- Teismas
- Vilniaus apygardos teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2016-11-11
- Bylos Nr.
- 2S-2429-431/2016
- Teisminio proceso Nr.
- 2-52-3-02349-2016-9
- Bylos rūšis
- civilinė byla
- Teisėjas
- Laima Gerasičkinienė
- Ieškovas
- uždarosios akcinės bendrovės „Gera idėja“
- Atsakovas
- uždarajai akcinei bendrovei „Tervila“
- Trečiasis asmuo
- uždaroji akcinė bendrovė „Finansų tyrimų biuras“
- Kategorijos
- 3.1.7.1.1Žyminio mokesčio dydis
teismo posėdyje rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo ieškovės uždarosios akcinės bendrovės „Gera idėja“ atskirąjį skundą dėl Vilniaus rajono apylinkės teismo 2016 m. rugsėjo 6 d. nutarties civilinėje byloje pagal ieškovės uždarosios akcinės bendrovės „Gera idėja“ ieškinį atsakovei uždarajai akcinei bendrovei „Tervila“ dėl skolos priteisimo, trečiasis asmuo byloje – uždaroji akcinė bendrovė „Finansų tyrimų biuras“.
Aprašomoji dalis
nustatė:
I.Ginčo esmė
Ieškovė prašė priteisti iš atsakovės 215,30 Eur skolą, 120,57 Eur dydžio baudą, 5 procentų dydžio procesines palūkanas už priteistą sumą nuo bylos iškėlimo teisme dienos iki teismo sprendimo visiško įvykdymo ir bylinėjimosi išlaidas. Taip pat ieškovė prašė stabdyti civilinės bylos nagrinėjimą ir kreiptis į Lietuvos Respublikos Konstitucinį Teismą su prašymu spręsti, ar byloje taikoma Lietuvos Respublikos civilinio kodekso 1.125 straipsnio 1 dalis neprieštarauja Lietuvos Respublikos Konstitucijos 7 straipsnio 1 ir 2 dalims ir (ar) Lietuvos Respublikos civilinio kodekso 1.125 straipsnio 1 dalies teisės norma atitinka kitų Lietuvos Respublikos Konstitucijos, tarptautinių sutarčių, įstatymų ir teisės aktų nustatytus reikalavimus.
II. Pirmosios instancijos teismo nutarties esmė
Vilniaus rajono apylinkės teismas 2016 m. rugsėjo 6 d. nutartimi nustatė ieškovei UAB ,,Gera idėja” terminą iki 2016 m. rugsėjo 26 d. pašalinti nutartimi nustatytus procesinio dokumento trūkumus.
Teismas nustatė, jog ieškovė savo reikalavimą ieškinyje iš dalies formuluoja taip, kaip kreipimąsi į ikiteisminio tyrimo instituciją baudžiamojo proceso tvarka, kadangi nurodo manantis, jog yra padaryta nusikalstama veika, pateikti teismui klaidinantys prieštaravimai. Tuo tarpu, paduodamas teismui ieškinį dėl skolos priteisimo civilinio proceso tvarka, ieškovas turi nurodyti ir pagrįsti, kokiais būtent pagrindais reiškiamas tokio pobūdžio ieškinys, ieškovas turi pagrįsti tiek ir konkrečiomis faktinėmis aplinkybėmis, tiek ir rašytiniais įrodymais, liudytojų parodymais ir pan. Ieškovė ieškinyje nurodo trečiąjį suinteresuotą asmenį, tačiau nenurodo kokias teises ir pareigas ginčo išsprendimas turės ieškinyje nurodytam trečiajam suinteresuotam asmeniui. Todėl teismas pasiūlė ieškovei apgalvoti ir pasirinkti, kokiu būdu – pateikiant ieškinį teismui civilinio proceso tvarka ar teikiant pareiškimą dėl nusikalstamos veikos padarymo baudžiamojo proceso kodekso nustatyta tvarka ji gins savo pažeistas teises, kadangi už apgaulę, sukčiavimą, dokumentų klastojimą baudžiamasis įstatymas numato baudžiamąją atsakomybę.
Teismas taip pat nustaė, jog nagrinėjamu atveju nurodyta ieškinio suma neatitinka ieškinio reikalavimų sumos. Be to, minimali žyminio mokesčio suma yra 20 Eur, todėl ieškovė turi primokėti trūkstamą žyminio mokesčio dalį.
III. Atskirojo skundo argumentai
Atskiruoju skundu ieškovė UAB „Gera idėja“ prašo panaikinti Vilniaus rajono apylinkės teismo 2016 m. rugsėjo 6 d. nutartį ir priimti ieškinį, nedelsiant sustabdyti civilinės bylos nagrinėjimą ir kreiptis į Lietuvos Respublikos Konstitucinį Teismą, ar CK 1.125 straipsnio 1 dalis neprieštarauja Lietuvos Respublikos Konstitucijos 7 straipsnio 1 ir 2 dalims.
Atskirajame skunde ieškovė nurodo, jog nagrinėjamoje byloje tarp šalių yra kilęs ginčas dėl sutartinės prievolės nevykdymo. Teismas ieškinio trūkumų šalinimo institutu siekia susiaurinti ieškinio reikalavimą, siūlo pasirinkti civilinį ar baudžiamąjį procesą. Teismas laiku nesustabdė civilinės bylos ir nesikreipė į Lietuvos Respublikos Konstitucinį Teismą, nesikreipė į prokurorą ir neprašė ištirti, ar nėra padaryta nusikalstama veika, o siūlė ieškovei pačiai spręsti teisingumo klausimą ir toleravo atsakovės nesąžiningumą ir piktnaudžiavimą procesu, tuo užkirsdamas kelią veiksmingai ieškovės pažeistų teisių ir interesų apsaugai. Teismas nepatikrino, ar K. M. teisėtai veikia atsakovės UAB „Tervila“ vardu. Teismas ignoravo ieškovės argumentus, kad prieštaravimuose pats K. M. nurodė, jog nėra nei atsakovės valdybos narys, nei akcininkas, o tai reiškia, kad procesinį dokumentą atsakovės vardu pasirašė asmuo, neturintis įgaliojimų. Ieškinyje yra suformuluotas ieškinio dalykas ir pagrindas pagal CPK 135 straipsnio reikalavimus bei sumokėtas žyminis mokestis. Tačiau teismas ignoravo šias aplinkybes.
Motyvuojamoji dalis
IV. Apeliacinio teismo nustatytos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados
Atskirasis skundas tenkintinas iš dalies, pirmosios instancijos teismo nutartis pakeistina (CPK 337 straipsnio 1 dalies 4 punktas).
Byloje ginčas kilo dėl pirmosios instancijos teismo nutarties, kuria ieškovei buvo nustatytas terminas ieškinio trūkumams pašalinti, teisėtumo ir pagrįstumo
Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro atskirojo skundo faktinis ir teisinis pagrindas bei absoliučių teismo nutarties negaliojimo pagrindų (Civilinio proceso kodekso 329 straipsnis) patikrinimas. Apeliacinės instancijos teismas nagrinėja bylą neperžengdamas atskirajame skunde numatytų ribų, išskyrus kai to reikalauja viešasis interesas ir neperžengus skundo ribų būtų pažeisti asmens, visuomenės ar valstybės teisės ir teisėti interesai (Civilinio proceso kodekso 320 straipsnio 1-2 dalys, 338 straipsnis).
Nagrinėjamu atveju absoliučių teismo nutarties negaliojimo pagrindų (Civilinio proceso kodekso 329 straipsnio 2 ir 3 dalys, 338 straipsnis) nėra nustatyta, byloje paduodant atskirąjį skundą nėra ginamas viešasis interesas, taip pat nėra kitų aplinkybių, dėl kurių būtų pagrindas peržengti skundo ribas, todėl apeliacinės instancijos teismas, nagrinėdamas atskirąjį skundą dėl Vilniaus rajono apylinkės teismo 2016 m. rugsėjo 6 d. nutarties, remiasi skundo teisiniais bei faktiniais pagrindais, neperžengdamas jų ribų.
Apeliacinės instancijos teismas, išnagrinėjęs civilinės bylos medžiagą bei įvertinęs atskirojo skundo argumentus, pripažįsta, jog pirmosios instancijos teismas tinkamai taikė procesinės teisės normas, susijusias su žyminio mokesčio dydžio nustatymu, tačiau netinkamai įvertino ieškinio dalyką ir pagrindą, todėl priėmė iš dalies nepagrįstą ir neteisėtą nutartį.
Iš byloje esančių dokumentų nustatyta, jog ieškovė prašė priteisti iš atsakovės 215,30 Eur skolą, 120,57 Eur dydžio baudą, 5 procentų dydžio procesines palūkanas už priteistą sumą nuo bylos iškėlimo teisme dienos iki teismo sprendimo visiško įvykdymo ir bylinėjimosi išlaidas. Taip pat ieškovė prašė stabdyti civilinės bylos nagrinėjimą ir kreiptis į Lietuvos Respublikos Konstitucinį Teismą su prašymu spręsti, ar byloje taikoma Lietuvos Respublikos civilinio kodekso 1.125 straipsnio 1 dalis neprieštarauja Lietuvos Respublikos Konstitucijos 7 straipsnio 1 ir 2 dalims ir (ar) Lietuvos Respublikos civilinio kodekso 1.125 straipsnio 1 dalies teisės norma atitinka kitų Lietuvos Respublikos Konstitucijos, tarptautinių sutarčių, įstatymų ir teisės aktų nustatytus reikalavimus. Ieškovė savo reikalavimą priteisti skolą ir baudą grindžia 2004 m. vasario 19 d. atsakovei išrašyta PVM sąskaita-faktūra, kurios kopija yra pateikta teismui.
Pagal CPK 135 straipsnio 1 dalies 2 ir 4 punktus ieškinyje turi būti suformuluotas faktinis ieškinio pagrindas ir ieškinio dalykas. Nuo faktinio ieškinio pagrindo reikia skirti teisinį šių aplinkybių kvalifikavimą. Įstatymas neįpareigoja ieškovo teisiškai kvalifikuoti ginčo. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo praktikoje išaiškinta, kad byloje taikytinas teisės normas parenka teismas (CPK 3 straipsnis, 270 straipsnio 4 dalies 4 punktas), todėl, ieškinyje nenurodžius ginčui taikytinų teisės normų, ieškinio trūkumų šalinimo institutas netaikomas (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2010 m. lapkričio 30 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-484/2010). Taigi, CPK normos nereikalauja, kad į teismą besikreipiantis asmuo nurodytų įstatymus, kuriais grindžia savo reikalavimus, t. y. teisiškai kvalifikuotų ginčą. Nepaisant to, ar besikreipiančio teisminės gynybos asmens procesiniame dokumente nurodytas ginčo teisinis kvalifikavimas ir ar jis nurodytas teisingai, tik bylą nagrinėjantis teismas sprendžia, koks įstatymas turi būti taikomas (Klaipėdos apygardos teismo 2010 m. sausio 28 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 2A-62-524/2010). Nagrinėjamoje byloje ieškovė yra aiškiai suformulavusi savo reikalavimą, tai yra priteisti jai iš atsakovės 215,30 Eur skolą ir 120,57 Eur dydžio baudą (netesybas). Taip pat ieškovė yra aiškiai nurodžiusi savo ieškinio faktinį pagrindą – atsakovė nesumokėjo ieškovei už suteiktas paslaugas, tai yra reklaminės-informacinės medžiagos spausdinimą. Taip pat ieškovė yra pateikusi šį faktinį pagrindą patvirtinantį įrodymą – PVM sąskaitą-faktūrą, nurodžiusi visus kitus CPK 135 straipsnio 1 dalyje nustatytus duomenis.
Byloje esantys dokumentai taip pat patvirtina, kad ieškovė iš pradžių teismui pateikė pareiškimą dėl teismo įsakymo išdavimo, o teismas 2016 m. birželio 6 d. išdavė teismo įsakymą dėl skolos iš UAB “Tervila” išieškojimo ieškovei. Skolininkė pateikė prieštaravimus dėl teismo įsakymo. Šiuos prietaravimus pateikė K. M. vardu advokate I. D.. Prieštaravimuose buvo nurodyta, jog K. M. nuo 2009 m. nebėra nei UAB “Tervila” valdybos narys, nei akcininkas ar vadovas. Todėl ieškovė ieškinyje suabejojo tinkamu atsakovės atstovavimu bei nurodė, kad tokia K. M. veika turi sukčiavimo ir apgaulės požymių, todėl atsakovei gali kilti ne tik civilinė bet ir baudžiamoji atsakomybė. Taigi, ieškovė tik abejoja pateiktų prieštaravimų teisėtumu, bet ieškinys yra pareiškštas dėl skolos priteisimo pagal civilinę teisę reglamentuojančius įstatymus. Pažymėtina, kad CPK 55-56 straipsniai nustato, kas gali tinkamai atstovauti juridinį asmenį civilinėje byloje. Tinkamo atsakovės atstovavimo klausimą turi įvertinti pats pirmos instancijos teismas. Ieškovės nurodytos abejonės dėl atsakovės atstovo tinkamumo negali būti pagrindas nustatyti terminą ieškinio trūkumams šalinti.
Ieškovė trečiuoju asmeniu nurodė UAB “Finansų tyrimų biuras”, taip pat ieškinyje paaiškino, kad minėta įmonė ieškovei teikė paslaugas pagal skolų išieškojimo sutartį, siekiant atgauti skolą iš atsakovės. Pagal CPK 37 straipsnio 1 dalį dalyvaujančiais byloje asmenimis laikomi proceso dalyviai, turintys teisinį suinteresuotumą bylos baigtimi. Pagal CPK 47 straipsnio 5 dalies nuostatas teismui yra suteikta teisė savo iniciatyva nustačius, kad bylos išsprendimas neturės įtakos įtraukto trečiojo asmens, nepareiškiančio savarankiškų reikalavimų, teisėms ir pareigoms, motyvuota nutartimi pašalinti trečiajį asmenį iš bylos. Nagrinėjamoje byloje ieškovė yra aiškiai nurodžiusi, kokias paslaugas jai suteikė UAB “Finansų tyrimų biuras”, todėl pirmos instancijos teismas turi galimybę pats įvertinti, kokia turėtų būti šio asmens procesinė padėtis, o ne nustatyti terminą ieškinio trūkumams šalinti.
Pagal CPK 135 straipsnio 2 dalį prie ieškinio turi būti pateikti duomenys, kad žyminis mokestis yra sumokėtas. Pagal CPK 80 straipsnio 1 dalies 1 punktą turtiniuose ginčuose už procesinį dokumentą mokamas žyminis mokestis apskaičiuojamas nuo ieškinio sumos. Kada ieškinio suma yra iki dvidešimt aštuonių tūkstančių devynių šimtų šešiasdešimt dviejų eurų mokamas 3 procentų dydžio, bet ne mažesnis kaip dvidešimt eurų žyminis mokestis. Byloje esantis 2016 m. birželio 6 d. teismo įsakymas patvirtina, kad ieškovė buvo sumokėjusi 5 Eur žyminio mokesčio, o pateikdama ieškinį papildomai sumokėjo 10 Eur žyminį mokestį, iš viso – 15 Eur. Tuo tarpu pagal nurodytą reglamentavimą mokėtinas žyminis mokestis negali būti mažesnis, negu 20 Eur. Ieškovė yra pareiškusi reikalavimą dėl 215,30 Eur skolos ir 120,57 Eur baudos priteisimo, tai yra iš viso – 335,87 Eur. Nors trys procentai nuo prašomos priteisti sumos yra tik 10 Eur, tačiau CPK 80 straipsnio 1 dalies 1 punkte yra nustatyta minimali 20 Eur žymininio mokesčio suma. Todėl ieškovė turi papildomai sumokėti 5 Eur žyminio mokesčio. Pripažintina, kad pirmos instancijos teismo nutarties dalis dėl žyminio mokesčio yra pagrįsta ir teisėta.
Apeliacinės instancijos teismas nenagrinėja ieškovės prašymo dėl kreipimosi į Konstitucinį Teismą, kadangi klausimą, ar byloje taikytinas įstatymas gali prieštarauti Konstitucijai ar įstatymams, gali išspręsti tik teismas, nagrinėdamas šalių ginčą iš esmės. Tuo tarpu sprendžiant klausimą dėl ieškinio priėmimo, yra vertinamas tik paties ieškinio atitikimas įstatymų reikalavimams, bet ne jo išsprendimui taikytinų teisės aktų konstitucingumas.
Remdamasis tuo, kas išdėstyta, apeliacinės instancijos teismas sprendžia, kad Vilniaus rajono apylinkės teismo 2016 m. rugsėjo 6 d. nutartis dėl ieškinio trūkumų šalinimo pakeistina, įpareigojant ieškovę sumokėti 5 Eur žyminio mokesčio dalį ir įrodymus apie tai pateikti teismui. Atsižvelgiant į tai, kad pirmosios instancijos teismas nustatė ieškovei terminą ieškinio trūkumams pašalinti iki 2016 m. rugsėjo 26 d., ieškovė, išnagrinėjus jos atskirąjį skundą, įpareigotina žyminį mokestį sumokėti per 20 dienų nuo šios nutarties kopijos įteikimo.
Procesinių dokumentų siuntimo (pašto) apeliacinės instancijos teisme išlaidos sudaro mažesnę, nei 3 € sumą, todėl pagal CPK 92 straipsnį ir 96 straipsnio 6 dalį bei teisingumo ministro ir finansų ministro 2011 m. lapkričio 7 d. įsakymą Nr. 1R-261/1K-355, valstybei šios bylinėjimosi išlaidos nepriteistinos.
Rezoliucinė dalis
Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 334-339 str., teismas
nutaria:
Vilniaus rajono apylinkės teismo 2016 m. rugsėjo 6 d. nutartį pakeisti ir nustatyti ieškovei UAB „Gera idėja“ 20 d. terminą nuo nutarties kopijos įteikimo dienos sumokėti 5 Eur žyminio mokesčio dalį ir įrodymus apie tai pateikti Vilniaus rajono apylinkės teismui.