Vilniaus apygardos administracinio teismo sprendimas

Skunde paaiškina, kad 2018 m. balandžio 23 d. tarp Lietuvos Respublikos teisingumo ministerijos (toliau – Ministerija), Registrų centro, Valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnybos ir Nacionalinės teismų administracijos sudarytas Bendradarbiavimo susitarimas dėl Europos Sąjungos struktūrinių fondų paramos lėšomis finansuojamo projekto Nr. 10.1.4-ESFA-V-922-01-0005 „Taikinamojo tarpininkavimo (mediacijos) sistemos plėtra“ (toliau – Projektas) įgyvendinimo ir administravimo Nr. 3F-19. Įgyvendinant Projektą, Centrinėje viešųjų pirkimų informacinėje sistemoje 2018 m. rugsėjo 13 d. paskelbtas skelbimas apie pirkimą Nr. 389246 (toliau – Pirkimas). Po atviro konkurso, atmetus visų tiekėjų pasiūlymus, Pirkimo procedūros su tiekėjais vykdytos skelbiamų derybų būdu. Su tiekėjų ūkio subjektų grupe, kurią sudarė UAB „Proit“ ir UAB „Netcode“, 2019 m. vasario 28 d. pasirašyta Teisinės pagalbos paslaugų informacinės sistemos (TEISIS) ir Mediacijos posistemės kūrimo ir diegimo paslaugų viešojo pirkimo–pardavimo sutartis Nr. ST-32.

Nurodo, kad ESFA 2021 m. sausio 5 d. pradėjo pažeidimo tyrimą, apie kurį Projekto vykdytojas buvo informuotas 2021 m. sausio 8 d. pranešimu. ESFA 2021 m. vasario 4 d. pranešimu „Dėl nagrinėjamo pažeidimo tyrimo“ prašė Ministerijos pateikti dokumentus ir paaiškinti, kaip Pirkimo sąlygų 9.7 bei 9.14. papunkčiuose nustatyti pasiūlymų vertinimo kriterijai ir jų parametrų vertinimo balų reikšmės atitinka Viešųjų pirkimų įstatymo (toliau – VPĮ) 17 straipsnio 1 dalies, 17 straipsnio 2 dalies 1 punkto, 35 straipsnio 4 dalies, 55 straipsnio 5 dalies nuostatas. Ministerija 2021 m. vasario 8 d. raštu Nr. (1.21E) 7R-705 Registrų centrui persiuntė šį pranešimą ir prašė pateikti atsakymus į jame keliamus klausimus. Registrų centras 2021 m. vasario 15 d. raštu Nr. S-18003 (1.4 E) (toliau – Atsakymas) pateikė Ministerijai prašomą informaciją, kurią Ministerija 2021 m. vasario 18 d. pateikė ESFA. ESFA 2021 m. balandžio 21 d. pranešime apie sprendimo dėl lėšų grąžinimo priėmimą Nr. 1 nurodė, kad 2021 m. balandžio 21 d. buvo priimtas sprendimas dėl lėšų grąžinimo ir patvirtinta Grąžintinų lėšų forma. ESFA Sprendimu nusprendė pripažinti netinkamomis finansuoti su pažeidimu susijusias Projekto išlaidas – 17 599,67 Eur. Sprendimo priede „Sprendimo dėl pažeidimo papildymas“ nurodyta, kad: „Agentūra dėl VPĮ 35 str. 4 d., 55 str. 5 d. ir lygiateisiškumo, skaidrumo principų, įtvirtintų VPĮ 17 str. 1 d., pažeidimų Projekte nustato taikyti 10 proc. finansinę korekciją nuo Projektui tenkančios finansuoti Sutarties vertės (166 980,00 Eur) pridedant netiesioginių išlaidų normą, t. y. nusprendžia iš Projekto vykdytojo susigrąžinti 17 599,68 Eur (16 698,00 + 901,68 Eur (netiesioginės išlaidos)“.

Registrų centras nesutinka su ESFA Sprendimu, mano, kad jis priimtas objektyviai neįvertinus reikšmingų aplinkybių, klaidingai taikant teisinio reguliavimo nuostatas, pateikiant formalų, paviršutinišką ir tinkamais įrodymais nepagrįstą Pirkimo dokumentų vertinimą.

Pareiškėjas akcentuoja, kad Pirkimo dokumentai 2018 m. birželio 27 d. buvo pateikti išankstiniam vertinimui ESFA, kuri 2018 m. liepos 30 d. išvadoje (toliau – Išvada) jokių rekomendacijų ar pastabų, susijusių su Sprendime nurodytais pažeidimais, nenurodė. Šią aplinkybę Registrų centras pabrėžė Atsakyme, tačiau ginčijamame Sprendime į tai atsižvelgta ir pasisakyta nebuvo. Akivaizdus prieštaravimas ir neatitikimas tarp Išvadoje teiktų rekomendacijų bei Sprendime konstatuoto pažeidimo pareiškėjui leidžia manyti, kad ESFA 2018 m. laikėsi visiškai priešingos pozicijos, dėl šios priežasties Išvadoje vertinimo tvarkos nekvestionavo.

Registrų centras nurodo, kad Perkančioji organizacija turėjo teisėtą lūkestį, jog Pirkimų dokumentuose išdėstyta pasiūlymų ekonominio naudingumo vertinimo tvarka buvo tinkama ir pagrįsta, kadangi Išvada – tai ESFA išreikšta pozicija dėl Pirkimo dokumentų, kurios tikslas – galimų pažeidimų prevencija. Iš Sprendimo turinio matyti, kad ESFA tariamus pažeidimus laiko akivaizdžiais, todėl pareiškėjui nesuprantamas jų neakcentavimas Išvadoje.

Be to, pareiškėjas nurodo, kad Sprendimas priimtas praleidus Projektų administravimo ir finansavimo taisyklių, patvirtintų Lietuvos Respublikos finansų ministro 2014 m. spalio 8 d. įsakymu Nr. 1K-316 „Dėl Projektų administravimo ir finansavimo taisyklių patvirtinimo“, (toliau – PAFT) 305 punkte įtvirtintą 30 dienų terminą nuo papildomos informacijos gavimo. Pareiškėjos vertinimu, šis PAFT pažeidimas taip pat sudaro teisines prielaidas Sprendimą pripažinti neteisėtu ir panaikinti.

Pareiškėjo vertinimu, skundžiamas Sprendimas nesuderinamas ir su viešojo administravimo subjektų priimamiems sprendimams keliamais reikalavimais, nustatytais Viešojo administravimo įstatymo 10 straipsnio 5 dalyje, bei tame pačiame įstatyme įtvirtintais principais, kuriais savo veikloje privalo vadovautis viešojo administravimo subjektai. Nurodo, kad Sprendime apsiribota tik pavienių aplinkybių išvardijimu, nesusiejant jų nei su konkrečiu ir tinkamu teisiniu reglamentavimu, nei su kitais reikšmingais duomenimis. ESFA pateikė vertintų aplinkybių sąrašą, tačiau teisinis Sprendimo turinio aspektas iš esmės apsiribojo tik VPĮ nuostatų nurodymu, bet ne konkrečiu faktinių aplinkybių ir teisės normų ryšiu, aiškiu ir nedviprasmišku motyvavimu, kaip tam tikros aplinkybės įrodo pažeidimo faktą.

Pastebi, kad Sprendime konstatuojama, jog vertinimo tvarka yra nepakankamai aiški ir objektyvi, tačiau jokių šį teiginį pagrindžiančių motyvų neišdėstyta. Dėl Registrų centro paaiškinimų Sprendime apsiribota tik abstrakčia fraze, kad juose nurodyti teiginiai yra deklaratyvūs, tačiau joks objektyvus ir teisiniu reguliavimu paremtas jų vertinimas Sprendime nėra pateiktas. Be to, ESFA Sprendime nurodo Ekonomiškai naudingiausio pasiūlymo vertinimo gaires (rekomendacinio pobūdžio), teigia, kad jose buvo aiškiai formuluojamos kokybės kriterijų nustatymo ir vertinimo taisyklės, tačiau visiškai nepagrindžia, kokios konkrečios šių gairių nuostatos nebuvo įgyvendintos.

Akcentuoja, kad minėta informacija buvo pateikta ir ESFA pateiktame Atsakyme, tačiau Sprendime į tai nebuvo atsižvelgta, dėl šio argumento nepasisakyta, konstatuojant, kad laimėtoją nulėmė būtent kokybės kriterijų T balai, nors analizuojamu atveju yra priešingai – galutinį laimėtoją lėmė kainos kriterijus C. Pareiškėjos vertinimu, ESFA neįsigilino į konkrečią Pirkimo situaciją, nukrypo nuo faktinių Pirkimo aplinkybių, todėl ESFA išdėstyti teiginiai negali būti laikomi tinkamais ir pakankamais Sprendimo, kaip teisiškai motyvuoto ir objektyvaus akto, priėmimui.

Registrų centras taip pat nesutinka su pritaikytu finansinės korekcijos dydžiu, nes, jo nuomone, jis nustatytas neatsižvelgiant į visas reikšmingas teisines ir faktines aplinkybes, aptartas anksčiau, neatskleidžiant pažeidimo pobūdžio ir svarbos. Pareiškėjo teigimu, ESFA neįvertino ir kitų aplinkybių, reikšmingų nustatant adekvačios ir proporcingos padarytam pažeidimui finansinės korekcijos dydį, t. y., kad galutinį laimėtoją nulėmė kainos kriterijus.

Nurodo, kad iš Sprendimo turinio nėra galimybės identifikuoti, kaip ESFA nusprendė dėl finansinės korekcijos dydžio ir jo proporcingumo, nes nėra pateikta jokios motyvacijos ar analizės šiuo klausimu. Taip pat nėra įrodyti kilę objektyviai egzistuojantys neigiami padariniai, realus, o ne menamas, finansinis poveikis. Nesant finansinės korekcijos taikymo pagrindimo, pareiškėjo manymu, ESFA neturėjo teisinio pagrindo taikyti 10 proc. finansinę korekciją, dėl šios priežasties finansinė korekcija turi būti netaikoma arba ženkliai mažinama.

Pareiškėjas skunde taip pat atkreipia dėmesį, kad ESFA Grąžintinų lėšų formą patvirtinto anksčiau nei buvo priimtas Sprendimas (Grąžintinų lėšų forma patvirtinta 2021 m. balandžio 21 d., Sprendimas priimtas 2021 m. balandžio 23 d.), kas iš esmės yra nesuderinama su 2014–2020 metų grąžintinų ir grąžintų lėšų administravimo taisyklių, patvirtintų Lietuvos Respublikos finansų ministro 2015-02-12 įsakymu Nr. 1K-059 „Dėl 2014–2020 metų grąžintinų ir grąžintų lėšų administravimo taisyklių patvirtinimo“, (toliau – Administravimo taisyklės) 6 punkto ir 7.2.2 punkto, Taisyklių 318 punkto nuostatomis. Nurodo, kad pagal nurodytą teisinį reguliavimą Grąžintinų lėšų forma, kaip tokio pobūdžio dokumentas, kai grąžintinos lėšos yra susijusios su nustatytu pažeidimu, turėjo būti tvirtinama kartu su Sprendimu, o ne prieš jį. Taip pat pareiškėjas atkreipia dėmesį, kad skundžiamoje Grąžintinų lėšų formoje ESFA nėra nurodžiusi jokių sprendimo motyvų. Atsižvelgdamas į tai, kas išdėstyta, pareiškėjas daro išvadą, kad ESFA veiksmai tvirtinant Grąžinamų lėšų formą negali būti laikomi teisėtais ir pagrįstais, todėl ji yra naikintina, kaip neatitinkanti ne tik Viešojo administravimo įstatymo, bet ir Taisyklių, Administravimo taisyklių keliamų reikalavimų.

Paaiškina, kad neaiškios Pirkimo sąlygos, lėmusios imperatyvios pirkimų vykdymo tvarkos, pagrindinių viešųjų pirkimų skaidrumo, lygiateisiškumo principų pažeidimą, buvo identifikuotos įvertinus tai, kad: 1) Pirkime ekonomiškai naudingiausias pasiūlymas buvo renkamas išimtinai pagal subjektyvius kokybės kriterijus (Projekto tikslų suvokimas ir specifikos supratimas, siūlomos projekto vykdymo strategijos aiškumas, vientisumas, pagrįstumas (P1), Techninių reikalavimų realizavimo kokybė (P2), Projekto darbų išdėstymo racionalumas ir neprieštaringumas bei laiko sąnaudų projekto darbams optimalumas (P3), Rizikos faktorių suvokimas, pasiūlyti rizikos sprendimo būdai bei jų pagrįstumas (P4), Koordinavimo ir kokybės valdymo plano racionalumas (P5)); 2) Pirkimo dokumentuose įtvirtintų „T“ kriterijaus parametrų P1– P5 skirtinų balų reikšmių aprašymuose (apibūdinimuose) buvo naudojamos netikslios, neaiškios, abstraktaus pobūdžio sąvokos („nepakankamai detalus“, „nėra pakankamai argumentuotas“, „visiškai atitinka“, „detaliai aprašytas“ „šiuolaikiškas“ ir pan.), kai pačiose Pirkimo sąlygose nebuvo paaiškinta, ką tos sąvokos iš tikrųjų reiškia perkančiajai organizacijai, kuri vertins pasiūlymų atitikimą joms (kas yra „nepakankamas“, kas yra „pakankamas“, kas yra „detaliai“, kas nėra „detaliai“, kas yra „šiuolaikiškas“, kas nėra „šiuolaikiškas“, kas nėra „pakankamai šiuolaikiškas“, kas atitiktų perkančiosios organizacijos įtvirtintą kategoriją „šiuolaikiškas“ ir pan.), o tokios abstrakčios sąvokos pirkimo dokumentuose nėra galimos nei pagal VPĮ nustatytą pirkimų vykdymo, pasiūlymų vertinimo tvarką, nei pagal skaidrumo, lygiateisiškumo principų tikslus, nei pagal Viešųjų pirkimų tarnybos patvirtintas Ekonomiškai naudingiausio pasiūlymo vertinimo gaires (https://vpt.lrv.lt/uploads/vpt/documents/files/mp/ENPVgaires.pdf); 3) Pirkimo dokumentuose buvo įtvirtinta neaiški pasiūlymų vertinimo tvarka: kriterijaus „T“ vertinimo tvarka nustatė itin platų skirtinų balų intervalą (T parametrų P1–P5 vertinimui nustatyta 100 balų skalė: silpnai (1-19), patenkinamai (20-39), vidutiniškai (40-59), gerai (60-79), puikiai (80-100)) (Pirkimo sąlygų 9 skyriuje 9.14 punkto lentelė,), kurioje nebuvo nurodyta, kuris pasiūlymas gali būti vertinamas aukštesniu balu, o kuris – žemesniu balu. Iš įtvirtintos pasiūlymų vertinimo tvarkos nebuvo aišku, už kokius aiškius kriterijus pasiūlymas galėjo pretenduoti į, pavyzdžiui, 25 balus, o už kokius kriterijus – į 30 balų, o tai pareiškėjui suteikė neribotą diskreciją vertinti pasiūlymus išimtinai remiantis ne objektyviais duomenimis, o subjektyviu vertintojo požiūriu, nepateikiant pakankamo to pagrindimo.

Pažymi, kad ekspertai suteiktų balų pagrindimui nurodė (aprašė) akivaizdžiai skirtingus vertinamuosius aspektus, pagal savo kompetenciją ir savo nuožiūra tiek, kiek yra atskleistas konkretus kriterijų parametras P1-P5, vadovaudamiesi ne tik vertinimų aprašymais, nurodytais atitinkamuose intervaluose, tačiau įvertino ir nenurodytus atitinkamuose intervaluose vertinimo aspektus bei su atitinkamu parametru nesusietus vertinamuosius aspektus (pvz. dėl kriterijaus T1 parametro P1 atskiru atveju ekspertas (T. V.), vertindamas skirtingų dalyvių pasiūlymų šio parametro suteiktų balų pagrindimui nurodė (aprašė) iš esmės tuos pačius vertinamuosius aspektus, įvardintus intervale nuo 80 iki 100 – „Tikslai ir aplinka nėra išsamiai išanalizuoti, tik atkartoti techninės specifikacijos teiginiai. Tikslai atkartoti, o ne detaliai išnagrinėti. Atitinkamai nėra detalizuotos projekto užduotys. Neparodytos konkrečios priemonės tikslams pasiekti. Paslaugų teikimo strategija apibendrinta ir nėra pritaikyta TEISIS projektui. Neaprašytos projekto įgyvendinimo sąlygos. Neaprašyti projekto įgyvendinimo kriterijai. Nėra numatytos projekto nesėkmės rizikos mažinimo priemonės. Nėra numatytos priemonės vėlavimo, nekokybiškų rezultatų ir kitų nesėkmingo įgyvendinimo rizikos <...>“, tik vienu atveju pažymėjo „Nėra strategijos pagrindimo tarptautiniu mastu pasiteisinusiais metodais ir priemonėmis“, o kitu atveju „Strategijos parinkimas nėra argumentuotas, strategija nėra grindžiama analogiškų projektų įgyvendinimo patirtimi“, tačiau vienu atveju įvertino 40 balų (UAB „Atea“ pasiūlymas), o kitu 65 balais (UAB „Asseco Lietuva“ pasiūlymas); be to pasiūlymo, kurį įvertino 40 balų, papildomai parametro pagrindimui nurodė (aprašė) vertinamuosius aspektus – „Rezultatų derinimo terminai nesutampa su reikalavimuose pateiktais“, tačiau būtent toks pats identiškas vertinamasis aspektas dar kartą nurodytas (aprašytas) parametro P3 suteiktų balų pagrindime, t. y. objektyviai neaišku, ar šie vertinamieji aspektai pagrįstai nurodyti parametro P1 pagrindimui, kadangi jie prie šio parametro vertinimo aprašymo nėra įvardinti). Nurodo, kad pasiūlymų vertinimo faktiniai neaiškumai išdėstyti Pažeidimo tyrimo išvadoje.

Pažymi, kad Pirkime pasitelkti ekspertai tą patį parametrą tame pačiame pasiūlyme vertino labai skirtingai, pvz., UAB „Atea“ pasiūlymo parametras P1 įvertintas net 3 skirtinguose balų intervaluose, tarp kurių skirtumas 50 balų, suteiktų balų diapazonas nuo 30 iki 80, o atskiru atveju, ekspertai, vertindami to paties pasiūlymo parametro P1 atitikimą Pirkimo dokumentuose nustatytiems reikalavimams, suteikė balus, tarp kurių skirtumas net 54 balai (suteiktų balų diapazonas nuo 45 iki 99 balų), ((Faktiniai tiekėjų vertinimai pridedami, priedas Nr. 4, 5). Tai, ESFA teigimu, patvirtina, kad Pirkimo dokumentuose įtvirtinti ekonomiškai naudingiausio pasiūlymo vertinimo kokybės kriterijai buvo subjektyvūs, o jų vertinimo tvarka neaiški, leidžianti vertinti kokybės kriterijus remiantis ne objektyviais duomenimis, o subjektyviu vertintojo požiūriu – tą patį kriterijų skirtingi ekspertai suprato labai skirtingai.

Paaiškina, kad vertinant tiekėjų pasiūlymus, pasitelkti subjektyvius vertinimo kriterijus yra galima pagrįstais atvejais, tačiau perkančioji organizacija turi pareigą labai aiškiai, tiksliai pirkimo dokumentuose aprašyti, kokių konkrečių „subkriterijų“ ji „ieškos tiekėjo pasiūlyme“ vertinant konkretų subjektyvų kriterijų ir kiek už kiekvieną konkretų „subkriterijų“ ji skirs balų, siekiant, kad pirkimo dokumentuose būtų objektyvios ribos, leidžiančios objektyviai įvertinti net ir subjektyvų kriterijų (https://vpt.lrv.lt/uploads/vpt/documents/files/mp/ENPVgaires.pdf; 36–38 psl.). Atsakovės nuomone, skirtingų ekspertų to paties parametro tame pačiame pasiūlyme toks skirtingas vertinimas rodo ne „ekspertų savarankiškumą“, kaip teigia pareiškėjas skunde, o to vertinamo parametro dviprasmiškumą, aiškių kriterijų trūkumą, kuris leido skirtingiems ekspertams kiekvieną pasiūlymą įvertinti ne objektyviai, o išimtinai pagal eksperto subjektyvų požiūrį. Pažymi, kad pasitelktų ekspertų skaičius, ypač, kai ekspertai vienodą kriterijų vertina taip skirtingai, niekaip nepateisina neaiškių Pirkimo sąlygų, neaiškios vertinimo tvarkos ir šiuo atžvilgiu pareiškėjo argumentas, kad jo pasitelktas ekspertų skaičius savaime užtikrina pasiūlymų vertinimo procedūros teisėtumą, yra nepagrįstas.

Pažymi, kad pareiga užtikrinti pirkimo dokumentų aiškumą, tikslumą ir nedviprasmiškumą yra ne tik pareiga, tiesiogiai įtvirtinta VPĮ 35 straipsnio 4 dalyje, bet ir pareiga, užtikrinanti pamatinį skaidrumo principą pirkimuose (VPĮ 17 straipsnio 1 dalis), leidžianti tiekėjams vienodai aiškinti pirkimo sąlygas, o perkančiajai organizacijai – realiai patikrinti, ar tiekėjų pasiūlymai šias atitinka (Teisingumo Teismo 2004-04-09 sprendimas, Komisija prieš CAS Succhi di Frutta, C-496/99 P, Rink. 2004, p. I-3801). Pareiga nustatyti aiškius, tikslius pasiūlymų vertinimo kriterijus ir aiškią jų vertinimo tvarką yra ne tik pareiga, įtvirtinta VPĮ 55 straipsnio 5 dalyje, bet ir priemonė, leidžianti užtikrinti pamatinius skaidrumo, lygiateisiškumo principus pirkimuose, kurių užtikrinimo imperatyvas įtvirtintas įstatyme (VPĮ 17 straipsnio 1 dalis) ir teismų praktikoje (Teisingumo Teismo 2002 m. gruodžio 12 d. sprendimas byloje Universale-Bau ir kt., C-470/99, Rink. p. I-11617).

Teigia, kad pareiškėjas, Pirkimo sąlygose neaiškiai aprašydamas „T“ kriterijų parametrus ir neužtikrinęs Pirkime aiškių, tikslių, nedviprasmiškų sąlygų bei nenustatęs aiškios pasiūlymų vertinimo tvarkos, kai Pirkime laimėtoją galėjo lemti būtent ydingai, neaiškiai aprašytas „T“ kriterijaus vertinimas (skirtumas 2 tiekėjų pasiūlymų kriterijų „ T“ suteiktų balų sudaro tik 2,1 balo (už „T“ kriterijų UAB „Asseco Lietuva“ gavo 56,60 balo, Tiekėjas gavo – 58,70 balo), o skirtumas tarp šių pasiūlymų kriterijaus „C“ – 1,34 balo (UAB „Asseco Lietuva“ – 38,66 balo, Tiekėjo – 40,00 balo), t. y. jeigu pirkimą laimėjusio Tiekėjo pasiūlymui būtų suteikta tik 3,5 balais mažiau, Pirkimo rezultatas būtų pasikeitęs – laimėtoju galėjo būti pripažintas kitas tiekėjas), pažeidė ne tik imperatyvią viešųjų pirkimų vykdymo tvarką (VPĮ 34 straipsnio 5 dalis, VPĮ 55 straipsnio 5 dalis), bet ir pagrindinius viešuosius pirkimus reglamentuojančius skaidrumo ir lygiateisiškumo principus (VPĮ 17 straipsnio 1 dalis) bei galėjo lemti neteisėtą Pirkimo rezultatą.

Vadovaudamasi tuo, kas išdėstyta, ESFA teigia, kad priimdama Sprendimą ji rėmėsi objektyviai nustatytomis aplinkybėmis (realiomis Pirkimo sąlygomis, realiai atliktais pasiūlymų vertinimais, Pareiškėjo paaiškinimais), imperatyviai nustatytu viešųjų pirkimų teisiniu reglamentavimu (VPĮ), teismų, Viešųjų pirkimų tarnybos išaiškinimais, o pareiškėjo teiginiai, jog skundžiamas Sprendimas buvo priimtas objektyviai neįvertinus reikšmingų aplinkybių, klaidingai taikant teisinio reguliavimo nuostatas, pateikiant formalų pirkimo dokumentų vertinimą yra tik deklaratyvūs, nemotyvuoti argumentais ir neturintys jokios teisinės reikšmės.

Dėl išankstinės patikros rezultatų atsakovė nurodo, kad remiantis PAFT 464 punktu, projekto vykdytojas ar partneris, būdamas perkančiąja organizacija ir vykdydamas viešuosius pirkimus pagal projektą, pats atsako už VPĮ ir kitų pirkimus reglamentuojančių teisės aktų tinkamą laikymąsi. Todėl neigiamos pasekmės dėl netinkamai / neteisėtai atlikto pirkimo kyla būtent jam, nepaisant to, ar išankstinė patikra to pirkimo atžvilgiu ESFA buvo atlikta, ar ne. Pabrėžia, kad pareiškėjas, pasirašydamas Projekto sutartį, sutiko laikytis PAFT nuostatų, jam jos tapo žinomos nuo sutikimo įgyvendinti Projektą dienos ir negali būti laikomos netikėtomis (Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2017-07-28 nutartis byloje Nr. eA-1096- 858/2017). Be to, pareiškėjas šiuo atveju nebuvo subjektas, kuris nežino viešųjų pirkimų vykdymo tvarkos, įtvirtintos VPĮ. Pareiškėjas, kaip bet kuris kitas subjektas, nuolat vykdantis viešuosius pirkimus ir dėl to neišvengiamai tampantis profesionalu šioje srityje, turėjo žinoti ir laikytina, kad žinojo visas esmines viešųjų pirkimų vykdymo taisykles.

Pažymi, kad ESFA Pirkime nustatytus pažeidimus laiko esminiais. Remiantis VPĮ aiškiai suformuluotomis pasiūlymų vertinimo tvarkos taisyklėmis, teismų praktika, Viešųjų pirkimų tarnybos patvirtintomis Ekonomiškai naudingiausio pasiūlymo vertinimo gairėmis, Viešųjų pirkimų tarnybos priimtomis neigiamomis išvadomis dėl analogiškų klaidų pirkimuose, išankstinės patikros rezultatai ar išankstinės patikros nebuvimas negali eliminuoti Pirkime padarytų pažeidimų ir taikytinos atsakomybės už juos.

Dėl PAFT numatytų tyrimo termino ir tvarkos ESFA paaiškina, kad ji informaciją apie nustatytą pažeidimą Pirkime gavo 2020 m. gruodžio 28 d. (2020 m. gruodžio 28 d. raštas Nr. 2020/2-9613 „Dėl informavimo apie nustatytą pažeidimą projekte“). Įvertinusi gautą informaciją apie nustatytą pažeidimą Pirkime ir įtarusi pažeidimą ir jos administruojamame Projekte, ESFA pažeidimą registravo 2021 m. sausio 5 d. Informacija apie pradėtą pažeidimo tyrimą pareiškėjui buvo pateikta 2021 m. sausio 8 d. ESFA iš pareiškėjo negavus paaiškinimų, 2021 m. vasario 4 d. buvo kreiptasi į Projekto vykdytoją papildomai. Projekto vykdytojas savo paaiškinimus dėl pradėto pažeidimo tyrimo Projekte pateikė 2021 m. vasario 18 d. Pažymi, kad pareiškėjo nurodytas PAFT 305 punktas taip pat įtvirtina taisyklę, kad tais atvejais, kai reikia kreiptis į kitas institucijas ir (ar) projekto vykdytoją dėl papildomos informacijos, įtariamo pažeidimo tyrimas užbaigiamas ir sprendimas dėl pažeidimo priimamas per 30 dienų nuo papildomos informacijos gavimo dienos. Remiantis tuo, pažeidimo tyrimo terminas buvo skaičiuojamas ne nuo pažeidimo Projekte užregistravimo dienos, o nuo paskutinės papildomos informacijos, reikšmingos pažeidimo tyrimui, gavimo dienos.

Dėl skundžiamo sprendimo atitikimo viešojo administravimo subjektų priimamiems sprendimams keliamiems reikalavimams bei Lietuvos Respublikos viešojo administravimo įstatyme įtvirtintiems principams ESFA pažymi, kad skundžiamą Sprendimą sudaro ne tik „Sprendimo dėl pažeidimo forma“, kurioje konstatuojamas pats pažeidimas, pažeidimo objektas, pažeistos teisės normos, sprendimas, nustatyta finansinė korekcija ir kt., tačiau ir „Sprendimo dėl pažeidimo papildymo forma“, kaip „Sprendimo dėl pažeidimo formos“ sudedamoji dalis, kurioje yra aiškiai, detaliai aprašytas pažeidimo tyrimas, priimtas sprendimas, sprendimo motyvai, finansinės korekcijos pagrindai. Vien tai, jog pareiškėjas nesutinka su ginčijamus sprendimus priėmusių institucijų atliktu jo veiksmų vertinimu, teisės normų aiškinimu ir taikymu, nėra pagrindas tokių sprendimų laikyti neatitinkančiais VAĮ 10 straipsnio reikalavimų (LVAT 2015-11-16 nutartis Nr. A-1750-525/2015). Teigia, kad Sprendime buvo aiškiai, nuosekliai, detaliai ištirtos ir nurodytos nustatytos faktinės aplinkybės, įvertinti Pirkimo procedūrų dokumentai, pareiškėjo paaiškinimai, identifikuoti pažeidimai, pateikti konkretūs tų pažeidimų teisiniai pagrindai, nurodyta taikytina finansinė korekcija ir jos pagrindas. Todėl daro išvadą, kad Agentūra atliko visas procedūras sąžiningai, teisingai, pagal visas taisykles ir teisės aktų reikalavimus bei priėmė Sprendimą, kuris užtikrino VAĮ 3 straipsnio įtvirtintus principus bei atitiko VAĮ įtvirtintus administracinio akto reikalavimus.

Dėl netinkamo pažeidimo kvalifikavimo ir finansinės korekcijos bei jos dydžio neproporcingumo ESFA nurodo, kad pareiškėjas skunde nepateikė nei vieno įrodymo ar įrodymų (ABTĮ 56 straipsnis), kurie leistų spręsti, kad Sprendimas yra neteisėtas. Pareiškėjas taip pat jokiais teisiniais argumentais nepaneigė ESFA pareigos paskirti finansinę korekciją Projekto vykdytojui už nustatytus pažeidimus Pirkime. Nurodo, kad 10 proc. finansinės korekcijos norma už tokio pobūdžio pažeidimus, kokie buvo nustatyti Pirkime, yra bazinė finansinės korekcijos norma, kuri savaime laikytina proporcinga, nes yra sumažinta nuo maksimalios už tokio pobūdžio pažeidimus korekcijos normos. Paaiškina, kad ESFA finansinės korekcijos dydį nustatė vadovaudamasi tiesiogiai Gairių nustatyta tvarka, pagal kurią buvo pritaikyta sumažinta finansinė korekcija, o jos sumažintas dydis (nuo maksimaliai galimos už tokio pobūdžio pažeidimus finansinė korekcijos, t. y. 25 proc.) reiškia proporcingumo principo įgyvendinimą.

Atsižvelgiant į tai, kas išdėstyta, ESFA, vykdydama jai paskirtas funkcijas, priėmė faktinėmis aplinkybėmis, VPĮ nuostatomis, Viešųjų pirkimų tarnybos išaiškinimais, teismų praktika grįstą Sprendimą dėl pažeidimo ir 2021 m. balandžio 21 d. patvirtino grąžintinų lėšų formą „Grąžintinos lėšos“ Nr. G01.

Trečiasis suinteresuotas asmuo Lietuvos Respublikos teisingumo ministerija su skundu sutinka, prašo jį tenkinti.

Atsiliepime į skundą Ministerija nurodo, kad 2018 m. balandžio 23 d. ji, Nacionalinė teismų administracija, VĮ „Registrų centras“ ir Valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnyba sudarė Bendradarbiavimo susitarimą dėl projekto įgyvendinimo ir administravimo Nr. 3F- 19 (toliau – Susitarimas). Pagal pagal Susitarimo nuostatas pareiškėjas yra visiškai atsakingas už jo prisiimtus įsipareigojimus bendrai vykdant Projektą ir kaip perkančioji organizacija privalo laikytis viešųjų pirkimų taisyklių bei atlyginti Teisingumo ministerijai nuostolius, jei tokių atsirastų dėl jos veiksmų. Tvirtina, kad iš esmės pareiškėjas įvykdė savo įsipareigojimus pagal Susitarimą ir nurodytu pirkimu užtikrino inter alia mediacijos posistemės, reikalingos Projekto tikslams, sukūrimą. Šiai dienai mediacijos posistemė yra tinkamai veikianti.

Ministerija mano, kad ESFA Sprendimo išvados yra nemotyvuotos ir teisiškai nepagrįstos, todėl Sprendimas ir Grąžintinų lėšų forma naikintini. Teigia, kad iš esmės ESFA neatliko savarankiško pažeidimo tyrimo, o tik rėmėsi aplinkybėmis, nurodytomis CVPA atliktame tyrime dėl su projektu susijusios „Teisinės pagalbos paslaugų informacinės sistemos (TEISIS) ir mediacijos posistemės kūrimo ir diegimo paslaugos“. Vertinant ESFA išvadas nematyti, kad informacija, gauta iš kitos institucijos, būtų tiriama konkrečiai dėl vykdyto pirkimo dalies, susijusios su Projektu. Pažymi, kad vadovaujantis PAFT 304 punktu, įtariamo pažeidimo tyrimo metu įgyvendinančioji institucija vertina projekto vykdytojo ar kitų institucijų ir (ar) įstaigų pateiktą informaciją, duomenis ir dokumentus, gali atlikti projekto patikras vietoje, prašyti paaiškinti įtariamo pažeidimo aplinkybes, kreiptis į kitas atsakingas institucijas (ministeriją, Viešųjų pirkimų tarnybą, Konkurencijos tarybą ir kt.) su prašymu pateikti išvadas, paaiškinimus apie įtariamo pažeidimo aplinkybes ir informaciją, susijusią su atliekamu pažeidimo tyrimu, ir (ar) atlikti kitus veiksmus, kuriais siekiama ištirti įtariamą pažeidimą. Taigi, Ministerijos nuomone, ESFA turėjo atlikti savarankiškus veiksmus, kuriais būtų ištirtas CVPA pateiktas pranešimas apie pažeidimą.

Pažymi, kad atlikusi išankstinę pirkimo dokumentų patikrą, ESFA nenustatė akivaizdžių trūkumų ar teisės aktų pažeidimų. Pastabų perkančiosios organizacijos pirkimo dokumentuose nustatytai pasiūlymų vertinimo tvarkai nebuvo gauta. Iš to seka, kad ESFA atliko rizikos vertinimą ir pažeidimų nenustatė, todėl priimdama Sprendimą ESFA turėjo nurodyti inter alia (be kita ko), kodėl nurodomi Pirkimo trūkumai nebuvo nustatyti iš pradžių, vertinant rizikas ir vykdant pažeidimų prevencinę kontrolę. Šios aplinkybės patvirtina tai, kad akivaizdžių trūkumų nebuvo, todėl vėliau priimtas Sprendimas turėtų būti išsamiai motyvuotas, kad būtų pašalintos bet tokios abejonės dėl pažeidimo fakto ir nuostolių Sąjungos fondui.

Pažymi ir tai, kad Viešojo administravimo subjektas, priėmęs neigiamas pasekmes sukeliantį sprendimą, turi pareigą jį pagrįsti tiek teisiniais, tiek faktiniais argumentais, t. y. nurodyti priežastis, lėmusias neigiamo sprendimo priėmimą. ESFA pateikė vertintų aplinkybių sąrašą, tačiau neanalizavo teisinių skundžiamo Sprendimo turinio aspektų, iš esmės, apsiribodama tik VPĮ nuostatų įvardijimu. Teisingumo ministerijos nuomone, nurodytos VPĮ nuostatos turėjo būti susietos su konkrečiomis faktinėmis aplinkybėmis, nustatant žalos Sąjungos fondui riziką, įvertinant galimos žalos pobūdį ir sunkumą. Sąjungos fondų lėšų administravimo prasme, reikšmingas tik toks VPĮ nuostatų nesilaikymas, kuris laikytinas sukėlusiu riziką Sąjungos fondui ir jos finansiniams interesams.

Atkreipia dėmesį, kad Sprendime nurodoma, jog vertinimo tvarka yra nepakankamai aiški ir objektyvi, tačiau jokių šį teiginį pagrindžiančių motyvų nėra. Sprendime taip pat tik abstrakčiai nurodoma, kad pareiškėjo paaiškinimuose nurodyti teiginiai yra deklaratyvūs, tačiau joks objektyvus ir teisiniu reguliavimu paremtas jų vertinimas Sprendime nėra atliktas. ESFA nurodo Ekonomiškai naudingiausio pasiūlymo vertinimo gaires (kurios yra rekomendacinio pobūdžio), teigia, kad jose buvo aiškiai formuluojamos kokybės kriterijų nustatymo ir vertinimo taisyklės, tačiau visiškai nepagrindžia, kokios konkrečios gairių nuostatos nebuvo įgyvendintos. Iš to seka, kad skundžiamas sprendimas nėra motyvuotas ir nepagrindžia tariamo pažeidimo, ar juo sukeltinos žalos Sąjungos fondui.

Susipažinusi su bylos medžiaga ir įvertinusi viešojo pirkimo sąlygas, Ministerija mano, kad nėra akivaizdžių VPĮ nuostatų pažeidimų. Iš teismui pateiktų duomenų matyti, kad perkančioji organizacija elgėsi profesionaliai ir, siekdama užtikrinti VPĮ nuostatų taikymą, pasiūlymų vertinimui pasitelkė 4 nepriklausomus vertinimo ekspertus. Skirtingi ekspertų vertinimai neįrodo ekonomiškai naudingiausio pasiūlymo vertinimo kriterijų subjektyvumo, kadangi ekspertinis vertinimas yra visuomet savarankiškas, ekspertai vertinimą atlieka kiekvienas individualiai ir tarpusavyje skiriamų balų nederina. Ekspertų žinios ir patirtis nėra identiškos, o skirtumai tarp ekspertų suteikiamų balų nėra neįprastas reiškinys, kuris sudarytų prielaidas kelti abejones dėl vertinimo tvarkos aiškumo, pagrįstumo ar objektyvumo. Ministerijos nuomone, galiojantis teisinis reguliavimas nenumato, kad skirtumai tarp vertinimą atlikusių ekspertų suteiktų balų yra aplinkybė, leidžianti abejoti vertinimo tvarkos tinkamumu. Be to, ginčo Pirkimo dokumentų turinys nesudaro pagrindo spręsti, kad Pirkimo sąlygose nustatyta ir detali kriterijų vertinimo sistema akivaizdžiai suteikė neribotą pasirinkimo laisvę, neužtikrino veiksmingos tiekėjų konkurencijos, buvo neaiški ir netiksli ir nesudarė tiekėjams galimybių pateikti kuo labiau Perkančiosios organizacijos poreikius atitinkančių pasiūlymų. Ministerijos nuomone, negalima reikalauti iš perkančiųjų organizacijų, kad viešųjų pirkimų sąlygose visi vertinimo kriterijai, juose parašytos sąvokos ir žodžių junginiai būtų detalizuoti iki smulkmenų, kadangi viešųjų pirkimų dokumentuose detaliai ir smulkmeniškai aprašius visus galimus situacijų sprendinius ar formas, jie nebeturėtų prasmės kaip ekonominio naudingumo vertinimo kriterijai, nes turėtų būti įrašyti viešųjų pirkimų techninėje specifikacijoje (Lietuvos apeliacinio teismo 2018-01-22 nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. e2A-482-381/2018).

Trečiasis suinteresuotas asmuo Nacionalinė teismų administracija (toliau – Administracija) atsiliepime į skundą prašo jį tenkinti. Administracija nurodo, kad susipažinusi su skundžiamu Sprendimu, palaiko pareiškėjo poziciją, jog skundžiamas Sprendimas nėra motyvuotas. Administracijos vertinimu, ESFA neatliko savarankiško pažeidimo tyrimo, o tik pasirėmė aplinkybėmis, nurodytomis CVPA atliktame tyrime dėl su projektu susijusios Teisinės pagalbos paslaugų informacinės sistemos (TEISIS) ir mediacijos posistemės kūrimo ir diegimo paslaugos.

Trečiasis suinteresuotas asmuo Valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnyba atsiliepimo į skundą nepateikė.

Pareiškėja nesutinka su ESFA Sprendime dėstoma pozicija, kad Pirkimo dokumentuose nustatyti pasiūlymų vertinimo kriterijai buvo abstraktūs ir sudarė sąlygas subjektyviai vertinti pasiūlymus, teigia, kad tokią išvadą ESFA padarė objektyviai neįvertinusi reikšmingų aplinkybių, klaidingai taikydama teisinio reguliavimo nuostatas, pateikdama formalų, paviršutinišką ir tinkamais įrodymais nepagrįstą Pirkimo dokumentų vertinimą. Pareiškėja taip pat akcentuoja, kad pati ESFA iš anksto buvo pritarusi Pirkimo dokumentams, be to, ji pažeidė pažeidimo tyrimo terminus ir paskyrė neproporcingą finansinę korekciją.

Atkreiptinas dėmesys ir į tai, kad tiek ginčijamame Sprendime, tiek CPVA sprendime dėl pažeidimo Nr. IT01 yra vertinami to paties Pirkimo dokumentai. Pirkimas vykdytas įgyvendinant projektus, kuriuos administruoja dvi skirtingos institucijos: ESFA ir CPVA. Tačiau iš Sprendimo turinio nėra aišku, ar taikant finansinę korekciją dėl pažeidimo, nustatyto vykdant vieną ir tą patį Pirkimą, nėra bloginama Projekto vykdytojo padėtis, ar jis nėra baudžiamas antrą kartą už tą patį pažeidimą.