsakomybės už visas padarytas nusikalstamas veikas;

2) asmuo, kuris vengia įvykdyti jam paskirtą baudžiamojo poveikio priemonę (išskyrus turto konfiskavimą), atsako pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 243 straipsnį.

Išaiškinti V. K., kad ji, būdama laiduotoja, turi teisę atsisakyti nuo laidavimo. Tokiu atveju, atsižvelgus į laidavimo atsisakymo priežastis, bus sprendžiama dėl asmens baudžiamosios atsakomybės už padarytas nusikalstamas veikas, kito laiduotojo paskyrimo ar asmens atleidimo nuo baudžiamosios atsakomybės.