- Teismas
- Vilniaus miesto apylinkės teismas
- Dokumentas
- Nuosprendis
- Data
- 2024-02-09
- Bylos Nr.
- 1-948-1078/2024
- Bylos rūšis
- baudžiamoji byla
- Teisėjas
- Ieva Narbutaitė
- Kaltinamasis
- A. K.
- Kategorijos
vertėjaujant E. V.
viešame teisiamajame posėdyje pagreitinto proceso tvarka sutrumpinto įrodymų tyrimo tvarka išnagrinėjusi baudžiamąją bylą, kurioje A. K. (A. K.), a. k. (duomenys neskelbtini), gimęs (duomenys neskelbtini), Lietuvos Respublikos pilietis, gyvenantis (duomenys neskelbtini), vedęs, vidurinio išsilavinimo, dirbantis (duomenys neskelbtini), neteistas
kaltinamas padaręs nusikalstamą veiką, numatytą Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – BK) 281¹ straipsnio 1 dalyje.
Aprašomoji dalis
nustatė:
A. K. vairavo motorinę transporto priemonę, būdamas neblaivus, kai jam nustatytas daugiau kaip 1,51 promilių neblaivumas, o būtent:
jis, 2024 m. sausio 20 d., apie 12.33 val., (duomenys neskelbtini), pažeisdamas Kelių eismo taisyklių 14 punkto reikalavimus, numatančius draudimą vairuoti transporto priemonę neblaiviems asmenims, būdamas neblaivus vairavo motorinę transporto priemonę - jam nuosavybės teise priklausantį automobilį (duomenys neskelbtini), valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini), kai policijos pareigūnai tikrinimo metu nustatė, kad jo iškvėptame ore yra 2,74 promilės etilo alkoholio koncentracija.
Žemesnės instancijos teismas
Teismo posėdžio metu kaltinamasis A. K. kaltę dėl inkriminuojamos nusikalstamos veikos pripažino pilnai, nuoširdžiai gailėjosi. Paaiškino, kad išvakarėse prieš vairuodamas automobilį kartu su draugais vartojo alkoholį – išgėrė 0,5 l talpos degtinės butelį ir kelias skardines alaus, ryte taip pat vartojo alkoholio, po kurio laiko nusprendė važiuoti į parduotuvę, matė, kad jam iš paskos važiuoja automobilis (duomenys neskelbtini), mano, kad šio automobilio vairuotojas ir pranešė policijai apie tai, kad jis (kaltinamasis) vairavo automobilį neblaivus. Kodėl vairavo automobilį, būdamas neblaivus, negali paaiškinti, tačiau labai gailisi dėl tokio savo poelgio. Prašo, kad būtų atleistas nuo baudžiamosios atsakomybės ir perduotas sutuoktinės atsakomybėn. Sutuoktinei apie įvykį papasakojo tą pačią dieną, sutuoktinė labai jį barė dėl to, kas įvyko. Kaltinamasis nurodė, jog šiuo metu šeimoje yra problemų – sunkiai serga sūnus, todėl jam labai gėda, kad sutuoktinei dar pridarė papildomų rūpesčių. Savo sutuoktinę gerbia, klauso jos nuomonės, jie santuokoje gyvena jau 23 metus, todėl yra įsitikinęs, jog būtent sutuoktinė jam gali padaryti teigiamą įtaką.
Kadangi kaltinamasis prisipažino padaręs nusikalstamą veiką, paaiškino jos padarymo aplinkybes, nusikalstamos veikos padarymo aplinkybės yra aiškios, kaltinamasis, gynėjas ir prokurorė sutiko, kad nebūtų apklausiami liudytojai, tiriami kiti įrodymai, todėl įrodymai byloje ištirti sutrumpinta įrodymų tyrimo tvarka (Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso (toliau – BPK) 273 straipsnis).
Ikiteisminio tyrimo metu apklaustas įtariamasis A. K. nurodė, kad kaltę pripažįsta pilnai. Paaiškino, kad name, adresu (duomenys neskelbtini), 2024 m. sausio 19 d., vakarą su draugais, maždaug nuo 23.00 val. iki 02.00 val. nakties vartojo alkoholį. Jis išgėrė maždaug 0,5 l butelį degtinės ir 3 skardines 7 procentų stiprumo „Kalnapilio“ alaus. Atsikėlęs šeštadienį ryte, t. y. 2024 m. sausio 20 d., apie 08.00 val., išgėrė dar vieną skardinę „Kalnapilio“ alaus, 7 laipsnių stiprumo, vėliau dar gėrė kažkiek degtinės. Jautėsi normaliai, nesijautė girtas, nepagalvojo, kad gali tiek pripūsti. Nusprendė nuvažiuoti į parduotuvę, esančią (duomenys neskelbtini). Nuo jo namų (duomenys neskelbtini) iki minėtos parduotuvės yra maždaug 4-5 km atstumas. Apie 12.00 val. automobiliu (duomenys neskelbtini), valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini), nuvažiavo į minėtą parduotuvę, tačiau ji buvo uždaryta, todėl važiavo atgal namo, link miesto pusės (duomenys neskelbtini). Buvo pastebėjęs, kad tiek jam važiuojant iki parduotuvės, tiek nuo jos, jam iš paskos važiavo automobilis (duomenys neskelbtini), mano, kad jo vairuotojas jį paskundė. Jam važiuojant namo (duomenys neskelbtini) gatve, tiesiai pravažiavus pro išsukimą iš (duomenys neskelbtini) gatvės, matė stovintį pareigūnų automobilį, kuris, jam pravažiavus, įjungė švyturėlius, išsuko į (duomenys neskelbtini) gatvę ir jį sustabdė. Kai pareigūnai jį sustabdė, atliko tikrinimą alkoholio kiekio matuokliu. Matė alkotesterio parodymus, pirmu pūtimu buvo apie 2,74 promilės, o antrą kartą buvo daugiau. Automobilis „VW Passat“, valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini), priklauso jam. Dėl to, kad vairavo automobilį būdamas neblaivus prisipažįsta visiškai, šį savo poelgį vertina neigiamai ir labai dėl jo gailisi. Anksčiau niekada nėra vairavęs būdamas neblaivus (t. 1, b. l. 51-52).
Iš Policijos registruojamų įvykių pažymos nustatyta, kad Bendrajame pagalbos centre 2024 m. sausio 20 d., 12.14 val., gautas privataus fizinio asmens pranešimas apie tai, kad jis link (duomenys neskelbtini) važiuoja iš paskos automobilio (duomenys neskelbtini), valstybiniai Nr. (duomenys neskelbtini), kurio vairuotojas galimai neblaivus (b. l. 20).
Vilniaus AVPK Viešosios tvarkos valdybos Specialiosios parengties skyriaus specialisto R. V. 2024 m. sausio 20 d. tarnybiniame pranešime „ROIK: 0124000038530“ nurodyta, kad 2024 m. sausio 20 d., apie 12.12 val., kartu su specialistu S. S. ir vyresn. specialistu Ž. M. iš VPK OVS gavo pranešimą, kad nuo (duomenys neskelbtini) važiuoja iš paskos automobilis (duomenys neskelbtini), valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini), vairuotojas galimai neblaivus. Važiuojant nuo (duomenys neskelbtini) gatve, pastebėjo automobilį (duomenys neskelbtini), valstybiniai Nr. (duomenys neskelbtini), važiuojantį link centro. Kadangi tai buvo minėtas automobilis, įjungus mėlynos - raudonos spalvos švyturėlius automobilis buvo sustabdytas (duomenys neskelbtini), važiuojant link (duomenys neskelbtini). Priėjus prie vairuotojo, paaiškėjo, kad automobilį vairavo A. K., nuo asmens sklido stiprus alkoholio kvapas, judesiai buvo nekoordinuoti, todėl buvo nuspręsta patikrinti girtumą. Paklausus asmens, ar vartojo alkoholį, jis atsakė, jog vakar. Alkotesteriu „Drager 7510“ 12.33 val. buvo atliktas pirmas pūtimas ir nustatytas 2,74 promilių girtumas. Antru pūtimu - 12.56 val. buvo nustatyta 2,99 promilių girtumas. Automobilis (duomenys neskelbtini), valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini), buvo priverstinai nutemptas į Vilniaus r., Avižieniai, Sudervės g. 2 A (t. 1, b. l. 11).
Iš 2024 m. sausio 20 d. Neblaivumo nustatymo akto nustatyta, jog A. K.2022 m. sausio 20 d. buvo nustatyti neblaivumo požymiai: iš burnos sklindantis alkoholio kvapas, neadekvati elgsena, nerišli kalba, nekoordinuoti judesiai, po ko atlikus tikrinimą prietaisu Drager Alcotest 7510, Nr. ARKB0113 pirmu pūtimu 2024 m. sausio 20 d., 12.33 val., nustatytas 2.74 prom. neblaivumas, antru pūtimu 2024 m. sausio 20 d., 12.56 val., nustatytas 2.99 prom. neblaivumas (b. l. 12-15).
Iš Patikros sertifikato nustatyta, kad alkotesterio Drager Alcotest 7510 Nr. RKB0113 patikros sertifikatas Nr. 1989753 galioja iki 2024 m. gegužės 30 d. (b. l. 18).
Iš 2024 m. vasario 1 d. Kitų objektų apžiūros protokolo nustatyta, kad buvo apžiūrėti policijos pareigūnų mobiliųjų vaizdo stebėjimo priemonių (body cam) vaizdo įrašai. Apžiūros eiga ir jos rezultatai užfiksuoti procesinio veiksmo atlikimo protokole (b. l. 26-29).
Iš 2024 m. sausio 20 d. transporto priemonės techninės būklės patikrinimo ir apžiūros protokolo nustatyta, kad apžiūrėtas automobilis „VW Passat“, kurio valstybiniai Nr. (duomenys neskelbtini) apžiūros eiga ir jos rezultatai užfiksuoti procesinio veiksmo atlikimo protokole (b. l. 16-20).
Iš VĮ „Regitra“ išrašo nustatyta, kad transporto priemonės (duomenys neskelbtini), VIN (duomenys neskelbtini), valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini), savininkas ir valdytojas yra A. K. (b.l. 22).
Motyvuojamoji dalis
Dėl nusikalstamos veikos kvalifikavimo
Ištyręs baudžiamojoje byloje surinktus įrodymus ir įvertinęs juos BPK 20 straipsnio nustatyta tvarka, teismas daro išvadą, kad A. K. padarė jam inkriminuotą nusikalstamą veiką, numatytą BK 281¹ straipsnio 1 dalyje.
Pagal BK 281¹ straipsnio 1 dalį atsako tas, kas vairavo motorinę transporto priemonę, traktorių ar savaeigę mašiną arba mokė praktinio vairavimo būdamas neblaivus, kai jam nustatytas 1,51 ir daugiau promilių neblaivumas, arba vengė neblaivumo patikrinimo, kai jam buvo nustatyti neblaivumo požymiai, arba vartojo alkoholį po eismo įvykio iki jo aplinkybių nustatymo ir jam nustatytas 1,51 ir daugiau promilių neblaivumas. Ši nusikalstama veika gali būti padaroma tyčia ir dėl neatsargumo.
Ikiteisminio tyrimo metu ir teisme A. K. kaltu prisipažino visiškai, nurodė, kad vartojo alkoholį prieš sėsdamas už vairo, automobilį vairavo būdamas neblaivus. Kaltinamojo kaltę, padarius nusikaltimą, numatytą BK 281¹ straipsnio 1 dalyje, be jo paties prisipažinimo, patvirtina ir į įvykio vietą atvykusio policijos pareigūno tarnybiniame pranešime užfiksuoti duomenys, apie tai, kad buvo sustabdytas automobilis (duomenys neskelbtini), valstybiniai Nr. (duomenys neskelbtini) už kurio vairo sėdėjo būtent kaltinamasis, Draeger Alcotest 7510 (patikros sertifikatas Nr. 1989753) rodmenų kvitai, kuriuose užfiksuota, jog asmeniui 2024 m. sausio 20 d., 12.33 val., nustatyta 2.74 promilių alkoholio koncentracija iškvėptame ore, o 12.57 val. – 2.99 prom. alkoholio koncentracija iškvėptame ore, policijos pareigūnų mobiliųjų vaizdo stebėjimo priemonių (angl. body camera) vaizdo įrašuose ir šių įrašų apžiūros protokoluose užfiksuotais duomenimis. Teismas, įvertinęs minėtus įrodymus, sprendžia, kad A. K. vairavo transporto priemonę būdamas neblaivus, kai jam nustatytas didesnis nei 1,51 prom. neblaivumas. Taigi kaltinamojo veika teisingai kvalifikuota pagal BK 281¹ straipsnio 1 dalį.
Dėl atleidimo nuo baudžiamosios atsakomybės pagal laidavimą (BK 40 straipsnis)
BK 40 straipsnio 1 dalyje numatyta, kad asmuo, padaręs baudžiamąjį nusižengimą, neatsargų arba nesunkų ar apysunkį tyčinį nusikaltimą, teismo gali būti atleistas nuo baudžiamosios atsakomybės, jeigu yra asmens, kuris vertas teismo pasitikėjimo, prašymas perduoti kaltininką jo atsakomybei pagal laidavimą. Laiduotojais gali būti kaltininko tėvai, artimieji giminaičiai ar kiti teismo pasitikėjimo verti asmenys (BK 40 straipsnio 3 dalis). Šio straipsnio 2 dalyje nustatytos kitos būtinos atleidimo nuo baudžiamosios atsakomybės pagal laidavimo sąlygos, susijusios su nusikalstamą veiką padariusiu asmeniu: 1) asmuo pirmą kartą padarė nusikalstamą veiką; 2) visiškai pripažino savo kaltę ir gailisi padaręs nusikalstamą veiką; 3) bent iš dalies atlygino ar pašalino padarytą žalą arba įsipareigojo ją atlyginti, jeigu ji buvo padaryta; 4) yra pagrindo manyti, kad jis visiškai atlygins ar pašalins padarytą žalą, laikysis įstatymų ir nedarys naujų nusikalstamų veikų. Pažymėtina, kad asmuo gali būti atleistas nuo baudžiamosios atsakomybės pagal laidavimą tik esant visų BK 40 straipsnio 1–3 dalyse nurodytų sąlygų visumai.
Teismo vertinimu, nagrinėjamu atveju yra visos formalios BK 40 straipsnyje numatytos sąlygos, kurios sudaro pagrindą svarstyti klausimą dėl A. K. atleidimo nuo baudžiamosios atsakomybės pagal laidavimą. A. K. padarė nesunkų nusikaltimą, anksčiau nėra teistas, nėra baustas administracine tvarka (baustumas išnykęs), tiek ikiteisminio tyrimo metu, tiek teismo posėdyje visiškai pripažino savo kaltę ir nuoširdžiai gailėjosi, pretenzijų dėl žalos atlyginimo šioje byloje nėra.
Atkreiptinas dėmesys, kad vien minėtų formalių sąlygų egzistavimas dar nesudaro pagrindo atleisti asmenį nuo baudžiamosios atsakomybės pagal laidavimą. BK 40 straipsnio 2 dalies 4 punkte numatyta dar viena sąlyga, kurią kaltinamasis turi atitikti, t. y. turi būti pagrindas manyti, kad jis laikysis įstatymų ir nedarys naujų nusikalstamų veikų. Teismo vertinimu, A. K. šią sąlygą atitinka. Kaip minėta, A. K. anksčiau neteistas ir nebaustas administracine tvarka. Teismo posėdyje A. K. nuoširdžiai išgyveno dėl savo elgesio, jį vertino tik neigiamai, nebandė pateisinti savo veiksmų, sumenkinti jų pavojingumo. A. K. asmenybę charakterizuojančios aplinkybės teismui leidžia spręsti, kad padaryta nusikalstama veika buvo atsitiktinė, o ne sistemingo teisės aktų ir visuomenėje nusistovėjusių elgesio taisyklių nesilaikymo rezultatas. Šios aplinkybės sudaro pagrindą manyti, kad A. K. ateityje laikysis įstatymų ir nedarys naujų nusikalstamų veikų.
BK 40 straipsnio 1 ir 3 dalyse taip pat įtvirtinta būtina atleidimo nuo baudžiamosios atsakomybės pagal laidavimą sąlyga, susijusi su laiduotoju, t. y. laiduotoju gali būti skiriamas tik vertas teismo pasitikėjimo, galintis daryti teigiamą įtaką kaltininkui asmuo. Pripažįstant asmenį turinčiu pasitikėjimą ir galinčiu būti laiduotoju, atsižvelgiama į asmenines laiduotojo savybes ar veiklos pobūdį ir galimybę daryti teigiamą įtaką kaltininkui, taip pat kitus duomenis.
Žemesnės instancijos teismas
Nagrinėjamu atveju kaltinamojo A. K. laiduotoja prašo būti paskirta jo sutuoktinė V. K. Teismo posėdyje ji paaiškino, kad būtent ji gali daryti teigiamą įtaką kaltinamajam, nes ją ir kaltinamąjį sieji artimi ir glaudūs santykiai, jie santuokoje gyvena jau daugiau nei 20 metų, sutuoktinis tikrai nėra geriantis, alkoholį vartoja per šventes, tačiau įvykus šiam įvykiui, ji sutuoktiniui iškėlė sąlygą, jog jis turi pasirinkti – arba alkoholis, arba šeima. Sutuoktinis nurodė, kad renkasi šeimą ir ji juo tiki. Ji pati niekaip negali pateisinti sutuoktinio poelgio, barė sutuoktinį, mano, kad sutuoktinis supranta, kad nederamai pasielgė, nes tikrai nuoširdžiai gailėjosi ir išgyveno dėl to, kas įvyko. Yra įsitikinusi, kad ji galės daryti kaltinamajam teigiamą įtaką, kad toks jo elgesys ateityje nepasikartotų.
Teismo vertinimu, minėtos aplinkybės sudaro pagrindą daryti išvadą, kad laiduotoja V. K. yra verta teismo pasitikėjimo: dirbanti, darbdavio charakterizuojamas išimtinai teigiamai, neteista, nebausta administracine tvarka. Teismo posėdžio metu nurodė kritiškai vertinanti A. K. elgesį, negalinti jo pateisinti. Įvertinus šias aplinkybes, darytina išvada, kad V. K. yra patikima ir tinkama laiduotoja, kuri gali daryti teigiamą įtaką kaltinamajam.
Atsižvelgiant į pirmiau nustatytas aplinkybes, esant V. K. sutikimui ir prašymui, teismas daro išvadą, kad yra visos būtinos BK 40 straipsnyje numatytos sąlygos atleisti kaltinamąjį A. K. nuo baudžiamosios atsakomybės pagal laidavimą, perduodant V. K. atsakomybėn, o baudžiamąją bylą nutraukti (BK 40 straipsnis), nustatant vienų metų šešių mėnesių laidavimo terminą be užstato. Teismo vertinimu, atsižvelgiant į kaltinamojo ir laiduotojos itin ilgalaikius santykius, nagrinėjamu atveju, papildomų priemonių, t. y. užstato, taikymas, nėra būtinas.
Dėl baudžiamojo poveikio priemonių
Pagal BK 67 straipsnio 2 dalį pilnamečiam asmeniui, atleistam nuo baudžiamosios atsakomybės BK VI skyriuje numatytais pagrindais, gali būti skiriamos baudžiamojo poveikio priemonės.
Kadangi BK 281¹ straipsnio 1 dalyje numatytą nusikalstamą veiką A. K. padarė naudodamasis specialia teise (teise vairuoti kelių transporto priemones), jam skirtina BK 67 straipsnio 2 dalies 1 punkte ir 68 straipsnyje numatyta baudžiamojo poveikio priemonė – draudimas naudotis šia teise. BK 68 straipsnio 2 dalyje numatyta, kad teismas uždraudžia naudotis specialiomis teisėmis nuo vienerių iki penkių metų.
Vairavimas neblaiviam yra itin pavojingas ir šiurkštus naudojimosi kelių transporto priemone taisyklių reikalavimo pažeidimas. Atsižvelgiant į tai, kad praeityje A. K. nebuvo trauktas administracinėn atsakomybėn už tokio pobūdžio KET pažeidimą, į tai, jog jis savo kaltę dėl nusikalstamos veikos padarymo visiškai pripažino, nuoširdžiai gailėjosi, neteistas, bei į tai, kad įvykio metu jam visgi nustatytas sunkus neblaivumo laipsnis (2.74 prom.) kuris žymiai viršija ribą, nuo kurios kyla baudžiamoji atsakomybė (1.51 prom.), taip pat į tai, kad būdamas tokios būsenos jis vairavo transporto priemonę šeštadienio dieną itin judrioje miesto gatvėje, taip keldamas didelį pavojų kitų eismo dalyvių gyvybei, sveikatai ir turui, kaltinamajam nustatytinas specialiosios teisės atėmimo terminas, artimas šios baudžiamojo poveikio priemonės taikymo vidurkiui. Šis terminas pradėtinas skaičiuoti nuo prokurorės 2024 m. sausio 22 d. nutarimo, kuriuo paskirta A. K. kardomoji priemonė – specialios teisės sustabdymas, priėmimo dienos (b. l. 59).
BK 67 straipsnio 2 dalies 7 punkte ir 72 straipsnyje numatyta dar viena baudžiamojo poveikio priemonė – turto konfiskavimas, t. y. priverstinis neatlygintinas konfiskuotino bet kokio pavidalo turto, esančio pas kaltininką ar kitus asmenis, paėmimas valstybės nuosavybėn (BK 72 straipsnio 1 dalis). Turtas konfiskuojamas BK 72 straipsnyje nustatytais pagrindais. Šiame straipsnyje nurodyta, kad konfiskuojamas tas turtas, kuris buvo nusikaltimo įrankis, priemonė ar nusikalstamos veikos rezultatas (BK 72 straipsnio 2 dalis).
Nagrinėjamu atveju kaltinamasis A. K. BK 281¹ straipsnio 1 dalyje numatytą nusikalstamą veiką padarė vairuodamas automobilį (duomenys neskelbtini), valstybiniai Nr. (duomenys neskelbtini), todėl šis automobilis laikytinas nusikalstamos veikos padarymo priemone. Remiantis bylos duomenimis, minėtas automobilis priklauso A. K. Atsižvelgiant į aukščiau nurodytas aplinkybes, teismas sprendžia, jog kaltinamojo A. K. atžvilgiu taikytinos ir BK 72 straipsnio nuostatos, jam skirtina baudžiamojo poveikio priemonė – automobilio (duomenys neskelbtini), valst. Nr. (duomenys neskelbtini), VIN Nr. (duomenys neskelbtini) konfiskavimas.
Prokurorė 2024 m. sausio 22 d. nutarimu paskyrė laikiną nuosavybės teisės apribojimą A. K. nuosavybės teise priklausančiam automobiliui (duomenys neskelbtini), valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini) nuo 2024 m. sausio 22 d. iki 2024 m. liepos 22 d. Prokurorės paskirtas laikinas nuosavybės teisės apribojimas paliktinas galioti iki šio nuosprendžio įvykdymo dalyje dėl turto konfiskavimo dienos.
Kaltinamajam paskirtos kardomosios priemonės – rašytinis pasižadėjimas neišvykti, specialios teisės sustabdymas, dokumentų paėmimas – paliktinos galioti iki teismo nuosprendžio įsiteisėjimo dienos, šiam įsiteisėjus – naikintinos. Panaikinus kardomąją prieNr.monę – dokumentų paėmimą, paimti dokumentai – A. K. vairuotojo pažymėjimas Nr. (duomenys neskelbtini) bei Traktoriaus ir savaeigės mašinos vairuotojo (traktorininko) pažymėjimas Nr. (duomenys neskelbtini) – perduotini saugoti VĮ „Regitra“.
Valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnyba 2024 m. vasario 7 d. pateikė teismui pažymą, kurioje nurodoma, kad iš kaltinamojo A. K. priteistinos 183,33 Eur dydžio antrinės teisinės pagalbos išlaidos, kurias sudaro advokato V. B. darbo užmokestis. Šioje baudžiamojoje byloje gynėjo dalyvavimas yra būtinas BPK 51 straipsnio 1 dalies 9 punkto pagrindu.
BPK 106 straipsnio 2 dalyje numatyta, kad pripažinęs kaltinamąjį kaltu, teismas, priimdamas nuosprendį, priima sprendimą iš kaltinamojo išieškoti valstybės garantuojamos teisinės pagalbos išlaidas, susidariusias dėl būtino gynėjo dalyvavimo, atsižvelgdamas į kaltinamojo turtinę padėtį, išskyrus BPK 51 straipsnio 1 dalies 1 ir 2 punktuose nurodytus atvejus. Darytina išvada, kad teismas iš nuteistojo gali išieškoti valstybės garantuojamos teisinės pagalbos išlaidas ir tuo atveju, kai gynėjo dalyvavimas pripažintas būtinu (išskyrus nurodytas išimtis), tačiau kiekvienu atveju turi būti įvertinta nuteistojo turtinė padėtis (pvz., Vilniaus apygardos teismo 2020-09-30 nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 1A-445-929/2020; Panevėžio apygardos teismo 2020-10-08 nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 1A-162-581/2020).
Kaltinamajam A. K. privalomas gynėjas paskirtas BPK 51 straipsnio 1 dalies 9 punkto pagrindu. Kadangi kaltinamajam gynėjas paskirtas ne jo paties, o teismo iniciatyva, taip pat atsižvelgiant į duomenis apie kaltinamojo turtinę padėtį – pajamos nėra didelės, teismas sprendžia, jog antrinės teisinės pagalbos išlaidų priteisimas neatitiktų teisingumo ir proporcingumo principų reikalavimų, todėl šios išlaidos iš kaltinamojo nepriteisiamos.
Daiktai, turėję reikšmės nusikalstamai veikai tirti ir baudžiamajai bylai nagrinėti - kompaktinis diskas su vaizdo įrašais, supakuotas į voką, prisegtą prie bylos galinio viršelio, nuosprendžiui įsiteisėjus paliktinas saugoti byloje.
Rezoliucinė dalis
Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 303 straipsnio 4 dalimi, 304 straipsniu, 305 straipsnio 4 dalimi, 307 straipsnio 5 dalimi,
nusprendžia:
A. K. (A. K.), padariusį nusikalstamą veiką, numatytą Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 281¹ straipsnio 1 dalyje, atleisti nuo baudžiamosios atsakomybės perduodant jį laiduotojos V. K. atsakomybėn Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 40 straipsnio pagrindais ir tvarka 1 (vieniems) metams 6 (šešiems) mėnesiams be užstato ir baudžiamąją bylą nutraukti.
Laidavimo terminą skaičiuoti nuo nuosprendžio įsiteisėjimo dienos.
Paskirti A. K. Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 68 straipsnyje numatytą baudžiamojo poveikio priemonę ir 2 (dvejiems) metams 8 (aštuoniems) mėnesiams uždrausti naudotis specialiąja teise – teise vairuoti transporto priemones, terminą skaičiuojant nuo kardomosios priemonės – specialios teisės sustabdymo, paskyrimo dienos t. y. 2024 m. sausio 22 d.
Vadovaujantis BK 72 straipsniu, konfiskuoti A. K. priklausantį automobilį (duomenys neskelbtini), valstybiniai Nr. (duomenys neskelbtini), VIN Nr. (duomenys neskelbtini).
Vilniaus apygardos prokuratūros Vilniaus apylinkės prokuratūros 3-ojo skyriaus prokurorės 2024 m. sausio 22 d. nutarimu A. K. turtui paskirtą laikiną nuosavybės teisių apribojimą į automobilį „VW Passat“, valstybiniai Nr. (duomenys neskelbtini), VIN Nr. (duomenys neskelbtini), palikti galioti iki šio nuosprendžio dalies dėl turto konfiskavimo įvykdymo dienos.
A. K. paskirtas kardomąsias priemones – specialios teisės sustabdymą, rašytinį pasižadėjimą neišvykti, dokumentų paėmimą– įsiteisėjus nuosprendžiui panaikinti.
Nuosprendžiui įsiteisėjus A. K. vairuotojo pažymėjimą Nr. (duomenys neskelbtini) bei Traktoriaus ir savaeigės mašinos vairuotojo (traktorininko) pažymėjimą Nr. (duomenys neskelbtini) (saugomi vokuose, prisegtuose prie bylos galinio viršelio) kartu su įsiteisėjusio nuosprendžio nuorašu perduotini saugoti VĮ „Regitra“.
Daiktus, turėjusius reikšmės nusikalstamai veikai tirti ir baudžiamajai bylai nagrinėti – kompaktinį diską su vaizdo įrašais, supakuotą į voką, prisegtą prie bylos galinio viršelio, nuosprendžiui įsiteisėjus palikti saugoti prie bylos.
Valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnybos prašymo dėl antrinės teisinės pagalbos išlaidų išieškojimo netenkinti.
1. Jeigu asmuo, atleistas nuo baudžiamosios atsakomybės pagal laidavimą, laidavimo metu padarys naują baudžiamąjį nusižengimą ar neatsargų nusikaltimą, teismas gali panaikinti sprendimą atleisti nuo baudžiamosios atsakomybės ir spręsti dėl šio asmens baudžiamosios atsakomybės už visas padarytas veikas;
2. Jeigu asmuo, atleistas nuo baudžiamosios atsakomybės pagal laidavimą, laidavimo metu padarys naują tyčinį nusikaltimą, ankstesnis sprendimas atleisti jį nuo baudžiamosios atsakomybės nustoja galioti ir sprendžiama dėl šio asmens baudžiamosios atsakomybės už visas padarytas nusikalstamas veikas.
Išaiškinti V. K., kad laiduotojas turi teisę atsisakyti laidavimo; šiuo atveju teismas, atsižvelgdamas į laidavimo atsisakymo priežastis, sprendžia dėl asmens baudžiamosios atsakomybės už padarytą nusikalstamą veiką, kito laiduotojo paskyrimo ar asmens atleidimo nuo baudžiamosios atsakomybės.
Nuosprendis per dvidešimt dienų nuo jo paskelbimo dienos gali būti skundžiamas apeliacine tvarka Vilniaus apygardos teismui per Vilniaus miesto apylinkės teismą.