Kauno apygardos teismo nutartis

Kauno apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėja Rūta Palubinskaitė teismo posėdyje rašytinio proceso apeliacine tvarka išnagrinėjo ieškovės I. M. G. apeliacinį skundą dėl Kauno apylinkės teismo 2016 m. lapkričio 14 d. sprendimo civilinėje byloje Nr. 2-1226-877/2016 pagal ieškovės I. M. G. ieškinį atsakovei L. B. dėl teisės pripažinimo, tretieji asmenys, nepareiškiantys savarankiškų reikalavimų, Kauno miesto savivaldybės administracija, Valstybinė teritorijų planavimo ir statybos inspekcija prie aplinkos ministerijos.

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

I. Ginčo esmė

Ieškovė I. M. G. patikslintame ieškinyje teismo prašė pripažinti jai teisę be bendraturtės atsakovės L. B. sutikimo pagal 2016 m. spalio mėn. D. A. R. studija parengtus butų (duomenys neskelbtini) ir butų (duomenys neskelbtini) sujungimo ir namo (lAlp) butų (duomenys neskelbtini), paskirties keitimo projektinius pasiūlymus parengti šių butų paprastojo remonto, sujungiant butus į vieną ir pakeičiant pastato lAlp, esančio butų (duomenys neskelbtini), paskirtį iš gyvenamosios (trijų ir daugiau butų – daugiabučių pastatų) paskirties į gyvenamąją (dviejų butų) paskirtį, projektą, gauti statybą leidžiantį dokumentą, atlikti po sujungimo gauto buto kadastrinius matavimus ir šį butą bei pakeistą pastato paskirtį užregistruoti Nekilnojamojo turto registre.

Atsakovė atsiliepime į patikslintą ieškinį nurodė, kad, atsižvelgiant į tai, jog ieškovė po bylos užvedimo likvidavo savavališkos statybos padarinius ginčo objekte, pateikė, nors ir netinkamą, rekonstrukcijos 2016 m. spalio mėn. projektą, atsakovė neprieštarauja ir sutinka su ieškovės materialiniu reikalavimu. Atsakovė nesutiko su ieškovės reikalavimu priteisti bylinėjimosi išlaidas argumentuodama, tuo, jog ieškovė, prieš kreipdamasi į teismą, atsakovei neteikė projektų, dėl kurių įgyvendinimo prašė sutikimų; savavališkai atlikusi rekonstrukcijos darbus, siekė jų įteisinimą išspręsti teismine tvarka sprendžiant dviejų butų sujungimo klausimą. Tačiau tik ieškovei bylos nagrinėjimo metu įteisinus savavališką rekonstrukciją, atsirado galimybė spręsti klausimą dėl ieškovei priklausančių dviejų butų sujungimo. Todėl tai, kad atsakovė sutinka su ieškiniu nesudaro pagrindo ieškovei reikalauti iš atsakovės bylinėjimosi išlaidų.

II. Pirmosios instancijos teismo sprendimo esmė

Kauno apylinkės teismas 2016 m. lapkričio 14 d. sprendimu ieškinį tenkino visiškai.

Teismas, atsižvelgdamas į teisinį pastato (patalpų) paskirties keitimo procedūrų reglamentavimą, pagal kurį ieškovės norimiems atlikti darbams atsakovės sutikimas yra būtinas, į tai, kad ieškovei, jau vykstant teisminiam bylos nagrinėjimui, pašalinus savavalinės rekonstrukcijos padarinius ir pateikus projektinius numatomos rekonstrukcijos pasiūlymus, kurie yra pakankami atsakovei apsispręsti dėl sutikimo davimo, atsakovė sutiko su ieškovės reikalavimu dėl ieškovės teisės sujungti jai priklausančius butus į vieną ir dėl to pakeisti namo paskirtį, ieškinį tenkino visiškai. Teismas nurodė, kad paskirties keitimo projektiniai pasiūlymai nepažeidžia atsakovės teisių ar teisėtų interesų. Aplinkybė, ar ieškovės butai bus kaip du atskiri vienetai ar kaip vienas, atsakovei jokio neigiamo poveikio nesukelia.

Spręsdamas bylinėjimosi išlaidų paskirstymo tarp šalių klausimą, teismas, įvertinęs aplinkybes, kad ieškovė pradiniu ir 2016 m. vasario 18 d. patikslintu ieškiniu kreipėsi į teismą, nepateikdama atsakovei projektų, be kurių prašė sutikimo įsirengti atskirą vandens ir nuotekų šalinimo sistemą bei sutikimo sujungti butus, kuriuose jau įvykdyta savavalinė statyba, sprendė, kad tokiomis aplinkybėms atsakovė su pradiniu ir 2016 m. vasario 18 d. patikslintu ieškiniu nesutiko pagrįstai, savo nesutikimui pagrįsti teikė įrodymus ir atsiliepimus, kurių gavimui ir parengimui patyrė bylinėjimosi išlaidas. Teismas nurodė, kad ieškovei laiku ir tinkamai įstatymų nustatyta tvarka įgyvendinant teisę į statybą, bendradarbiaujant su atsakove ir jai tinkamai atskleidus savo prašymų esmę (pateikus projektinius pasiūlymus), atsakovė nebūtų patyrusi prašomų priteisti išlaidų. Teismas šių aplinkybių pagrindu nukrypo nuo CPK 93 straipsnio 1, 2 ir 3 dalyse nustatytų bylinėjimosi išlaidų paskirstymo taisyklių – ieškovei jos patirtų bylinėjimosi išlaidų neatlyginant, o atsakovei priteisiant iš ieškovės jos patirtas ir pagrįstas bylinėjimosi išlaidas – 1 400 Eur, kurias sudaro 100 Eur už antstolio faktinių aplinkybių konstatavimo protokolą ir 1 300 Eur už advokatės teisinę pagalbą rengiant tris atsiliepimus į ieškovės ieškinį ir patikslintus ieškinius bei atstovavimą teismo posėdžiuose.

II. Apeliacinio skundo ir atsiliepimo į jį argumentai

Apeliaciniame skunde ieškovė prašo panaikinti 2016 m. lapkričio 14 d. Kauno apylinkės teismo sprendimo dalį, kuria atsakovei iš ieškovės priteistos 1 400 Eur bylinėjimosi išlaidos ir šioje dalyje priimti naują sprendimą – priteisti ieškovei iš atsakovės 2 206 Eur bylinėjimosi išlaidas, priteisti bylinėjimosi išlaidas apeliacinės instancijos teisme. Apeliacinis skundas grindžiamas šiais argumentais:

Nebuvo jokio objektyvaus pagrindo, kuriuo vadovaujantis galima būtų nukrypti nuo bylinėjimosi išlaidų paskirstymo taisyklių, kadangi planai dėl ketinamų atlikti statybos darbų atsakovei buvo tinkamai atskleisti tiek per visą bylos procesą, tiek ir iki ieškinio pareiškimo. Teismas darė neteisėtą ir nepagrįstą išvadą, kad, kol nebuvo įteisinta ieškovės butuose atlikta savavališka statyba, atsakovė pagrįstai nesutiko su ieškinio reikalavimais. Šiuo atžvilgiu teismas nukrypo nuo kasacinio teismo išaiškinimų, jog bendraturtis nesutikimą su numatomais statybos darbais turėtų pagrįsti išimtinai savo teisių ar teisėtų interesų pažeidimu, o ne tuo, kad statybos darbai pažeidžia viešos teisės normas. Be to, byloje nereiškiamas reikalavimus dėl savavališkos statybos įteisinimo, o dėl butų sujungimo ir namo paskirties keitimo, todėl atsakovės nesutikimo su ieškiniu motyvai, grindžiami butuose atliktais kitais statybos darbais, yra už šios bylos nagrinėjimo ribų.

Atsakovė apskundė ieškovę inspekcijai, o pastarajai konstatavus savavališką statybą butuose, ieškovės dėl faktiškai atliktų darbų įteisinimo pradėti darbai bei tam skirtos išlaidos tapo beprasmėmis, nes reikėjo įteisinti savavališką statybą. Tokiais veiksmais atsakovė užvilkino procesą byloje ir nulėmė šalių bylinėjimosi išlaidų didėjimą, kadangi bylą teko stabdyti iki savavališkos statybos įteisinimo, ieškovei teko parengti naujus projektinius pasiūlymus ir tikslinti ieškinį. Butuose faktiškai atlikti darbai niekaip nepažeidė atsakovės teisių ar teisėtų interesų, ieškovė juos įsiteisino ir tam nereikėjo atsakovės sutikimo. Taigi, apskųsdama ieškovę inspekcijai, atsakovė ne gynė savo teises ar teisėtu, o siekė padaryti žalą, nepatogumus ieškovei ir sąmoningai padidino šalių bylinėjimosi išlaidas, todėl pati atsakovė yra kalta dėl proceso. Teismas dėl šių ieškovės argumentų ir aplinkybių nepasisakė ir jas patvirtinančių įrodymų nevertino, todėl nepagrįstai nukrypo nuo bylinėjimosi išlaidų paskirstymo taisyklių.

Teismas nepagrįstai atsakovės naudai priteisė bylinėjimosi išlaidas bylos dalyje dėl vandentiekio ir nuotekų tinklų, kadangi teismas bylos dalyje dėl teisės ieškovei pripažinimo be atsakovės sutikimo įsirengti atskirą vandentiekio ir nuotekų šalinimo sistemą 2016 m. kovo 25 d. nutartimi patvirtino šalių sudarytą taikos sutartį ir šią bylos dalį nutraukė.

Teismas nepagrįstai atsakovės naudai priteisė 100 Eur už antstolio faktinių aplinkybių konstatavimo protokolą. Protokole užfiksuotas butuose faktiškai atliktos statybos, kuri vėliau buvo konstatuota kaip savavališka statyba ir įteisinta administracine tvarka, faktas, kuris neturi nieko bendro su bylos nagrinėjimo dalyku. Šios išlaidos nebuvo būtinos, nes negalėjo patvirtinti ir nepatvirtino atsakovės nesutikimo su ieškiniu argumentų, kadangi pagal teismų praktiką bendraturtis savo nesutikimą su ieškiniu gali grįsti konkrečiu savo teisių pažeidimu, o ne viešosios teisės normų pažeidimais.

Teismas bylos nagrinėjimo metu ir priimdamas skundžiamą sprendimo dalį, buvo šališkas, kadangi subjektyviai palaikė atsakovę.

Atsakovė atsiliepime į apeliacinį skundą prašo jį atmesti, o sprendimą palikti nepakeistą, priteisti bylinėjimosi išlaidas apeliacinės instancijos teisme. Nurodo, kad apeliacinio skundo argumentai nepagrįsti, kadangi pirmosios instancijos teismas šioje byloje turėjo pagrindą nukrypti nuo bylinėjimosi išlaidų paskirstymo taisyklių. Ieškovė netinkamai realizavo savo teises ir pareigas, kadangi kreipėsi į atsakovę siekdama gauti sutikimą savavališkai rekonstruotų butų kapitaliniam remontui ir jų sujungimui ir nepateikdama atsakovei jokių projektinių pasiūlymų.

Motyvuojamoji dalis

IV. Apeliacinio teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados

Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro apeliacinio skundo faktinis ir teisinis pagrindas bei absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų patikrinimas. Apeliacinės instancijos teismas nagrinėja bylą neperžengdamas apeliaciniame skunde nustatytų ribų, išskyrus atvejus, kai to reikalauja viešasis interesas (CPK 320 str.). Šioje byloje apeliacinės instancijos teismas nei absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų, nei pagrindo peržengti apeliacinio skundo ribas nenustatė.

Apeliantė ginčija pirmosios instancijos teismo sprendimą bylinėjimosi išlaidų dalyje argumentuodama CPK 93 straipsnyje nustatytų taisyklių, reglamentuojančių bylinėjimosi išlaidų paskirstymą šalims, pažeidimu.

CPK 93 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad šaliai, kurios naudai priimtas sprendimas, jos turėtas bylinėjimosi išlaidas teismas priteisia iš antrosios šalies, nors ši ir būtų atleista nuo bylinėjimosi išlaidų mokėjimo į valstybės biudžetą. Šio straipsnio 4 dalyje nustatyta, kad teismas gali nukrypti nuo šio straipsnio 1, 2 ir 3 dalyse nustatytų bylinėjimosi išlaidų paskirstymo taisyklių, atsižvelgdamas į tai, ar šalių procesinis elgesys buvo tinkamas, ir įvertindamas priežastis, dėl kurių susidarė bylinėjimosi išlaidos. Šalies procesinis elgesys laikomas tinkamu, jeigu ji sąžiningai naudojosi procesinėmis teisėmis ir sąžiningai atliko procesines pareigas. Jeigu byloje nustatyta, kad bylinėjimosi išlaidos susidarė dėl ieškovo veiksmų, tai iš ieškovo gali būti priteistos atsakovo patirtos bylinėjimosi išlaidos arba jų dalis. Ieškovui priteisiama bylinėjimosi išlaidų dalis tuo atveju, jeigu yra nustatytas atsakovo procesinis elgesys, dėl kurio atsirado ar padidėjo šalių bylinėjimosi išlaidos, arba nustatomos jų susidarymo priežastys, kurios siejamos su atsakovu (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2013 m. birželio 12 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-325/2013).

Pirmosios instancijos teismas sprendė, kad ieškovei, kreipiantis į teismą dėl atsakovės sutikimo butų sujungimo rekonstrukcijos darbams, kurių projektai atsakovei nebuvo pateikti ir kuriuose jau įvykdyta savavalinė statyba, atsakovė su pradiniu ir 2016 m. vasario 18 d. patikslintu ieškiniu nesutiko pagrįstai ir nesutikimui pagrįsti teikdama įrodymus ir atsiliepimus patyrė pagrįstas bylinėjimosi išlaidas. Teismas vertino, kad šios aplinkybės sudaro pagrindą spręsti, kad ieškovė, nebendradarbiaudama su atsakove ir tinkamai neatskleisdama savo prašymo esmės, netinkamai įgyvendino teisę į statybą ir tai sudarė pagrindą remiantis CPK 93 straipsnio 4 dalimi, priteisti iš ieškovės atsakovei visas bylinėjimosi išlaidas. Apeliacinės instancijos teismo nuomone, CPK 93 straipsnio 4 dalis, numatanti teismo teisę nukrypti nuo bylinėjimosi išlaidų paskirstymo taisyklių, nereiškia teismo galimybės bendrųjų taisyklių nesilaikyti taip, kad bylinėjimosi išlaidos būtų priteistos iš ieškovės net ir tenkinus ieškinį, ar iš atsakovo – atmetus ieškinį, nes šioje normoje numatyta galimybė tik nukrypti nuo CPK 93 straipsnio 1, 2 ir 3 dalyje nustatytų bylinėjimosi išlaidų paskirstymo taisyklių. Nukrypimu nuo CPK 93 straipsnio 1 dalyje įtvirtintos taisyklės galėtų būti laikomas šaliai, kurios naudai priimtas sprendimas, priteistinos bylinėjimosi išlaidų sumos sumažinimas arba padidinimas, tačiau ne jos esminis pakeitimas – bylinėjimosi išlaidų priteisimas bylą pralaimėjusiai šaliai iš bylą laimėjusios šalies. Nagrinėjamu atveju ieškovės tikslas – gauti atsakovės sutikimą patenkintas bylos eigoje, todėl atsakovė šiuo aspektu laikytina bylą pralaimėjusia šalimi, kuriai, vadovaujantis CPK 93 straipsnio 1 dalimi, jos turėtos bylinėjimosi išlaidos nepriteisiamos.

14. Vertinant pirmosios instancijos teismo argumentus, kuriais spręsta dėl netinkamo ieškovės teisių į statybą įgyvendinimo, pažymėtina, kad kito bendraturčio sutikimo nedavimas siekiančiam atlikti rekonstrukciją bendraturčiui reiškia bendraturčių nesutarimo dėl bendrosios dalinės nuosavybės teisės objekto valdymo atsiradimą. Taigi, kai bendraturtis siekia įgyvendinti savo kaip galimo statytojo teisę, kiti bendraturčiai galėtų ginčyti ne teisę kaip tokią, bet tik jos įgyvendinimo būdą ir sąlygas. Tačiau tam, kad kiti bendraturčiai apskritai galėtų pareikšti savo poziciją dėl statybos darbus (rekonstrukciją) inicijuojančio bendraturčio būsimų veiksmų poveikio jų teisėms, statytojas jiems turi savo siekius atskleisti. Pagal įstatymą reikalingas pateikti bendraturčių sutikimas reiškia ne abstraktų, o konkretizuotą bendraturčių sutikimą, t. y. sutikimas duodamas ne bendrai teisei į statybą įgyvendinti, bet konkretiems statybos darbams atlikti. Tinkamu bendraturčio – galimo statytojo – būsimos rekonstrukcijos planų atskleidimu kitiems bendraturčiams teismų praktikoje pripažįstamas tinkamo projektinio pasiūlymo (tokio, kaip jis apibūdinamas Statybos įstatymo 2 straipsnio 31 punkte, t. y. eskizinio projekto, kurio tikslas – išreikšti projektuojamo statinio architektūros ir kitų pagrindinių sprendinių idėją ir kuris pateikiamas kaip medžiaga projektuotojo parinkimo konkursui ir gali būti naudojamas projektavimo sąlygoms parengti) pateikimas. Darytina išvada, kad, ginant ginčijamą teisės į statybą įgyvendinimo būdą ir sąlygas, būtina nurodyti konkrečius statybos darbus, statybos paskirtį ir netgi jos atlikimo orientacinį laikotarpį. Savo ruožtu nesutikimas turi būti protingai motyvuotas bei akivaizdžiai atskleidžiantis pateikto projektinio pasiūlymo negatyvų poveikį kito bendrosios dalinės nuosavybės teisės objekto bendraturčio teisėms ir teisėtiems interesams (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus 2009 m. birželio 8 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-260/2009).

15. Kauno apylinkės teismas 2016 m. kovo 25 d. nutartimi patvirtino šalių sudarytą taikos sutartį ir bylos dalį dėl teisės ieškovei pripažinimo be atsakovės sutikimo įsirengti atskirą vandentiekio ir nuotekų šalinimo sistemą, nutraukė. Taikos sutarties 4 p. numatyta, kad šalys susitaria, kad viena kitai neatlygina patirtų bylinėjimosi išlaidų ir ateityje neturės jokių pretenzijų dėl bylinėjimosi išlaidų bylos dalyje dėl reikalavimo dėl vandentiekio tinklų įvedimo. Todėl teismas netiria aplinkybių ir nevertina šalių argumentų, susijusių su reikalavimu dėl vandentiekio tinklų įvedimo.

16. Byloje nustatyta, kad ieškovė 2015 m. birželio 30 d. raštu kreipėsi į atsakovę dėl sutikimo atlikti rekonstrukcijos darbus ir pateikė atsakovei daugiabučio gyvenamojo namo 1A1p kapitalinio remonto/paskirties keitimo į gyvenamosios paskirties (dviejų butų) pastato techninio projekto kopiją (t. 1, b.l. 27-28), prašydama atsakovės raštišką sutikimą ar nesutikimą pateikti per 20 dienų. Projekto 2 punkte trumpai aprašyti architektūriniai sprendiniai, iš kurių matyti, kad, atliekant kapitalinį remontą, numatomas dviejų ieškovei priklausančių butų sujungimas į vieną bei pastato paskirties pakeitimas; numatoma keisti įėjimo į pastato dalį vietą užtaisant esamas durų angas ir iškertant naujas, numatomi vidaus apdailos darbai, pastato išorės sienų apšiltinimo, apdailos darbai, kt., patalpų rekonstrukcijos plane pažymėtos naujai įrengiamos pertvaros, kertamos angos, užtaisomos angos (t.1, b. l. 123). Aplinkybę, kad ieškovė kreipėsi į atsakovę dėl sutikimo ir pateikė jai šį butų rekonstrukcijos techninį projektą, pripažino ir pati atsakovė atsiliepime į ieškinį (t. 1 ,b. l. 134-135), tačiau, akcentuodama, kad projekte nurodyti darbai jau atlikti, t. y. atlikti savavališkai, argumentavo atsisakymą duoti ieškovei sutikimą. Kauno miesto savivaldybės administracijos urbanistikos ir architektūros skyrius 2015 m. liepos 22 d. raštu ieškovei nurodė, kad neturi galimybės pritarti ieškovės pateiktam projektui, kadangi nėra pateiktas statinio bendrasavininkio sutikimas kaip to reikalauja LR Statybos įstatymo 23 straipsnio 10 punktas. Ieškovė į teismą kreipėsi 2015m. rugpjūčio 21 d. Atsižvelgiant į tai, nesutiktina su pirmosios instancijos teismu, kad ieškovė iki kreipiantis į teismą nebuvo pateikusi atsakovei rekonstrukcijos projekto ir kad juo nebuvo tinkamai atsakovei atskleisti butų rekonstrukcijos darbai.

17. Teismas argumentą, kad atsakovė pagrįstai patyrė bylinėjimosi išlaidas grindė ieškovės savavališkai atliktų butų rekonstrukcijos darbų faktu kas, pirmosios instancijos teismo vertinimu, sudarė pagrįstą pagrindą atsakovei nesutikti su ieškiniu, t. y. neduoti ieškovei sutikimo. Tačiau apeliacinės instancijos teismas, ištyręs bylos medžiagą, apeliacinio skundo, atsiliepimo į jį argumentus, šiuos teismo argumentus vertina nepagrįstais. Byloje nustatyta, kad ieškovė atsakovei butų rekonstrukcijos projektą pateikė tiek iki kreipimosi į teismą, tiek kartu su ieškiniu, tačiau atsakovė nuo pareikšto reikalavimo gynėsi savavalinės statybos faktu. Teismas vertino, kad, kol nebuvo įteisinta ieškovės butuose atlikta savavališka statyba, atsakovė pagrįstai nesutiko su ieškinio reikalavimais. Tačiau ieškovė reiškiamu reikalavimu – pripažinti ieškovei teisę atlikti rekonstrukcijos darbus be atsakovės sutikimo, siekė butuose faktiškai atliktų statybos darbų, kurie įteisinami parengiant statinio projektą ir gaunant statybą leidžiantį dokumentą, įteisinimo. Pasikeitusi faktinė padėtis nereiškia savavališkos statybos fakto, kol tai nėra konstatuota statybų valstybinę priežiūrą atliekančios Valstybinės teritorijų planavimo ir statybos inspekcijos (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2012 m. spalio 12 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-423/2012). Nagrinėjamu atveju, savavališka statyba ieškovės butuose konstatuota 2016 m. vasario 24 d. dieną, t. y. bylos nagrinėjimui jau įpusėjus. Ieškovė pašalino savavalinę statybą administracine tvarka ir gavo Kauno miesto savivaldybės administracijos rašytinį pritarimą statinių projektui. Atsakovės sutikimas savavališka statyba pripažintų darbų įteisinimui nebuvo reikalingas, ieškovei išduoto statinių projekto atsakovė neginčijo. Akivaizdu, kad ieškovė faktiškai atliktus darbus galėjo įteisinti ruošdama bendrą projektą, kuris apimtų tiek ieškiniu prašomus atlikti darbus, tiek ir faktiškai pastate atliktus kitus (inspekcijos savavaline statyba pripažintus) darbus, kurie įteisinami parengiant statinio projektą ir gaunant statybą leidžiantį dokumentą. Todėl atsakovės atsisakymo duoti sutikimą rekonstrukcijai argumentas, grįstas ne išimtinai savo teisių ar teisėtų interesų pažeidimu, o savavalinės statybos faktu, o savavalinę statybą pašalinus, atsakovė su ieškiniu jau sutiko, nevertintinas pagrįstu. Protingais atsisakymo duoti sutikimą motyvais teismas gali pripažinti faktais, specialistų išvadomis, kitais patikimais duomenimis pagristus argumentus, kurie patvirtina, kad namo dalies rekonstrukcija pakeis esmines bendraturčių gyvenimo ar veiklos sąlygas, buvusias iki rekonstrukcijos, kitaip nei nustato statybos techniniai dokumentai, teisės normos, reguliuojančios statinio saugos ir eksploatavimo sąlygas. Atsakovė tokiais argumentais nesutikimo negrindė. Teismas sprendime nurodė, kad aplinkybė, ar ieškovės butai bus kaip du atskiri vienetai ar kaip vienas, atsakovei jokio neigiamo poveikio nesukelia, ir tai tik patvirtina, kad atsakovės nesutikimas buvo objektyviai nepagrįstas.

19. Atsižvelgiant į nustatytas aplinkybes ir išdėstytus argumentus, sutiktina su apeliante, kad tiek bylos nagrinėjimas užsitęsė, tiek šalių bylinėjimosi išlaidos išaugo dėl atsakovės netinkamo įstatyminės bendraturčio pareigos bendradarbiauti vykdymo, todėl pirmosios instancijos teismas nepagrįstai sprendė, kad ieškovės bylinėjimosi išlaidos neatlygintinos, o atlygintinos tik atsakovės, kurių atsiradimą lėmė pačios atsakovės užimta gynybinė pozicija. Teismas vertina, kad atsakovės išlaidos neturėtų būti atlygintos ieškovės, kuri, beje, dėl atsakovės užimtos pozicijos patyrė papildomų išlaidų šalinant savavavalinės statybos padarinius. Apeliacinės instancijos teismas, atsižvelgdamas į tai, sprendžia, kad pirmosios instancijos teismas netinkamai taikė CPK 93 straipsnio 4 dalies reikalavimus ir todėl priėmė nepagrįstą ir neteisėtą sprendimą. Todėl, tenkinant ieškovės apeliacinį skundą, apylinkės teismo atliktas bylinėjimosi išlaidų paskirstymas keistinas (CPK 329 straipsnio 1 dalis, 326 straipsnio 1 dalies 3 punktas).

20. CPK 93 straipsnio, nustatančio bylinėjimosi išlaidų paskirstymo taisykles, 1 dalyje nustatyta, kad bylinėjimosi išlaidos priteisiamos šaliai, kurios naudai priimtas sprendimas ( CPK 79 straipsnis, 88 straipsnis, 98 straipsnio 1 dalis). Patenkinus ieškovės apeliacinį skundą, pastarajai iš atsakovės priteistinos išlaidos apeliacinės instancijos teisme (CPK 93 straipsnio 1 dalis, 98 straipsnis). Ieškovė prašo priteisti 2 206 Eur išlaidų pirmosios instancijos teisme: 41 Eur žyminio mokesčio (t.1, b. l. 10-11), ir 2 165 Eur advokato pagalbai rengiant ieškinį, patikslintą ieškinį, rengiant lydraščius, pranešimus ir prašymus, teikiant ieškovei konsultacijas ir atstovaujant teismo posėdžiuose (t. 1, b. l. 126-128, t. 3., b. l. 118-128). Šioms išlaidoms pagrįsti ieškovė pateikė išlaidų detalizaciją, kurioje nurodytos išlaidos vertintinos pagrįstomis ir neviršijančiomis Rekomendacijose dėl civilinėse bylose priteistino užmokesčio už advokato ar advokato padėjėjo teikiamą teisinę pagalbą (paslaugas) patvirtintų maksimalių dydžių. Atsižvelgiant į tai, kad teismo patvirtintoje taikos sutartyje šalių išspręstas bylinėjimosi išlaidų, susijusių su reikalavimu dėl vandentiekio tinklų, atlyginimo klausimas nedetalizuojant, kokio dydžio išlaidas turėjo kiekviena iš šalių, tačiau šių išlaidų viena kitai neatlyginant, sumažintinas ieškovei atlygintinų advokato pagalbai turėtų išlaidų dydis 700 Eur suma ir ieškovei iš atsakovės priteistina 1506 Eur bylinėjimosi išlaidų pirmosios instancijos teisme. Patenkinus ieškovės apeliacinį skundą, pastarajai iš atsakovės priteistinos 500 Eur bylinėjimosi išlaidos apeliacinės instancijos teisme (CPK 93 straipsnio 1 dalis, 98 straipsnis). Viso iš atsakovės ieškovei priteistina 2 006 Eur bylinėjimosi išlaidų ir valstybei (CPK 96 straipsnio 1 dalis) 19,63 Eur procesinių dokumentų siuntimo išlaidų tiek pirmosios instancijos, tiek apeliacinės instancijos teisme (t. 4., b. l. 33).

Rezoliucinė dalis

Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos CPK 326 straipsnio 1 dalies 3 punktu, teismas

nutaria:

Apeliacinį skundą tenkinti.

Kauno apylinkės teismo 2016 m. lapkričio 14 d. sprendimą pakeisti – panaikinti sprendimą dalyje dėl bylinėjimosi išlaidų ir šioje dalyje priimti naują sprendimą.

Priteisti ieškovei I. M. G., asmens kodas (duomenys neskelbtini) iš atsakovės L. B., asmens kodas (duomenys neskelbtini) 2 006 Eur (du tūkstančius šešis eurus) bylinėjimosi išlaidas.

Priteisti iš L. B., asmens kodas (duomenys neskelbtini) valstybei 19,63 Eur (devyniolika eurų ir šešiasdešimt tris ct) procesinių dokumentų siuntimo išlaidų, jas sumokant Valstybinei mokesčių inspekcijai prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos, įmonės kodas 188659752, į biudžeto pajamų surenkamąją sąskaitą Nr. LT24 7300 0101 1239 4300, „Swedbank“, AB, kodas 73000, įmokos kodas 5660

Nutartis įsiteisėja nuo jos priėmimo dienos.