Šiaulių apylinkės teismo sprendimas

Įžanginė dalis

viešame teismo posėdyje žodinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovės U. B. ieškinį atsakovui Šiaulių miesto savivaldybės administracijai dėl neturtinės žalos atlyginimo; tretieji asmenys nepareiškiantys savarankiškų reikalavimų atsakovo pusėje Lietuvos valstybė, atstovaujama valstybės įmonės Turto bankas, ir Lietuvos Respublikos krašto apsaugos ministerija; išvadą duodanti institucija Nacionalinė žemės tarnyba prie Žemės ūkio ministerijos.

Aprašomoji dalis

nustatė:

Ieškovė kreipėsi į teismą ieškiniu, kurį patikslino, prašydama atnaujinti ieškininės senaties terminą ir priteisti iš atsakovės Šiaulių miesto savivaldybės administracijos 144 810 Eur neturtinės žalos atlyginimui (3 t. 20–21 b. l.).

Ieškinyje nurodoma, kad 2009-04-20, vykdydamas tarnybines pareigas, žuvo jos tėvas A. B., kuris buvo Karinių oro pajėgų Aviacijos bazės Operacijų palaikymo grupės Priešgaisrinės ir gelbėjimo grandies vadas jaunesnysis puskarininkis. 2009-04-20 vakarą kilo gaisras apleistoje niekieno neprižiūrimoje Šiaulių miesto savivaldybės teritorijoje į rytus nuo Šiaulių karinio aerodromo. Gaisravietės teritorijoje yra apie 300 iškasų, kurių gylis siekia nuo 2 iki 6 metrų, padrikai išsidėsčiusių 7-10 metrų atstumu viena nuo kitos. A. B. apie pastebėtus dūmus pranešė operatyviniam aerodromo budėtojui, instruktavo pareigūnus ir pats dalyvavo gaisro gesinimo darbuose. Tuo metu įvyko nelaimingas atsitikimas -jos tėvas įkrito į vieną iš iškasų, 2,7 m gylio, kurioje buvo apie 1 metrą vandens. A. B. mirė, jo mirties priežastis - mechaninė asfikcija įkritus į duobę. Nelaimingas atsitikimas įvyko atviroje teritorijoje, priklausančioje Šiaulių miesto savivaldybei, šalia Šiaulių karinio aerodromo teritorijos, iškasa nebuvo aptverta, uždengta, pavojinga zona nepažymėta. Šiaulių apygardos prokuratūra 2009-06-01 nutarimu nutraukė ikiteisminį tyrimą, nes nustatė, kad A. B. mirtis yra nesmurtinė ir nėra padaryta veika, turinti nusikaltimo ar baudžiamojo nusižengimo požymių. Remiantis Lietuvos Respublikos Krašto apsaugos ministro 2009-08-19 įsakymu Nr. V-809 „Dėl kompensacijos išmokėjimo" mirusiojo žmonai L. B., vaikams U. B. ir J. B., globotiniams D. V. ir M. V. bei motinai I. P. išmokėta vienkartinė kompensacija kiekvienam po 51 933,33 Lt. Išmokėta kompensacija nepadengia ieškovei padarytos neturtinės žalos, atsiradusios po tėvo žūties. Jos gyvenimas iš esmės pasikeitė. Dėl tėvo mirties ji patyrė emocinį skausmą, dvasinį sukrėtimą ir kančias, nepatogumus, dvasinę depresiją, jai atsirado nerimo jausmas, nemiga. Dėl medicininės pagalbos kreipėsi į šeimos gydytoją. Tėvo žūtis atsiliepė mokymosi rezultatams. Jai padaryta 144 810 Eur neturtinė žala. Dėl A. B. mirties yra atsakinga Šiaulių miesto savivaldybės administracija, todėl ji privalo atlyginti neturtinę žalą. Atsakovo kaltė pasireiškia savivaldybei priklausančios teritorijos nepriežiūra. Tarp A. B. žūties ir atsakovo veiksmų yra priežastinis ryšis. Ieškovė nurodo, kad terminą kreiptis į teismą su ieškiniu ji praleido dėl svarbių priežasčių – užtruko laiko, kol jai buvo suteikta valstybės garantuojama teisinė pagalba, be to, ji laiku padavė ieškinį Šiaulių apygardos teismui, kuris atsisakė jį priimti kaip neteismingą. Prašo atnaujinti ieškininės senaties terminą ir priteisti jai, U. B., iš Šiaulių miesto savivaldybės administracijos 144 810 Eur neturtinės žalos atlyginimui bei bylinėjimosi išlaidas.

Posėdžio metu ieškovė U. B. ir atstovė ieškinį palaikė ir papildomai paaiškino, kad šiuo metu ji studijuoja Šiaulių universitete ketvirtame kurse dieniniame skyriuje. Jos mokslas yra mokamas, už mokslą moka iš išmokėtos kompensacijos, taip pat gauna 500 Lt našlaičio pašalpą. Dėl tėvo žūties patyrė didelę netirtinę žalą, kuri pasireiškė depresija, nenoru nieko daryti, nenorėjo nei lankyti mokyklos, nei treniruočių, prasidėjo pykčiai namuose. Kreipėsi į šeimos gydytoją, kuri nukreipė pas specialistus – neurologą. Psichologo konsultacijos atsisakė pati, nes nenorėjo pasakoti apie savo išgyvenimus, gėrė raminančius vaistus ir vaistus nuo depresijos. Dėl tėvo žūties pergyvena iki dabar, kiekvienas pavasaris sukelia labai didelius neigiamus išgyvenimus, daug neigiamų emocijų sukelia mintys apie tai, kaip galėtų būti, jeigu būtų gyvas tėvas. Po tėvo žūties buvo išmokėta kompensacija, negali pasakyti, ar kompensacija yra turtinės, ar neturtinės žalos atlyginimas. Neturtinės žalos prašo iš savivaldybės administracijos, kuri nesutvarkė prieš daug metų apleistos teritorijos, neatliko savo pareigų, nepažymėjo ir neaptvėrė duobių.

Atsakovė Šiaulių miesto savivaldybės administracija atsiliepime į ieškinį ir atstovė posėdžio metu nurodė, kad su ieškiniu nesutinka. Paaiškino, kad 2009-04-20 nelaimingas atsitikimas, kurio metu žuvo ieškovės tėvas A. B., įvyko ne savivaldybei priklausančioje žemėje, teritorija yra Šiaulių miesto ribose, tačiau nepriklauso Šiaulių miesto savivaldybei (nėra perduota valdyti ar naudoti), todėl Šiaulių misto savivaldybės administracija nėra tinkamas atsakovas byloje. Nelaimingo atsitikimo metu, tai buvo laisva valstybinė žemė. Savivaldybė teisių į šią žemę neturėjo, žemės sklypo savininkė yra Lietuvos Respublika, patikėjimo teise žemės sklypą valdo Nacionalinė žemės tarnyba prie Žemės ūkio ministerijos. Atsakovės Šiaulių miesto savivaldybės administracijos nuomone, atsitikimas turi būti vertinamas kaip nelaimingas atsitikimas darbe vykdant pareigas, nagrinėjamu atveju buvo priimtas sprendimas vykti į teritoriją ir buvo žinoma, kad teritorijoje yra duobės, neordinarinė situacija buvo aptarta ir priežastinio ryšio tarp savivaldybės administracijos veiksmų ir pareigūno žūties nėra, kadangi pareigūnas atliko ypatingas funkcijas, buvo specialiai apmokytas dirbti ekstremaliose situacijose ir profesionalo veiksmai vertinami taikant griežtesnius atidumo, rūpestingumo, dėmesingumo, atsargumo standartus. Šiaulių miesto savivaldybės administracijos duomenimis, nelaimingas atsitikimas įvyko buvusio karinio oro uosto kuro bazės teritorijoje, tai nebuvo statybvietės teritorija, ten nebuvo atliekami jokie kasinėjimo darbai, aplinkiniai gyventojai šioje teritorijoje iškasdavo duobes (šulinius), į kuriuos susirinkdavo į gruntą įsigėrę naftos produktai, žmonės juos išsemdavo kibirais ir naudodavo krosnių kūrenimui.

Teismo iniciatyva dalyvauti byloje trečiaisiais asmenimis atsakovo pusėje įtraukta Lietuvos valstybė ir Lietuvos Respublikos krašto apsaugos ministerija (3 t. 1, 40 b. l.)

Trečiasis asmuo, nepareiškiantis savarankiškų reikalavimų atsakovo pusėje, Lietuvos valstybė, atstovaujama valstybės įmonės Turto bankas, atsiliepime į ieškinį nurodė, kad VĮ Turto bankas patikėjimo teise nevaldo jokių nekilnojamojo turto objektų, esančių nurodomo nelaimingo atsitikimo vietoje, todėl nagrinėjamas ginčas nėra susijęs su VĮ Turto banko teisėmis ir pareigomis, prašė bylą nagrinėti atstovui nedalyvaujant ( 3 t. 9–10 b. l.).

Trečiasis asmuo, nepareiškiantis savarankiškų reikalavimų atsakovo pusėje, Lietuvos Respublikos krašto apsaugos ministerija atsiliepime į ieškinį nurodė, kad teismo sprendimas negali turėti jokios įtakos Krašto apsaugos ministerijos teisėms ir pareigoms. Ministerijos nuomone, Krašto apsaugos ministerija teisiniuose santykiuose dėl ieškovės tėvo mirties dalyvauja ne civilinės atsakomybės teisės normų taikymo pagrindu, o specialiųjų teisės normų pagrindu, esant Tarnybinio tyrimo komisijos sprendimui, kad kario žūtis yra susijusi su tarnyba ar tarnybos pareigų vykdymu. Dėl kario žūties nesant Krašto apsaugos ministerijos neteisėtų veiksmų, bet koks priimtas sprendimas negali turėti įtakos Krašto apsaugos ministerijos teisėms ir pareigoms, o Lietuvos Respublikos krašto apsaugos sistemos organizavimo ir karo tarnybos įstatymo numatytą pareigą išmokėti kompensaciją ministerija yra įvykdžiusi pilnai ir ginčo dėl to nėra. Papildomai nurodė, kad 2009-08-24 Krašto apsaugos ministerijos kanclerio potvarkiu Nr. VP-125 dėl A. B. žūties nukentėjusiems asmenims skirta pareigūnų ir karių valstybinė našlių ir našlaičių pensija. Ministerija prašė bylą nagrinėti atstovui nedalyvaujant.

Išvadą duodančios institucijos Nacionalinės žemės tarnybos prie Žemės ūkio ministerijos atstovė posėdžio metu paaiškino, kad bylos duomenimis nelaimingas atsitikimas įvyko 400 metrų nuo aviacijos bazės vartų Nr. 4; pagal Šiaulių miesto savivaldybės administracijos pateiktus duomenis ir pažymėtą nelaimingo atsitikimo vietą 2009-04-20 dienai tai buvo valstybinė žemė, sklypai Pročiūnų g. 86 ir 84, dabartiniai adresai Aviacijos g. 47 ir 45. Šie sklypai buvo Šiaulių miesto teritorijoje, sklypų savininkas yra Lietuvos valstybė, nelaimingo atsitikimo metu sklypus patikėjimo teise valdė Šiaulių apskrities viršininko administracija. Duomenų, kad minėti sklypai buvo perduoti kitiems subjektams, nėra ir negali būti, nes žemės sklypai Šiauliuose, Aviacijos g. 45 ir 47 nuo 2012-11-13 įregistruoti Lietuvos Respublikos nuosavybe. Sklypai buvo paženklinti 2007 metais, planuose matyti, kad yra griuvėsių ir iškasinėtų vietų. Bet kurią laisvą valstybinę žemę tvarko savivaldybė per viešųjų darbų ar kitokias programas, o Nacionalinė žemės tarnyba, šiuo metu valstybinę žemę valdydama patikėjimo teise, jokių žemės tvarkymo ar priežiūros darbų neatlieka.

Ieškinys tenkintinas iš dalies.

Bylos duomenimis nustatyta, kad ieškovės U. B. tėvas A. B., Karinių oro pajėgų Aviacijos bazės Operacijų palaikymo grupės priešgaisrinės ir gelbėjimo grandies vadas, jaunesnysis puskarininkis, vykdydamas tarnybines pareigas, 2009-04-20 žuvo gesindamas gaisrą Šiaulių miesto savivaldybės teritorijoje šalia Karinio aerodromo teritorijos. Žuvusiojo mirties priežastis - mechaninė asfikcija įkritus į duobę (1 t. 3, 4, 18-21 b. l.).

Lietuvos Respublikos Krašto apsaugos ministro 2009-08-19 įsakymu Nr. V-809 „Dėl kompensacijos išmokėjimo" mirusiojo žmonai L. B., vaikams U. B. ir J. B., globotiniams D. V. ir M. V. bei motinai I. P. išmokėta vienkartinė kompensacija kiekvienam po 51 933,33 Lt (1 t. 10 b. l.).

Ieškovė prašo priteisti jai 144 810 Eur neturtinės žalos atlyginimą iš atsakovo Šiaulių miesto savivaldybės administracijos.

Dėl ieškinio senaties. Ieškovė prašo atnaujinti praleistą ieškinio senaties terminą. CK 1.125 straipsnio 8 dalis nustato trejų metų ieškinio senaties terminą kreiptis į teismą su ieškiniu dėl padarytos žalos atlyginimo. Nors ieškinio senaties termino pasibaigimas nepanaikina asmens teises kreiptis į teismą, prašant apginti pažeistą teisę, tačiau, ginčo šaliai pareikalavus taikyti ieškinio senatį, yra pagrindas atmesti ieškinį, jeigu teismas nepripažįsta, kad šis terminas praleistas dėl svarbios priežasties (CK 1.126 straipsnio 2 dalis, 1.131 straipsnio 1, 2 dalys). CK 1.127 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad ieškinio senaties terminas prasideda nuo teisės į ieškinį atsiradimo dienos, o teisė į ieškinį atsiranda nuo tos dienos, kada asmuo sužinojo arba turėjo sužinoti apie savo teises pažeidimą. Tuo atveju, kai nelaimingo atsitikimo metu, padaroma žala asmens sveikatai (gyvybei), teisė į ieškinį dėl turtinės ir neturtinės žalos atlyginimo atsiranda nuo žalos atsiradimo dienos. (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2010 m. gruodžio 10 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-516/2010; 2012 m. lapkričio 8 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-73/2012).

Nelaimingas atsitikimas įvyko 2009-04-20, taigi būtent šią dieną įvykusi mirtis ieškovei ir sukėlė išgyvenimus, neigiamas emocijas ir jausmus. Tuo tarpu ieškovė ieškinį teismui dėl žalos atlyginimo pateikė 2012-05-10, praleidusi trejų metų terminą. Nustačius, jog ieškinio senaties terminas buvo praleistas dėl svarbių priežasčių, jis gali buti atnaujintas ir be asmens prašymo. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo praktikoje išaiškinta, kad ieškinio senaties termino taikymas, praleisto termino atnaujinimas ar netaikymas yra susijęs su teisingumo principu. Bylą nagrinėjantis teismas, taikydamas atitinkamas ieškinio senatį reglamentuojančias materialiosios teisės normas, to negali daryti mechaniškai, nes tai būtų nesuderinama su teismo pareiga vykdyti teisingumą. Sprendžiant termino atnaujinimo klausimą, svarbu nustatyti, ar terminas praleistas dėl svarbių priežasčių ir kiek termino atnaujinimas turės įtakos teisingumui, kitu asmenų teisėms bei teisėtiems interesams. Klausimą, ar ieškinio senaties termino praleidimo priežastys pripažintinos svarbiomis, sudarančiomis pagrindą jį atnaujinti, teismas sprendžia atsižvelgdamas į ieškinio senaties teisinio instituto esmę ir paskirtį, ginčo esmę, ieškovo elgesį bei kitas reikšmingas aplinkybes, taip pat į protingumo, sąžiningumo bei teisingumo kriterijus (CK 1.5 straipsnis). Praleisto termino atnaujinimo klausimas sprendžiamas atsižvelgiant i konkrečios situacijos aplinkybes, į subjektyviųjų (asmens sugebėjimas įvertinti susiklosčiusią teisinę situaciją, šalių elgesys ir pan.) ir objektyviųjų (siekiama apginti vertybė, asmens amžius, išsilavinimas ir pan.) kriterijų visumą (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2010 m. balandžio 13 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-170/2010).

Ieškovė yra žuvusiojo dukra, neturinti teisinių žinių. Nelaimingo atsitikimo darbe aktas Nr. 2, kuriame nustatyti nelaimingą atsitikimą sąlygoję veiksniai, surašytas 2009-04-30, jame išdėstytos aplinkybės yra reikšmingos tiek rengiant ieškinį, tiek bylos nagrinėjimui iš esmės. Ieškovė tėvo žūties momentu negalėjo ginti savo teisių teisme savarankiškai, nes buvo nepilnametė. Dėl antrinės teisinės pagalbos teikimo ieškovė kreipėsi 2012-04-02, nesuėjus ieškinio senaties terminui (2012-04-05 Šiaulių valstybės garantuojamos teisinės pagalbos sprendimas, 1 t. 22 b. l.). Ieškinys dėl neturtinės žalos atlyginimo buvo pateiktas laiku, tačiau ne tam teismui, kuriam ieškinys teismingas - Šiaulių apygardos teismui (43–45 b. l.). Todėl ieškinio netenkinimas vien tik formaliu pagrindu, nenustačius ieškovės nesąžiningų veiksmų, dėl kurių ši teisė nebuvo įgyvendinta anksčiau, prieštarautų protingumo, sąžiningumo bei teisingumo kriterijams bei paties ieškinio senaties instituto esmei. Atsižvelgdamas į išdėstytas aplinkybes, teismas sprendžia, kad ieškinio senaties terminą kreiptis į teismą dėl neturtinės žalos atlyginimo ieškovė praleido dėl svarbių priežasčių, todėl šį terminą atnaujina.

Dėl neturtinės žalos atlyginimo. Šioje byloje sprendžiamas ginčas dėl gyvybės netekimo atveju atsiradusios neturtinės žalos atlyginimo.

Neturtinė žala atlyginama visais atvejais, kai ji padaryta dėl asmens gyvybės atėmimo (CK 6.250 straipsnio 2 dalis). Teismas, nustatydamas neturtinės žalos dydį, atsižvelgia į jos pasekmes, šią žalą padariusio asmens kaltę, jo turtinę padėtį, padarytos turtinės žalos dydį bei kitas turinčias reikšmės bylai aplinkybes, taip pat į sąžiningumo, teisingumo ir protingumo kriterijus (CK 6.250 straipsnio 2 dalis). Taigi, neturtinės žalos dydis nustatomas atsižvelgiant i CK 6.250 straipsnyje išvardintas neturtinės žalos dydžiui reikšmingas aplinkybes, tačiau jokie įstatymai nenustato išsamaus jų sąrašo. Kaip vienas iš reikšmingų kriterijų, lemiančių atlyginamos neturtinės žalos dydį, yra objektas, dėl kurio pažeidimo asmuo patyrė neturtinę žalą. Asmens gyvybė, sveikata (psichinės ir fizinės gerovės būsena) teismų praktikoje vertinama kaip vieni fundamentaliausių ir vertingiausių asmeninių neturtinių vertybių. Kasacinis teismas yra pasisakęs, kad nustatant neturtinės žalos atlyginimo dydį gyvybės atėmimo atvejais, esminę reikšmę turi ieškovo ir mirusio asmens santykis.

Ieškovė yra žuvusiojo dukra. Ieškovė nurodė, jog po tėvo netekties pasikeitė jos gyvenimas, ji patyrė didelį emocinį skausmą, išgyvenimus, dvasinį sukrėtimą ir kančias, nepatogumus ir dvasinę depresiją. Dėl sveikatos problemų ji turėjo kreiptis į medikus, pradėjo blogiau mokytis, krito jos pažangumas, pamokų metu ir namuose jai buvo sunku susikaupti. Tokia ieškovės būsena yra užfiksuota ir medicininiuose dokumentuose – asmens sveikatos istorijos išraše nurodoma, kad ieškovė pažemintos nuotaikos, žvilgsnis į žemę, kontaktas formalus; po tėvo mirties jaučia nerimą, įtampą (1 t. 59 b. l.). Po šio įvykio pasikeitė jos elgesys, ji tapo uždaresnė, pradėjo mažiau bendrauti su draugais, buvo išrašomi raminantys vaistai (3 t. 37 b. l.).

Sprendžiant dėl ieškovei atlygintinos neturtinės žalos dydžio atsižvelgtina į teismų praktiką analogiškais atvejais. Kadangi nėra galimybės vadovautis Lietuvos teismų praktika visiškai analogiškose situacijose, atsižvelgtina į priteistinos neturtinės žalos dydžius ir kriterijus bylose, kuriose neturtinė žala atlygintina dėl asmens mirtino sužalojimo dėl nelaimingo atsitikimo darbe (labiausiai savo esme panašios situacijos). Bylose dėl neturtinės žalos, padarytos žuvus darbuotojui dėl nelaimingo atsitikimo darbe atlyginimo, kasacinis teismas sąžiningu, teisingu ir protingu atlyginimu laiko 4 344- 20 420 Eur (15 000 - 70 000 Lt).

Šiuo atveju nukentėjusiems išmokėtos didelės išmokos, tai yra reikšminga, nes tokie atvejai vertintini iš dalies kitaip lyginant su atvejais, kai žuvusiojo artimiesiems dėl gyvybės atėmimo nėra niekaip kompensuota. Įvertinus ieškovės ryšį su žuvusiuoju – tėvo neteko nepilnametė dukra, teismas sprendžia, kad nagrinėjamos bylos aplinkybių kontekste teisingumo, protingumo ir sąžiningumo principus atitiktų 10 000 Eur dydžio suma neturtinei žalai atlyginti.

Ieškovė teigia, kad jai išmokėta įstatymo nustatyto dydžio vienkartinė išmoka yra nepakankama, nevisiškai kompensuoja jai padarytą žalą, todėl prašo priteisti iš atsakovės Šiaulių miesto savivaldybės administracijos 144 810 Eur neturtinės žalos atlyginimą. Ieškovė posėdžio metu nurodė, kad, jos manymu, vienkartine 51 933,33 Lt (15041 Eur) kompensacija Krašto apsaugos ministerija kompensavo turtinę žalą. Ieškovė negalėjo nurodyti, kokio konkretaus dydžio turtinę žalą ji patyrė dėl tėvo žūties, todėl teismas, spręsdamas, kokią išmokėtos vienkartinės kompensacijos dalį sudaro neturtinė žala, turi nustatyti, kokia turtinė žala (netektas išlaikymas) padaryta ieškovei bei kiek ji atlyginta.

Pagal CK 6.284 str. 2 d. fizinio asmens mirties atveju jo šeimos nariai turi teisę į turtinės žalos atlyginimą, kuri yra lygi mirusiojo pajamų daliai, kurią jie gavo ar turėjo gauti mirusiajam esant gyvam kaip išlaikymą. Nepilnamečiams vaikams žalos atlyginimas turėtų būti mokamas iki jų pilnametystės. Nagrinėjamu atveju A. B. žūties momentu ieškovė neturėjo 18 metų amžiaus ir buvo išlaikoma tėvų (ir tėvo A. B.), taigi, turėjo teisę į turtinės žalos atlyginimą.

Negautas ieškovės turtinio pobūdžio išlaikymas gali būti nustatomas kaip įvairiomis formomis teikto išlaikymo netekimas. Pagal CK 3.192 straipsnio 1 dalį tėvai privalo materialiai išlaikyti savo nepilnamečius vaikus, o CK 3.192¹ straipsnyje nustatyti atvejai, kai tėvai, turintys galimybę, privalo išlaikyti savo pilnametystės sulaukusius vaikus.

Kaip jau buvo minėta, mirusiojo A. B. žmonai L. B., vaikams U. B. ir J. B., globotiniams D. V. ir M. V. bei motinai I. P. išmokėta vienkartinė kompensacija kiekvienam po 51 933,33 Lt (1 t. 10 b. l.). Ši aplinkybė yra svarbi ir teisiškai reikšminga nustatant ieškovei atlygintos neturtinės žalos dydį.

Skaičiuojant žalos dydį, žuvusiojo A. B. iki jo žūties gautų pajamų dydis dalintinas iš 7 (šeši išlaikytiniai ir jis pats). Krašto apsaugos ministerija pateikė pažymą, kad vidutinis žuvusiojo A. B. darbo užmokestis 2009 metais buvo 4009 Lt (2 t. b. l.). Ši suma mažintina sumomis, kurios turi būti išskaitomos kaip Gyventojų pajamų mokestis bei socialinio draudimo įmokos. Padalinus A. B. vidutines grynąsias pajamas (3065 Lt) šešiems išlaikytiniams bei pačiam žuvusiajam, mėnesio vidutinė pajamų dalis kiekvienam iš jų yra 438 Lt. Ieškovė gimė (duomenys neskelbtini), išlaikymas jai gali būti mokamas iki 24 metų amžiaus, (84 mėnesius), todėl turtinė žala (netektas išlaikymas) sudaro 36792 Lt. Ieškovei išmokėta 51 933,33 Lt kompensacija, todėl laikytina, kad ieškovei yra atlyginta visa 36792 Lt turtinė žala ir 15141 Lt neturtinės žalos. Remdamasis nustatytomis aplinkybėmis, teismas konstatuoja, kad vienkartinės kompensacijos išmokėjimu ieškovei atlyginta ne visa jos patirta neturtinė žala ir neatlygintos neturtinės žalos dydis yra 5615 Eur (19387 Lt).

Dėl atsakovo Šiaulių miesto savivaldybės administracijos civilinės atsakomybės. Savo reikalavimą priteisti neturtinę žalą iš atsakovės Šiaulių miesto savivaldybės administracijos ieškovė grindžia tuo, kad jos tėvas žuvo prie Karinio aerodromo esančioje Šiaulių miesto savivaldybės teritorijoje, kurioje buvo pavojingų iškasų ir kurias Šiaulių miesto savivaldybės administracija privalėjo sutvarkyti. Mano, kad atsakovė Šiaulių miesto savivaldybės administracija kalta dėl tėvo žūties, todėl privalo jai atlyginti neturtinę žalą.

Kasacinės instancijos teismas 2013-11-13 nutartyje nurodė, kad reikalavimas atlyginti neturtinę žalą, patirtą dėl kario žūties, gali būti tenkinamas, jeigu nustatomos visos asmens, kuriam pareikštas reikalavimas, civilinės atsakomybės sąlygos: neteisėta veika, atsiradusi žala, neteisėtos veikos ir atsiradusios žalos priežastinis ryšys ir kaltė (CK 6.246–6.248, 6.250 straipsniai).

Tyrimo dėl A. B. žūties tarnyboje išvadoje nurodoma, kad gaisras buvo įsiliepsnojęs apie 400 metrų atstumu nuo Lietuvos K. K. oro pajėgų Aviacijos bazės vartų Nr. 4 į rytus, ieškovės tėvas A. B. žuvo gesindamas gaisrą 420 m. į rytus nuo minėtų vartų Nr. 4 (1 t. 4, 14-17 b. l.).

Teritorija, kurioje žuvo A. B., yra Šiaulių miesto savivaldybės pietrytinėje dalyje, šalia Pročiūnų g., tarp Aerouosto ir Pročiūnų gatvių bei Šiaulių rajono teritorijos (Industrinio parko prie Pročiūnų gatvės Šiauliuose detalusis planas ir detaliojo plano pagrindinis brėžinys, 2 t.).

Iš nelaimingo atsitikimo akto, VĮ Registrų kadastro žemėlapio ištraukos (1 t. 176 b. l.) matyti, kad nelaimingas atsitikimas įvyko Pročiūnų g. 84, 86 sklypų teritorijoje, dabartinis minėtų žemės sklypų adresas Aviacijos g. 45, 47. Teismui pateiktas Pročiūnų gatvės detalusis planas patvirtina, kad visa teritorija nuo Karinio aerouosto iki Pročiūnų gatvės nelaimingo atsitikimo metu ir šiuo metu yra laisva valstybinė žemė. Žemės sklypo Aviacijos g. 45 (Pročiūnų g. 84) savininkė yra Lietuvos Respublika (įregistravimo pagrindas: apskrities viršininko įsakymai: 2009-01-21 Nr. V-381 ir 2009-02-06 Nr. V-762), patikėjimo teise žemės sklypą valdo Nacionalinė žemės tarnyba prie Žemės ūkio ministerijos (2 t. 111 b. l.0). Žemės sklypo Aviacijos g. 47 savininkė yra Lietuvos Respublika (įregistravimo pagrindas: Nacionalinės žemės tarnybos teritorinio skyriaus vedėjo sprendimas 2012-10-26, Nr. 31SK-(14.31.110)1667), patikėjimo teise žemės sklypą valdo Nacionalinė žemės tarnyba prie Žemės ūkio ministerijos (2 t. 107 b. l.).

Remdamasis šiais duomenimis, teismas konstatuoja, kad ieškovės tėvas A. B. žuvo teritorijoje, kurios savininkė yra valstybė.

Deliktiniuose santykiuose valstybė dalyvauja ne kaip valdžios subjektas, bet kaip privatus asmuo – savininkas, t. y. lygiais pagrindais kaip ir kiti civilinės teisės subjektai (CK 2.36 straipsnio 1 dalis), ir jos atsakomybės klausimas spręstinas taikant bendrąsias deliktinės atsakomybės nuostatas. Kaip jau buvo minėta, šiuos valstybei priklausančius sklypus 2009 metais patikėjimo teise valdė Šiaulių apskrities viršininko administracija, o šiuo metu – Nacionalinė žemės tarnyba, kuri dalyvauja formuojant ir įgyvendina valstybės politiką žemės tvarkymo ir administravimo, žemės reformos, žemėtvarkos planavimo, nekilnojamojo turto kadastro, apskaitos, geodezijos, kartografijos, valstybinių georeferencinių erdvinių duomenų rinkinių rengimo bei Lietuvos erdvinės informacijos infrastruktūros kūrimo srityse.

Ieškovė reikalavimą atlyginti neturtinę žalą pareiškė ne žemės sklypų, kuriuose įvyko nelaimingas atsitikimas savininkui valstybei, o Šiaulių miesto savivaldybės administracijai, teigdama, kad būtent savivaldybės administracija yra atsakinga už teritorijos priežiūrą. Ieškovė remiasi tuometinio Šiaulių miesto savivaldybės administracijos direktoriaus televizijos žinių transliacijoje išsakytu teiginiu, kad savivaldybė šią teritoriją užmiršo, dienraščio „Šiaulių kraštas“ publikacija „Vadą pasiėmė duobė“, kurioje rašoma, kad dėl įvykusios nelaimės yra atsakinga ir savivaldybė, kurios administracijos direktorius V. D. pripažino, kad „teritoriją savivaldybė užmiršo“(1 t. 58 b. l.), taip pat tuo, kad Tyrimo išvadoje siūloma priemonė panašių atsitikimų priežastims šalinti: kreiptis į Šiaulių miesto savivaldybės ir Šiaulių apskrities administraciją su reikalavimu sutvarkyti aplink aerodromą esančias apleistas ir pavojingas žmonių gyvybei teritorijas (1 t. 20 b. l.).

Šiaulių miesto savivaldybės administracijos direktoriaus 2008-12-10 įsakyme Nr. A-1591 „Dėl valstybinės žemės sklypų kadastro duomenų patvirtinimo“ nurodoma, kad žemės sklypų Pročiūnų g. 84 ir 86 naudotojas yra Šiaulių miesto savivaldybės administracija (1 t. 170 b. l.), kurią ieškovė ir patraukė byloje atsakove. Pažymėtina, kad nei Žemės įstatymas, nei kiti Lietuvos Respublikos įstatymai neišskiria savarankiškos žemės naudojimo teisės, tačiau Žemės įstatymo 2 straipsnio 11 punktas pateikia žemės naudotojo sąvoką: žemės naudotojas – žemės savininkas arba kitas fizinis ar juridinis asmuo, kuris naudoja žemę įstatymų, administracinių aktų, teismo sprendimo, sandorių ar kitu įstatymo nustatytu pagrindu. Byloje nėra duomenų, kad minėti žemės sklypai būtų perduoti naudotis Šiaulių miesto savivaldybei kokio nors teisės akto pagrindu, Šiaulių miesto savivaldybės administracijos turto valdymo skyrius 2014-03-03 rašte STR -499 nurodė, kad nurodytų žemės sklypų Pročiūnų gatvėje savivaldybė nevaldė ir nevaldo (1 t. 162 b. l.), todėl nagrinėjamu atveju aktualus yra klausimas, kas turi pareigą prižiūrėti laisvą valstybinę žemę.

Viena iš valstybės savivaldybėms perduotų funkcijų yra savivaldybei priskirtos valstybinės žemės ir kito valstybės turto valdymas, naudojimas ir disponavimas juo patikėjimo teise (Vietos savivaldos įstatymo 7 straipsnio 10 punktas). Be to, Šiaulių miesto tvarkymo ir švaros taisyklėse (patvirtintos Šiaulių miesto savivaldybės tarybos 2003 m. birželio 26 d. sprendimu Nr. T-754) nustatyta, kad savivaldybės administracija organizuoja ir koordinuoja bendro naudojimo viešųjų vietų teritorijų tvarkymą, organizuoja apleistų teritorijų, kurių tvarkytojai dėl svarbių priežasčių netvarko arba piktybiškai vengia tvarkyti, tvarkymą.

Remdamasis nurodytu teisiniu reglamentavimu ir atsižvelgdamas į byloje nustatytas aplinkybes teismas sprendžia, kad būtent atsakovei Šiaulių miesto savivaldybės administracijai tenka pareiga užtikrinti laisvos valstybinės žemės, esančios savivaldybės teritorijoje, tvarkymą ir priežiūrą.

Byloje esančiame 2009-04-30 surašytame nelaimingo atsitikimo darbe akte konstatuotos aplinkybės: „nelaimingas atsitikimas įvyko atviroje teritorijoje, priklausančioje Šiaulių miesto savivaldybei šalia Šiaulių karinio aerodromo teritorijos, kai degančių medžių, krūmų ir žolės gesinimo metu tamsiu paros metu ugniagesys gelbėtojas įkrito į neuždengtą ir nepažymėtą iškasą teritorijoje. Iškasa neaptverta, neuždengta, pavojinga zona nepažymėta. Aplink iškasą, įvairiais atstumais matosi daug kitų neuždengtų, neaptvertų, apgriuvusiais šlaitais, įvairaus gylio iškasų“ (1 t. 18-20 b. l.).

Byloje nustatyta, kad savivaldybės administracijos, kuri turėjo pareigą tvarkyti laisvą valstybinę žemę, elgesys buvo ypač aplaidus ir teritorijos nepriežiūra tęsėsi ilgą laiką. Dėl teritorijos nepriežiūros ir netvarkymo joje nekontroliuojamai galėjo būti vykdoma bet kokia pavojinga veikla, galinti sukelti neigiamų padarinių. Administracija minėta teritorija nesirūpino, todėl neužtikrino nei to, kad pavojingos duobės nebūtų kasamos, nei to, kad jos būtų laiku pastebėtos ir užpiltos. Posėdžio metu buvo peržiūrėta ieškovės pateikta foto medžiaga, daryta 2015 m. balandžio mėnesį, patvirtina, kad padėtis nėra pasikeitusi ir šiuo metu: kai kurios dubės yra užverstos gruntu, tačiau yra ir nesutvarkytų duobių.

Teismas konstatuoja, kad Šiaulių miesto savivaldybės administracija savo neveikimu (valstybinės žemės esančios savivaldybės teritorijoje nepriežiūra) sudarė sąlygas žalai atsirasti. Tokį savivaldybės administracijos aplaidumą teismas vertina kaip nerūpestingą elgesį, sudarantį pagrindą konstatuoti kaltus neteisėtus veiksmus kaip civilinės atsakomybės sąlygą, nes nebuvo imtasi jokių veiksmų sutvarkyti teritoriją, o negalint ar neturint lėšų to padaryti, pavojingos duobės nebuvo pažymėtos ar aptvertos.

Atsakovė Šiaulių miesto savivaldybės administracija nurodo, kad civilinė atsakomybė dėl ieškovės patirtos neturtinės žalos administracijai negali būti taikoma, nes pareigūnas atliko ypatingas funkcijas, buvo specialiai apmokytas dirbti ekstremaliose situacijose, buvo priimtas sprendimas vykti į teritoriją ir buvo žinoma, kad teritorijoje yra pavojingos duobės.

Teismas sutinka su atsakovo argumentu, kad A. B. buvo profesinės karo tarnybos karys specialiai apmokytas dirbti ekstremaliose situacijose, tačiau atkreipia dėmesį, kad nelaimingas atsitikimas įvyko ne dėl tiesioginių gaisro gesinimo darbų, o dėl to, kad gesindamas gaisrą tamsiu paros metu A. B. žemyn galva įkrito į nepažymėtą ir neuždengtą 270 cm iškasą, kurios išramstyta dalis buvo pilna vandens ir būdamas žemyn galva iškasos medžiu sutvirtintoje dalyje savarankiškai apsiversti ir išlipti negalėjo, todėl nuskendo. Įvykio aplinkybės leidžia manyti, kad ir esamoje situacijoje įvykis apskritai galėjo nekilti, jeigu pavojingos duobės būtų uždengtos arba bent jau aptvertos. Tokiomis aplinkybėmis konstatuojama, kad tarp administracijos neveikimo (nesirūpinimo jai priklausančia teritorija nuosavybe taip, kad kitiems asmenims nebūtų daroma žalos) ir padarytos žalos yra civilinei atsakomybei kilti pakankamas priežastinis ryšys, t. y. jeigu administracija būtų rūpestingai prižiūrėjusi savivaldybės teritoriją, žalos, tikėtina, nebūtų kilę. Išdėstytos aplinkybės patvirtina, kad administracijos veiksmai buvo netiesioginiame priežastiniame ryšyje su įvykio kilimu, o kartu ir ieškovės patirtų išgyvenimų sukėlimu.

Spręsdamas dėl atlygintinos žalos dydžio, teismas atsižvelgia į tai, kad administracijos neveikimas buvo tik netiesioginė žalos atsiradimo priežastis, todėl administracija atsakinga tik dėl dalies neturtinės žalos atlyginimo.

Bylos duomenimis nustatyta, kad A. B. 2009-04-17 Lietuvos kariuomenės karinių orų pajėgų aviacijos bazės vado įsakymu Nr. PT-120 dėl dienos tarnybos organizavimo 2009 m. balandžio 20 d. ėjo budinčios priešgaisrinės ir gelbėjimo grandies pamainos viršininko pareigas (2 t. 131 b. l.). Vykdydamas Pamainos viršininko budėjimo instrukcijos 6.12 ir 6.13 punktus, kilus gaisrui, A. B. vadovavo budinčiai pamainai atliekant gelbėjimo darbus aerodromo teritorijoje bei 8 km atstumu aplink ją ir pats priėmė sprendimą pasiųsti į gaisravietę priešgaisrinius automobilius ir iškviesti miesto budinčias priešgaisrines pajėgas ( 2 t. 116 b. l ). Įvykio metu A. B. vykdė Pamainos viršininko budėjimo instrukciją, patvirtintą 2008-09-30 Aviacijos bazės vado įsakymu Nr. V-399 ( 2 t. 134 b. l.), kurioje numatyta vykdyti gesinimo ir gelbėjimo darbus ne tik aerodromo teritorijoje, bet ir 8 kilometrai aplink ją. Tai, kad aviacijos bazės vadovybei apie pavojingą teritoriją buvo žinoma, įrodo ta aplinkybė, kad gaisras toje vietoje buvo gesinamas ne pirmą kartą. Tyrimo dėl žūties tarnyboje išvadoje nurodoma, kad prieš išvykstant į gaisro rajoną, A. B. asmeniškai instruktavo pamainos ugniagesius apie teritorijos ypatumus ir perspėjo apie iškasinėtas duobes; jis tą vietą žinojo, nes ne pirmą kartą ten gesino gaisrą. Gaisro vietoje A. B. kaip komandos vadas paskirstė užduotis ir pats su P. M. pradėjo gesinti gaisrą (2 t. 120 b. l.).

2009-05-15 LR Krašto apsaugos ministerijos tarnybinio tyrimo komisija sprendimu Nr. TS-1 konstatavo, kad A. B. žūtis yra susijusi su jo tarnybiniu pareigų vykdymu, todėl, teismo vertinimu, tiesioginė ieškovės patirtos žalos priežastis yra nurodymas gesinti gaisrą pavojingoje teritorijoje. Tokią išvadą patvirtina ir 2009-04-30 Tyrimo išvadoje siūloma priemonė panašių atsitikimų priežastims šalinti: instruktuoti AB PGG karius, kad kilus gaisrui pavojingose teritorijoje vykdyti tik gaisro išplitimo stabdymo darbus ir nevykdyti gesinimo pačioje teritorijoje, jeigu nėra grėsmės žmonių gyvybei.

Atsižvelgiant į tai, kad savivaldybės administracijos neveikimas su kilusiais padariniais susijęs tik netiesioginiu priežastiniu ryšiu, kariuomenė ir savivaldybės administracija neveikė bendrai, nagrinėjamoje byloje atsakovės Šiaulių miesto savivaldybės administracijos atsakomybė už atsiradusią žalą yra dalinė. Nustatydamas atsakovės atsakomybės dalis, teismas pripažįsta, kad būtina atsižvelgti į tai, jog tiesioginė žalos atsiradimo priežastis buvo Pamainos viršininko budėjimo instrukcijos, patvirtintos 2008-09-30 Aviacijos bazės vado įsakymu Nr. V-399 vykdymas, tuo tarpu Šiaulių miesto savivaldybės administracijos veiksmai tik prisidėjo prie sąlygų šiam įvykiui kilti sudarymo. Įvertinęs, kad aviacijos bazės vadovybei apie iškastas duobes buvo žinoma, tačiau, nepaisant to, ugniagesiai turėjo pareigą atlikti gaisro gesinimo ir gelbėjimo darbus pavojingoje teritorijoje, teismas sprendžia, kad atsakovės Šiaulių miesto savivaldybės administracijos atsakomybės už atsiradusią žalą dalis yra 20 procentų, todėl iš atsakovės priteistina ieškovei 1123 Eur neturtinės žalos atlyginimo.

Dėl bylinėjimosi išlaidų. LR CPK 93 straipsnio 2 dalis numato, kad jeigu ieškinys patenkinamas iš dalies, bylinėjimosi išlaidos priteisiamos ieškovui proporcingai teismo patenkintų reikalavimų daliai, o atsakovui – proporcingai teismo atmestų ieškinio reikalavimų daliai. 2014-12-30 sprendimu dėl antrinės teisinės pagalbos teikimo ieškovei yra suteikta valstybės garantuojama ir 100 procentų apmokama antrinė teisinė pagalba. Teismas, atsižvelgdamas į ginčo dalyką, vadovaudamasis CPK 96 straipsniu, sprendžia, kad nagrinėjamu atveju bylinėjimosi ir valstybės garantuojamos teisinės pagalbos išlaidos iš atsakovo Šiaulių miesto savivaldybės administracijos valstybei nepriteistinos.

Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 259 str., 263-268 str., 269 str., 270 str., teismas

Rezoliucinė dalis

nusprendžia:

Ieškinį tenkinti iš dalies.

Priteisti ieškovei U. B. iš atsakovės Šiaulių miesto savivaldybės administracijos 1123 Eur (vieną tūkstantį šimtą dvidešimt tris eurus) neturtinei žalai atlyginti.

Kitoje dalyje ieškinį atmesti.

Sprendimas per 30 dienų nuo paskelbimo apeliacine tvarka gali būti skundžiamas Šiaulių apygardos teismui, skundą paduodant Šiaulių apylinkės teisme.