- Teismas
- Panevėžio apygardos teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2014-09-18
- Bylos Nr.
- 1A-673-134-2014
- Teisminio proceso Nr.
- 1-45-1-01008-2013-6
- Bylos rūšis
- baudžiamoji byla
- Teisėjai
- Sigitas Bagdonavičius, Algirdas Gaputis
- Kaltinamasis
- V. S.
- Advokatai
- Dovilė Baniulė
- Kategorijos
- 2.4.6Bylų apeliacinio nagrinėjimo bendrosios nuostatos (BPK 320 str.)
Teisėjas Donatas Jatužis Procesinio sprendimo kategorijos: 2.4.6.
2014 m. rugsėjo 18 d.
Panevėžio apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegija, sudaryta iš kolegijos pirmininkės ir pranešėjos Bronės Vidzėnienės, teisėjų Sigito Bagdonavičiaus ir Algirdo Gapučio,
viešame teismo posėdyje apeliacine tvarka išnagrinėjo baudžiamąją bylą pagal Panevėžio apygardos prokuratūros Panevėžio apylinkės prokuratūros prokuroro P. J. apeliacinį skundą dėl Panevėžio miesto apylinkės teismo 2014 m. birželio 23 d. nuosprendžio, kuriuo V. S., a. k. (duomenys neskelbtini) vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso (toliau – BPK) 303 str. 5 d. 1 p., išteisintas pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – BK) 201 str. 3 d..
Aprašomoji dalis
NUSTATĖ:
V. S. buvo kaltinamas tuo, kad ikiteisminio tyrimo metu nenustatytu tiksliu laiku ir nenustatytomis aplinkybėmis, neturėdamas tikslo realizuoti įgijo ir ikiteisminio tyrimo metu nenustatytoje vietoje laikė 20 vnt. plastikinių butelių su denatūruotu etilo alkoholio skiediniu, kurio bendras tūris 19721 cm³, bei tęsdamas savo nusikalstamus veiksmus, 2013 m. kovo 24 d. neteisėtai gabeno 10 vnt. plastikinių butelių su denatūruotu etilo alkoholio skiediniu, kurių bendras tūris 9845 cm³ Panevėžio gatvėmis, kol apie 13 val. prie Panevėžio centrinės turgavietės, adresu Panevėžyje, Ukmergės g. 26, buvo sulaikytas policijos pareigūnų ir atlikus asmens apžiūra jie rasti ir paimti, po ko, tęsdamas savo nusikalstamus veiksmus, 2013m. kovo 24 d., neteisėtai gabeno 10 vnt. plastikinių butelių su denatūruotu etilo alkoholio skiediniu, kurių bendras tūris 9876 cm³ Panevėžio gatvėmis, kol apie 14.20 val. prie turgavietės, adresu Panevėžyje, S. D. ir S. G. g. 6, buvo sulaikytas policijos pareigūnų ir atlikus asmens apžiūra jie rasti ir paimti.
Šalies argumentai
Apeliaciniu skundu Panevėžio apygardos prokuratūros Panevėžio apylinkės prokuratūros prokuroras P. J. prašo Panevėžio miesto apylinkės teismo 2014 m. birželio 23 d. nuosprendį panaikinti ir priimti naują nuosprendį – V. S. pripažinti kaltu pagal BK 201 str. 3 d. ir skirti jam 25 MGL, arba 3250 Lt, baudą. Prokuroras cituoja skundžiamą nuosprendį bei tvirtina, kad teismo išvada, kad V. S. nepadarė nusikalstamos veikos, numatytos BK 201 str. 3 d., yra nepagrįsta ir neteisinga, nes neatitinka faktinių bylos aplinkybių. Nurodo, jog V. S. buvo kaltinamas padaręs tęstinę nusikalstamą veiką, kurią sudarė du tapatūs, laiko požiūriu vienas nuo kito nenutolę veiksmai, būtent – 2013 m. kovo 24 d. neteisėtai gabeno 10 vnt. plastikinių butelių su denatūruotu etilo alkoholio skiediniu, kurių bendras tūris 9845 cm3, kol apie 13 val. buvo sulaikytas policijos pareigūnų, po ko, tęsdamas savo nusikalstamus veiksmus 2013 m. kovo 24 d., neteisėtai gabeno 10 vnt. plastikinių butelių su denatūruotu etilo alkoholio skiediniu, kurių bendras tūris 9876 cm3, kol apie 14.20 val. buvo sulaikytas policijos pareigūnų, todėl pirmos instancijos teismas, spręsdamas V. S. kaltės klausimą, turėjo vertinti kaltinamojo atliktus nusikalstamus veiksmus bendrame kontekste, o ne atsietus vieną nuo kito.
Pagrįsti šiems teiginiams prokuroras nurodo, jog V. S. yra teistas už analogišką veiką, tai yra 2011-11-28 pripažintas kaltu pagal BK 201 str. 3 d., taip pat turi aštuonias galiojančias administracines nuobaudas už akcizais apmokestintų prekių laikymą, gabenimą, ar realizavimą pažeidžiant nustatytą tvarką pagal Lietuvos Respublikos administracinių teisės pažeidimų kodekso (toliau – ATPK)163² str. (viena nuobauda), ir nedenatūruoto etilo alkoholio, denatūruoto etilo alkoholio, techninio etilo alkoholio ir jų skiedinių (mišinių) gaminimą, laikymą, gabenimą, pardavimą ar kitokį realizavimą neturint leidimo pagal ATPK 177 str. (septynios nuobaudos). Šias aplinkybes teismas turėjo vertinti kaip duomenis kurie parodo, jog V. S. puikiai išmano ir supranta, kokia atsakomybė už kokio kiekio denatūruoto etilo alkoholio skiedinio laikymą, gabenimą ir įgijimą yra numatyta. Todėl teismas turėjo V. S. veiksmus vertinti kaip tęstinę veiką ir jį pripažinti kaltu padarius nusikalstamą veiką numatytą BK 201 str. 3 d.
Prokuroras tvirtina, jog paties V. S. duoti parodymai teisiamojo posėdžio metu akivaizdžiai rodo, kad tai buvo tęstinė veika, nes jis iš anksto buvo suplanavęs įgyti denatūruoto etilo alkoholio skiedinius, nurodė, kad ir anksčiau bandė įsigyti denatūruoto etilo alkoholio skiedinius, tačiau jį visada sulaikydavo policijos pareigūnai ir nubausdavo. Vertinant šią aplinkybę teismas turėjo konstatuoti, kad V. S. puikiai žinodamas baudžiamosios ir administracinės atsakomybės ribas, sąmoningai įgydavo ne daugiau 10 litrų denatūruoto etilo alkoholio skiedinių, taip pat teismas turėjo vertinti V. S. parodymus, kad jis tyčia, sąmoningai suvokdamas kad buvo sulaikytas su 10 vnt. plastikinių butelių su denatūruotu etilo alkoholio skiediniu 13.00 val. tik baigus surašyti administracinio teisės pažeidimo dokumentus ir iš jo atėmus draudžiamas įsigyti prekes, jis vėl 14.20 val. sulaikomas su 10 vnt. plastikinių butelių su denatūruotu etilo alkoholio skiediniu, nes kaip parodė, pats V. S. jis tai darė sąmoningai, nes jam taip reikėjo. Taigi darytina išvada, kad V. S. padarė ne du atskirus pažeidimus, o vieną nusikalstamą veiką, jo padaryti veiksmai buvo tapatūs, kiekvienu atveju siekiama vieningo rezultato, įgyti denatūruoto etilo alkoholio skiedinius, juos gabenti ir laikyti, abiems atvejais tai buvo daroma analogišku būdu, tai yra jis sulaikytas gabenantis denatūruoto etilo alkoholio skiedinių analogiškus kiekius, po 10 vnt. plastikinių butelių, prie turgaviečių esančių Panevėžio mieste, ir tarp atskirų veiksmų nebuvo didelio laiko tarpo, tai yra 1 val. 20 min.
Teismo posėdyje prokuroras prašė apeliacinį skundą tenkinti, išteisintasis V. S. ir jo gynėjas – atmesti.
Motyvuojamoji dalis
Apeliacinis skundas atmestinas.
Apeliacinės instancijos teismas, išnagrinėjęs baudžiamąją bylą, skundžiamą nuosprendį bei apeliacinį skundą daro išvadą, jog V. S. pagrįstai išteisintas iš jam pareikšto kaltinimo kaip nepadaręs veikos, turinčios nusikalstimo ar baudžiamojo nusižengimo požymių (BPK 303 str. 5 d. 1 p.).
Iš bylos duomenų matyti, kad V. S. buvo kaltinamas tuo, kad kaltinime numatytu metu neturėdamas tikslo realizuoti neteisėtai disponavo 20 vnt. plastikinių butelių su denatūruotu etilo alkoholio skiediniu, kurio bendras tūris 19721 cm³. Tačiau bylos duomenys rodo ir tai, jog 2013-03-24 V. S. disponavo du kartus po 10 vnt. plastikinių butelių su denatūruotu etilo alkoholio skiediniu skirtingomis aplinkybėmis. Matyti, kad išteisintasis 2013-03-24 Panevėžyje neteisėtai gabeno 10 vnt. plastikinių butelių su denatūruotu etilo alkoholio skiediniu, kurių bendras tūris 9845 cm³, ir apie 13 val. prie Panevėžio centrinės turgavietės buvo sulaikytas policijos pareigūnų. Atlikus asmens apžiūra šie 10 vnt. butelių buvo rasti ir paimti. Vėliau, tą pačią dieną V. S. taip pat Panevėžyje, tačiau kitoje vietoje, nei pirmiau, vėl neteisėtai gabeno 10 vnt. plastikinių butelių su denatūruotu etilo alkoholio skiediniu, kurių bendras tūris buvo 9876 cm³, dėl ko apie 14.20 val. prie turgavietės, adresu Panevėžyje, S. D. ir S. G. g. 6, buvo sulaikytas policijos pareigūnų. Atlikus asmens apžiūra iš jo paimti turėti 10 vnt. plastikinių būtelių su denatūruotu etilo alkoholio skiediniu. Taigi V. S. 2013-03-24 du kartus skirtingose Panevėžio miesto vietose buvo sulaikytas su denatūruoto etilo alkoholio skiedinio buteliais, kurio kiekis kiekvieną kartą neviršijo 10 litrų, t. y. kiekio, užtraukiančio baudžiamąją atsakomybę. Be to, pirmojo sulaikymo metu iš V. S. policijos pareigūnai paėmė jo turėtą draudžiamą alkoholį, t. y. 10 vnt. plastikinių butelių, kuriuose buvo 9845 cm³ denatūruoto alkoholio skiedinio. Kartu pažymėtina ir tai, kad dėl tokių veiksmų V. S. buvo pradėta administracinio teisės pažeidimo bylos teisena (policijos pareigūnai fiksavo įvykį, paėmė turėtą draudžiamą alkoholį) ir tik vėliau V. S. vėl buvo sulaikytas policijos pareigūnų jau kitoje miesto vietoje su denatūruoto etilo alkoholio skiedinio buteliais. Antrą kartą V. S. turėtas draudžiamo etilo alkoholio kiekis taip pat neviršijo ribos, nuo kurios kyla baudžiamoji atsakomybė (9876 cm³). Už tai V. S. taip pat buvo pradėta administracinio teisės pažeidimo bylos teisena, t. y. policijos pareigūnai vėl paėmė turėtą draudžiamą alkoholį bei fiksavo įvykį. Skundžiamu nuosprendžiu apylinkės teismas, atsižvelgęs į pirmiau išdėstytus duomenis, padarė išvadą, jog negalima laikyt, kad V. S. kaltinime nurodytą dieną ir aplinkybėmis neteisėtai disponavo 20 vnt. butelių denatūruoto etilo alkoholio skiediniu, kurio bendras tūris 19721 cm³, kadangi V. S. padarė dvi atskiras veikas, užtraukiančias administracinę atsakomybę. Su tokia apylinkės teismo išvada visiškai sutinka ir apeliacinį skundą nagrinėjantis teismas.
Baudžiamasis įstatymas nepateikia tęstinės nusikalstamos veikos apibrėžimo, ją pateikia teismų praktika. Pagal teismų praktiką tęstine nusikalstama veika pripažįstama tokia veika, kuri susideda iš dviejų ar daugiau tapačių ar vienarūšių paprastai laiko atžvilgiu viena nuo kitos nenutolusių analogišku būdu, analogiškomis aplinkybėmis padarytų veikų, kurių kiekviena, atskirai paėmus, atitinka to paties BK specialiosios dalies straipsnyje numatyto nusikaltimo ar baudžiamojo nusižengimo sudėties požymius, tačiau visas jas sieja vienas nusikalstamas sumanymas (vieninga tyčia). Be to, tęstinę nusikalstamą veiką papildomai gali rodyti tapatus nusikalstamos veikos šaltinis ar savininkas, kuriam padaromi nusikalstami veiksmai. Svarbus tęstinės nusikalstamos veikos požymis, skiriantis ją nuo nusikalstamų veikų daugeto, yra vieningas kaltininko sumanymas padaryti keletą veikų, dėl to visos jos kvalifikuojamos kaip vienas nusikaltimas. Tuo tarpu nesant vieningo sumanymo neteisėtai užvaldyti apibrėžto dydžio svetimą turtą, kiekviena iš padarytų veikų reikštų atskirą nusikaltimą, būtų atskirai kvalifikuojama, o jų visuma sudarytų nusikaltimų daugetą.
Nagrinėjamu atveju byloje nėra surinkta jokių objektyvių duomenų, leidžiančių daryti neginčijamą išvadą, kad V. S. turėjo vieningą tyčią įvykio dieną du kartus disponuoti denatūruoto etilo alkoholio skiediniu. Priešingai, pats V. S. nuosekliai ikiteisminio tyrimo metu nurodė, jog tuo metu denatūruoto etilo alkoholio jam reikėjo buityje, kurį naudoja kaip valikį, o pirmus nusipirktus denatūruoto etilo alkoholio skiedinio butelius paėmus policijos pareigūnams jis buvo priverstas vėl važiuoti nusipirkti šios medžiagos (1 t., 102 – 103, 107, 167 – 168 b. l.). Taigi V. S. parodymai rodo, kad jis antrą kartą denatūruotą etilo alkoholį pirko būtent todėl, kad pirmą kartą pirktą draudžiamą alkoholį paėmė policijos pareigūnai, t. y. jo tyčia antrą kartą nusipirkti 10 vnt. plastikinių butelių denatūruoto etilo alkoholio skiedinio susiformavo tuo metu, kada policijos pareigūnai iš jo asmens kratos metu paėmė pirmus nusipirktus 10 vnt. plastikinių butelių denatūruoto etilo alkoholio skiedinio. Duomenų, paneigiančių tokius V. S. paaiškinimus bei įrodančius, jog V. S. turėjo iš anksto suformuotą tyčią būtent tą dieną įgyti laikyti ir gabenti būtent 20 vnt. butelių denatūruoto etilo alkoholio skiedinio, byloje nėra. Kartu tokią išvadą patvirtina ir byloje esančios aplinkybės dėl draudžiamo alkoholio įsigijimo vietos ir laiko. Anot V. S., jis denatūruotą etilo alkoholio skiedinį įsigijo iš skirtingų šaltinių, t. y. vieną kartą iš centrinės miesto turgavietės, o kitą – iš „Žaros“ turgaus. Baudžiamojoje byloje esantys policijos pareigūnų parodymai, rašytinė bylos medžiaga bei paties V. S. parodymų patikrinimo vietoje protokole užfiksuoti duomenys patvirtina, pirmiau nurodytus V. S. paaiškinimus ir leidžia pagrįstai manyti, kad jis draudžiamą alkoholį įsigijo iš skirtingų ir ikiteisminio tyrimo metu tiksliai nenustatytų šaltinių. Be to, V. S. veiksmus skiria ir tam tikras laiko tarpas. Atsižvelgiant į visa tai, galima pagrįstai spręsti, kad byloje išties nėra jokių objektyvių duomenų, leidžiančių tvirtinti, jog V. S. turėjo suformuotą išankstinę tyčią įvykio dieną disponuoti būtent 20 vnt. plastikinių butelių denatūruoto etilo alkoholio, t. y. kiekiu, kuris užtraukia baudžiamąją atsakomybę.
Apeliaciniame skunde nurodomos aplinkybės apie ankstesnius V. S. teistumus bei baustumus administracine tvarka, įskaitant ir už iš esmės analogiškų nusikalstamų veikų ir pažeidimų padarymą, nesudaro pagrindo tvirtinti, kad V. S. kaltinime nurodytu laiku ir aplinkybėmis išties turėjo vieningą tyčią elgtis nusikalstamai ir disponuoti būtent 20 vnt. plastikinių butelių su denatūruotu etilo alkoholio skiediniu, kurio bendras tūris 19721 cm³. Kartu apeliacinės instancijos teismas atmeta skundo argumentą, jog V. S. turėjo vieną bendrą tikslą įgyti draudžiamas prekes, o žinodamas administracinės ir baudžiamosios atsakomybės ribas, sąmoningai įgydavo ne daugiau 10 l denatūruoto etilo alkoholio. Aplinkybė, jog V. S. išties supranta baudžiamosios ir administracinės atsakomybės ribas disponuojant denatūruotu etilo alkoholiu neleidžia daryti kategoriškos išvados dėl jo išankstinės tyčios būtent įvykio dieną. Negana to, pirmiau aptarti apeliacinio skundo argumentai vertintini tik kaip prielaida, kuriai pagrįsti byloje nėra jokių objektyvių duomenų. Kartu teisėjų kolegija pastebi, jog V. S. kaltinime nurodyti duomenys dėl draudžiamo alkoholio įgijimo bei gabenimo nėra pakankamai tiksliūs, kadangi konkrečios įgijimo aplinkybės nėra nustatytos, o draudžiamo objekto nešimas su savimi iš įsigijimo vietos nėra pripažįstamas laikymu, juo labiau kad tam turi būti nustatytas ir konkretus draudžiamo daikto laikymo laikotarpis. Nepaisant šio netikslumo, apeliacinės instancijos teismas, atsižvelgdamas į tai, kad apylinkės teismas pagrįstai priėmė išteisinamąjį nuosprendį, detaliau kaltinime nurodytų aplinkybių nenagrinėja.
Atsižvelgdamas į išdėstytus argumentus, apeliacinės instancijos teismas daro išvadą, jog pirmosios instancijos teismas, priimdamas išteisinamąjį nuosprendį, rėmėsi įstatymo nustatyta tvarka surinktais ir teisminio bylos nagrinėjimo metu patikrintais įrodymais, nuosprendyje išdėstė, kuriais įrodymais grindžiamos teismo išvados, objektyviai išanalizavo bei įvertino teismo posėdyje ištirtus įrodymus ir padarė faktines aplinkybes atitinkančias išvadas, kas rodo, jog Panevėžio apygardos prokuratūros Panevėžio apylinkės prokuratūros prokuroro P. J. apeliacinio skundo teiginiai dėl skundžiamo apylinkės teismo nuosprendžio yra nepagrįsti, dėl ko 2014 birželio 23 d. Panevėžio miesto apylinkės teismo nuosprendį naikinti ar keisti nėra pagrindo.
Išteisintojo gynėja D. B. apeliacinės instancijos teismui pateikė pažymą, kurioje prašoma už antrinės teisinės pagalbos suteikimą apeliacinės instancijos teisme valstybei iš V. S. priteisti 130 Lt.
Prašymas atmetamas. Pagal BPK 106 str. 2 d., teismas, priimdamas nuosprendį, pripažinęs kaltinamąjį kaltu, turi teisę nuspręsti išieškoti iš kaltinamojo valstybės garantuojamos teisinės pagalbos išlaidas, susidariusias dėl būtino gynėjo dalyvavimo, išskyrus BPK 51 str. 1 d. 1 ir 2 p. numatytus atvejus, taip pat nukentėjusiojo ir civilinio ieškovo turėtas išlaidas advokato, kuris dalyvavo byloje kaip nukentėjusiojo ar civilinio ieškovo atstovas, paslaugoms apmokėti. Pagal BPK 322 str. 1 d. nagrinėjant bylą apeliacine tvarka teismo posėdyje dalyvauja prokuroras ir gynėjas. Tai imperatyvi įstatymo nuostata, reiškianti, kad valstybė garantuoja nuteistajam ar išteisintajam gynėją apeliacinės instancijos teisme ir šie proceso dalyviai apeliacinės instancijos teisme neturi teisės ir galimybės atsisakyti gynėjo. Kolegijos vertinimu tai reiškia, kad išlaidos už antrinę teisinę pagalbą iš jų negali būti priteisiamos. Be to, nagrinėjamu atveju V. S. apylinkės teismo buvo išteisintas, o apeliacinis procesas vyko tik pagal prokuroro paduotą apeliacinį skundą, kuriuo prašė pabloginti išteisintojo teisinę padėtį. Atsižvelgiant į šias aplinkybes pateiktas prašymas negali būti tenkinamas ir antrinės teisinės pagalbos išlaidos negali būti išieškomos iš išteisintojo į valstybės biudžetą.
Rezoliucinė dalis
Teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 326 straipsnio 1 dalies 1 punktu,
NUTARIA:
Panevėžio apygardos prokuratūros Panevėžio apylinkės prokuratūros prokuroro P. J. apeliacinį skundą atmesti.