Klaipėdos apygardos teismo nutartis

Klaipėdos apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėja Erika Misiūnienė, apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjusi pareiškėjos R. G. atskirąjį skundą dėl Šilutės rajono apylinkės teismo 2016 m. liepos 5 d. nutarties civilinėje byloje pagal pareiškėjos R. G. skundą suinteresuotiems asmenims V. G., AB SEB bankui, antstolei A. P. dėl antstolės veiksmų,

Aprašomoji dalis

nustatė:

pareiškėja prašė nepranešant dalyvaujantiems asmenims taikyti laikinąsias apsaugos priemones ir sustabdyti antstolės A. P. vykdomąją bylą ir atliekamą išieškojimą iš pareiškėjos R. G. ir V. G. turto (gyvenamojo namo, garažo, ūkinio pastato, šiltnamio, žemės sklypo, esančių (duomenys neskelbtini), uždraudžiant antstolei A. P. surašyti turto pardavimo iš varžytinių aktą. Nurodė, kad antstolė turtą pardavė už mažesnę kainą nei numatytą kaina įstatymuose bei turto vertinimo akte.Antstolė A. P. pateikė atsiliepimą į pareiškėjos prašymą, juo su prašymu nesutiko. Nurodė, kad paminėtas turtas buvo 2015-07-28 perkainuotas antstolio patvarkymu, su kuriuo buvo supažindinti ir pareiškėjai, todėl antrose pakartotinėse varžytinėse turto vertė buvo nustatyta 60 procentų nuo antro įkainavimo vertės, o ne nuo pirminės įkainavimo vertės. Nurodė, kad analogiškas prašymas buvo pareiškėjos pateiktas ir 2016-06-23, jis teismo 2016-06-27 nutartimi buvo atmestas, todėl pareiškėjai piktnaudžiauja savo procesinėmis teisėmis, siekdami vilkinti vykdymo procesą. Prašė pareiškėjams skirti baudą.Šilutės rajono apylinkės teismas 2016-07-05 nutartimi pareiškėjos R. G. prašymą dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo atmetė. Teismas sprendė, kad neturi pagrindo priimti motyvuotos nutarties, kuria galėtų taikyti laikinąsias apsaugos priemones, nes pareiškėjos prašymas nėra pagrįstas. Teismas konstatavo, kad pareiškėjos nurodytos aplinkybės dėl parduoto turto vertės neatitinka vykdomojoje byloje nustatytų aplinkybių. Anot pirmosios instancijos teismo, pareiškėja savo prašymu siekia vilkinti vykdymo procesą. Pažymėjo, kad analogiškus motyvus pareiškėja pateikė ir savo 2016-06-23 pateiktame teismui prašyme dėl laikinųjų apsaugos priemonių, tačiau teismas 2016-06-27 nutartimi minėtą prašymą atmetė. Jokių naujų motyvų, reikšmingų šiai bylai, o būtent klausime dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo, pareiškėja nepateikė. Nurodė, kad antstolės prašymas dėl baudos skyrimo pareiškėjai bus nagrinėjamas analizuojant pareiškėjos skundą dėl antstolio veiksmų, nes teismas neturi pagrindo nagrinėjant klausimus dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo, pasisakyti ir dėl skundo esmės.Pareiškėja pateikė teismui atskirąjį skundą, juo prašo panaikinti Šilutės rajono apylinkės teismo 2016-07-05 nutartį ir išspręsti klausimą iš esmės – tenkinti prašymą taikyti laikinąsias apsaugos priemones visa apimtimi. Teigia, kad:teismas, spręsdamas laikinųjų apsaugos priemonių taikymo klausimą, pasisakė dėl skundo dėl antstolės veiksmų esmės. To daryti neturėjo teisinio pagrindo.netaikius laikinųjų apsaugos priemonių, pareiškėjos parduotas turtas gali būti perleistas tretiesiems asmenims, kas, skundo dėl antstolės veiksmų tenkinimo atveju, apsunkins turto grąžinimą teisėtam savininkui.Teismas 2016-06-27 nutartimi atmetė visai kitą pareiškėjos prašymą dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo.Suinteresuotas asmuo AB SEB bankas pateikė atsiliepimą į pareiškėjos atskirąjį skundą, juo su skundu nesutinka, prašo atmesti. Nurodo, kad pirmosios instancijos teismas, spręsdamas klausimą dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo, pagrįstai vertino skunde dėl antstolės veiksmų nurodytas aplinkybes. Pažymi, kad vykdymo veiksmų sustabdymas pažeidžia suinteresuoto asmens interesus, užkerta kelią kuo greičiau ir realiai įvykdyti vykdomąjį dokumentą. Atsižvelgdamas į skundo reikalavimų tapatumą su skundu kitoje civilinėje byloje Nr. 2YT-1968-299/2016, mano, kad yra visos sąlygos prašymo palikimui nenagrinėtu, nes prašymas pripažinti varžytines negaliojančiomis buvo pareikštas ir nurodomoje byloje, kas suteikia pagrindo abejoti iš esmės laikinųjų apsaugos priemonių taikymo galimybei šioje civilinėje byloje.

Motyvuojamoji dalis

Atskirasis skundas netenkintinas.

Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro atskirojo skundo faktinis ir teisinis pagrindas bei absoliučių sprendimo (nutarties) negaliojimo pagrindų patikrinimas (LR CPK 320 straipsnio 1 dalis). Apeliacinės instancijos teismas tikrina teismo nutarties apskųstos dalies teisėtumą ir pagrįstumą ir analizuoja atskirajame skunde nurodytus argumentus, išskyrus įstatyme numatytas išimtis. Absoliučių nutarties negaliojimo pagrindų nagrinėjamoje byloje apeliacinės instancijos teismas nenustatė (LR CPK 329 straipsnis).CPK 144 str. 1 d. įtvirtinta bendroji proceso teisės norma, kuri numato, jog nustačius, kad ieškinys yra tikėtinai pagrįstas, yra sprendžiama dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo poreikio, kurį nulemia realios grėsmės būsimo teismo sprendimo įvykdymui egzistavimas.Vadinasi, teismas, spręsdamas procesinį laikinųjų apsaugos priemonių taikymo klausimą, visų pirma turi preliminariai įvertinti pareikštus reikalavimus ir pateiktus įrodymus. Tokio vertinimo tikslas – teismo įsitikinimas, ar išnagrinėjus bylą iš esmės, galėtų būti priimtas ieškovui palankus teismo sprendimas. Teismui atlikus ieškovės pareikštų reikalavimų bei pateiktų įrodymų preliminarų vertinimą ir nusprendus, kad yra pagrįstų abejonių, jog ieškovui palankus teismo sprendimas galės būti priimtas, laikinųjų apsaugos priemonių taikymas negalimas.Teismų praktikoje yra formuojama nuostata, jog pagrįstos abejonės dėl ieškovui palankaus sprendimo priėmimo yra ir tada, kai dėl ginčo esmės yra priimtas ieškovui nepalankus teismo sprendimas, nepriklausomai nuo to, kad jis yra priimtas po teismo nutarties dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo ir (ar) yra neįsiteisėjęs (Lietuvos apeliacinio tesimo 2014-01-23 nutartis c. b. Nr. 2-222/2014, 2013-09-19 nutartis c. b Nr. 2-2232/2013).Nustatyta, kad Šilutės rajono apylinkės teismas 2016-10-05 nutartimi atmetė pareiškėjos R. G. skundą dėl antstolės A. P. veiksmų. Minėtas procesinis sprendimas nėra įsiteisėjęs, dėl jo yra paduotas apeliacinis skundas. Tačiau ši nustatyta faktinė aplinkybė pagal anksčiau nurodytą teismų praktiką sudaro prielaidas konstatuoti, jog egzistuoja pagrįstos abejonės dėl galimai pareiškėjai palankaus teismo sprendimo priėmimo minėtoje byloje. Taigi nesant aktualios pirminės laikinųjų apsaugos priemonių taikymui būtinos sąlygos, įtvirtintos CPK 144 str. 1 d., t. y. teismui nutartimi nustačius, kad pareiškėjos skundas dėl antstolės veiksmų yra nepagrįstas, nėra pagrindo taikyti pareiškėjos prašomą laikinąją apsaugos priemonę.Esant tokiai situacijai pareiškėjos prašymas dėl laikinosios apsaugos priemonės taikymo atmestinas dėl skundo preliminaraus nepagrįstumo.Šiuo pagrindu atmetus pareiškėjos prašymą dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo, kiti atskirojo skundo argumentai tampa nebereikšmingi, todėl dėl jų nepasisakytina.Vadovaudamasis tuo, kas išdėstyta, apeliacinės instancijos teismas konstatuoja, kad pirmosios instancijos teismas iš esmės priėmė teisėtą ir pagrįstą nutartį, kurią atskirojo skundo argumentais keisti ar naikinti nėra teisinio pagrindo, todėl ji paliktina nepakeista (CPK 337 str. 1 d. 1 p.).

Rezoliucinė dalis

Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 336–339 straipsniais, apeliacinės instancijos teismas

nutaria:

Šilutės rajono apylinkės teismo 2016 m. liepos 5 d. nutartį palikti nepakeistą.