- Teismas
- Šiaulių apygardos teismas
- Dokumentas
- Nuosprendis
- Data
- 2012-06-05
- Bylos Nr.
- 1-81-309/2012
- Bylos rūšis
- baudžiamoji byla
- Teisėjas
- Zigmas Kavaliauskas
- Kaltinamasis
- L. K.
- Advokatai
- Adolfas Račkauskas
- Kategorijos
- 1.1.8.1Bendrieji bausmės skyrimo pagrindai (BK 54 str.)
- 1.2.14.6.1Paprastas turto pasisavinimas (BK 183 str. 1 d.)
- 1.2.29.1Dokumento suklastojimas ar disponavimas suklastotu dokumentu (BK 300 str.)
- 2.3.2.2.11pavadinimo nepavyko patikrinti
- 2.3.6.4.5pavadinimo nepavyko patikrinti
viešame teisiamajame posėdyje išnagrinėjo baudžiamąją bylą, kurioje L. K. (L. K.), gimęs 1985 m. balandžio 1 d., Vilniuje, lenkas, Lietuvos Respublikos pilietis, turintis pagrindinį išsilavinimą, vedęs, dirbantis UAB „(duomenys neskelbtini)“ montuotoju, gyvenantis (duomenys neskelbtini), Vilniuje, neteistas,
kaltinamas pagal Lietuvos Respublikos BK 183 straipsnio 2 dalį ir 300 straipsnio 1 dalį. Teismas, išnagrinėjęs bylą,
Aprašomoji dalis
nustatė:
L. K. panaudojo žinomai netikrą dokumentą, tai yra 2010 m. kovo 17 d. pateikė UAB DK „(duomenys neskelbtini)“ Šiaulių žalų centro atstovui Šiauliuose, (duomenys neskelbtini) g. (duomenys neskelbtini), 2010 m. kovo 15 d. Ukrainos Vidaus reikalų ministerijos (VRM) Vyriausiosios valdybos Kijevo m., Pečerskij r. valdybos viršininko S. M. G. pasirašytą pažymą Nr. 2237, kurioje nurodyta, kad pažyma išduota piliečiui L. K., gyvenančiam adresu: (duomenys neskelbtini), apie tai, kad jis tikrai 2010 m. kovo 12 d. kreipėsi į Ukrainos VRM VV Kijevo miesto Pečerskio rajono valdybą dėl pavogto automobilio „Volkswagen Multivan“, valstybinis numeris (duomenys neskelbtini), pilkos spalvos, kuris buvo pavogtas 2010 m. kovo 12 d. iš Kijevo m. (duomenys neskelbtini) g. Nr. (duomenys neskelbtini). Medžiaga įregistruota Ukrainos VRM VV Kijevo miesto Pečerskio rajono valdyboje 2010 m. kovo 12 d. įvykių registravimo žurnale Nr. 2237, vyksta patikrinimas ir nustatomos aplinkybės dėl pavogto automobilio.
Be to, L. K. kaltinamas tuo, kad jis 2010 m. kovo 3 d. apie 20 valandą, (duomenys neskelbtini) mieste, (duomenys neskelbtini) gatvėje, sudarydamas su nuomotoju UAB „(duomenys neskelbtini)“ direktoriumi G. L. 2010 m. kovo 3 d. transporto priemonės neteikiant vairavimo ir techninės priežiūros paslaugų nuomos sutartį Nr. (duomenys neskelbtini) perėmė laikinai valdyti ir naudoti transporto priemonę – automobilį „VW Multivan“, valstybinis numeris (duomenys neskelbtini), priklausantį UAB „(duomenys neskelbtini)“, naudojamo UAB „(duomenys neskelbtini)“ pagal 2008 m. sausio 15 d. lizingo sutartį Nr. (duomenys neskelbtini), bei įsipareigojo pasibaigus nuomos laikotarpiui, tai yra 2010 m. kovo 12 d. 19 valandą automobilį gražinti nuomotojui UAB „(duomenys neskelbtini)“, tačiau automobilio negrąžino ir pateikė žinomai netikrą dokumentą, tai yra 2010 m. kovo 15 d. Ukrainos Vidaus reikalų ministerijos (VRM) Vyriausiosios valdybos Kijevo m. Pečerskio r. valdybos viršininko S. M. G. pasirašytą pažymą Nr. 2237, kurioje nurodyta, kad pažyma išduota piliečiui L. K., gyvenančiam adresu: (duomenys neskelbtini), apie tai, kad jis tikrai 2010 m. kovo 12 d. kreipėsi į Ukrainos VRM VV Kijevo miesto Pečerskio rajono valdybą dėl pavogto automobilio „Volkswagen Multivan“, valstybinis numeris (duomenys neskelbtini), pilkos spalvos, kuris buvo pavogtas 2010 m. kovo 12 d. iš Kijevo m. (duomenys neskelbtini). Medžiaga įregistruota Ukrainos VRM VV Kijevo miesto Pečerskio rajono valdyboje 2010 m. kovo 12 d. įvykių registravimo žurnale Nr. 2237, vyksta patikrinimas ir nustatomos aplinkybės dėl pavogto automobilio, tokiu būdu pasisavino jam patikėtą didelės vertės svetimą, priklausantį UAB „(duomenys neskelbtini)“, turtą – automobilį „VW Multivan“, valstybinis numeris (duomenys neskelbtini), kurio vertė 126 500 Lt, tai yra padarė nusikalstamą veiką, numatytą Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 183 straipsnio 2 dalyje.
Kaltinamasis L. K. kaltu neprisipažino ir parodė, kad 2010 m. vasario ar kovo mėnesį jis, L. ir R. sutarė išsinuomoti automobilį ir nuvykti į Ukrainą. L. ir R. pavardžių jis nežino, nors su jais buvo pažįstamas, su jais nesusutinka ir nebendrauja. Buvo suplanavę į Ukrainą išvykti savaitei laiko, konkretaus kelionės tikslo nebuvo. Buvo sutarta per Lenkiją vykti į Ukrainą pažiūrėti miestų. Kelionės iniciatorius buvo R.. R. paprašė, kad jis išnuomotų automobilį. Pinigus už išnuomotą automobilį davė R.: iš karto 500 Lt ir po to 2000 Lt.
2010 m. kovo mėnesį jis su įmonės UAB „(duomenys neskelbtini)“ direktoriumi susitarė iš bendrovės išsinuomoti automobilį „VW Multivan“. Anksčiau su įmonės UAB „(duomenys neskelbtini)“ direktoriumi nebuvo pažįstami. Internete rado šią įmonę, paskambino ir susitarė su direktoriumi susitikti dėl automobilio nuomos. UAB „(duomenys neskelbtini)“ direktorius pasakė, kad iš karto negali išnuomoti automobilio. Automobilio „VW Multivan“ nuomos dokumentai buvo jo vardu. Su įmonės UAB „(duomenys neskelbtini)“ direktoriumi jie iš karto pasirašė nuomos sutartį, jis padavė pinigus ir dar padarė 500 Lt pavedimą per banką. Važiuodamas vežėsi 300 Lt. Kiek pinigų vežėsi kiti draugai, nežino. Jie už maistą ir nakvynę susidėdavo pinigus ir kartu viską pirkdavo. Nakvodavo motelyje. Išnuomotą automobilį „VW Multivan“ daugiausia vairavo jis. Po miestą su išnuomotu automobiliu važinėjo R.. Atvykus į Kijevą susirado viešbutį. Vakare jie nuvažiavo į kinų restoraną ir nuėjo pavalgyti, automobilį pastatė prie restorano aikštelėje. Pro kavinės langus automobilio nesimatė. Vakarieniavo apie dvi–tris valandas. Automobilio raktai ir dokumentai buvo pas jį. Signalizacija automobilyje buvo. Pavakarieniavę išėjo į aikštelę ir pamatė, kad automobilio nebėra. Automobilyje buvo likusios „tašės“, mobilieji telefonai. Kai nerado automobilio, kreipėsi į Pečersko policijos komisariatą. Policijos komisariate buvo visos iškabos, kad tai policijos komisariatas. Po to kartu su policijos pareigūnais nuvažiavo į įvykio vietą. Jo draugai jo laukė. Jis nežino, ar iš draugų buvo paimti paaiškinimai. Buvo atvykę trys ar keturi pareigūnai. Į įvykio vietą policijos pareigūnai atvyko tarnybiniu automobiliu. Policijos pareigūnas jo klausė, kaip viskas įvyko, kur pastatė automobilį, ar prieš tai su kuo nors kalbėjosi, ar turi kokių pažįstamų Ukrainoje. Policijos pareigūnui parodė, kad automobilio dokumentai ir rakteliai yra pas jį. Policijos pareigūnas automobilio dokumentus buvo paėmęs. Pažymą apie automobilio vagystę policijos pareigūnas atidavė kitą dieną. Grįžęs namo, jis paskambino ir pranešė apie automobilio vagystę UAB „(duomenys neskelbtini)“ direktoriui. Jis pasakė, kad važiuotų į Šiaulius susitikti su juo. Kai atvažiavo į Šiaulius, atidavė UAB „(duomenys neskelbtini)“ direktoriui automobilio dokumentus ir raktus ir po to jie nuėjo į draudimo bendrovę. Draudimo bendrovėje jo daugiau niekas nieko neklausė. Jis negalėjo iš kažkur paimti popieriaus ir pateikti suklastotą pažymą dėl automobilio vagystės. Kokią pažymą gavo, tokią ir atidavė UAB „(duomenys neskelbtini)“ direktoriui. Negalėjo policijoje sėdėti paprastas žmogus ir duoti jam pažymą.
Jis turėjo vieną telefoną, tik buvo dvi telefonines korteles. Jo mobilieji telefonai dingo kartu su automobiliu. Jam sakė, kad telefonais buvo naudojamasi Lietuvoje, bet tos aplinkybės jis paaiškinti negali.
Liudytojas G. L. parodė, kad 2010 m. dirbo UAB „(duomenys neskelbtini)“ direktoriumi. Ši įmonė užsiiminėjo lengvųjų automobilių nuoma. 2010 m. sausio mėnesį jam paskambino klientas L. K. ir norėjo išsinuomoti mikroautobusą. Buvo pranešta, kad automobilio nuoma reikalinga po mėnesio. Buvo kalbama apie automobilį „VW Multivan“, 2008 metų. Įmonės UAB „(duomenys neskelbtini)“ internetinėje svetainėje yra parodyti nuomojami automobiliai, nurodyti automobilių metai. Kaltinamasis L. K. pasakė, kad automobilis bus reikalingas dešimčiai dienų. Buvo pasakyta, kad norint išsinuomoti automobilį, reikia pervesti 500 Lt rezervacijos mokestį. Vasario viduryje rezervacijos mokestis buvo pervestas. Kai buvo pervesti pinigai, buvo nustatytas terminas, kad automobilis važiuos nuo 2010 m. kovo 3 d., devynias dienas. Buvo pranešta, kad automobilis važiuos į Ukrainą. Jis L. K. pasakė, kad automobilį išnuomos (duomenys neskelbtini) mieste. Atvažiavus jam automobiliu „VW Multivan“ į (duomenys neskelbtini) L. K. telefonas buvo išjungtas. Tas telefonas buvo išjungtas visą dieną, kai reikėjo nuomoti. Jis, abejodamas, ar bus nuoma, ar ne, pasiliko nakvoti pas draugą S. K.. Kitą dieną nepavykus susisiekti su L. K. išvyko su kitu bendrovės automobiliu į (duomenys neskelbtini), norimą nuomoti automobilį „VW Multivan“ paliko (duomenys neskelbtini) ir išvažiavo į (duomenys neskelbtini). Privažiavus (duomenys neskelbtini) miestą jam paskambino L. K. ir pasakė, kad tą automobilį nori išsinuomoti. Jis grįžo į (duomenys neskelbtini), pasiėmė dokumentus ir atvažiavo į (duomenys neskelbtini). Nuo 15.00 val. iki 18.00 val. negalėjo išnuomoti automobilio. L. K. atvyko tik vakare apie 19.00 valandą. Jis patikrino L. K. dokumentus, kad būtų tikri, surašė sutartis. L. K. sumokėjo grynais 1500 Lt ir išsinuomojo automobilį „VW Multivan“ 9 dienoms, nuo kovo 3 d. iki kovo 12 d. Liudytojui buvo palikti du kontaktinių telefonų numeriai. Pradėjus skambinti visi telefonai buvo išjungti. Jis parašydavo žinutę ir per parą jam atskambindavo iš tų telefonų numerių, kuriuos jis turi. 2010 m. kovo 12 d. kai reikėjo grąžinti automobilį, negalėjo susisiekti su L. K.. Jis sužinojo, kad L. K. namuose turi laidinį telefoną. Paskambinus telefonu atsiliepė kaltinamojo mama ir pasakė, kad jis čia gyvena, bet nežino, kur yra L. K. ir kur dirba. 2010 m. kovo 12 d. jam buvo paskambinta ir pasakyta, kad yra L. K. yra Ukrainoje ir vėluos dvi–tris dienas. 2010 m. kovo 16 d. L. K. paskambino iš Lietuvos ir pranešė, kad Ukrainoje buvo pavogtas „VW Multivan“ automobilis. Jis klausė, kodėl jis jo anksčiau neinformavo apie automobilio vagystę, kaltinamasis sakė, kad neturėjo telefonų, telefonus pavogė kartu su automobiliu. Parvykęs L. K. pateikė automobilio „VW Multivan“ raktus, dokumentus ir pažymą iš milicijos. Jis paprašė, kad jis atvyktų į (duomenys neskelbtini) ir kartu su juo eitų į draudimo bendrovę. Jie draudimo bendrovei pateikė pažymą ir po 2 mėnesių jam buvo pateiktas įtarimas, kad jis kartu su L. K. padarė nusikalstamas veikas, numatytas LR BK 182 str. 2 d. Jis apie tą pažymą iš policijos įstaigos nieko nežinojo. Dėl padarytos žalos už automobilio „VW Multivan“ jis su draudimo įmone bylinėjasi teisme.
Liudytojas R. Š. parodė, kad su kaltinamuoju L. K. yra draugai. Buvo visi susitikę ir kalbėjo, kad būtų gerai kur nors nuvažiuoti. L. K. surado kur išsinuomoti automobilį. Už automobilio nuomą mokėjo visi solidariai, tačiau tiksliai neprisimena, kaip buvo. Į kelionę jie važiavo keturiese: jis, L. K., Ž. G. ir Rs. Kelionės tikslas buvo praleisti gerai laiką. Jie važiavo ten, kur būtų pigiau ir būtų gražių moterų. Jie važiavo į Kijevą. Automobilį vairavo L. K.. Nepamena, kiek dienų buvo Kijeve. Kada ir kaip buvo pavogtas „VW Multivan“ automobilis, neatsimena. Jie buvo kavinėje ar restorane ir kai po to išėjo, automobilio nebebuvo. Milicija buvo atvažiavusi į vietą. L. K. viską paaiškino. Visi buvo ne tos formos, t. y. neblaivūs, kad galėtų ką nors milicijos darbuotojams paaiškinti. Jis nebuvo nuėjęs į milicijos poskyrį. L. K. išvažiavo, o po to jie atsidūrė viešbutyje. L. K. išvažiavo vienas ieškoti automobilio, nes jie gėrė. Jis tiksliai negali pasakyti, kada išvažiavo iš Ukrainos. Išvažiavo visi kartu. Ar daiktai buvo pavogti kartu su automobiliu, neprisimena. Jo pavogtų daiktų nebuvo. Traukiniu grįžo į Lietuvą. Jis visą kelionę praleido girtaudamas, nes į kelionę važiavo atsipalaiduoti.
Motyvuojamoji dalis
Dėl veikos kvalifikavimo pagal BK 300 straipsnio 1 dalį
Nusikaltimo, numatyto BK 300 straipsnyje, dalykas yra dokumentas. Dokumentu laikytinas kiekvienas rašytinis aktas, įtvirtinantis juridinę reikšmę turinčią informaciją, kuri pagal savo pobūdį ir reikšmę yra teisės, pareigos, teisinio santykio atsiradimo, pasikeitimo ar pasibaigimo įrodymas, taip pat juridinių faktų ar juridinę reikšmę turinčių aplinkybių įrodymas (kasacinė byla Nr. 2K-426/2006). Teismų praktikoje dokumentu laikytinas bet koks rašytinis aktas, kuriuo asmuo liudija faktą, turintį teisinę reikšmę. Rašytinio akto teisinė reikšmė pasireiškia tuo, kad jis suteikia tam tikras teises ir pareigas. Dokumento turinys ir forma turi didelę reikšmę, nes suteikia informaciją, koks asmuo jį sukūrė, kam sukurto ir pasirašyto dokumento pagrindu atsiranda atitinkamos teisės ir pareigos (kasacinė byla Nr. 2K-515/2006). Pagal BK 300 straipsnį dokumentas – tai materialus teisinio fakto liudijimas.
Apkaltinamajame nuosprendyje atskleidžiant BK 300 straipsnio 1 dalyje numatyto nusikaltimo sudėtį, turi būti nustatyta, kurios iš dispozicijoje numatytų nusikaltimo sudėties alternatyvių veikų yra inkriminuojamos (tikro dokumento suklastojimas ar netikro dokumento pagaminimas arba ar disponavimas suklastotu dokumentu), bei nurodyti konkretūs kaltininko veiksmai, kuriais ta veika buvo padaryta, ir kitos svarbios veikos padarymo aplinkybės (BPK 305 straipsnio 1 dalies 1 punktas). Taip pat būtina nustatyti kaltininko tiesioginę tyčią, kad kaltininkas suvokė pavojingą nusikalstamos veikos pobūdį, suprato, kad neturėdamas teisės dokumente įtvirtina tikrovės neatitinkančius duomenis, kurie gali sukelti teisines pasekmes, ir tai atlieka sąmoningai, nori taip veikti.
Nagrinėjamojo byloje esanti 2010 m. kovo 15 d. Ukrainos Vidaus reikalų ministerijos (VRM) Vyriausiosios valdybos Kijevo m. Pečerskio r. valdybos viršininko S. M. G. pasirašyta pažyma Nr. 2237, kurioje nurodyta, kad pažyma išduota piliečiui L. K., gyvenančiam adresu: (duomenys neskelbtini), apie tai, kad jis tikrai 2010 m. kovo 12 d. kreipėsi į Ukrainos VRM VV Kijevo miesto Pečerskio rajono valdybą dėl pavogto automobilio „Volkswagen Multivan“, valstybinis numeris (duomenys neskelbtini), pilkos spalvos, kuris buvo pavogtas 2010 m. kovo 12 d. iš Kijevo m. (duomenys neskelbtini). Medžiaga įregistruota Ukrainos VRM VV Kijevo miesto Pečerskio rajono valdyboje 2010 m. kovo 12 d. įvykių registravimo žurnale Nr. 2237, vyksta patikrinimas ir nustatomos aplinkybės dėl pavogto automobilio. Pažyma atitinka dokumento reikalavimus, nes automobilio savininkui sukelia teisę gauti draudimo išmoką, o draudimo bendrovei pareigą tokią išmoką sumokėti.
Nors kaltinamasis L. K. ir teigia, jog jo vardu išnuomotas automobilis buvo pavogtas Ukrainoje, Kijevo mieste, jis kreipėsi miliciją, kur buvo apklaustas, milicijos pareigūnai buvo atvykę į įvykio vietą, jam buvo išduota pažyma apie automobilio vagystę, tačiau jo parodymai paneigiami byloje esančiais įrodymais:
2010-09-02 pranešimu iš Interpolo Ukrainos nacionalinio biuro apie tai, kad L. K. dėl automobilio vagystės į Kijevo Pečerskio rajono milicijos skyrių nesikreipė (1 tomas, 118 b. l.). 2011-01-21 pranešimu iš Interpolo Ukrainos nacionalinio biuro apie tai, kad patikrinti pateikta pažyma (Nr. 2237) dėl automobilio vagystės yra suklastota (1 tomas, 12 b. l.);
atsakymu iš Ukrainos Respublikos teisėsaugos institucijų į teisinės pagalbos prašymą, tai yra:
kavinės „Čaina vait“, adresu: Kijevas, (duomenys neskelbtini), direktoriaus pavaduotojos N. N. K. paaiškinimu, kuriame nurodyta, kad 2010-03-12 dėl nuvaryto automobilio „Volkswagen Multivan“ iš klientų niekas nesikreipė (1 tomas, 148 b. l.);
Ukrainos VRM Kijevo VV Pečerskio RV operatyvinio budėtojo J. V. Z. paaiškinimu, kuriame nurodyta, kad jis 2010-03-12 parą laiko dirbo budėtoju. Budėjimo metu informacija apie automobilio „Volkswagen Multivan“, valstybinis numeris (duomenys neskelbtini), nuvarymą (vagystę), Pečerskio RV budinčioje dalyje, nebuvo gauta. 2010-03-15 pažyma Nr. ŽRZPZ 2237, kuri buvo išduota L. K., nurodyta, jog 2010-03-08 užregistruota medžiaga, kurioje nurodyta visiškai kita informacija. Pareiškimas iš Lietuvos piliečio L. K. nebuvo gautas. Tuo atveju, jei būtų gauta informacija apie automobilio vagystę, ji būtų užregistruota Pečerskio RV registracijos žurnale ir pareiškėjui būtų išduotas „talonas-pranešimas“ su pareiškimo numeriu, apie tai į visus poskyrius būtų išsiųsta informacija. Be to, informacija apie nuvarymus (vagystes) patenka į Kijevo m. MV VAI, kuri įrašoma į duomenų bazę „Ugon“ (nuvarymai) ir turi savo registraciją (1 tomas, 150 b. l.);
Ukrainos VRM Kijevo VV Pečerskio RV milicijos vyr. praporščiko oper. budėtojo padėjėjo D. V. N. raportu, kuriame nurodyta, kad nuo 2010-03-12 iki 2010-03-13 budėjo operatyvinio budėtojo padėjėju. Visi pareiškimai ir informacija buvo įregistruoti į atitinkamą knygą. 2010-03-12 dėl neteisėtos L. K. automobilio „Volkswagen Multivan“, valstybinis numeris (duomenys neskelbtini) vagystės, jokio pareiškimo užregistruota nebuvo, nes jis tą dieną nesikreipė (1 tomas, 151 b. l.);
Ukrainos VRM Kijevo m. vyriausiosios valdybos Pečerskio rajono valdybos pažyma, kurioje nurodyta, kad parašas, nurodytas 2010-03-15 pažymoje Nr. 54/ŽR2237, kuri išduota Lietuvos pil. L. K., lyg vienu iš buvusių ar esamų Ukrainos VRM Kijevo m. VV Pečerskio RV viršininko pavaduotojų, nepriklauso nei vienam iš VRM Kijevo m. VV Pečerskio RV vadovų (1 tomas, 152 b. l.);
Ukrainos VRM Kijevo m. VV Pečerskio rajono valdybos pranešimu, kuriame nurodyta, kad Ukrainos VRM Kijevo m. VV Pečerskio RV nėra gavusi Lietuvos pil. L. K. pareiškimo dėl neteisėto automobilio „Volkswagen Multivan“ , valstybinis numeris (duomenys neskelbtini), vagystės. 2010-03-08 Ukrainos VRM Kijevo m. VV Pečerskio RV Nr. ŽR2237 yra užregistruota kita informacija, konkrečiai, VAI inspektoriaus B. raportas apie automobilio „Nissan“, valstybinis numeris 353-33 KH, kurį vairavo pil. V. A. N., sustabdymą, įtariant, jog jo dokumentai netikri. Be to, patikrinimo metu nustatyta, kad Ukrainos VRM Kijevo m. VV Pečerskio RV kanceliarijoje 2010-03-15 nebuvo išduota pažyma Nr. 54/ŽR2237 (1 tomas.153 b. l.);
siunčiamos korespondencijos apskaitos žurnalo kopija, kur nurodyta, kad apskaitos eil. Nr. 54/2237, adresuota prokuratūrai, informacija apie pil. V. (1 tomas, 158–159 b. l.).
Ikiteisminio tyrimo metu kaltinamajam L. K. buvo pareikštas įtarimas, kad jis 2010 m. nuo kovo 3 d. iki kovo 17 d., ikiteisminio tyrimo metu nenustatytoje vietoje ir nenustatytu laiku, pagamino žinomai netikrą dokumentą, tai yra 2010 m. kovo 15 d. Ukrainos Vidaus reikalų ministerijos (VRM) Vyriausiosios valdybos Kijevo m., Pečerskio r. valdybos viršininko S. M. G. pasirašytą pažymą Nr. 223.
Netikro dokumento pagaminimas – tai veiksmai, kuriais asmenys, neturintys teisės pagaminti dokumentą, jį pagamina taip, kad jis išoriškai būtų panašus į tikrą arba pagamina kito asmens vardu (kasacinės bylos Nr. 2K-7-127/2008; 2K–362/2007)). Nagrinėjamoje baudžiamojoje byloje nenustatyta, kokiais veiksmais ir kada kaltinamasis L. K. pagamino netikrą dokumentą. Pats kaltinamasis neigia tokio dokumento pagaminimą, todėl iš kaltinimo šalintinas netikro dokumento pagaminimas.
Kaltinamasis L. K. 2010 m. kovo 17 d. UAB DK „(duomenys neskelbtini)“ Šiaulių žalų centro atstovui pateikdamas nenustatyto asmens pagamintą netikrą dokumentą – 2010 m. kovo 15 d. Ukrainos Vidaus reikalų ministerijos (VRM) Vyriausiosios valdybos Kijevo m., Pečerskio r. valdybos viršininko S. M. G. pasirašytą pažymą Nr. 223, kuria siekė išvengti didelės turtinės žalos atlyginimą, padarė nusikalstamą veiką, numatytą BK 300 straipsnio 1 dalyje.
Dėl BK 183 straipsnio 2 dalies taikymo
L. K. kaltinamas tuo, kad jis 2010 m. kovo 3 d. pagal paslaugų nuomos sutartį Nr. (duomenys neskelbtini) perėmė laikinai valdyti ir naudoti transporto priemonę – automobilį „VW Multivan“, valstybinis numeris (duomenys neskelbtini), priklausantį UAB „(duomenys neskelbtini)“, bei įsipareigojo pasibaigus nuomos laikotarpiui, tai yra 2010 m. kovo 12 d. 19 valandą, automobilį gražinti nuomotojui, tačiau automobilio negrąžino ir pateikė žinomai netikrą dokumentą, tokiu būdu pasisavino jam patikėtą didelės vertės svetimą, priklausantį UAB „(duomenys neskelbtini)“, turtą – automobilį „VW Multivan“, valstybinis numeris (duomenys neskelbtini), kurio vertė 126 500 Lt, tai yra padarė nusikalstamą veiką, numatytą Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 183 straipsnio 2 dalyje.
Pagal BK 183 straipsnį atsako tas, kas pasisavino jam patikėtą ar jo žinioje buvusį svetimą turtą ar turtinę teisę. Pasisavinimas yra tada, kai kaltininkas jam patikėtą ar jo žinioje esantį turtą ar turtinę teisę tyčia neteisėtai ir neatlygintinai paverčia savu turtu, t. y. ima elgtis su svetimu turtu kaip su nuosavu ir taip padaro žalą turto savininkui. Baudžiamoji atsakomybė už turto pasisavinimą galima tik esant tiesioginei tyčiai, kurią suponuoja tai, kad kaltininkas supranta, jog svetimą turtą ar turtinę teisę neteisėtai paverčia savu turtu, numato, kad dėl to savininkas šio turto neteks, ir to nori. Patikėtas turtas – tai einamų pareigų, specialių pavedimų ar sutarčių pagrindu teisėtame kaltininko valdyme esantis svetimas turtas, kuriam kaltininkas turi teisiškai apibrėžtus įgaliojimus.
Pagal baudžiamąjį įstatymą atsako tik tas asmuo, kurio padaryta veika atitinka baudžiamojo įstatymo numatytą nusikaltimo ar baudžiamojo nusižengimo sudėtį (BK 2 straipsnio 4 dalis). Nusikalstamos veikos sudėtis – baudžiamajame įstatyme numatytų objektyvių ir subjektyvių požymių, kurie apibūdina pavojingą veiką kaip tam tikrą nusikaltimą ar baudžiamąjį nusižengimą, visuma (kasacinės nutartys Nr. 2K–733/2007, 2K-123/2007, 2K-7-198/2008, 2K-208/2008, 2K-171/2010, 2K-7-84/2012, 2K-92/2012, 2K-213/2012).
Nagrinėjamoje byloje kaltinimai L. K. grindžiami: daiktų, dokumentų pateikimo protokolu, kuriuo patvirtinama, jog iš UAB „(duomenys neskelbtini)“ direktoriaus pavaduotojos O. L. paimta 2010-03-03 transporto priemonės neteikiant vairavimo ir techninės priežiūros paslaugų nuomos sutarties Nr. (duomenys neskelbtini) kopija, pasirašyta tarp UAB „(duomenys neskelbtini)“ direktoriaus G. L. ir L. K., kurioje nurodyta, kad L. K. perėmė laikinai valdyti ir naudotis transporto priemonę – automobilį „VW Multivan“, valstybinis numeris (duomenys neskelbtini), bei įsipareigojo pasibaigus nuomos laikotarpiui, tai yra 2010-03-12 19 valandą, automobilį gražinti nuomotojui UAB „(duomenys neskelbtini)“ (1 tomas, 110–115 b. l.); lizingo sutartimi Nr. LT067354, kuri sudaryta tarp UAB „(duomenys neskelbtini)“ ir UAB „(duomenys neskelbtini)“ direktoriaus G. L.; turtas: 1 (vienas) automobilis „Volkswagen Multivan Comfortline“ 2.5, valstybinis numeris (duomenys neskelbtini), kurio vertė 126 500 Lt (su PVM) (1 tomas, 69–108 b. l.); 2010-03-15 Ukrainos Vidaus reikalų ministerijos (VRM) Vyriausiosios valdybos Kijevo m., Pečerskio r. valdybos viršininko S. M. G. pasirašyta pažyma Nr. 2237, kurioje nurodyta, kad pažyma išduota piliečiui L. K., gyvenančiam adresu: (duomenys neskelbtini), apie tai, kad jis tikrai 2010-03-12 kreipėsi į Ukrainos VRM VV Kijevo miesto Pečerskio rajono valdybą dėl pavogto automobilio „Volksvagen Multivan“, valstybinis numeris (duomenys neskelbtini), pilkos spalvos, kuris buvo pavogtas 2010-03-12 iš Kijevo m. (duomenys neskelbtini). Medžiaga įregistruota Ukrainos VRM VV Kijevo miesto Pečerskio rajono valdyboje 2010-03-12 įvykių registravimo žurnale Nr. 2237, vyksta patikrinimas ir nustatomos aplinkybės dėl pavogto automobilio ( 1 tomas, 53 b. l.); 2010-09-02 pranešimu iš Interpolo Ukrainos nacionalinio biuro apie tai, kad L. K. dėl automobilio vagystės į Kijevo Pečerskio rajono policijos skyrių nesikreipė (1 tomas, 118 b. l.). 2011-01-21 pranešimu iš Interpolo Ukrainos nacionalinio biuro apie tai, kad patikrinti pateikta pažyma (Nr. 2237) dėl automobilio vagystės yra suklastota (1 tomas, 121 b. l.).
Byloje nustatyta, jog turtas – automobilis „VW Multivan“, valstybinis numeris (duomenys neskelbtini), kurio vertė 126 500 Lt, nuomos sutarties pagrindu buvo perduotas kaltinamajam L. K., kuris kartu su kitais asmenimis juo išvyko į Ukrainą, ten, kaip nurodo kaltinamasis L. K. ir liudytojas R. Š., automobilis Kijevo mieste buvo pavogtas. Ikiteisminio tyrimo metu nustačius, jog kaltinamasis L. K. sutartyje nustatytu laiku automobilio negražino, pateikė žinomai netikrą dokumentą, tai yra 2010 m. kovo 15 d. Ukrainos Vidaus reikalų ministerijos (VRM) Vyriausiosios valdybos Kijevo m., Pečerskio r. valdybos viršininko S. M. G. pasirašytą pažymą Nr. 2237, buvo konstatuota, jog tokiu būdu kaltinamasis L. K. pasisavino jam patikėtą didelės vertės turtą.
Vien turto perdavimo faktu negali būti grindžiamas visos veikos kvalifikavimas. Veikos kvalifikavimą lemia kaltininko veiksmų atitiktis BK straipsnio dispozicijoje numatyto nusikaltimo sudėčiai. Turto pasisavinimas yra tada, kai kaltininkas jam patikėtą ar esantį jo žinioje turtą neteisėtai paverčia savo turtu. Kaip ir apie bet kokią kitą nusikalstamą veiką, apie turto pasisavinimą galima spręsti tik nustačius ir įvertinus objektyviuosius ir subjektyviuosius šios veikos požymius. Baudžiamoji atsakomybė už turto pasisavinimą galima tik esant tiesioginei tyčiai, kurį suponuoja tai, kad kaltininkas supranta, jog svetimą turtą ar turtinę teisę neteisėtai paverčia savu turtu, numato, kad dėl to savininkas šio turto neteks, ir to nori.
Objektyviai turto pasisavinimas – tai neteisėtas, neatlygintinas kaltininkui svetimo, jam patikėto ar buvusio jo žinioje turto, turtinės teisės pavertimas savo turtu ar savo turtine teise, pažeidžiant turto patikėjimo ar perdavimo jo žiniai sąlygas. Neatlygintinas svetimo turto, turtinės teisės pasisavinimas reiškia, kad kaltininkas šį turtą pasisavina, neatlygindamas jo vertės ar atlygindamas aiškiai neteisingai.
Esminis turto pasisavinimo požymis, skiriantis šią nusikalstamą veiką nuo kitų nusikalstamų veikų nuosavybei, turtinėms teisėms ir turtiniams interesams, yra tai, kad šią veiką padaro asmuo, kuris dėl einamų pareigų specialių pavedimų bei sutarčių pagrindu turi teisiškai apibrėžtus įgaliojimus pasisavinamo turto atžvilgiu. Šiuo atveju dėl to, kad kaltininkas su jam patikėtu (buvusiu jo žinioje) turtu (turtine teise) pradeda elgtis kaip su nuosavu ir taip pažeidžia jam suteiktus įgaliojimus, toks turtas (turtinė teisė) iš teisėto kaltininko valdymo pereina į jo neteisėtą valdymą, t. y. faktiškai yra pasisavinamas. Svetimo turto pasisavinimas laikomas baigtu, kai kaltininkas įgyja galimybę turtą valdyti ir (ar) juo naudotis ir (ar) disponuoti savo nuožiūra, o svetimos turtinės teisės pasisavinimo baigtumas sietinas su atitinkamo juridinio fakto įtvirtinimo momentu, kai kaltininkas juridiškai tampa turtinės teisės turėtoju nepriklausomai nuo to, ar jis ją įgyvendino.
Subjektyvusis turto pasisavinimo požymis yra tai, kad ši nusikalstama veika padaroma esant tiesioginei tyčiai. Tiesioginė tyčia turto pasisavinimo atveju reiškia, kad kaltininkas, kuriam yra patikėtas (buvęs jo žinioje) svetimas turtas (turtinė teisė), neteisėtai disponuodamas šiuo turtu (turtine teise) ar šį turtą paimdamas, siekia turtą (turtinę teisę) paversti savo nuosavu turtu (turtine teise) taip siekdamas naudos turto savininko sąskaita (kasacinės nutartys Nr. 2K-7-84/2012, 2K-P-78/2012).
Nagrinėjamoje byloje nenustatyta jokių faktų, patvirtinančių, jog kaltinamasis L. K. būtų atlikęs veiksmus, kuriais jam išnuomotas didelės vertės turtas – automobilis „VW Multivan“, valstybinis numeris (duomenys neskelbtini), kurio vertė 126 500 Lt, būtų paverstas jo nuosavybe, ir juo jis galėtų disponuoti (parduoti, dovanoti, įkeisti ir pan.) savo nuožiūra. Vien automobilio perdavimas laikinai juo naudotis, nenustačius kaltinamojo L. K. tiesioginės tyčios, jam patikėtą svetimą turtą neteisėtai ir neatlygintinai paversti savo turtu, t. y. elgtis su juo kaip su nuosavu ir taip padaryti žalą turto savininkui, negali būti konstatuojama kaip neteisėtas patikėto svetimo turto pasisavinimas. Svetimo turto pasisavinimas laikomas baigta nusikalstama veika, kai kaltininkas įgyja galimybę turtą valdyti ir (ar) juo naudotis, ir (ar) disponuoti savo nuožiūra.
Byloje esanti suklastota pažyma negali būti pripažinta dokumentu, patvirtinančiu juridinę reikšmę turinčiu faktu, leidžiančiu kaltinamajam L. K. naudotis jam išnuomotu automobiliu savo nuožiūra. Šis suklastotas dokumentas kaltinamajam nesuteikia teisės į išnuomotą automobilį.
Kadangi baudžiamojoje byloje nesurinkta įrodymų, patvirtinančių kaltinamojo L. K. kaltę padarius nusikalstamą veiką, numatytą BK 183 straipsnio 2 dalyje, todėl jis dėl šios dalies išteisintinas neįrodžius, jog jis dalyvavo padarant nusikalstamą veiką (BPK 303 straipsnio 5 dalies 2 punktas). Teisiamojo posėdžio metu nei prokurorė, nei kaltinamasis L. K. ir jo gynėjas jokių papildomų įrodymų nepateikė ir neprašė, kad teismas vienus ar kitus įrodymus išreikalautų iš atitinkamų institucijų, o teismas savo iniciatyva rinkti kaltinančių ar teisinančių įrodymų negali, nes tuo pažeistų teismo nešališkumą objektyviąja prasme, t. y. rodytų palankumą ar priešiškumą vienai iš proceso šalių.
Ir nors kaltinamasis L. K., siekdamas išvengti atsakomybės (baudžiamosios ar civilinės, nes 2010-03-03 transporto priemonės neteikiant vairavimo ir techninės priežiūros paslaugų nuomos sutarties Nr. (duomenys neskelbtini) 6 dalies 6.8 punkte numatyta, jog nuomininkas atsako už automobilio praradimą, jeigu neįrodo kad taip atsitiko ne dėl jo ar kitų asmenų, kuriems jis Nuomotojo leidimu suteikė naudojimosi teisę ar galimybę naudotis išnuomotu daiktu, kaltės), tačiau teismas nesprendžia klausimo ar L. K. veiksmuose yra kitų nusikalstamų veikų nuosavybei, turtinėms teisėms ir turtiniams interesams sudėties, nes Baudžiamojo proceso įstatymas draudžia teismui savo iniciatyva pakeisti kaltinamajame akte išdėstytas faktines aplinkybes iš esmės skirtingomis. Savo iniciatyva teismas gali tik patikslinti kaltinamajame akte išdėstytas faktines aplinkybes arba pakeisti jas, tačiau su sąlyga, kad tos aplinkybės nebūtų pakeistos iš esmės skirtingomis (kasacinė byla Nr. 2K-357/2005). Lietuvos Aukščiausiojo Teismo praktikoje pažymima, kad BPK normų, nustatančių bylos nagrinėjimo teisme ribas, paskirtis yra užtikrinti kaltinamojo teisę į gynybą, konkrečiai – teisę žinoti kaltinimo pobūdį ir pagrindą bei turėti pakankamai laiko ir galimybių pasirengti gynybai (kasacinės bylos Nr. 2K-7-198/2008, 2K-7-13/2007, 2K-233/2008, 2K-660/2007, 2K-383/2004 ir kt.). Teismų praktikoje laikomasi nuostatos, kad kaltinamojo teisė į gynybą paprastai suvaržoma, kai pakeistos nusikalstamos veikos faktinės aplinkybės lemia veikos kvalifikavimą pagal kitą baudžiamąjį įstatymą ar kitą teisinį požymį, būtiną kaltininko veiką pripažinti nusikalstama. Taigi tokios faktinės aplinkybės paprastai pripažįstamos iš esmės skirtingomis nuo kaltinime nurodytųjų.
Bausmės skyrimas
Kaltinamojo L. K. atsakomybę lengvinančių ar sunkinančių aplinkybių nenustatyta.
Skirdamas bausmę kaltinamajam L. K., teismas vadovaujasi bendrais bausmių skyrimo pagrindais, numatytais Lietuvos Respublikos BK 54 straipsnyje, ir atsižvelgia į padarytos nusikalstamos veikos pavojingumo laipsnį, kaltės formą, kaltinamojo asmenybę, atsakomybę lengvinančias ir sunkinančias aplinkybes. Teismas atsižvelgia į tai, kad kaltinamasis įvykdė nusikaltimą, kuris įstatymų leidėjo priskiriamas prie nesunkių, į padaryto nusikaltimo pobūdį bei pavojingumo laipsnį, kaltinamojo asmenybę, amžių, jo įvykdyto nusikaltimo paskatas ir motyvus, į tai, kad nėra jo atsakomybę lengvinančių ar sunkinančių aplinkybių, į tai, jog kaltinamasis anksčiau neteistas, dirba, galiojančių administracinių nuobaudų neturi.
Baudžiamojo kodekso 41 straipsnio 2 dalyje nurodyta, kad bausmės paskirtis yra sulaikyti asmenis nuo nusikalstamų veikų darymo, nubausti nusikalstamą veiką padariusį asmenį, atimti ar apriboti nuteistam asmeniui galimybę daryti naujas nusikalstamas veikas, paveikti bausmę atlikusius asmenis, kad laikytųsi įstatymų ir vėl nenusikalstų, ir užtikrinti teisingumo principo įgyvendinimą. Teismas, visapusiškai įvertinęs kaltinamojo asmenybę, jo padarytą konkrečią nusikalstamą veiką ir neigiamų padarinių dydį, bei faktines priežastis, kurios nulėmė jo tyčią nusikalsti, laiko, kad jam skiriama bausmė turi būti pakankamai griežta, tačiau jos parinkimas negali pažeisti teisingumo, proporcingumo ir protingumo principų.
Todėl, skirdamas bausmę kaltinamajam, teismas atsižvelgia ir į tai, kad nusikaltimas yra baigtas, tyčinis, nesukėlęs sunkių pasekmių. Be to, bausmė kaltinamajam skiriama atsižvelgiant ir į tai, kad jis nebuvo teistas, kad dirba, todėl jam neskirtina reali laisvės atėmimo bausmė. Tačiau teismas atsižvelgia, kad kaltinamasis yra antros grupės invalidas, serga sunkiai pagydoma liga, jam reikalingas gydymas, kuris reikalauja daug papildomų išlaidų, todėl, teismo nuomone, tikslinga kaltinamajam skirti kaip bausmę baudą, tačiau žymiai mažesnę nei numatytas sankcijos vidurkis.
Civilinis ieškinys byloje nepareikštas.
Daiktai, turintys reikšmės nusikalstamai veikai tirti – paketas Nr. 3, kuriame yra 2 vnt. diskelių su pokalbių išklotinėmis paliktini prie bylos.
Rezoliucinė dalis
Remdamasis tuo, kas išdėstyta, ir vadovaudamasis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 297–298 straipsniais, 303 straipsnio 2 dalimi,303 straipsnio 5 dalies 2 punktu, 307 straipsnio 4 dalimi, 308 straipsniu teismas,
nusprendžia:
L. K. (L. K.) pripažinti kaltu padarius nusikaltimą, numatytą Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 300 straipsnio 1 dalyje ir nuteisti 50 MGL (6500 Lt, t. y. šešių tūkstančių penkių šimtų litų) bauda.
Nustatyti L. K. 3 (trijų) mėnesių terminą, po nuosprendžio įsiteisėjimo, savanoriškai sumokėti paskirtą baudą ( BPK 352 straipsnio 1 dalis).
L. K. pagal Lietuvos Respublikos BK 183 straipsnio 2 dalį išteisinti, kaip neįrodžius, kad jis dalyvavo padarant nusikalstamą veiką (BPK 303 straipsnio 5 dalies 2 punktas).
Kardomąsias priemones – rašytinį pasižadėjimą neišvykti ir dokumentų paėmimą – nuosprendžiui įsiteisėjus panaikinti.
Daiktus, turinčius reikšmės nusikalstamai veikai tirti, – paketą Nr. 3, kuriame yra 2 vnt. diskelių su pokalbių išklotinėmis, – palikti prie bylos.
Nuosprendį per 20 dienų galima apskųsti Lietuvos apeliaciniam teismui per Šiaulių apygardos teismą.