Alytaus apylinkės teismo nuosprendis

Varėnos rajono apylinkės teismo teisėjas Dalis Žilionis, sekretoriaujant Reginai Tertelytei, dalyvaujant nukentėjusiajai - privačiai kaltintojai D. Z., jos atstovui advokatui S. L., gynėjui advokatui Gintarui Česnulevičiui, teisiamajame posėdyje išnagrinėjo baudžiamąją bylą, kurioje :

L. Ž.,g. (duomenys neskelbtini), a.k. (duomenys neskelbtini), lietuvis. LR pilietis, profesinio išsilavinimo, vedęs, dirbantis (duomenys neskelbtini) darbininku, gyv. (duomenys neskelbtini), teistas 2011-01-28 nuosprendžiu pagal LR BK 227 str.2 d. laisvės atėmimu 2 metams, taikant BK 75 str. bausmės vykdymas atidėtas 2 metams, 2012-10-15 nutartimi, nutraukta probuojamojo priežiūra, teistumas išnykęs,

kaltinamas pagal LR BK 140 str.1 d.

Aprašomoji dalis

nustatė:

L. Ž. padarė nežymų sveikatos sužalojimą, o būtent : 2013-03-22 apie 14 val., gyvenamajame name, kuriame gyvena A. B. ir jo buvusi sutuoktinė J. B., esančiame (duomenys neskelbtini) Varėnos r., L. Ž., tyčia, iš asmeninių paskatų, D. Z. vyniojant ant grindų ištiestą kilimą, spyrė jai koja į kairę ranką, ko pasekoje nukentėjusiajai buvo padarytas nežymus sveikatos sutrikdymas dėl poodinės kraujosruvos kairiame dilbyje.

Motyvuojamoji dalis

Kaltinamojo kaltė įrodyta.

Kaltinamasis L. Ž. kaltės nepripažino ir paaiškino, kad 2013-03-23 paskambino J. K. ir pasakė, kad išsiveš baldus. Nuvyko pažiūrėti. Atvyko jis, E. Ž., A. Ž. (sūnus 5 metų amžiaus).R. B. atvyko vėliau. Įvyko žodinis konfliktas tarp visų ten buvusių. Iškvietė policiją, kai atvyko, viską paaiškino dėl baldų, policija išvažiavo. A. B. su akumuliatoriniu suktuku nuiminėjo karnizus, o R. B. pradėjo jam priekaištauti dėl karnizų. Įvyko konfliktas tarp A. B. ir R. B.. Apie 16 val. dar kartą iškvietė policiją. Jokių muštynių nematė. Mano, kad D. Z. galėjo atsirasti sužalojimai, kai stumdėsi su A. B., R. B. arba pati susižalojo.. Jis smūgių nesudavė, nieko nesužalojo. Nurodo, kad nebuvo agresyvus. Konfliktas buvo, vaikščiojo visi ir apsibardavo žodžiais. Iki šio įvykio pykčių su Z. nebuvo. Matė, kaip B. dėjo Z. kompresą. Atvykę policijos pareigūnai girtumo nenustatinėjo.

Nukentėjusioji D. Z. paaiškino, kad 2013 m. kovo 22 d. su seserimi M. K., jos vyru J. K. atvažiavo pasiimti savo daiktų iš brolio A. B. ir jo vaikų- E. Ž., R. B. - namo, esančio (duomenys neskelbtini) kaime. Kadangi vyksta teisminiai ginčai, norėjo pasiimti savo daiktus, nes visas namas apstatytas jiems priklausančiais daiktais. Buvo perspėta J. B., kad atvažiuos paimti daiktų, o ryte paskambino ir brolio vaikams, kad dalyvautų atsiimant daiktus. Name esantys baldai yra nukentėjusios nuosavybė. Atvažiavo B. vaikai, kažkas iškvietė policiją, kad vykdo neteisėtus veiksmus. L. Ž. buvo pakankamai išgėręs, agresyvus ir prieštaravo, kad išneštų baldus. A. B. norėjo kažką nešti, L. Ž. trukdė jam tą daryti, smūgis kliuvo nukentėjusiajai. Visas konfliktas truko trumpai. Į veidą sudavė vieną kartą. Į ranką buvo suduota, kai norėjo susisukti nuo žemės kilimą. Kai pasilenkė vynioti, L. Ž. spyrė koja į kairės rankos dilbį. Spyrė vieną kartą. Buvo sužalota ranka, buvo kraujosrūva, kurią patvirtino ekspertai. Keiksmai buvo visą laiką- vaikštinėjo ir keikėsi. Daugiau kitų sužalojimų nepatyrė. L. pažinojo nuo dukterėčios vestuvių, santykiai buvo normalūs. Smūgis į veidą buvo suduotas apie 13 val. , o nuo smūgio sudavimo į veidą iki spyrio koja praėjo maždaug valanda laiko.

Smurtą panaudojo prieš nukentėjusiąją jaunas vyras, jis įžeidė, pažemino; buvo didelis stresas, buvo nedarbinga keletą savaičių. Kankino nemiga, teko vartoti vaistus. Kreipėsi į teismo medicinos ekspertą. Konfliktai prasidėjo nuo 2012- 09- 17, kai brolis nutraukė santuoką su buvusia žmona J. B.. Įvykio metu kambaryje buvo L. Ž., E. Ž., A. B., K., ir nukentėjusioji. Po įvykio pablogėjo reputacija: buvo patirtas didelis psichologinis smurtas, darbe negalėjo normaliai bendrauti su žmonėmis. Pati jautį pablogėjusią reputaciją.

Liudytoja M. K. parodė, kad L. Ž. pažįsta - brolio žentas. D. Z. - sesuo, santykiai su ja labai geri. 2013- 03- 22 paskambino ir informavo, kad pasiims baldus. Atvykę 2013- 03- 23 rytą pradėjo krauti daiktus. Atvažiavo L. Ž.. Jis keikėsi, koliojosi, buvo agresyvus. Norėjo kirsti broliui A. B., bet jį užstojo sesuo D. Z., todėl kirto ranka ir pataikė į smilkinį. Ž. buvo išgėręs, kabinėjosi, neleido, kad pasiimtų daiktus. Kai Z. suko kilimą, L. Ž. spyrė koja ir pataikė D. Z. į kairę ranką. Ant rankos dilbio matėsi didelė mėlynė. Z. ant veido atsirado geltona dėmė, jai buvo suteikta pagalba. Konfliktas prasidėjo dėl baldų: norėjo pasiimti baldus iš brolio A. B. namų Gudžių kaime. Kai buvo suduoti Z. smūgiai, name buvo J. K., R. B., E. Ž., J. B., A. B. ir L. Ž.. Buvo kviečiama policija du kartus. D. Z. buvo sužalota tame tarpe tarp policijos iškvietimų. Pirmą kartą buvo atvykę 2 policijos pareigūnai, antrą kartą- taip pat du. Policijos pareigūnai buvo atėję į namo vidų. E. Ž. atvažiavo kartu su L. Ž.. Kai B. pamatė, kad ant veido gali būti mėlynė, tada suteikė medicinos pagalbą liaudiškomis priemonėmis – dėjo žalią luptą bulvę. Kai L. sudavė smūgius, buvo patalpoje. Buvo kambaryje prie sienos, kai buvo suduotas pirmas smūgis. Tarp abiejų smūgių sudavimo praėjo pusvalandžio - valandos laikotarpis.

Liudytojas J. K. parodė, kad L. Ž. pažįsta, santykiai su juo normalūs. D. Z. pažįsta, santykiai su ja puikūs. 2013- 03- 22 atvažiavo į žmonos tėviškę, nes reikėjo pasiimti savo baldus. 2013- 03- 23 paskambino R. B. ir pranešė, atvyko paimti baldų. Atvykęs L. Ž. pradėjo konfliktuoti su A. B.. D. Z. norėjo užstoti brolį, kad L. Ž. jo nesumuštų, tada L. Ž. trenkė jai į veidą ranka. Po to spyrė į kairę ranką. J. B. dėjo bulvę, kad neištintų smilkinys. Buvo keletą kartų iškviesta policija, atvykusi liepė Ž. netriukšmauti ir leisti išsinešti baldus. Smurtas vyko po pietų, į laikrodį nežiūrėjo. L. Ž. buvo išgėręs: buvo labai agresyvus, vartojo necenzūrinius žodžius, visus siuntinėjo rusiškais žodžiais, jautėsi iš jo alkoholio kvapas. Buvo šone ir matė, kaip buvo smurtaujama, matė per atidarytas duris iš kito kambario. Smūgis ranka ir koja buvo suduotas toje pačioje patalpoje.

Liudytojas A. B. parodė, kad L. Ž. - jo žentas, šiuo metu nebendrauja. Z.- sesuo, santykiai su ja- geri. Viskas vyko kambaryje, 2013 m. žiemą, namuose (duomenys neskelbtini) Varėnos rajone. Išnešdinėjo baldus. K. paskambino ir perspėjo, kad atvažiuos išsivežti baldų. Po to atvažiavo L. su žmona, sūnus R.. L. buvo gerokai išgėręs, sukėlė konfliktą. Kai D. norėjo išnešti kilimą, L. koja jai spyrė į ranką. Kai L. Ž. pastūmė prie durų ir užsimojo ranka, norėjo suduoti, bet D. Z. liko priekyje, todėl smūgis jai ir teko. L. pataikė D. Z. į kairę veido pusę, prie akies. Po to matė, kai buvusi žmona J. B. puolė lupti bulvę ir dėti D. prie smilkinio, kad nebūtų „mėlynės“. L. pats iškvietė policiją. Iš viso policija buvo kviesta du kartus. D. suduoti smūgiai buvo po policijos atvykimo. Pirmiausia išnešė sekciją, D. norėjo suvynioti kilimą, tada L. Ž. jai spyrė į ranką.

Liudytoja E. Ž. parodė, kad L. Ž.- sutuoktinis, santykiai su juo geri. Nukentėjusiąją Z. pažįsta, santykiai su ja- normalūs. 2013 m. paskambino J. K. ir pasakė, kad nori išsivežti savo daiktus iš namų (duomenys neskelbtini) kaime. Pasakė, kad gali atvažiuoti, kad matytų, kaip jie neša baldus. Matė, kaip nešiojo baldus, padėjo D. Z., M. K.. Po to atvažiavo brolis R. B., įvyko konfliktas tarp jo ir A. B.. Z. visą laiką buvo prie A. B., jį ramino, A. B. buvo paėmęs šluotą ir norėjo smogti R. B.. D. Z. buvo sužalota, rodė kairę ranką- buvo apibrozdinta maža kraujosrūva. Kraujo nebuvo. Drabužiai nebuvo sugadinti. Daugiau nieko nematė. Kitų konfliktų nebuvo. Viskas vyko kambaryje. Didžiajame kambaryje buvo sukamas kilimas. Jį suko M. K. ir D. Z.. Tuo metu kambaryje buvo A. B., R. B., ji ir L. Ž.. Netrukdė sukti kilimą. R. B. trukdė sukti kilimą, L. Ž. stovėjo ant kilimo ir žiūrėjo. Ji filmavo, kai A. B. purškė dujas. D. Z. sužalojimai buvo padaryti prieš atvykstant policijos pareigūnams paskutinį kartą. Apie sužalojimus policijos pareigūnams nebuvo kalbama. Kitame kambaryje, iš kiemo pusės, buvo J. K., A. B. ir D. Z., jie kalbėjo su policija.

Liudytojas R. B. parodė, kad jo santykiai su kaltinamuoju yra geri, o su nukentėjusiąja – blogi. Buvo konlfiktas, jis konfliktavo su tėvu A. B.. D. Z. nustūmė A. B. į kitą kambarį. A. B. jam sudavė smūgius, o jis nesudavė. L. Ž. buvo. Kilimą vyniojo D. Z.. Jis ir L. Ž. stovėjo ant kilimo. Pasitarukė, tada išnešė kilimą. Buvo du kartus kviečiama policija. A. B. papurškė dujų, norėjo iš jo atimti dujų balionėlį.

Liudytoja J. B. parodė, kad konflikte nedalyvavo. D. Z. nulupo žalią bulvę, kad uždėtų ant sumuštos vietos. Girdėjo tik žmonių balsus, bet kas ten vyko, pati nematė. Dukra jai rodė filmuotą vaizdą.

Liudytojas V. K., policijos patrulis, parodė, kad tiksliai aplinkybių neprisimena. Teko vykti pagal budėtojo nurodymą, kai vykdė tarnybą. Konfliktas buvo dėl baldų. Ar buvo kalba apie sužalojimus, neprisimena. Kalbėjo apie pareiškimo parašymą ir padavimą.Viskas vyko dienos metu.

Liudytoja O. M. parodė, kad nukentėjusioji yra sesuo. Žino, kad tarėsi sesuo paimti baldus.Vyko , kur buvo išvežami baldai jau po policijos kvietimų. D. Z. jai sakė, kad L. Ž. jai spyrė į ranką. J. B. dėjo žalią bulvę, kad neliktų žymių ant veido. L. Ž. buvo nusiteikęs agresyviai.

Kaltinamojo kaltė įrodyta ir kitais byloje surinktais bei teisiamajame posėdyje ištirtais įrodymais :

2013-03-27 medicinos specialisto išvadoje nurodyta, kad D. Z. padaryta kraujosruva kairiame dilbyje, galimai įvykio aplinkybėse nurodytu laiku , paveikus kietu buku, ribotą paviršių turinčiu daiktu. Sužalojimas vertinamas nežymiu sveikatos sutrikdymu ( b.l. 4-5).

2013-06-08 Alytaus apskrities VPK Varėnos rajono PK tyrėjo nutarimu buvo atsisakyta pradėti ikiteisminį tyrimą pagal D. Z. pareiškimą, nesant veikos, turinčios nusikaltimo ar baudžiamojo nusižengimo požymių, numatytų LR BK 284 str., 145 str. Nutarime nurodyta, kad L. Ž. veikoje D. Z. atžvilgiu yra nusikaltimo, numatyto LR BK 140 str. 1 d. požymiai ( b.l. 8-9).

Audio – video įrašu, pateiktu kaltinamojo ir jo gynėjo. Nukentėjusioji ir jos atstovas neprieštaravo dėl šio įrodymo prijungimo prie bylos medžiagos. Peržiūrėjus vaizdą ir išklausius garso įrašą, nustatyta, kad tai yra ne tiriamojo įvykio aplinkybės, o tik tą dieną, toje vietoje buvusių asmenų tarpusavio santykių aiškinimosi fragmentas.

Kaltinamojo L. Ž. veika tinkamai kvalifikuota pagal BK 140 str. 1 d., kaip nežymus sveikatos sutrikdymas nukentėjusiajai.

BK 140 str. 1 d. numato atsakomybę asmeniui, kuris mušdamas ar kitaip smurtaudamas sukėlė žmogui fizinį skausmą arba nežymiai jį sužalojo ar trumpam susargdino.

Kaltinamojo kaltė įrodyta dėl nukentėjusiajai padaryto sveikatos sutrikdymo kraujosruvos kairiame dilbyje, kaltinamajam spiriant koja nukentėjusiajai į ranką. Tokia nusikalstama veika padaryta tiesiogine tyčia ir baigta. Kaltinamasis tyčia, iš asmeninių paskatų, spyrė koja ir taip sužalojo nukentėjusiąją. Nukentėjusioji konflikto nesukėlė, ji turėjo teisę paimti savo arba artimo giminaičio daiktą (kilimą), kai šis to pageidavo. Kaltinamasis neturėjo jokių turtinių teisių į byloje nurodomą daiktą (kilimą), kaip to neturi ir jo sutuoktinė E. Ž., kuri yra tik nekilnojamojo turto (gyv.namo) bendrasavininkė. Nukentėjusioji ir su ja atvykę asmenys elgėsi tinkamai ir padoriai – iš anksto įspėjo, kad paims jiems priklausančius daiktus iš namo, kuriame gyvena buvę sutuoktiniai A. B., J. B.. Prieštaravimų iš buvusių sutuoktinių negavo.

Nėra jokio pagrindo netikėti nukentėjusios D. Z. parodymais, kad jai sužalojimą padarė kaltinamasis. Tarp nukentėjusios ir kaltinamojo nebuvo išankstinių blogų santykių, paimant daiktus dalyvavo ir kiti asmenys. Konflikto užuomazga kilo dėl A. B. ir J. B. santuokos nutraukimo pasekmių, kai nutraukus santuoką, A. B. artimieji giminaičiai nusprendė susigrąžinti sau daiktus, kuriuos buvo suteikę jiems naudotis. J. B. nekonfliktavo su buvusio sutuoktinio giminaičiais, tačiau į tai aktyviai reagavo jų vaikai, gyvenamojo namo bendrasavininkai R. B., E. Ž. ir jos sutuoktinis L. Ž..

Objektyviai, teismo medicinos specialisto išvada, nustatytas sužalojimas nukentėjusiajai kairiame dilbyje. Byloje nenustatyti pagrindai, kad nukentėjusioji iš anksto buvo bloguose santykiuose su kaltinamuoju, todėl galėjo nurodyti neteisingas aplinkybes. Kaltinamasis pats pripažįsta, kad nurodomo įvykio metu buvo įvykio vietoje, aktyviais veiksmais aiškinosi dėl daiktų paėmimo fakto, nors pripažino, kad tie daiktai, jam nepriklauso kokiais nors pagrindais. Kaltinamojo sutuoktinė E. Ž. patvirtino, kad kai buvo sukamas kilimas, tai K. ir Z. sukti kilimą trukdė R. B., o L. Ž. stovėjo ant kilimo. Taigi ir liudytoja E. Ž. netiesiogiai patvirtino, kad įvykio metu buvo L. Ž., trukdė paimti kilimą. Pats kaltinamasis net ir tokių aplinkybių nenurodė. Vien pagal liudytojos E. Ž. ir kaltinamojo L. Ž. duotus parodymus galima daryti išvadą, kad įvykio metu, įvykio vietoje buvo kaltinamasis, ir kaltinamojo buvimas buvo ne be pagrindo – trukdyti paimti kilimą. Jeigu liudytoja E. Ž. nurodo, kad R. B. konfliktavo ir trukdė paimti kilimą K. ir Z.. Liudytojas R. B. patvirtino, kad kilimą išnešė D. Z.. Kai norėjo paimti, tai jis ir L. Ž. stovėjo ant kilimo ir trukdė paimti, bet jie pasitraukė ir kilimą suvyniojo. Akivaizdu, kad liudytojo R. B. parodymais vadovautis tiesiogiai negalima, nes jis nenurodo visų buvusių įvykio aplinkybių, nes pagal jo aiškinimus jis ir L. Ž. tik stovėjo ant kilimo, trukdydami paimti, o pagal E. Ž. parodymus – dar ir konfliktavo su D. Z..

Nėra jokio pagrindo abejoti liudytojų J. K. , M. K. parodymais, kad sužalojimą nukentėjusiajai padarė būtent L. Ž.. Jie nebuvo išankstiniuose bloguose santykiuose. K. iš anksto įspėjo apie tai, kokius veiksmus atliks, kad pasiims savo daiktus iš bendraturčių namo, pakvietė dalyvauti ir stebėti, kokius daiktus paims. Be to atvyko patys, be pašalinių asmenų, ir patys ėmė nešioti jiems priklausančius daiktus. Daiktų priklausomybė nebuvo užginčyta teisme, nebuvo nustatyta, kad daiktai priklauso kaltinamajam ar jo šeimos nariams. Daiktas, kurį išnešant įvyko įvykis, nebuvo areštuotas pagal antstolio ar teismo priimtus sprendimus. Šių liudytojų parodymus patvirtino ir liudytojas A. B., O. M.. Liudytoja J. B. nurodė, kad nedalyvavo išnešant daiktus, nematė aplinkybių dėl daiktų paėmimo.

Teisme buvo pateiktas vaizdo įrašas, nurodant, kad filmuota liudytojos E. Ž., tuo metu, kai buvo išnešami baldai, nurodomu byloje laiku. Kadangi tai nėra ištisinis vaizdo įrašas nuo daiktų išnešimo pradžios iki pabaigos, galima suprasti tik tiek, kad tai vyksta patalpoje, kurioje yra ir kaltinamasis, kurio elgesys nėra pasyvus ir jis aktyviai reagavo į tuo metu vykusias aplinkybes savo veiksmais (nestovėjo vietoje ir vien tik nereiškė žodinius nesutikimus ar prieštaravimus).

Nukentėjusios pozicija, kad ji tik atvykusiems policijos pareigūnams nepranešė apie jai padarytą kūno sužalojimą ar įvykio aplinkybes, neturi reikšmės kaltinamojo veikos kvalifikacijai. Atvykę policijos pareigūnai tik aiškinosi kokio pobūdžio yra iškvietimas, o nustatę, kad tai konfliktas dėl turto, paaiškino šalių procesines teises dėl kreipimosi į policiją su pareiškimu.

Aiškinimai, kad nukentėjusioji galėjo susižaloti pati su akumuliatoriniu įrankiu – suktuku, nepagrįsta ir nelogiška. Nukentėjusioji vilkėjo drabužius, jos drabužiai nebuvo pažeisti, o sužalojimai aštriais daiktais nebuvo padaryti.

Aiškinimai, kad nukentėjusiajai sužalojimas galėjo būti padarytas kitu metu atmestinas, nes nenustatytos aplinkybės, kad R. B. ar A. B. sudavė smūgius nukentėjusiajai.

Kaltinamajam L. Ž. kaltinimo apimtis mažintina dėl nukentėjusiajai suduoto smūgio į kairio smilkinio sritį. BK 140 str. 1 d. numato atsakomybę tam, kas sukėlė žmogui fizinį skausmą. Objektyviai tokios aplinkybės nenustatytos, nes teismo medicinos specialisto išvadoje nenurodyta, kad nukentėjusiajai dėl tokių kaltinamojo veiksmų buvo sukeltas fizinis skausmas. Tokioms aplinkybėms konstatuoti reikalingos specialios žinios iš teismo medicinos srities ir vien nukentėjusios ar kitų proceso dalyvių nurodymo aplinkybių į smūgio sudavimo faktą nepakanka konstatuoti, kad buvo sukeltas fizinis skausmas. Privačios kaltintojos pareiga įrodyti aplinkybes, kurias ji grindžia savo kaltinime.

Kaltinamasis neigia sudavęs smūgį nukentėjusiajai ir sukėlęs fizinį skausmą. Liudytojai J. K., M. K. nurodo, kad kaltinamasis netyčia, norėdamas suduoti A. B. pataikė D. Z.. Fizinio skausmo sukėlimas pagal BK 140 str. 1 d. galimas tiesiogine ir netiesiogine tyčia, bet negalimas, jeigu tai padaryta dėl neatsargumo. Jeigu tikėti liudytojų parodymais, D. Z. staiga įsiterpė tarp konfliktuojančių asmenų ir jai smūgis buvo suduotas netyčia. Tokiu atveju nėra nurodomos nusikalstamos veikos sudėties požymiai.

Visos abejonės, aplinkybės nepagrįstos įrodymais, vertinamos, kaip neįrodyta kaltė ir traktuojama kaltinamojo naudai.

Kaltinamojo atsakomybę lengvinančių ir sunkinančių aplinkybių nenustatyta.

Kaltinamojo atsakomybę sunkinančia aplinkybe nelaikytina, kad veiką padarė asmuo, apsvaigęs nuo alkoholio, kai šios aplinkybės turėjo įtakos nusikalstamos veikos padarymui (BK 60 str.1 d.9 p.). Objektyviai tokios aplinkybės nenustatytos, nebuvo policijos pareigūnų tikrinamas kaltinamojo apsvaigimas, įvykio dalyviai atvykus policijos pareigūnams neakcentavo kaltinamojo girtumo ir jo poveikio elgesiui. Nurodomos aplinkybės girtumo požymiams nustatyti neleidžia daryti išvadą, kad kaltinamojo elgesį įtakojo jo girtumo būsena.

Kaltinamasis laikomas neteistu, kai bausmės vykdymo atidėjimo terminas pasibaigęs (BK 97 str.3 d. 1 p.), baustas administracine tvarka ir turėjo galiojančią nuobaudą.

Kaltinamasis neįrašytas psichiatro ir priklausomybių ligų kabinetų įskaitose, dirba, turi legalų pajamų šaltinį. Kaltinamasis teigiamai charakterizuojamas darbo vietoje.

Kaltinamojo padarytas nusikaltimas yra priskiriamas prie nesunkių nusikaltimų ( BK 11 str. 3 d.). Nukentėjusioji ir kaltinamasis nesusitaikė, nes kaltinamasis nepripažįsta kaltės.

Kaltinamajm už padarytą nusikalstamą veiką straipsnio sankcijoje yra numatytos bausmės – viešieji darbai, laisvės apribojimas, areštas ir terminuotas laisvės atėmimas.

Teismas užtikrina teisingumo principo taikymą vadovaudamasis bausmės paskirtimi, kad bausmė nebūtų aiškiai per griežta ar per švelni.

Kaltinamajam viešųjų darbų bausmė būtų netinkama ir nepagrįsta bausmė, tuo pačiu, tai būtų ir per švelni bausmė, atsižvelgiant į bausmės tikslus. Taigi kaltinamasis turi būti paveiktas taip, kad nedarytų naujų nusikalstamų veikų.Kaltinamajam skirti terminuotą laisvės atėmimo bausmę būtų aiškiai per griežta bausmė, nes praeityje laikomas neturinčiu teistumo, padarytas nesunkus tyčinis nusikaltimas. Kaltinamajam nėra pagrindo taikyti ir arešto bausmę, nes ši bausmė atliekama realiai, o kaltinamojo asmenybė rodo, kad bausmės tikslai gali būti pasiekti ir skiriant švelnesnę bausmės rūšį.

Kaltinamajam skirtina laisvės apribojimo bausmė. Teismas daro išvadą, kad tokia bausmės rūšimi bus pasiekti bausmės tikslai, kaltinamajam tai netrukdys gauti legalias pajamas, neįtakos šeimos santykiams bloginti, dėl to nepablogės jo turtinė padėtis, tokiu būdu jis bus perauklėtas, pasiekti bausmės tikslai.

Bausmės dydis nustatytinas pagal bausmių skyrimo taisykles. Skiriant laisvės apribojimo bausmę skirtinas įpareigojimas ir draudimas, siekiant užtikrinti, kad kaltinamasis ateityje laikytųsi įstatymų reikalavimų, nedarytų naujų nusikalstamų veikų.

Dėl civilinio ieškinio

Civilinė ieškovė D. Z. pareiškė civilinį ieškinį, kuriuo prašo priteisti 5000 litų neturtinės žalos atlyginimo ir bylinėjimosi išlaidas už advokato teisinę pagalbą – 2000 Lt.

Kaltinamasis civilinio ieškinio nepripažino.

Civilinis ieškinys tenkintinas iš dalies.

Kiekvienas asmuo turi pareigą laikytis tokio elgesio taisyklių, kad savo veiksmais nepadarytų kitam asmeniui žalos ( CK 6.263 str. 1 d.). Padarytą žalą turi visiškai atlyginti ją padaręs asmuo (CK 6.263 str. 2 d. ).

Neteisėtais veiksmais pakenkiami ir neturtiniai asmens interesai. Tokius interesus taip pat saugo ir gina teisė ( CK 1 str. 1 d. ) .

CK 6.250 str. 1 d. nurodyta, kad neturtinė žala yra asmens fizinis skausmas, dvasiniai išgyvenimai, nepatogumai, dvasinis sukrėtimas, emocinė depresija, pažeminimas, reputacijos pablogėjimas, bendravimo galimybių sumažėjimas ir kita, teismo įvertinta pinigais . Taigi žala padaryta vertybėms , neturinčioms piniginės išraiškos ir yra ginama civilinės teisės turtiniais būdais . Neturtinė žala įvertinama pagal nustatytus CK 6.250 str. 1 d. kriterijus ir atlyginama pinigais .Neturtinė žala atlyginama visais atvejais, kai ji padaryta dėl nusikaltimo, asmens sveikatai ir kitais įstatymų numatytais atvejais ( CK 6.250 str. 2 d. ) .

CK 1.114 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad civilinė teisė saugo asmenines neturtines teises ir vertybes, t. y. vardą, gyvybę, sveikatą, kūno neliečiamybę, garbę, orumą, žmogaus privatų gyvenimą ir kitas vertybes, su kuriomis įstatymai sieja tam tikrų teisinių pasekmių atsiradimą. Vienas iš civilinių teisių gynimo būdų pagal CK 1.138 straipsnio 1 dalies 6 punktą yra padarytos turtinės ir neturtinės žalos išieškojimas iš pažeidusio teisę asmens. Baudžiamojoje byloje šis klausimas sprendžiamas pagal BPK 109 straipsnio nuostatas.

Žalos dydį apsprendžia visuma CK 6.250 str. 2 d. numatytų kriterijų. Žalos dydis nustatytinas atsižvelgiant į konkrečius ir vertinamaisiais požymiais apibrėžtus kriterijus :

-nustatant neturtinės žalos dydį, atsižvelgiama į nusikalstamais veiksmais padarytas pasekmes. Nukentėjusiajai nusikalstamais veiksmais buvo padarytas nežymus sveikatos sutrikdymas, o tai reiškia, kad nukentėjusioji nebuvo sunkiai sužalota, išskirtinai ar ypatingai nebuvo paveiktas jos sveikatos stovis.

-žalą padariusio asmens kaltė. Kaltinamojo padarytas nusikaltimas tyčinis ir yra priskiriamas prie nesunkių nusikaltimų ( BK 11 str. 3 d. ). Sveikatos sutrikdymas padarytas vieno trauminio poveikio pasekoje. Trauminis poveikis į ranką, kuris pasireiškė kraujosruva. Pasekmių atžvilgiu tai nėra sunkus, nėra didelės apimties kūno sužalojimas. Tai nurodo į veikos pavojingumo laipsnį, kuris vertinamas pagal nusikaltimų sunkumo laipsnį. Kaltinamojo veika nėra laikoma pavojinga;

-kaltinamojo turtinė padėtis laikoma patenkinama, kadangi asmuo darbingas, dirba;

-nukentėjusioji nenurodė, kad jai buvo padaryta turtinė žala;

-sąžiningumo, teisingumo ir protingumo kriterijai. Kiekvienas asmuo savo elgesiu negali sukelti kitam asmeniui nepatogumų, padaryti nuostolių ir pan. Kaltinamasis sukėlė nepatogumus nukentėjusiajai – sutrikdė sveikatą pagal teismo medicines specialisto išvadoje nurodytas aplinkybes. Kaltinamajam pavartojus fizinį smurtą nukentėjusioji kentė fizinį skausmą, išgyveno dvasinius išgyvenimus. Nukentėjusioji patyrė emocinę depresiją, kadangi nesitikėjo tokio kaltinamojo elgesio jos atžvilgiu, o kartu patyrė ir pažeminimą, kai atvirai, matant pašaliniams asmenims buvo smurtaujama jos atžvilgiu.

Įvertinus aptartų kriterijų visumą neturtinės žalos dydis nustatytinas 1500 litų. Toks neturtinės žalos atlyginimo dydis nustatytinas pagal neturtinės žalos dydžio įvertinimo kriterijus ir atitinka neturtinės žalos instituto paskirtį – teisingai kompensuoti patirtą dvasinį skausmą, neigiamus išgyvenimus, nepatogumus. Ir tokia išvada daroma pagal byloje pateiktus ir ištirtus įrodymus, atsižvelgiant į suformuotą teismų praktiką dėl neturtinės žalos priteisimo, kai asmeniui padaromas nežymus sveikatos sutrikdymas.

Dėl bylinėjimosi išlaidų už nukentėjusiojo atstovo advokato teiktas paslaugas

Civilinė ieškovė prašo priteisti iš kaltinamojo už atstovo advokato teiktas paslaugas 2000 litų.

Prašymas dėl išlaidų priteisimo tenkintinas iš dalies.

BPK 106 str. 2 d. numato, kad pripažinęs kaltinamąjį kaltu, teismas, priimdamas nuosprendį, turi teisę iš kaltinamojo išieškoti nukentėjusiojo - civilinio ieškovo turėtas išlaidas advokato, kuris dalyvavo byloje kaip nukentėjusiojo ar civilinio ieškovo atstovas paslaugoms apmokėti. Tokiu atveju atsižvelgiama į nuteistojo turtinę padėtį.

BPK 113 str.2 d. numato, kad kai nagrinėjant civilinį ieškinį baudžiamojoje byloje kyla klausimų, kurių sprendimo šis Kodeksas nereglamentuoja, taikomos atitinkamos civilinio proceso normos, jeigu jos neprieštarauja baudžiamojo proceso normoms.

CPK 98 str.1 d. numato, kad šaliai, kurios naudai priimtas sprendimas, teismas priteisia iš antrosios šalies išlaidas už advokato ar advokato padėjėjo, dalyvavusių nagrinėjant bylą, pagalbą, taip pat už pagalbą rengiant procesinius dokumentus ir teikiant konsultacijas. Šių išlaidų dydis nustatomas atsižvelgiant į konkrečios bylos sudėtingumą, advokato padėjėjo darbo ir laiko sąnaudas, yra priteisiamos ne didesnės, kaip yra nustatyta teisingumo ministro kartu su Lietuvos advokatų tarybos pirmininku patvirtintose rekomendacijose dėl užmokesčio dydžio.

Nukentėjusiajam-civiliniam ieškovui priteistina už advokato teiktas paslaugas :

surašytas skundas dėl baudžiamojo proceso privataus kaltinimo tvarka pradėjimo nesudėtingas, surašytas trumpai nurodant įvykio aplinkybes ir pagrindinius įrodymų šaltinius, civilinio ieškinio aplinkybės nurodytos minimaliai;

-atstovavimas palaikant privatų kaltinimą nedidelės apimties. Dalyvauta viename taikinamajame posėdyje, keturiuose teisiamuosiuose posėdžiuose, kurie nėra didelės apimties. Atsižvelgiant į nustatytas aplinkybes priteistina 1500 Lt išlaidų advokato teiktai pagalbai apmokėti.

Kaltinamajam nebuvo paskirta kardomoji priemonė. Kaltinamasis BPK 140 str. tvarka buvo laikinai sulaikytas nebuvo. Kaltinamojo nuosavybės teisės į turtą neapribotos. Daiktai, turintys reikšmės nusikalstamai veikai tirti ir nagrinėti, nėra pateikti.

Rezoliucinė dalis

Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos BPK 297 – 299, 301– 308 str., teismas

nusprendžia:

L. Ž. pripažinti kaltu, padarius nusikaltimą, numatytą Lietuvos Respublikos Baudžiamojo kodekso 140 straipsnyje 1 dalyje ir skirti jam laisvės apribojimą dešimčiai (10) mėnesių.

Įpareigoti L. Ž. dirbti arba užsiregistruoti darbo biržoje.

Uždrausti L. Ž. lankytis A. B., J. B. gyvenamajame name, adresu (duomenys neskelbtini) Varėnos rajone.

Įpareigojimą ir draudimą vykdyti dešimt (10) mėnesių.

Priteisti iš L. Ž. civilinei ieškovei D. Z. vieną tūkstantį penkis šimtus ( 1500 ) litų neturtinės žalos atlyginimo, vieną tūkstantį penkis šimtus litų (1500 Lt) išlaidų nukentėjusios atstovo advokato paslaugoms apmokėti.

Nuosprendis gali būti skundžiamas Kauno apygardos teismui per dvidešimt dienų nuo jo paskelbimo per Varėnos rajono apylinkės teismą.