Vilniaus apygardos teismo nutartis

2021-06-01 · Civilinė byla Nr. 2A-1039-340/2021

Atsisiųsti
Originalas LITEKO ↗
Teismas
Vilniaus apygardos teismas
Dokumentas
Nutartis
Data
2021-06-01
Bylos Nr.
2A-1039-340/2021
Teisminio proceso Nr.
2-68-3-17770-2019-3
Bylos rūšis
civilinė byla
Teisėjai
Virginijus Kairevičius, Danutė Kutrienė, Tatjana Žukauskienė
Pareiškėjas
R. K.
Suinteresuotas asmuo
R. K.
Kategorijos
  • 2.3.4.6pavadinimo nepavyko patikrinti
  • 3.3.1.14pavadinimo nepavyko patikrinti
Civilinė byla Nr. 2A-1039-340/2021Teisminio proceso Nr. 2-68-3-17770-2019-3Procesinio sprendimo kategorijos: 2.3.4.6; 3.3.1.14 (S)
VILNIAUS apygardos teismasNUTARTISLIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU2021 m. birželio 1 d.Vilnius

Vilniaus apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Virginijaus Kairevičiaus, Danutės Kutrienės ir Tatjanos Žukauskienės (kolegijos pirmininkė ir pranešėja),

teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal pareiškėjo R. K. apeliacinį skundą dėl Vilniaus miesto apylinkės teismo 2021 m. sausio 11 d. sprendimo, priimto civilinėje byloje Nr. 2-273-930/2020 pagal pareiškėjo R. K. pareiškimą dėl tėvo valdžios apribojimo panaikinimo, suinteresuotas asmuo R. K., išvadą byloje teikianti institucija – Valstybės vaiko teisių apsaugos ir įvaikinimo tarnyba prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos.

Apeliacinės instancijos teismas

Aprašomoji dalis

nustatė:

I. Ginčo esmė

1. Pareiškėjas R. K. pareiškimu kreipėsi į teismą, prašydamas panaikinti laikiną tėvo valdžios apribojimą sūnaus A. K. atžvilgiu. Pareiškėjas paaiškino, kad jam laikinai - iki išnyks apribojimo pagrindu buvusios aplinkybės – apribota tėvo valdžia sūnaus A. K., gimusio (duomenys neskelbtini), atžvilgiu. Nurodė, kad tėvo valdžia pareiškėjui apribota motyvuojant tuo, kad jis siekė atsidurti šalia vaiko nedalyvaujant psichologui, psichoterapeutui ar kitam artimam šeimos žmogui, nepaisė specialistų nurodymų laipsniškai, be įtampos, prievartos, atsižvelgiant į vaiko emocinę būklę, paisant jo interesų, atkurti ryšį su sūnumi ir taip sąmoningai veikė prieš vaiko interesus bei piktnaudžiavo tėvo valdžia. Pareiškėjas su šiais motyvais nesutiko, nes byloje nepilnamečiam sūnui buvo atlikta teismo psichiatrinė, psichologinė ekspertizė, kuria konstatuotas nenatūraliai susiformavęs tėvo atstūmimas ir nesaugus prieraišumas prie motinos, priežastinis ryšys tarp vaiko būsenos ir pareiškėjo elgesio nenustatytas.

2. Pareiškėjo vertinimu, aplinkybės, kurių pagrindu apribota tėvo valdžia, yra išnykusios: pareiškėjas nesilanko sūnaus mokykloje, situacijų, siekdamas susitikti su vaiku, nekuria, vykdo visus tarpininkaujančios specialistės psichologės J. Z. nurodymus, nesiima jokių vaiko interesams priešingų veiksmų. Tėvo valdžios apribojimo panaikinimas neprieštarautų sūnaus interesams. Dėl laikino tėvo valdžios ribojimo jo ir sūnaus santykiai dar labiau nutolo; pareiškėjas nebegali gauti informacijos apie sūnaus reikalus mokymo ir gydymo įstaigose, sumenko tėvo autoritetas. Tęsiant tėvo valdžios ribojimą, pažeidžiama teisė į šeimos ryšius.

Atsiliepimas

3. Suinteresuotas asmuo R. K. pateikė atsiliepimą, kuriame su pareiškimu nesutiko. Paaiškino, kad nėra nei faktinių, nei teisinių pagrindų tėvo valdžios apribojimui panaikinti. Pažymėjo, kad sprendimas riboti pareiškėjui tėvo valdžią priimtas visapusiškai įvertinus pareiškėjo elgesį, todėl būtina įvertinti, ar šis elgesys pasikeitęs visais vertintais aspektais. Pareiškėjas atsisakė vaikų psichologo psichoterapeuto L. S. paslaugų, kai šis nesutiko taikyti pareiškėjo siūlyto, bet nepripažinto, bendravimo su vaiku metodo. Nurodė, kad pareiškėjas nesiekia realiai įgyvendinti bendravimo su vaiku tvarkos per psichologą, siekia ne vaiko gerovės, o tik patenkinti savo interesus; bando įpirši savo metodus bei įrodyti tėvo atstūmimo sindromą, kurio nepripažino nei vienas psichologas.

4. Valstybės vaiko teisių apsaugos ir įvaikinimo tarnybos prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos Vilniaus miesto vaiko teisių apsaugos skyrius pateikė išvadą, kurioje nurodė, kad tėvų valdžios apribojimui panaikinti būtina nustatyti tris sąlygas: kad tėvas pakeitė savo elgesį, gali auklėti vaiką, ir kad tėvų valdžios apribojimo panaikinimas neprieštarauja vaiko interesams. Tarnybos vertinimu, pokyčių nagrinėjamoje situacijoje nėra. Tarnyba atkreipė dėmesį, jog svarbiausia, kad būtų pradėta bendrauti per psichologą; kad būtų atkurtas vaiko ir tėvo ryšys, tačiau realaus darbo su psichologais nebuvo - psichologo paskyrimo procesas užsitęsė, nes daug psichologų atsisakė dirbti su šeima. Paskutinis paskirtas psichologas buvo T. K., tačiau pareiškėjas psichologui kėlė sąlygas, tad darbas su psichologu nevyko, nebuvo pasirašyta bendradarbiavimo sutartis. Nurodė, kad pareiškėjas siekė nurodyti psichologui, kaip turi būti dirbama, nedėjo maksimalių pastangų tam, kad būtų pradėta bendrauti su vaiku. Tarnybos teigimu, tam, kad būtų galima panaikinti tėvo valdžios apribojimą, reikalingi psichologo pateikti rezultatai - išvada, kad vaikui yra saugu.

0 II. Pirmosios instancijos teismo sprendimo esmė

5. Vilniaus miesto apylinkės teismas 2021 m. sausio 11 d. sprendimu pareiškėjo R. K. pareiškimą atmetė ir priteisė suinteresuoto asmens R. K. naudai iš pareiškėjo 1 200 Eur bylinėjimosi išlaidų; taip pat priteisė valstybės naudai iš pareiškėjo 8,63 Eur procesinių dokumentų siuntimo išlaidų.

6. Įvertinęs tai, kad nėra galimybės daryti vienareikšmiškos išvados, kad iš esmės pasikeitė visos aplinkybės, dėl kurių buvo laikinai apribota pareiškėjo valdžia vaiko atžvilgiu, ir kad tėvo valdžios apribojimo panaikinimas atitiks vaiko interesus, teismas sprendė, kad prevenciniai tėvo valdžios ribojimo tikslai dar nėra pasiekti, todėl pareiškėjo prašymą dėl tėvo valdžios apribojimo panaikinimo atmetė.

7. Teismas situaciją, dėl kurios neįvyko bendradarbiavimas su psichologu, vertina kaip ankstesnių pareiškėjo veiksmų, keliant psichologams reikalavimus keisti sutartis bei taikyti tam tikrus metodus, vadovautis pareiškėjo nurodoma medžiaga, tąsą. Teismo vertinimu, pareiškėjas savaip interpretuoja Lietuvos Aukščiausiojo teismo nutartyje nustatytą bendravimo su vaiku dalyvaujant psichologui ar psichoterapeutui tvarką ir toliau stengiasi primesti savo požiūrį; siekia taikyti savo metodus, teismo sprendimu dėl tėvo valdžios apribojimo įvertintus kaip neatitinkančius vaiko interesų.

1 III. Apeliacinio skundo ir atsiliepimo į jį teisiniai argumentai

8. Apeliaciniu skundu pareiškėjas (toliau – ir apeliantas) R. K. prašė Vilniaus miesto apylinkės teismo 2021 m. sausio 11 d. sprendimą civilinėje byloje Nr. 2-273-930/2020 panaikinti ir priimti naują sprendimą – panaikinti apelianto R. K. tėvo valdžios apribojimą sūnaus A. K. atžvilgiu.

9. Apeliacinis skundas grindžiamas šiais argumentais:

Žemesnės instancijos teismas

9.1. Pirmosios instancijos teismas nepagrįstai padarė išvadą, kad apeliantas savitai interpretuoja teismo sprendimus. Teismų sprendimuose nurodyta, kad tėvas bendrauja su sūnumi tarpininkaujant psichologui ar psichoterapeutui pagal šio specialisto sudarytą planą, todėl apeliantas pagrįstai prašė psichologo, kad sutartyje naudojama nuostata „dalyvaujant“ būtų pakeista į sąvoką „tarpininkaujant“. Taip tarpininkavimas įgalintų specialistą tiek betarpiškai dalyvauti, tiek ir nustatyti mažiau betarpišką įsitraukimą į apelianto ir sūnaus bendravimą.

9.2. Teismas per daug kategoriškai vertino apelianto pasiūlymus psichologui – apeliantas psichologui pateikė tokius pasiūlymus, kokie nurodomi mokslinėje literatūroje ir neprieštarauja įsiteisėjusiems teismų sprendimams. Psichologas nepateikė jokių argumentų, kodėl nesutinka su apelianto pasiūlytu sutarties variantu, taip pat nepareiškė, kad į apelianto pasiūlymus neturėtų būti atsižvelgta. Psichologas tarpininkauti atsisakė ne dėl apelianto kaltės.

Atsiliepimas

10. Suinteresuotas asmuo R. K. atsiliepime į apeliacinį skundą dėl Vilniaus miesto apylinkės teismo 2021 m. sausio 11 d. sprendimo su apeliaciniame skunde išdėstytais reikalavimais ir argumentais nesutiko; prašė Vilniaus miesto apylinkės teismo 2021 m. sausio 11 d. sprendimą palikti nepakeistą ir priteisti iš apelianto patirtas bylinėjimosi išlaidas.

11. Atsiliepimas į apeliacinį skundą grindžiamas šiais argumentais:

11.1. Įsiteisėjusiuose teismų sprendimuose įtvirtinta, kad savarankiškai apeliantas su vaiku bendrauti negali, todėl sąvokos „tarpininkavimas“ ir „dalyvavimas“ turinio atžvilgiu neturi skirtumo, kadangi visais atvejais apeliantui bendraujant su vaiku būtinas psichologo betarpiško buvimo kartu poreikis.

11.2. Apeliantas siekia, kad specialistas (psichologas) leistų jam su sūnumi praleisti nepertraukiamai visą savaitgalį ar kelias dienas, ir tai apimtų „tarpininkavimo“ formuluotė, nors apeliantas žino, kad sūnus su tėvu matytis nenori ne tik psichologui nedalyvaujant, bet ir jam esant.

11.3. Įvertinus konfliktišką apelianto elgseną su specialistais (psichologais), matyti, kad 2018 m. gegužės 10 d. Vilniaus miesto apylinkės teismo sprendime apibūdintas apelianto būdas ir elgesys tebėra aktualūs, o tai nesudaro pagrindo panaikinti laikiną tėvo valdžios apribojimą.

Motyvuojamoji dalis

Teismas konstatuoja:

2 IV. Apeliacinės instancijos teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados

12. Pagal CPK 320 straipsnio 1 ir 2 dalių nuostatas, bylos nagrinėjimo apeliacinės instancijos teisme ribas sudaro apeliacinio skundo faktinis ir teisinis pagrindas bei absoliučių teismo sprendimo negaliojimo pagrindų patikrinimas. Apeliacinės instancijos teismas nagrinėja bylą neperžengdamas apeliaciniame skunde nustatytų ribų, išskyrus atvejus, kai to reikalauja viešasis interesas ir neperžengus skundo ribų būtų pažeistos asmens, visuomenės ar valstybės teisės ir teisėti interesai. Apeliacinės instancijos teismas ex officio (pagal pareigą) patikrina, ar nėra CPK 329 straipsnyje nustatytų absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų. Teismas, apeliacine tvarka išnagrinėjęs civilinę bylą pareiškėjo R. K. apeliacinio skundo ribose, sprendžia, kad CPK 329 straipsnio 2 dalyje numatytų absoliučių šio sprendimo negaliojimo pagrindų nėra.

13. Pažymėtina, kad, remiantis kasacinio teismo praktika, apeliacinis procesas nėra proceso pirmojoje instancijoje pakartojimas iš naujo, nes tai – skundžiamo teismo sprendimo kontrolės forma (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2005 m. lapkričio 9 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-426/2005; 2007 m. gruodžio 29 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-607/2007). Todėl teismas, neperžengdamas apeliacinio skundo ribų, patikrina, ar ginčo šalys įrodė tas aplinkybes, kuriomis remiasi kaip savo reikalavimų ar atsikirtimų pagrindu (CPK 12, 178 str.).

14. Pirmosios instancijos teismas skundžiamu sprendimu pareiškėjo R. K. pareiškimą dėl laikino tėvų valdžios apribojimo panaikinimo atmetė. Taigi nagrinėjamu atveju apeliacijos dalykas – patikrinimas, ar pirmosios instancijos teismas pagrįstai padarė išvadą, jog sąlygos, dėl kurių apeliantui pritaikytas laikinas tėvo valdžios apribojimas, nėra išnykusios.

Dėl byloje nustatytų esminių faktinių aplinkybių.

15. Iš teismų informacinės sistemos LITEKO duomenų nustatyta, kad Vilniaus apygardos teismo 2014 m. kovo 17 d. sprendimu civilinėje byloje Nr. 2A-864-653/2014, kuriuo pakeistas 2012 m. lapkričio 13 d. Vilniaus miesto apylinkės teismo sprendimas dalyje dėl pareiškėjo bendravimo su nepilnamečiais vaikais U. G., gim. (duomenys neskelbtini)., ir A. K., gim. (duomenys neskelbtini), tvarkos, nustatytas pereinamasis laikotarpis, kurio metu apeliantas R. K. su sūnumi A. K. bendrauja tarpininkaujant šeimos psichologui ar psichoterapeutui pagal šio specialisto sudarytą planą, paskirtą grafiką bei jo numatytoje vietoje, dėl galinčio teikti paslaugas specialisto pareiškėjui R. K. ir suinteresuotam asmeniui R. K. susitariant ne vėliau kaip per mėnesį nuo šios teismo nutarties priėmimo dienos, o nesusitarus per teismo nustatytą terminą, bendravimas vyksta su Vilniaus miesto savivaldybės administracijos Vaikų teisių apsaugos skyriaus šalims nurodyto specialisto pagalba. Tokia bendravimo tvarka nustatyta iki šis specialistas pateiks išvadą, kad tėvai yra pasirengę bendrauti su vaiku savarankiškai, netarpininkaujant specialistui.

16. Lietuvos Aukščiausiasis Teismas 2014 m. spalio 24 d. nutartimi civilinėje byloje Nr. 3K-3-454/2014 nurodytos Vilniaus apygardos teismo nutarties dalį pakeitė, - nustatė, kad bendravimo tvarka dalyvaujant psichologui (psichoterapeutui) nustatyta, iki abu tėvai sutars, kad psichologo dalyvavimas nėra būtinas.

17. Vilniaus miesto apylinkės teismo 2018 m. gegužės 10 d. sprendimu civilinėje byloje Nr. N2-4897-897/2018 pareiškėjui (apeliantui) laikinai – iki išnyks apribojimo pagrindu buvusios aplinkybės - apribota tėvo valdžia sūnaus A. K. atžvilgiu (prijungtos civilinės bylos Nr. N2-4897-897/2018). Teismas sprendime konstatavo, kad pareiškėjas R. K. nėra linkęs ieškoti būdų (ar pasirinkti būdai nėra tinkami), kad būtų užtikrintas teismo nutarties dėl bendravimo su vaiku tvarkos vykdymas. Vilniaus apygardos teismas 2018 m. spalio 23 d. nutartimi paliko nurodytą Vilniaus miesto apylinkės teismo sprendimą nepakeistą.

18. 2019 m. birželio 11 d. pareiškėjas (apeliantas) kreipėsi į Vilniaus miesto apylinkės teismą dėl tėvo valdžios apribojimo panaikinimo.

Dėl naujų įrodymų pridėjimo.

19. Apeliacinės instancijos teisme naujų įrodymų pateikimo ir priėmimo galimybę reglamentuoja CPK 314 straipsnis, nustatantis, kad teismas atsisako priimti naujus įrodymus, kurie galėjo būti pateikti pirmosios instancijos teismui, išskyrus atvejus, kai pirmosios instancijos teismas nepagrįstai atsisako priimti įrodymus ir kai įrodymų pateikimo būtinybė iškyla vėliau. Taigi apeliacinės instancijos teisme papildomų įrodymų pateikimas ir priėmimas, nors ir nedraudžiamas visiškai, tačiau yra ribojamas ir galimas iš esmės tik dviem atvejais.

20. Apeliantas 2021 m. balandžio 26 d. pateikė prašymą dėl papildomų įrodymų pridėjimo, prašydamas prie bylos medžiagos pridėti Lietuvos psichologų sąjungos sprendimą dėl psichologo T. K. etikos pažeidimų ir Lietuvos psichologų sąjungos elektroninį laišką. Apeliantas nurodė, kad aplinkybės, dėl kurių nutrūko psichologo tarpininkavimas, pirmosios instancijos teismo buvo vertinamos kaip esminės, lėmusios apeliantui nepalankaus teismo sprendimo priėmimą. Kaip matyti iš apelianto pateiktų įrodymų turinio, Lietuvos psichologų sąjungos skundo nagrinėjimo komisijos sprendime konstatuota, kad psichologas, bendraudamas su apeliantu, netinkamai vykdė informavimo pareigą, t. y. nepateikė apeliantui informacijos apie tai, kad bus vedami užrašai.

21. Teismas, vertindamas apelianto pateiktuose įrodymuose nurodytas aplinkybes, sprendžia, kad pateikti įrodymai nėra susiję su nagrinėjamos bylos dalyku, t. y. pateiktuose įrodymuose nėra nurodomos ar analizuojamos iš esmės bylai aktualios aplinkybės, kurias vertindamas ir kuriomis remdamasis pirmosios instancijos teismas sprendė dėl sąlygų panaikinti laikiną tėvo valdžios apribojimą egzistavimo. Atsižvelgiant į tai, kad įrodymų priėmimo būtinybė nagrinėjamu atveju neegistuoja, o pateikti įrodymai neturi sąsajumo su byloje nagrinėjamomis aplinkybėmis, apelianto pateiktus naujus įrodymus teismas priimti atsisako.

22. Suinteresuotas asmuo kartu su atsiliepimu į apeliacinį skundą taip pat pateikė naujus įrodymus: 1) 2021 m. vasario 9 dienos interneto portale 15min publikuotą straipsnį „Besiskiriančių šeimų kovose nukenčia ir vaikai, ir psichologų reputacija: į „juodąjį sąrašą“ įtraukė ir parlamentarą L. S.“; 2) 2021 m. vasario 12 d. interneto portale Respublika publikuotą straipsnį „Tikros problemos valstybei nerūpi?“.

23. Įvertinęs suinteresuoto asmens pateiktus naujus įrodymus, apeliacinės instancijos teismas sprendžia, kad nors pateikti įrodymai (publikacijos) objektyviai negalėjo būti pateikti bylą nagrinėjant pirmosios instancijos teisme, iš pateiktų įrodymų matyti, kad šie duomenys nėra susiję su bylos esme, t. y. pateiktais dokumentais nėra įrodinėjamos aktualios aplinkybės, sprendžiant dėl sąlygų panaikinti laikiną tėvo valdžios apribojimą egzistavimo. Atsižvelgdamas į išdėstytus argumentus, teismas naujus įrodymus priimti atsisako ir dėl jų nepasisako.

Dėl ginčo esmės.

24. Apeliaciniame skunde apeliantas teigia, kad pirmosios instancijos teismas, vertindamas sąlygas panaikinti laikiną tėvo valdžios apribojimą, nepagrįstai padarė išvadą, kad apeliantas savitai interpretuoja teismo sprendimus; pažymėjo, kad teismų sprendimuose nurodyta, jog tėvas bendrauja su sūnumi tarpininkaujant psichologui ar psichoterapeutui pagal šio specialisto sudarytą planą, todėl apeliantas pagrįstai prašė psichologo, kad sutartyje naudojama nuostata „dalyvaujant“ būtų pakeista į „tarpininkaujant“. Apelianto vertinimu, taip tarpininkavimas įgalintų specialistą tiek betarpiškai dalyvauti apelianto ir sūnaus bendravime, tiek ir nustatyti mažiau betarpišką įsitraukimą į apelianto ir sūnaus bendravimą.

25. CK 3.181 straipsnio 2 dalyje numatyta, kad tėvų valdžios laikinas ar neterminuotas apribojimas gali būti panaikinamas, jei įrodoma, kad tėvai (tėvas ar motina) pakeitė savo elgesį ir gali auklėti vaiką, ir jei tėvų valdžios apribojimo panaikinimas neprieštarauja vaiko interesams. Sutiktina su pirmosios instancijos teismo išvada, kad būtent teismui įstatymu yra numatyta diskrecijos teisė spręsti, ar laikinas valdžios apribojimas naikintinas, o pareiga įrodyti aplinkybes, kad tėvo valdžios ribojimo pagrindu buvusios aplinkybės yra išnykusios ir kad valdžios apribojimo panaikinimas neprieštarauja vaiko interesams, tenka pareiškėjui.

26. Pirmosios instancijos teismas skundžiamame sprendime konstatavo, kad nėra galimybės daryti vienareikšmiškos išvados, jog iš esmės pasikeitė aplinkybes, dėl kurių buvo laikinai apribota pareiškėjo tėvo valdžia vaiko atžvilgiu, ir kad tėvo valdžios apribojimo panaikinimas atitiks vaiko interesus. Kaip matyti iš apeliacinio skundo turinio, apeliantas visų sąlygų, sudarančių pagrindą panaikinti laikiną tėvo valdžios apribojimą, egzistavimo iš esmės neįrodinėja, o apeliacinio skundo argumentais kvestionuoja psichologo veiksmų, kuriais psichologas atsisakė pagal pareiškėjo (apelianto) prašymus atitinkamai pakeisti trišalės bendradarbiavimo sutarties nuostatas, pagrįstumą.

27. Vis dėlto teismas, vertindamas apeliacinio skundo argumentus, pritaria pirmosios instancijos teismo išvadai, kad aplinkybės, dėl kurių buvo laikinai apribota apelianto tėvo valdžia, nėra išnykusios. Apeliaciniame skunde apeliantas išreiškė poziciją, jog prašė psichologo, kad sutartyje naudojama nuostata „dalyvaujant“ būtų pakeista į „tarpininkaujant“, kadangi, kaip nurodo apeliantas, tokiu būdu tarpininkavimas įgalintų specialistą tiek betarpiškai dalyvauti, tiek ir nustatyti mažiau betarpišką įsitraukimą į apelianto ir sūnaus bendravimą.

28. Kaip matyti iš Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2014 m. spalio 24 d. nutarties civilinėje byloje Nr. 3K-3-454/2014, bendravimo tvarka dalyvaujant psichologui (psichoterapeutui) nustatyta, iki abu tėvai sutars, kad psichologo dalyvavimas nėra būtinas. Pažymėtina, kad nurodytos nutarties rezoliucinėje dalyje aiškiai ir nedviprasmiškai nurodytas būtent „dalyvavimo“ terminas.

29. Kita vertus, kadangi nurodytoje kasacinio teismo nutarties motyvuojamojoje dalyje analogiškai vartojamas ir „tarpininkavimo“ terminas, teisėjų kolegija nesutinka su apelianto pozicija, jog formos atžvilgiu (lingvistine prasme) skirtingų terminų vartojimas apeliantui būtų galėjęs suteikti platesnes teises, t. y. bendrauti su nepilnamečiu vaiku tiek betarpiškai, tiek ir mažiau betarpiškai, bendravimo su vaiku metu galimai nedalyvaujant psichologui.

30. Atkreiptinas apelianto dėmesys į tai, kad nurodytoje kasacinio teismo nutartyje taip pat buvo pažymėta, jog apeliacinės instancijos teismo nutarties dalis, kuria atsakovo ir sūnaus bendravimo tvarka dalyvaujant psichologui (psichoterapeutui) nustatyta iki šis specialistas pateiks išvadą, kad tėvai yra pasirengę bendrauti su vaiku savarankiškai be jo tarpininkavimo, pakeistina į atsakovo ir sūnaus bendravimo tvarką dalyvaujant psichologui (psichoterapeutui) iki abu tėvai sutars, kad psichologo dalyvavimas nėra būtinas; o kita apeliacinės instancijos teismo nutarties dalis palikta nepakeista.

31. Taigi kasacinės instancijos teismas, nors ir pakeitė apeliacinės instancijos teismo nustatytą tėvo ir sūnaus bendravimo tvarką, sutiko su apeliacinės instancijos teismo motyvais ir išvadomis, kuriais vadovavosi apeliacinės instancijos teismas nustatydamas pačią bendravimo tvarką. 2014 m. kovo 17 d. Vilniaus apygardos teismo nutartyje pažymėta, kad, remiantis ekspertizės išvada, tėvas su sūnumi turi galimybę bendrauti tik dalyvaujant šalių susitarimu pasirinktam psichologui.

32. Nurodytų aplinkybių kontekste, įvertinus apelianto išdėstytus argumentus dėl neva egzistuojančios galimybės apeliantui bendrauti su nepilnamečiu vaiku ir mažiau betarpiškai, galimai kartu nedalyvaujant psichologui, teisėjų kolegija pritaria pirmosios instancijos teismo vertinimui, kad apeliantas iš esmės savitai interpretuoja teismų sprendimų turinį, siekdamas primesti išimtinai jam priimtiną bendravimo su vaiku tvarką bei modelį.

33. Apeliacinės instancijos teismo vertinimu, aplinkybė, kad apeliantas, užuot siekęs realiai ir iš esmės įgyvendinti bendravimą su nepilnamečiu vaiku ir su vaiku bendrauti pagal teismų nustatytą tvarką, siekia išimtinai jam naudingo bendravimo modelio nustatymo, neleidžia daryti išvados, jog aplinkybės, dėl kurių nustatytas laikinas tėvo valdžios apribojimas, yra išnykusios, o laikino tėvo valdžios apribojimo panaikinimas patenkins visų pirma ne pareiškėjo (apelianto), o nepilnamečio vaiko interesus.

Dėl bylos procesinės baigties

34. Apeliacinės instancijos teismas, atsižvelgdamas į šioje nutartyje nurodytų aplinkybių visumą, sprendžia, kad pirmosios instancijos teismas tinkamai vadovavosi teisės normomis, reglamentuojančiomis tėvo valdžios apribojimo panaikinimo institutą, todėl priėmė pagrįstą ir motyvuotą sprendimą, kurio naikinti apeliacinio skundo argumentais nėra pagrindo. Atsižvelgiant į tai, apelianto R. K. apeliacinis skundas atmestinas, o Vilniaus miesto apylinkės teismo 2021 m. sausio 11 d. sprendimas paliktinas nepakeistas (CPK 326 straipsnio 1 dalies 1 punktas).

35. Kiti apeliacinio skundo argumentai, nepaminėti nutartyje, nėra teisiškai nereikšmingi teisingam šios bylos išnagrinėjimui, todėl apeliacinės instancijos teismas plačiau dėl jų nepasisako. Pažymėtina, jog teismo pareiga pagrįsti priimtą procesinį sprendimą neturėtų būti suprantama kaip reikalavimas detaliai atsakyti į kiekvieną argumentą (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2010 m. spalio 5 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-382/2010).

Dėl bylinėjimosi išlaidų apeliacinės instancijos teisme.

36. CPK 98 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad šaliai, kurios naudai priimtas sprendimas, teismas priteisia iš antrosios šalies išlaidas už advokato ar advokato padėjėjo, dalyvavusių nagrinėjant bylą, pagalbą, taip pat už pagalbą rengiant procesinius dokumentus ir teikiant konsultacijas. Teismas išlaidas, susijusias su advokato ar advokato padėjėjo pagalba, priteisia atsižvelgdamas į konkrečios bylos sudėtingumą ir advokato ar advokato padėjėjo darbo ir laiko sąnaudas; taip pat šios išlaidos yra priteisiamos ne didesnės, nei yra nustatyta teisingumo ministro kartu su Lietuvos advokatų tarybos pirmininku patvirtintose Rekomendacijose dėl užmokesčio civilinėse bylose dydžio.

37. Suinteresuotas asmuo R. K. prašė priteisti iš apelianto R. K. 450 Eur išlaidų, patirtų advokato teisinei pagalbai apmokėti bylą nagrinėjant apeliacinės instancijos teisme. Nagrinėjamu atveju spręstina, kad prašomos priteisti bylinėjimosi išlaidos neviršija maksimalaus Rekomendacijoje nurodyto dydžio, todėl, vadovaudamasis CPK 98 straipsniu, teismas suinteresuotam asmeniui iš apelianto priteisia 450 Eur bylinėjimosi išlaidų.

Rezoliucinė dalis

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 325 straipsniu, 326 straipsnio 1 dalies 1 punktu,

nutaria:

Apelianto R. K. apeliacinį skundą atmesti.Vilniaus miesto apylinkės teismo 2021 m. sausio 11 d. sprendimą palikti nepakeistą.

Priteisti R. K., a. k. (duomenys neskelbtini), iš apelianto R. K., a. k. (duomenys neskelbtini), 450,00 Eur (keturis šimtus penkiasdešimt eurų) bylinėjimosi išlaidų, patirtų apeliacinės instancijos teisme.

Ši Vilniaus apygardos teismo nutartis įsiteisėja nuo jos priėmimo dienos.

Teisėjai Virginijus KairevičiusDanutė KutrienėTatjana Žukauskienė