Regionų apygardos administracinio teismo sprendimas

Regionų apygardos administracinio teismo Kauno rūmų (toliau – ir teismas) teisėja Janina Vitunskienė,

viešame teismo posėdyje žodinio proceso tvarka išnagrinėjo administracinę bylą pagal pareiškėjo P. P. skundą atsakovei Lietuvos valstybei, atstovaujamai Alytaus pataisos namų, dėl neturtinės žalos atlyginimo priteisimo.

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

Į teismo posėdį neatvyko atsakovės Lietuvos valstybės, atstovaujamos Alytaus pataisos namų, atstovas, apie teismo posėdį jam pranešta tinkamai, todėl byla nagrinėtina jam nedalyvaujant (ABTĮ 77 str.).

Byla dėl neturtinės žalos, kildinamos iš netinkamų kalinimo sąlygų 20 būrio 4 miegamajame, atlyginimo nutrauktina, dėl kitų reikalavimų skundas tenkintinas iš dalies.

Pareiškėjas jam padarytą neturtinę žalą siejo su atsakovės veiksmais, laikotarpiu nuo 2016 m. birželio 16 d. iki 2017 m. vasario 1 d. jį kalinant Alytaus pataisos namuose 20 būrio 4 ir 3 miegamuosiuose neužtikrinant vienam nuteistajam tenkančios gyvenamojo ploto normos, kalint higienos reikalavimų neatitinkančiomis sąlygomis.

Motyvuojamoji dalis

Pagal Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo (toliau – ir ABTĮ) 103 straipsnio 2 punktą, teismas nutraukia bylą jeigu yra įsiteisėjęs teismo sprendimas, priimtas dėl ginčo tarp tų pačių šalių, dėl to paties dalyko ir tuo pačiu pagrindu, arba teismo nutartis priimti pareiškėjo skundo prašymo, pareiškimo) atsisakymą ar patvirtinti ginčo šalių taikos sutartį.

Teismų informacinės sistemos Liteko duomenimis nustatyta, kad Regionų apygardos administracinio teismo Kauno rūmuose išnagrinėta administracinė byla Nr. I-1092-505/2017 pagal pareiškėjo P. P. skundą atsakovei Lietuvos valstybei, atstovaujamai Alytaus pataisos namų, dėl neturtinės žalos, kildinamos iš teisinį reglamentavimą pažeidžiančių kalinimo sąlygų 20 būrio 4 miegamajame laikotarpiu nuo 2016 m. birželio 14 d. iki 2016 m. rugsėjo 14 d. (per mažo gyvenamojo ploto, ventiliacijos nebuvimo, drėgmės, netinkamos apšvietos ir pan.) atlyginimo. 2017 m. gegužės 10 d. teismo sprendimu pareiškėjo skundas atmestas kaip nepagrįstas. Šis teismo sprendimas įsiteisėjęs.

Atsižvelgiant į tai, byla dėl neturtinės žalos, kildinamos iš netinkamų kalinimo sąlygų 20 būrio 4 miegamajame laikotarpiu nuo 2016 m. birželio 16 d. iki 2016 m. rugsėjo 14 d., atlyginimo nutrauktina ABTĮ 103 straipsnio 2 punkto pagrindu.

Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – ir LR CK) 6.271 straipsnio 1 dalis nustato, kad žalą, atsiradusią dėl valstybės valdžios institucijų neteisėtų aktų, privalo atlyginti valstybė iš valstybės biudžeto nepaisydama konkretaus valstybės tarnautojo ar kito valstybės valdžios institucijos darbuotojo kaltės. Šioje įstatymo normoje numatytos civilinės atsakomybės subjektas yra specialusis - viešas asmuo (valstybė arba savivaldybė). Šis atsakomybės subjekto ypatumas (viešas asmuo) lemia šioje įstatymo normoje numatytos civilinės atsakomybės taikymo ypatumus, kadangi valstybės civilinė atsakomybė atsiranda esant trims sąlygoms (civilinė atsakomybė be kaltės): 1) valstybės valdžios institucijų neteisėtiems veiksmams (neveikimui), 2) žalai ir 3) priežastiniam ryšiui tarp valstybės valdžios institucijų neteisėtų veiksmų (neveikimo) ir žalos. Todėl reikalavimas dėl žalos (tiek turtinės, tiek neturtinės), kuri kildinama iš valdžios institucijų neteisėtų veiksmų, atlyginimo gali būti tenkinamas nustačius minėtų civilinės atsakomybės atsiradimo sąlygų visumą. Nesant bent vienos iš šių sąlygų viešoji atsakomybė negalima.

Lietuvos Respublikos bausmių vykdymo kodekse nustatytos terminuoto laisvės atėmimo ir laisvės atėmimo iki gyvos galvos bausmių vykdymo ir atlikimo tvarkos, sąlygų ir principų įgyvendinimą, taip pat Lietuvos Respublikos įstatymuose numatytų asmenų, nuteistų terminuoto laisvės atėmimo bausme, ir asmenų, nuteistų laisvės atėmimo iki gyvos galvos bausme (toliau – ir nuteistieji), teisių ir laisvių apribojimo bei pareigų realizavimo tvarką nustato Lietuvos Respublikos teisingumo ministro 2010 m. balandžio 26 d. įsakymu Nr. 1R-85 patvirtintos Pataisos įstaigų vidaus tvarkos taisyklės (toliau– Taisyklės).

Taisyklių 11¹.1 punktas nustato minimalų 3,1 kv. m gyvenamųjų patalpų plotą vienam nuteistajam bendrabučio tipo patalpose, 11¹.2 punktas – 3,6 kv. m gyvenamųjų patalpų plotą vienam nuteistajam kamerų tipo patalpose.

Minėtoje teisės normoje nurodytas vienam asmeniui tenkantis gyvenamasis plotas nėra įvardijamas kaip neužstatytas gyvenamosios patalpos plotas, todėl laikytina, kad teisės aktais nustatytas vienam asmeniui tenkantis minimalus plotas negali būti mažesnis kaip 3,1 kv. m /3,6 kv. m viso bendro gyvenamosios patalpos ploto. Atsižvelgiant į tai, skaičiuojant patalpos gyvenamąjį plotą, iš jo neišskaitomas baldų ir kitų įrenginių užimamas plotas.

Pastebėtina, kad į baldų ir kitų įrenginių užimamą plotą turi būti atsižvelgiama tik tuo atveju, kuomet yra konstatuojamas gyvenamojo ploto normos pažeidimo faktas. Tokios pozicijos laikosi Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas formuodamas vienodą administracinių teismų praktiką (žr. pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2014 m. rugsėjo 18 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A575-1200/2014, 2014 m. spalio 30 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A-575-1731/2014, 2017 m. gegužės 2 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A-386-822/2017).

Atsakovės atstovas pateikė teismui duomenis (b. l. 12), patvirtinančius, kad pareiškėjas laikotarpiu nuo 2016 m. rugsėjo 14 d. iki 2017 m. sausio 4 d. buvo paskirtas į 20 būrio 3 miegamąjį, laikotarpiu nuo 2017 m. sausio 4 d. iki 2017 m. sausio 24 d. – į 20 būrio 6 miegamąjį.

Pareiškėjas skunde ir teismo posėdyje pretenzijų dėl kalinimo sąlygų 20 būrio 6 miegamajame nekėlė, todėl byloje vertinamos pareiškėjo kalinimo sąlygos 20 būrio 3 miegamajame laikotarpiu nuo 2016 m. rugsėjo 14 d. iki 2017 m. sausio 4 d.

Bylos duomenimis (b. l. 13) nustatyta, kad 20 būrio 3 miegamojo gyvenamasis plotas 31,56 kv. m, jame įrengtos 8 miegamosios vietos.

Pareiškėjas skunde tvirtino, kad šioje gyvenamojoje patalpoje kalėjo 10 nuteistųjų. Teismo posėdyje nurodė, kad iki 2016 m. liepos pradžios (LR Seimo kontrolierių apsilankymo) ginčo patalpoje buvo 12 nuteistųjų, tačiau po savaitės nuo atlikto patikrinimo visi pažeidimai buvo pašalinti, tarp jų - ir nuteistųjų skaičius patalpoje sumažintas iki 10. Šias aplinkybę pareiškėjas grindė tuo, kad atsakovės atstovo pateiktoje lentelėje (b. l. 12 ) matyti, kad 2016 m. rugsėjo 14 d. jis buvo paskirtas į 20 būrio 3 miegamojo 9 lovą.

Nors atsakovės atstovo pateikti duomenys apie įrengtų gyvenamųjų vietų skaičių 20 būrio 3 miegamajame nesutampa su pareiškėjo tvirtinimu, kad ginčo laikotarpiu šioje gyvenamojoje patalpoje buvo 10 gyvenamųjų vietų, tačiau, atlikus aritmetinius skaičiavimus pagal atsakovės atstovo pateiktą įrengtų miegamųjų vietų skaičių ginčo patalpoje, vienam nuteistajam teko 3,94 kv. m gyvenamojo ploto, pagal pareiškėjo nurodytus duomenis – 3,16 kv. m gyvenamojo ploto. Taigi akivaizdu, kad pagal abiejų ginčo šalių pateiktus duomenis, vertinamuoju laikotarpiu gyvenamojo ploto norma 20 būrio 3 miegamajame nebuvo pažeista. Šią aplinkybę patvirtino ir pareiškėjas teismo posėdžio metu, nurodydamas, kad po Seimo kontrolierių apsilankymo 2016 m. liepos pradžioje gyvenamojo ploto normos pažeidimas buvo pašalintas, todėl nėra pagrindo valstybės deliktinės atsakomybės taikymo požiūriu šioje byloje konstatuoti atsakovės veiksmų neteisėtumą.

Pareiškėjas nurodė, kad 20 būrio 3 miegamajame dėl ant langų buvusių vidinių grotų negalėjo tinkamai išvėdinti patalpų, todėl jose tvyrojo drėgmė.

Ginčo laikotarpiu galiojo Lietuvos higienos norma HN 134:2015 „Laisvės atėmimo vietų ir teritorinių policijos įstaigų areštinių sveikatos saugos reikalavimai“, patvirtinta Sveikatos apsaugos ministro 2015 m. rugpjūčio 3 d. įsakymu Nr. V-908, pagal kurios 17 punktą turi būti sudaryta galimybė išvėdinti gyvenamąsias patalpas. Gyvenamosios patalpos vėdinamos per langus, išskyrus patalpas, kuriose veikia mechaninė patalpų vėdinimo ar kondicionavimo sistema.

Reikalavimai langų, grotų įrengimui reglamentuoti Pataisos įstaigų įrengimo ir eksploatavimo taisyklių, patvirtintų Kalėjimų departamento prie Lietuvos Respublikos Teisingumo ministerijos direktoriaus 2011-03-03 įsakymu Nr. V-82, 16.9. papunktyje, kuriame nurodyta, kad kamerose iš lauko ir vidinės pusės ant langų įrengiamos apsauginės grotos. Pagal šių taisyklių 11.5 ir 13.7 punktus lengvajai, paprastajai bei drausmės grupei priskirtų nuteistųjų gyvenamuose kambariuose ant langų iš lauko pusės įrengiamos apsauginės grotos. Reikalavimo šiose patalpose ant langų įrengti vidines grotas nėra nustatyta.

Iš byloje esančių fotonuotraukų (b. l. 23,26–28, 31–32) matyti, kad gyvenamųjų patalpų langai iš vidaus grotuoti, juos atidaryti galima, tačiau nežymiai. Įvertinęs tai, kad pagal galiojantį teisinį reglamentavimą vidinės grotos ant langų gali būti įrengiamos tik kamerose, o 20 būrio 3 miegamasis pagal Alytaus PN pateiktus duomenis nėra kamerų tipo patalpa (b. l. 12, 14–15), atsižvelgęs į ginčo gyvenamosios patalpos plotą (31,56 kv. m.), joje įrengtų gyvenamųjų vietų skaičių (8 (10) miegamosios vietos), bei tai, kad atidaroma lango dalis yra santykinai nedidelė, langas atsiveria tik 15 cm., daro išvadą, kad pareiškėjui nebuvo sudaryta tinkama galimybė išvėdinti ginčo gyvenamąją patalpą per langus.

Pareiškėjas reiškė pretenzijas dėl netinkamos dirbtinės apšvietos, nurodydamas, kad dėl to nusilpo regėjimas.

Higienos normos HN 134:2015 14 punkte nurodyta, kad gyvenamųjų patalpų bendra dirbtinė apšvieta turi būti ne mažesnė kaip 200 lx.

Teismas pažymi, jog pagal Europos žmogaus teisių teismo (toliau ir – EŽTT) ir Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo praktiką įrodinėjimo našta dėl kalinimo sąlygų atitikties teisės aktų reikalavimams (veiksmų teisėtumo) tenka institucijai, kurios veiksmų neteisėtumu skundžiamasi. Laisvės atėmimo įstaigai nesugebėjus paneigti pareiškėjo teiginių, susijusių su kalinimo ploto dydžiu ar kitais kalinimo sąlygų pažeidimais, jie laikomi nustatytais (žr., pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2017 m. birželio 12 d. nutartį administracinėje Nr. A-979-556/2017, 2016 m. rugsėjo 19 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A-4146-442/2016,; taip pat žr., pvz., EŽTT 2010 m. liepos 1 d. sprendimą byloje N. prieš Rusiją (pareiškimo Nr. 42255/04), 2009 m. balandžio 9 d. sprendimą byloje G. prieš Rusiją (pareiškimo Nr. 22/03)). Alytaus PN atsiliepime į skundą nurodė, kad bendrabučio tipo patalpose dirbtinė apšvieta buvo 200 lx ir daugiau, tačiau šią aplinkybę patvirtinančių įrodymų nepateikė, todėl laikytina, kad pareiškėjo argumentai dėl netinkamos gyvenamosios patalpos apšvietos lieka nepaneigti.

Pareiškėjas jam padarytą žalą kildino dėl privatumo pažeidimo sanitariniame mazge. Nurodė, kad duryse nebuvo užrakto, todėl, atliekant gamtinius reikalus, į sanitarinį mazgą užeidavo kiti nuteistieji.

Pataisos įstaigų įrengimo ir eksploatavimo taisyklės nenustato reikalavimų pataisos namų tualeto patalpos, esančios ne kamerų tipo patalpose įrengimui. Tačiau, Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas savo nutartyse ne kartą yra pažymėjęs, jog tiek nacionalinių teismų, tiek EŽTT praktikoje vertinant minimalų kalinamų asmenų privatumo užtikrinimą konstatuojama, kad žema sienele atskirtas tualetas neatitinka Konvencijos 3 straipsnio reikalavimų, nes tokio aukščio tvorelė buvo nepakankama, privatumui užtikrinti (žr. G.prieš Rusiją, pareiškimo Nr. 41558/05, 2012 m. gegužės 10 d. sprendimas).

Atsakovės atstovo pateiktos fotonuotraukos (b. l. 24–25) patvirtina, kad ginčo patalpų sanitariniai mazgai įrengti atskiroje patalpoje su durimis, šią aplinkybę patvirtino ir pats pareiškėjas, reikalavimo sanitariniame mazge įrengti užraktą galiojantys teisės aktai nenustato, todėl nagrinėjamu atveju negali būti nustatytas pareiškėjo privatumo naudojantis sanitariniu mazgu pažeidimas.

Aplinkybė, kad, atliekant gamtinius reikalus, į sanitarinį mazgą užeidavo kiti gyvenamojoje patalpoje kalėję asmenys yra sąlygota pačių nuteistųjų elgesio, tarpusavio santykių, bendravimo įpročių ir negali būti laikoma tinkamu pagrindu konstatuoti atsakovės atstovo neteisėtus veiksmus, neužtikrinant nuteistųjų privatumo naudojantis sanitariniu mazgu.

Pareiškėjas tvirtino, kad Alytaus PN naudotis telefonais buvo galima tik administracijos nustatytu laiku. Dažnai šis laikas jam buvo netinkamas, todėl sutartu laiku negalėdavo paskambinti artimiesiems. Dėl to išsiskyrė su žmona.

Atsakovės atstovas papildomuose paaiškinimuose nurodė, kad vadovaujantis BVK 102 str. 2 d. pareiškėjas turėjo teisę du kartus per savaitę paskambinti telefonu ne ilgiau nei 15 minučių (b. l. 55). Pareiškėjas šia teise naudojosi visą ginčo laikotarpį (b. l. 56–58).

Byloje ginčo, kad pareiškėjui nebuvo leidžiama skambinti, nėra, pareiškėjas kelia pretenzijas dėl netinkamo skambinimo laiko, tvirtino, kad pareigūnai kartais neleisdavo jam eiti paskambinti, tyčiojosi iš jo, paskambinti jis buvo išleidžiamas jam netinkamu laiku.

Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas ne kartą yra nurodęs, jog hipotetinio pobūdžio svarstymų teismas neturi nagrinėti, nes tai nėra susiję su efektyvia pažeistų teisių gynyba (Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2013 m. rugpjūčio 29 d. nutartis administracinėje byloje Nr. A602-1105/2013).

Pareiškėjo nurodytos aplinkybės dėl telefoninių pokalbių ribojimo yra hipotetinio pobūdžio, nes jis nenurodė konkrečių jo teisių pažeidimo atvejų, t. y. kada jis buvo susitaręs su žmona dėl pokalbio telefonu, kada ir koks pareigūnas jam neleido kalbėtis, tyčiojosi iš jo ir t. t., į bylą nepateikta pareiškėjo skundų dėl netinkamo skambinimo telefonu laiko, negalėjimo, neleidimo paskambinti sutuoktinei, taip pat nepateikti duomenys apie santuokos nutraukimą, todėl bendro pobūdžio, faktinėmis aplinkybėmis ir įrodymais nepagrįstų samprotavimų pagrindu teismas negali nustatyti neteisėtų Alytaus PN pareigūnų veiksmų, galimai ribojant pareiškėjo telefoninius pokalbius.

Be to, svarbu pažymėti, kad pareiškėjas yra asmuo, turtintis specifinį teisinį statusą, jis atlieka laisvės atėmimo bausmę, todėl jo asmeninių laisvių suvaržymas, apribojimų taikymas tam tikra apimtimi yra neišvengiamas. Tam tikras kalinamųjų privatumo, jų judėjimo laisvės apribojimas ir su tuo susiję neigiami išgyvenimai, patyrimai paprastai yra neišvengiama kalinimo pasekmė. Atsižvelgiant į tai, pareiškėjo pretenzijos telefoninių pokalbių tvarkos (laiko) lokaliniams sektoriaus nustatymo atmestinos, kaip nepagrįstos.

Pareiškėjas neturtinės žalos atsiradimą dėl netinkamų bausmės atlikimo sąlygų grindžia pablogėjusia rega, pažemintu orumu, patirtais nepatogumais, depresija.

Pareiškėjo asmens sveikatos istorijos duomenimis nustatyta, kad pareiškėjas ginčo laikotarpiu yra kreipęsis į Alytaus PN Sveikatos priežiūros tarnybos specialistus dėl lėtinio hepatito, peties skausmo ir pan., 2017 m. vasario mėn. pareiškėjui diagnozuota (duomenys neskelbtini), 2017 m. kovo 21 d. išrašyti akiniai skaitymui (b. l. 5). Tiesioginių įrodymų, kad pareiškėjo rega sutriko dėl netinkamos apšvietos ginčo patalpoje nėra, todėl vienareikšmiškai tvirtinti, kad pareiškėjo rega sutriko dėl netinkamos apšvietos jam kalint vertinamuoju laikotarpiu 20 būrio 3 miegamajame negalima. Tačiau teismui nekyla abejonių, kad dėl netinkamų kalinimo sąlygų (netinkamos dirbtinės apšvietos ir ventiliacijos) pareiškėjas patyrė tam tikrų nepatogumų, išgyvenimų, papildomą diskomfortą, teisės aktais garantuotos minimalios gyvenimo kokybės pablogėjimą, kurių jis nebūtų patyręs, jei būtų buvęs laikomas teisės aktų nustatytomis sąlygomis, t. y. pareiškėjas patyrė neturtinę (moralinę) žalą. Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo analogiško pobūdžio bylose yra ne kartą konstatuota, jog asmuo, kuris yra laikomas nepriimtinomis sąlygomis, patiria neturtinę žalą, kaip ji yra apibrėžta CK 6.250 straipsnio 1 dalyje (žr., pvz., LVAT administracinę bylą Nr. A143-1966/2008, administracinę bylą Nr. A 502-734/2009, administracinę bylą Nr. A525-1181/2010), taip pat ir EŽTT praktikoje (žr., pvz., EŽTT 2008 m. lapkričio 28 d. sprendimą byloje S. prieš Lietuvą, pareiškimo Nr. 871/02).

Atlygintinos neturtinės žalos dydžio nustatymas yra teismo prerogatyva.

Pagal CK 6.250 straipsnio 1 dalį, neturtinė žala yra asmens fizinis skausmas, dvasiniai išgyvenimai, nepatogumai, dvasinis sukrėtimas, emocinė depresija, pažeminimas, reputacijos pablogėjimas, bendravimo galimybių sumažėjimas ir kita, teismo įvertinti pinigais. Šio straipsnio 2 dalyje nurodyta, kad teismas, nustatydamas neturtinės žalos dydį, atsižvelgia į jos pasekmes, šią žalą padariusio asmens kaltę, jo turtinę padėtį, padarytos turtinės žalos dydį bei kitas turinčias reikšmės bylai aplinkybes, taip pat į sąžiningumo, teisingumo ir protingumo kriterijus.

Tačiau neturtinės žalos atlyginimas pinigais nėra vienintelis pažeistų teisių gynimo būdas. ABTĮ 88 straipsnio 1 dalies 4 punkte nustatyta, kad teismas gali patenkinti skundą ir išspręsti ginčą kitu įstatymų numatytu būdu. CK 1.138 straipsnyje kaip asmens teisių gynimo būdas nurodytas ne tik turtinės ar neturtinės žalos išieškojimas (CK 1.138 str. 6 p.). CK 1.138 straipsnio 8 punkte numatyta, kad asmens teises teismas gina ir kitais įstatymų numatytais būdais.

Europos Žmogaus Teisių Teismas, gindamas Europos žmogaus teisių ir pagrindinių laisvių apsaugos konvencijoje įvirtintas pagrindines žmogaus teises ir laisves, ne kartą yra konstatavęs, jog teisės pažeidimo pripažinimas savaime yra pakankama ir teisinga satisfakcija už patirtą skriaudą (žr., pvz., Europos Žmogaus Teisių Teismo 2000 m. spalio 10 d. sprendimas byloje D. prieš Lietuvą, pareiškimo Nr. 42095/98, 2006 m. spalio 10 d. sprendimas byloje L. L. prieš Prancūziją, pareiškimo Nr. 7508/02). Taigi teisės pažeidimo pripažinimas bylose, susijusiose su neturtinės žalos atlyginimu, tam tikrais atvejais gali būti savarankiškas pažeistų asmens teisių gynimo būdas. Tai reiškia, kad ne visais atvejais tam, jog būtų apginta pažeista neturtinė teisė, priteisiamas neturtinės žalos atlyginimas pinigais. Neturtinės žalos atlyginimas pinigais priteisiamas, jeigu konkrečiu atveju nustatoma, kad teisės pažeidimo pripažinimo nepakanka pažeistai teisei apginti (žr., pvz., Europos Žmogaus Teisių Teismo 2003 m. lapkričio 6 d. sprendimas byloje Meilus prieš Lietuvą, pareiškimo Nr. 53161/99). Tokios pozicijos laikomasi ir Lietuvos Aukščiausiojo Teismo praktikoje (žr., pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus išplėstinės teisėjų kolegijos 2008 m. sausio 2 d. nutartis civilinėje byloje S. Š. prieš UAB, Nr. 3K-7-2/2008). Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas, formuojantis vienodą administracinių teismų praktiką taikant įstatymus, administracinėse bylose Nr. A2-718/2007, Nr. A556-1906/2012 taip pat nusprendė, kad žalos atlyginimui panašaus pobūdžio bylose užtenka konstatuoti, jog buvo neteisėti pareigūnų veiksmai, nepriteisiant piniginės kompensacijos.

Įvertinęs byloje nustatytų pažeidimų pobūdį (netinkama dirbtinė apšvieta ir ventiliacija), jų trukmę (7,5 mėnesio), atsižvelgęs į tai, kad pareiškėjas kalėjo bendrabučio tipo patalpose, kuriose jam buvo suteikta reglamentuota judėjimo laisvė, todėl neturėjo pastoviai būti ginčo patalpose, nesant įrodymų, jog dėl nustatytų pažeidimų pareiškėjas patyrė reikšmingų neturtinių praradimų, kad pareiškėjas dėl netinkamos apšvietos ir ventiliacijos reiškė pretenzijas atsakovui, o šis į jas nereagavo, teismo nuomone, pareiškėjo patirti nepatogumai nebuvo tokio pobūdžio ir intensyvumo, jog būtų įvertinti pinigais, todėl šioje byloje yra pagrindas nepriteisti pareiškėjui neturtinės žalos atlyginimo pinigais ir apsiriboti jo teisės į tinkamas kalinimo sąlygas pažeidimo pripažinimu ir tai laikytina pakankama satisfakcija už jo teisių pažeidimą.

Remiantis išdėstytais argumentais, pripažintina, kad pareiškėjo teisė į teisės aktų nustatytas tinkamas kalinimo sąlygas buvo pažeista, o reikalavimas dėl neturtinės žalos atlyginimo pinigais atmetamas kaip nepagrįstas.

Rezoliucinė dalis

Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 103 straipsnio 2 punktu, 84-87 straipsniais, 88 straipsnio 4 punktu, teismas,

nusprendžia:

Pareiškėjo P. P. skundą tenkinti iš dalies.

Pripažinti, kad buvo pažeista pareiškėjo P. P. teisė į Lietuvos Respublikos teisės aktais nustatytas kalinimo Alytaus pataisos namuose sąlygas.

Reikalavimą dėl žalos atlyginimo pinigais atmesti kaip nepagrįstą.

Administracinę bylą dėl neturtinės žalos, kildinamos iš netinkamų kalinimo sąlygų 20 būrio 4 miegamajame laikotarpiu nuo 2016 m. birželio 16 d. iki 2016 m. rugsėjo 14 d., atlyginimo nutraukti.

Sprendimas per vieną mėnesį nuo jo paskelbimo dienos gali būti skundžiamas Lietuvos vyriausiajam administraciniam teismui, apeliacinį skundą paduodant tiesiogiai apeliacinės instancijos teismui arba per Regionų apygardos administracinio teismo Kauno rūmus.