- Teismas
- Šiaulių apylinkės teismas
- Dokumentas
- Nuosprendis
- Data
- 2025-09-30
- Bylos Nr.
- 1-931-1113/2025
- Teisminio proceso Nr.
- 1-01-1-46075-2024-3
- Bylos rūšis
- baudžiamoji byla
- Teisėjas
- Renata Maziliauskienė
- Kaltinamasis
- D. N.
- Nukentėjusysis
- E. N.
- Advokatai
- Valdas Kairys
- Kategorijos
- 1.1.7.2.3Laisvės apribojimas (BK 48 str.)
- 1.1.7.2.4Areštas (BK 49 str.)
- 1.1.8.6.2Kaltininkas prisipažino padaręs baudžiamojo įstatymo numatytą veiką ir nuoširdžiai gailisi arba padėjo išaiškinti šią veiką ar joje dalyvavusius asmenis (BK 59 str. 1 d. 2 p.)
- 1.1.8.7.9Veika padaryta asmens, apsvaigusio nuo alkoholio, narkotinių, psichotropinių ar kitų psichiką veikiančių medžiagų, jeigu šios aplinkybės turėjo įtakos nusikalstamos veikos padarymui (BK 60 str. 1 d. 9 p.)
- 1.1.8.10.3Bausmių bendrinimas jas iš dalies sudedant (BK 63 str. 1 4 d.)
- 1.1.8.13Bausmių sudėjimo ir keitimo taisyklės (BK 65 str.)
- 1.1.8.14Kardomojo kalinimo įskaitymas į paskirtą bausmę (BK 66 str.)
- 1.1.9.2Uždraudimas naudotis specialia teise (BK 68 str.)
- 1.1.9.7Turto konfiskavimas (BK 72 str.)
- 1.1.10.1.1Bausmės vykdymo atidėjimas (BK 75 str. 1–2 d.)
- 1.2.4.6.2.1Fizinio skausmo sukėlimas ar nežymus sveikatos sutrikdymas savo artimajam giminaičiui ar šeimos nariui (BK 140 str. 2 d.)
- 1.2.25.5Transporto priemonių vairavimas, kai vairuoja neblaivus asmuo (BK 2811 str.)
- 2.3.6.4.5.1Apkaltinamojo nuosprendžio aprašomajai daliai keliami reikalavimai (BPK 305 str. 1 2 d. ir kt.)
- 2.3.6.4.5.2Apkaltinamojo nuosprendžio rezoliucinei daliai keliami reikalavimai (BPK 307 str. 1–3 d. ir kt.)
viešame teisiamajame posėdyje žodinio proceso tvarka išnagrinėjo baudžiamąją bylą, kurioje D. N., asmens kodas (duomenys neskelbtini), gimęs (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini), Lietuvos Respublikos pilietis, vedęs, turintis aukštąjį išsilavinimą, dirbantis uždarojoje akcinėje bendrovėje (toliau ir – UAB) „(duomenys neskelbtini)“ preso operatoriumi, faktiškai gyvenantis ir deklaravęs gyvenamąją vietą adresu (duomenys neskelbtini), neteistas,
kaltinamas padaręs nusikalstamas veikas, numatytas Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau ir – BK) 140 straipsnio 2 dalyje, 281¹ straipsnio 1 dalyje.
Aprašomoji dalis
nustatė:
1. D. N. 2024 m. lapkričio 24 d., apie 20.00 val., namuose, adresu (duomenys neskelbtini), žodinio konflikto metu, tyčia kaire ranka koridoriuje pastūmė nukentėjusiąją E. N., dėl ko ji atsitrenkė į spintos duris ir susižalojo kairę veido pusę, tokiais veiksmais savo šeimos nariui - žmonai E. N. sukėlė fizinį skausmą.
2. Be to, D. N. 2025 m. sausio 1 d. apie 00.15 val., Šiauliuose, (duomenys neskelbtini) gatvėje, vairavo lengvąjį automobilį „Kia Ceed SW“, valstybinis numeris (duomenys neskelbtini) būdamas apsvaigęs nuo alkoholio, kai jam buvo nustatytas daugiau negu 1,51 promilių neblaivumas, tai yra, alkoholio kiekio matuokliu „Alcotest 7510“ „ARTB-0194“ (patikros sertifikato Nr. 2200280), jam buvo nustatytas 1,65 promilių neblaivumas, tokiu būdu vairavo motorinę transporto priemonę pažeisdamas Kelių eismo taisyklių (toliau ir – KET) 14 punkto reikalavimą, draudžiantį vairuoti transporto priemonę neblaiviems.
3. Kaltinamasis D. N. teisiamojo posėdžio metu nurodė kaltę pripažįstantis iš dalies. Paaiškino, kad 2024 m. lapkričio 4 d., buvo žmonos gimtadienis, jų gyvenamojoje vietoje - bute (duomenys neskelbtini), vėlaus vakaro metu įvyko žodinis konfliktas. Jis pasakė žmonai, kad ruošiasi važiuoti dirbti į Vilnių, nes ten geriau pavėžėjai uždirba. Žmona buvo tuo nepatenkinta. Po to matė, kad žmona, pasipjausčiusi sūrio, atsinešė padėkliuką į kambarį, buvo įjungtas televizorius, prieblanda. Persimetus keliais žodžiais, jis pajuto skausmą peties srityje, galvojo, kad tai buvo peilis, paskui išaiškėjo, kad tai buvo šukos, kurios buvo prie veidrodžio. Jis supykęs pašoko, pasakė, jei jau čia taip, eis laukan, movėsi kelnes, žmona bandė jį sulaikyti. Koridoriuje, jis kaire ranka atsistūmė nuo žmonos, ji atsitrenkė į spintos duris. Tyčia jos nestūmė. Jis nematė, kuria kūno dalimi ji atsitrenkė, nes pasisuko kuo greičiau išeiti, baigė mautis kelnes, batus ir išėjo pro duris. Vėliau, po įvykio, matė mėlynę virš žando pas sutuoktinę. Pripažįsta, kad žmona galėjo patirti skausmą, atsitrenkdama į duris. Sutuoktinės atsiprašė. Savo veiksmus vertina blogai, gailisi, veikė pagal aplinkybes, tiesiog norėjo išvengti konflikto, išėjo į lauką pasivaikščioti, kad abu apsiramintų. Įvykio metu abu buvo neblaivūs. Būdami blaivūs, taip nebūtų pasielgę. Tuo metu, be jo ir sutuoktinės, bute buvo žmonos mama, bet ji įvykio nematė. Dėl jam pareikšto kaltinimo pagal BK 281¹ straipsnio 1 dalį parodė, kad iki 2024 m. gruodžio 31 d. 00.00 val. turėjo dar teisę dirbti „Bolt“ pavėžėju, ketino vakare dirbti, bet apie 19 val. pamatė, kad programėlė veikia, o iškvietimų nebegauna. Žmona parodė „Facebook“, kad nebeduoda iškvietimų, kas nepratęsė sutarties su „Bolt“. Tada jis siūlė žmonai važiuoti prie eglės, ji nesutiko. Žmona su dukra susirašinėjo, jis planavo ryte pas dukrą važiuoti. Vakarojo televizorių įsijungę. Naujųjų Metų niekada nešvenčia. Kai dirbo pavėžėju, jam Kalėdos, Naujieji Metai darbymetis. Žmona po 23 val. užsnūdo, jis išjungė televizorių ir irgi pabandė. Neužmigęs nusprendė nuvažiuoti pas dukrą. Iš namų išėjo prieš vidurnaktį. Automobilis stovėjo kelkraštyje toje pačioje gatvės pusėje, kur „(duomenys neskelbtini)“, pirmas prie išvažiavimo nuo naujo turgaus pastato. Truputį pavažiavęs į priekį jis apsisuko, kur galima. Važiuojant į įkalnę, jį pradėjo nešti į priešingą juostą, jis užvažiavo ant ištisinės, pasuko vairą atgal. Į priešpriešinę eismo juostą nebuvo išvažiavęs. Nesuprato, kas čia nutiko. Kai leidosi nuokalne, jau buvo girdėti garsas nuo padangos vairuotojo pusėje. Nusprendė kaip nors lėtai nusileisti, pasistatyti automobilį (duomenys neskelbtini) g., už žiedo, nes (duomenys neskelbtini) gatvėje nei vienos vietos nebuvo šalia kelio. Žiede yra toks nuolaidus bortelis. Į jokį bordiūrą jis nestuktelėjo, niekur neatsitrenkė. Pravažiavęs žiedą, už 20 metrų sustojo šalikelėje, išlipęs iš automobilio pasiėmė pompą iš bagažinės. Ten kaip tik ėjo jaunimas, vienas priėjo, paklausė, kas nutiko, gal gali padėti. Jam nuo įtampos suėmė stuburą ir metėsi į kairę koją, į galvą, jis ten visas „suvytęs“ buvo, nugara šlapia, išsigando, kad neatsitrenktų į šoninius automobilius. Tas jaunuolis ar jis su savo telefonu pasišvietė, pamatė padangoje įpjovą nuo pačio ratlankio. Padanga buvo visai nuleista. Jis ant priekinės sėdynės numetė pompą. Nusprendė niekur nebevažiuoti, įsijungė avarinį ir automobilį, kirtęs dvigubą ištisinę juostą, nerizikuodamas apvažinėti, pastatė kitoje (duomenys neskelbtini) gatvės pusėje esančioje aikštelėje, įvažiavęs pro vidurinį įvažiavimą, kairėje pusėje prie įvažiavimo, truputį skersai. Galvojo, kad reikės ateiti ryte montuoti padangą. Iš bagažinės išsitraukė maišelį, kuriame vežė dukrai ir jos draugui porą „Grimbergen“ alaus, 0,5 l talpos, 6,5 proc., ir pleškutę, atrodo 100 ml talpos, stipraus, berods 37 proc. (stiprumo), likerio „Jagermeister“. Alkoholį jis vartojo aikštelėje, eidamas nuo automobilio link prekybos centro „IKI“ pusės, link konteinerių. Nuo vieno alaus jam galvą dar labiau pradėjo skaudėti, bet jis ten greitai tą likeriuką alum užsigėrė, tada galvą „atleido“, rankos nustojo drebėti. Pamatęs atvykstantį policijos ekipažą su sirenomis, antrą skardinę paskubom išgėrė, viską - į maišiuką, į konteinerį, ir nusprendė eiti namo pro automobilį. Įsukę privažiavo pareigūnai. Nuo tada, kai sustojo pirmą kartą, iki atvyko policijos pareigūnai praėjo 20 min. Policijos pareigūnai sakė: „vairavote“. Jis sakė: „nevairavau“. Kaip staigiai išgėrė gėrimus, taip staigiai ir apsvaigo. Neatsimena kaip šnekėjosi su policijos pareigūnais. Iš karto įpūtė 1,9 prom., paskui – 1,65. Policininkė sakė jam pasirašyti, yra viskas nufilmuota. Jis nenorėjo rašytis, galvojo važiuoti kraujo tyrimo, bet, kai pasakė, kad viskas yra nufilmuota, jis galvojo - nauja aikštelėje, turbūt, yra kamera, tai net gerai, bus nufilmuota, kad jis gėrė. Jis taip suprato, kad rašėsi neblaivumo patikrinimo akte. Sakė, pasirašykit, kiek įpūtėt, nes viskas yra nufilmuota. Iš to, ką paskui perskaitė, gal ir teigė, kad automobilio nevairavo, bet jis nepamena. Pats nustebo, kaip jis galėjo pasakyti, kad nuo 18 val. vartojo alkoholį. Tą vakarą, gruodžio 31 d., jis alkoholio nevartojo, ruošėsi taksuoti. Kai policija patikrino jo neblaivumą, nuo paskutinio išgerto alaus buvo praėjusios 5 min. Girtas nevairavo. Būtent ta pati padanga jam buvo daugiau nei prieš mėnesį nuleista, buvo ją susitvarkęs, daugiau nei mėnesį nebuvo problemų.
3.1. D. N., 2024 m. lapkričio 25 d. pareiškus jam įtarimą pagal BK 140 straipsnio 2 dalį, nurodė, jog kaltu prisipažįsta iš dalies. Apklaustas įtariamuoju, parodė, kad E. N. yra jo žmona. Kartu gyvena ir veda bendrą ūkį nuo 1998 metų. Nepilnamečių vaikų neturi. Anksčiau smurto atvejų šeimoje nėra buvę. 2024 m. lapkričio 24 d. jis su žmona buvo namuose. Vakare su žmona sugalvojo išgerti alkoholio, nes buvo žmonos gimtadienis. Jis gėrė alų, žmona gėrė degtinę su sultimis. Apie 20.00 val. bendraujant su žmona ir pradėjus kalbėti apie darbą, tarp jų kilo žodinis konfliktas. Žodinio konflikto metu žmona atsistojo ir nuėjo į virtuvę, jis liko sėdėti kambaryje ant lovos. Sėdint ant lovos, prie jo priėjo žmona ir peiliu vieną kartą dūrė į dešinį petį. Po dūrio jam skaudėjo, buvo sukeltas fizinis skausmas. Peilis plonas, smailus, skirtas pjaustyti file, apie 20-30 cm ilgio, juoda rankena. Pajutęs skausmą, pradėjo šaukti žmonai: „ką darai“, pasakė, kad jį papjaus. Dėl to greituoju būdu pradėjo rinktis daiktus - telefoną, piniginę. Būnant tarpduryje tarp kambario ir koridoriaus atsisuko į žmoną ir pajuto peilį po kaklu. Žmona pasakė: „nori kaklą perpjausiu“. Išsigandęs ir stengdamas nejudėti, kad peilis neperpjautų jam gerklės, ranka (negali pasakyti kumščiu ar delnu), vieną kartą sudavė žmonai per veido sritį. Nuo smūgio žmona virto ir atsirėmė į lovą, susitrenkti niekur negalėjo. Sąmonės lyg nebuvo praradusi žmona. Tuo metu iš kito kambario išėjo uošvienė. Jis bandė greitai persirengti, nusimovė sportines kelnes ir, kai liko su apatinėmis kelnaitėmis, žmona ranka čiupo už sėklidžių, jas spaudė ir nagais braižė. Žmonai įsikibo ir laikė už sėklidžių, uošvienė bandė ją nutemti nuo jo. Dėl juntamo didelio skausmo gal ir galėjo antrą kartą rankos delnu ar kumščiu suduoti žmonai per veidą. Kai žmona atsitraukė, jis greitai apsimovė džinsus. Pasakė, kad kvies policiją. Uošvienė prašė, kad nekviestų. Jis bandė iš savo telefono surinkti 112 numerį, tačiau iš jo telefoną atėmė žmona. Tada jis pasigriebė uošvienės telefoną, surinko 112, tačiau nespėjo pakalbėti, nes žmona ir uošvienė atėmė ir šį telefoną. Tada jis apsirengė ir išbėgo lauk iš namų. Žmona jį vijosi, tačiau nepasivijo. Jokio konflikto tarp jo ir žmonos lauke nebuvo, nes žmona jo nepavijo. Pabuvęs truputį lauke ėjo link namų. Einant link namų pamatė pareigūnų automobilį. Pareigūnai pasakė, kad jo ieško ir tada sulaikė. Žmonai sudavė į veido sritį apie du kartus. Kuo tiksliai sudavė - kumščiu ar delnu negali pasakyti. Pas žmoną jokių sužalojimų nematė, kraujas nebėgo (1 t., b. l. 104–107).
3.2. D. N., 2024 m. gruodžio 16 d., įteikus jam patikslintą pranešimą apie įtarimą pagal BK 140 straipsnio 2 dalį, parodė, kad visiškai prisipažįsta savo veiksmais sukėlęs fizinį skausmą žmonai E. N.. Paaiškino, jog pirminėje apklausoje, kai buvo sulaikytas iš karto po įvykio, papasakojo ne vien tik tai, kas vyko iš tikro, bet ir tai, kaip tuo metu atrodė. Paaiškina, kad konflikto dieną su žmona E. abu namuose vartojo alkoholį, nes taip paminėjo žmonos gimtadienį. Alkoholį jis vartoja retai, žmona išvis alkoholio nevartojo kelerius metus, nes turi įvairių ligų. Žmona E. daug metų serga sunkia (duomenys neskelbtini) ir (duomenys neskelbtini). Abi ligos kontroliuojamos vaistų pagalba. E. yra adekvati, viską supranta ir kontroliuoja savo veiksmus. Kadangi įvykio dieną žmonai suėjo 55 metai ir jos sveikata buvo geresnė, abu nusprendė lengvai išgerti ir taip paminėti jos gimtadienį. Vakare, tikslaus laiko nepasakys, galėjo būti apie 20.00 val., miegamojo kambaryje jis atsidarė alaus, o E. pasidarė kokteilių su degtine. Miegamojo kambaryje buvo dviese. Kartu su jais bute gyvena E. mama J. B., kuri po operacijos sunkiai vaikšto. Ši dažniausiai būna savo kambaryje. Vartojant alkoholį su žmona buvo miegamojo kambaryje ant lovos ir žiūrėjome televizorių. Kažkuriuo metu, jam ir žmonai jau būnat išgėrus, kilo žodinis konfliktas. Konfliktas kilo dėl visiškai nereikšmingų dalykų, kadangi jis užsiminė, kad Šiauliuose prastai su darbais ir galvoja apie važiavimą į Vilnių, kur gyvena jų pilnametė dukra. Tai išgirdusi E. žodis po žodžio pradėjo priekaištauti. Tada abu pradėjo žodžiu konfliktuoti. Konflikto metu jis nusisuko nuo E., o ji nuėjo į virtuvę. Netrukus grįžusi ji su savimi rankoje turėjo peilį. Dar lyg nešėsi sūrio ar dar kažko. E. ateinant į miegamąjį jis kažką jai pasakė ir netrukus, po keliolikos minučių, kai buvo nusisukęs nuo žmonos, pajuto skausmą dešiniame petyje. Tada lyg pasirodė, kad buvo durta peiliu, kurį jį atsinešė, nors nematė kuo iš tikro dūrė. Pajutęs skausmą, pašoko nuo lovos ir pradėjo garsiai šaukti ant žmonos ir dar jai kažką sakė. Tuo metu lyg žmona sėdėjo ant lovos. Dabar tikslių įvykio aplinkybių dėl to, kad buvo stipriai išgėręs ir dėl tuometinio streso nepasakys. Esmė ta, kad po skausmo pajutimo dešiname petyje, dėl ko pradėtas atskiras ikiteisminis tyrimas, jis norėjo išeiti iš namų. Dar pamena, kad būdamas susinervinęs ir norėdamas įskaudinti E. pasakė, kad vienas eis į barą atšvęsti jos gimtadienio. Prieš išeidamas jis norėjo apsimauti džinsus, nes tuo metu buvo su sportinėmis kelnėmis. Tada, neįjungęs šviesos nei miegamajame, nei koridoriuje, pradėjo rengtis miegamojo ir koridoriaus tarpduryje. Jam rengiantis į koridorių atėjo E.. Atsisukęs į ją pajuto, kad ji stovi šalia ir lyg kažką laiko jam prie kaklo krūtinės srities. Ką ji laikė rankose nežino. Tuo metu nematė, nes kambaryje buvo prieblanda. Vienintelis šviesos šaltinis buvo televizorius miegamajame. Pirminėje apklausoje buvo nurodęs, kad žmona laikė peilį, nes tada taip pamanė. Jokio peilio iš tikro nematė. Tada žmona tik žodžiu pagrasino, kad, jei jis išeis, bus blogai. Jokių realių veiksmų ji nesiėmė. Tada norėdamas žmoną patraukti toliau nuo savęs, ją lyg pastūmė. Kaip viskas tiksliai vyko dabar nepasakys, bet pamena tai, kad, norėdamas išeiti į lauką, jis bandė atidaryti laukines duris, bet žmona atsistojo tarpduryje ir jo neišleido. Tada jis, būdamas susinervinęs, viena ranka darė duris, o kita ranka stipriai tolyn nuo savęs pastūmė E.. Ar E. kur nors tada trenkėsi, jis tada nematė, nes greitai išėjo. Jis pilnai sutinka, kad po jo stipraus pastūmimo ji galėjo kristi ir atsitrenkti į spintą. Tuo metu, kai tarp jo ir E. vyko grumtynės koridoriuje, dėl girdimo triukšmo į koridorių išėjo uošvė J.. Ką tiksliai ši matė, nepasakys. Įvykio metu jis E. tik pastūmė, ko pasekoje ji susitrenkė veidą krisdama į spintą. Pats to nematė, po įvykio tai pasakojo pati E.. Ar dar kur sudavė E., dabar nepasakys. Nebent galėjo dar suduoti tada, kai persirengiant žmona buvo suėmusi už lytinių organų. Ar tada trenkė - nepamena. Žmona sakė, kad lyg niekur nesudavė. Kai po pastūmimo jis išėjo į lauką, žmona lyg bandė vytis, tačiau jo nepasivijo. Neilgai pabuvęs lauke, jis ėjo atgal į namus, kur jį sutiko ir sulaikė policijos pareigūnai. Paaiškina, kad dėl konflikto su žmona nuoširdžiai gailisi. Tai buvo pirmas konfliktas tarp jo ir žmonos. Kodėl taip įvyko negali paaiškinti nei jis, nei žmona. Gal viską įtakojo alkoholis. Po įvykio abu dėl to labai išgyveno, vienas kito atsiprašė ir pažadėjo, kad daugiau taip nebus. Abu ir toliau planuoja kartu gyventi. Įvykio metu prieš uošvę J. tikrai nesmurtavo ir niekur jai nesudavė. Ją gerbia ir myli. Be to, ji ir taip sunkiai vaikštanti. Dėl to, kad savo veiksmu sukėlė fizinį skausmą žmonai, visiškai prisipažįsta ir nuoširdžiai gailisi. Kadangi su žmona vienas kitam atleido ir susitaikė, prašo ikiteisminį tyrimą nutraukti jam ir žmonai susitaikius (1 t., b. l. 121–125).
3.3. D. N., 2025 m. sausio 1 d. įteikus jam pranešimą apie įtarimą pagal BK 281¹ straipsnio 1 dalį, įtariamojo apklausos metu nurodė kaltės nepripažįstantis. Paaiškino, kad jis 2025 m. sausio 1 d. po vidurnakčio išėjo iš namų, (duomenys neskelbtini), sėdo į automobilį „Kia Ceed SW“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) kuris yra registruotas žmonos vardu, ketino važiuoti į Vilnių pas dukrą. Buvo blaivus. Kiek pavažiavęs pajuto, kad minkšta padanga, nes prieš tai buvo problema su ja, be to, stuktelėjo į bordiūrą važiuodamas. Buvo įsukęs į (duomenys neskelbtini) gatvę, sustojo pažiūrėti, po to vėl įlipo į automobilį, važiavo į (duomenys neskelbtini) g. esančią aikštelę, prisipūsti padangos. Pamatė, kad padanga visai tuščia, neįmanoma pripūsti. Kadangi važiuoti niekur nebegalėjo, jis išgėrė „Grimbergen“ alaus 0,5 l talpos 2 skardines. Baigus gerti alų, atvažiavo policijos pareigūnai. Jam davė papūsti į alkoholio matuoklį, po to pareigūnai liepė važiuoti kartu. Jam niekas neaiškino dėl ko jį sulaikė. Jis neblaivus automobilio nevairavo, nusikaltimo nepadarė (2 t., b. l. 116–119).
3.4. D. N., 2025 m. kovo 24 d. įteikus jam pranešimą apie įtarimą, padarius BK 140 straipsnio 2 dalyje ir 281¹straipsnio 1 dalyje numatytas nusikalstamas veikas, nurodė kaltę pripažįstantis iš dalies. Įtariamojo apklausos metu paaiškino, jog jis prisipažįsta dėl smurto artimoje aplinkoje atvejo, nuoširdžiai gailisi ir papildyti nieko neturi, todėl patvirtina pirminius duotus parodymus. Tačiau, dėl vairavimo neblaiviam, tai jis neprisipažįsta ir nori paaiškinti, jog 2024 m. gruodžio 31 d. dienos metu jis pasižiūrėjo savo automobilio padangą, ar viskas gerai, nes prieš savaitę buvo nuleidę padangą, jis pripūtė ir stebėjo, kaip bus toliau. Visą savaitę buvo gerai. Tuomet 2025 m. sausio 1 d. apie 00.00 val. jis išsiruošė vykti pas dukrą į Vilnių, nes jai reikėjo pagalbos su durimis. Žinojo, kad dukra su draugu vakaros, tai ir išsiruošė. Žmona liko namuose, nevažiavo su juo. Susiruošęs vykti pas dukrą, jis įsidėjo vaišių pas dukrą nusivežti. Aišku vaišės buvo nedidelės. Vežėsi alaus dvi skardines ir likerio 100 ml buteliuką. Atėjęs prie automobilio, jis drąsiai sėdo į automobilį ir pradėjo važiuoti. Automobilis buvo (duomenys neskelbtini) ant kelio pakraštyje pastatytas. Pradėjęs važiuoti, jis pajuto šiek tiek mašinos mėtymą. Dar pagalvojo, kad slidus kelias, kad jį mėto. Ir įvažiavęs iš (duomenys neskelbtini) g. į (duomenys neskelbtini) g., šiek tiek už žiedo, kad netrukdyti eismui, sustojo dešinėje kelio pusėje pasižiūrėti savo automobilio ratą, gal jam kas nutiko. Išlipęs iš automobilio, pamatė, kad priekinis vairuotojo pusės ratas yra praktiškai tuščias, tada suprato, dėl ko jį kelyje mėtė, tiksliau jis suvinguriavo ne kartą. Pamatęs tokį ratą, suprato, kad jau nepavažiuos niekur toli, o į Vilnių tuo labiau nenuvažiuos. Tuomet pasižiūrėjo į kairėje pusėje esančią (duomenys neskelbtini) gatvės automobilių stovėjimo aikštelę ir pamatė, kad kampe yra dar viena laisva vieta. Tuomet ir sugalvojo automobilį įvaryti į tą aikštelę ir pėsčiomis pareiti namo. Suprato aiškiai, kad su automobiliu važiuoti nebegalės, dėl tokio rato, ir sutvarkyti naktį ratą, taip pat neišeis. Buvo Naujametinė naktis. Įvažiavo į minėtą aikštelę, pasistatė automobilį ir susinervinęs išgėrė automobilyje turėtą alaus dvi skardines ir minėtą likerį. Minėtą alkoholį jis išgėrė lauke, eidamas link konteinerio, nes ten išmetė skardines. Kadangi šeima namuose jau miegojo, tai susierzinęs pagalvojo, kad nieko blogo, jei išgers sau vienas minėtą alkoholį ir pareis namo. Jokių pašalinių asmenų nebuvo, niekam nesutrikdė ramybės, nešūkavo ar kaip kitaip. Automobilį vairavo blaivus ir ne kaip kitaip. Begeriant alų, pamatė, kad atvažiuoja policijos pareigūnai, tai pabaigė gerti alų ir išmetęs skardinę į šiukšlinę, ėjo link žiedo - (duomenys neskelbtini) (duomenys neskelbtini) gatvių link savo namų. Manė, kad policija šiaip skuba į kokį kitą įvykį. Nepagalvojo, kad pas jį. Kai pareigūnai privažiavo, paprašė patikrinti jo neblaivumą, tai jis tuo metu pagalvojo, kad jį tikrina dėl to, jog galimai pažeidė viešosios vietos taisykles, nes alų išgėrė ne automobilyje, o aikštelėje. Pareigūnai jį nuvežė į areštinę, kur buvo apklaustas. Naujametinė naktis, tai transporto kelyje buvo mažai, vienas kitas automobilis. Jis niekur neatsitrenkė, nieko nepadarė. Todėl pasikartoja, kad neprisipažįsta, dėl vairavimo neblaiviam, nes taip nebuvo. Jis vairavo blaivus, tik pastatęs automobilį į aikštelę, jis išgėrė lauke minėto turėto alkoholio (2 t., b. l. 137–140).
4. Nukentėjusioji E. N. teisme parodė, kad 2024 m. lapkričio 24 d. buvo jos 55 metų jubiliejus, bet nieko nešventė, su vyru nusprendė gražiai abu dviese pasisėdėti. Vakaro metu, mama buvo kitame kambaryje, jis alaus išgėrė, ji kokteilius išgėrė du, paskui trečią pasidarė, atsinešė sūrio, pasipjaustė ir įvyko tas konfliktas. Ji sakė: „kaip tu Vilniuje dirbsi, aš čia viena su mama, nesusitvarkysiu“, pradėjo pyktis. Jis supyko, pasakė, kad išeis, ji – „niekur neisi“, ji išprovokavo gal irgi tą, būtų išėjęs, pavaikščiojęs, sugrįžęs. Jis ėjo per duris, ji jį tempė, jis atsistumdamas ranka, nežiūrėdamas į ją, ją stūmė, kontaktas buvo į jos petį. Ji atbula, sukdamasi kaire puse, kažkaip pasvirusi, trenkėsi veido dešine puse į veidrodžio metalinius rėmelius, kurie yra ant spintos durų. Pajuto sutrenkimą, tuo momentu nesitikėjo, kad bus mėlynė. Mėlynė ligoninėje jau buvo, gal pusė centimetro. Dabar pamiršo, galėjo būti kairė veido pusė. Nuo atsistūmimo momento sutuoktinis jai nieko nesakė, jis tik greitai apsirengė ir iš karto išėjo per duris. Ji jam sakė niekur neiti, jei išeis – iškvies policiją. Gavosi toks pykčio protrūkis. Ji iškvietė policiją, ją vežė greitoji, bet ji labai prašė, kad nevežtų, kad jai nieko blogo nėra, kad jai jokių sutrenkimų, jai buvo silpna nerviniu požiūriu. Pamena, ką nurodė policijos pareigūnams iš pykčio – nors jis stūmė, ji pasakė, kad puolė muštis, stūmė. Jau ryte sutuoktinis atsiprašė grįžęs, dar kai pamatė mėlynę, labai gailėjosi. Ji atleido iš karto. Šukos buvo apvalios su metaliukais, ji jam sudavė jomis į peties nugarinę dalį, o jis pagalvojo, kad su peiliuku įdūrė. Jos nuomone, sutuoktinis patyrė fizinį skausmą, tik jos smūgis buvo ne iš visų jėgų, tik taškiukas buvo nuo to dygliuko. 2025 m. Naujųjų Metų sutikimo visiškai nešventė. Vyras sakė, gal važiuojam ant dvylikos bent prie eglutės. Ji pasakė, kad blogai jaučiasi, nevažiuos. Vyras sakė, kad anksti ryte važiuos į Vilnių pas dukrą, kuri viena tuo metu gyveno, jai durys užsikirtinėjo. Vyras nupirko lauktuvių kažkokio gėrimo ir padėjo automobilyje. Vakare gulėjo, televizorių žiūrėjo. Po 23 val. ji išgėrė vaistų ir užmigo. Vyras buvo namie, visiškai blaivus, dar nesiruošė važiuoti. Jei jis būtų išgėręs, jis niekaip nebūtų išvažiavęs, nes ji būtų neleidusi. Telefono garsą ji buvo nutildžiusi, kad neskambėtų sveikinimai dvyliktą valandą, nes blogai jautėsi, negirdėjo kaip policija jai skambino po to įvykio su vyru. Vyras po to jai sakė, kad niekaip neišėjo užmigti, parašė jai raštelį, kad važiuoja pas dukrą, raštelio nėra išsaugojusi. Paskui vyras pasakojo viską kaip įvyko, kad pradėjo jį mėtyti, atsitrenkė į bordiūrą, galvojo ar čia slidu, nežinojo, kurioje vietoje jam pradurta padanga, ar nuleista, jis išlipo pasižiūrėti, kad nuleista ir bandė įsistumti į aikštelę, kad nepalikti ant gatvės automobilio. Sutuoktinis minėjo, kad aikštelėje, pasižiūrėjęs padangą, susinervino labai, kad nebenuvažiuos pas dukrą ir, kad aikštelėje, užrakinęs automobilį, išsitraukė tą gėrimą, atsisėdęs toliau ant bordiūro gėrė, kad bijojo eiti namo išgerti, nes ji būtų neleidusi. Sakė, kad jam bloga pasidarė, kad užsigėrė alumi, girtas nevairavo. Iki tol automobilis stovėjo ne kieme, kažkur (duomenys neskelbtini) gatvėje, tarp (duomenys neskelbtini) namo, ar padangą pradūrė per tą šventinį laikotarpį, ar ji jau buvo pradurta, nežino. Kai prieš dvi dienas važiavo, ji nejuto, kad kažkas būtų buvę blogai su tuo ratu, jie jo netvarkė. Padangos buvo tvarkingos. Vyras neminėjo, kad su kuriuo ratu blogai. Automobilį „Kia Ceed SW“ įsigijo 2022 m. už vyro uždirbtas lėšas, buvo registruotas jos vardu. Automobilis po to, kai buvo nutemptas, buvo jai grąžintas. Kai pasiėmė iš aikštelės, automobilį pardavė. Civilinio ieškinio nereiškia.
4.1. E. N., apklausta ikiteisminio tyrimo metu kaip nukentėjusioji 2024 m. lapkričio 28 d., parodė, kad D. N. jos vyras, su kuriuo santuokoje gyvena 26 metus ir turi dukrą G. N., kuriai 25 metai, gyvenančią atskirai Vilniaus mieste. Jos ir D. santykiai iki įvykio buvo labai geri, jie vienas kitą myli ir gerbia. Kartais tarp jų kildavo žodiniai konfliktai dėl darbų ar pan. Rimtų konfliktų niekada nėra turėję, smurto atvejų juo labiau nėra buvę. Apie 35 metus ji serga (duomenys neskelbtini) bei apie 10 metų serga (duomenys neskelbtini). (duomenys neskelbtini) yra valdoma vaistais, šiuo metu yra pagerėjimas. Dėl savo ligų viską puikiai supranta, savo veiksmus kontroliuoja. 2024 m. lapkričio 24 d. ji su vyru D. šventė savo 55-ąjį gimtadienį. Ta proga nusprendė išgerti alkoholio, kurio iki tol nėra vartojusi apie 10 metų. Būdami namuose, adresu (duomenys neskelbtini), vakare, tikslaus laiko nepasakys, galėjo būti apie 20.00 val., ji pasidarė kokteilį su degtine, o vyras gėrė alų, kadangi jis stiprių gėrimų negeria. Alkoholį dviese su vyru vartojo miegamojo kambaryje. Kartu su jais tame pačiame bute gyvena jos mama J. B., kuriai 83 metai. Mama sunkiai vaikšto po operacijos, dėl to dažniausiai būna užsidariusi savo kambaryje. Jai su vyru vartojant alkoholį, kai jau jautėsi apsvaigusi, nes sukosi galva, dėl kažko pradėjo žodžiais konfliktuoti su vyru. Konkrečios konflikto priežasties nepasakys, nes tai buvo dėl visiškai nereikšmingų dalykų. Žodinio konflikto metu tiek ji, tiek vyras įsiaudrino visiškai be reikalo. Tuo metu jai atrodė, kad jų konfliktas labai rimtas ir kiekvienas laikėsi savo pozicijos bei išsakė priekaištus vienas kitam. Pamena, kad žodinio konflikto metu ji buvo išėjusi į virtuvę pasiimti peilį, norėdama pasipjaustyti sūrio. Einant į miegamąjį su peiliu rankoje vyras matė, kad jį nešasi peilį, bet tada nusisuko ir kažką pasakė. Tada ji padėjo peilį į spintelės apačią, kuri yra jos lovos pusėje ir norėdama pagąsdinti vyrą, tyliai nuo šalia buvusio veidrodžio pasiėmė plaukų šukas ir atsisukusi į vyrą, kuris sėdėjo nugara į ją, vieną kartą šukomis dūrė į kažkurį petį. Kur tiksliai dūrė nepasakys. Dūris šukomis nebuvo stiprus. Taip pasielgė nepagalvodama apie pasekmės, o tiesiog norėdama pagąsdinti vyrą. Po dūrio šukomis nematė jokio sužalojimo ant vyro peties, o jis pats nepasakė, kad kas nors jam yra ar jam skauda. Vyras, atsisukęs į ją, atrodė akivaizdžiai piktas, nes jis manė, kad ji jam dūrė atsineštu peiliu. Tada vėl kilo garsus konfliktas. Konflikto metu D. stojosi nuo lovos ir ėjo link jos skeryčiodamas rankomis ir klausdamas: „Ką darai?“. Tuo metu D. veidas ir rankų gestai atrodė agresyviai, dėl to ji išsigando, kad jis gali trenkti. Bijodama, kad jis suduos, pradėjo garsiai šaukti ir kviesti mamą, kad jis nieko nepadarytų. D. labai gerbia jos mamą ir tai žinodama ją kvietė, kad jis nurimtų. Mamą kvietė garsiai, nes ji neprigirdi. Kai mama atėjo į jų kambarį, D. jai kažką pasakė ir išėjo į virtuvę. Tuo metu jai D. nesudavė nei karto. Pabuvęs neilgai virtuvėje jis norėjo išeiti, tai suprato, nes pamatė kaip jis ieško rūbų ir rengiasi. Matydama, kad išgėręs ir piktas vyras nori išeiti, pabijojo, kad jis ko neprisidirbtų mieste, dėl to nenorėjo jo išleisti. Tada ji nuėjo į koridorių ir atsistojo prie išėjimo durų, jas užstodama. Norėdamas ją patraukti D. priėjo prie durų ir neatsisukęs dešine ranka darė duris, o kairę ranką atrėmęs jai į pačių sritį stūmė toliau nuo savęs. Po pastūmimo ji susvyravo ir krisdama veido sritimi trenkėsi į koridoriaus spintos duris. Atsitrenkusi juto fizinį skausmą kairėje veido pusėje, kurį 10 balų sistemoje, kai 10 skaudžiausia, vertina 3-4 balais. Daugiau D. niekur nesudavė ir išėjo į lauką. Ji dar bandė vytis, tačiau jis pasakė, kad paliktų jį ramybėje. Daugiau konflikto metu D. niekur nesudavė, vienu metu ji pati neišlaikiusi pusiausvyros, konflikto pradžioje buvo atsirėmusi į lovą, tačiau tada niekur neužsigavo, nes atsirėmė į čiužinį. Tiksliai visų įvykio aplinkybių šiuo metu nepamena, nes tada buvo ir išgėrusi, ir labai susijaudinusi. Konflikto metu ji vyrui buvo suėmusi už sėklidžių. Tai buvo tada, kai jis greitai persirengdamas norėjo išeiti, o ji pasakė, kad jis neitų. Tada jis buvo lyg ranka užsimojęs, bet netrenkė. Bijodama, kad jis gali trenkti, sugriebė jam viena ranka už sėklidžių ir pasakė, kad jeigu jis trenks, ji suspaus sėklides. Kadangi D. netrenkė, ji paleido sėklides. Dėl jos veiksmų įvykio metu pradėtas atskiras ikiteisminis tyrimas. Policijos pareigūnus kvietė ji, nes norėjo, kad vyras nurimtų ir neįvyktų kas blogiau. Konflikto metu D. atrodė neįprastai įsiutęs. Tuo metu jo neatpažino, dėl to buvo išsigandusi, kad nebūtų blogiau. D. prieš jos mamą tikrai nesmurtavo ir niekur jai nesudavė. Kodėl policijos pareigūnams nurodė, kad D. stumdo mamą - nežino. Gal dėl to, kad buvo išgėrusi ir susijaudinusi. Mama konfliktą matė tik nuo to momento, kai D. norėjo išeiti ir jie buvo koridoriuje. Atvykus policijos pareigūnams ir greitajai medicinos pagalbai, ji kelis kartus prarado sąmonę. Tai buvo dėl (duomenys neskelbtini). Stresinėje situacijoje jai suintensyvėja skausmai ir ji trumpam praranda sąmonę. Sąmonę dažniausiai praranda nuo galvos skausmo ar streso. Jokių galvos sužalojimų ji nepatyrė, vyras į galvą nesmūgiavo. Detalesnei apžiūrai po įvykio buvo nuvežta į Respublikinę Šiaulių ligoninę. Ten ją apžiūrėjo medikai ir nieko daugiau nenustatė, tik kairės veido pusės sumušimą, kuris atsirado nuo atsitrenkimo į spintą. Daugiau jokių sužalojimų nebuvo, nes vyras daugiau niekur nesudavė. Kodėl policijos pareigūnams ir medikams buvo sakiusi, kad vyras sudavė daugiau kartų, nežino, tuo momentu atrodė, kad tik taip gali pabloginti situaciją vyrui, nes tada ant jo pyko. Po gydytojų apžiūros pas medicinos ekspertus nevyko ir nevyks. Teisė pareikšti civilinį ieškinį išaiškinta, tačiau ieškinio nereikš. Po konflikto su vyru suprato, kad abu buvo kalti. Vienas kito atsiprašė ir pažadėjo, kad daugiau taip nebus, nes vienas kitą myli ir toliau planuoja gyventi kartu. Toks konfliktas, kuris įvyko namuose, buvo pirmas. Kadangi ji vyrui atleido, prašo ikiteisminį tyrimą nutraukti susitaikius (1 t., b. l. 74–79).
4.2. E. N., ikiteisminio tyrimo metu 2024 m. gruodžio 16 d. apklausta nukentėjusiąja, papildomai parodė, kad pirminėje apklausoje pasakė viską, ką prisiminė iš konflikto su vyru D. N.. Viskas vyko 2024 m. lapkričio 24 d., apie 20.00 val., namuose, adresu (duomenys neskelbtini), žodinio konflikto metu vyras D. N. koridoriuje tyčia pastūmė kaire ranka ją toliau nuo išėjimo durų, dėl ko ji neišlaikiusi pusiausvyros krito ir susitrenkė kairę veido pusę. Dėl to jai buvo sukeltas fizinis skausmas, kurį vertina 3-4 balais iš 10, kai 10 skaudžiausia. Po įvykio VšĮ Respublikinėje Šiaulių ligoninėje jai buvo nustatytas sumušimas. Pas medicinos ekspertus nevažiavo ir daugiau pas medikus dėl to įvykio nesilankė. Kaip tiksliai ir nuosekliai viskas vyko įvykio metu, nepasakys, nes nepamena dėl tuometinio girtumo ir streso. Ką prisiminė, papasakojo pirminėje apklausoje. Vyras D. N. jos atsiprašė ir ji jam atleido. Kadangi dėl to paties įvykio buvo pradėti du ikiteisminiai tyrimai - jos ir vyro atžvilgiu, abu nusprendė, kad dėl įvykusio konflikto abu kalti. Dėl to abu pažadėjo taip nebesielgti, nes nori toliau gyventi kartu. Juo labiau, tai buvo pirmas kartas, kai šeimoje naudotas smurtas. Abu su D. nori taikytis. Dėl to prašo ikiteisminį tyrimą nutraukti jai ir D. susitaikius. Civilinio ieškinio D. atžvilgiu nereikš, jam pretenzijų nebeturi ir ateityje neturės. Skiriant baudžiamojo poveikio priemonę prašo atsižvelgti į tai, kad jų šeimoje dirba tik D. N.. Jis dirba pagal individualią veiką ir jo pajamos nėra didelės. Ji yra bedarbė ir negauna jokių pastovių pajamų. Dėl (duomenys neskelbtini) ir (duomenys neskelbtini), negauna jokios grupės. Darbo pastovaus neturi, dirba tada, kai gauna kokius nors trumpalaikius pasiūlymus (1 t., b. l. 82–85).
4.3. E. N., ikiteisminio tyrimo metu 2025 m. sausio 13 d. apklausta liudytoja, parodė, kad jos vyras visada dirbo ir uždirbo pinigus bei išlaikė jų šeimą. Dėl sveikatos problemų, jis gali dirbti tik vairuotoju, todėl teisės jam labai reikalingos. Iki įvykio jis dirbo „Bolt“ vairuotoju. 2024 m. gruodžio 31 d. nei ji, nei jos vyras nevartojo alkoholio, nešventė Naujųjų metų. Be to, ji sirgo. 2024 m. gruodžio 30 d. jiems paskambino duktė ir pasakė, kad jos namų durų spyna sugedo ir ji 2025 m. sausio 1 d. bijos viena miegoti, nes draugas išeis į darbą - naktinę pamainą. Tuomet vyras dukrai pažadėjo atvykti ir sutvarkyti. Tuo pačiu aplankyti. Tačiau 2024 m. gruodžio 31 d. vyrui nesimiegojo, tai jis nutarė nuvykti iš vakaro. Ji pati nematė kada jis išvažiavo, nes jau miegojo. Ji pabudo 2025 m. sausio 1 d. apie 7 val. ir vyro nerado namuose. Tada pagalvojo, kad gal vyras išvažiavo paboltuoti ar dar kur, bet kur tiksliai nežinojo. Vyras labai saugojo teises, todėl net iš vakaro išgėręs ryte nevažiuodavo dirbti vairuotoju. Todėl rakteliai pakabinti būdavo koridoriuje. Automobilis yra jos vardu, nes ir ji turi teises ir, jei reikia kur, ji pati nuvažiuoja. Ir šiuo atveju, jai automobilis yra reikalingas, kadangi yra serganti mama namuose, ir jei jai ko staiga prireiktų - medikų, vaistų ar dar ko, tai ji pati nuvažiuoja ir parsiveža. Ji turi daug sveikatos problemų, todėl vyras daug kuom rūpinasi, padeda joms, t. y. jai ir jos mamai. Be to, dėl smurto artimoje aplinkoje 2024 m. gruodžio mėnesį, tai jie susipyko ir po to susitaikė, todėl byla buvo nutraukta jiems susitaikius. Dėl smurto jo atžvilgiu, ji jam pretenzijų nebeturi. Per tiek gyvenimo metų kartu pirmą kartą abu susipyko taip stipriai. Kai vyras grįžo iš areštinės, jai papasakojo apie šią situaciją, t. y., kad jam nesimiegojo ir jis pasiėmęs lauktuvių dukrai - alaus, išvažiavo pas dukrą į Vilnių, tačiau jam išvažiavus (dažniausiai statydavo jis (duomenys neskelbtini) gatvėje, ties pastatu Nr. (duomenys neskelbtini), Šiauliai) ir važiuojant link (duomenys neskelbtini) gatvės, kažkuriuo metu jam ar tai sprogo padanga, bet ji išsileido ir jį sumėtė kelyje. Vyras džiaugėsi, kad aplinkui nebuvo jokių automobilių ir dėl to sumėtymo jis nekliudė nei vieno kito automobilio. Kad automobilio nepalikti ant gatvės - kelio, tai jis su išleista padanga nuvažiavo į (duomenys neskelbtini) g. aikštelę. Kiek ji suprato, tai jį sumėtė jau pravažiavus žiedą (duomenys neskelbtini) g. važiuojant link (duomenys neskelbtini) g. ir tuomet dar jis pagalvojo, jog galimai nuo slidumo sumėtė, tačiau bevažiuojant suprato, kad kažkas padangai. Sustojo jis prie aikštelės ant gatvės ir pamatė, kad ta padanga yra visai išleista. Tada jis automobilį įvarė į stovėjimo aikštelę (duomenys neskelbtini) g. ir, susinervinęs, dar bandė pripūsti, bet nepavyko. Kadangi dar nesimiegojo ir susinervino dėl tos padangos, kad negali vykti į Vilnių, atsidarė alaus ir jo išgėrė prie automobilio. Alų vežė dukrai, bet, kadangi pamatė, kad nebenuvažiuos, tai išgėrė prie automobilio. Jam būnant prie savo automobilio ir geriant alų, policija atvažiavo ne greitai - gal po kokių 20 min. Alų gėrė prie bagažinės, kuri buvo atidaryta. Atvykę pareigūnai pradėjo bylą dėl vairavimo neblaiviam. Daugiau aplinkybių papasakoti nieko negali, nes pati nematė, o papasakojo, ką jai pasakojo vyras. Tik gerai žino, kad 2024 m. gruodžio 31 d. vakare jis buvo visiškai blaivus, nes namuose jie nieko negėrė. Apie 23 val. ji nuėjo miegoti. O vyras alaus turėjo, tačiau buvo sudėjęs į kuprinę, kad, kai važiuos pas dukrą, nusiveš pas ją (2 t., b. l. 44–47).
5. Liudytoja I. K. teisme parodė, kad ji iškvietė policijos pareigūnus, pamačiusi, jos manymu, vairuojantį neblaivų vairuotoją. Naujųjų metu naktį, iš 2024 į 2025 metus, valandos nebeprisimena, ji važiavo viena su automobiliu (duomenys neskelbtini) g., nuo (duomenys neskelbtini) g., ir priekyje pamatė automobilį, jai iš kairės, apsisukantį gatvėje, automobilio markės nebeprisimena, buvo universalas. Jai pasirodė, kad jis vairavo manevringai. Tuo metu ji nusprendė iškviesti policijos pareigūnus, kadangi pamanė, kad vairuotojas yra išgėręs. Kad vairuotojas galimai išgėręs, sprendė iš manevringo vairavimo, jai pasirodė, kad jis blaškosi po kelią su automobiliu. Visų pirma, kodėl ji nusprendė iškviesti policijos pareigūnus, kad, jai važiuojant, labai staigiai automobilis apsisuko prieš ją ir pradėjo važiuoti prieš ją bei vinguriavo po kelią. Tiksliai nebeprisimena, ar asmuo laikėsi savo juostos ribose. Vairuotojas važiavo link (duomenys neskelbtini) sankryžos žiedo ir suko link (duomenys neskelbtini) g., jai pasirodė, kad jis užvažiavo ant salelės, esančios žiede, kelio objektai nebuvo kliudyti, bet buvo užkliudytas automobilis, kurį asmuo vairavo, nebeprisimena, kuri automobilio vieta, bet tą naktį prisiminė ir viską policijos pareigūnams pasakė. Nebeprisimena, ar iš automobilio sklido koks garsas. Automobilis sustojo, nuo žiedo, nepasakys tikslaus atstumo, gal apie 300 metrų, prie (duomenys neskelbtini), ant gatvės kelio pakraštyje, prie bortelio. Ji tuo metu sustojo jam iš galo. Iš automobilio išlipo vyras, atsidarė bagažinę, bendravo su kažkokiais asmenimis. Kaip atrodė asmuo, kokia buvo jo būklė, negalėjo vertinti, ar asmuo buvo išgėręs. Pastovėjusi 1-2 min., ji nuvažiavo, nes pasijuto nebesaugiai. Ji nuvažiavo iki „IKI“ aikštelės, po to grįžo, tiksliai nebeprisimena, kiek kartų važiavo nuo vienos aikštelės iki kitos. Buvo epizodų, kai nematė to automobilio. Atvykus policijos pareigūnams automobilis stovėjo aikštelėje, arčiau gatvės, nebeprisimena, galu ar priekiu. Į BPC ji skambino dar būdama (duomenys neskelbtini) g., nurodė automobilio numerį, kurio šiuo metu nebeprisimena. Nuo jos skambučio, iki kol atvyko policijos pareigūnai, praėjo gal 10-15 min. Ji atvažiavo prie policijos pareigūnų ir davė tikslesnius parodymus, ką tuo metu matė. Prieš tai, atrodo, dar kartą susiskambino. Nebeprisimena, ar atpažino vairavusį asmenį. Ji iš karto buvo apklausta policijos pareigūnų, buvo pildomas apklausos protokolas, tuo metu, įvykio aplinkybes gerai prisiminė. Surašytą apklausos protokolą ji perskaitė, parodymai buvo užfiksuoti teisingai. Ne visas aplinkybes šiandien nurodė, nes tiesiog nebeatsimena. Ji automobilio neapžiūrėjo, su vairuotoju nebendravo, neprisimena ką asmuo buvo apsivilkęs, buvo tamsus paros metas. Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso (toliau ir – BPK) 276 straipsnio 4 dalies nuostatomis pagarsinus liudytojos I. K. apklausos protokolo turinį (2 t., b. l. 71–73), liudytoja prašė teismo remtis šiais jos duotais parodymais, jie tinkamai užfiksuoti. Nurodė, jog tuomet geriau įvykio aplinkybes prisiminė.
5.1. I. K., apklausta liudytoja 2025 m. sausio 1 d., parodė, kad 2025 m. sausio 1 d. apie 00.15 val. jai važiuojant (duomenys neskelbtini) gatve, ties adresu (duomenys neskelbtini), UAB „(duomenys neskelbtini)“, pastebėjo iš automobilių stovėjimo vietos išvažiuojantį automobilį „Kia“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) kuris apie 100 m pradėjo važiuoti priešinga eismo juosta, važiuodamas keistai manevravo, blaškėsi po kelią. Įtardama, kad nurodyto automobilio vairuotojas yra neblaivus, ji iškart paskambino bendruoju pagalbos telefonu 112. Jai bendraujant su bendrojo pagalbos telefono darbuotoja, nurodytas automobilis grįžo į savo važiuojamąją dalį. Privažiavęs ir apvažiavęs (duomenys neskelbtini) gatvėje esantį žiedą, automobilis sustojo ties adresu (duomenys neskelbtini) g. 15, Šiauliai. Automobilio vairuotojas išlipo iš automobilio ir priėjo prie savo automobilio priekio, galimai pažiūrėjo į automobilio priekinę padangą. Tada nuėjo prie automobilio galo ir atsidaręs automobilio bagažinę kažką paėmė. Toliau vėl nuėjo prie automobilio priekio ir, jam stovint prie automobilio priekio, priekinės padangos, prie jo priėjo asmenys, kurie stovėjo šaligatvyje ties adresu (duomenys neskelbtini). Vienas iš asmenų pasisveikino su automobilio vairuotoju, paspausdamas ranką. Ji tuo metu taip pat sustojo prie nurodyto automobilio galo ir stovėjo, tuo pačiu metu bendravo mobilaus ryšio telefonu su bendrojo pagalbos telefono darbuotoja. Jai stovint prie nurodyto automobilio ir stebint juos, nurodyto automobilio vairuotojas ir kiti nurodyti asmenys į ją atkreipė dėmesį. Vengdama nemalonumų su nurodytais asmenimis, ji pavažiavo toliau ir sustojo prie PC „IKI“, adresu (duomenys neskelbtini), automobilių stovėjimo vietoje arčiau šviesoforo, kad galėtų matyti nurodyto automobilio veiksmus. Pastebėjusi, kad nurodytas automobilis pajudėjo iš vietos, ji taip pat pradėjo važiuoti link nurodyto automobilio. Privažiavus automobilių stovėjimo aikštelę, kuri yra priešais (duomenys neskelbtini), namą, pamatė kad nurodytas automobilis sustojęs ir įsijungęs avarinį signalą automobilių stovėjimo aikštelėje. Tada nusprendė, kad neatkreipti vairuotojo dėmesio ir nesusilaukti nemalonumų, pavažiuoti toliau. Pavažiavus toliau pamatė, kad atvyksta policijos pareigūnai, kurie sustojo nurodytoje aikštelėje. Pamačius policijos pareigūnus, nuvažiavo savais reikalais. Po kurio laiko jai mobilaus ryšio telefonu paskambino policijos pareigūnė, kuri paprašė atvykti į įvykio vietą. Nurodyto automobilio „KIA“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) vairuotoją ji atpažino, nurodė policijos pareigūnams. Atpažinti asmenį taip pat galės ir tyrimo eigoje. Nurodytas asmuo vilkėjo tamsios spalvos striukę, buvo be plaukų, skusta galva (2 t., b. l. 71–73).
6. Liudytoja I. V. teisme parodė, kad per paskutinius Naujus Metus, po vidurnakčio, sureagavus į gautą iškvietimą dėl neblaivaus vairuotojo, atvykus į įvykio vietą (duomenys neskelbtini) g., automobilis jau stovėjo aikštelėje, ties įvažiavimu, kairėje pusėje, o vyriškis buvo truputėlį toliau paėjęs, aikštelės gale, arčiau žiedo, gal iki 10 metrų atstumu nuo automobilio. Ar ant šalia aikštelės esančio pėsčiųjų tako asmuo stovėjo, ar pačioj aikštelėje, už bortelio, nurodyti negali. Asmuo buvo akivaizdžiai neblaivus, vairavimo faktą neigė. Apie asmens neblaivumą sprendė iš kvapo, iš koordinacijos ir žmogaus veiksmų. Nepamena, koks buvo nustatytas neblaivumas. Ji susisiekė su pranešusia liudininke telefonu, ši netrukus atvyko į įvykio vietą ir patvirtino, kad tai tas pats vairuotojas. Liudytoja minėjo, kad pradžioje iš paskos važiavo, o po to kažkur jis buvo sustojęs, lyg kažkas ten su padanga buvo, išsamiau yra liudytojos apklausos protokole surašyta. Kaip stovėjo automobilis ir kokia buvo jo būklė, nepasakys, nes automobilio apžiūrą atliko kolega T. J.. Šiuo metu nepamena, kokias aplinkybes asmuo nurodė, nes įvykis vyko senai, viskas yra pateikta tarnybiniame pranešime, prašo juo remtis. Į tarnybinį pranešimą įrašė ir aplinkybes, kurias nurodė kolega.
6.1. Liudytoja I. V., apklausta ikiteisminio tyrimo metu 2025 m. sausio 23 d., parodė, kad naujametinį vakarą, galėjo būti jau 2025 m. sausio 1 d., gavo pranešimą, jog važiavo neblaivus vairuotojas ir yra sustojęs (duomenys neskelbtini) g. ties pastatu Nr. (duomenys neskelbtini). Atvykus į vietą, vairuotoją rado automobilių aikštelės gale link (duomenys neskelbtini) g. pusės. Privažiavę prie minėto asmens, pamatė akivaizdžiai neblaivų vyriškį. Ką tiksliai minėtas vyriškis pasakojo ar sakė, ji neatsimena, bet paskambino liudytojai, kuri apie šį įvykį pranešė, ir paprašė atvykti pas juos į vietą. Atvažiavusi liudytoja, kuri ir pranešė apie minėtą įvykį, iš karto atpažino tą vyriškį, kuris vairavo automobilį, tamsios spalvos, tikslesnių duomenų dabar nežino. Moteris paaiškino, jog šis vyriškis, pasak šios, išvažiavo nuo (duomenys neskelbtini) turgaus link (duomenys neskelbtini) g. Kad iš aikštelės išvažiavo į priešingą kelio juostą ir kažkiek laiko važiavo priešpriešine juosta, ne savo kelio juostoje. Tik vėliau grįžo į savo kelio juostą. Važiavo vinguriuodamas ir pravažiavęs (duomenys neskelbtini) - (duomenys neskelbtini) žiedą nuvažiavo į (duomenys neskelbtini) aikštelę, ties (duomenys neskelbtini) namu. Ši važiavo iš paskos ir pati matė. Pamačiusi taip važiuojantį automobilį, pranešė 112, nes įtarė, kad vairuotojas galimai yra neblaivus. Pavažiavęs (duomenys neskelbtini) g. jis sustojo ties aikštelės viduriu, o pats išlipęs nuėjo į aikštelės galą - link (duomenys neskelbtini) g. pusės. Ar minėto vairuotojo automobilis buvo sugadintas, t. y. tuščia padanga, nežino, nes apžiūrėjo kolega. Ji apklausė liudytoją ir pradėjo ikiteisminį tyrimą. Smulkiau aplinkybių nupasakoti negali, nes praėjo jau laiko, o darbo specifika yra ta, kad kiekvieną pamainą vyksta į begalė įvykių. Todėl atsiminti smulkiai aplinkybes yra sunku. Tačiau, prašo remtis jos surašytu tarnybiniu pranešimu, nes jis buvo surašytas iš karto po įvykio ir surašytos visos aplinkybės (2 t., b. l. 82–85).
7. Liudytojas T. J. teisme parodė, kad naujametinę naktį, 2025 m. sausio 1 d., Šiaulių mieste, važiuodami gavo budėtojo pranešimą dėl neblaivaus vairuotojo, reagavo į iškvietimą. Kategorija buvo B, miestas buvo tuščias, tai į įvykio vietą atvyko per 5-7 minutes. Automobilis buvo pastebėtas priparkuotas (duomenys neskelbtini) g., kitoje pusėje priešais (duomenys neskelbtini) numeriu pažymėtą namą esančioje aikštelėje, pirmoje eilėje nuo gatvės, kairėje pusėje prie pat įvažiavimo, pastatytas šiek tiek kreivai. Automobilio kairės pusės priekinis ratas buvo tuščias, matėsi, kad buvo važiuota su tuščia padanga, padanga nusimontavusi. Atvykus automobilio variklis nebuvo užvestas. Automobilio markė, valstybinis numeris atitiko pranešime nurodytiems. Vairuotojas pastebėtas stovintis aikštelėje vienas pats, daugiau asmenų nepastebėta. Atvykus vairuotojas buvo ne automobilyje, jis buvo aikštelėje netoli automobilio, gal už 10-15 metrų. Asmuo buvo apie 40-50 amžiaus, trumpų, skustų plaukų, akivaizdžiai neblaivus, nesiorientavo aplinkoje, buvo nekoordinuotų judesių, sklido stiprus alkoholio kvapas, sunkiai rinko žodžius. Tik atvykus į įvykio vietą ir pradėjus su juo bendrauti, jis kategoriškai neigė vairavęs automobilį. Vyriškis nurodė, kad jokio automobilio nevairavo, automobilis pagal šį jau stovėjo ten, kad šis tik atėjo prisipūsti padangos, bet jam nesisekė. Asmuo buvo labai nekalbus, neneigė, kad vartojęs alkoholio, bet kada vartojęs konkrečiai nepasakė. Gal buvo užsiminęs, kad vartojo tą vakarą, tiksliai nepasakys. Patikrinus asmenį alkoholio kiekio matuokliu, šiam nustatytas daugiau nei 1,5 prom. neblaivumas. Kolegė, berods, susisiekė su pranešėja, kuri stebėjo tą automobilį ir vairuotoją. Buvo remiamasi pranešimu ir liudytoja, kuri nurodė, kad automobilis iki jiems atvykstant važiavo ir prisiparkavo toje aikštelėje. Sukontaktavus, atvykusi į įvykio vietą, liudytoja nurodė tas pačias detales, kad automobilis (duomenys neskelbtini) g. važiavo, jam, berods, nuleido padangą, jis buvo išlipęs, pasižiūrėjo, matėsi akivaizdžiai neblaivus, po to sėdo ir toliau važiavo iki aikštelės, ir važiavo bordiūrais. Įvykio vietos apžiūrą atliko jis. Apžiūros protokole (2 t., b. l. 12), fotonuotrauką Nr. 8 darė jis, greičiausiai, kad ten buvo džiovintuvas, jie ne ekspertai, nenustato, buvo su laidu. Mano, jog ten buvo ne automobilio pompa.
7.1. T. J. , apklaustas liudytoju ikiteisminio tyrimo metu 2025 m. sausio 30 d., parodė, kad 2025 m. sausio 1 d. apie 00.15 val. dirbant jam su kolege I. V., gavo pranešimą, kad galimai važiuoja neblaivus vairuotojas. Pagal pranešimą nuvyko į (duomenys neskelbtini) g. ir pamatė, jog automobilio stovėjimo aikštelėje stovi automobilis, apie kurį buvo pranešta, ir gale aikštelės stovi vyriškis. Daugiau jokių pašalinių asmenų minėtoje aikštelėje nebuvo. Privažiavus prie minėto vyriškio, šis nurodė, kad jokio automobilio nevairavo, kad tik atėjo prisipūsti padangos. Todėl šis buvo prie jam priklausančio automobilio, kurio šiuo metu neatsimena, bet parašė į tarnybinį pranešimą. Vyriškis atrodė akivaizdžiai neblaivus, sklido alkoholio kvapas, nepaėjo tiesiai, todėl buvo patikrintas neblaivumas. Į klausimus beveik neatsakinėjo. Vairavimo faktą neigė, nurodė, kad tik pūtė padangą. Tuomet kolegė paskambino pranešėjai ir ši iš karto atvyko prie jų, bei atpažino vairuotoją - kad šis vairavo ir kad vairavo būtent su tuo automobiliu. Apžiūrėjus automobilį, buvo matyti, kad kairės pusės priekinis ratas jau nusimontavęs - kaip kad būtų su juo važiuota kokį tai atstumą - ne metrą ir ne du, ne šiaip išsileidęs. Todėl buvo supildyti visi dokumentai, apklausta pranešėja ir pradėtas ikiteisminis tyrimas. Smulkiai papasakoti negali, nes ne viską atsimena, kadangi jo darbo pobūdis yra reaguoti į įvykius ir jų yra daug, todėl prašo remtis jo surašytu tarnybiniu pranešimu, kuris buvo surašytas iš karto po įvykio (2 t., b. l. 76–79).
8. Iš įvykio vietos ir daiktų apžiūros protokolo matyti, jog 2025 m. sausio 1 d. užfiksuota įvykio vietos, esančios (duomenys neskelbtini), kitoje gatvės pusėje esančioje automobilių stovėjimo aikštelėje, ir automobilio „Kia Ceed SW“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) apžiūra. Automobilis stovi įvažiavus į automobilių stovėjimo aikštelę, šalia įvažiavimo, ant kampo, automobilio dešinė pusė pastatyta ant kelkraščio. Automobilio kairės pusės priekinio rato padanga nusimontavusi nuo rato, padanga sugadinta. Apžiūros metu fotografuota, nustatyta, kad teritorija nefilmuojama (2 t., b. l. 5–16).
9. Šiaulių apskrities vyriausiojo policijos komisariato (toliau ir – VPK) Šiaulių miesto ir rajono PK Reagavimo skyriaus 2-ojo poskyrio tyrėjos I. V. tarnybiniame pranešime dėl gauto iškvietimo nurodyta, kad 2025 m. sausio 1 d. dirbant kartu su Šiaulių m. ir r. PK reagavimo skyriaus vyriausiuoju patruliu T. J., apie 00.19 val. iš Šiaulių apskrities VPK budėtojo buvo gautas pranešimas, kad adresu (duomenys neskelbtini), automobilis „Kia“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) važiavo neblaivus vairuotojas, pokalbio metu asmuo sustojo gatvėje. Apie 00.31 val. nuvykus nurodytu adresu (duomenys neskelbtini), ties nurodyto adreso namu kitoje kelio pusėje esančioje automobilių stovėjimo aikštelėje buvo rastas nurodytas automobilis „Kia“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) Automobilių stovėjimo aikštelėje pastebėjo asmenį. Privažiavus prie nurodyto asmens paaiškėjo, kad tai D. N., akivaizdžiai neblaivus. Pradėjus bendrauti su asmeniu, asmuo nurodė, kad nevažiavo, kad nurodytam automobiliui pūtė padangas. Daugiau įvykio aplinkybių asmuo negalėjo nurodyti dėl neblaivumo. D. N. pirmu pūtimu 00.36 val. alkoholio matuokliu „Drager Alcotest 7510“, ARTB-0194, patikros sertifikato Nr. 2200280, galioja nuo 2024 m. lapkričio 12 d. iki 2025 m. gegužės 12 d., nustatytas 1,91 prom. neblaivumas. Antru pūtimu 01.06 val. alkoholio matuokliu „Drager Alcotest 7510“, ARRF-0071, patikros sertifikato Nr. 2215254, galioja nuo 2024 m. lapkričio 28 d. iki 2025 m. gegužės 28 d., nustatytas 1,65 prom. neblaivumas. Asmeniui buvo išaiškintos įtariamojo teisės ir įteiktas teisių įtariamajam išaiškinimo protokolas. Asmuo buvo sulaikytas 00.36 val. ir pristatytas į Šiaulių apskrities VPK laikino sulaikymo patalpas, adresu Purienų g. 48, Šiauliai. Susisiekus mobilaus ryšio telefonu su pranešėja I. K., ir paprašius moters atvykti į įvykio vietą, moteris nurodė, kad važiavo (duomenys neskelbtini) gatve ir ties adresu (duomenys neskelbtini), prie UAB „(duomenys neskelbtini)“, pastebėjo iš automobilių stovėjimo vietos išvažiuojantį automobilį „Kia“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) Nurodytas automobilis, išvažiavęs iš automobilių stovėjimo vietos, važiavo priešinga eismo juosta, važiuodamas manevravo ir blaškėsi po kelią. I. K., įtardama, kad nurodyto automobilio vairuotojas yra neblaivus, paskambino bendruoju pagalbos telefonu 112. Kaip nurodė moteris, po kurio laiko nurodytas automobilis grįžo į savo eismo juostą ir privažiavęs (duomenys neskelbtini) gatvėje esantį žiedą jį apvažiavo, pavažiavęs toliau sustojo ant kelio ties adresu (duomenys neskelbtini), namu. I. K., kuri važiavo iš paskos nurodyto automobilio, taip pat sustojo ir stebėjo esamą situaciją. Kaip nurodė moteris, iš sustojusio automobilio išlipo automobilio vairuotojas ir nuėjo prie automobilio priekio. Pasižiūrėjęs į automobilio priekinį ratą, nurodytas automobilio vairuotojas apsisuko ir nuėjo prie automobilio bagažinės. Atsidaręs automobilio bagažinę kažką paėmė ir grįžo vėl prie automobilio priekio. Prie nurodyto automobilio vairuotojo, kai jis stovėjo prie automobilio priekio, priėjo kiti asmenys, kurie tuo metu stovėjo šaligatvyje. Vienas iš nurodytų asmenų su nurodyto automobilio vairuotoju pasisveikino paspausdamas ranką. Moteris toliau savo automobilyje stebėjo esamą situaciją. Moters automobiliui stovint už nurodyto automobilio galo ir bendraujant toliau telefonu su bendrosios pagalbos operatore, į moterį atkreipė dėmesį nurodyto automobilio vairuotojas ir nurodyti asmenys. Moteris, vengdama nemalonumų su nurodytais asmenimis, savo automobiliu pavažiavo toliau. Kaip nurodo moteris, kad nuvažiavo prie PC „IKI“, adresu (duomenys neskelbtini), ir pasistatė transporto priemonę automobilių stovėjimo aikštelėje, arčiau šviesoforo. Stebėdama esamą situaciją, moteris pastebėjo, kad nurodytas automobilis pradėjo važiuoti. Kad nurodytas automobilis neišvažiuotų, moteris pradėjo važiuoti link nurodyto automobilio ir pamatė, kad nurodytas automobilis yra įvažiavęs į automobilių stovėjimo aikštelę, stovėjo įsijungęs avarinį signalą. Automobilio stovėjimo aikštelė randasi priešais adresą (duomenys neskelbtini). I. K. teigimu, kad neatkreipti nurodyto automobilio vairuotojo dėmesio ir nesulaukti nemalonumų, moteris nusprendė pavažiuoti toliau. Pavažiavus toliau, moteris pastebėjo, kad į automobilių stovėjimo aikštelę įvažiavo policijos pareigūnų ekipažas. Daugiau įvykiui reikšmingos informacijos moteris nenurodė. I. K. įvykio vietoje nurodyto automobilio vairuotoją atpažino ir nurodė, kad tai tas pats asmuo, kuris vairavo transporto priemonę „Kia, valst. Nr. (duomenys neskelbtini). Įvykio vietoje vaizdo stebėjimo kameras pastebėtos ties adresu (duomenys neskelbtini), esančios pėsčiųjų perėjos. Prašymas dėl vaizdo įrašo pateikimo neįteiktas. Su automobilio savininke E. N. nebuvo galimybės susisiekti. Mobilaus ryšio telefonu moteris neatsiliepė. Įvykio vietoje apžiūrėjus transporto priemonę buvo pastebėta, kad yra nusimontavusi kairės pusės priekinė padanga. Įvykio vieta fotografuota. Paimta transporto priemonė „Kia“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) ir užvedimo rakteliai. Transporto priemonė pristatyta adresu Pramonės g. 23L, Šiauliai. Paimtas transporto priemonės registracijos dokumentas, vairuotojo pažymėjimas“ (2 t., b. l. 17–19).
10. Iš neblaivumo nustatymo akto matyti, jog 2025 m. sausio 1 d. D. N. nustatyti neblaivumo požymiai: neadekvati elgsena, nerišli kalba, nekoordinuoti judesiai. Atlikus tikrinimą prietaisu „Drager Alcotest 7510, Nr. 2200280, pirmo tikrinimo metu 0.36 val. D. N. nustatytas 1,91 prom., antru tikrinimu 01.06 val. – 1,65 prom. neblaivumas. Įrašo, ar asmuo sutinka su tikrinimo rezultatais, nėra (2 t., b. l. 23).
11. 2025 m. sausio 10 d. apžiūros protokole užfiksuota policijos pareigūnų kūno kamerų vaizdo ir garso įrašų apžiūra: “1) Apžiūrimas failas PSS-20250101-002529UTC+0200. Į įvykio vietą, kaip žinoma iš bylos medžiagos, ties (duomenys neskelbtini) namu, Šiauliuose, automobilių stovėjimo aikštelę, atvyksta policijos pareigūnai. Pareigūnė klausia stovinčio ant šaligatvio vyro koks jo vardas, vyras sako D., iš bylos medžiagos žinoma, kad tai D. N.. Pareigūnė prašo D. N. pateikti dokumentus. D. N. sako, kad neturi. Pareigūnė vyrui liepia kartu eiti prie tarnybinio automobilio, nusistatyti asmenybei ir išsiaiškint įvykio aplinkybes. Prie tarnybinio automobilio D. N. pateikia savo dokumentą. Pareigūnė telefonu bendrauja su pranešėja, prašo privažiuot prie jų, nes jie neužfiksavo, kad vyras būtų vairavęs automobilį, automobilis jau buvo pastatytas. Pareigūnė klausia D. N., ar jis būdamas neblaivus vairavo automobilį „Kia“, vyras sako ne. Pareigūnė D. N. paaiškina, kad atvažiuos liudytoja, kuri viską matė, kas vairavo. D. N. sako, kad jis norėjo pripūst padangą, neigia, kad vairavo. Su automobiliu atvažiuoja liudytoja, kaip žinoma iš bylos medžiagos, I. K.. Pareigūnė klausia moters, ar ji matė, kas vairavo, moteris sako, kad matė, jis važiavo nuo (duomenys neskelbtini) gatvės, važiavo pro žiedą, išlipo iš mašinos, atsidarė bagažinę, pasižiūrėjo priekinę padangą, matė, kad pasisveikino su kažkokiais vaikinukais, po to ji nuvažiavo, matė, kad jis nuvažiavo, atvažiavo čia į aikštelę, įsijungė avarinį. Moteris sako, kad atpažįsta vairavusį vyrą. Pareigūnė moteriai paaiškina, kad jie neužfiksavo, kad vyras vairavo automobilį, todėl reikia ją apklausti. Pareigūnė prieina prie D. N., jam pasako, kad yra liudininkė, kuri matė, kaip jis važiavo nuo (duomenys neskelbtini) g., atvažiavo čia į aikštelę, kad jam kažkas atsitiko su padanga. D. N. sako, kad jis nevairavo, pareigūnė paaiškina, kad jis bus sulaikomas už vairavimą esant neblaiviam. Įrašo trukmė 08:57. 2) Apžiūrimas failas PSS-20250101-004441UTC+0200. Pirmo failo tęsinys. Pareigūnė tarnybiniame automobilyje apklausinėja liudytoją I. K., kuri paaiškina, jog 2025 m. sausio 1 d. 00.15 val. (duomenys neskelbtini) g., prie turgaus, stovėjo jo autobusiukas ir jis pajudėjo nuo stovėjimo vietos, prieš atvažiuojančią ją apsisuko, apie 100 metrų pavažiavo priešpriešais, priešinga eismo juosta, sugrįžo į savo juostą, važiavo iki (duomenys neskelbtini) žiedo. Pravažiavus žiedą automobilis sustojo prie (duomenys neskelbtini). Išlipo iš automobilio, matėsi akivaizdžiai, kad vairuotojas neblaivus. Pasižiūrėjo vairuotojo pusėje priekinę padangą. Po to nuėjo prie bagažinės, iš jos kažką išsitraukė ir vėl grįžo prie priekinės padangos. Stovėjo kažkokie vyrukai, su juo pasisveikino, galimai pasveikino su Naujais metais. Jis įsijungė avarinį. Ji pamatė, kad į ją žiūri tie vyrukai, pasijutusi nemaloniai, savo automobiliu nuvažiavo prie „IKI“ esančią automobilių stovėjimo aikštelę. Toliau ji stebėjo tą automobilį. Ji pamatė, kad jau automobilis nebestovi ant gatvės. Išvažiavo ji iš tos vietos, kur stovėjo, pamatė, kad tas automobilis jau stovėjo automobilių stovėjimo aikštelėje, buvo įjungtas avarinis signalas. Ji važinėjo pirmyn - atgal, skambino pagalbos telefonu, pamatė atvažiuojančius pareigūnus. Įrašo trukmė 30:00. 3) Apžiūrimas failas PSS-20250101-011441UTC+0200. Antro failo tęsinys. Pareigūnė tarnybiniame automobilyje toliau apklausinėja liudytoją I. K., kuri sako, kad vairuotoją atpažino, apibūdina kaip jis atrodė, iš vairavimo matėsi, kad vairuotojas yra galimai neblaivus. Įrašo trukmė 14:37. 4) Apžiūrimas failas PSS-20250101-002531UTC+0200. Įrašas tas pats kaip pirmame faile tik filmuojamas kito pareigūno kūno kamera, todėl jis peržiūrimas ir detaliai aprašoma tik ta dalis, kuri nebuvo aprašyta pirmame faile. Pareigūnas filmuojantis šia kūno kamera klausia D. N., ar vairavo automobilį, vyras sako ne, pareigūnas klausia kaip jis čia atsirado šitoj aikštelėj, D. N. sako „sako nuleista padanga“, pareigūnas klausia ar jo automobilio, kuris čia stovi aikštelėje, D. N. sako: „taip“. Pareigūnas klausia koks automobilis, D. N. sako: „Kia (duomenys neskelbtini) Pareigūnas klausia ar jis atėjo pasižiūrėt ar nenuleista padanga, D. N. sako taip, pareigūnas klausia ar nebuvo išvažiavęs, vyras sako ne. D. N. aiškina, kad atėjo pasižiūrėt, kad nuleista padanga, bandė pripūst, išsitraukė iš bagažinės pripūtėją, bandė pripūst, bet neprisipūtė, jis niekur nevažiavo. Atvažiuoja automobiliu liudininkė, D. N. pareigūnui vėl aiškina tą patį, kad norėjo prisipūst padangą, bet neprisipūtė, jis niekur nevažiavo. Pareigūnas liepia atlikti neblaivumo nustatymo testą. Pareigūnas klausia prieš kiek laiko vartojo alkoholį, D. N. sako: „nuo šešių vakaro atsigėriau“. Pareigūnas klausia kada pabaigė vartot alkoholį, D. N. sako neskaičiavo. Alkoholio kiekio matuokliu pareigūnas tikrina D. N. neblaivumą, į alkotesterį įpučia 1,91 promiles. Pareigūnas klausia kodėl neblaivus vairavo automobilį, D. N. sako, kad nevairavo, tik norėjo pripūst padangą. Pareigūnas eina patikrinti ar šiltas automobilio variklis, grįžęs kolegei sako, kad variklio dangtis vėsus, bet sumontuota padanga, o tai rodo kad jis važiavo. Pareigūnas pildo reikalingus dokumentus (teisių įtariamajam išaiškinimo protokolą), D. N. paaiškina, jog dėl to, kad vairavo neblaivus, bus sulaikomas, duoda pasirašyti ant dokumento, D. N. pasirašyti atsisako, jis sako: „aš atėjau pripūst padangą, mano kvailystė, kad aš išlindau ir bandžiau ją pripūst“. Pareigūnas iš D. N. paima automobilio raktelius ir vairuotojo pažymėjimą. Pareigūnas klausia kur yra automobilio registracijos liudijimas, D. N. sako automobilyje, pareigūnas sako, kad automobilis bus nuvežtas į saugomą aikštelę, o jis bus sulaikomas. Įrašo trukmė 29:29“ (2 t., b. l. 30–33).
12. 2025 m. sausio 10 d. objektų apžiūros protokole užfiksuota garso įrašų, gautų iš Bendrojo pagalbos centro (toliau ir – BPC), apžiūra. Pirmojo skambučio pradžia 2025 m. sausio 1 d. 00.16 val., įrašo trukmė 02:07. BPC operatorė: 112. Girdisi moters balsas, bet negalima suprasti ką kalba. BPC operatorė: palaukit, kas nutiko, jus blogai girdžiu, kas nutiko? Pranešėja: tikriausiai girtas asmuo vairuoja mašiną. BPC operatorė: jūs paskui važiuojat? Pranešėja: aha, dabar sustojo, įsijungė avarinį, ir dabar išlipo, jo jis yra išgėręs, aš galiu pasakyt mašinos numerius. BPC operatorė: sakykit markę ir valstybinius, gerai? Pranešėja: (duomenys neskelbtini). BPC operatorė: kaip J. citrina zylė? Pranešėja: taip, (duomenys neskelbtini). BPC operatorė: ir markė kokia? Pranešėja: KIA, jei gerai matau. BPC operatorė: sakykim galimai, gerai, (duomenys neskelbtini) gatvė kiek matau yra? Pranešėja: taip taip taip, dabar prasidarė bagažinę matau. BPC operatorė: (duomenys neskelbtini), čia būtų (duomenys neskelbtini) kažkur, tai ta prasme jis sustojo ir išlipo? Pranešėja: aš važiavau dabar nuo, galvoju čia kur yra „(duomenys neskelbtini)“, jis staigiai priešais mane apsisuko, pralėkė, žmogaus nepraleido per perėją, jis sustojo, įsijungė avarinį, kiek suprantu, kaip ir padangą planuoja pūsti, stebi mane, greičiausiai suprato, kad aš sustojau būtent dėl to dalyko. BPC operatorė: supratau, dabar dar vardą pavardę sakykit ir siunčiam. Pranešėja: I. K.. BPC operatorė: supratau, ačiū, kad pranešat, informuojam policiją, jeigu dar pastebėsit nuvažinėjantį, skambtelėkit dar, gerai. Pranešėja: kaip sakėt, neišgirdau. BPC operatorė: jeigu kartais dar pamatysit, kad jis ne užilgo išvažinėja, tada perskambinkit mums, gerai. Pranešėja: galbūt netoli pasivažinėsiu, pastebėsiu. BPC operatorė: aha, gerai, kaip jums ten išeina, dabar siunčiam mes policiją, jeigu pamatysit, skambinkite dar, jeigu važiuos. Pranešėja: supratau, supratau. Antrojo skambučio pradžia 2025 m. sausio 1 d. 00.24 val. įrašo trukmė 01:25. BPC operatorė: 112. Pranešėja: (nesuprantamai) kur išgėręs asmuo vairavo. BPC operatorė: taip matau, yra informacija perduota pareigūnams, kas pasikeitė? Pranešėja: tai jisai žiūriu nuvažiavo į aikštelę su avariniu. BPC operatorė: į kokią aikštelę, šalia nurodyto adreso? Pranešėja: jo, šalia, aha, gaunasi priešais, kur buvo mašina, dabar nuvažiavau, dar bandysiu. BPC operatorė: tai priešais (duomenys neskelbtini) namą aikštelėj, ar ne? Pranešėja su operatore tikslina vietą. BPC operatorė sako, kad pranešimas aktyvuotas, pareigūnai vyksta“ (2 t., b. l. 34–36).
13. 2024 m. lapkričio 24 d. Šiaulių apskrities VPK Šiaulių miesto ir rajono PK Viešosios tvarkos tarnybos specialiosios parengties skyriaus specialisto Arno Alčauskio tarnybiniame pranešime dėl galimo smurto artimoje aplinkoje nurodyta, kad nukentėjusioji E. N. paaiškino, kad 2024 m. lapkričio 24 d. apie 20.15 val., adresu (duomenys neskelbtini), išgertuvių metu įvyko konfliktas tarp jos ir vyro D. N., kurio metu vyras kumščiu trenkė į dešinį žandą ir moteris prarado sąmonę. Atgavusi sąmonę pamatė vyrą virtuvėje ir pati ten nuėjo. Virtuvėje vyras dar kelis kartus sudavė rankomis į veido sritį. Taip pat E. N. teigė, kad ginantis savo vyrui buvo įrėmusi peilį ir tokiu būdu įdrėskė į dešinį petį. Dėl savo būklės moteris negalėjo tiksliai ir nuosekliai paaiškinti visas įvykio aplinkybes, kaip buvo naudojamas smurtas. Nukentėjusioji dar paaiškino, kad vyras buvo išėjęs į lauką, o ji ėjo paskui. Pasak moters, prie netoli esančių prekyvietės kioskelių, kokių tiksliai nesugebėjo paaiškinti, vyras prieš ją smurtavo, t. y., rankomis moteriai trenkė į veido sritį. Tokiais veiksmais jai buvo sukeltas fizinis skausmas, kurį nuo 1 iki 10 vertina 8 balais. D. N. paaiškino, kad konfliktas įvyko išgertuvių metu ir žmona nuėjusi į virtuvę atsinešė peilį ir bandė jam durti. Tada jis kaip gindamasis ranka trenkė vieną kartą E. N. į veido sritį. Taip pat namuose buvo J. B., kuri paaiškino, kad matė kaip įvyko konfliktas ir vyras smurtavo prieš žmoną. Matė kaip jai trenkė į veido sritį. Kiek kartų ir kur jai trenkė, moteris tiksliai paaiškinti negalėjo, visko nematė, sunkiai vaikšto. E. N. alkoholio matuokliu „Drager alcotest 7510“, Nr. ARRF-0084, patikros Nr. 2197819, nustatytas 1,86 promilių girtumas, D. N. nustatytas 1,23 promilių girtumas. Nukentėjusiai moteriai iškviesta greitoji medicinos pagalba, kuri moterį išsivežė į priėmimo skyrių apžiūrai. Moters apžiūros atlikti nepavyko dėl jos fizinės sveikatos būklės. Moteris buvo labai susijaudinusi, kelis kartus jų ir greitosios medicinos pagalbos darbuotojų akivaizdoje buvo nualpusi. Dėl to ji greitai buvo išvežta į priėmimo skyrių. Kitas greitosios medicinos pagalbos ekipažas apžiūrėjo D. N., tačiau į gydymo įstaigą neišsivežė. Iš įvykio vietos peilis nebuvo paimtas, nes nei vyras, nei moteris negalėjo nurodyti koks peilis buvo panaudotas. Įtariamasis D. N. sulaikytas 21.52 val. (1 t., b. l. 32–35)
14. 2024 m. lapkričio 24 d. apžiūros protokolu užfiksuota įvykio vietos, esančios bute, adresu (duomenys neskelbtini), apžiūra. Apžiūros metu koridoriuje ir virtuvėje tyrimui reikšmingų duomenų neužfiksuota, miegamojo kambaryje užfiksuoti išmėtyti įvairūs apyvokos daiktai, fotografuota (1 t., b. l. 36–43).
15. 2024 m. gruodžio 11 d. kitų objektų apžiūros protokolu užfiksuota 2024 m. lapkričio 24 d. 20.20 val. skambučio į BPC garso įrašo apžiūra. Garso įrašo pradžioje girdimas gilus kvėpavimas. BPC operatorei atsiliepus, girdisi kaip sunkiai rinkdama žodžius pranešėja sako: „Prašau, maldauju, atvažiuokit į (duomenys neskelbtini) “. BPC operatorė prašo moters paaiškinti, kas jai nutiko. Pranešėja sako: „Vyras nublūdo išgėręs. Mamą muša, mane muša“. Pokalbio metu girdisi kaip moteris verkia. BPC operatorė prašo patikslinti kokiu adresu viskas vyksta. Pranešėja nurodė, kad (duomenys neskelbtini). BPC operatorei klausiant „Jus muša vyras ir ką daro?“, pranešėja atsakė: „Taip. Jis jau ne vieną kartą policijai pakliuvęs yra“. BPC operatorei tikslinantis ką būtent vyras darė, ką mušė, pranešėja nurodo: „Mamą, mane muša“. Pokalbio metu pranešėja patikslina „Mano mamą nustūmė, jinai invalidė ir dabar man“ (toliau pranešėjos kalba nesuprantama). BPC operatorei pasiteiravus, ar greitoji medicinos pagalba reikalinga, pranešėja teigė, kad „Ne. Tik policija, kad išvežtų jį“. Toliau pokalbio metu išsiaiškinta, kad šeimoje mažamečių vaikų nėra, vyras namuose. Pranešėja prisistatė E. N. (1 t., b. l. 54–56).
16. Iš greitosios medicinos pagalbos kvietimo kortelės ID (duomenys neskelbtini) kopijos matyti, jog 2024 m. lapkričio 24 d. moters teigimu, vyras ją daužė, trankė per veidą, ji buvo be sąmonės. Yra vartojusi alkoholį. Stebimas patinimas veido srityje, daugiau kairėje pusėje. Esant iškvietime, moteris kelis kartus trumpam prarado sąmonę. Preliminari diagnozė - nepatikslintos trukmės sąmonės netekimas (1 t., b. l. 61–62).
17. 2024 m. lapkričio 24 d. VšĮ Respublikinės Šiaulių ligoninės gydytojo įraše nurodyta, jog pacientės teigimu buvo sumušta vyro, trenkta 4-5 kartus kumščiais į veido - galvos sritį, kitur nemušė. Buvo praradusi sąmonę, nežinoma kuriam laikui. Įvykius pamena gerai, skauda galvą, kiek svaigsta. Bendroji būklė patenkinama, sąmoninga, orientuota, kontaktiška. Nustatyti paviršiniai veido sumušimai, kairė pusė kiek patinusi, palpuojant skausminga. Žaizdų, aktyvaus kraujavimo nėra (1 t., b. l. 78).
18. 2024 m. gruodžio 16 d. įtariamojo ir nukentėjusiojo susitaikymo protokole nurodyta, kad žodžiu nukentėjusioji E. N. pareiškė sutinkanti taikytis su vyru D. N.. Nukentėjusioji E. N. teigė, kad vyras D. N. jos atsiprašė ir pažadėjo daugiau taip nebesielgti. Ji sutinka, kad D. N. būtų atleistas nuo baudžiamosios atsakomybės. Vyrui D. N. pretenzijų neturi ir ateityje neturės. Įtariamasis D. N. savo kaltę visiškai pripažino, nukentėjusiosios E. N. atsiprašė. D. N. dėl savo poelgio nuoširdžiai gailisi, ateityje pažadėjo nedaryti naujų nusikalstamų veikų, laikytis įstatymų ir elgtis dorai (1 t., b. l. 126–29).
Motyvuojamoji dalis
19. BK 281¹ straipsnio 1 dalyje numatyta baudžiamoji atsakomybė tam, kas vairavo motorinę transporto priemonę, traktorių ar savaeigę mašiną arba mokė praktinio vairavimo būdamas neblaivus, kai jam nustatytas 1,51 ir daugiau promilių neblaivumas, arba vengė neblaivumo patikrinimo, kai jam buvo nustatyti neblaivumo požymiai, arba vartojo alkoholį po eismo įvykio iki jo aplinkybių nustatymo ir jam nustatytas 1,51 ir daugiau promilių neblaivumas. Taigi ši nusikalstama veika apibūdinama keliais alternatyviais veiksmais, kurių bent vieno konstatavimas pakankamas baudžiamajai atsakomybei kilti.
20. Pagal BPK 20 straipsnį, įrodymai baudžiamajame procese yra įstatymų nustatyta tvarka gauti, BPK numatytais proceso veiksmais patikrinti, teisiamajame posėdyje išnagrinėti ir teismo pripažinti duomenys, kuriais vadovaudamasis teismas daro išvadas dėl nusikalstamos veikos buvimo ar nebuvimo, šią veiką padariusio asmens kaltumo ar nekaltumo ir kitų aplinkybių, turinčių reikšmės bylai išspręsti teisingai. Pagrindines įrodymų vertinimo taisykles nustato BPK 20 straipsnio 5 dalis, pagal kurią, teismai įrodymus vertina pagal savo vidinį įsitikinimą, pagrįstą išsamiu ir nešališku visų bylos aplinkybių išnagrinėjimu, vadovaudamiesi įstatymu.
21. D. N. kaltės pagal BK 281¹straipsnio 1 dalį nepripažino tiek ikiteisminio tyrimo metu, tiek ir teisme. Nuo pareiškimo apie įtarimą jam įteikimo momento teigė, kad automobilį vairavo būdamas blaivus, o alkoholį vartojo po to, kai, išsileidus padangai, automobilį pastatė automobilių stovėjimo aikštelėje, iki policijos pareigūnų atvykimo (Nuosprendžio 3, 3.3, 3.4 p.). Pažymėtina, jog 2025 m. sausio 1 d. pagal liudytojos pranešimą į automobilių aikštelę atvykusiems policijos pareigūnams D. N. kategoriškai neigė vairavęs automobilį, aiškino, kad atėjo pasižiūrėt, kad nuleista padanga, bandė pripūsti, bet neprisipūtė, o alkoholį vartojo nuo šeštos valandos vakaro (Nuosprendžio 11 p.). Teismas, išanalizavęs byloje surinktus ir teisiamojo posėdžio metu ištirtus, patikrintus duomenis, juos palyginęs ir sugretinęs, sprendžia, jog kaltinamojo D. N. kaltė dėl automobilio vairavimo esant neblaiviam yra įrodyta byloje surinkta medžiaga. Pirmiausia, nuosekliais ir išsamiais liudytojos I. K. parodymais įvykio naktį, jog 2025 m. sausio 1 d. apie 00.15 val. jai važiuojant (duomenys neskelbtini) gatve, ties adresu (duomenys neskelbtini), UAB „(duomenys neskelbtini)“, pastebėjo iš automobilių stovėjimo vietos išvažiuojantį automobilį „Kia“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) kuris apie 100 m pradėjo važiuoti priešinga eismo juosta, važiuodamas keistai manevravo, blaškėsi po kelią. Įtardama, kad nurodyto automobilio vairuotojas yra neblaivus, ji iškart paskambino bendruoju pagalbos telefonu 112. Jai bendraujant su bendrojo pagalbos telefono darbuotoja, nurodytas automobilis grįžo į savo važiuojamąją dalį. Privažiavęs ir apvažiavęs (duomenys neskelbtini) gatvėje esantį žiedą, automobilis sustojo ties adresu (duomenys neskelbtini). Automobilio vairuotojas išlipo iš automobilio ir priėjo prie savo automobilio priekio, galimai pažiūrėjo į automobilio priekinę padangą. Vėliau automobilį perstatė į automobilių stovėjimo aikštelę, kuri yra priešais (duomenys neskelbtini), namą. Po policijos pareigūnės skambučio, atvykusi į įvykio vietą, ji atpažino nurodyto automobilio „Kia“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) vairuotoją (Nuosprendžio 5.1 p.). Liudytoja I. K. šiuos savo parodymus patvirtino apklausta teismo posėdžio metu (Nuosprendžio 5 p.). Liudytojos I. K. parodymus patvirtina ir kita ikiteisminio tyrimo metu surinkta medžiaga – neblaivumo nustatymo aktas (Nuosprendžio 10 p.), objektų apžiūros protokoluose užfiksuoti duomenys (Nuosprendžio 11, 12 p.) bei liudytojų I. V. ir T. J. proceso metu duoti parodymai (Nuosprendžio 6, 6.1, 7, 7.1 p.), tarnybinis pranešimas (Nuosprendžio 9 p.). Duomenys dera tarpusavyje, vieni kitus atitinka, papildo, teismo vertinimu, šių duomenų visuma yra pakankama pagrįsti kaltinamojo D. N. kaltei dėl transporto priemonės vairavimo esant neblaiviam, o nuo bendravimo su atvykusiais policijos pareigūnais pradžios D. N. iškeltos dvi įvykio eigos versijos laikytinos tik asmens pasirinkta gynybine pozicija, siekiant išvengti gresiančios baudžiamosios atsakomybės. Darydamas išvadas šioje byloje teismas nesiremia liudytojos E. N. parodymais proceso metu, jog D. N. 2024 m. gruodžio 31 d. alkoholio nevartojo, kadangi dėl artimo šeiminio ryšio E. N. parodymai šiuo aspektu negali būti vertinami kaip objektyvūs, nešališki, be to, pati E. N. pripažino, jog nuo 23 val. užmigo, taigi, jai negali būti žinoma ką jos sutuoktinis iš tikrųjų veikė vėliau.
22. Teismas, įvertinęs anksčiau išdėstytų, ištirtų įrodymų visumą, aptartais motyvais, sprendžia, jog byloje ištirtų įrodymų visuma yra pakankama kaltinamojo padarytos nusikalstamos veikos faktinėms aplinkybėms atskleisti, veikos požymiams įrodyti ir jo kaltei pagrįsti. Šių įrodymų visuma pagrįstai įrodo, jog D. N. 2025 m. sausio 1 d. apie 00.15 val., Šiauliuose, (duomenys neskelbtini) gatvėje, vairavo lengvąjį automobilį „Kia Ceed SW“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) būdamas apsvaigęs nuo alkoholio, kai jam buvo nustatytas daugiau negu 1,51 promilių neblaivumas, tai yra, alkoholio kiekio matuokliu jam buvo nustatytas 1,65 promilių neblaivumas, tokiu būdu vairavo motorinę transporto priemonę pažeisdamas KET 14 punkto reikalavimą, draudžiantį vairuoti transporto priemonę neblaiviems. Tokie kaltinamojo D. N. veiksmai tinkamai kvalifikuoti pagal BK 281¹ straipsnio 1 dalį.
23. Pripažinus, jog kaltinamasis D. N., po to, kai 2024 m. gruodžio 30 d. Šiaulių apylinkės teismo Šiaulių rūmų ikiteisminio tyrimo teisėjo nutartimi jis buvo atleistas nuo baudžiamosios atsakomybės dėl nusikalstamos veikos, numatytos BK 140 straipsnio 2 dalyje, padarymo susitaikius su nukentėjusiąja E. N., 2025 m. sausio 1 d., t. y., per vienerius metus padarė naują tyčinį nusikaltimą, vadovaujantis BK 38 straipsnio 4 dalimi, ankstesnis sprendimas atleisti jį nuo baudžiamosios atsakomybės nustoja galioti, todėl šiuo nuosprendžiu spręstinas D. N. baudžiamosios atsakomybės klausimas už visas padarytas nusikalstamas veikas.
24. BK 140 straipsnio 2 dalyje numatyta baudžiamoji atsakomybė tam, kas mušdamas ar kitaip smurtaudamas sukėlė fizinį skausmą savo artimajam giminaičiui ar šeimos nariui arba nežymiai jį sužalojo ar trumpam susargdino. Byloje nėra ginčo dėl to, kad nukentėjusioji E. N., vadovaujantis BK 248 straipsnio 1 dalies nuostatomis, laikoma kaltinamojo D. N. šeimos nare, kadangi yra kaltinamojo sutuoktinė. Mušimas ar kitoks smurtavimas reiškia poveikį į žmogaus kūną siekiant sukelti fizinį skausmą: smogiant ranka, koja, kietu daiktu, stumiant ir pan. Šia nusikalstama veika kėsinamasi į žmogaus kūno neliečiamumą (tik fizinio skausmo sukėlimo atveju) arba į sveikatą (nežymiai ar trumpam laikui ją sutrikdžius). Taigi ši nusikalstama veika apibūdinama keliais alternatyviais padariniais – fizinio skausmo sukėlimu, nežymiu sužalojimu ar susargdinimu, kurių bent vieno konstatavimas pakankamas baudžiamajai atsakomybei kilti. Nagrinėjamu atveju, aktualus vienas iš jų – fizinio skausmo sukėlimas.
25. D. N. tiek ikiteisminio tyrimo metu, tiek ir teisme kaltę dėl šios veikos pripažino, paaiškino, kad kilus konfliktui, jis, norėdamas išeiti iš namų, kaire ranka atsistūmė nuo žmonos, dėl ko ji atsitrenkė į spintos duris. Pripažįsta, kad dėl to žmona galėjo patirti skausmą, vėliau matė kraujosruvą jos veide (Nuosprendžio 3, 3.2, 3.4 p.). Šie D. N. parodymai sutampa su nukentėjusiosios E. N. parodymais teisme bei paaiškinimais, užfiksuotais jos apklausų, atliktų ikiteisminio tyrimo metu, protokoluose (Nuosprendžio 4, 4.1, 4.2 p.), kitais byloje surinktais duomenimis – tarnybiniu pranešimu dėl galimo smurto artimoje aplinkoje (Nuosprendžio 13 p.), gydytojo įrašu (Nuosprendžio 17 p.) ir kt., teismas neturi pagrindo šiais duomenimis abejoti, todėl konstatuotina, jog D. N. 2024 m. lapkričio 24 d., apie 20.00 val., namuose, adresu (duomenys neskelbtini), žodinio konflikto metu, tyčia kaire ranka koridoriuje pastūmė nukentėjusiąją E. N., dėl ko ji atsitrenkė į spintos duris ir susižalojo kairę veido pusę, tokiais veiksmais D. N. savo šeimos nariui - žmonai E. N. sukėlė fizinį skausmą. Šie kaltinamojo D. N. veiksmai tinkamai kvalifikuoti pagal BK 140 straipsnio 2 dalį.
26. Skirdamas bausmę teismas atsižvelgia į padarytos nusikalstamos veikos pavojingumo laipsnį, kaltės formą ir rūšį, padarytos nusikalstamos veikos motyvus ir tikslus, nusikalstamos veikos stadiją, kaltininko asmenybę, atsakomybę lengvinančias bei sunkinančias aplinkybes, nusikalstama veika padarytą žalą (BK 54 str. 2 d.). Teismas, skirdamas bausmę, atsižvelgia į tai, ar yra nustatyta tik atsakomybę lengvinančių, ar tik atsakomybę sunkinančių aplinkybių, ar yra ir atsakomybę lengvinančių, ir atsakomybę sunkinančių aplinkybių, ir įvertina kiekvienos aplinkybės reikšmę (BK 61 str. 1 d.). Teismas, įvertinęs atsakomybę lengvinančias ir (ar) atsakomybę sunkinančias aplinkybes, jų kiekį, pobūdį ir tarpusavio santykį, taip pat kitas BK 54 straipsnio 2 dalyje nurodytas aplinkybes, motyvuotai parenka švelnesnę ar griežtesnę bausmės rūšį ir nustato skiriamos bausmės dydį.
27. BK 41 straipsnio 2 dalis numato, jog bausmės paskirtis yra sulaikyti asmenis nuo nusikalstamų veikų darymo; nubausti nusikalstamą veiką padariusį asmenį; atimti ar apriboti nuteistam asmeniui galimybę daryti naujas nusikalstamas veikas; paveikti bausmę atlikusius asmenis, kad laikytųsi įstatymų ir vėl nenusikalstų; užtikrinti teisingumo principo įgyvendinimą. Pažymėtina, jog tik teisingos bausmės paskyrimas gali užtikrinti BK 41 straipsnyje numatytų tikslų įgyvendinimą, t. y. ne tik nubausti nusikaltimą padariusį asmenį, siekti, kad jis daugiau nebenusikalstų ir laikytųsi įstatymų, tačiau ir apriboti nuteistajam galimybę daryti naujas nusikalstamas veikas, užtikrinti teisingumo principo įgyvendinimą.
28. Kaltinamojo D. N. atsakomybę lengvinančių ir sunkinančių aplinkybių dėl BK 281¹straipsnio 1 dalyje numatytos nusikalstamos veikos nenustatyta. D. N. atsakomybę dėl fizinio skausmo sukėlimo savo šeimos nariui lengvinančia aplinkybe laikytina tai, kad jis prisipažino padaręs šią nusikalstamą veiką ir nuoširdžiai gailisi dėl jos padarymo (BK 59 str. 1 d. 2 p.). Kaltinamojo D. N. atsakomybę sunkinančia aplinkybe dėl šios veikos padarymo laikytina tai, kad nusikalstamą veiką jis padarė būdamas apsvaigęs nuo alkoholio, kas turėjo įtakos nusikalstamos veikos padarymui (BK 60 str. 1 d. 9 p.).
29. Kaltinamasis D. N. padarė du nesunkius tyčinius baigtus nusikaltimus. D. N. yra vidutinio amžiaus (52 m.), anksčiau neteistas, tačiau 2021 m. buvo atleistas nuo baudžiamosios atsakomybės pagal laidavimą už analogišką nusikaltimą, numatytą BK 281¹straipsnio 1 dalyje (2 t., b. l. 97–101), baustas administracine tvarka už girto pasirodymą viešoje vietoje ir KET pažeidimą, paskirtos nuobaudos – piniginės baudos sumokėtos (2 t., b. l. 86–89, 94–96), šiuo metu dirba UAB „(duomenys neskelbtini)“, gauna mažesnį nei vidutinis darbo užmokestį (3 t., b. l. 54–55), turi didelių šeiminių finansinių skolų, vienintelis išlaiko šeimą (2 t., b. l. 53–67), turi sveikatos sutrikimų (3 t., b. l. 39–48). Byloje nėra duomenų, jog jis būtų įrašytas į psichoneurologinę ir narkologinę įskaitą. Atsižvelgiant į išdėstytas aplinkybes, teismas daro išvadą, kad bausmės tikslai D. N. bus pasiekti už įvykdytą nusikalstamą veiką, numatytą BK 140 straipsnio 2 dalyje, skiriant šio straipsnio sankcijoje numatytą laisvės apribojimo bausmę, o už nusikaltimą, numatytą BK 281¹straipsnio 1 dalyje, skiriant arešto bausmę. Bausmių dydžiai, įvertinus aptartus kaltinamąjį charakterizuojančius duomenis bei nustatytas atsakomybę lengvinančias ir sunkinančias aplinkybes, parinktini didesni už įstatymo numatytus šių bausmių minimalius dydžius, tačiau nesiekiant šių bausmių vidurkio. Dėl kaltinamojo sveikatos būklės, manytina, jog įstatymų leidėjo BK 140 straipsnio 2 dalies sankcijoje numatyta švelnesnė alternatyvi viešųjų darbų bausmė, net jei kaltinamasis sutiktų šiuos darbus atlikti, nebūtų tinkama, o BK 281¹straipsnio 1 dalies sankcijoje numatyta baudos bausmė neskirtina, nes tik dar labiau pablogintų kaltinamojo ir jo šeimos sunkią finansinę padėtį. Paskirtos bausmės, vadovaujantis BK 63 straipsnio 1, 4 dalimis, subendrintinos tarpusavyje dalinio sudėjimo būdu, prie griežtesnės arešto bausmės pridedant dalį švelnesnės laisvės apribojimo bausmės, prieš tai, vadovaujantis BK 65 straipsnio 1 dalies 2 punkto c papunkčiu, laisvės apribojimo bausmę pakeitus į arešto bausmę, ir skirtina galutinė subendrinta arešto bausmė.
30. Vadovaujantis BK 66 straipsniu, į bausmės laiką D. N. įskaitytinas laikino sulaikymo laikas nuo 2024 m. lapkričio 24 d. 21.52 val. iki 2024 m. lapkričio 25 d. 16.00 val. bei nuo 2025 m. sausio 1 d. 00.36 val. iki 2025 m. sausio 1 d. 13.01 val. (iš viso dvi paros), ir laikoma, kad D. N. yra atlikęs 2 (dvi) arešto paras (1 t., b. l. 88–95, 103–94).
31. BK 75 straipsnio 1 dalyje numatyta, kad asmeniui, nuteistam arešto bausme, teismas gali atidėti paskirtos bausmės vykdymą nuo trijų mėnesių iki vienų metų. Atidėdamas paskirtos arešto bausmės vykdymą, teismas gali paskirti jam intensyvią priežiūrą – nuteistojo buvimo vietos pagal nustatytą laiką kontrolę elektroninio stebėjimo priemonėmis. Šiuo atveju nuteistojo buvimo vietą ir laiką nustato teismas. Teismas taip pat paskiria nuteistajam vieną ar kelias tarpusavyje suderintas šio kodekso IX skyriuje numatytas baudžiamojo poveikio priemones ir (ar) šio straipsnio 5 ir 6 dalyse nustatytas pareigas. To paties straipsnio 5 dalyje numatyta, kad bausmės vykdymas pagal šio straipsnio 1, 2, 3 ir 4 dalis gali būti atidėtas, jeigu teismas nusprendžia, kad yra pakankamas pagrindas manyti, kad bausmės tikslai bus pasiekti be realaus bausmės atlikimo arba asmeniui atlikus tik jos dalį.
32. Pagal teismų praktiką, teismui sprendžiant bausmės vykdymo atidėjimo klausimą, turi būti vertinamos visos bylos aplinkybės, susijusios ir su padaryta nusikalstama veika ir su nuteistojo asmenybe, t. y. nusikalstamos veikos pavojingumo laipsnis, pobūdis, nuteistojo asmenybės teigiamos ir neigiamos savybės, jo elgesys šeimoje ir visuomenėje, polinkiai, nusikalstamos veikos padarymo priežastys, elgesys po nusikalstamos veikos padarymo, pavyzdžiui: ar jis supranta padarytų nusikalstamų veikų pavojingumą ir kritiškai vertina savo elgesį, pripažįsta kaltę, neneigė jos ir ikiteisminio tyrimo metu, nesistengė išvengti atsakomybės, savo elgesiu po nusikalstamos veikos padarymo siekė įrodyti, jog ateityje nedarys kitų veikų. Teismas šią išvadą gali padaryti pagal visų BK 41 straipsnio nuostatų kontekstą, t. y. turi būti įvertinta, ar taip asmuo bus sulaikytas nuo nusikalstamų veikų darymo, pakankamai nubaustas, ar jam bus apribota galimybė daryti naujas nusikalstamas veikas, ar nuteistas asmuo laikysis įstatymų ir nebenusikals, ar bus užtikrintas teisingumo principo įgyvendinimas. Taikant bausmės vykdymo atidėjimą humaniškumo principo reikalavimai turi būti derinami su teisingumo principu, pagal kurį kaltininko nubaudimas ar atleidimas nuo baudžiamosios atsakomybės negali paneigti baudžiamosios teisės esmės ir paskirties, formuoti nebaudžiamumo nuotaikų, nepagarbos įstatymui ar ignoruoti nukentėjusiųjų teisėtų interesų. Iš baudžiamosios teisės kyla reikalavimas, jog kiekvienas apkaltinamasis nuosprendis turi sukurti teisines prielaidas tam, kad valstybės reakcija į kaltininko sukeltą konfliktą su baudžiamuoju įstatymu – paskirta bausmė ar kita baudžiamojo poveikio priemonė – užtikrintų ne tik specialiąją, bet ir bendrąją prevenciją. Šie ir kiti duomenys turi sudaryti prielaidas išvadai, kad socialinio statuso ir vertingumo grąžinimas ugdymo priemonėmis nuteistajam, kuris buvo praradęs aplinkos socialinį pasitikėjimą, galimas be realaus laisvės atėmimo. Ypač svarbu įvertinti kaltininko asmenybę, nes tai lemia, ar bus pasiekti bausmės tikslai, įtvirtinti BK 41 straipsnio 2 dalyje (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartys bylose Nr. 2K-160/2009, 2K-115-648/2016). Baudžiamasis įstatymas nepateikia nei baigtinio, nei pavyzdinio sąrašo aplinkybių, pagal kurias teismas turėtų nuspręsti, ar bausmės tikslai gali būti pasiekti be realaus laisvės atėmimo/arešto bausmės atlikimo.
33. Iš bylos duomenų matyti, jog D. N. pripažino kaltę ir kritiškai vertino savo elgesį dėl BK 140 straipsnio 2 dalyje numatytos nusikalstamos veikos, nukentėjusiosios atsiprašė ir ši jam atleido. D. N. anksčiau neteistas, yra dirbantis, vienintelis išlaiko šeimą, turi pastovią gyvenamąją vietą. Teismas konstatuoja, kad įvertinus nurodytas aplinkybes, bausmės tikslų (ilgalaikių) geriau galima pasiekti paskirtos arešto bausmės vykdymą atidedant, netaikant intensyvios priežiūros, tačiau nustatant pareigas, kurios darytų teigiamą poveikį kaltinamajam. Teismo nuomone, parinkus D. N. bausmės rūšį – areštą, o jos vykdymą BK 75 straipsnio pagrindu atidedant ir paskiriant teismo įpareigojimus bei baudžiamojo poveikio priemones, bus įgyvendinti bausmės tikslai, įtvirtinti BK 41 straipsnyje.
34. Pažymėtina, jog baudžiamojo poveikio priemonės, tai teismo skiriamos valstybės prievartos priemonės, kurios apriboja pilnamečio asmens teises ir laisves, nustato specialias pareigas bei padeda įgyvendinti bausmės paskirtį (BK 67 str.). Nagrinėjamos bylos kontekste BK 68 straipsnio paskirtis ir taikymo sąlygos suponuoja pareigą teismui visais atvejais, kai padaromas BK 281¹ straipsnyje numatytas nusikaltimas, svarstyti uždraudimo naudotis specialia teise taikymo klausimą tiek skiriant bausmę, tiek atleidžiant kaltininką nuo baudžiamosios atsakomybės ar atidedant paskirtos laisvės atėmimo/arešto bausmės vykdymą. Svarstant uždraudimo vairuoti transporto priemonę skyrimo klausimą asmeniui, padariusiam BK 281¹ straipsnyje numatytą nusikaltimą, svarbu įvertinti ir prevencinį šios baudžiamojo poveikio priemonės tikslą – užkirsti kelią kaltininkui toliau pažeidinėti kelių eismo taisykles ir sukelti nusikalstamus padarinius. Atsižvelgiant į tai, kaltinamajam D. N. skirtina baudžiamojo poveikio priemonė – uždraudimas naudotis specialia teise – vairuoti transporto priemones, nustatant jos terminą 2 metams 6 mėnesiams nuo specialios teisės – teisės vairuoti kelių transporto priemones sustabdymo dienos – 2025 m. sausio 1 d. (2 t., b. l. 120–123).
35. BK 67 straipsnio 2 dalies 7 punkte ir 72 straipsnyje numatyta dar viena baudžiamojo poveikio priemonė – turto konfiskavimas, t. y. priverstinis neatlygintinas konfiskuotino bet kokio pavidalo turto, esančio pas kaltininką ar kitus asmenis, paėmimas valstybės nuosavybėn (BK 72 str. 1 d.); kaltininkui priklausantis konfiskuotinas turtas privalo būti konfiskuojamas visais atvejais (BK 72 str. 3 d.); kitam fiziniam ar juridiniam asmeniui priklausantis konfiskuotinas turtas konfiskuojamas, nepaisant to, ar tas asmuo nuteistas už šio kodekso uždraustos veikos padarymą, ar ne, jeigu perleisdamas turtą kaltininkui ar kitiems asmenims, jis žinojo arba turėjo žinoti ir galėjo žinoti, kad šis turtas bus naudojamas šio kodekso uždraustai veikai daryti (BK 72 str. 4 d. 1 p.). Kai konfiskuotinas turtas yra paslėptas, suvartotas, priklauso tretiesiems asmenims ar jo negalima paimti dėl kitų priežasčių arba šį turtą konfiskuoti būtų netikslinga, teismas iš kaltininko ar kitų šio straipsnio 4 dalyje nurodytų asmenų išieško konfiskuotino turto vertę atitinkančią pinigų sumą (BK 72 str. 5 d.).
36. Kaltinamasis D. N. nusikaltimą padarė naudodamasis kelių transporto priemone – automobiliu „Kia Ceed SW“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) taigi minėtas automobilis laikytinas nusikaltimo priemone, be kurios D. N. nebūtų turėjęs galimybės padaryti nusikaltimo, numatyto BK 281¹ straipsnio 1 dalyje. Iš bylos duomenų matyti, jog automobilis „Kia Ceed SW“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) buvo registruotas kaltinamojo sutuoktinės E. N. vardu, automobilis ikiteisminio tyrimo metu buvo jai grąžintas, o 2025 m. balandžio 28 d. parduotas už 1500 eurų (2 t., b. l. 24, 27; 3 t., b. l. 38). Dėl šių aplinkybių automobilio konfiskavimas negalimas, todėl iš kaltinamojo išieškotina konfiskuotino turto vertę atitinkanti pinigų suma (BK 72 str. 5 d.).
37. Teismų praktikoje yra išaiškinta, kad turto tiek rinkos kaina, tiek rinkos vertė rodo tą pinigų sumą, už kurią galėtų būti parduodamas turtas (kurią mokėtų pirkėjas) jo vertinimo dieną. Todėl, konfiskuotinos transporto priemonės (automobilio) vertei apskaičiuoti taikant šį rinkos vertės kriterijų, automobilio vertę atitinka pinigų suma (kaina), už kurią galėtų būti įsigytas (parduotas) analogiškas automobilis rinkoje (pirkėjo mokama reali automobilio pardavimo kaina rinkoje), o į pirkėjo mokamą kainą yra įskaičiuotas ir PVM (kasacinė nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-7-12-495/2020). Pagal BK 72 straipsnį konfiskuotino turto vertė paprastai nustatoma remiantis specialisto atliktu konkrečios transporto priemonės įvertinimu. Kai tokių duomenų byloje nėra, konfiskuotino turto vertė nustatoma pagal atitinkamų juridinių asmenų pažymą apie tokios rūšies transporto priemonės vidutinę vertę bylos tyrimo ir (ar) nagrinėjimo dieną (kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-100-648/2019, 2K-164-222/2019, 2K-7-12-495/2020).
38. Vertinant skiriamos baudžiamojo poveikio priemonės proporcingumą, svarbu įvertinti kaltininko asmenybę bei nusikalstamos veikos padarymo aplinkybes. Kaip matyti iš baudžiamosios bylos medžiagos, kaltinamasis D. N. anksčiau buvo padaręs analogišką nusikalstamą veiką (už kurios padarymą jis buvo atleistas pagal laidavimą), kaltės dėl šioje byloje nagrinėjamo vairavimo esant neblaiviam, nepripažino, siekė išvengti baudžiamosios atsakomybės. Svarbu tai, kad D. N. veikė tiesiogine tyčia, suvokė pavojingą nusikalstamos veikos pobūdį ir norėjo taip elgtis. Teismo vertinimu, šios aukščiau nurodytos aplinkybės neigiamai charakterizuoją kaltinamąjį ir leidžia daryti išvadą, kad jis atsainiai žiūri į visuomenėje priimtas elgesio taisykles, iš ankstesnių jam skirtų baudžiamojo poveikio priemonių tinkamų išvadų nėra padaręs. Tokios aplinkybės patvirtina faktą, kad netaikant turto konfiskavimo priemonės kaltinamajam, nebūtų užtikrinti BK 41 straipsnyje numatyti bausmės tikslai. Taip pat pažymėtina, jog D. N. nusikaltimą padarė būdamas apsvaigęs nuo alkoholio, dėl ko teismas neabejoja, kad neteisėti kaltinamojo veiksmai kėlė didelį pavojų ne tik eismo saugumui, bet ir kitų eismo dalyvių bei paties kaltininko sveikatai ar net gyvybei. Be to, kaltinamasis D. N. yra dirbantis ir gauna nuolatines pajamas. Todėl teismo vertinimu paskyrus kaltinamajam D. N. baudžiamojo poveikio priemonę – turto konfiskavimą, išieškant konfiskuotino turto vertę iš nusikaltimą padariusio asmens, proporcingumo principas ir pusiausvyros tarp viešojo intereso poreikių ir asmens teisių bei protingumo kriterijai pažeisti nebus. Taigi, nesant teisinio pagrindo konfiskuoti automobilio „Kia Ceed SW“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) iš D. N. išieškotina (konfiskuotina) minėto automobilio vertę atitinkanti pinigų suma, kuri, remiantis VšĮ „Emprekis“ pažyma (2 t., b. l. 25), įvykio metu sudarė – 2320,00 Eur (BK 72 str. 5 d.). Atkreiptinas dėmesys, jog automobilis parduotas 2025 m. balandžio 28 d., t. y. nuo byloje tiriamo įvykio praėjus beveik keturiems mėnesiams, todėl nėra pagrindo manyti, kad automobilio kaina jo pardavimo metu – 1500 Eur atitinka tokios rūšies transporto priemonės vidutinę vertę nusikalstamos veikos padarymo metu.
39. Kaltinamajam D. N. paskirtos kardomosios priemonės – rašytinis pasižadėjimas neišvykti, specialiosios teisės sustabdymas (2 t., b. l. 120–123, 124–127), nuosprendžiui įsiteisėjus, panaikintinos.
40. Nuosprendžiui įsiteisėjus, daiktai, turintys reikšmės nusikalstamoms veikoms tirti ir nagrinėti:
- D. N. vardu išduotas vairuotojo pažymėjimas Nr. (duomenys neskelbtini), esantis voke prie baudžiamosios bylos antro tomo viršelio, perduotinas jį išdavusiai institucijai – AB „Regitra“.
- 4 (keturios) skaitmeninės laikmenos su vaizdo ir garso įrašais, esančios byloje, paliktinos saugoti byloje.
Rezoliucinė dalis
Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 303 straipsnio 2 dalimi,
nusprendžia:
D. N. pripažinti kaltu padarius nusikalstamą veiką, numatytą Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 140 straipsnio 2 dalyje, ir skirti 4 (keturių) mėnesių laisvės apribojimo bausmę be intensyvios priežiūros, nustatant, jog jis visu laisvės apribojimo bausmės laikotarpiu visomis savaitės dienomis (nuo pirmadienio iki sekmadienio), nuo 23.00 val. iki 6.00 val. privalo būti savo Probacijos tarnybai nurodytu faktiniu gyvenamuoju adresu, jeigu tai nesusiję su darbu, ir vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 48 straipsnio 4 dalies 1 punktu, 4 punktu, 5 dalies 4 punktu, įpareigojant D. N. dalyvauti elgesio pataisos programoje, per visą laisvės apribojimo bausmės laikotarpį dirbti arba būti registruotam Užimtumo tarnyboje prie Lietuvos Respublikos socialinės apsaugos ir darbo ministerijos, nevartoti psichiką veikiančių medžiagų (alkoholio).
D. N. pripažinti kaltu padarius nusikalstamą veiką, numatytą Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 281¹ straipsnio 1 dalyje, ir nuteisti 35 (trisdešimt penkių) parų areštu.
Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 63 straipsnio 1 dalimi, 4 dalimi, bausmes tarpusavyje subendrinti bausmių dalinio sudėjimo būdu, prie griežčiausios 35 parų arešto bausmės pridedant švelnesnės 4 mėnesių laisvės apribojimo bausmės dalį, prieš tai, vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 65 straipsnio 1 dalies 2 punkto c papunkčiu, laisvės apribojimo bausmę pakeitus į arešto bausmę, ir skirtina galutinė subendrinta 55 (penkiasdešimt penkių) parų arešto bausmė.
Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 66 straipsniu, į bausmės laiką D. N. įskaityti laikino sulaikymo laiką nuo 2024 m. lapkričio 24 d. 21.52 val. iki 2024 m. lapkričio 25 d. 16.00 val. bei nuo 2025 m. sausio 1 d. 00.36 val. iki 2025 m. sausio 1 d. 13.01 val. (iš viso dvi paros), ir laikyti, kad D. N. yra atlikęs 2 (dvi) arešto paras.
Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 75 straipsnio 1 dalimi, 5 dalimi, 6 dalies 5, 6, 7, 10 punktais, D. N. paskirtos 55 (penkiasdešimt penkių) parų arešto bausmės vykdymą atidėti 6 (šešiems) mėnesiams, netaikant intensyvios priežiūros, nustatant D. N. bausmės vykdymo atidėjimo laikotarpiu pareigas: dirbti arba būti registruotam Užimtumo tarnyboje prie Lietuvos Respublikos socialinės apsaugos ir darbo ministerijos; visomis savaitės dienomis (nuo pirmadienio iki sekmadienio) nuo 23.00 val. iki 6.00 val. būti savo Probacijos tarnybai nurodytu faktiniu gyvenamuoju adresu, jeigu tai nesusiję su darbu; dalyvauti elgesio pataisos programoje; nevartoti psichiką veikiančių medžiagų (taip pat ir alkoholio).
Bausmės vykdymo atidėjimo pradžią D. N. skaičiuoti nuo nuosprendžio įsiteisėjimo dienos.
Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 67 straipsnio 2 dalies 1 punktu, 3 dalimi, 68 straipsniu, D. N. paskirti baudžiamojo poveikio priemonę – uždrausti naudotis specialia teise – teise vairuoti kelių transporto priemones 2 (dvejus) metus 6 (šešis) mėnesius. Šios baudžiamojo poveikio priemonės terminą skaičiuoti nuo specialios teisės – teisės vairuoti kelių transporto priemones sustabdymo dienos – 2025 m. sausio 1 d.
Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 67 straipsnio 2 dalies 7 punktu, 3 dalimi, 72 straipsnio 2, 5 dalimis, D. N. paskirti baudžiamojo poveikio priemonę – automobilio „Kia Ceed SW“, valstybinis numeris (duomenys neskelbtini) vertę atitinkančios pinigų sumos su PVM – 2320,00 Eur (dviejų tūkstančių trijų šimtų dvidešimties eurų) konfiskavimą.
D. N. paskirtas kardomąsias priemones – rašytinį pasižadėjimą neišvykti, specialiosios teisės sustabdymą – nuosprendžiui įsiteisėjus, panaikinti.
Daiktus, turinčius reikšmės nusikalstamoms veikoms tirti ir nagrinėti, nuosprendžiui įsiteisėjus:
- D. N. vardu išduotą vairuotojo pažymėjimą Nr. (duomenys neskelbtini), esantį voke prie baudžiamosios bylos antro tomo viršelio, perduoti jį išdavusiai institucijai – AB „Regitra“;
- 4 (keturias) skaitmenines laikmenas palikti saugoti byloje.
Nuosprendis per dvidešimt dienų nuo paskelbimo dienos gali būti skundžiamas Šiaulių apygardos teismui, skundą paduodant per Šiaulių apylinkės teismą.
Išaiškinti kaltinamajam, kad apeliacinės instancijos teisme byla nagrinėjama rašytinio proceso tvarka, išskyrus atvejus, kai proceso dalyvis prašo nagrinėti bylą žodinio proceso tvarka, arba įstatymas numato privalomą bylos nagrinėjimą žodinio proceso tvarka, arba byloje būtina atlikti įrodymų tyrimą ar išklausyti žodinius proceso dalyvių paaiškinimus. Prašymas bylą nagrinėti rašytinio ar žodinio proceso tvarka turi būti nurodytas apeliaciniame skunde.