- Teismas
- Šiaulių apylinkės teismas
- Dokumentas
- Nuosprendis
- Data
- 2019-04-09
- Bylos Nr.
- 1-609-899/2019
- Teisminio proceso Nr.
- 1-01-1-55828-2018-2
- Bylos rūšis
- baudžiamoji byla
- Teisėjas
- Bronius Vinciūnas
- Kaltinamasis
- L. K.
- Nukentėjusysis
- M. K.
- Kategorijos
- 1.1.6.6Atleidimas nuo baudžiamosios atsakomybės pagal laidavimą (BK 40 str.)
- 1.1.8.6.2Kaltininkas prisipažino padaręs baudžiamojo įstatymo numatytą veiką ir nuoširdžiai gailisi arba padėjo išaiškinti šią veiką ar joje dalyvavusius asmenis (BK 59 str. 1 d. 2 p.)
- 1.1.8.6.3Kaltininkas savo noru atlygino ar pašalino padarytą žalą (BK 59 str. 1 d. 3 p.)
- 1.1.9.9Įpareigojimas gyventi skyrium nuo nukentėjusio asmens ir (ar) nesiartinti prie nukentėjusio asmens arčiau nei nustatytu atstumu (BK 72-1 str.)
- 1.1.9.10Dalyvavimas smurtinį elgesį keičiančiose programose (BK 72-2 str.)
- 1.2.4.6.2.1Fizinio skausmo sukėlimas ar nežymus sveikatos sutrikdymas savo artimam giminaičiui ar šeimos nariui (BK 140 str. 2 d.)
- 2.3.4.3Sutrumpintas įrodymų tyrimas (BPK 273, 291 str.)
- 2.1.15.1.2Neturtinė žala
- 2.3.6.4.6.2Nuosprendžio, kuriuo nutraukiama baudžiamoji byla, rezoliucinei daliai keliami reikalavimai (BPK 307 str. 5 d. ir kt.)
nukentėjusiosios nepilnametės M. K. atstovei pagal įstatymą V. S., įgaliotai atstovei advokatei N. L.,
viešame teisiamajame posėdyje išnagrinėjo baudžiamąją bylą, kurioje L. K., a. k. (duomenys neskelbtini) gimusi (duomenys neskelbtini), lietuvė, Lietuvos Respublikos pilietė, vidurinio išsilavinimo, ištekėjusi, dirbanti UAB „(duomenys neskelbtini)“ pardavėja, gyvenanti (duomenys neskelbtini), deklaruota gyv. vieta - ta pati, neteista, kaltinama padariusi nusikalstamą veiką, numatytą Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau - LR BK) 140 straipsnio 2 dalyje.
Aprašomoji dalis
nustatė:
L. K. smurtavo prieš savo šeimos narį, o būtent: 2018 metų spalio mėnesį, tiksli data ir laikas nenustatyti, (duomenys neskelbtini), vaikų kambaryje sudavė ranka vieną kartą nepilnametei podukrai M. K., gim. (duomenys neskelbtini) m., į veido sritį, tokiu būdu sukėlė nukentėjusiajai M. K. fizinį skausmą, be to, tęsdama nusikalstamą veiką, 2018-11-22 apie 20.30 val. (duomenys neskelbtini), sugriebė M. K. už dešinės rankos ir stipriai ją suspaudė, tuo sukeldama nukentėjusiajai fizinį skausmą ir padarydama nukentėjusiajai nežymų sveikatos sutrikdymą sukėlusius sužalojimus - dešinės rankos poodines kraujosruvas.
Kaltinamoji L. K. teisiamajame posėdyje pagal jai inkriminuojamą kaltinimą kalta prisipažino visiškai ir paaiškino, kad gyvena (duomenys neskelbtini). Šiuo adresu gyveno jos vyras, dukra K. K. ir podukra M. K.. K. K. yra jų su vyru bendra dukra, M. - podukra, vyro dukra. Pripažįsta, kad kaltinime nurodytu laiku smurtavo prieš M.. Antra data teisinga, pirmos tiksliai nežino, sutinka su kaltinime nurodyta. Smurtavo kambaryje ir lauke. Spalio mėnesį M. sudavė į veido sritį, o lapkričio mėnesį vesdama ją namo, sugriebė jai už rankos ir suspaudė. Kaltinime teisingai nurodytos šios aplinkybės. Mano, kad to niekas nematė, bet M. sakė, kad matė jos draugai. Pati jos draugų nepažįsta, nežino jų vardų, pavardžių. M. ją išvedė iš kantrybės, neklausė. Sužinojo, kad ji su blogomis grupuotėmis vaikšto, nes pradėjo kiti sakyti „žiūrėk ką ji daro“. Ji jau yra paauglė, norėjo sudrausminti, kad neišklystų iš kelio. Pripažįsta, kad toks būdas yra netinkamas, visas kilusias pasekmes pripažįsta. Taip pat pripažįsta, kad jos veiksmai buvo sąmoningi, tyčiniai. Iš pradžių neteisingai suprato savo veiksmų pobūdį. Su M. dabar nesusitinka, tėvas ją lanko, bet ji nenori bendrauti. Pas juos lankėsi socialiniai darbuotojai, priima pagalbą, dalyvavo kursuose, buvo atvykusi mobili pagalba. Su M. gerai sutardavo, nuo mažens ji į ją kreipdavosi. Kai sužinojo, kad nėra tikra mama, ji ėjo prieš ją. Jai pasakė močiutė ir tai prasidėjo nuo 13 metų. M. apklausoje ikiteisminio tyrimo metu dalyvavo, su jos parodymais sutinka. Dėl savo elgesio gailisi. Ikiteisminio tyrimo metu kalta neprisipažino, nes bijojo atsakomybės. Norėtų, kad teismas atleistų nuo baudžiamosios atsakomybės pagal laidavimą, tai buvo skaudi pamoka. Jei ateityje taip nutiktų, su dukra daugiau kalbėtų, tokių auklėjimo metodų netaikytų. Su ieškiniu sutinka pilna apimtimi, iš dalies sutinka, kad M. patyrė nepatogumų. Laiduotoja butų jos motina I. D., su ja dažnai bendrauja, ji nebedirba, turi invalidumą. Pačios mėnesinės pajamos į rankas siekia 700 eurų.
Apklausta kaip galima laiduotoja I. D. teisme parodė, kad prašymą dėl laidavimo palaiko. Yra L. K. mama, viso turi tris dukras. Santykiai su dukra labai geri, yra kaip draugės. Dukra jos klauso, ją prižiūri, dažnai matosi. Dukra apie įvykį viską papasakojo, sakė, kad ji mušė M.. L. K. sakė, kad reikėjo su ja kalbėtis, konfliktus reikia spręsti bendraujant. Dukra labai gailisi dėl įvykusio. Pati yra neteista, administracine tvarka nebausta, turinti neįgalumą.
Įrodymų tyrimas teisme nutrauktas vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 273 straipsniu, nes L. K. nėra kaltinama labai sunkaus nusikaltimo padarymu, visiškai pripažino savo kaltę ir sutiko, jog kiti įrodymai nebūtų tiriami, nusikalstamos veikos padarymo aplinkybės nekelia abejonių ir su tokiu sutrumpintu įrodymų tyrimu sutiko kaltinamoji, jos gynėja ir teisiamajame posėdyje dalyvavusi prokurorė.
Motyvuojamoji dalis
Be kaltinamosios visiško prisipažinimo, L. K. kaltę įrodo ir ikiteisminio tyrimo metu surinkti bei teisme ištirti įrodymai:
- 2018-11-23 Šiaulių apskrities vyriausiojo policijos komisariato Šiaulių miesto ir rajono policijos komisariato Veikų registravimo skyriaus tyrėjo G. Š. tarnybinis pranešimas dėl ikiteisminio tyrimo pradėjimo, kuriame užfiksuota, kad 2018-11-22 apie 20.30 val. neblaivi (0,24 promilės alkoholio) L. K., gim. (duomenys neskelbtini), lauke (tiksli vieta nustatinėjama) plūdo necenzūriniais žodžiais podukrą M. K., gim. (duomenys neskelbtini) m., tampė už dešinės rankos, stipriai ją suspaudė, delnu smogė vieną kartą per veidą. Tokiais savo veiksmais podukrai L. K. sukėlė fizinį skausmą. M. K. po medikų apžiūros išleista gydytis ambulatoriškai. Šiaulių vaiko teisių darbuotojai laikinai globai M. K. perdavė tetai R. Č., gyv. (duomenys neskelbtini) (1 t., b. l. 5-8);
- 2018-11-22 Šiaulių apskrities vyriausiojo policijos komisariato Patrulių rinktinės vyriausiosios patrulės K. M. tarnybinis pranešimas dėl galimo smurto artimoje aplinkoje atvejo, kuriame užfiksuota, kad M. K. buvo susijaudinusi ir užfiksuota kraujosruva (mėlynė) ant rankos (1 t., b. l. 18-19);
- 2018-11-22 Valstybės vaiko teisių apsaugos ir įvaikinimo tarnybos prie socialinės apsaugos ir darbo ministerijos Šiaulių apskrities vaiko teisių apsaugos skyriaus vyriausiųjų specialistų (budėtojų) J. J. ir D. J. pranešimas dėl informacijos apie M. K. ir VšĮ Šiaulių Respublikinės ligoninės medicininis išrašas (1 t., b. l. 28-29);
- specialisto išvada Nr. (duomenys neskelbtini), kurioje nurodyta, kad M. K. padaryti sužalojimai: dešinės rankos poodinės kraujosruvos; sužalojimai galėjo būti padaryti užduotyje nurodyto įvykio aplinkybėmis ir laiku; sužalojimai galėjo būti padaryti ne mažiau 2 trauminiais poveikiais kietais bukais daiktais paveikus dešinę ranką; visumoje sužalojimai nėra būdingi griuviminei traumai; M. K. padarytas nežymus sveikatos sutrikdymas (1 t., b. l. 142);
- 2019-01-21 - 2019-01-22 apžiūros protokolas, kuriame užfiksuota, kad apžiūrėtas garso įrašas, kurį pateikė Bendrojo pagalbos centro Klaipėdos skyrius (1 t., b. l. 148-152);
- 2019-02-11 kitų objektų apžiūros protokolas, kuriame užfiksuota, kad apžiūrėtas garso įrašas, kurį pateikė Bendrojo pagalbos centro Klaipėdos skyrius (1 t., b. l. 162-164);
- dokumentai dėl M. K. paėmimo iš šeimos (1 t., b. l. 167-188);
- nukentėjusiosios nepilnametės M. K. ikiteisminio tyrimo metu ikiteisminio tyrimo teisėjui duoti parodymai, kad 2018 m. lapkričio 22 d. išėjo į lauką ir paskambino policijai, nes namie buvo girtaujama, buvo stumdoma, tada atsisuko ir pamatė, kad pamotė ją seka ir ji pradėjo ją tampyti. Pamatė ant savo rankos mėlynę, parodė pareigūnams. Kitą dieną pamatė pas save dar didesnę mėlynę ir nustatė, kad abi mėlynes padarė jos pamotė. Viskas vyko apie 19.30 val. Prieš išvedant šunį, ją pamotė vadino „kūrva“, kad nenori jos matyti, kad nevalgytų iš jos puodų, kad kuo greičiau dingtų. Paskui ji ramiai gulėjo, tėtis, pasiėmęs pultelį, išjungė televizorių, pradėjo irgi ją vadinti „kūrva“, „ko čia dykinėji“. Paskui išvedė šunį ir paskambino policijai iš draugės telefono, kurį buvo paskolinusi. Kai beveik baigė pokalbį, pamatė, kad pamotė stovi už nugaros. Pamotė jai pasakė, kad pagavo, tampė už abiejų rankų, iki kol grįžo namo. Viską matė draugas M. K.. Einant ją tampė, vos nepargriuvo, nes šuo pasimaišė. Labai skaudėjo. Kai sėdėjo kambaryje, pamotė vėl ją „kūrva“ išvadino, kad iškvies jai vaikų teises. Kai grįžo, sėdėjo ant kėdės koridoriuje, nusimovė batus ir, kai atsistojo, ją pastūmė tėvas su ranka į nugarą. Tą vakarą pirmą kartą tėvas ją pastūmė, nenukrito, liko stovėti ir nuėjo į kambarį. Buvo keista, kaip ir skausmą juto, šiek tiek, beveik apsiverkė ir nuėjo į kambarį. Juto pradžioje menką skausmą, bet praėjo. Jis sakė, kad ją rytoj išveš, kad policiją iškvies. Tada atvažiavo policija ir ją apklausė. Labai dažnai prieš ją tėvai pakeldavo ranką. Kai buvo mažesnė, tėvas mušdavo su diržu, kai paaugo pamotė mušdavo su ranka, su kumščiu per galvą. 2016 metais pabėgo iš namų, nes nebegalėjo apsikęsti. Buvo ikiteisminis tyrimas. Nuo 2016 metų, kai nutraukė ikiteisminį tyrimą, dar buvo atvejų, kai prieš ją smurtavo tėvai. Buvo atvejis, kai tėvas norėjo važiuoti į kaimą gerti, ji pati nenorėjo važiuoti ir pasakė, kad nevažiuos, tada pamotė jai trenkė į žandikaulį labai stipriai, „koliojo“ negražiais žodžiais. Tai buvo 2018 metais, prieš mėnesį kažkur laiko, bet niekam nepasakojo. Buvo jų vaikų kambaryje. Žandikaulis buvo aptirpęs, buvo paraudęs, juto skausmą. Tėvas dažnai ją stumdydavo, visokiais žodžiais vadindavo. Buvo, kad pultelį metė, vos į ją nepateikė, tai buvo 2018 metais, rudenį. Su tėvu geriau sutaria, su pamote visai nesutaria. Prieš išvedant šunį, nieko nesakė, tą vakarą buvo girtaujama. Kiek matė, tėvas turėjo alaus butelį. Abu su pamote buvo užsidarę duris, matė, kad pamotė rankoje turėjo stiklinę. Jeigu jie jos atsiprašytų, vis tiek negalėtų atleisti, nes jie nepasikeis. Fizinį smurtą naudodavo dažniausiai, kai būdavo išgėrę. Kai gyveno pas tėvus, jos pareigos buvo tvarkyti kambarius, indus išplauti. Sesė jokių pareigų neturėjo. Smurto prieš sesę nenaudojo. Yra sakiusi močiutei apie smurtą, dėmesio trūkumą, tetai dar yra pasakojusi, sakydavo socialinei darbuotojai iš praeitos mokyklos. Dabar eina pas psichologę ir jai viską pasakoja. Neturi ką nors gero pasakyti apie pamotę (1 t., b. l. 85-87);
- liudytojos nepilnametės K. K. ikiteisminio tyrimo metu ikiteisminio tyrimo teisėjui duoti parodymai, kad namie ruošė pamokas ir M. K. išėjo išvesti šuns, mama pamatė, kad M. pradėjo labai greitai bėgti, ji išėjo į lauką, pažiūrėti. Paskui jos kartu grįžo ir mama sakė, kad M. jai sakė: „kai pisiu, ištiši“. Nuėjo į kambarius ir atvažiavo policija. Policija pakalbėjo, išvažiavo, visi nuėjo miegoti ir po kokių 20 min. vėl atvažiavo policija, sakė, kad prieš vaiką smurtaujama. M. rado mėlynę ant rankos ir M. pasakė, kad ją mama sumušė. Viskas vyko lapkričio mėnesį (duomenys neskelbtini), namuose. Kai M. išvedė šunį, mama pamatė ją su bernais prie „(duomenys neskelbtini)“. M. tiesiog stovėjo ir kalbėjo telefonu. Mama pasisuko už namo ir pamatė, kad M. stovi, čia jai mama pasakojo. Mama paėmė M. už rankos ir parvedė, bet nemušė. M. buvo labai susinervinusi, neatrodė linksma, nieko nekalbėjo. Ant M. rankos nematė mėlynės. M. nuėjo į kambarį, užsidarė ir viskas. Kada M. su mama grįžo, ji matė. Pirma įėjo M., po to mama. Įėjo paprastai, tik mama buvo susinervinusi, kad ją taip pavadino. Mama su M. labai gerai sutardavo, nelabai yra mačiusi, kad pyktųsi, kad mama smurtautų prieš M.. Jei M. neklauso, nelabai mato, kaip mama ją draudžia. Yra tėtis atėmęs telefoną iš M., nes ji labai su bernais bendraudavo. M. su tėčiu sutaria gerai. Kaip tėtis drausmina M., nėra mačiusi (1 t., b. l. 82-83);
- liudytojo D. K. ikiteisminio tyrimo metu duoti parodymai, kad L. nėra M. biologinė mama, bet ją ji augina kažkur nuo 2 metų. M. biologinė mama paliko dukrą 3 mėnesių ir išėjo iš namų, nuo to laiko ja nesirūpino. L. su M. visada elgdavosi kaip su savo vaiku, niekada nepastebėdavo, kad ji skirtų seses. Prieš kokį mėnesį M. klasiokės mama L. paklausė, ar ji turinti sūnų. L. pasakė, kad ne, ir iš kur iškilo toks klausimas. Tada klasiokės mama papasakojo, kad M. atvažiuoja vaikinas su automobiliu ir M. pasakė, kad tai jos brolis. Tada pradėjo labiau domėtis M.. Sužinojo to vaikino vardą, surado jo profilį „Facebook“ ir pamatė jo nuotraukas kartu su M.. Kadangi yra prieš M. bendravimą su ne jos amžiaus vaikinais, paėmė jos telefoną. Taip pat pastebėjo, kad M. vėliau grįžta iš mokyklos, meluoja, kad buvo 7 pamokos, nors žino, kad tą dieną buvo tik trys. 2018-11-22 L. sukėlė įtarimą tai, kad M. ilgiau vedžiojo šunį, ji pasižiūrėjo pro balkoną ir pamatė, kaip M. slėpdamasi bėga po balkonais. Tada L. nusprendė išeiti į kiemą ir pažiūrėti, ką ji daro. Kas vyko toliau, žino tik iš L. žodžių. L. papasakojo, kad ji išėjusi pamatė M. kalbančią telefonu (nors telefonas iš jos buvo paimtas) ir šalia jos stovėjo vyresni vaikinai. L. priėjo prie M. ir paprašė eiti namo. M. pradėjo draskytis, išvadino mamą visokiais žodžiais, pasakė: „tuoj pisiu tau į galvą“. Tada L. paėmė jai už parankės ir jos parėjo namo. Kai jos abi parėjo į namus, išgirdo kaip L. jį kviečia. Atėjo į koridorių, M. atrodė pasimetusi. L. pasakė, kad matė, kaip ji kalbėjo telefonu. Paklausė M., iš kur ji turi telefoną, ji nieko nepasakė, tylėjo. Paėmė tą telefoną iš M. ir liepė jai eiti miegoti. Iš kur pas ją atsirado telefonas, nežino, jo M. nepirko. M. ir L. parėjus iš lauko namo, pas juos atvažiavo policija. Prieš M. fizinis smurtas niekada nebuvo naudojamas. Iš kur ant jos rankos atsirado mėlynės, pasakyti negali. Pas ją buvo mėlynės ant kojos, mažoji dukra pasakė, kad jos atsirado M. nukritus mokykloje, tai gal ir tos mėlynės atsirado tokiu pat būdu. Nei jis, nei L. prieš dukras nesmurtauja (1 t., b. l. 36-39);
- liudytojo M. A. K. ikiteisminio tyrimo metu duoti parodymai, kad M. K. yra jo draugė, su ja pradėjo bendrauti nuo 2018 metų rugsėjo mėnesio, o atviriau prieš kokius du mėnesius. Jie eina į tą pačią (duomenys neskelbtini) mokyklą. 2018-11-22 apie 19 val. M. išėjo į lauką pavedžioti šuns. Kadangi M. buvo atimtas telefonas, nes tėvai sužinojo, kad ji turi pilnametį vaikiną, pradėjo jai viską drausti, jie susitarė mokykloje susitikti vakare prie jos namų. M. išėjo į lauką ir papasakojo, kad jos tėvai vėl pradėjo gerti, pradėjo ją terorizuoti. Kiek žino iš anksčiau, M. pasakojo, kad namuose patiria psichologinį smurtą, t.y. jai yra viskas draudžiama, jai neleidžia eiti pas drauges, nors mažesnei sesei tai yra leidžiama, jai liepia tvarkytis namuose, visi namų darbai yra užkrauti jai. M. buvo pas mokyklos psichologą ir vaikų teisėse, kur jai buvo pasakyta, jeigu tėvai pradės vėl vartoti alkoholį, ji turi kviesti policiją. Tą vakarą M. iš draugės telefono (draugė jai paskolino, nes jos telefonas buvo atimtas) paskambino 112 ir iškvietė policiją. Tada prie jų priėjo jos pamotė, kuri paklausė M., ką ji su jais veikia, tada, kad daugiau neprisidirbti, M. pasakė, kad jų nepažįsta. Jis su draugu T. V. nusisuko, kad M. neturėtų didesnių problemų. Jam pasirodė, kad M. pamotė buvo neblaivi, ji su M. kalbėjo gan agresyviai, pakeltu tonu, nors nieko negražaus prie jų jai nepasakė. Buvo nusisukęs, kai pamotė patempė M. už rankos, girdėjo, kaip M. sakė: „netempk manęs“, „netampyk“, jokių negražių žodžių ar kažką blogo M. tikrai nesakė. Ir pamotė išsivedė M.. Tada pamatė kaip atvažiuoja policijos ekipažas. Pareigūnai užėjo į laiptinę, pabuvo kokias 15 minučių ir išvažiavo. Tada po kelių minučių nusprendė vėl iškviesti policiją, nes pasirodė, kad policija per greitai išvažiavo, bijojo, kad prieš M. bus smurtaujama. Iš savo numerio paskambino 112 ir iškvietė policiją. Kai atvažiavo pareigūnai, su draugu buvo laiptinėje, girdėjo, kas vyksta. Girdėjo, kaip vienas pareigūnas kažkam skambino ir kalbėjo apie mėlynes. Po to matė, kaip buvo nešami alkotesteriai ir po kažkiek laiko atvažiavo vyras ir moteris, matyt iš vaikų teisių. Tada pareigūnė liepė jiems išeiti. Vyras iš vaikų teisių bendravo su juo, jis jam papasakojo tai, ką pasakojo M.. Po to, būdami lauke, iš tolo matė, kaip pareigūnai išsiveda moterį, suprato, kad greičiausiai tai buvo M. pamotė (1 t., b. l. 42-45);
- liudytojos G. K. ikiteisminio tyrimo metu duoti parodymai, kad ji yra M. K. močiutė. Su sūnumi ir jo žmona L. K. nebendrauja. M. jos biologinė motina paliko 2 mėnesių, nuo to laiko ją augino iki 4 metų. Kai M. buvo 4 metukai, anūkytę perdavė sūnui ir norėjo, kad jis suprastų vaiko auginimo ir priežiūros skonį. Tuo laikotarpiu sūnus susipažino su L., todėl M. pradėjo rūpintis jos tėvas. Nuo to laiko sūnus su ja nebendrauja, nes jo žmona L. uždraudė bendrauti. Kodėl taip įvyko, paaiškinti negali. M. neleidžiama su ja bendrauti, jos telefonas yra tikrinamas, atimamas, jeigu pamato, kad jai skambina. 2016 m. kovo 8 d. M. jai paskambino iš draugės telefono, prašė jai padėti, nes L. ją sumušė, atėmė telefoną už tai, kad buvo prakalbėti 2 eurai. Ją paėmė nuo gatvės, visą sušlapusią, su guzu galvoje. M. priglaudė, ji pasipasakojo, kad yra namuose skriaudžiama, patiria nuolatos psichologinį smurtą nuo pamotės. Tais metais kartu su M. buvo pranešusios mokyklai apie tai, buvo parašiusi pareiškimą vaikų teisėms dėl globos, buvo policijoje apklausoje, buvo pradėtas ikiteisminis tyrimas. Anūkė po įvykio buvo nuvežta pas dukrą, bet dukra neturi galimybės tvarkytis globos, nes turi 3 metukų sūnų, butas yra tik 3 kambarių, nuomojamas. Apie 2018-11-22 dienos įvykį papasakoti nieko negali, nes nieko nežino, M. daug apie įvykį nepasakojo, pasakė, tik kad ją mušė L., daugiau neklausė, nes nenori traumuoti vaiko. Viską žino iš savo dukros lūpų. M. jaučia baimę, ji namuose yra skriaudžiama. M. pasakojo, kad iš jos atiminėjami geresni drabužiai, kuriuos jai nupirko jos teta. Drabužiai yra slepiami spintoje, kad juos nešiotų L. tikroji dukra. M. yra viskas draudžiama, liepiama dirbti. M. buvo pasakiusi, kad pamotė jos nekenčia ir ji tai jaučia. Pamotė net atiminėja iš M. šampūną, naudojasi pati ir jos dukra, o M. neleidžiama naudotis. Neduoda pinigų pietums, kai M. prašo. Tėvas dukters neužstoja, nes yra po L. padu. M. taip pat pasakojo, kad šeimoje yra girtaujama, nuolat geriamas alus, o alaus „bambalius“ M. priduoda į taromatus (1 t., b. l. 48-51);
- liudytojos R. Č. ikiteisminio tyrimo metu duoti parodymai, kad yra M. K. teta, krikšto mama. 2018-11-22 apie 23 val. į jos buto duris kažkas paskambino. Ji su šeima jau miegojo, išsigandusi nuėjo prie durų, per akutę pamatė, kad stovi vyras ir moteris. Atidarė duris, žmonės prisistatė, kad yra iš vaikų teisių, juos įsileido, tik tada pamatė, kad su jais yra ir M.. Vaiko teisių specialistai paaiškino, kad tarp M. ir tėvų įvyko konfliktas, M. buvo išsikvietusi policiją, todėl ją iš nesaugios aplinkos paėmė ir prašo, kad vaiką priimtų. Neatsisakė, priėmė M.. Tą patį vakarą, vaiko teisių apsaugos specialistams išvykus, paklausė M., kas atsitiko, ji paaiškino, kad mokykloje susitarė su draugais, kad jie vakare ateitų prie jos namo. Ji išėjo į kiemą su šuniuku, su jais kalbėjosi ir tada išėjo jos pamotė L. K., parsitempė ją namo, tempė už rankos, dėl to vėliau atsirado mėlynės. M. buvo pasimetusi nei šiokia, nei tokia, bet neverkė. Atrodo, kad ji buvo atvežta nusiverkusi, nes akys buvo paraudusios. M. po šio įvykio prabuvo pas ją savaitę laiko. Tą savaitę pas ją atvyko kažkokios moterys lyg ir iš įvaikinimo agentūros, tiksliai pasakyti negali, jos kalbėjosi su M., joms ji paminėjo, kad nori būti su savo biologine mama, K. K.. Kadangi M. priimti neturėjo galimybės, nes turi 4 metukų vaiką, ji buvo su juo viename kambaryje, o jai reikia ramybės, reikia sąlygų mokytis, M. po savaitės išvažiavo pas močiutę. Močiutė tvarkėsi dokumentus dėl laikinosios globos. Pas močiutę M. prabuvo irgi kažkur apie savaitę. Su močiute ji elgėsi klaikiai, buvo labai grubi, grasino net močiutei iškviesti policiją vien dėl to, kad ji norėjo ją apkabinti. Kiek žino, M. parašė raštą Vaiko teisių tarnybai, kad nenori būti pas močiutę, todėl ji buvo išvežta į vaikų globos namus. Nuo to laiko ji atsisako bendrauti su močiute, močiutė 4 sykius buvo ją aplankiusi, bet ji buvo išvaryta, atsisako bendrauti su tėvu. M. visada buvo tyli, rami mergaitė, kaip angeliukas. Ji skusdavosi, kad L. apšaukia ją, verčia dirbti namuose, niekur neišleidžia. Nors dabar pagalvojus, tokio L. elgesio pati savo akimis nematė. Kai susitikdavo ji natūraliai, normaliai elgdavosi su mergaite, bent prie jos akių, jos elgesys nekėlė jokių abejonių. Kiek žino, tą dieną 2018-11-22 M. buvo susidėjusi savo daiktus į kuprinę ir pasakiusi sesei, kad ji išeis iš namų, todėl mano, kad visa situacija buvo suplanuota. Ar L. buvo panaudojusi prieš ją fizinį smurtą, pasakyti negali, nes to įvykio nematė, bet M. buvo pasakiusi, kad mėlynės atsirado nuo L. veiksmų (1 t., b. l. 94-97);
- liudytojos E. Š. ikiteisminio tyrimo metu duoti parodymai, kad yra (duomenys neskelbtini) „(duomenys neskelbtini)“ progimnazijos socialinė pedagogė. M. K. mokėsi progimnazijoje nuo 2010 metų rugsėjo mėnesio iki 2018 metų. Mergaitė visada buvo aprūpinta, tvarkinga, rami, niekuo neišsiskirianti, mandagi, tyli, mokėsi vidutiniškai, su mokslu problemų neturėjo. M. apranga visada būdavo tvarkinga, aprengta pagal sezoną. Į progimnaziją eina jos sesuo K.. Niekada nėra pastebėję skirtumo tarp seserų, nei aprangos atžvilgiu, nei aprūpinimu. Mergaites abu tėvai prižiūrėdavo vienodai. Tėtis visada domėjosi dukters mokslo rezultatais, dalyvaudavo susirinkimuose. Jeigu negalėdavo tėtis, atvykdavo M. pamotė. M. dar buvo pradinukė, kai į mokyklą pradėjo ateidinėti močiutė. Po to mokykla gavo M. tėvo D. K. raštą, kuriame jis prašė neleisti dukrai bendrauti su močiute. Kaip suprato, tarp M. tėvo ir jo motinos vyksta didelis konfliktas, bet jo smulkesnės detalės mokyklai nėra žinomos. Kol M. mokėsi mokykloje, jokio fizinio smurto požymių nebuvo pastebėjusi, klasės auklėtojai taip pat, viskas su mergaite buvo gerai. Taip pat neturi jokios informacijos apie jos apsilankymą pas mokyklos psichologą. Jeigu mokinys lankosi pas psichologą ir yra fizinio ar psichologinio smurto požymiai, yra visada informuojami. Apie M. iš psichologo jokios informacijos negavo. Vienintelis įvykis buvo prieš kelis metus, kai M. tėtis paskambino į mokyklą ir klausė, ar ji mokykloje, nors mergaitė jau buvo išėjusi. Ji paklausė M., kodėl tėtis jos ieškojo, ir ji papasakojo, kad jie sukonfliktavo dėl jos draugų ir pažymių, todėl ji kurį laiką buvo pas močiutę. Kiek ji buvo pas močiutę, pasakyti negali. Tą kartą M. neminėjo, kad prieš ją buvo naudojamas fizinis smurtas, pati asmeniškai jokių smurto žymių nematė. Buvo pakviestas D., kad pasiaiškintų, jis pripažino, kad tikrai buvo konfliktas, bet jis neigė bet kokį fizinį smurtą. M. tėvai tikrai prižiūrėjo mergaitę, ja tinkamai rūpinosi, ji niekada nebuvo pasisakiusi, kad patiria fizinį smurtą namuose (1 t., b. l. 100-103);
- liudytojos D. B. ikiteisminio tyrimo metu duoti parodymai, kad M. K. (duomenys neskelbtini) gimnazijoje mokosi nuo 2018 metų rugsėjo 1 dienos. M. mokosi gerai, yra drausminga, turi motyvacijos mokslams. Jai yra žinoma, kad ji buvo pasisakiusi auklėtojai, kad tėvas ją griežtai kontroliuoja, liepia po mokyklos iš karto eiti į namus, neleidžia lankyti būrelių. Jeigu ji užtrunka, jos laukia bausmės, yra atimamas telefonas, niekur neišleidžiama. 2018-11-15 pas ją atėjo mokyklos psichologė J. K. ir pranešė, kad M. kreipėsi į ją dėl tėvų fizinio smurto prieš ją ir dažno išgėrinėjimo. Kaip pasireiškė fizinis smurtas, negali pasakyti, nes psichologė nesakė. Po šios informacijos surašė raštą VTAS, informavo apie situaciją ir prašė išsiaiškinti. Apie 2018-11-22 įvykį su M. kalbėjo 2018-12-05, nes jos klasės auklėtoja buvo sunerimusi, nes M. blogai jautėsi, jautėsi blogai daugiau morališkai. M. pasakė, kad jos namuose įvyko konfliktas, jos draugas kvietė policiją, nes ji pati negalėjo. Policija buvo atvažiavusi du kartus, ir, antrą kartą atvažiavus pareigūnams, buvo užfiksuotas smurtas prieš ją. M. sakė, kad ją pamotė pastūmė, o tėvas susilaikė. Kaip daugiau pasireiškė fizinis smurtas, ji nepasakojo. Ant M. kūno jokių mėlynių nematė, bet matėsi, kad M. yra nusiminusi, jautėsi, kad kažkas jos šeimoje negerai. Šiuo metu M. lanko mokyklą, gerai mokosi, yra stropi, atsakinga, jokių problemų mokykla su mergina neturi (1 t., b. l. 112-115);
- liudytojo T. V. ikiteisminio tyrimo metu duoti parodymai, kad pažįsta M. K. nuo 2018 metų rugsėjo mėnesio, su ja susipažino per savo draugą M. K.. 2018-11-22 susitiko su M., su juo buvo prie M. daugiabučio, adreso nepamena. Jis asmeniškai su M. nesitarė susitikti, gal tarėsi M., nežino. M. išėjo į lauką pavedžioti šuniuką. M. pasakė, kad nori iškviesti policiją, nes prieš ją psichologiškai smurtaujama, ją įžeidinėja, lyg pamotė. Ji pasakojo ir anksčiau, kad namuose ją įžeidinėja, tėvas išgeria dažnai, gamina naminį vyną. Tą dieną, t. y. 2018-11-22, kai M. prie jų priėjo, ją prikalbino iškviesti policiją, ji paskambino. Po skambučio prie jų priėjo M. pamotė ir gan stipriai sugriebė M. lyg už kairės rankos, už žasto, nežino kaip ta vieta vadinasi. M. pasakė pamotei, kad ją paleistų, nes jai skauda. Pamotė M. nepaleido ir tiesiog nusivedė ją į namus. Po to atvažiavo vienas policijos ekipažas, bet labai greitai išvažiavo. Jiems pasirodė, kad M. tėvai tiesiog neatidarė durų, todėl M. iškvietė dar vieną ekipažą. Po to atvažiavęs policijos ekipažas išsivedė M. ir jos pamotę. Jie visą tai matė, nes buvo laiptinėje, policininkai liepė jiems ten palaukti. Kai pareigūnai išvažiavo, su M. tiesiog išėjo savais keliais. Su M. bendrauja iki šiol, bet jam M. nieko nepasakojo apie savo šeimą. Paskutinį kartą ją matė prieš šventes (1 t., b. l. 106-109);
- liudytojos J. K. ikiteisminio tyrimo metu duoti parodymai, kad M. K. į ją pirmą kartą kreipėsi 2018-11-15. M. pirma pasiskundė klasės auklėtojai, kuri jai pasiūlė kreiptis į ją. M. skundėsi, kad pavargo taip gyventi, nes namuose yra vartojamas alkoholis ir prieš ją yra smurtaujama psichologiškai ir fiziškai. M. papasakojo, kad abu tėvai jai neleidžia bendrauti su draugais, niekur neleidžia, po pamokų ji privalo grįžti namo, namuose privalo dirbti, viską daryti, ji jaučia, kad yra atstumta, engiama, o sesei, kuri yra pamotės dukra, viskas leidžiama, leidžiama bendrauti su draugais, leidžiama namuose nieko nedirbti. Su tėvais ji negali ginčytis, nes iš karto arba ją stumdo, arba net metama iš ko nors į ją. Abu tėvai suagresyvėja dažniausiai vakarais, kai vartoja alkoholį. M. pasakojo, kad jie vakarais užsidaro, neleidžia niekam eiti į kambarį, pasak jos, ten jie vartoja alkoholį, kol jie geria, M. turi nudirbti namų darbus. Pasakė M., kad praneš vaikų teisėms, o jeigu fizinio smurto atvejai šeimoje dar kartą pasikartos, ji turi kviesti policiją. Dar kartą M. buvo apsilankiusi 2018-11-20, bet ji teikė jai psichologinę pagalbą, ji apie smurtą šeimoje nieko nepasakojo. 2018 metų gruodžio pradžioje M. vėl atėjo konsultacijai. Ji papasakojo, kad 2018-11-22 buvo iškvietusi policiją, nes vakare namuose buvo girtaujama. Tą vakarą ji buvo išvedusi šunį, buvo susitikusi su draugais ir lauke, kai ji skambino policijai, ją pamatė pamotė ir panaudojo prieš ją fizinę jėgą. Kaip pasakojo M., policija buvo atvažiavusi du kartus. Pirmą kartą pareigūnai, patikrinę tėvų blaivumą, išvažiavo, antrą kartą, kai atvažiavo pareigūnė, M. išdrįso papasakoti jai, kad prieš ją pamotė smurtavo. Rytą ji pamatė ant rankos mėlynę, todėl buvo važiuota pas ekspertus. M. pasakojo, kad tą vakarą prieš ją smurtavo tik pamotė, tėvas tik šaukė, atėmė telefoną. Pamačiusi M. pirmą kartą, pastebėjo, kad ji yra labai drausminga, bet nedrąsi, baikšti, matėsi, kad vaikas šeimoje nesijaučia saugus. Dabar, kai M. gyvena vaikų namuose, ji darosi drąsesnė, jai ten patinka gyventi, ji sako, kad ten yra atsižvelgiama į jos norus, yra tvarka, režimas. Ko ji nori labiausiai šiuo metu, tai būti su savo biologine mama, nes ji sako, kad niekada nėra patyrusi mamos meilės, kol gyveno su pamote, visa meilė buvo duodama jos sesei, tik ne jai. Jos klausė, ar ji galėtų grįžti pas tėtį, jeigu jis baigtų tėvystės kursus, į ką M. atsakė, kad nenorėtų, nes ji bijo, sakė, kad prie visų tėvas sakys, kad pasikeis, bet iš tikrųjų liks toks pat, ji sakė bijanti, kad „tėtis įmūrys mane į sieną“, nes tėtis taip sakydavo. M. nėra praleidusi nei vienos konsultacijos, jeigu susitaria su ja, ji visada ateina. Yra labai pareiginga, nepraleidžia pamokų, mokosi gerai, su ja jokių problemų nėra. Mokykloje ji mokosi nuo rugsėjo pirmos, todėl negali pasakyti, kas buvo ankstesnėje mokykloje (1 t., b. l. 124-127);
- liudytojos K. K. ikiteisminio tyrimo metu duoti parodymai, kad ji yra M. K. mama. Nuo 2004 iki 2005 metų jai buvo laikinai apribotos motinystės teisės, o nuo 2005 metų teisės buvo atimtos. Viskas įvyko dėl to, kad su D. išsiskyrė, nes jis smurtavo prieš ją, turėjo priklausomybę alkoholiui, azartiniams žaidimams. Jis pridarė skolų, todėl turėjo išsikraustyti iš nuomojamo buto, o kadangi turėjo padengti jo skolas, neturėjo gyvenamosios vietos, jo mama tiesiog troško iš jos atimti dukrą, todėl taip ir atsitiko. Kai 2005 m. įvyko teismo posėdis, jame nedalyvavo, nes nebuvo net informuota, viskas įvyko jai nedalyvaujant, ir nuo to laiko D. K. ir jo motina neleisdavo matytis su dukra, nors, kiek žino, teismo nutartyje nėra draudžiama bendrauti su vaiku. 12 metų per D. mamą bandė pasimatyti su dukra, bet nepavykdavo. Prieš tris metus M. pati su ja susisiekė, kiek žino, ji iš močiutės sužinojo jos vardą ir pavardę, ir per „Facebook“ ją susirado. Nuo to laiko su dukra bendrauja. M. pasakojo, kad ji nuolat patiria psichologinį ir fizinį smurtą nuo tėvo ir pamotės. Šiuo metu tvarkosi globos dokumentus, turi advokatę, susirado darbą. M. pasakojo apie 2018-11-22 tik tiek, kad tą dieną namuose buvo girtaujama, gėrė ir D. ir jos pamotė. Ji tą vakarą parašė žinutę, kad nežino ką daryti, tėvas su pamote girti, puldinėja ją ir ji bijo grįžti namo. Ji jai parašė, kad jeigu prieš ją yra smurtaujama, ji turi kviestis policiją. Po to, kiek žino, M. iškvietė pareigūnus, kurie patikrinę D. išvažiavo. Po to pareigūnus iškvietė kažkoks M. pažįstamas berniukas. M. pasakojo, kad jai būnant lauke, jos pamotė išėjo ir parsitempė ją į namus, lygtais ji buvo sugriebusi dukrai už rankos, tik neklausė už kurios vietos. M. sakė, kad po to sugriebimo jai atsirado mėlynės, pati mėlynių ji nematė. Po šio įvykio M. atsisako bendrauti su tėvu ir močiute, nes, pasak M., jie ją terorizuoja. M. pasakojo, kad D. nuolat gina savo žmoną, eina prieš dukrą, jos niekada neapgina. Jeigu ji pavėluoja grįžti iš mokyklos, nuolat aprėkia, apstumdo. Pamotė M. nemyli, dukra jaučiasi atstumta. Apie ankstesnį fizinį smurtą prieš M. nieko nežino, M. nieko nepasakojo, pasakojo tik, kad prieš ją pamotė naudoja psichologinį smurtą, kuris pasireiškia kaltinimu nebūtais dalykais, dukrą išvadina necenzūriniais žodžiais, atima daiktus, telefoną. Apie šį įvykį žino viską tik iš M. žodžių (1 t., b. l. 118-121);
- liudytojo K. J. ikiteisminio tyrimo metu duoti parodymai, kad 2018-11-22 patruliavo Šiaulių mieste, apie 19.30 val. buvo gautas iškvietimas, kad (duomenys neskelbtini), vyksta konfliktas tarp dukros ir tėvų. Nuvykus minėtu adresu, bute rado merginą, kuri kvietė policiją, jos tėvus, dar buvo vienas vaikas. Mergina skundėsi, kad tėvai jos neišleidžia į lauką su draugais, dėl ko vyksta konfliktai. Buvo patikrintas tėvų blaivumas, tėvas, kiek atsimena, buvo blaivus, motinai buvo nustatytas 0,45 prom. girtumas. Kadangi tėvas buvo blaivus, buvo kam pasirūpinti vaikais, todėl vaiko teisės informuotos nebuvo. Mergina fiziniu smurtu nesiskundė, atsimena, kad jokių mėlynių, sužalojimų nesimatė. Merginos kūno nuodugniau neapžiūrinėjo, nes buvo du vyrai ekipaže. Tėvai neigė naudoję fizinį smurtą. Kadangi pati mergina nesakė, kad prieš ją buvo panaudotas fizinis smurtas, jokių smurto žymių nesimatė, aplinka buvo tvarkinga, jokių nusikalstamos veikos požymių nebuvo pastebėta, todėl patikrinus iškvietimą, išvažiavo. Kiek žino, vėliau, tuo pačiu adresu vyko kitas policijos ekipažas, pranešėjas buvo vaikinas (1 t., b. l. 130-132);
- liudytojos K. M. ikiteisminio tyrimo metu duoti parodymai, kad 2018-11-22 patruliuojant gavo pranešimą, kad reikia nuvykti į butą, esantį (duomenys neskelbtini) gatvėje, tikslaus adreso pasakyti negali. Nuvykus minėtu adresu, juos pasitiko vyriškis, kaip paaiškėjo, merginos tėvas. Nuėjo į kambarį ir bendravo su mergina. Mergina paaiškino, kad nenori būti su tėvais bute, ji jaučiasi nesaugi. Mergina sakė, kad tėvai ją terorizuoja, neleidžia bendrauti su draugais, niekur jos neišleidžia, atėmė telefoną. Taip pat ji sakė, kad anksčiau, datos nenurodė, jai buvo liepta važiuoti švęsti gimtadienį kartu su tėvais, bet ji atsisakė, už ką pamotė jai sudavė per veidą. Dėl 2018-11-22 dienos įvykių mergina paaiškino, kad iš jos buvo atimtas telefonas ir ją pamotė stipriai patempė už rankos, kas sukėlė fizinį skausmą. Ant merginos dešinės rankos matėsi mėlynė. Paaiškėjus smurto artimoje aplinkoje požymiams, buvo iškviesti vaiko teisių specialistai, mergina buvo išvežta į Vaiko ir moters kliniką, medikų apžiūrai, o jos pamotė buvo sulaikyta (1 t., b. l. 135-137).
Išdėstyti įrodymai, t. y. kaltinamosios L. K. visiškas prisipažinimas, detaliai nurodant faktines aplinkybes, nukentėjusiosios nepilnametės M. K. ikiteisminio tyrimo metu duoti parodymai apie L. K. prieš ją panaudotą fizinį smurtą (apklausta ikiteisminio tyrimo teisėjo, dalyvaujant psichologei), liudytojų Mamerto A. K., G. K., R. Č., D. B., K. J., K. M. ir kt. ikiteisminio tyrimo metu duoti parodymai, policijos pareigūnės K. M. tarnybinis pranešimas dėl galimo smurto artimoje aplinkoje atvejo, specialisto išvada ir kiti byloje surinkti įrodymai neginčijamai patvirtina, jog L. K. kaltinime nurodytu laiku ir vietoje smurtaudama sukėlė fizinį skausmą bei padarė nežymų sveikatos sutrikdymą savo šeimos nariui – podukrai M. K.. Kaltinamoji, atlikdama smurtinius veiksmus podukros atžvilgiu, suprato savo veiksmų pobūdį, numatė dėl tokių jos veiksmų galinčius atsirasti pavojingus padarinius ir jų norėjo, todėl veikė tiesiogine tyčia (LR BK 15 straipsnio 2 dalies 2 punktas). L. K. smurtinio pobūdžio veiksmai prieš nukentėjusiąją M. K. pagal kilusias pasekmes teisingai kvalifikuoti pagal LR BK 140 straipsnio 2 dalį.
LR BK 40 straipsnio 1 dalies nuostatos numato asmens, padariusio baudžiamąjį nusižengimą, neatsargų arba nesunkų ar apysunkį tyčinį nusikaltimą, atleidimą nuo baudžiamosios atsakomybės pagal laidavimą, esant visoms šio straipsnio 2 dalyje nurodytoms sąlygoms. Pagal šias sąlygas asmuo atleidžiamas nuo baudžiamosios atsakomybės tik tada, jeigu jis pirmą kartą padarė nusikalstamą veiką, visiškai pripažino savo kaltę ir gailisi padaręs nusikalstamą veiką ir bent iš dalies atlygino ar pašalino padarytą žalą arba įsipareigojo ją atlyginti, jeigu ji buvo padaryta, ir yra pagrindo manyti, kad asmuo visiškai atlygins ar pašalins padarytą žalą, laikysis įstatymų ir nedarys naujų nusikalstamų veikų. Tik visų šių sąlygų egzistavimas sudaro pagrindą atleisti asmenį nuo baudžiamosios atsakomybės.
LR BK 40 straipsnio 3 dalyje nustatyta, kad laiduotojais gali būti kaltininko tėvai, artimieji giminaičiai ar kiti teismo pasitikėjimo verti asmenys, o teismas, priimdamas sprendimą, atsižvelgia į laiduotojo asmenines savybes ar veiklos pobūdį ir galimybę daryti teigiamą įtaką kaltininkui. Paprastai asmenimis, vertais teismo pasitikėjimo, laikytini pilnamečiai asmenys, turintys autoritetą nusikalstamą veiką padariusiam asmeniui ir galintys daryti jam teigiamą įtaką. Pripažįstant asmenį turinčiu pasitikėjimą ir galinčiu būti laiduotoju, turėtų būti atsižvelgiama į asmenines laiduotojo savybes ar veiklos pobūdį ir galimybę daryti teigiamą įtaką kaltininkui, taip pat į jo charakteristiką ir kitus duomenis (kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-239/2008, 2K-84/2010, 2K-160/2010, 2K-221-693/2017 ir kt.).
Kaltinamosios motina I. D. pateikė prašymą atleisti kaltinamąją L. K. nuo baudžiamosios atsakomybės pagal laidavimą. Teisiamajame posėdyje L. K. ir jos gynėja prašė teismo atleisti L. K. nuo baudžiamosios atsakomybės pagal laidavimą.
L. K. padarė vieną nusikalstamą veiką, priskiriamą nesunkių nusikaltimų kategorijai (LR BK 11 str. 3 d.), veika baigta. Nusikalto būdama neteista (2 t., b. l. 16). Teisme prisipažino padariusi baudžiamojo įstatymo uždraustą veiką ir nuoširdžiai gailėjosi dėl savo veiksmų, kas, remiantis LR BK 59 straipsnio 1 dalies 2 punktu, yra jos atsakomybę lengvinanti aplinkybė. Kita atsakomybę lengvinanti aplinkybė - iš dalies atlygino padarytą neturtinę žalą (LR BK 59 straipsnio 1 dalies 3 punktas). Atsakomybę sunkinančių aplinkybių (LR BK 60 str.) nenustatyta. Administracine tvarka nebausta (2 t., b. l. 15), dirbanti (2 t., b. l. 12). Įvertinus šias išdėstytas aplinkybes, teismo manymu, yra išpildytos visos sąlygos, numatytos LR BK 40 straipsnyje, ir yra pagrindo manyti, kad ateityje L. K. laikysis įstatymų ir nedarys naujų nusikalstamų veikų. Atsižvelgiant į tai, jog yra verto teismo pasitikėjimo asmens – I. D., gim. (duomenys neskelbtini) (neteista, administracine tvarka nebausta (2 t., b. l. 93-94)), kuri, kaip motina, tikrai turi galimybę daryti teigiamą įtaką kaltinamajai, prašymas perduoti L. K. jos atsakomybei pagal laidavimą, yra visos sąlygos, numatytos LR BK 40 straipsnio 2 dalyje, todėl L. K. atleistina nuo baudžiamosios atsakomybės ir perduotina I. D., gim. (duomenys neskelbtini), atsakomybėn pagal laidavimą be užstato.
Atleidžiant kaltinamąją nuo baudžiamosios atsakomybės, siekiant ją pataisyti, paveikti, kad laikytųsi įstatymų ir vėl nenusikalstų bei siekiant užtikrinti teisingumo principo įgyvendinimą, tikslinga L. K. skirti baudžiamojo poveikio priemones – įpareigojimą 6 mėnesius nuo nuosprendžio įsiteisėjimo dienos gyventi skyrium nuo nukentėjusiosios M. K. ir nesiartinti prie nukentėjusiosios M. K. arčiau nei 100 m atstumu bei dalyvavimą smurtinį elgesį keičiančiose programose (LR BK 67 str. 1 d., 2 d. 8 p., 9 p., 72¹ str., 72² str.).
L. K. paskirta kardomoji priemonė – rašytinis pasižadėjimas neišvykti (2 t., b. l. 32-33) - iki nuosprendžio įsiteisėjimo nekeistina.
LR BPK 117 straipsnis numato, kad prokuroras, palaikantis kaltinimą, privalo pareikšti teisme civilinį ieškinį, jeigu šis nepareikštas, tais atvejais, kai nusikalstama veika padaryta žalos valstybei arba asmeniui, kuris dėl nepilnametystės, ligos, priklausomybės nuo kaltinamojo ar dėl kitų priežasčių negali ginti teisme teisėtų savo interesų.
Šiaulių apygardos prokuratūros Šiaulių apylinkės prokuratūros prokurorė, ginanti viešąjį interesą, pareiškė civilinį ieškinį dėl 400 eurų neturtinės žalos atlyginimo nukentėjusiajai M. K. (2 t., b. l. 86-87), prašydama priteisti šią sumą iš kaltinamosios L. K..
Pagal Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – LR CK) 6.250 straipsnį neturtinė žala yra asmens fizinis skausmas, dvasiniai išgyvenimai, nepatogumai, dvasinis sukrėtimas, emocinė depresija, pažeminimas, reputacijos pablogėjimas, bendravimo galimybių sumažėjimas ir kita, teismo įvertinti pinigais. Neturtinė žala atlyginama visais atvejais, kai ji padaryta dėl nusikaltimo, asmens sveikatai bei kitais atvejais. Neturtinės žalos dydis nustatomas vadovaujantis LR CK 6.250 str. 2 d. įtvirtintais neturtinės žalos dydžio nustatymo kriterijais: atsižvelgiant į jos pasekmes, šią žalą padariusio asmens kaltę, jo turtinę padėtį, padarytos turtinės žalos dydį bei kitas turinčias reikšmės bylai aplinkybes, taip pat į sąžiningumo, teisingumo ir protingumo kriterijus.
Teismų praktika neturtinės žalos priteisimo srityje yra gana įvairi, tačiau kiekvienoje byloje teisingą piniginės kompensacijos už patirtą neturtinę žalą nustatymą lemia konkrečios aplinkybės, kurios nebūna tapačios. Konkretus atlygintinos neturtinės žalos dydis yra nustatomas, atsižvelgiant į kiekvienos bylos aplinkybes ir specifiką, t. y. šis dydis yra bylos faktinių aplinkybių vertinimo dalykas. Šiuo atveju vienas pagrindinių kriterijų, nustatant neturtinės žalos dydį, yra nusikalstamos veikos pasekmės, kurios turi būti vertinamos atsižvelgiant į nukentėjusiojo patirtų moralinių praradimų dydį ir jų neigiamą įtaką.
Savo civiliniame ieškinyje prokurorė teigė, kad nepilnametė M. K. dėl fizinio smurto patyrė ir dvasinį sukrėtimą, kurio pasekmės išliks jos atmintyje. Patirtas smurtas verčia M. K. jaustis nesaugiai, būti netikrumo būsenoje, jausti išgąstį.
Atsižvelgus į byloje nustatytas faktines aplinkybes, M. K. dėl tokio kaltinamosios elgesio tikrai kilo neigiami išgyvenimai, ji patyrė fizinį skausmą ir kt., todėl nukentėjusioji turi teisę į neturtinės žalos atlyginimą dėl padaryto nusikaltimo.
Teismas, įvertinęs aukščiau išdėstytas aplinkybes, bei atsižvelgdamas į tai, kad L. K. veiksmai prieš nukentėjusiąją M. K. buvo nevienkartinio pobūdžio, į tai, kad nusikalstama veika padaryta prieš nepilnametę, taip pat atsižvelgdamas į teisingumo, protingumo ir sąžiningumo kriterijus, pragyvenimo lygį valstybėje 2019 metais, į tai, kad dalį neturtinės žalos, t. y. 250 eurų, L. K. nukentėjusiajai M. K. atlygino, sprendžia, kad pagal nustatytas bylos aplinkybes, teisinga piniginė kompensacija už patirtus išgyvenimus, patirtą fizinį skausmą, bus pasiekta prokurorės, ginančios viešąjį interesą, pareikštą civilinį ieškinį tenkinant likusiai neatlygintai daliai ir iš kaltinamosios L. K. M. K. naudai priteisiant 150 Eur neturtinei žalai atlyginti. Kitoje dalyje, įvertinus, kad 250 Eur dydžio neturtinė žala M. K. jau yra atlyginta, civilinis ieškinys atmestinas.
Teisminio nagrinėjimo metu buvo pateikta Valstybės garantuojamos teisinės pagalbos Šiaulių skyriaus pažyma dėl antrinės teisinės pagalbos išlaidų (134,29 Eur advokatės užmokestis) priteisimo valstybės naudai (2 t., b. l. 82). Atsižvelgus į kaltinamosios finansinę padėtį, į atlygintinos neturtinės žalos dydį, į tai, kad šioje byloje nepilnametės nukentėjusiosios atstovavimas buvo būtinas nepriklausomai nuo nukentėjusiosios valios (LR BPK 55 str. 4 d.), į tai, kad, atstovaudama nepilnametę nukentėjusiąją, atstovė advokatė nereiškė civilinio ieškinio byloje, o tai padarė valstybinį kaltinimą palaikanti prokurorė, išlaidos už antrinės teisinės pagalbos teikimą šioje byloje iš L. K. nepriteistinos.
- kompaktinės plokštelės su apklausų įrašais ir Bendrojo pagalbos centro pateiktais įrašais, 4 vnt., esančios prie bylos 1-o tomo galinio viršelio,- paliktinos prie bylos.
Laikinas nuosavybės teisių apribojimas netaikytas.
Rezoliucinė dalis
Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 303 straipsnio 4 dalimi,
nusprendžia:
L. K. atleisti nuo baudžiamosios atsakomybės dėl nusikalstamos veikos, numatytos Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 140 straipsnio 2 dalyje, padarymo pagal laidavimą ir baudžiamąją bylą L. K. atžvilgiu nutraukti.
L. K. perduoti I. D., gim. (duomenys neskelbtini), atsakomybei pagal laidavimą be užstato 1 (vieneriems) metams.
Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 67 straipsnio 1 dalimi, 2 dalies 8 punktu, 72¹ straipsniu, L. K. skirti baudžiamojo poveikio priemonę – įpareigojimą 6 (šešis) mėnesius nuo nuosprendžio įsiteisėjimo dienos gyventi skyrium nuo nukentėjusiosios M. K. ir nesiartinti prie nukentėjusiosios M. K. arčiau nei 100 m (vieno šimto metrų) atstumu.
Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 67 straipsnio 1 dalimi, 2 dalies 9 punktu, 72² straipsniu, L. K. skirti baudžiamojo poveikio priemonę – dalyvavimą smurtinį elgesį keičiančiose programose, atliekant ją per 6 (šešis) mėnesius nuo nuosprendžio įsiteisėjimo dienos.
L. K. paskirtos kardomosios priemonės – rašytinio pasižadėjimo neišvykti –iki nuosprendžio įsiteisėjimo nekeisti.
Įspėti L. K., kad jei per vienerius metus ji padarys baudžiamąjį nusižengimą ar neatsargų nusikaltimą, teismas gali panaikinti sprendimą dėl atleidimo nuo baudžiamosios atsakomybės ir spręsti dėl jos baudžiamosios atsakomybės už visas padarytas nusikalstamas veikas. Jeigu per vienerius metus padarys naują tyčinį nusikaltimą, ankstesnis sprendimas atleisti nuo baudžiamosios atsakomybės nustos galioti ir bus sprendžiama dėl jos baudžiamosios atsakomybės už visas padarytas nusikalstamas veikas.
Prokurorės, ginančios viešąjį interesą, pareikštą civilinį ieškinį dėl 400 eurų neturtinės žalos atlyginimo nukentėjusiajai M. K. tenkinti iš dalies ir iš L. K. nukentėjusiajai M. K. priteisti likusią nesumokėtą 150 Eur (vieno šimto penkiasdešimties eurų) dydžio sumą neturtinei žalai atlyginti. Kitoje dalyje civilinį ieškinį atmesti.
Netenkinti prašymo dėl antrinės teisinės pagalbos išlaidų (advokatės N. L. užmokestis 134,29 Eur dydžio) priteisimo (LR BPK 106 str. 2 d.).
- kompaktines plokšteles su apklausų įrašais ir Bendrojo pagalbos centro pateiktais įrašais, 4 vnt., esančias prie bylos 1-o tomo galinio viršelio,- palikti prie bylos.
Nuosprendis per 20 dienų nuo jo paskelbimo gali būti skundžiamas apeliacine tvarka Šiaulių apygardos teismui per Šiaulių apylinkės teismą.