- Teismas
- Vilniaus miesto apylinkės teismas
- Dokumentas
- Sprendimas
- Data
- 2020-03-12
- Bylos Nr.
- e2-1228-1097/2020
- Teisminio proceso Nr.
- 2-68-3-23967-2019-8
- Bylos rūšis
- civilinė byla
- Teisėjas
- Rūta Latvelė
- Ieškovas
- A. C., D. C.
- Atsakovas
- R. M., D. M.
- Advokatai
- Vaidas Paplovuchinas, Vilma Gaudutienė
- Kategorijos
viešame teismo posėdyje žodinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovų A. C. ir D. C. ieškinį atsakovams D. M. ir R. M. dėl neįrengtos pastogės naudojimosi tvarkos nustatymo.
Aprašomoji dalis
Teismas nustatė:
Šalies argumentai
1. Ieškovai A. C. ir D. C. kreipėsi į teismą su ieškiniu atsakovams R. M. ir D. M., prašydami nustatyti neįrengtos pastogės, esančios (duomenys neskelbtini), Vilniuje, naudojimosi tvarką pagal UAB ,,BMO projektai“ parengtą Neįrengtos pastogės naudojimosi tvarkos nustatymo planą; priteisti iš atsakovų patirtų bylinėjimosi išlaidų atlyginimą.
2. Ieškovai nurodė, kad jiems ir atsakovams bendrosios dalinės nuosavybės teise priklauso neįrengta 118,61 kv. m ploto pastogė. Ieškovai siekia sutvarkyti pastogę, įrengti ten gyvenamąją patalpą, todėl išsiuntė bendraturčiams pasiūlymą dėl pastogės atidalijimo. Atsakovai nesutiko, reagavo pasyviai. Atsakovų abejingumas trukdė ieškovams tinkamai pasirūpinti ir sutvarkyti jiems priklausančią pastogės dalį. Atsižvelgdami į tai, kad nėra bendraturčių tarpusavio susitarimo, ignoruojami bet kokie prašymai, ieškovai kreipėsi į teismą dėl naudojimosi tvarkos pastoge nustatymo (Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – CK) 4.81 straipsnio 1 dalis). Šią tvarką ieškovai prašo nustatyti pagal UAB ,,BMO projektai“ parengtą neįrengtos pastogės naudojimosi tvarkos planą, pagal kurį ieškovai naudotųsi 66,55 kv. m pastogės dalimi, plane pažymėta ,,A“, o atsakovai – 52,06 kv. m ploto dalimi, plane pažymėta ,,B“. Tokia naudojimosi tvarka atsakovų teisių ir teisėtų interesų nepažeistų, nes atitinka atsakovų turimą pastogės nuosavybės dalį, pastogės dalys išsidėsto virš atsakovų nuosavybės teise valdomų patalpų, neribojamas patekimas į atsakovų pastogės dalį, abi pastogės dalys yra su langais.
Atsiliepimas
3. Atsakovai R. M. ir D. M. atsiliepime į ieškinį prašė ieškinį atmesti. Nurodė, kad siūlomos dalys nėra lygiavertės, ieškovams atitenkanti pastogės dalis yra aukštomis lubomis, o dalis atsakovams atitenkančios pastogės – siaura ir žemomis lubomis. Atsakovai pažymėjo, kad yra nusiteikę derinti pastogės naudojimosi tvarkos nustatymo klausimą, ir pateikė I. A. parengtą alternatyvų ginčo pastogės naudojimosi tvarkos nustatymo planą, prašydami patvirtinti jį.
4. Teismo posėdžio metu ieškovai palaikė ieškinio reikalavimą, rėmėsi procesiniuose dokumentuose išdėstytais argumentais. Ieškovai papildomai prašė netvirtinti atsakovų pateikto naudojimosi tvarkos nustatymo plano, nurodydami, kad jame ieškovams tenkančioje dalyje lieka kaminai, tarp kurių susidaro neracionali erdvė, užimanti virš 5 kv. m plotą. Tuo tarpu ieškovų pateiktame plane tokių nenaudingų erdvių nėra, naudojimosi tvarka būtų proporcinga ir racionali.
5. Teismo posėdžio metu atsakovai prašė nustatyti naudojimosi pastoge tvarką pagal jų pateiktą planą. Nurodė, kad pagal atsakovų pateiktą planą tiek ieškovams, tiek atsakovams tenkančios dalys yra artimos kvadratui ir racionaliai panaudojamos, o ieškovų teikiamame plane yra nustatyta atsakovams tenkanti 2,5 m pločio patalpa, kuri būtų sunkiai panaudojama, joje nebūtų įmanoma įsirengti papildomo lango natūraliam apšvietimui.
Motyvuojamoji dalis
Teismas konstatuoja:
Ieškinys tenkintinas.
6. Nagrinėjamu atveju ieškovai kreipės į teismą, prašydami nustatyti pastogės, esančios (duomenys neskelbtini), Vilniuje, naudojimosi tvarką pagal ieškovų pateiktą UAB ,,BMO projektai“ parengtą planą. Tuo metu, kai ieškovai padavė ieškinį, ginčo pastogės bendraturčiai buvo atsakovai R. M. ir D. M., D. S., L. S., O. S., J. P.. Atsakovai prieštaravo ieškovų pateikto naudojimo tvarkos nustatymo projekto tvirtinimui, nurodydami, kad netinkamai išspręstas patekimo į pastogę klausimas, nustatomos nelygiavertės dalys ir pan. Bylos nagrinėjimo metu atsakovė J. P. jai priklausiusią pastogės dalį perleido ieškovams, o atsakovai D. S., L. S. ir O. S. jiems priklausiusią dalį perleido atsakovams R. M. bei D. M.. Atsižvelgiant į tai, ieškovai atsisakė reikalavimų daliai atsakovų ir byla pastarųjų atžvilgiu nutraukta. Likę bendraturčiais atsakovai neprieštaravo naudojimosi tvarkos nustatymui ir pateikė savo planą tokiai tvarkai nustatyti. Nagrinėjamas likusių bendraturčių ieškovų A. C. bei D. C. ir atsakovų R. M. bei D. M. ginčas dėl naudojimosi tvarkos pastoge nustatymo, kuriame abi ginčo šalys pateikė naudojimosi tvarkos nustatymo planus bei prašė patvirtinti jų pateiktą planą.
7. Bylos dėl naudojimosi nekilnojamuoju daiktu tvarkos nustatymo yra ypatingos tuo, kad teismas naudojimosi nekilnojamuoju daiktu tvarką nustato tik bendraturčiams nesusitarus (CK 4.75 straipsnis 1 dalis) ir, spręsdamas bendraturčių ginčą dėl naudojimosi bendrosios dalinės nuosavybės teisės objektu tvarkos nustatymo, nepriklausomai nuo to, pagal kurio bendraturčio ieškinį nagrinėjama byla, turi paisyti visų bendrosios dalinės nuosavybės dalyvių įstatymų saugomų interesų (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2007 m. birželio 22 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-291/2007). Teismo pareiga yra priimti abiem pusėms priimtiniausią sprendimą, atsižvelgiant į ginčo šalių turimas dalis bendrojoje nuosavybėje, įvertinant šalių nesutarimo priežastis, siekiant, kad nustatoma naudojimosi tvarka būtų patogi bendraturčiams, racionali ir tarnautų geresniam nuosavybės valdymui. Siekdamas šių tikslų teismas turi vadovautis teisingumo, protingumo, sąžiningumo principais (CK 1.5 straipsnis). Civilinių teisinių santykių subjektai (ginčo šalys), įgyvendindami savo teises bei atlikdami pareigas, taip pat privalo veikti pagal teisingumo, protingumo ir sąžiningumo reikalavimus (CK 1.5 straipsnio 1 dalis).??? (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2006 m. vasario 1 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-85/2006; 2007 m. birželio 22 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-291/2007; 2019 m. lapkričio 27 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-367-695/2019). Tuo atveju, jei bendraturtis prieštarauja kompromisiniams naudojimosi bendru daiktu variantams, siekdamas tik savo interesų patenkinimo, teismas tokius veiksmus gali vertinti kaip piktnaudžiavimą savo teise ir į tokius reikalavimus neatsižvelgti bei parinkti optimaliausią naudojimosi bendru daiktu tvarką (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2003 m. rugsėjo 8 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-780/2003; 2004 m. lapkričio 3 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-572/2004; 2012 m. vasario 27 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-79/2012).
8. Nagrinėjamu atveju nėra ginčo dėl to, kad abiejuose ginčo šalių pasiūlytuose naudojimosi pastoge tvarkos nustatymo planuose bendraturčiams priskiriamos naudotis dalys atitinka jų proporcingai turimas bendrosios nuosavybės dalis. Taip pat, atsakovams įgijus bendrosios nuosavybės dalis iš buvusių bendraturčių, nebekeliamas klausimas dėl patekimo į pastogę galimybių bei bendraturčiams priskiriamų naudotis dalių lygiavertiškumo, atsižvelgiant į lubų aukštį ar orientaciją pasaulio šalių atžvilgiu, vaizdo pro langus prasme. Ginčas kyla dėl to, kuri iš dviejų pasiūlytų naudojimosi tvarkų tinkamesnė, įvertinus kiekvienos iš jų trūkumus: ieškovams nepriimtinas atsakovų siūlomas variantas dėl to, kad jame ieškovams priskiriama erdvė aplink du kaminus, kuri, ieškovų teigimu, negali būti racionaliai išnaudota. Atsakovams nepriimtina ieškovų prašoma patvirtinti naudojimosi tvarka, nes, nors riba nustatoma palei kaminus ir neatsiranda erdvių aplink juos, tačiau viename pastogės kampe atsakovams priskiriama 2,5 m pločio patalpa, kuri, atsakovų teigimu, dėl mažo savo dydžio negali būti racionaliai išnaudota, negali būti įrengiamas papildomas stoglangis. Taigi, nėra šalių ginčo dėl to, kad kitais atžvilgiais siūlomi naudojimosi tvarkos projektai yra tinkami bei lygiaverčiai, o, sprendžiant dėl nustatytinos naudojimosi tvarkos, tenka atsakyti į klausimą, kuris variantas yra racionalesnis ir labiau atitinka šalių interesų pusiausvyrą: viena vertus, mažo pločio patalpa, kita vertus – erdvė aplink kaminus.
9. Teismo vertinimu, abi pasiūlytos naudojimosi tvarkos iš esmės atitinka būtinus kriterijus: abejose išlaikoma bendraturčių nuosavybės teisės proporcija (nėra ginčo dėl to, kad abejuose planuose pateikiamas plotų skirstymas atitinka turimas dalis, todėl teismo posėdžio metu kilusi šalių diskusija dėl kaminų ploto (ne)įskaičiavimo į bendrą plotą šiam ginčui nėra aktuali), abejose tvarkose nustatomos bendraturčiams naudoti dalys yra panašios konfigūracijos, orientuotos į abi pastogės puses, t. y. abu siūlomi variantai iš esmės galėtų būti naudojami ir atitinka protingumo kriterijus. Vis dėlto, parenkant vieną iš jų, svarstytina, kuri iš siūlomų tvarkų būtų racionalesnė.
10. Teismas sprendžia, kad nagrinėjamu atveju ieškovų pasiūlyta naudojimosi pastoge tvarka labiau atitinka šalių teises bei teisėtus interesus, labiau išlaiko šalių interesų pusiausvyrą ir sudaro prielaidas racionaliau išnaudoti pastogės erdves. Kaip matyti iš atsakovų pateikto naudojimosi tvarkos nustatymo plano, jame riba tarp bendraturčiams naudoti tenkančių pastogės dalių brėžiama taip, kad ieškovų dalyje lieka du kaminai, esantys netoli numatomos pertvaros tarp bendraturčiams skirtų dalių (vienas kaminas – apie 1,12 m nuo pertvaros, kitas – mažiau nei vieno metro atstumu nuo numatomos ribos). Tokiu atveju susidaro neracionali erdvė tarp kaminų ir numatomos pertvaros. Iš ieškovų siūlomos naudojimosi pastoge tvarkos plano matyti, kad riba tarp bendraturčiams naudoti tenkančių pastogės dalių brėžiama palei kaminus, todėl kaminai iš esmės lieka pertvaroje ir nesuformuoja neracionalios erdvės aplink kaminus. Kita vertus, kaip nurodė atsakovai, viename iš pastogės kampų formuojama atsakovams tenkanti 2,5 m pločio ir 3,7 m ilgio patalpa. Atsakovų teigimu, ši patalpa iškreipia šalių interesų pusiausvyrą, nes negalėtų būti racionaliai išnaudota, be to, nėra pakankamai apšviečiama per esančius langus. Teismo vertinimu, šios atsakovų nurodomos aplinkybės yra mažiau iškreipiančios šalių interesų pusiausvyrą ir racionalų patalpų panaudojimą, nei erdvės aplink kaminus pagal atsakovų planą. Nors ši formuojama patalpa ir yra 2,5 m pločio, tačiau sudaro bendrą 9,25 kv. m plotą. Atsakovai neįrodė, kad tokio ploto patalpa yra nepanaudojama (CPK 178 straipsnis). Taip pat atsakovai neįrodė ir teiginių, kad ji nėra pakankamai apšviesta: ieškovai teigė, jog joje yra vienas stoglangis, o atsakovų atstovas negalėjo nei patvirtinti, nei paneigti aplinkybės dėl esančių langų skaičiaus, ir tvirtino, jog būtina įrengti antrą langą. Atsakovai neįrodė, kad 2,5 m plotis nėra pakankamas antram langui įrengti. Pažymėtina ir tai, kad atsakovai nepaneigė ieškovų teiginio, jog siūlymas pailginti nurodomos patalpos plotį keičiant kitų pertvarų buvimo vietą nebuvo priimtinas patiems atsakovams dėl jų siekio nustatyti ribą taip, kad tektų langas į kitą pastato pusę. Kitų argumentų, kodėl ieškovų siūloma naudojimosi tvarka neatitiktų protingumo, sąžiningumo bei racionalumo reikalavimų, atsakovai nenurodė.
11. Apibendrindamas nurodytus argumentus, teismas sprendžia, kad ieškovų pasiūlyta naudojimosi pastoge tvarka labiau atitinka abiejų ginčo šalių teises ir teisėtus interesus. Dėl to ieškinys tenkintinas ir patvirtintina pastogės naudojimosi tvarka pagal ieškovų pateiktą UAB ,,BMO projektai“ parengtą naudojimosi tvarkos nustatymo planą, kuriame ieškovams tenka naudoti 66,55 kv. m ploto pastogės dalis, plane pažymėta ,,A“, o atsakovams – 52,06 kv. m ploto pastogės dalis, plane pažymėta ,,B“ (CK 4.75 straipsnis, 4.81 straipsnio 1 dalis).
12. Pagal CPK 93 straipsnio 1 dalį, šaliai, kurios naudai priimtas teismo sprendimas, jos turėtas bylinėjimosi išlaidas teismas priteisia iš antrosios šalies, nors ši ir būtų atleista nuo bylinėjimosi išlaidų mokėjimo į valstybės biudžetą. Atsižvelgiant į tai, kad nagrinėjamu atveju ieškinys yra patenkintas, ieškovams iš atsakovų lygiomis dalimis priteistinas bylinėjimosi išlaidų atlyginimas – 1375 Eur (75 Eur sumokėto žyminio mokesčio, 1300 Eur išlaidų teisinei pagalbai (DOK-257884, DOK-42206) (CPK 79, 80, 93, 98 straipsniai).
13. Šioje byloje procesinių dokumentų siuntimo išlaidos (26,79 Eur) viršija Lietuvos Respublikos teisingumo ministro ir Lietuvos Respublikos finansų ministro 2011 m. lapkričio 7 d. įsakymu Nr. 1R-261/1K-355 (keistu 2020 m. sausio 13 d. įsakymu Nr. 1R-19/1K-2) nustatytą minimalią valstybei priteistinų bylinėjimosi išlaidų sumą (5 Eur), todėl iš atsakovų lygiomis dalimis valstybei priteistina 26,79 Eur procesinių dokumentų siuntimo išlaidų (CPK 92, 96 straipsniai).
Rezoliucinė dalis
Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 259, 260, 270 straipsniais, teismas
nusprendžia:
ieškinį patenkinti.
Nustatyti neįrengtos pastogės, esančios (duomenys neskelbtini), Vilniuje, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), naudojimosi tvarką pagal UAB ,,BMO projektai“ 2019 m. rugpjūčio 5 d. parengtą neįrengtos pastogės naudojimosi tvarkos nustatymo planą, nustatant, kad ieškovai A. C. (a. k. (duomenys neskelbtini) ir D. C. (a. k. (duomenys neskelbtini) naudojasi 66,55 kv. m ploto pastogės dalimi, plane pažymėta ,,A“, atsakovai R. M. (a. k. (duomenys neskelbtini) ir D. M. (a. k. (duomenys neskelbtini) naudojasi 52,06 kv. m ploto dalimi, plane pažymėta ,,B“.
Priteisti ieškovams A. C. (a. k. (duomenys neskelbtini) ir D. C. (a. k. (duomenys neskelbtini) iš atsakovų R. M. (a. k. (duomenys neskelbtini) ir D. M. (a. k. (duomenys neskelbtini) lygiomis dalimis 1375 Eur (vieną tūkstantį tris šimtus septyniasdešimt penkis eurus) bylinėjimosi išlaidoms atlyginti, t. y. po 687,50 Eur (šešis šimtus aštuoniasdešimt septynis eurus 50 ct) iš kiekvieno atsakovo.
Priteisti valstybei iš atsakovų R. M. (a. k. (duomenys neskelbtini) ir D. M. (a. k. (duomenys neskelbtini) lygiomis dalimis 26,79 Eur (dvidešimt šešis eurus 79 ct) išlaidoms, susijusioms su procesinių dokumentų siuntimu, atlyginti, t. y. po 13,40 Eur (trylika eurų 40 ct) iš kiekvieno atsakovo. Valstybei priteista suma mokėtina į Valstybinės mokesčių inspekcijos (j. a. k. 188659752) biudžeto pajamų surenkamąją sąskaitą, įmokos kodas – 5660. Dokumentus, patvirtinančius sumokėjimą, būtina pristatyti Vilniaus miesto apylinkės teismui (raštinei).
Sprendimas per 30 dienų nuo jo priėmimo dienos gali būti skundžiamas Vilniaus apygardos teismui, apeliacinį skundą paduodant per Vilniaus miesto apylinkės teismą.