- Teismas
- Vilniaus regiono apylinkės teismas
- Dokumentas
- Sprendimas
- Data
- 2023-03-09
- Bylos Nr.
- e2-166-1124/2023
- Teisminio proceso Nr.
- 2-48-3-00914-2022-7
- Bylos rūšis
- civilinė byla
- Teisėjas
- Rasa Lapėnienė
- Ieškovas
- I. K.
- Atsakovas
- V. S.
- Advokatai
- Milda Šmitaitė
- Kategorijos
viešame teismo posėdyje žodinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovo I. K. ieškinį (patikslintą) atsakovui V. S. dėl skolos priteisimo.
Aprašomoji dalis
Teismas nustatė:
Šalies argumentai
1. Ieškovas I. K. kreipėsi į teismą, prašydamas priteisti jo naudai iš atsakovo V. S. 6 000 Eur skolą, 1 500 Eur palūkanų, 5 proc. dydžio metines procesines palūkanas už priteistą sumą nuo bylos iškėlimo teisme dienos iki teismo sprendimo visiško įvykdymo ir ieškovo turėtas bylinėjimosi išlaidas. Nurodo, kad atsakovas V. S. 2016 m. rugsėjo 8 d. išdavė ieškovui I. K. paprastąjį vekselį, kuriuo besąlygiškai įsipareigojo 2016 m. gruodžio 21 d. sumokėti ieškovui 6 000 Eur sumą. Atsakovas šios sumos ieškovui iki šiol nėra sumokėjęs. Ieškovas turi teisę reikalauti sumokėti iš atsakovo vekselyje nurodytą nesumokėtą pinigų sumą bendraisiais pagrindais, 2016 m. rugsėjo 8 d. vekselis patvirtina atsakovo pareigą sumokėti ieškovui 6 000 Eur skolą.
2. Ieškovas pažymi, kad atsakovo prievolės atsiskaityti su ieškovu terminas – 2016 m. gruodžio 21 d., t. y. vekselyje numatytas mokėjimo terminas. Atsakovas už termino įvykdyti prievolę praleidimą ieškovui taip pat turi mokėti ir įstatymo nustatytas 5 proc. palūkanas nuo skolos sumos, skaičiuojant už laikotarpį nuo 2016 m. gruodžio 21 d. iki ieškinio pareiškimo teismui dienos. Kadangi pagal Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – CK) 1.125 straipsnio 10 dalį reikalavimams dėl palūkanų išieškojimo taikomas sutrumpintas penkerių metų ieškinio senaties terminas, ieškovas palūkanas prašo priteisti tik už penkerių metų laikotarpį, t. y. 1500 Eur (6 000 Eur x 5 proc. x 5 m. = 1 500 Eur).
Atsiliepimas
3. Ieškovas dublike papildomai nurodo, kad atsiliepime į ieškinį atsakovas sutinka, jog ieškovas jam pristatė statybinių medžiagų už 4 500 Eur sumą, kurios buvo naudojamos atsakovo projektų statybai, ir kad atsakovas už jas nėra ieškovui sumokėjęs. Atsakovas taip pat sutinka, kad skola buvo „įforminta“ vekseliu, kadangi atsakovas ketino atsiskaityti vėliau. Pažymėtina, kad vekselyje nebuvo nurodyta didesnė suma, nei yra skolingas atsakovas. Vekselyje nurodytą atsakovo skolą ieškovui sudaro 4 500 Eur suma už atsakovui pristatytas statybines medžiagas ir 1 500 Eur už darbą atsakovo statybų projekte atsakovo žemės sklype, adresu – (duomenys neskeltini). Kaip sutinka ir pats atsakovas, šalys atsakovo ieškovui mokėtiną sumą įtvirtino atsakovo ieškovui išduotu vekseliu. Pasirašydamas vekselį atsakovas savo parašu patvirtino, kad turi sumokėti ieškovui 6 000 Eur. Taigi, dabar atsakovas nepagrįstai teigia, kad skolos suma tariamai yra mažesnė.
4. Ieškovas dublike taip pat pažymi, kad atsakovas atsiliepime į ieškinį nurodo, jog buvo susitikęs su ieškovu 2017 m. gegužės mėnesį aptarti skolos grąžinimo. Aplinkybė, kad atsakovas rašė pareiškimą policijai, patvirtina faktą, jog dėl vekselyje nurodytos skolos sumokėjimo šalių santykiai tapo įtempti. Atsakovas skolos nėra sumokėjęs iki šiol, nors nuo vekselyje – skolos raštelyje, nurodyto įsipareigojimo termino praėjo jau daugiau nei penkeri metai.
5. Ieškovo atstovė teismo posėdžio metu palaikė ieškovo procesiniuose dokumentuose išdėstytus argumentus, prašė teismo ieškinį tenkinti. Nurodė, kad vekselis buvo pasirašytas dėl to, kad ieškovas atsakovo sklype vykdė darbus, buvo pristatytos medžiagos ir atlikti darbai, atsakovas neturėjo lėšų už tai susimokėti, todėl buvo nutarta atidėti mokėjimą. Pats vekselis atsakovo nėra ginčijamas (kad buvo ne tokia suma ar panašiai). Šiuo atveju pinigai nebuvo perduoti – ginčo dėl to nėra, tačiau buvo atlikti darbai, pateiktos statybinės medžiagos (4 500 Eur suma buvo už statybines medžiagas, o 1 500 Eur – už atliktus darbus).
Atsiliepimas
6. Atsakovas atsiliepime į ieškinį nurodė, kad su ieškovu susipažino 2016 m. gegužės mėn. ir pradėjo bendradarbiauti nekilnojamojo turto plėtros ir statybų klausimais; ieškovas nurodė, kad turi statybų bendrovę (duomenys neskeltini), ir iš jos gali parūpinti atsakovui statybinių medžiagų, kurios lieka nuo kitų statybų. Siekiant turėti susitarimą patvirtinantį dokumentą, ieškovas atsakovui pasiūlė pasirašyti vekselį 6 000 Eur sumai, nes preliminariais skaičiavimais tiek medžiagų ieškovas žadėjo pristatyti atsakovui. Ieškovas pristatė statybinių medžiagų maždaug už 4 500 Eur, t. y. mažesne apimtimi, nei buvo sutarta. Medžiagos buvo naudojamos projektų statybai, kuriuos vėliau realizavus buvo ketinama atsiskaityti su ieškovu. Atsakovas pažymėjo, kad iš ieškovo jis pinigų nesiskolino, į atsakovo vystomus objektus buvo pristatomos ieškovo įmonės statybinės medžiagos. Ieškovas elgiasi nesąžiningai, nenurodydamas visų faktinių aplinkybių, o taip pat prašydamas didesnės pinigų sumos, nei priklauso, taip pat ir prašydamas atlyginti bylinėjimosi išlaidas. Nurodo, kad, suderinus skolos dydį ir terminus, jis buvo pasiruošęs susitarti dėl skolos grąžinimo, tačiau ieškovas dėl skolos nesikreipė ir jokių reikalavimų iki kreipimosi į teismą nereiškė.
7. Atsakovas teismo posėdyje nedalyvavo, apie teismo posėdžio laiką bei vietą atsakovas buvo tinkamai informuotas.
Dėl ginčo esmės ir ieškinio reikalavimo (ne)pagrįstumo
8. Ieškovas pateikė į bylą atsakovo V. S. pasirašytą 2016 m. rugsėjo 8 d. paprastąjį (neprotestuotiną) vekselį, jame nurodyta, kad pagal šį paprastąjį vekselį V. S. be sąlygų privalo sumokėti 2016 m. gruodžio 21 d. I. K. (ieškovui) 6 000 Eur sumą.
9. Ieškovas byloje pareikštu ieškiniu prašo priteisti iš atsakovo jo naudai visą 2016 m. rugsėjo 8 d. vekselyje nurodytą sumą. Tuo tarpu atsakovas nurodo, kad 6 000 Eur sumos iš ieškovo jis nėra gavęs, ieškovas jam pristatė statybinių medžiagų, tačiau už mažesnę, t. y. 4 500 Eur, sumą. Ieškovas pastarųjų atsakovo nurodytų aplinkybių iš esmės neginčija, tačiau papildomai nurodo, kad likusią 1 500 Eur sumą sudaro atsakovo įsiskolinimas ieškovui už darbą atsakovo statybų projekte, atsakovo žemės sklype, adresu – (duomenys neskeltini).
10. Vekselio kaip vertybinio popieriaus sąvokos pateiktos CK ir Lietuvos Respublikos įsakomųjų ir paprastųjų vekselių įstatyme (toliau – ĮPVĮ). Vekselis yra piniginis vertybinis popierius, patvirtinantis vekselio davėjo įsipareigojimą be išlygų sumokėti tam tikrą pinigų sumą šiame dokumente nurodytam asmeniui (vekselio turėtojui), turinčiam teisę gauti vekselyje nurodytą pinigų sumą (CK 1.101 straipsnio 1, 6 dalys, 1.105 straipsnis). ĮPVĮ 2 straipsnio 1 dalis įtvirtina, kad vekselis yra vertybinis popierius, kuris išrašomas įstatymo nustatyta tvarka ir kuriuo jį išrašęs asmuo be sąlygų įsipareigoja tiesiogiai ar netiesiogiai sumokėti tam tikrą pinigų sumą vekselyje nurodytam asmeniui pats arba įsako tai padaryti kitam. ĮPVĮ 2 straipsnio 4 dalyje pateikta paprastojo vekselio sąvoka – tai vekselis, kurio davėjas be sąlygų įsipareigoja vekselio turėtojui sumokėti vekselyje įrašytą sumą. Kartu kasacinio teismo praktikoje pripažįstama, kad vekselio išrašymas yra abstraktus vienašalis sandoris, kurį išrašiusio subjekto valia yra nukreipta į mokėjimo prievolės sukūrimą. Paprastuoju vekseliu sukuriamos prievolės turinį sudaro įsipareigojimas sumokėti pinigus vekselyje nurodytam asmeniui (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2011 m. balandžio 19 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-181/2011; 2016 m. birželio 2 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-296-695/2016, 44 punktas).
11. Lietuvos Aukščiausiojo T. C. bylų skyriaus išplėstinė teisėjų kolegija 2019 m. gegužės 30 d. nutartyje, priimtoje civilinėje byloje Nr. e3K-7-100-469/2019, suformulavo tokią teisės aiškinimo taisyklę: tuo atveju, kai vekselis netenka vertybinio popieriaus teisinio statuso dėl turinio, formos trūkumų ar įstatyme nustatytų terminų jam pateikti apmokėti ir pateikti reikalavimus pagal jį praleidimo, iš vekselio kylantiems reikalavimams patenkinti negali būti taikomos ĮPVĮ nuostatos, be kita ko, vekselyje įtvirtinta prievolė netenka besąlygiškumo ir abstraktumo savybių; tokiu atveju reikalavimo teisė pagal vekselį savaime nepasibaigia, tačiau jai patenkinti taikomos konkrečius prievolinius santykius reglamentuojančios CK ar kitų materialiųjų įstatymų normos. Sprendžiant dėl prievolinių santykių egzistavimo ir (ar) jų turinio vekselis tampa paprastu rašytiniu įrodymu, dėl jo įrodomosios reikšmės sprendžiama pagal atitinkamus santykius reglamentuojančias materialiosios ir proceso teisės normas.
12. Kasacinio teismo praktikoje išaiškinta, kad vekselio teisinės savybės lemia universalų šio vertybinio popieriaus naudojimą civilinėje apyvartoje. Paprastai vekselis išduodamas vekselio davėjo piniginei skolai vekselio gavėjui patvirtinti (įforminti) arba piniginei skolai padengti (grąžinti, apmokėti). Teisinė vekselio prigimtis lemia tai, kad vekselis gali atlikti ir tam tikrą prievolės pagal tą šalių teisinį santykį (tam tikrą sandorį), dėl kurio vekselis buvo išrašytas, įvykdymo užtikrinimo funkciją: vekselyje įtvirtintos prievolės specifika, t. y. jos abstraktumas ir besąlygiškumas, suteikia kreditoriui papildomą garantiją dėl to, kad skola jam bus grąžinta (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2007 m. spalio 1 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-7-216/2007).
13. Vekselio, nerealizuoto ĮPVĮ nustatyta tvarka, turėtojui jo pagrindu pareiškus reikalavimą teisme ginčas sprendžiamas pagal konkretiems prievoliniams santykiams taikytinas teisės normas. Tokiu atveju taikoma bendroji procesinių pareigų paskirstymo taisyklė, kad ieškovas neprivalo teisiškai kvalifikuoti reiškiamo reikalavimo, tačiau privalo nurodyti teismui faktinį ieškinio pagrindą – konkrečias aplinkybes, iš kurių kildina reikalavimą atsakovui, ir pateikti jas pagrindžiančius įrodymus. Civilinio proceso rungimosi principas (Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau ir – CPK) 12 straipsnis), be kita ko, suteikia teisę (kartu – procesinę pareigą) šalims ne tik įrodinėti aplinkybes, kuriomis jos remiasi kaip savo reikalavimų ar atsikirtimų pagrindu, bet ir teikti įrodymus, paneigiančius kitos šalies įrodinėjamas aplinkybes.
14. Bendroji įrodinėjimo naštos paskirstymo taisyklė įtvirtinta CPK 178 straipsnyje: šalys turi įrodyti aplinkybes, kuriomis grindžia savo reikalavimus bei atsikirtimus, išskyrus atvejus, kai remiamasi aplinkybėmis, kurių įrodinėti nereikia. Įrodinėjimo pareiga pagal šias taisykles tenka tam, kas teigia – ieškovui reikia įrodyti ieškinio, atsakovui – priešieškinio atsikirtimų faktinį pagrindą. Tačiau kai materialiosios teisės normose nustatyta kitokia įrodinėjimo pareigų paskirstymo tvarka, teismas turi vadovautis materialiosios teisės normų nustatyta bei teismų praktikos suformuota įrodinėjimo tvarka.
15. Kasacinio teismo praktikoje yra išaiškinta, kad tinkamo įrodinėjimo proceso užtikrinimas yra neatskiriamas nuo tinkamo įrodinėjimo naštos paskirstymo. Rungtyniško proceso esmė yra ta, kad įrodinėja ta šalis, kuri teigia. Ši principinė nuostata yra įtvirtinta tiek CPK 12 straipsnyje, kuris reglamentuoja rungimosi principą, tiek CPK 178 straipsnyje, kuris apibrėžia įrodinėjimo pareigą. Abiejų šių proceso teisės normų turinys yra iš esmės tapatus: šalys, kaip jau buvo minėta, turi įrodyti aplinkybes, kuriomis grindžia savo reikalavimus bei atsikirtimus, nebent yra remiamasi aplinkybėmis, kurių civilinio proceso įstatymo nustatyta tvarka nereikia įrodinėti (žr., pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2018 m. gegužės 23 d. nutarties civilinėje byloje Nr. e3K-3-201-695/2018 61 punktą).
16. Teismo galimybės nustatyti faktines bylos aplinkybes yra ribotos. Kadangi byloje sprendžiamas ginčas paprastai kilęs iš praeities įvykių, kuriuose teismas nedalyvavo, praeityje buvusios aplinkybės yra nustatinėjamos įrodymų pagalba. Atsižvelgiant į tai, kuriai šaliai lengviau įrodyti vienas ar kitas aplinkybes, materialinės ir proceso teisės normos tarp šalių paskirsto įrodinėjimo pareigą. Įrodinėjimo pareigą sudaro du tarpusavyje susiję aspektai. Įrodinėjimo pareiga pirmiausia apima pareigą pateikti įrodymus (pozityvusis įrodinėjimo pareigos aspektas). Ši pareiga pagal bendrąją taisyklę tenka visiems byloje dalyvaujantiems asmenims. Pagal CPK 179 straipsnio 1 dalį įrodymus pateikia šalys ir kiti dalyvaujantys byloje asmenys. Šia prasme įrodinėjimo subjektas taip pat yra teismas, nes jis CPK ir kitų įstatymų numatytais atvejais gali rinkti įrodymus savo iniciatyva. Kitas įrodinėjimo pareigos aspektas tampa aktualus tais atvejais, kai nepakanka įrodymų patvirtinti nei ieškovo, nei atsakovo nurodomoms aplinkybėms. Tokiu atveju sprendimas priimamas tos šalies nenaudai, kuriai priklauso neįrodytų aplinkybių įrodinėjimo pareiga (negatyvusis įrodinėjimo pareigos aspektas). Negatyvusis įrodinėjimo pareigos paskirstymas sudaro sąlygas rasti išeitį iš procesinės aklavietės, kai įrodymų tiksliai nustatyti praeities įvykius nepakanka, o reikia išspręsti šalių ginčą (Lietuvos apeliacinio teismo 2012 m. balandžio 25 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 2-652/2012).
17. Tais atvejais, kai ĮPVĮ nustatyta tvarka nerealizuoto vekselio pagrindu reiškiamas reikalavimas kildinamas iš paskolos teisinių santykių, reikalavimo pagrįstumas teismo turi būti vertinamas pagal paskolos santykius reglamentuojančias materialiosios teisės normas bei procesines įrodinėjimo taisykles ir jas aiškinančią teismų praktiką.
18. Šiame kontekste aktualūs kasacinio teismo išaiškinimai, pagal kuriuos tam, kad nerealizuotas ĮPVĮ tvarka vekselis būtų pripažintas paskolos rašteliu, jis turi atitikti CK 6.871 straipsnio 3 dalies reikalavimus, t. y. turi būti vertinama: 1) ar toks dokumentas gali būti laikomas paskolos gavėjo pasirašytu paskolos rašteliu (pvz., ar yra pasirašytas vekselį išrašiusio asmens, ar nurodyta pinigų suma ir pan.); 2) ar šio dokumento turinys patvirtina paskolos sutarties dalyko perdavimą paskolos gavėjui. Sprendžiant dėl antrosios sąlygos buvimo, t. y. ar dokumento, kuris įvardijamas kaip paprastasis vekselis, bet neturi paprastojo vekselio galios, turinys patvirtina paskolos sutarties dalyko perdavimą paskolos gavėjui, būtina vadovautis kasacinio teismo išaiškinimais šiuo klausimu. Kasacinis teismas yra pažymėjęs, kad tiek rašytinei paskolos sutarčiai, tiek ir rašytinės paskolos sutarties reikalavimus atitinkančiam dokumentui keliami tapatūs turinio reikalavimai, t. y. kad jų turinys patvirtintų paskolos teisinių santykių egzistavimą. Paprastai šiuose dokumentuose turėtų būti atskirai, padarant atitinkamą įrašą, užfiksuotas paskolos sutarties dalyko perdavimo paskolos gavėjui faktas (pavyzdžiui, „<...> pinigus gavau <...>“, „<...> ši sutartis yra pinigų perdavimo–priėmimo aktas“), nes tai sudaro prielaidas sutarties šalims išvengti su tuo susijusių ginčų ateityje, tačiau net jeigu toks faktas tiesiogiai ir nėra užfiksuotas, jis gali būti nustatomas (patvirtinamas) teismui vadovaujantis sutartinių santykių teisinio kvalifikavimo ir sutarčių aiškinimo taisyklėmis, reglamentuotomis CK 6.193–6.195 straipsniuose, aiškinant rašytinės sutarties arba rašytinės sutarties reikalavimus atitinkančio dokumento sąlygas, vertinant pavartotą terminiją, gramatinės išraiškos formas (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2013 m. gruodžio 31 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-7-430/2013).
19. Nagrinėjamos bylos atveju atsakovo pasirašytas vekselis per se (pats vienas) negali būti pripažintas paskolos rašteliu, nes jame nėra duomenų, rodančių, kad šalis siejo paskolos santykiai ir atsakovui buvo perduotas paskolos dalykas. Byloje iš esmės nekilo ginčo, kad tarp šalių susiklostė pirkimo–pardavimo teisiniai santykiai, jų dalykas – statybinės medžiagos; byloje taip pat neginčijama, tą nurodo ir ieškovas, bei atitinkamą aplinkybę pripažįsta atsakovas, kad ieškovas atsakovui pateikė atitinkamas prekes (statybines medžiagas) 4 500 Eur sumai (šiame kontekste pažymėtina ir tai, kad būtent atsakovas savo teiktame procesiniame dokumente (atsiliepime į ieškinį) pirmas nurodė teismui pastarąją aplinkybę). Atsakovas nepateikė į bylą jokių įrodymų, tokios aplinkybės atsakovas byloje net neįrodinėjo, kad jis yra atsiskaitęs su ieškovu už jam pateiktas prekes (statybines medžiagas), t. y. kad jis yra sumokėjęs (visa apimtimi, ar bent iš dalies) ieškovui minėtą 4 500 Eur sumą (CPK 178 straipsnis). Esant tokioms aplinkybėms, ieškovo ieškinys aptariamoje dalyje (dėl 4 500 Eur sumos priteisimo ieškovo naudai iš atsakovo) vertinamas kaip pagrįstas, todėl tenkinamas (CPK 268 straipsnio 5 dalis).
20. Nepaisant to, teismo vertinimu, nėra pagrindo pripažinti kaip pagrįstos (įrodytos) kitos ieškovo nurodomos argumentų (faktinių aplinkybių) grupės, kurios pagrindu prašoma priteisti ieškovo naudai iš atsakovo 1 500 Eur sumą. Minėta, kad ieškovas byloje nurodo (įrodinėja), kad 1 500 Eur suma yra atsakovo skola už ieškovo atliktus darbus atsakovo statybų projekte. Pažymėtina, kad būtent ieškovui šioje byloje teko pareiga įrodyti buvus jo ir atsakovo susitarimą dėl konkrečių darbų atlikimo ir darbų atlikimo atitinkamai sumai (šiuo atveju 1500 Eur) faktą. Teismas, pasisakydamas dėl aptariamos ieškovo argumentų grupės, visų pirma, atkreipia dėmesį į tai, kad pats ieškovas savo pirminiame ieškinyje nebuvo nurodęs jokių faktinių aplinkybių, susijusių su jo atsakovo naudai atliktais darbais, minėta ieškovo argumentų grupė buvo nurodyta tik tuomet, kai atsakovas pateikė į bylą savo poziciją (išdėstytą atsiliepime į ieškinį), pažymėdamas, kad ieškovas atsakovui pateikė statybines medžiagas, tačiau už mažesnę nei 6 000 Eur sumą, t. y. už 4 500 Eur. Atkreiptinas dėmesys taip pat į tai, kad byloje nėra jokių įrodymų, tai niekaip neatsispindi ir paties vekselio turinyje, kad nurodomą 6 000 Eur sumą sudarė dvi skirtingos dalys su skirtinga paskirtimi (dalis sumos už statybines medžiagas, dalis – už atliktus darbus), kaip ir nėra įrodymų, leidžiančių identifikuoti šių skirtingų dalių dydžius. Akcentuotina ir tai, kad ieškovas, turėdamas atitinkamų aplinkybių įrodinėjimo pareigą byloje, šioje savo reikalavimo dalyje iš esmės apsiribojo tik abstrakčiomis formuluotėmis, nurodydamas, kad 1 500 Eur suma yra atsakovo įsiskolinimas ieškovui už jo darbą atsakovo statybų projekte, atsakovo žemės sklype, ne tik nepateikdamas į bylą jokių įrodymų, patvirtinančių konkrečių darbų atlikimą (atliktų darbų apimtis), bet iš esmės minimų darbų net nekonkretizavo. Pažymėtina, kad ir byloje vykusio teismo posėdžio metu ieškovo atsakovė minėtų aplinkybių negalėjo nurodyti, negalėjo jų konkretizuoti, t. y. ieškovo atstovė nenurodė jokių konkrečių darbų, kuriuos, ieškovo teigimu, jis atliko atsakovo žemės sklype. Papildomai pažymėtina, kad byloje taip pat nėra jokių duomenų apie atsakovo poreikio konkretiems darbams buvimą, kaip ir duomenų apie ieškovo galimybes atitinkamus darbus atlikti. Atsižvelgęs į tai, teismas konstatuoja, kad byloje surinktų įrodymų visuma suponuoja išvadą, jog ieškovas, kuriam teko pareiga įrodyti savo dalies reikalavimo (1 500 Eur sumos), reiškiamo remiantis ĮPVĮ nustatyta tvarka nerealizuotu vekseliu, pagrindą, jo neįrodė, todėl ši ieškovo reikalavimo dalis (dėl 1 500 Eur sumos priteisimo ieškovo naudai iš atsakovo) teismo atmetama kaip nepagrįsta (negatyvusis įrodinėjimo pareigos aspektas).
Dėl reikalavimų priteisti palūkanas (ne)pagrįstumo
21. Ieškovas, patikslinęs ieškinio reikalavimus, prašo priteisti jo naudai iš atsakovo 5 procentų dydžio palūkanas už piniginės prievolės vykdymo termino praleidimą (už penkerius metus), t. y. viso – 1 500 Eur sumą, taip pat ieškiniu reiškiamas reikalavimas ir dėl metinių palūkanų nuo bylos iškėlimo teisme dienos iki teismo sprendimo visiško įvykdymo priteisimo ieškovo naudai iš atsakovo.
22. CK 6.37 straipsnio 1 dalyje reglamentuojama, jog palūkanas pagal prievoles gali nustatyti įstatymai arba šalių susitarimai. CK 6.210 straipsnyje reglamentuojama, jog terminą įvykdyti piniginę prievolę praleidęs skolininkas privalo mokėti 5 proc. dydžio metines palūkanas už sumą, kurią sumokėti praleistas terminas, jeigu įstatymai ar sutartis nenustato kitokio palūkanų dydžio. Tai reiškia, jog bet kuris kreditorius, kuriam skolininkas vėluoja įvykdyti piniginę prievolę pagal įstatymą gali kreiptis į teismą su prašymu priteisti 5 proc. dydžio metines palūkanas. Šiuo atveju tokia įstatymine teise pasinaudojo ir ieškovas, kadangi atsakovas nustatytu terminu (iki 2016 m. gruodžio 21 d.) neįvykdė savo 4 500 Eur piniginės prievolės ieškovui. Atsižvelgiant į tai, ieškovo naudai iš atsakovo taip pat priteistina 1 243,27 Eur palūkanų suma (palūkanas skaičiuojant už penkerius metus nuo 4 500 Eur sumos). Ieškovui iš atsakovo taip pat priteistinos 5 proc. dydžio metinės palūkanos už priteistą (5 743,27 Eur) sumą nuo bylos iškėlimo teisme dienos iki teismo sprendimo visiško įvykdymo.
Dėl bylinėjimosi išlaidų
23. Ieškovas pateikė duomenis apie jo šioje byloje turėtas viso 1 258 Eur bylinėjimosi išlaidas (169 Eur – žyminis mokestis ir 1 089 Eur – išlaidos advokato teisinei pagalbai apmokėti). Ieškovo turėtų bylinėjimosi išlaidų advokato teisinei pagalbai apmokėti dydis neviršija Rekomendacijose dėl civilinėse bylose priteistino užmokesčio už advokato ar advokato padėjėjo teikiamą teisinę pagalbą (paslaugas), patvirtintose Lietuvos Respublikos teisingumo ministro 2004 m. balandžio 2 d. įsakymu Nr. 1R-85 ir Lietuvos advokatų tarybos 2004 m. kovo 26 d. nutarimu (redakcija, galiojanti nuo 2015 m. kovo 20 d.), nustatytų maksimalių dydžių.
24. Vadovaujantis CPK 93 straipsnio 2 dalimi, jei ieškinys patenkintas iš dalies, bylinėjimosi išlaidos priteisiamos ieškovui proporcingai teismo patenkintų reikalavimų daliai, o atsakovui – proporcingai teismo atmestų ieškinio reikalavimų daliai. Pagal ieškovo ieškinį yra patenkinta 77 procentai ieškinio reikalavimų, todėl bylinėjimosi išlaidos ieškovui priteisiamos vadovaujantis šia proporcija. Taigi, iš atsakovo ieškovui priteisiamos jo turėtos bylinėjimosi išlaidos – 968,66 Eur (CPK 79 straipsnis, 80 straipsnio 1 dalies 1 punktas, 7 dalis, 98 straipsnis).
Rezoliucinė dalis
Vadovaudamasis, Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 259, 268, 270 straipsniais, teismas
nusprendžia:
Ieškinį tenkinti iš dalies – priteisti ieškovo I. K. (asmens kodas – (duomenys neskelbtini) naudai iš atsakovo V. S. (asmens kodas – (duomenys neskelbtini) 4 500 Eur (keturių tūkstančių penkių šimtų eurų) skolą, 1 243,27 Eur (vieną tūkstantį du šimtus keturiasdešimt tris eurus dvidešimt septynis euro centus) palūkanų, 5 (penkių) procentų dydžio metines procesines palūkanas už priteistą sumą (5 743,27 Eur) nuo bylos iškėlimo teisme dienos (2022 m. gegužės 23 d.) iki teismo sprendimo visiško įvykdymo bei 968,66 Eur (devynis šimtus šešiasdešimt aštuonis eurus šešiasdešimt šešis euro centus) bylinėjimosi išlaidų.
Kitą ieškinio reikalavimų dalį atmesti.
Sprendimas per trisdešimt dienų nuo jo priėmimo dienos gali būti skundžiamas apeliaciniu skundu, skundą paduodant Vilniaus apygardos teismui per Vilniaus regiono apylinkės teismo Trakų rūmus.