Šiaulių apylinkės teismo sprendimas

viešame teismo posėdyje žodinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovo R. R. ieškinį atsakovui UAB „Costo“ dėl Lietuvos Respublikos valstybinės darbo inspekcijos prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos Šiaulių skyriaus Darbo ginčų komisijos (toliau – Darbo ginčų komisijos arba DGK) 2016-04-15 sprendimo Nr. DGKS-1723 panaikinimo.

Aprašomoji dalis

nustatė:

Motyvuojamoji dalis

Ieškinys atmestinas.

Byloje ir prie bylos prijungtoje darbo ginčų komisijos byloje Nr. APS-110-2816/2016 esančiais rašytiniais įrodymais ir atsakovo atstovo paaiškinimais nustatyta, kad ieškovas R. R. pagal neterminuotą 2015-09-03 sudarytą darbo sutartį Nr. 19 nuo 2015-09-04 iki 2016-01-15 dirbo UAB „Costo“ vairuotoju - ekspeditoriumi. 2016-01-015 R. R. iš darbo atleistas LR DK 127 straipsnio 1 dalies pagrindu (darbuotojo pareiškimu) (6-9 DGK b. l.).

Kaip jau buvo minėta, Darbo ginčų komisija 2016-04-15 sprendimu Nr. DGKS-1723 ieškovo UAB „Costo“ ieškinį patenkino iš dalies ir priteisė iš atsakovo R. R. ieškovo naudai 3452,71 Eur nepanaudotą komandiruotės avansą (ieškovo patirtą materialinę žalą), atsisakė nagrinėti ieškovo reikalavimą priteisti 5 procentų dydžio metines palūkanas bei atstovavimo išlaidas, kaip nepriskirtas darbo ginčų komisijos kompetencijai (83-86 DGK b. l.).

Ieškovas R. R. su šiuo Darbo ginčų komisijos sprendimu nesutinka, nurodydamas, kad į bylą pateiktų kasos išlaidų orderių jis nepasirašė, jo parašai suklastoti ir pinigai pagal nurodytus kasos išlaidų orderius jam nebuvo faktiškai išmokėti. Atsakovas neigia ieškovo nurodytas aplinkybes dėl parašų suklastojimo ir teigia, kad nurodytos sumos ieškovui buvo sumokėtos, o ieškovas, neišvykęs į komandiruotę ir negrąžindamas pinigų, šiais savo veiksmais padarė atsakovui turtinę žalą, kurią privalo atlyginti.

Byloje kyla ginčas dėl materialinės atsakomybės ieškovui kaip darbuotojui taikymo.

Lietuvos Respublikos darbo kodekso (toliau – DK) 245 straipsnyje nustatyta, kad materialinė atsakomybė atsiranda dėl teisės pažeidimo, kuriuo vienas darbo teisinio santykio subjektas padaro žalą kitam subjektui, neatlikdamas savo darbo pareigų arba netinkamai jas atlikdamas. Darbuotojo materialinė atsakomybė suprantama kaip darbuotojo pareiga atlyginti darbdaviui žalą, padarytą neatlikus ar netinkamai atlikus nustatytas darbo pareigas. Materialinei atsakomybei taikyti būtina nustatyti šias sąlygas: 1) padaryta žala; 2) žala padaryta neteisėta veika (veiksmais, neveikimu); 3) yra priežastinis ryšys tarp neteisėtos veikos ir žalos atsiradimo; 4) yra pažeidėjo kaltė; 5) pažeidėjas ir nukentėjusi šalis teisės pažeidimo metu buvo susiję darbo teisiniais santykiais; 6) žalos atsiradimas susijęs su darbo veikla (DK 246 str.). Materialinė atsakomybė atsiranda tik tada, kai yra visos DK 246 straipsnyje nurodytos pažeidėjo materialinės atsakomybės sąlygos. Darbuotojų materialinė atsakomybė skirstoma į dvi rūšis: ribotąją ir visišką. Ribotoji darbuotojų materialinė atsakomybė įtvirtinta DK 254 straipsnyje ir, jai esant, darbuotojas privalo atlyginti visą padarytą žalą, bet ne daugiau kaip jo trijų vidutinių mėnesinių darbo užmokesčių dydžio. Visiškos materialinės atsakomybės atvejai nustatyti DK 255 straipsnyje. Vienas iš DK 255 straipsnyje įtvirtintų visiškos darbuotojo materialinės atsakomybės atvejų – kai žala padaryta tyčia (DK 255 str. 1 p.).

Šioje byloje sprendžiamas darbuotojo materialinės atsakomybės klausimas, todėl aktualus darbuotojo pareigų turinys, jų vykdymas, o nustačius netinkamo vykdymo faktą, įvertintina ar dėl to kilo žala, ar darbuotojas kaltas dėl žalos kilimo.

Teismas, susipažinęs su Darbo ginčų komisijos 2016-04-15 sprendimu konstatuoja, kad Darbo ginčų komisija tinkamai nustatė byloje reikšmingas faktines aplinkybes dėl to, jog laikotarpiu nuo 2015-09 iki 2016-01 R. R. buvo priskaičiuotas ir išmokėtas 1164,21 Eur darbo užmokestis bei kompensacija už nepanaudotas atostogas (14-18 DGK b. l.). Atsakovas pagal įsakymus dėl komandiruočių buvo dviejose komandiruotėse laikotarpiu nuo 2015-09-05 iki 2015-10-17 ir nuo 2015-11-08 iki 2015-12-16, už kurias ieškovui buvo atitinkamai priskaičiuota 2458,35 Eur ir 2117,00 Eur dienpinigių (21, 22, 23, 26 b. l.). Ieškovui iš viso priskaičiuota 4691,58 Eur išmokėtina suma (darbo užmokestis ir dienpinigiai), ieškovui buvo iš viso išmokėta 8144,29 Eur (19-20 DGK b. l.). Taigi nagrinėjamu atveju kyla ginčas dėl to, ar ieškovas privalo grąžinti atsakovui 3452,71 Eur permoką. Šiuo atveju būtina nustatyti dėl ko susidarė ši permoka.

Kaip matyti iš Darbo ginčų komisijos sprendimo, Darbo ginčų komisija nurodytą sumą vertino kaip R. R. nepanaudotą ir negrąžintą avansą, kurį ieškovas turėjo grąžinti neišvykęs į komandiruotę, už kurią šis avansas buvo sumokėtas.

Išlaidų, susijusių su tarnybinėmis komandiruotėmis, dydį ir mokėjimo tvarką, kai darbdaviu yra fizinis asmuo, įmonė, įstaiga ar organizacija, išskyrus biudžetines įstaigas, reglamentuoja Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2004 m. lapkričio 3 d. nutarimas Nr. 1365 „Dėl išlaidų, susijusių su tarnybinėmis komandiruotėmis, dydžio ir mokėjimo tvarkos“ (toliau - Nutarimas). Šio nutarimo 5 punkte (2012 m. vasario 2 d. nutarimo Nr. 1365 redakcija, (Žin., 2012, Nr. 17-770) numatyta, jog darbdaviai išlaidas, susijusias su tarnybine komandiruote, darbuotojams atlygina pagal Komandiruočių sąnaudų atskaitymo iš pajamų taisykles, patvirtintas Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2003 m. sausio 28 d. nutarimu Nr. 99 (Žin., 2003, Nr.11-396). (...) Jeigu kolektyvinė ar darbo sutartis nenustato kitaip, ne vėliau kaip paskutinę darbo dieną iki komandiruotės pradžios darbuotojui privalo būti išmokėtas avansas – ne mažiau kaip 50 procentų numatomų dienpinigių ir su komandiruote susijusių išlaidų sumos. Darbuotojas turi teisę atsisakyti vykti į komandiruotę, jeigu jam laiku nebuvo išmokėtas avansas. Grįžęs iš komandiruotės, darbuotojas per 3 darbo dienas pateikia darbdaviui ar jo įgaliotam asmeniui pagal vidaus darbo tvarką nustatytą ataskaitą ir atitinkamus dokumentus apie komandiruotėje turėtas faktines išlaidas, o jeigu išmokėtas avansas, grąžina nepanaudotą avanso likutį. Darbdavys privalo visiškai atsiskaityti su grįžusiu iš komandiruotės darbuotoju ne vėliau kaip darbo užmokesčio mokėjimo dieną.

Ieškovas iš esmės neginčija byloje pateiktų ieškovo duomenų apie jam priskaičiuotas sumas teisingumo, tačiau tvirtina gavęs tik pinigus į banko sąskaitą ir neigia grynųjų pinigų pagal kasos išlaidų orderius gavimo faktą, nurodydamas, kad grynieji pinigai jam nebuvo mokami ir kasos išlaidų orderių jis nepasirašė, nurodo, kad tokiu būdu jam nebuvo išmokėta visa priklausanti suma už praėjusią komandiruotę pagal susitarimą su darbdaviu dėl 60-65 Eur darbo užmokesčio už parą komandiruotėje mokėjimo. Teismas pažymi, kad iš esmės sutinka su darbo ginčų komisijos sprendime padarytomis išvadomis, nes komisija tinkamai nustatė faktines bylos aplinkybes ir tinkamai kvalifikavo tarp šalių susiklosčiusius teisinius santykius, todėl teismas nekartoja Darbo ginčų komisijos padarytų išvadų. Teismas papildomai pasisako dėl tų aplinkybių, kurias ieškovas nurodė kreipdamasis į teismą ir akcentavo parengiamojo teismo posėdžio metu.

Darbo ginčų komisijos sprendime nurodyta, kad atsakovas bylos nagrinėjimo metu teigė, jog kasos išlaidų orderių nepasirašinėjimo, pripažino, jog byloje pateiktas finansines apyskaitas pasirašė, tuo tarpu parengiamojo teismo posėdžio metu ieškovas tvirtino, jog nepasirašė ir avansinių apyskaitų. Iš bylos medžiagos teismas nustatė, kad ieškovas yra kreipęsis dėl ikiteisminio tyrimo pradėjimo, nurodydamas, kad suklastoti jo parašai kasos išlaidų orderiuose Nr. KA-09, KA-10, KA-22 (75 DGK b. l.). Dėl jo parašų galimo suklastojimo avanso apyskaitose atsakovas į ikiteisminio tyrimo įstaigą nesikreipė, pagal bylos duomenis jam avansu buvo išmokamos piniginės lėšos, skirtos komandiruočių išlaidoms padengti, todėl ieškovo paaiškinimai, kad jis nepasirašė ir avansų apyskaitų vertintini kaip prieštaraujantys byloje pateiktiems rašytiniams įrodymams. Byloje neįrodytas ir žodinis šalių susitarimas mokėti ieškovui 60-65 EUR darbo užmokestį už parą komandiruotėje. Jokių įrodymų, galinčių pagrįsti atsakovo nurodytas aplinkybes dėl žodinio susitarimo su darbdaviu dėl didesnio nei darbo sutartyje numatytas darbo užmokestis mokėjimo nepateikė. Pažymėtina, kad šalies vienoks ar kitoks aiškinimas savaime nereiškia, kad jis yra teisingas, nes bet kurios bylos aplinkybės, jei jų kita šalis nepripažįsta, turi būti pagrindžiamos kitais įrodymais (CPK 12, 178, 187 str.). Atsakovas susitarimo dėl kitokio nei darbo sutartyje nustatyto darbo užmokesčio mokėjimo ieškovui nepripažino, todėl ieškovui nenurodžius ir nepateikus jokių įrodymų, galinčių pagrįsti tokio susitarimo buvimą ir vykdymą, teismas sprendžia, kad šios aplinkybės atsakovas neįrodė (CPK 178 straipsnis). Ieškovo į bylą pateikti banko sąskaitų išrašai (30-33 b. l.) patvirtina atsakovo pateiktų duomenų apie ieškovui banko pavedimais pervestų duomenų teisingumą. Rašytiniai byloje pateikti įrodymai patvirtina, jog UAB „Costo“ buvo susiklosčiusi praktika dalį išlaidų už komandiruotes išmokėti grynais pinigais, dalį pervedant į darbuotojo sąskaitą. Atsakovo atstovas pagrįstai nurodė, jog teisės aktai nedraudžia išmokėti su darbo santykiais susijusias sumas darbuotojams ne tik bankiniu pavedimu, bet ir grynais pinigais.

Viena iš būtinųjų materialinės atsakomybės sąlygų yra ta, kad darbuotojas darbdaviui turi būti padaręs savo neteisėta veika materialinę žalą. Įstatymų nustatyta, kad atlygintinos žalos dydį sudaro tiesioginiai nuostoliai bei negautos pajamos (DK 257 str. 1 d.). Žalos dydis kiekvienu konkrečiu atveju yra fakto klausimas, priklausantis nuo konkrečių aplinkybių, todėl teismas jį privalo individualizuotai nustatyti, nes tik tuo atveju, jeigu materialinė žala darbdaviui konkretaus darbuotojo neteisėta veika yra padaroma, šiam darbuotojui gali atsirasti pareiga tą žalą atlyginti. Pagal proceso įstatyme įtvirtintą įrodinėjimo pareigos taisyklę, padarytos žalos dydį įrodyti privalo darbdavys (CPK 178 str.).

Atsižvelgiant į tai, kad iš bylos medžiagos nustatyta, jog iki 2016-01-15 ieškovui turėjo būti sumokėta 4691,58 Eur su darbo santykiais susijusi suma ir visa ši suma ieškovui buvo sumokėta, pasirašydamas avanso apyskaitas, ieškovas faktiškai patvirtino išlaidų už komandiruotes pagrįstumą ir išmokėjimą, ieškovui neįrodžius aplinkybės, kad grynųjų pinigų pagal kasos išlaidų orderius Nr. KA-09, KA-10, KA-22 ieškovas negavo, teismas sprendžia, kad nėra jokio teisinio pagrindo teigti, jog atsakovas, 2015-12-12 bankiniu pavedimu pervesdamas ieškovui 1308,55 Eur, atsiskaitė už buvusias komandiruotes. Ieškovas neneigia atsakovo nurodytos aplinkybės, kad darbdavys jį ketino siųsti į komandiruotę 2016 metų sausio mėnesį, tačiau ieškovas į komandiruotę nevyko ir pateikė prašymą atleisti jį iš darbo savo noru dėl asmeninių priežasčių. Įvertinęs šias aplinkybes, nesant byloje duomenų apie tai, kad atsakovas yra nesumokėjęs ieškovui kokių nors sumų, susijusių su darbo santykiais, sumokėdamas 3452,71 Eur sumą darbdavys nežinojo ir negalėjo žinoti, kad ieškovas į komandiruotę nevyks, teismas sprendžia, kad Darbo ginčų komisija padarė pagrįstą išvadą dėl to, jog R. R., 2015-12-23 ir 2015-12-22 gavęs iš UAB „Costo“ lėšas avansu į komandiruotę neišvyko, už šias lėšas nustatyta tvarka neatsiskaitė ir atleidimo iš darbo metu jų negrąžino darbdaviui, tokiu būdu tyčia padarydamas ieškovui 3452,71 Eur turtinę žalą, kurią turi atlyginti atsakovui.

Įvertinęs tai, kas išdėstyta, teismas konstatuoja, kad Lietuvos Respublikos valstybinės darbo inspekcijos prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos Šiaulių skyriaus darbo ginčų komisijos 2016-04-15 sprendimas Nr. DGKS-1723 yra teisėtas ir pagrįstas, o ieškovo ieškinys atmestinas kaip nepagrįstas.

Dėl bylinėjimosi išlaidų atlyginimo. Nagrinėjant šalių ginčą Darbo ginčų komisijoje atsakovas UAB „Costo“ advokatui Muradui Bakanui už teisines paslaugas pagal 2016-02-10 sąskaitą sumokėjo 438,08 Eur ir prašė šias išlaidas priteisti iš R. R. Darbo ginčų komisija 2016-04-15 sprendimu UAB „Costo“ reikalavimą dėl patirtų bylinėjimosi išlaidų atsisakė nagrinėti kaip nepriskirtiną Darbo ginčų komisijos kompetencijai. Atsakovas teisme pateikė prašymą išspręsti išlaidų, patirtų darbų ginčų komisijoje, atlyginimo klausimą ir priteisti iš ieškovo už atstovavimą teisme patirtas atsakovo išlaidas advokato pagalbai apmokėti – 439,08 Eur. Darbo ginčų komisijos nuostatai ir Darbo ginčų komisijos reglamentas numato, kad Darbo ginčų komisija savo veikloje vadovaujasi Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodeksu, todėl išlaidos, patirtos nagrinėjant ginčą darbo ginčų komisijoje, kuri yra privalomas ikiteisminis darbo ginčą nagrinėjantis organas, gali būti atlyginamos, ir darbo ginčų komisija turi nagrinėti ir spręsti šį klausimą, kai jis iškyla, taikydama CPK 88 straipsnio 1 dalies 9 punktą. Išlaidų advokato (advokato padėjėjo) teisinei pagalbai apmokėti privalomoje ikiteisminėje ginčų sprendimo institucijoje, jeigu ginčas vėliau tapo teisminis, rekomenduojami priteistini maksimalūs dydžiai nustatyti Lietuvos advokatų tarybos 2004 m. kovo 26 d. nutarimu ir Lietuvos Respublikos teisingumo ministro 2004 m. balandžio 2 d. įsakymu Nr. 1R-85 patvirtintų Rekomendacijų dėl civilinėse bylose priteistino užmokesčio už advokato ar advokato padėjėjo teikiamą teisinę pagalbą (paslaugas) maksimalaus dydžio 8.1 ir 10 punktuose bei 2015 m. kovo 16 d. Lietuvos advokatų tarybos pirmininko raštu Nr. 141 ir 2015 m. kovo 19 d. Lietuvos Respublikos teisingumo ministro įsakymu Nr. 1R-77 patvirtintų Rekomendacijų dėl civilinėse bylose priteistino užmokesčio už advokato ar advokato padėjėjo teikiamą teisinę pagalbą (paslaugas) maksimalaus dydžio 8.1 ir 8.19 punktuose. Darbo ginčų komisija minėtus teisės aktus turi taikyti pagal analogiją, kai ginčo santykio tiesiogiai nereguliuoja specialusis teisės aktas (CPK 3 straipsnio 6 d.).

Atsižvelgiant į tai, kad Darbo ginčų komisijos sprendimas ir teismo sprendimas yra priimtas atsakovo UAB „Costo“ naudai, atsakovas turi teisę gauti bylinėjimosi išlaidų atlyginimą, todėl atmetusf ieškovo pareikštą ieškinį, atsakovui UAB „Costo“ priteistina iš ieškovo R. R. 876,16 Eur bylinėjimosi išlaidų, patirtų nagrinėjant ginčą Darbo ginčų komisijoje ir teisme (CPK 93 str. 1 d., 98 str. 1 d.).

Procesinių dokumentų įteikimo išlaidos neviršija minimalios priteistinos 3 Eur sumos, todėl atmetus ieškinį iš ieškovo valstybei nepriteistinos (CPK 92 str.).

Rezoliucinė dalis

Vadovaudamasis LR CPK 178 str., 259 str., 260 str., 270 str., 279 str. teismas

nusprendžia:

Ieškinį atmesti.

Lietuvos Respublikos valstybinės darbo inspekcijos prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos Šiaulių skyriaus darbo ginčų komisijos 2016-04-15 sprendimą Nr. DGKS-1723 palikti nepakeistą.

Priteisti iš ieškovo R. R., a. k. (duomenys neskelbtini) atsakovo UAB „Costo“, įmonės kodas 302554916, naudai 876,16 Eur (aštuonis šimtus septyniasdešimt šešis eurus, 16 centų) bylinėjimosi išlaidų.

Sprendimas per 30 dienų nuo jo priėmimo apeliacine tvarka gali būti skundžiamas Šiaulių apygardos teismui, skundą paduodant Šiaulių apylinkės teisme.