- Teismas
- Vilniaus miesto apylinkės teismas
- Dokumentas
- Nuosprendis
- Data
- 2019-04-04
- Bylos Nr.
- 1-740-1011/2019
- Teisminio proceso Nr.
- 1-02-2-00662-2017-9
- Bylos rūšis
- baudžiamoji byla
- Teisėjas
- Linas Dūdys
- Kaltinamasis
- J. K.
- Nukentėjusysis
- A. O., I. Š.
- Advokatai
- Vytenis Dziegoratis
viešame teisiamajame posėdyje išnagrinėjo baudžiamąją bylą, kurioje
J. K., a. k. (duomenys neskelbtini), gim. (duomenys neskelbtini) Vilniuje, Lietuvos Respublikos pilietė, lenkė, profesinio išsilavinimo, ištekėjusi, nedirbanti, esanti vaiko priežiūros atostogose, gyv. (duomenys neskelbtini), neteista,
kaltinama nusikalstamos veikos, numatytos baudžiamojo kodekso (toliau – ir BK) 236 str. 1 d., padarymu.
Aprašomoji dalis
nustatė:
Šalies argumentai
2017-05-16 įstaigai, turinčiai teisę pradėti baudžiamąjį persekiojimą – Vilniaus apygardos prokuratūros Vilniaus apylinkės prokuratūrai, Rinktinės g. 7, Vilniuje, paštu pateikė melagingą skundą dėl ikiteisminio tyrimo pradėjimo, kuriame nurodė, kad jai nežinomu laiku ir vietoje, galimai Vilniaus mieste, galimai A. O. suklastojo 2012-04-15 paprastąjį neprotestuotiną vekselį, pagal kurį ji (J. K.) įsipareigoja sumokėti I. Š. 48 853,61 Lt (14 166,80 Eur) sumą, ir du kartus už ją (J. K.) pasirašė;
tęsdama savo nusikalstamą veiką, pagal jos skundą pradėtoje ikiteisminiame tyrimo medžiagoje Nr. 01-1-27635-17 apklausiama kaip nukentėjusioji Vilniaus apskrities vyriausiojo policijos komisariato Vilniaus miesto pirmojo policijos komisariato tarnybinėse patalpose, Žirmūnų g. 139A, Vilniuje, įspėta dėl baudžiamosios atsakomybės už žinomai melagingų parodymų davimą pagal BK 235 straipsnį, 2017-06-09 nuo 18.53 val. iki 19.48 val., bei 2018-05-07 nuo 19 val. iki 19.58 val. davė melagingus parodymus apie tai, kad 2012-04-15 paprastojo vekselio 48 853,61 Lt sumai ji (J. K.) nepasirašė, mano, kad tai padarė A. O..
Tokiais veiksmais J. K. padarė BK 236 str. 1 d. numatytą nusikaltimą.
Kaltinamoji J. K. teismo posėdyje kalta neprisipažino ir parodė, kad tuo metu, kai buvo galimai pasirašytas vekselis, jos Lietuvoje nebuvo – ji buvo išvykus dirbti į Didžiąją Britaniją nuo 2012-02-19 iki 2012-05-25. Iš Vilniaus skrido tiesioginiu skrydžiu bendrovės Wizzair reisu (į Lietuvą grįžo taip pat Wizzair reisu). Gegužės mėn. buvo atvykusi į vaiko komuniją. Tame tarpe daugiau nebuvo parvykusi. Ankščiau ji dirbo pas A. O. – anot jos, jis ne kartą buvo ją „pakišęs“ darbe. Kaltinamoji nurodė, kad įmonėje formaliai buvo direktore, bet realiai atlikinėjo vadybininkės pareigas, nes visus dokumentus ir visą veiklą tvarkė A. O. Jokios prieigos prie finansinių (reikalų) ji neturėjo, buvo tik vadybininkė – ieškojo mašinos, krovinių. Taip pat ji pasirašinėjo dokumentus – parašydavo vardą, pavardę ir parašą). Dokumentų ji neperžiūrinėdavo. Ji sutiko būti formalia direktore, nes pasitikėjo A. O. (jau tada tarp jų buvo artimesni santykiai). I. Š. buvo įmonės akcininkė. Kaltinamoji nurodė nežinojus ar A. O. buvo išsituokęs, bet jis gyveno su žmona. I. Š. matė kelis kartus, kai ši buvo atėjusi į ofisą, draugės nebuvo. Bendravo tik su A. O., ne su jo žmona. Įmonė buvo prasiskolinusi ir ją kaip direktorę atvažiavę žmonės gąsdino, kad reikia sumokėti. Vėliau prasidėjo teismai, apklausos. Buvo apklausiama kaip spec. liudytoja dėl įmonės UAB „T.“ įsiskolinimų (kaltinamasis buvo A. O.). Ji nežinojo apie įmonės įsiskolinimą – niekas nesakė, kai klausdavo ar buvo apmokėtos sąskaitos, gaudavo atsakymą, kad taip. Ji neturėjo prieigos prie el. bankininkystės. Įmonėje jokių skolų asmeniškai neturėjusi – gaudavo atlyginimą ir viskas. Anot kaltinamosios atlyginimas buvo įvairus, nuo padaryto skirtumo gaudavo procentą (iki 800 Lt). Kaltinamoji nurodė, kad su A. O. turėjusi intymius santykius. Kai įmonė buvo prasiskolinusi ir jai niekas nemokėjo atlyginimo, ji nutraukė santykius su juo (jie nesusipyko, ji ant jo nepyko, tačiau mano, kad jis gali pykti, nes ji nesutiko tapti jo žmona), 2011 m. baigė dirbti ir 2012 m. išvažiavo į Angliją. Jis ne kartą jai nutraukus santykius buvo atėjęs į jos tėvų namus ir jos tėvams bei jai grasino, kad sužlugdys. Anot jos, šiuo metu jis tai ir daro.
Kaltinamoji nurodė, kad 2012-04-15 vekselio nepasirašinėjo. Pripažino, kad vieną kartą 2011 m. pradžioje tikrai buvo pasiskolinus pinigų, dar kai gyveno su pirmu vyru. Tas vekselis taip pat buvo pasirašytas A. O. žmonos. Kadangi skolinosi pirmą kartą ir su vekseliais susidūrė pirmą kartą, nežinojo, kas turi būti jame parašyta. Suma buvo virš 10 000 Lt, grąžino viską pilnai A. O. (dalį grynais, dalį išskaičiuodavo iš jos vyro atlyginimo, nes jis dirbo vairuotoju įmonėje). Vekselio atgal negavo. Pinigus skolinosi, nes jai su vyru reikėjo remontui. Kad kitas vekselis pasirašytas sužinojo po skyrybų su pirmu vyru (išsiskyrė 2012 m. rugsėjo mėn.). 2014 m. (tiksliai datos neprisimena) ji gavo laišką, kad turi išieškoti bendrą 48 000 Lt skolą (skyrybų byloje dalinantis turtą I. Š. pateikė pretenziją būti priskirta kaip trečiasis asmuo su savarankiškais reikalavimais dėl skolos). Ji nežinojo už ką ši skola buvo. Jie tada rašė laiškus į teismą dėl tos skolos, todėl iš jos ir vyro nepriskyrė bendrai priskaičiuoti skolą. Ji galvojo, kad teismui patenkinus jų prašymą tuo viskas ir baigėsi, bet išaiškėjo, kad ne. Dėl skolos ėmėsi veiksmų, kai areštavo sąskaitas 2017 m. balandžio mėn. Iki to laiko nebendravo su antstoliu, tačiau tada paskambino paklausti dėl ko ir iš kur ta skola, nes buvo areštuota virš 15 000 Lt. Su aptariamu vekseliu J. K. susipažino, kai ją iškvietė į apklausą. Nesutinka su pateikta išvada dėl rašysenos, abejoja, kad gerai buvo ištirta. Kaltinamoji mano, kad I. Š. palaiko savo vyrą, dėl to galėjo apkalbinėti ją ir meluoti. Nurodė, kad civilinis procesas dėl aptariamos skolos baigtas – buvo pripažinta, kad kaltinamajai reikia sumokėti skolą, tačiau ji jos nėra sumokėjus. Kaltinamoji paaiškino, kad jos ankstesnė pavardė iki 2016 m. buvo Č., dar anksčiau turėjo M. pavardę.
Nukentėjusioji I. Š. teismo posėdyje parodė, jog dirbdama įmonėje pas savo buvusį vyrą A. O. buvo vadybininkė. Įmonės akcininkė nebuvo, tik „ant popieriaus“ skaitėsi kaip akcininkė. Ji ieškojo prekių, krovinio – dar tuo laiku J. Č. nebuvo. Tiksliai nepamena, bet jai atrodo, 2009 m. ji atėjo į darbą, kai nukentėjusi buvo išėjusi į dekretą (dekrete buvo iki 2010 m.). Nuo 2009 m. I. Š. ją pažįsta. Susipažino, kai ateidavo pas vyrą į darbą, po truputį ėmė daugiau bendrauti, susidraugavo. Anot nukentėjusiosios, J. K. pirmąjį vekselį pasirašė 2010 m., gal 2011 m. daugiau nei 10 000 Lt sumai. Pinigų iš pradžių prašė pas A., tačiau A. pasakė, kad tuo momentu nukentėjusi buvo pardavus butą (turėjo pinigų). Ji, A. O. ir J. K. susitiko (duomenys neskelbtini) prie sporto klubo „I.“, pasirašė kompiuteriu spausdintą vekselį ir I. Š. perdavė kaltinamajai pinigus grynais. J. K. atidavė 6 500 Lt (dalimis) grynais ir liko 3 500 Lt grąžinti. Po metų ji paprašė, kai jie buvo pas ją svečiuose gimtadienyje ir Naujųjų metų šventėje kartu su vyru. Apie jų santykius ji sužinojo tik vėliau iš laiškų, bet mano, kad tuo metu jie jau buvo artimi. 2012 m. pavasarį J. K. paprašė dar pinigų iš nukentėjusiosios, nes norėjo kurti verslą, susijusį su kosmetika ar su rūbais. J. K. žinojo, kad A. gali padėti, nes ne kartą jau buvo padėjęs. Tuo metu ji dar dirbo vyro įmonėje. Antrąjį vekselį 48 000 Lt sumai (į sumą įėjo ir pirmuoju vekseliu nesumokėta dalis) jie trise pasirašė pas J. K. namie (duomenys neskelbtini). Paruoštą vekselio formą, kurią paruošė A., pas kaltinamąją atsivežė ji (I. Š.). Rankraštinius įrašus pildė J. Ji vekselyje įrašus padarė iš karto. Nepamena kas nurodė vekselio įrašo dėl jo apmokėjimo datą. I. Š. turėjo pinigų, nes pardavė senelio paliktą butą už apytikriai 120 000 Lt. Pinigus (45 000 Lt) perdavė grynais – litais ir doleriais (neatsimena kokios sumos buvo tomis kupiūromis paduotos). Sumas paskaičiavo pagal kursą. Pinigus turėjo namie, iš banko neėmė (dolerius jai atsiuntė mama iš Izraelio). Pinigus skaičiavo nukentėjusioji, J. irgi perskaičiavo. I. Š. parodžius vekselį, esantį byloje, nukentėjusioji patvirtino, kad tai tas pats dokumentas ir jame data nurodyta teisingai. Paaiškino kad ji su kaltinamąja gerai sutarė, todėl ja pasitikėjo. J. K. žadėjo atiduoti skolą iš karto įsigijus prekių, tačiau tikslios datos nenurodė; vėliau su nukentėjusiąja neatsiskaitė, nors skambino po maždaug pusės metų, žadėjo atsiskaityti. Dėl skolos A. O. važinėjo pas jos tėvus ir šnekėjo, ji (I. Š.) irgi skambino jos mamai. Negrąžinus skolos, po kurio laiko kaltinamajai pradėjo skambinti kiekvieną dieną, tačiau ši nekėlė ragelio, susitikti irgi nenorėjo, kol galiausiai išvyko į Angliją trims metams. Apie tai sužinojo iš A. O., nes su J. K. nebebendravo. Tuo metu ji (I. Š.) jau su vyru nebegyveno. Aiškino, kad su vyru pykosi dėl paskolintų pinigų, skolą prisiteisė civiline tvarka, antstoliui Vekselį antstoliui pateikė prieš 3 metus. Šią skolą priteisė civiline tvarka. Anot jos, konflikto tarp A. O. ir J. K. nebuvo, tačiau ji nėra dėl to įsitikinus.
Nukentėjusysis A. O. teismo posėdyje parodė, jog J. K. jo įmonėje dirbo nuo 2007 iki 2009 m. spalio mėn. Įmonė užsiėminėjo tarptautiniais gabenimais. Intymūs santykiai tarp jų prasidėjo po pusės metų, kai ji įsidarbino, nutrūko 2009 m. Artimesni santykiai nutrūko abiejų iniciatyva, tačiau jokių pykčių, nuoskaudų vienas kito atžvilgiu neturėjo. J. K. buvęs vyras įsidarbino į kitą įmonę. 2009 m. ji prašė paskolinti pinigų, kad padarytų remontą. Nukentėjusysis atsakė, kad pinigų neturi (įmonė turėjo įsiskolinimų krizės metu), tačiau pinigų galima būtų pasiskolinti pas I. Š., kuri nesenai buvo pardavusi butą ir turėjo tam tikrą sumą pinigų. J. K. paprašė pakalbėti su žmona (anot jo, jie jau buvo išsiskyrę nuo 2008 m., tuo metu jau nebegyveno kartu, bet ryšius palaikė). Jis pakalbėjo su žmona, ji sutiko, nes jis planavo grįžti atgal į šeimą. Sutikus duoti pinigų paprašė padaryti vekselį dėl juridiškumo. A. O. paprašė juristų vekselio formos, kurie jam ją atsiuntė. Jis su I. Š. užpildė ją ir kartu trise (duomenys neskelbtini) susitiko ir perskaičiavę pinigus pasirašė vekselį ir išvažiavo. Už šią skolą atsiskaitymai vykdavo gana sudėtingai – žmogus neturėjo pinigų, todėl mokėdavo dalimis I. Š. Kiek žinoma nukentėjusiajam, pagal pirmą vekselį skola nebuvo grąžinta – buvo likę apie 3000 Lt. Per tą laikotarpį J. K. I. Š. paprašė dar kartą paskolinti papildomai pinigų verslui. Apie tai jis sužinojo iš I., nes ji jam paskambinus pasakė (vėliau paklausus apie tai, nukentėjusysis pasakė neprisimenąs, kas jam pranešė apie paskolos prašymą). Antra paskola buvo suteikta. Nukentėjusysis paruošė vekselį tą pačią dieną, kai jis buvo pasirašytas. Vekselį jam atsiuntė juristo padėjėjas. Jis pildė vekselį, nes turėjo kompiuterį ir spausdino. Jis buvo suskaičiavęs pinigų sumą pagal banko konvertuojamą valiutą – dolerių kaina litais ir eurais (jis mano, kad pinigai duoti litais, eurais ir doleriais, bet nėra tuo tikras). Suma su centais, nes buvo sudėliota iš skirtingų valiutų. Sumą iš anksto apskaičiavo pagal I. Š. nurodytas sumas. Vekselį paruošė (duomenys neskelbtini), ten ir atspausdino. I. Š. paprašė, kad A. O. nuvežtų ją su pinigais pas J. į (duomenys neskelbtini). Jiedu kartu užėjo, J. perskaitė vekselį. Perskaičiuota pinigų sumą atitiko, todėl J. K. pasirašė grąžinimo datą, nes ji minėjo, kad ši suma reikalinga drabužių verslui. Pacitavus vekselį, A. O. paaiškino, kad užrašas jame nurodo, kad paskolinta suma turi būti grąžinama iki nurodytos datos. Jam tokį įrašą parašyti nurodė juristas. Anot jo, pati J. nurodė tą datą (vėliau nurodė, kad neprisimena, kas padarė rankraštinį įrašą). Toks trumpas skolos atidavimo terminas jo kaip verslininko nenustebino. Taip pat, jis nurodė jautęs abejingumą, nes tai buvo ne jo pinigai, buvusi žmona sutiko duoti pinigus, o jis buvo kaip tarpininkas atvežti, atspausdinti dokumentą. A. O. nurodė žinąs, kad pasirašius vekselį J. K. išvažiavo tą dieną ar kitą dieną į Angliją (tai sužinojau iš jos mamos). Šis išvykimas jam įtarimų nesukėlė, nes anot jo, žmogus gavęs tokią pinigų sumą tikrai turėjo kažką daryti. A. O. su kaltinamosios tėvais bendravo iki 2014 m., dėl to I. Š. prašė padėti surasti J. Su J. K. paskutinį kartą kontaktavo gyvai 2014 m., kai J. K. mama sakė, kad konkrečią dieną ji atvyks iš Anglijos ir galima bus pakalbėti.
Ikiteisminio tyrimo metu įtariamąja apklausta J. K. parodė, kad įtarimo esmę supranta, kaltės nepripažįsta. Galvos traumų, psichikos sutrikimų, priklausomybių neturi. 2012-04-15 vekselio 14 166,8 Eur (48 853,61 Lt) sumai nepasirašinėjo, tai padarė A. O., buvęs jos darbdavys, jai nežinomu laiku ir vietoje. J. K. žino, kad buvo atlikta rašysenos ekspertizė ir specialisto išvada buvo kategoriška, tačiau ji su eksperto išvada nesutinka, minėto vekselio nepasirašinėjo. Jos manymu A. O. tokiu būdu jai keršija, kadangi norėjo, kad ji būtų jo meilužė, tačiau ji to nenorėjo. Prašo remtis visa surinkta ir jos pateikta medžiaga, kuri yra ikiteisminiame tyrime Nr. 01-1-27635-17. Nori papildyti ir tyrimui pateikti elektroninių laiškų kopijas, ten yra pateikta informacija iš jos darbdavio, pas kurį dirbo laikotarpyje nuo 2012-02-20 iki 2012-05-23 ir nuo 2012-06-28 iki 2012-11-14 Anglijoje. J. K. tiesiog fiziškai negalėjo pasirašyti minėto vekselio, kadangi vekselio pasirašymo dieną, t. y. 2012-04-15, ji dirbo ir buvo Anglijoje. Planuoja kreiptis dėl pakartotino rašysenos tyrimo atlikimo bei yra pateikusi teismui skundą dėl minėto ikiteisminio tyrimo procesinio sprendimo (b. l. 87, 135).
Ikiteisminio tyrimo metu nukentėjusiuoju apklaustas A. O. parodė, kad tikslaus laikotarpio pasakyti negali, kadangi neatsimena, (dirbo) įmonėje UAB „T.“, kurios akcininkė buvo I. Š., direktore dirbo J. Č. Jis su J. Č. glaudžiai bendravo, turėjo artimus santykius. Tikslios datos neatsimena, bet ji paprašė paskolinti jai 11 500 Lt. Tuo metu tokių pinigų jis neturėjo, jai atsakė, kad paklaus savo buvusios žmonos I. Š., ar ji galėtų paskolinti, kadangi buvo neseniai pardavusi butą. Žmona sutiko paskolinti J. norimą sumą. Tikslios datos neatsimena, jis su I. atvažiavo į (duomenys neskelbtini) esančią automobilių stovėjimo aikštelę, už (duomenys neskelbtini), į kurią atvažiavo ir J. Ji persėdo į jų mašiną Audi A6, juodos spalvos, valstybinio numerio neatsimena. Dar kartą pasikalbėjo dėl pinigų grąžinimo ir dėl pinigų paskirties, J. pasirašė paprastąjį vekselį, I. jai padavė pinigus, kuriuos J. perskaičiavo ir išvažiavo su savo automobiliu Peugeot 309, sidabrinės spalvos. Ar grąžino J. pinigus I. jis nežino, reikėtų pasiklausti jos. Po kurio laiko ji vėl kreipėsi dėl pinigų paskolinimo, tačiau jau šį kartą J. kreipėsi į I. tiesiogiai. Girdėjo, kad J. sakė I., kad pinigus ji nori investuoti į verslą. Žmona sutiko jai paskolinti pinigus, t. y. 48 853,61 Lt sumą. J. reikėjo, kad minėta suma jai būtų paskolinta trijų rūšių valiuta, t. y. eurais, litais, JAV doleriais. Ji norėjo atidaryti internetinę parduotuvę ir prekiauti atvežtais į Lietuvą iš Anglijos rūbais, avalyne, moteriškais aksesuarais. I. paprašė pagalbos su vekselio išrašymu, valiutos kurso paskaičiavimu, jos nuvežimu pas J., ir jie sutarė, kad susitiks pas J. namuose, (duomenys neskelbtini). Tiksliai nepamena datos, A. O. kartu su I. atvyko pas J. į namus ir susitikimo metu buvo perduoti pinigai ir pasirašytas vekselis, t. y. jį pasirašė J. Jei neklysta, būtent tą pačią dieną J. Č. išvyko iš Lietuvos į Angliją. Nori pažymėti, kad J. ir I. buvo labai gerai pažįstamos, jie visi šventė kartu šventes. Pasiskolinusi pinigus, J. išvažiavo į užsienį, o grįžusi pradėjo juos ignoruoti, t. y. jie jai skambindavo, rašė „sms“, siuntė elektroninius laiškus, A. O. kalbėjo su jos motina dėl pasiskolintų pinigų grąžinimo, tačiau rezultatų tai nedavė. Turi informacijos, kad I. irgi jai skambinėdavo, o J. pakėlusi ragelį sakydavo, kad šiuo metu užimta, paskambins vėliau, tačiau taip ir neatskambindavo. Tada I. kreipėsi į advokatą, kad teismas priteistų iš J. ir jos vyro aukščiau minėtą sumą. 2012-04-15 paprastojo vekselio A. O. neklastojo, už J. Č. jame nepasirašinėjo (b. l. 34).
Ikiteisminio tyrimo metu nukentėjusiąja apklausta I. Š. parodė, kad nuo maždaug 2007 m., tiksliai neatsimena, ji yra pažįstama su J. Č. Ji dirbo pas jos buvusį vyrą A. O. Jie ganėtinai glaudžiai bendravo, šventė kartu gimtadienius. 2012 m., tiksliai neatsimena datos, J. K. paprašė jos (I. Š.) vyro paskolinti jai pinigų. Kadangi jis neturėjo, tai paprašė I. Š. jai paskolinti. I. Š. tuo metu buvo pardavusi savo senelio butą (duomenys neskelbtini), todėl turėjo pinigus ir sutiko. Tiksliai datos neatsimena, jie kartu su A. buvo nuvažiavę pas J. į namus, buvusius (duomenys neskelbtini), ir ten pasirašė paprastąjį vekselį 48 853,61 Lt sumai. Nurodytu laiku J. K. paskolintų pinigų jai negrąžino, I. Š. jai ne kartą rašė žinutes, rašė ir skambino ir ji ir A., tačiau J. K. vis žadėdavo grąžinti pinigus, bet taip ir negrąžino iki šiol. Taip pat I. Š. skambino jos motinai, tačiau pastaroji pasakė, kad turėtų aiškintis patys. Žino, kad A. tiesiogiai buvo nuvažiavęs pas J. tėvus ir prašęs padėt grąžint pinigus, tačiau tai irgi nepadėjo. Vekselis 48 853,61 Lt buvo pasirašytas pačios J., I. Š. akivaizdoje (b. l. 28).
I. Š. ir A. O. atstovo advokato I. M. pareiškimas apie tai, kad 2017-06-05 J. K. (buv. Č.) pateikė policijai pareiškimą, kad jai nežinomu laiku, nežinomoje vietoje, galimai Vilniaus mieste, galimai A. O. suklastojo 2012-04-15 vekselį 14 166.80 Eur (48 853,61 Lt) sumai, įrašydamas į jį tikrovės neatitinkančią informaciją ir du kartus pasirašė už J. K., dėl ko buvo pradėtas ikiteisminis tyrimas Nr. 01-1-27635-17. 2017-09-05 eksperto išvados Nr. 11-1727 (17) pagrindu 2017-10-23 prokurorės M. Lukševičienės nutarimu ikiteisminis tyrimas Nr. 01-1-27635-17 buvo nutrauktas, nes nebuvo padaryta veika, turinti nusikaltimo, numatyto BK 300 str. 1 d. požymių. Eksperto išvadoje aiškiai ir kategoriškai nurodyta, kad vekselyje rankraštinius įrašus ir du parašus J. Č. vardu surašė ir pasirašė J. K. Atsižvelgiant į tai, akivaizdu, kad J. K. tyčia ir nepagrįstai apšmeižė tuo metu šeimoje gyvenusius I. Š. ir A. O. tikslu juos pažeminti, paskleidė apie juos tikrovės neatitinkančią informaciją, kuri juos paniekino, pažemino, pakirto pasitikėjimą jais kitų akivaizdoje. Tokiu būdu ji savo veiksmai įvykdė jų atžvilgiu nusikalstamą veiką, numatytą BK 154 str. 1d. (šmeižimas). Atsižvelgiant į tai, kad teikiant skundą prokuratūrai J. K. buvo įspėta dėl atsakomybės dėl melagingo skundo pateikimo pagal BK 235 str., o nuo vekselio pasirašymo praėjo šiek tiek daugiau nei 5 m., tai ji negalėjo pamiršti apie tokio fakto buvimą ir jo atsiradimo aplinkybes, t. y. tyčia, siekdama išvengti civilinės atsakomybės pagal jos pasirašytą vekselį, manydama, kad gal ekspertizė neduos kategoriškos išvados dėl vekselio, ji sąmoningai, savanaudiškais tikslais pateikė melagingą skundą, jos veiksmuose įžiūrimi nusikaltimų, numatytų BK 235 str., 236 str. požymiai, ir ji turėtų būti patraukta atsakomybėn ir už šių nusikalstamų veikų įvykdymą. Atsižvelgiant į J. K. veiksmus po piniginių lėšų pagal vekselį gavimo, t. y. išvyko iš Lietuvos, nekontaktavo su vekselio davėja ir jos sutuoktiniu, nors jai pasirašytinai 2012-05-31 pateiktas vekselis apmokėjimui, skirtingai nei dėsto savo skunde pateiktame prokuratūrai, kad apie vekselio egzistavimą nieko nežinojo, tai jau pinigų gavimo dienai ji neketino jų grąžinti ir pasislėpti nuo vekselio davėjo. Akivaizdu, kad toks elgesys primena sukčiavimo požymius. t. y. nusikalstamos veikos, numatytos BK 182 str. 2 d., nes viršija 250 MGL dydį. Pareiškėjas prašo pradėti J. K. atžvilgiu ikiteisminį tyrimą pagal pareiškime nurodomas galimai įvykdytas nusikalstamas veikas ir patraukti ją baudžiamojon atsakomybėn (b. l. 18–19).
J. K. 2017-05-16 pateikė Vilniaus apygardos prokuratūros Vilniaus apygardos prokuratūros prokurorui skundą dėl ikiteisminio tyrimo pradėjimo, kuriame, be kita ko, nurodė, kad 2012-04-15 jos vardu buvo pasirašytas paprastasis neprotestuotinas vekselis, kurio pagrindu iki 2012-05-31 ji besąlygiškai buvo įpareigota apmokėti 48 853,61 Lt skolą. 2012-04-15 nežinomu laiku, nežinomoje vietoje (didelė tikimybė, kad tai buvo Vilniaus mieste) vekselio turėtojos I. Š. sutuoktinis, kuris jai yra žinomas kaip A. O., nesant jos sutikimo sukūrė 2012-04-15 vekselį įrašydamas jame tikrovės neatitinkančią informaciją ir du kartus už ją pasirašė, bei minėtu veiksmu galimai pasikėsino padaryti nusikalstamą veiką, numatytą BK 300 str. 3 d. Iš 2012-04-15 vekselio matyti, kad jame padėti parašai yra ne J. K. ir akivaizdžiai skiriasi vienas nuo kito. 2012-04-15 vekselio niekada nepasirašinėjo ir nėra jo mačiusi, sutikimo už ją pasirašyti vekselio turėtojos sutuoktiniui, kuris jai žinomas kaip A. O., niekada nedavė. Tvirtai yra įsitikinusi, kad 2012-04-05 vekselyje už ją pasirašė vekselio turėtojos sutuoktinis, kuris jai žinomas kaip A. O., todėl, kad pirmąjį kreditorės (vekselio turėtojos) pasirašytą 2010-11-15 vekselį 11 500 Lt sumai jai pasirašyti perdavė būtent jis. Pačią kreditorę (vekselio turėtoją) gyvenime yra mačiusi tik vieną kartą ir tai nebuvo 2010-11-15 vekselio pasirašymo metu. A. O. anksčiau dirbo kartu su ja UAB „T.“, vekselio turėtoja buvo jos akcininkė. A. O. buvo pareikšti įtarimai dėl sukčiavimo, jo įmonė „M. t.“ įtraukta į SIB skolininkų sąrašą. Apie tai, kad 2012-04-15 vekselis buvo suklastotas sužinojo tik 2017-04-11, antstoliui R. K. išsiuntus vykdomosios bylos dokumentus. Prašė prokuroro pradėti ikiteisminį tyrimą pagal atitinkamą BK straipsnį, o ją pripažinti nukentėjusiąja (b. l. 43–45).
2017-06-09 ikiteisminiame tyrime Nr. 01-1-27635-17 apklausta kaip liudytoja J. K. parodė, kad maždaug nuo 2009 m. iki 2012 m. dirbo A. O. priklausančiose UAB „T.“, UAB „M. t.“ ir UAB „T.“, kurios akcininkė buvo jo žmona I. Š. 2010 m. lapkričio mėnesį prašė A. O. paskolinti 11 500 litų. Jis atsakė, kad paskolins I. Š. pinigus, pasirašant paprastąjį vekselį. Ji sutiko, 2010-11-15 jis privažiavo savo automobiliu iki jos gyvenamosios vietos ir jo automobilyje ji pasirašė minėtą vekselį, kuriame dar nebuvo I. Š. parašų, gavo prašomą sumą. Šiuo vekseliu įsipareigojo pinigus grąžinti iki 2010-12-31, ką ir padarė, tik tiksliai neatsimena, ar laiku. UAB „T.“ ji dirbo direktore, bet tik dėl „akių“, realiai atliko vadybininkės darbą, tačiau daugumą dokumentų pasirašydavo ji, kaip direktorė, nors visus reikalus tvarkė pats A. O. Jo vadovaujamos įmonės užsiiminėjo logistika. Jis pradėjo nebemokėti atlyginimo, buvo įsiskolinęs kitoms įmonėms. Kadangi ji oficialiai buvo bendrovių direktore, pas ją du kartus buvo atvažiavę Latvijos įmonių, su kuriomis bendradarbiavo, direktoriai, kuriems A. O. buvo įsiskolinęs, jai grasino. Po tokių apsilankymų nusprendė išeiti iš darbo. Po išėjimo ji kelis kartus buvo kviečiama į teismą, į ikiteisminio tyrimo įstaigas, kur ją apklausinėjo kaip spec. liudytoją dėl A. O. bendrovių veiklos. Maždaug 2013 m. pradžioje ji išvažiavo į Angliją, dirbo apie 3 metus, per kuriuos buvo ne kartą kviečiama į apklausas. 2014-05-20 ji gavo pranešimą iš teismo, kad I. Š. pateikė teismui prašymą dėl jos skyrybų bylos atnaujinimo, prašė teismo, kad ji būtų įtraukta į bylą trečiuoju asmeniu ir galėtų išieškoti 48 853 Lt sumą iš abiejų sutuoktinių. Tada sužinojo apie minėtą savo įsiskolinimą jai. Ji parašė teismui atsiliepimą ir I. Š. prašymą teismas atmetė. Nesikreipė į policiją, kadangi buvo įbauginta, bijojo A. O., manė, kad viskas tuo ir baigsis. 2017 m. balandžio mėnesį pamatė, kad jos banko sąskaita yra areštuota antstolio R. K. Iki sąskaitos arešto jokių dokumentų, susijusių su tariama skola, nebuvo gavusi, išskyrus teismo pranešimą. Paskambinusi antstoliui viską išsiaiškino. 2012-04-15 paprastojo vekselio 48 853,61 Lt sumai nepasirašė, mano, kad tai padarė A. O. (b. l. 54).
Ikiteisminio tyrimo metu Nr. 01-1-27635-17 papildomai apklausta liudytoja J. K. parodė, kad prašo vadovautis pirminėje apklausoje duotais parodymais. Papildomai nurodo, kad tarp I. Š. ir jos jokių santykių niekuomet nebuvo, gimtadienių ar kitų švenčių niekada nešventė, ryšių nepalaikė, matė ją vieną kartą vykstant kartu į banką atidaryti įmonės sąskaitos, kurios akcininkė buvo ji, o J. K. direktore, ir dar vieną kartą, kai ji buvo užsukusi į bendrovę. Vekselio pasirašymo dieną, t. y. 2012-04-15 Lietuvoje jos nebuvo, tuo metu ji dirbo užsienyje – Didžiojoje Britanijoje, bendrovėje ,,(duomenys neskelbtini)'', sodino gėles. Išskrido į Didžiąją Britaniją (Vilnius–Donkasteris) 2012-02-19 oro linija Wizzair. Darbo sutarties pateikti negali, nes neturėjo sutarties kopijos, šiuo klausimu 2018-04-11 buvo susisiekusi su savo darbdaviu per viber ir el. paštu, tačiau jis atsiprašė ir informavo, kad 2017 m. gruodžio mėn. duomenų bazes anuliavo, todėl pateikti sutarties jis negali. Tikėtina, kad ji, dar dirbdama pas A. O. galėjo pasirašyti kokį nors dokumentą, nepatikrinusi jo turinio, tiesiog pasitikėdama A. O. Iki šios dienos, po to kai išėjo iš A. O. įmonės, nepalaiko su juo jokių ryšių (b. l. 56).
Ikiteisminiame tyrime Nr.01-1-27635-17 gauta 2017-09-05 specialisto išvadoje Nr. 11-1727 (17) konstatuota, kad 2012-04-15 paprastajame vekselyje 48 853,61 Lt sumai rankraštinius įrašus „J. Č.“ „Vekselis pateiktas apmokėjimui 2012 05 31 Susipažinau: J. Č.“ parašė ir abu parašus J. Č. vardu pasirašė J. K. (b. l. 69–71).
CDB asmens duomenų pažyma, iš kurios matyti, kad J. K. iki 2014-01-30 turėjo pavardę – Č. (b. l. 137).
2018-05-30 nutarimu ikiteisminis tyrimas Nr. 01-1-27635-17 nutrauktas vadovaujantis BPK 3 str. 1 d. 1 p., nesant nusikalstamos veikos, numatytos BK 300 str. 1 d. požymių 3 str. 1 d. 1 p.) (b. l. 72–74).
Valstybės sienos apsaugos tarnybos prie Vidaus reikalų ministerijos rašte Nr. (21)-14- nurodoma, kad duomenų apie J. K. (gim. (duomenys neskelbtini)) vykimą per Lietuvos Respublikos valstybės sieną laikotarpiu nuo 2012-01-01 iki 2012-12-31 neturi. Taip pat pažymėta, kad nuo 2008-03-30 oro uostuose nėra vykdoma Europos Sąjungos vidaus reisais skrendančių keleivių kontrolė, išskyrus vykstančių tiesioginiais reisais į Jungtinės Didžiosios Britanijos ir Šiaurės Airijos Karalystę, Airijos ir Kipro Respublikas (b. l. 185).
Motyvuojamoji dalis
Teismo motyvai ir išvados dėl nusikalstamos veikos kvalifikavimo bei vertinimo
BK 236 str. 1 d. nustatyta, jog tas, kas melagingai įskundė įstaigai ar pareigūnui, turinčiam teisę pradėti baudžiamąjį persekiojimą, nekaltą asmenį kaip padariusį nusikalstamą veiką, jeigu dėl to šis asmuo pradėtas persekioti, arba pranešė apie žinomai nebūtą nusikaltimą, baudžiamas viešaisiais darbais arba bauda, arba laisvės atėmimu iki 2 metų.
Teisminėje praktikoje ne kartą išaiškinta, kad pranešimo apie žinomai nebūtą nusikaltimą atveju asmuo institucijoms, turinčioms teisę pradėti baudžiamąjį persekiojimą, praneša apie tariamai padarytą, rengiamą nusikaltimą arba pasikėsinimą jį padaryti (kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-341/2011, 2K-487-746/2015, 2K-307-648/2016). Šio nusikaltimo sudėtis yra formalioji, t. y. nusikalstama veika laikoma baigta, kai atitinkamos institucijos pareigūnai gauna melagingą informaciją apie konkrečių asmenų elgesį. Pats nusikaltimas padaromas tik tiesiogine tyčia, t. y. kaltininkui suvokiant, kad praneša apie nebūtą nusikaltimą ar įskundžia nekaltą asmenį, ir siekia tai daryti.
Byloje surinktų ir teisiamajame posėdyje išnagrinėtų įrodymų visuma visiškai patvirtino kaltinamajai pareikštą kaltinimą.
J. K. 2017-05-16 kreipėsi į prokuratūrą su skundu dėl ikiteisminio tyrimo prdaėjimo, kuriame nurodė, kad 2012-04-15 jos vardu buvo pasirašytas paprastasis neprotestuotinas vekselis, kurio pagrindu iki 2012-05-31 ji besąlygiškai buvo įpareigota apmokėti 48 853,61 Lt skolą I. Š. Skunde nurodė, kad minėtą vekselį sudarė ir jame pasirašė I. Š. sutuoktinis A. O., todėl jo veiksmuose yra BK 22 str. 1 d., 300 str. 3 d. numatyto nusikaltimo požymiai.
Pagal J. K. pateiktą skundą buvo pradėtas ikiteisminis tyrimas Nr. 01-1-27635-17, kurio metu kaltinamoji apklausta kaip liudytoja ir įspėta dėl atsakomybės už melagingų parodymų davimą patvirtino, kad 2012-04-15 paprastojo vekselio 48 853,61 Lt sumai nepasirašė, mano, kad tai padarė A. O.
Taigi, J. K. tiek savo 2017-05-16 prokuratūrai pateiktame skunde, tiek apklausta ikiteisminio tyrimo metu aiškiai nurodė, kad 2012-04-15 jos, kaip skolininkės, vardu pasirašytas vekselis yra suklastotas, netikras. Už netikro dokumento – vekselio – pagaminimą yra numatyta baudžiamoji atsakomybė, o pati veika, priklausomai nuo kilusių pasekmių kvalifikuotina pagal BK 300 str. 1 ar 3 dalis.
Pagal J. K. skundą buvo pradėtas ikiteisminis tyrimas Nr. 01-1-27635-17 pagal BK 300 str. 1 d., kuris vėliau buvo nutrauktas vadovaujantis BPK 3 str. 1 d. 1 p., t. y. nenustačius nusikaltimo sudėties.
Nors J. K. teisminio nagrinėjimo metu aiškino, kad 2012-04-15, t. y. tuo metu, kai buvo suklastotas minėtas vekselis, buvo išvykusi iš Lietuvos dirbti į Didžiąją Britaniją (pasak kaltinamosios išvyko 2012-02-19 ir grįžo 2012-05-25), šio vekselio nepasirašė, galimai jai vekselis buvo pateiktas pasirašyti A. O., tokie jos aiškinimai prieštarauja byloje esantiems ir objektyviais laikytiniems įrodymams – nukentėjusiųjų I. Š. ir A. O. paaiškinimams, Valstybės sienos apsaugos tarnybos prie Vidaus reikalų ministerijos rašte Nr. (21)-14- pateiktiems duomenims. Todėl aptarti kaltinamosios paaiškinimai vertintini kaip jos gynybinė pozicija, siekis išvengti atsakomybės.
Vertinant byloje esančius įrodymus pirmiausiai pažymėtina, kad 2017-09-05 specialisto išvadoje nurodoma, jog 2012-04-15 paprastajame vekselyje įrašus „J. Č.“ „Vekselis pateiktas apmokėjimui 2012 05 31 Susipažinau: J. Č.“ parašė ir abu parašus J. Č. vardu pasirašė kaltinamoji J. K.
Teisminio nagrinėjimo metu A. O. nurodė 2012-04-15 vekselio sudarymo bei pasirašymo aplinkybes, patvirtino, kad patį vekselio tekstą sukūrė tą pačią dieną, sumą apskaičiavo ir įrašė pagal I. Š. nurodytas sumas. Kadangi pinigai, kurie J. K. buvo perduoti skirtinga valiuta, kiek atsimena, litais, eurais ir doleriais (dėl valiutų nėra tikras), bendra suma gavosi nelygi, su centais. I. Š. paprašytas nuvežė ją su pinigais pas J. K. į (duomenys neskelbtini), kur užėjo abu pas kaltinamąją į butą. Bute J. K. perskaičiavo pinigus, perskaitė vekselį, jį pasirašė ir įrašu patvirtino skolos grąžinimo datą. I. Š. teismo posėdžio metu paaiškino, kad 2012-04-15 vekselį, į kuriame nurodytą sumą buvo įskaičiuota ir dalis anksčiau negrąžintos skolos, J. K. pasirašė pas save namuose (duomenys neskelbtini). Paruoštą vekselio tekstą atsivežė A. O., o rankraštinius įrašus padarė J. K., pinigai buvo perduoti litais ir doleriais. Prieš pasirašydama vekselį J. K. pinigus perskaičiavo. Taip pat paaiškino, kad pinigus kaltinamajai skolino todėl, kad ja pasitikėjo. Vėliau bandant atgauti skolą, ne kartą skambino J. K., o A. O. dėl skolos grąžinimo bendravo su kaltinamosios tėvais. Galiausiai sužinojo, kad J. K. išvyko į Angliją.
Aptarti nukentėjusiųjų parodymai yra detalūs, nuoseklūs, iš esmės neprieštaringi, taip pat atitinka ir jų ikiteisminio tyrimo metu duotus paaiškinimus, todėl laikytini objektyviais. Ta aplinkybė, jog A. O. teisminio nagrinėjimo metu, kaip ir pats nurodė, tiksliai neatsiminė kokia valiuta buvo perduoti J. K. pinigai (jo manymu – doleriais, eurais ir litais; I. Š. teigė, jog doleriais ir litais), paaiškinama tuo, jog pinigus faktiškai perdavė ne jis, o nukentėjusioji, kurios ir buvo šie pinigai, taip pat laiko faktoriumi – nuo vekselio pasirašymo jau praėjo apie 7 metai.
Nors J. K. teisminio nagrinėjimo metu aiškino, kad vekselio sudarymo metu buvo išvykusi iš Lietuvos dirbti į Didžiąją Britaniją, nurodė, kad tiesioginiu skrydžiu išvyko 2012-02-19, taip pat tiesioginiu skrydžiu į Lietuvą grįžo 2012-05-25, Valstybės sienos apsaugos tarnybos Nr. (21)-14- rašte nurodyti duomenys tokių aplinkybių nepatvirtina. Priešingai, minėtame rašte pažymėta, kad duomenų apie J. K. vykimą per Lietuvos Respublikos valstybės sieną laikotarpiu nuo 2012-01-01 iki 2012-12-31 neturi.
Tai, jog J. K. 2012-04-15 vekselio sudarymo metu buvo išvykusi iš Lietuvos nepaneigia ir jos rašte pateikta informacija apie darbą (b. l. 97–98). Pirmiausia, minėtame rašte nėra nurodoma, kad būtent J. K. dirbo Anglijoje esančiame Augalų ir sodo centre nuo 2012-02-20 iki 2012-05-23. O net ir pripažinus, kad kaltinamoji nurodytu laikotarpiu dirbo Anglijoje, ji netrukdomai kažkuriam laikui galėjo atvykti į Lietuvą. Pastebėtina, kad 2012-04-15, t. y. vekselio sudarymo diena, buvo išeiginė – sekmadienis.
Tokiu būdu, byloje esančiais įrodymais nustatyta, kad J. K. 2017-05-16 Vilniaus apygardos prokuratūros Vilniaus apylinkės prokuratūrai pateikdama skundą dėl ikiteisminio tyrimo pradėjimo, kuriame nurodė, kad jai nežinomu laiku ir vietoje, galimai Vilniaus mieste, galimai A. O. suklastojo 2012-04-15 paprastąjį neprotestuotiną vekselį, taip pat 2017-06-09 apklausiama kaip nukentėjusioji Vilniaus apskrities vyriausiojo policijos komisariato Vilniaus miesto pirmojo policijos komisariato tarnybinėse patalpose, bei aiškindama, kad 2012-04-15 paprastojo vekselio nepasirašė, žinomai melagingai, tyčia pranešė apie nebūtą nusikaltimą – dokumento (vekselio) suklastojimą.
Kaltinamosios J. K. kaltė, padarius jai inkriminuotą BK 236 str. 1 d. numatytą nusikalstamą veiką, įrodyta.
Nors J. K. pateiktuose kaltinimuose nurodoma, kad 2017-06-09 apklausos metu ji teigė, jog su I. Š. nebendravo, ją matė ne daugiau kaip 2 kartus, tokie parodymai 2017-06-09 apklausos protokole nėra fiksuoti. Todėl šios aplinkybės, kurios vertinant J. K. pateiktų kaltinimų pagrįstumą ir nėra teisiškai reikšmingos, iš kaltinimų šalintinos.
Skirdamas kaltinamajai bausmę, teismas vadovaujasi bendraisiais BK 54 str. nustatytais bausmės skyrimo pagrindais, t. y. atsižvelgia į padarytos nusikalstamos veikos pobūdį ir pavojingumo laipsnį (kaltinamoji padarė nesunkų nusikaltimą), motyvus ir tikslus, kaltės formą (veikė tiesiogine tyčia), kaltinamosios asmenybę, jos atsakomybę lengvinančias ir sunkinančias aplinkybes.
Byloje esančiais įrodymais jokių kaltinamosios atsakomybę sunkinančių ar lengvinančių aplinkybių nenustatyta.
Teismas, skirdamas kaltinamajai J. K. bausmę taip pat atsižvelgia į jos asmenybę charakterizuojančias aplinkybes: teisiama pirmą kartą (b. l. 143); vieną kartą bausta administracine tvarka už pažeidimą, kuris nelaikytinas šiurkščiu (b. l. 142); augina 2 vaikus (nepilnametį ir mažametį) (b. l. 137).
Vadovaudamasis BK 61 str. 1 d., 2 d. nuostatomis ir įvertinęs anksčiau nurodytų ir bausmės skyrimui reikšmingų aplinkybių visumą, teismas sprendžia, kad BK 41 str. numatyti bausmės tikslai bus pasiekti paskiriant kaltinamajai BK 236 str. 1 d. sankcijoje numatytą švelniausią bausmės rūšį – viešuosius darbus, nustatant 5 mėnesių viešųjų darbų trukmę bei įpareigojant kiekvieną mėnesį išdirbti po 30 valandų viešųjų darbų.
J. K. paskirta kardomoji priemonė – rašytinis pasižadėjimas neišvykti (b. l. 88) – paliktina nepakeista, o pradėjus vykdyti nuosprendžiu paskirtą bausmę – panaikintina.
Rezoliucinė dalis
Vadovaudamasis BPK 297 str., 301 str., 302 str., 303 str. 2 d., 304–307 str., teismas
nusprendžia:
J. K., a.k. (duomenys neskelbtini) pripažinti kalta padarius Baudžiamojo kodekso 236 str. 1 d. numatytą nusikaltimą ir paskirti jai už tai 5 (penkių) mėnesių viešųjų darbų bausmę, įpareigojant kiekvieną mėnesį išdirbti po 30 (trisdešimt) valandų viešųjų darbų.
Bausmės pradžią skaičiuoti nuo įsiteisėjusio teismo nuosprendžio nuorašo gavimo šią bausmę vykdančioje institucijoje dienos.
J. K. paskirtą kardomąją priemonę – rašytinį pasižadėjimą neišvykti – palikti galioti iki nuosprendžiu paskirtos bausmės vykdymo pradžios, o pradėjus vykdyti bausmę – panaikinti.
1) paskirtą viešųjų darbų bausmę vykdo jos gyvenamosios vietos probacijos tarnyba;
2) jeigu asmuo vengia atlikti viešuosius darbus, bausmę vykdanti institucija įspėja nuteistąjį dėl galimų teisinių pasekmių. Jeigu asmuo ir po įspėjimo vengia atlikti viešųjų darbų bausmę, teismas bausmę vykdančios institucijos teikimu gali pakeisti viešuosius darbus bauda arba areštu. Viešieji darbai keičiami bauda arba areštu pagal Baudžiamojo kodekso 47, 49 ir 65 str. nustatytas taisykles. Jeigu asmuo po nuosprendžio įsiteisėjimo nesutinka atlikti viešuosius darbus, teismas bausmę vykdančios institucijos teikimu pakeičia viešuosius darbus bauda arba areštu pagal Baudžiamojo kodekso 47, 49 ir 65 str. nustatytas taisykles.
Nuosprendis per 20 dienų nuo jo paskelbimo gali būti skundžiamas Vilniaus apygardos teismui per Vilniaus miesto apylinkės teismą.