- Teismas
- Kauno apygardos teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2021-10-21
- Bylos Nr.
- 1A-462-397/2021
- Teisminio proceso Nr.
- 1-01-1-41568-2020-1
- Bylos rūšis
- baudžiamoji byla
- Teisėjai
- Jūratė Jakubonienė, Algirdas Remeika, Gytis Večerskas
- Nuteistasis
- T. G.
- Advokatai
- Regina Atkočaitienė
Kauno apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš Jūratės Jakubonienės, Algirdo Remeikos ir Gyčio Večersko (kolegijos pirmininkas ir pranešėjas),
viešame teismo posėdyje apeliacine žodinio proceso tvarka išnagrinėjo baudžiamąją bylą pagal nuteistojo T. G. apeliacinį skundą dėl Kauno apylinkės teismo Kaišiadorių rūmų (toliau – Kauno apylinkės teismas) 2021 m. balandžio 15 d. nuosprendžio, kuriuo T. G. pripažintas kaltu pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – BK) 281¹ straipsnio 1 dalį ir jam skirta bausmė – terminuotas laisvės atėmimas 9 mėnesiams.
Vadovaujantis BK 64¹ straipsniu, paskirta bausmė sumažinta vienu trečdaliu ir T. G. paskirtas terminuotas laisvės atėmimas 6 mėnesiams.
Vadovaujantis BK 63 straipsnio 1, 4, 9 dalimis, paskirta bausmė subendrinta su 2020 m. gruodžio 10 d. Kauno apylinkės teismo nuosprendžiu paskirta bausme, tai yra prie 2020 m. gruodžio 10 d. Kauno apylinkės teismo nuosprendžiu paskirtos bausmės terminuoto laisvės atėmimo 7 mėnesiams 23 dienoms ir 50 MGL (1883 eurų) dydžio baudos pridėta dalis šiuo nuosprendžiu paskirtos bausmės – 5 mėnesiai terminuoto laisvės atėmimo ir T. G. paskirta galutinė subendrinta bausmė – terminuotas laisvės atėmimas 1 (vieneriems) metams 23 (dvidešimt trims) dienoms ir 50 (penkiasdešimties) MGL (1883 eurų)(vieno tūkstančio aštuonių šimtų aštuoniasdešimt trijų eurų) dydžio bauda.
Į bausmės laiką įskaityta bausmė, T. G. visiškai ar iš dalies atlikta pagal 2020 m. gruodžio 10 d. Kauno apylinkės teismo nuosprendį ir sulaikyme išbūtas laikas nuo 2020 m. spalio 17 d. 3.47 val. iki 2020 m. spalio 17 d. 13.20 val., tai yra 1 (viena) para.
Bausmės pradžią skaičiuotina nuo šio nuosprendžio įsiteisėjimo dienos, pradėjus vykdyti paskirtą bausmę.
Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 67 straipsnio 2 dalies 1 punktu, 68 straipsniu, skirta T. G. baudžiamojo poveikio priemonė – uždraudimas naudotis specialia teise – teise vairuoti kelių transporto priemones – 4 (keturiems) metams, jos terminą skaičiuojant nuo nuosprendžio įsiteisėjimo dienos.
Išieškota valstybės naudai iš T. G. vairuotos transporto priemonės vertę atitinkanti pinigų suma – 830,00 (aštuonis šimtus trisdešimt) eurų (Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 72 straipsnio 5 dalis).
Aprašomoji dalis
Teisėjų kolegija nustatė:
1. T. G., pripažintas kaltu ir nuteistas pagal BK 281¹ straipsnio 1 dalį už tai, kad jis 2020 m. spalio 17 d. 3.59 val. (duomenys neskelbtini) gatvėse vairavo A. S. priklausančią transporto priemonę – automobilį „Audi A4“, valstybiniu Nr. (duomenys neskelbtini) būdamas apsvaigęs nuo alkoholio ir vengė neblaivumo patikrinimo, kai jam buvo nustatyti neblaivumo požymiai, tai yra iš jo burnos sklindantis stiprus alkoholio kvapas, nerišli kalba, neadekvati elgsena, nekoordinuoti judesiai.
2. Kauno apylinkės teismas ištyręs baudžiamojoje byloje esančius įrodymus ir įvertinęs juos BPK 20 straipsnyje nustatyta tvarka, padarė išvadą, kad baudžiamojoje byloje ištirtų ir įvertintų įrodymų visuma T. G. kaltė, padarius nusikalstamą veiką, numatytą BK 281¹ straipsnio 1 dalyje, įrodyta.
Šalies argumentai
3. Apeliaciniame skunde nuteistasis T. G. prašė pakeisti Kauno apylinkės teismo 2021 m. balandžio 15 d. nuosprendį, skirti T. G. bausmę - terminuotą laisvės atėmimą 5 mėnesiams, vadovaujantis BK 64¹ straipsniu bausmę sumažinti trečdaliu ir T. G. paskirti laisvės atėmimą 3 mėnesiams 10 dienų, paskirtą bausmę subendrinti su Kauno apylinkės teismo 2020 m. gruodžio 10 d. nuosprendžiu paskirta bausme ir skirti galutinę bausmę - terminuotą laisvės atėmimą 11 mėnesių 3 dienoms ir 50 MGL dydžio baudą.
3.1. Skundo autoriaus teigimu, apylinkės teismas skirdamas T. G. laisvės atėmimo bausmę, neatsižvelgė į visas šio klausimo išsprendimui reikšmingas aplinkybes, netinkamai taikė BK normas, reglamentuojančias bausmių skyrimą, nukrypo nuo Lietuvos Aukščiausiojo Teismo suformuotos teismų praktikos tokio pobūdžio bylose ir neatsižvelgė į BK įtvirtintus bausmės tikslus, todėl skundžiamas nuosprendis yra keistinas.
3.2. Skunde pažymima, jog Laisvės atėmimas yra griežčiausia iš BK 281¹ straipsnio sankcijoje numatytų bausmių rūšių, todėl paprastai skiriama tais atvejais, kai nustatomas didesnis padaryto kelių transporto eismo saugumo ar transporto priemonių eksploatavimo taisyklių pažeidimo pavojingumas, pavyzdžiui, kai kaltininkas, būdamas apsvaigęs nuo alkoholio, šiurkščiai pažeidžia kelių eismo taisykles ir dėl to žūsta žmogus ar būna sunkiai sutrikdyta nukentėjusiųjų sveikata. BK 281¹ straipsnio sankcijoje įtvirtinta alternatyvių bausmių sistema įpareigoja teismus kiekvienu atveju kaltininkui skirtiną bausmę parinkti apvarsčius visų sankcijoje numatytų bausmių skyrimo galimybę, pradedant nuo švelniausios iš jų. Atkreipiamas dėmesys, jog pirmosios instancijos teismas skundžiamu nuosprendžiu T. G. paskyrė griežčiausią BK 281¹ straipsnyje įtvirtintą bausmę - laisvės atėmimą - ir bausmės dydis (9 mėnesiai) buvo nustatytas didesnis nei straipsnio sankcijoje įtvirtintas bausmės vidurkis. Apelianto manymu, apylinkės teismas atsižvelgdamas į bausmės tikslus, į T. G. padarytos nusikalstamo veikos pobūdį ir sukeltus padarinius, turėjo skirti bausmę ne didesnę nei BK 281¹ straipsnio sankcijoje įtvirtintas bausmės vidurkis (5 mėnesiai). Apelianto įsitikinimu, nagrinėjamu atveju bausmės tikslai gali būti pasiekti jam paskyrus švelnesnę bausmę, nei ji buvo paskirta teismo. Skiriant T. G. 5 mėnesių laisvės atėmimo bausmę, ją sumažinant trečdaliu bei subendrinant ją su teismo 2020 m. gruodžio 10 d. nuosprendžiu paskirta bausme, skiriama laisvės bausmė atitiktų suformuotą teismų praktiką bei BK 41 straipsnio 2 dalyje įtvirtintas bausmės tikslus. Tokios bausmės paskyrimas sudarytų teisines sąlygas laisvės atėmimo bausmę atlikti atviroje kolonijoje, o tai atitiktų tiek bausmės tikslus, tiek T. G. šeimos interesus bei sudarytų sąlygas socialinei reabilitacijai bei integracijai į visuomenę.
3.3. Skunde atkreipiamas dėmesys, jog T. G. turi tris nepilnamečius vaikus, jo sutuoktinė I. G. viena nėra finansiškai pajėgi užtikrinti net minimalių šeimos poreikių tenkinimo (jos gaunamas atlyginimas sudaro apie 600,00 - 800,00 Eur į rankas), be to, 2021 m. balandžio mėn. mirė ir I. G. motina N. B., kuri taip pat padėjo išlaikyti šeimą, todėl paskirtos bausmės sumažinimas ir atitinkamai sąlygų atlikti laisvės atėmimo bausmę atviroje kolonijoje sudarymas, leistų T. G. įsidarbinti, gauti darbo užmokestį bei ženklia dalimi prisidėti prie šeimos išlaikymo. Skundo autoriaus teigimu, jis aiškiai suvokia padaryto nusikaltimo pavojingumą, tačiau bausmės atlikimas pataisos namuose nesudaro jokių sąlygų socialinei reabilitacijai, todėl bausmės tikslų įgyvendinimas turi būti kompleksinis, taikant ne tik apribojimus, tačiau ir socialinės reabilitacijos priemones ir pan.
Atsiliepimas
4. Atsiliepimu į apeliacinį skundą, Kauno apygardos prokuratūros Kauno apylinkės prokuratūros Šeštojo skyriaus prokurorė Alima Petruškevičienė prašo skundžiamą Kauno apylinkės teismo nuosprendį palikti nepakeistą ir nuteistojo apeliacinį skundą atmesti.
Šalies argumentai
5. Nagrinėjant bylą apeliacine tvarka teismo posėdyje nuteistasis ir jo gynėja pritarė apeliaciniame skunde pareikštiems prašymams ir nurodytiems argumentams, prašė apeliacinį skundą tenkinti. Prokurorė prašė nuteistojo apeliacinį skundą atmesti.
Motyvuojamoji dalis
6. Nuteistojo T. G. apeliacinis skundas atmestinas.
7. Nuteistasis apeliaciniu skundu nustatytų faktinių aplinkybių, veikos teisinės kvalifikacijos neginčija, apeliaciniu skundu nesutinka su skundžiamu nuosprendžiu paskirta bausme, prašo ją sušvelninti. Teisėjų kolegija, neišeidama už apeliacinio skundo ribų, tikrina pirmos instancijos teismo nuosprendžio teisėtumo dalį tik dėl tų klausimų, dėl kurių paduotas apeliacinis skundas (BPK 320 straipsnis).
8. Teisėjų kolegija, vertindama nuteistojo argumentus dėl švelnesnės bausmės skyrimo, pažymi, kad bausmė už padarytą nusikalstamą veiką turi būti teisinga. Teismų praktikoje laikomasi nuostatos, kad bausmė yra teisinga tada, kai ji atitinka padarytos veikos ir kaltininko asmenybės pavojingumą. Baudžiamosios teisės paskirties kontekste tai reiškia, kad tarp siekiamo tikslo ir priemonių šiam tikslui pasiekti, tarp nusikalstamos veikos pavojingumo pobūdžio ir už šią veiką numatytos bausmės turi būti teisinga pusiausvyra (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus 2014 m. spalio 7 d. nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-388/2014; Lietuvos Respublikos Konstitucinio Teismo 2004 m. sausio 26 d. nutarimas). Skiriant bausmę įvertinamas padarytos nusikalstamos veikos pavojingumo laipsnis, atskiri nusikalstamos veikos požymiai, jų turinys, pobūdis, nusikalstamos veikos padarymo motyvai ir tikslai, kaltininko asmenybė, jo atsakomybę lengvinančios bei sunkinančios aplinkybės, galiausiai įvertinama, kokia bausmė kaltinamojo atžvilgiu yra teisinga ir galėtų paveikti asmenį taip, jog ateityje jis nenusikalstų, kad ši bausmė sulaikytų kitus asmenis nuo nusikalstamų veikų darymo ir pasiektų kitus įstatymų leidėjo numatytus ir bausmės paskirtį atspindinčius tikslus. Teisėjų kolegijos nuomone, visi šie bausmės skyrimui svarbūs aspektai buvo tinkamai įvertinti.
9. Už BK 281¹ straipsnio 1 dalies dispozicijoje aprašytos veikos padarymą kaltininkas gali būti baudžiamas bauda arba areštu, arba laisvės atėmimu iki vienerių metų. Įvertinęs aplinkybių visetą, apylinkės teismas T. G. paskyrė griežčiausią bausmės rūšį – laisvės atėmimą. Pažymėtina, jo įstatymo leidėjas nėra nurodęs kaip konkrečiai turėtų būti parenkami bausmių dydžiai už padarytas nusikalstamas veikas ir pagal teismų praktiką nėra konkrečiai nustatyta, kaip teismas turi spręsti tokius konkrečius ir individualius atvejus kaip, kad bausmės dydžio nustatymas. Tačiau teismų praktika formuojama taip, kad skiriant bausmę, ji turi būti individualizuota, atsižvelgiant į nusikalstamos veikos pavojingumo laipsnį, kaltinamojo asmenybę, bylos aplinkybes. Pirmosios instancijos teismas T. G. skirdamas bausmės rūšį ir dydį, atsižvelgė į jo atsakomybę lengvinančią aplinkybę, kad prisipažino ir nuoširdžiai gailisi padaręs jam inkriminuotą nusikalstamą veiką (BK 59 straipsnio 1 dalies 2 punktas), į jo atsakomybę sunkinančią aplinkybę, tai, kad jis nusikalstamą veiką padarė būdamas recidyvistas (BK 60 straipsnio 1 dalies 13 punktas), į tai, kad padarė nesunkų nusikaltimą, veikdamas tiesiogine tyčia, nusikalstama veika yra baigta. Taip pat atsižvelgė į tai, jog T. G. anksčiau buvo teistas net 13 kartų, du kartus už analogišką nusikalstamą veiką, baustas pačiomis griežčiausiomis bausmės rūšimis – terminuoto laisvės atėmimo bausmėmis, švelnesnės bausmės – baudos iki šiol nėra sumokėjęs, teistumas neišnykęs. Be to, baustas administracine tvarka, šiuo metu atlieka laisvės atėmimo bausmę po to, kai 2020 m. rugsėjo 3 d. Kauno apylinkės teismo Kaišiadorių rūmų nutartimi jam buvo panaikintas lygtinis paleidimas iš pataisos įstaigos ir jis pasiųstas atlikti likusią neatliktą laisvės atėmimo bausmę. Kaišiadorių rajono savivaldybės administracijos (duomenys neskelbtini) apylinkės seniūnijos charakterizuoja neigiamai (T. G. būste girtaujama, kaimynų ir aplinkinių nuomonė apie jo elgesį ir gyvenimo būdą neigiama). Įvertinęs aukščiau paminėtas aplinkybes, ankstesnius T. G. teistumus, kitus jį charakterizuojančius duomenis, taip pat tai, kad nuteistasis iš ankstesniais nuosprendžiais paskirtų bausmių nepasimokė, teigiamų išvadų dėl savo poelgių nedaro ir nesikeičia bei toliau daro nusikalstamas veikas, pirmosios instancijos teismas pagrįstai sprendė, jog už nusikalstamos veikos, numatytos BK 281¹ straipsnio 1 dalyje, padarymą jam turi būti skirta šio įstatymo sankcijoje numatyta griežčiausia bausmės rūšis – terminuotas laisvės atėmimas, manant, kad bausmės tikslai šiuo atveju visų pirmiau paminėtų bylos aplinkybių kontekste gali padėti pataisyti ir perauklėti nusikaltusį asmenį ir užtikrinti veiksmingą resocializaciją ir įgyvendinti bausmės paskirtį. Teisėjų kolegijos nuomone, pirmosios instancijos teismas, parinkdamas nuteistajam bausmės rūšį ir dydį už jam inkriminuoto nusikaltimo padarymą, baudžiamąjį įstatymą taikė tinkamai, teisingai įvertino padaryto nusikaltimo pavojingumo laipsnį ir nuteistojo asmenybę.
10. Apeliacinės instancijos teismas pažymi, jog nuteistojo, kaip ir kitų proceso dalyvių, nuomonė dėl konkrečios bausmės jam paskyrimo teismo nesaisto, kadangi bausmė skiriama griežtai laikantis įstatymo reikalavimų, o ne proceso dalyvių pageidavimų. Kaip jau minėta, T. G. anksčiau teistas net 13 kartų, baustas pačiomis griežčiausiomis bausmės rūšimis – terminuoto laisvės atėmimo bausmėmis. Paskutiniuoju, 2020 m. gruodžio 10 d. Kauno apylinkės teismo nuosprendžiu, jis buvo nuteistas už analogišką nusikalstamą veiką. Atkreiptinas dėmesys, jog minėtu nuosprendžiu T. G. pripažintas kaltu už tai, kad 2020 m. rugsėjo 20 d. vairavo transporto priemonę apsvaigęs nuo alkoholio, kai nustatytas daugiau nei 1,51 promilių neblaivumas, tačiau net nepraėjus mėnesiui po vairavimo apsvaigus nuo alkoholio, T. G. 2020 m. spalio 17 d. vėl padarė naują analogišką nusikalstamą veiką, už ką buvo pripažintas kaltu ir nuteistas šioje byloje. Taigi, nuteistojo elgesys įstatymų laikymosi prasme nesikeičia, korekcijos nėra, jis kaskart vis sugrįžta prie baudžiamajam įstatymui prieštaraujančio elgesio, todėl, teisėjų kolegijos nuomone, nuteistasis savo elgesio kritiškai nevertina, neanalizuoja savo poelgių, neieško tokio elgesio priežasčių, todėl jų ir nešalina, kas sprendžiant asmeniui skirtinos bausmės individualizavimo klausimą yra itin aktualu. Teisėjų kolegija, įvertinusi anksčiau aptartus duomenis sprendžia, kad nuteistajam T. G. ankstesniais nuosprendžiais skirtos bausmės poveikio nepadarė, jis nekeičia savo elgesio ir toliau daro naujas nusikalstamas veikas, todėl nėra pagrindo manyti, jog nuteistasis laikysis įstatymų ir nebenusikals bei kad T. G. paskirtos bausmės tikslai gali būti pasiekti be realaus bausmės atlikimo. Teisėjų kolegijos nuomone, skundžiamu nuosprendžiu paskirta bausmė padės sulaikyti T. G. nuo nusikalstamų veikų darymo ateityje, atims jam galimybę daryti naujas nusikalstamas veikas, užtikrins teisingumo principo įgyvendinimą bei leis pasiekti bausmės tikslus. Aukštesniojo teismo vertinimu, apylinkės teismo nuteistajam skirta bausmė visiškai atitinka tiek jo padarytą nusikaltimą, tiek jo asmenybę, tiek ir paskirta bausme siekiamų tikslų įgyvendinimą.
11. Priešingos išvados teisėjų kolegijai neleidžia daryti ir tiek apeliaciniame skunde, tiek apeliacinės instancijos teismo posėdžio metu nuteistojo išdėstytos aplinkybės, kad jis turi tris nepilnamečius vaikus, kuriuos reikia išlaikyti, nes sutuoktinė viena nėra finansiškai pajėgi užtikrinti net minimalių šeimos poreikių tenkinimo, kad šiuo metu nuteistasis yra atsisakęs alkoholio, įsidarbino, lankosi pas psichologus, tvarkosi ir remontuojasi namus. Pažymėtina, jog galimybę savo elgesį koreguoti teigiama linkme (nenusikalsti, prisidėti prie vaikų ir šeimos išlaikymo, turėti legalų pragyvenimo šaltinį, atsisakyti alkoholio) bei įgyvendinti kitus skunde išdėstytus tikslus nuteistasis jau turėjo, tačiau ja nepasinaudojo ir vėl nusikalto, todėl manyti, jog šiuo metu T. G. gali savo tikslų laisvėje siekti tik teisėtais būdais ir priemonėmis, susilaikyti nuo naujų nusikalstamų veikų darymo laisvėje, teisinio pagrindo nėra.
12. Įvertinus paminėtas aplinkybes, daroma išvada, kad skundžiamas Kauno apylinkės teismo Kaišiadorių rūmų 2021 m. balandžio 15 d. nuosprendis yra teisėtas ir pagrįstas, todėl naikinti ar keisti jį nuteistojo T. G. apeliacinio skundo motyvais, pagrindo nėra.
Rezoliucinė dalis
Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 326 straipsnio 1 dalies 1 punktu, 332 straipsniu,
nutaria:
nuteistojo T. G. apeliacinį skundą atmesti.
Ši Kauno apygardos teismo nutartis įsiteisėja nuo jos paskelbimo dienos.