Telšių apylinkės teismo Akmenės rūmų nutarimas

2021-05-17 · Administracinių teisės pažeidimų/administracinių nusižengimų byla Nr. A18.-115-1112/2021

Atsisiųsti
Originalas LITEKO ↗
Teismas
Telšių apylinkės teismo Akmenės rūmai
Dokumentas
Nutarimas
Data
2021-05-17
Bylos Nr.
A18.-115-1112/2021
Teisminio proceso Nr.
4-12-3-00215-2020-2
Bylos rūšis
administracinių teisės pažeidimų/administracinių nusižengimų byla
Instancija
I-a instancija
Rezultatas
Nutraukti bylą.
Teisėjas
Jolanta Jasutienė (pirm.)
Pažeidėjas
A. S.
Institucija
Priešgaisrinės apsaugos ir gelbėjimo departamento prie Vidaus reikalų ministerijos Šiaulių priešgaisrinė gelbėjimo valdyba Akmenės priešgaisrinė gelbėjimo tarnyba
Advokatai
Audronė Skiparienė
Kategorijos
Administracinio nusižengimo byla
Nr. A18.-115-1112/2021
Teisminio proceso Nr. 4-12-3-00215-2020-2Procesinio sprendimo kategorijos: 19.9; 21.3.3. (S)
telšių APYLINKĖS TEISMASNUTARimaS2021 m. gegužės 17 d.Naujoji Akmenė

Telšių apylinkės teismo Akmenės rūmų teisėja Jolanta Jasutienė

sekretoriaujant Genovaitei Šetkauskienei ir Robertai Rimeikei,dalyvaujant administracinėn atsakomybėn traukiamam asmeniui A. S.,administracinėn atsakomybėn traukiamo asmens atstovei advokatei Audronei Skiparienei,

institucijos, kurios pareigūnas atliko administracinio nusižengimo tyrimą ir surašė administracinio nusižengimo protokolą, – Priešgaisrinės apsaugos ir gelbėjimo departamento prie Vidaus reikalų ministerijos Šiaulių priešgaisrinės gelbėjimo valdybos Akmenės priešgaisrinės gelbėjimo tarnybos atstovui Vaidotui Adomaičiui,

viešame teismo posėdyje žodinio proceso tvarka išnagrinėjo administracinio nusižengimo bylą, kurioje administracinėn atsakomybėn pagal Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso (toliau – ANK) 505 straipsnio 1 dalį traukiamas A. S., gimęs (duomenys neskelbtini), gyvenantis (duomenys neskelbtini), dirbantis, administracine tvarka nebaustas, neteistas.

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

Priešgaisrinės apsaugos ir gelbėjimo departamentas prie Vidaus reikalų ministerijos Šiaulių priešgaisrinės gelbėjimo valdybos Akmenės priešgaisrinės gelbėjimo tarnybos vyriausiasis specialistas Vaidotas Adomaitis 2020 m. gruodžio 17 d. surašė administracinio nusižengimo protokolą Nr. (duomenys neskelbtini) dėl to, kad 2020 m. spalio 28 d. UAB „Akmenės vandenys“ eksploatuojamų Akmenės rajono vandentiekio tinklų gaisrinių hidrantų patikrinimo metu nustatyta, kad nebuvo pašalintos 2020 m. birželio 23 d. nurodyme „Dėl objekto priešgaisrinės būklės pagerinimo Nr. 35.6-34“ surašytos neatitiktys, t. y. gaisriniuose hidrantuose Akmenės rajono Pelkelės ir Ramučių kaimuose neužtikrintas reikiamas slėgis, neatnaujinti hidrantų žymėjimai. UAB „Akmenės vandenys“ direktorius A. S. už tai trauktinas administracinėn atsakomybėn pagal ANK 505 straipsnio 1 dalį.

Institucijos atstovas teismo posėdyje paaiškino, kad po hidrantų planinio pavasarinio patikrinimo UAB „Akmenės vandenys“ buvo surašytas nurodymas dėl objekto priešgaisrinės būklės pagerinimo. Nustatyti trūkumai turėjo būti pašalinti iki kito patikrinimo. Planiniai patikrinimai būna pavasariniai ir rudeniniai. Šių patikrinimų datos visuomet yra suderinamos su UAB „Akmenės vandenys“, įmonės atstovui apie tokius patikrinimus būna žinoma. Dėl patikrinimų datų suderinimo kreipiamasi į įmonės vadovą A. S. Patikrinimai atliekami pagal institucijos patvirtintas taisykles. Pagal hidrantų kiekį nustatomas jų tikrinimo periodiškumas. Konkrečiai Akmenės rajonui tai yra du kartai per metus. Patikrinimo metu naudoja savadarbį prietaisą, veikiantį pagal V. Lobačiovo vandens tiekimo kiekių metodiką. Tai atitinkamo diametro, atitinkamo skersmens vamzdis su slėgio prietaisu. Juo matuojamas preliminarus spaudimas, ar jis apskritai yra. Jei tas prietaisas nieko nerodo, tai jungti prie hidranto gaisrinės automobilį nėra jokios prasmės. Patikrinimuose dalyvauja institucijos atstovai, kartu dalyvauja vandentiekį eksploatuojančios įmonės atstovai. Po patikrinimo yra surašomi patikrinimo aktai, kurių vienas egzempliorius lieka institucijai, o kitas įteikiamas vandentiekio tinklus eksploatuojančiai bendrovei. Be pateiktų aktų, nėra kitų dokumentų, pagrindžiančių, kad slėgis buvo nepakankamas. Kitokių slėgio fiksavimo dokumentų nėra. Rudenį atlikus pakartotinį patikrinimą nustatyta, kad nurodyme dėl objekto priešgaisrinės būklės pagerinimo nustatytos neatitiktys nepašalintos. Todėl už pareigūnų teisėtų nurodymų nevykdymą buvo surašytas administracinio nusižengimo protokolas. Įmonės vadovas raštais buvo įsipareigojęs nurodymą įvykdyti, bet kadangi to nepadarė, buvo surašytas protokolas. Nurodyme dėl objekto priešgaisrinės būklės pagerinimo buvo įrašyta daugiau trūkumų, tačiau dalis jų buvo pašalinti, todėl protokolas surašytas tik dėl Ramučių ir Pelkelės kaimuose nepašalintų trūkumų. Vandens slėgis turėtų būti 0,1 MPa, kas užtikrintų gaisro gesinimą naudojant 10 l/s vandens kiekį, reikalingą gesinant gyvenamuosius kvartalus. Tokio slėgio nebuvo, slėgis buvo per mažas, kad būtų galima jį nustatyti. Prietaisai tiesiog nerodo tokio mažo slėgio. UAB „Akmenės vandenys“ savo raštuose pripažįsta, kad jie negali užtikrinti reikiamo slėgio. Slėgį galima matuoti tiek tam skirtu prietaisu, tiek jungiantis prie gaisrinės autocisternos ir matuojant joje įmontuotu manometru. Tačiau tuo atveju, jeigu atsukus hidrantą vandens visai nėra arba jis vos bėga, tikslo naudoti prietaisą nėra, nes jis nieko neparodytų. Už reikiamo slėgio vandentiekio tinkluose užtikrinimą atsako būtent UAB „Akmenės vandenys“, nes ši įmonė eksploatuoja vandentiekio tinklus, ant kurių yra įrengti gaisriniai hidrantai, be to, raštu įsipareigojo institucijai užtikrinti reikiamą slėgį. Su bendrove buvo tariamasi dėl alternatyvių vandens šaltinių užtikrinimo. Pavyzdžiui, Ramučių kaime buvo tariamasi vietoje hidrantų įrengti rezervuarą, bet bendrovė įrengė dešimt kartų mažesnį rezervuarą, kas institucijos netenkino. Taip pat svarstyta galimybė oficialiai pagal projektą panaikinti hidrantus, numatant kitas vandens tiekimo gaisrų gesinimui alternatyvas, bet ir tai nebuvo padaryta. Jeigu hidrantai buvo suprojektuoti ir įrengti, jie privalo būti. Jei vandentiekio tinklai su įrengtais hidrantais buvo priimti eksploatuoti, reiškia pridavimo metu viskas veikė tinkamai. Nežino, kodėl nuo 2015 m. hidrantai nustojo veikti ir kodėl dingo slėgis. Patikrinimo metu Ramučių ir Pelkelės kaimuose A. S. nedalyvavo, dalyvavo UAB „Akmenės vandenys“ atstovas D. Patikrinimuose dalyvavę UAB „Akmenės vandenys“ atstovai nenurodyti, nes jie būna paskirti įmonės vadovo ir pats nurodymas dėl objekto priešgaisrinės būklės pagerinimo vis tiek adresuojamas vadovui. Aktas surašomas po patikrinimo, bet ne paties patikrinimo metu. Kad visiems, įskaitant instituciją ir UAB „Akmenės vandenys“ yra žinoma, jog reikiamo slėgio vandentiekio tinkluose Ramučių ir Pelkelės kaime negalima pasiekti, nesutiktina, nes būtent UAB „Akmenės vandenys“ savo raštuose ne vieną kartą įsipareigojo šią problemą išspręsi. Todėl hidrantai ir buvo tikrinami, siekiant išsiaiškinti, ar slėgis juose galų gale buvo užtikrintas ar jo nėra. Baigiamosiose kalbose pabrėžė, kad administracinio nusižengimo protokolas surašytas pagal ANK 505 straipsnio 1 dalį, pagal kurią nutarimą dėl administracinės nuobaudos skyrimo turi priimti teismas. Administracinio nusižengimo protokole yra nurodyta administracinio nusižengimo padarymo data, laikas, aprašyta esmė, nurodytas konkretus institucijos nurodymas dėl objekto priešgaisrinės būklės pagerinimo, kuris nebuvo įvykdytas. Minėtas nurodymas A. S. įteiktas pasirašytinai. Šio nurodymo A. S. per nustatytą terminą ne tik neskundė, bet ir pateikė institucijai raštus, kuriais įsipareigojo trūkumus pašalinti. ANK 505 straipsnio 1 dalyje numatyto nusižengimo sudėtis nereikalauja padarinių, nusižengimas laikomas baigtu, kai kaltininkas padaro bent vieną iš šiame straipsnyje numatytų veiksmų. Pats institucijos surašyto nurodymo nevykdymo faktas yra neteisėtas ir užtraukia administracinę atsakomybę. Todėl prašo teismą priimti nutarimą dėl administracinės nuobaudos skyrimo.

Institucijos atstovas teismo posėdyje po bylos nagrinėjimo iš esmės atnaujinimo paaiškino, kad hidrantų patikrinimai buvo atliekami vadovaujantis Priešgaisrinės apsaugos departamento 1997 m. gruodžio 29 d. įsakymu Nr. 151 patvirtinta instrukcija „Priešgaisrinių vandens šaltinių ir gaisrinių hidrantų patikrinimas bei eksploatacija“ (toliau – Instrukcija). Priešgaisrinės apsaugos ir gelbėjimo departamento prie Vidaus reikalų ministerijos direktoriaus 2010 m. vasario 22 d. įsakymu Nr. 1-63 patvirtintu Objekto atitikties priešgaisrinę saugą reglamentuojantiems teisės aktams patikrinimų atlikimo tvarkos aprašu buvo vadovaujamasi tiek, kiek jame reglamentuojamas nurodymo surašymas. Laiko, kad šiame apraše ir jame pateiktoje nurodymo dėl objekto priešgaisrinės būklės pagerinimo naudojama „objekto“ sąvoka yra bendrinė, taip pat apimanti ir gaisrinius hidrantus. Kitokio dokumento, išskyrus nurodymą, surašyti nustatytoms neatitiktims departamentas nenaudoja. Tikrinant hidrantus vanduo paimamas gaisriniais automobiliais tik tuomet, kai priimamos naujos vandentiekio linijos. Pavasarinio ir rudeninio patikrinimų metu tikrinama hidranto koto darbo eiga, kolonėlė prijungiama prie hidranto paleidžiant vandenį, sutikrinami nurodomųjų lentelių duomenys. Aptariamose teritorijose hidrantai yra sumontuoti žemėje esančiuose šulinėliuose. Norint iš tokio hidranto paimti vandenį reikalinga gaisrinė kolonėlė, kuri yra kiekviename gaisriniame automobilyje. Šita kolonėlė atidarius šulinio dangtį užsukama ant hidranto, po to atsukus kolonėlės čiaupus iš hidranto per kolonėlę paleidžiamas vanduo. Pati kolonėlė yra atskiras daiktas, prie jos galima jungti arba gaisrinį automobilį, arba matavimo prietaisą, arba magistralines ar žarnų linijas gaisrui gesinti. Nurodymas, o ne minėtoje instrukcijoje numatytas pasiūlymas po patikrinimo buvo surašytas todėl, kad tai jau buvo ne pirmas patikrinimas, kurio metu nustatomi trūkumai, o ankstesnių patikrinimų metu nustatytų trūkumų, kurie būdavo surašomi pasiūlymuose, įmonė nepašalindavo. Taigi buvo surašytas nurodymas dėl neatitikimo Bendrųjų gaisrinės saugos taisyklių reikalavimams, nurodant konkretų jų punktą, kuris pažeistas. Su hidrantais yra negerai tai, kad juose nėra reikiamo vandens slėgio. Priežastis, dėl kurių hidrante nėra slėgio, turėtų nustatyti vandentiekį eksploatuojanti įmonė. Nepakankamo vandens slėgio hidrantuose priežastis gali būti tiek siurbliuose, tiek vamzdyne, tiek pačiame hidrante. Tikrinimo metu tik konstatuotas faktas, kad slėgis nepakankamas. Hidrantų patikrinimą gali atlikti bet kuris priešgaisrinės tarnybos darbuotojas, taip pat ir budinti pamaina, kuri važiuoja su cisterna. Jeigu jiems kyla klausimų, gali pasijungti automobilį ir patikrinti slėgį, apie tai informuodami tarnybiniu pranešimu. Toliau ši informacija yra perduodama priešgaisrinės priežiūros pareigūnams, kurie turi teisę surašyti tiek nurodymą, tiek protokolą ir kitus procesinius dokumentus. Yra pareigūnai vykdantys valstybinę priešgaisrinę priežiūrą, tai numatyta jų pareigybės aprašyme. Paprastai hidrantus tikrina ugniagesiai gelbėtojai, t. y. budinčios pamainos, gali dalyvauti ir valstybinės priešgaisrinės priežiūros pareigūnai. Po patikrinimo grįžę surašo viršininkui tarnybinius pranešimus apie nustatytus trūkumus arba jų nebuvimą. Vėliau pagal tarnybinius pranešimus surašomi aktai, kurie pasirašomi tiek priešgaisrinės tarnybos, tiek eksploatuojančios įmonės atstovų. Budinčių pamainų pareigūnai priešgaisrinės priežiūros funkcijų nevykdo. Išskyrus gaisrinius hidrantus, kurie naudojami tarnyboje, kitokios paskirties hidrantų nežino, bent jau tarnyboje su tokiais neteko susidurti, tarnybiniuose dokumentuose jie nereglamentuoti. Priduodant hidrantus priešgaisrinės tarnybos atstovai todėl ir buvo kviečiami, kad įvertintų jų tinkamumą gaisrui gesinti.

Administracinėn atsakomybėn traukiamas asmuo A. S. teismo posėdyje patvirtino, kad supranta, dėl ko yra nagrinėjama byla, ir paaiškino, kad savo kaltės nepripažįsta. Teismui paaiškino, kad nurodymo dėl objekto priešgaisrinės būklės pagerinimo įvykdyti negalėjo, nes vandentiekio tinklai Ramučių ir Pelkelės kaimuose yra šakotinio tipo ir nepritaikyti gaisrų gesinimui, vandens slėgis juose yra visada nuo pat įrengimo buvo nepakankamas priešgaisrinės apsaugos poreikiams. Jokių techninių galimybių padidinti vandens slėgį iš esmės nekeičiant vandentiekio tinklų šiuose kaimuose nėra. Dėl UAB „Akmenės vandenys“ institucijai adresuotų raštų, kuriais įsipareigojo pašalinti trūkumus, paaiškino, kad juos parašė tik todėl, jog paskambinęs institucijos atstovas Marius Skerstonas paprašė tokių raštų, nes jie institucijai buvo reikalingi dėl aukštesnės institucijos atliekamo patikrinimo. Nurodymo dėl objekto priešgaisrinės būklės pagerinimo neskundė, nes tokius nurodymus gaudavo nuolat, kiekvienais metais nuo 2008 m. Nekreipdavo į juos dėmesio. Pasirašydavo, kad gavo ir nieko daugiau nebūdavo. Gaisrininkai žinojo, kad hidrantai netinkami jų reikmėms, o tinkami tik vandentiekio tinklų priežiūrai, kad būtų galima iš jų išplauti drumzles. Patikrinimus gaisrininkai derindavo ne su juo, o tiesiogiai su darbuotojais, kurie tuose patikrinimuose ir dalyvaudavo. Kartais patikrinimus derindavo su jo pavaduotoju Svajūnu Žąsyčiu. Pažeidimus, kuriuos būdavo galima pašalinti, šalindavo nedelsdami. O per mažo slėgio pašalinti buvo neįmanoma. Hidrantų priežiūros įmonei niekas nefinansuoja. Iš gyventojų pinigus gauna tik už geriamojo vandens tiekimą ir nuotekų šalinimą, šių lėšų net ir teisiškai negalėtų panaudoti hidrantų priežiūrai. Rezervuarus įrenginėjo iš tų lėšų, kurias gauna iš kitų veiklų, t. y. už statinių nuomą mobilaus ryšio operatoriams jų antenų iškėlimui. Ramučiuose įrengtas 12 kub. m rezervuaras gaisrininkams buvo per mažas, gaisrininkai jo nepriėmė. Sukelti slėgio vandentiekyje negali, to nesutiko daryti ir rangovai, nes vandentiekiui būtų padaryta žala, juo nebebūtų galima tiekti net geriamojo vandens gyventojams. Norint išspręsti problemą, reikėtų Pelkelės kaime išgręžti du papildomus gręžinius ir sužiedinti vandentiekio tinklą, o į Ramučių kaimą nutiesti naują magistralinį vandentiekį, bet įmonė to nepajėgi padaryti, net ir negali tam skirti lėšų. Ramučių kaime hidrantus įrenginėjo ne UAB „Akmenės vandenys“, o kita įmonė. 2008 m., kai buvo priimtas objektas, UAB „Akmenės vandenys“ A. S. dar nedirbo, tik yra girdėjęs, kad projektuotojai hidrantus numatė reikalaujant gaisrininkams, kurie buvo įtraukti į priėmimo komisiją. Buvęs vadovas tam neprieštaravo, nes manė, kad hidrantai bus naudingi vandentiekio tinklų priežiūrai, jų plovimui. Vandentiekio priėmimo metu pakankamas slėgis jeigu ir buvo, tai tik todėl, kad prie vandentiekio dar nebuvo prisijungę gyventojai. Kai tik vartotojai pradėjo jungtis prie vandentiekio, jau 2009 m. ar 2010 m. buvo surašyti pirmieji nurodymai dėl nepakankamo slėgio. Daugumas trečios kategorijos vandentiekius eksploatuojančių įmonių juose įrengtus hidrantus naudoja tik vandentiekių praplovimui. Gaisrininkams jie tinkami tik automobilinės cisternos pripildymui grįžus iš įvykio vietos, bet ne gaisro gesinimui, jo metu imant vandenį iš hidranto. Jei gaisrinė bandytų tiesiogiai iš hidranto naudoti kaimo vandentiekio vandenį gaisro gesinimui, vandentiekis užsipildytu oru, užsiorintų patys siurbliai vandenvietėje, kadangi jie neturi reikiamo pajėgumo, ir kaimas liktų be vandens. Pagal statinių pripažinimo tinkamais naudoti duomenis tai šuliniai-hidrantai, o gaisriniais hidrantais juos įvardino institucija.

Administracinėn atsakomybėn traukiamas asmuo A. S. teismo posėdyje po bylos nagrinėjimo iš esmės atnaujinimo paaiškino, kad pačiuose gaisriniuose hidrantuose jokių problemų nebuvo, o jeigu tokios ir pasitaikydavo, tai būdavo pašalinamos per kelias valandas. Patys hidrantai yra funkcionalūs ir tvarkingi, tiesiog vandentiekis yra visiškai nepritaikytas gaisrams gesinti, jis yra trečios kategorijos, skirtas tik geriamojo vandens tiekimui gyventojams, jo vamzdžių diametrai per siauri, tinklas ne žiedinis, o šakotinis. Įmonė neprieštaravo hidrantų įrengimui, nes ketino juos naudoti vandentiekio tinklams praplauti ir taip palengvinti tinklų eksploataciją, šalinant iš jų nuosėdas.

Administracinėn atsakomybėn traukiamo asmens atstovė teismo posėdyje palaikė atstovaujamojo poziciją, paaiškino, kad neteisėti pareigūnų veiksmai negali tapti pagrindu patraukti A. S. administracinėn atsakomybėn. Pareigūnų užfiksuoti tariami pažeidimai, jiems patiems fiksavimą atliekant neteisėtais būdais ir nepateikiant įrodymų, eliminuoja jų nurodymų ir reikalavimų teisėtumą. UAB „Akmenės vandenys“ vadovas nei bendrovės įstatais, nei jokiu kitu teisės aktu nėra įgaliotas ir įpareigotas užtikrinti eksploatuojamų geriamojo vandens vamzdynų pritaikymą ir reikiamo vandens slėgio juose užtikrinimą priešgaisrinėms reikmėms. Vadovo geranoriškas bendradarbiavimas su institucija iki galimo administracinio nusižengimo užfiksavimo negali būti vertinamas kaip privalomų funkcijų vykdymas. Institucijos pateikti A. S. pasirašyti raštai dėl trūkumų pašalinimo su nagrinėjama byla nesietini, nes surašyti iki institucijos 2020 m. birželio 23 d. nurodymo surašymo. Nurodymas, patikrinimo aktai ir tarnybiniai pranešimai nėra patikimi, nes jie neišsamūs, nepagrįsti ir prieštarauja vieni kitiems, yra sudaryti nesilaikant pačios institucijos nustatytos tvarkos, o kai kuriais atvejais – suklastoti. 2008 m. gruodžio 29 d. Pelkelės kaimo vandentiekio tinklų įrengimo pripažinimo tinkamu naudoti akto 3.6 punktu yra priimtas tik vienas hidrantas, o institucija tikrina vienuolika hidrantų. Iš tokių netikslumų ir prieštaravimų darytina išvada, kad institucija tik formaliai vykdo funkcijas. 2020 m. birželio mėnesį tikrinant hidrantus UAB „Akmenės vandenys“ atstovai G. D. ir K. S. nedalyvavo, tačiau yra įrašyti į nurodymą kaip dalyvavę hidrantų patikrinimuose. Kas tuose patikrinimuose dalyvavo, institucijos atstovai taip ir neatsakė, kyla klausimas, ar bendrovės atstovai apskritai dalyvavo tuose patikrinimuose. Kaltinimas paremtas tik prielaidomis apie reikiamo vandens slėgio neužtikrinimą. Hidrantų patikrinimai daugiau kaip dešimtmetį buvo vykdomi inertiškai, patiems pareigūnams nesilaikant Priešgaisrinės apsaugos ir gelbėjimo departamentas prie Vidaus reikalų ministerijos 1997 m. gruodžio 29 d. įsakymu Nr. 151 patvirtintos Priešgaisrinių vandens šaltinių ir gaisrinių hidrantų patikrinimo bei eksploatacijos instrukcijos ir kitų norminių aktų, kurių institucijos atstovas net negalėjo įvardinti. Atsižvelgiant į tai, kad situacija yra užsitęsusi ir neišsprendžiama per ilgą laiką, nurodymo neapskundimas niekaip neįrodo A. S. kaltės. A. S. pateikta gausi rašytinė medžiaga parodo, kad nuo pat 2011 m. UAB „Akmenės vandenys“ deda pastangas, kreipiasi į Priešgaisrinės apsaugos departamentą dėl įsisenėjusių problemų sprendimo, dėl vandens slėgio užtikrinimo pagal institucijos reikalavimus. Pažymėtina tai, kad institucija ignoruoja įmonės keliamas problemas, kurios buvo detaliai išdėstytos dar 2015 m. gegužės 28 d. įmonės rašte Nr. 205. UAB „Akmenės vandenys“ į bylą pateikti rašytiniai įrodymai patvirtina, kad Ramučių ir Pelkelės kaimuose įmonės eksploatuojami III kategorijos vandentiekio tinklai ir vandens gręžiniai nėra pritaikyti priešgaisrinėms reikmėms ir negali pasiekti tokių techninių vandens tiekimo rodiklių (t. y. 10 l/s), kokių institucija reikalauja. Pagal bylos medžiagą, kad ir kiek institucija surašytų nurodymų ir administracinių nusižengimų protokolų, esant dabartinėms aplinkybėms pagal vandentiekio tinklų esamas galimybes, institucijos nurodymų įgyvendinti neįmanoma, o A. S. paskirta nuobauda niekaip nepasiektų jai keliamų tikslų. Institucija visapusiškai neištyrė veikos, surašė protokolą nesurinkusi įrodymų, pagrindžiančių A. S. kaltę. Todėl prašo administracinio nusižengimo bylą nutraukti.

Administracinėn atsakomybėn traukiamo asmens atstovė teismo posėdyje po bylos nagrinėjimo iš esmės atnaujinimo pažymėjo, jog institucijos atstovo tvirtinimas, kad jos pareigūno parašai ant vandentiekio tinklų priėmimo aktų įrodo tų tinklų atitikimą priešgaisrinės saugos reikalavimams tinklų priėmimo metu, tėra institucijos gynybinė pozicija. Institucija taip ir nepateikė į bylą jokių įrodymų, patvirtinančių, kad Pelkelės ir Ramučių vandentiekių tinkluose jų priėmimo metu buvo užfiksuotas reikiamas vandens slėgis. Mini Priešgaisrinės apsaugos ir gelbėjimo departamento prie Vidaus reikalų ministerijos direktoriaus 2007 m. vasario 22 d. įsakymu Nr. 1-66 patvirtinto normatyvinio statinio saugos dokumento „Lauko gaisrinio vandentiekio tinklai ir statiniai. Projektavimo ir įrengimo taisyklės“ 8 punktu, pagal kurį Lauko gaisrinis vandentiekis išbandomas vadovaujantis galiojančių normatyvinių statybos techninių dokumentų reikalavimais ir dalyvaujant statinio statybos techniniam prižiūrėtojui, rangovui (rangovo atstovui) ir priešgaisrinės gelbėjimo tarnybos pareigūnams, surašomas lauko gaisrinio vandentiekio apžiūrėjimo ir išbandymo aktas. Pabrėžia tokio akto nebuvimą. Institucijos atstovas klaidina teismą tvirtindamas, kad prieš priduodant vandentiekio tinklus eksploatuoti neatliekama atskira hidrantų patikrinimo procedūra ir jos rezultatų nereikia užfiksuoti atskiru aktu. Toks aktas privalomas ir pagal Instrukcijos 10 punktą. Tiek čia minėtos Projektavimo ir įrengimo taisyklės, tiek Instrukcija yra pačios institucijos patvirtinti teisės aktai, vadinasi institucija yra nuosekliai reglamentavusi procedūrą, skirtą patikrinti, ar vandentiekis atitinka norminius reikalavimus, užfiksuoti vandens slėgį hidrantuose prieš pradedant juos eksploatuoti. Institucija nepateikė dokumentų, kuriais remdamasi tvirtina, kad hidrantuose neužtikrinamas reikiamas vandens slėgis, taip pat nepateikė dokumentų, patvirtinančių reikiamo slėgio buvimo Pelkelės ir Ramučių kaimų vandentiekių tinkluose faktą šių tinklų priėmimo metu. Tai yra, nepateikė lauko gaisrinio vandentiekio apžiūrėjimo ir išbandymo akto. Remiasi Instrukcijos 10.1 punktu, kuriame nustatyta, kad vandentiekio tinklus su juose įrengtais hidrantais draudžiama priimti naudoti, jeigu jie neatitinka statybos normų reikalavimų ir jų negalima bus tinkamai panaudoti gaisrams gesinti. Atkreipia dėmesį, kad pagal Instrukcijos 10 punktą atlikus gaisrinių hidrantų patikrinimą, be akto, surašomas valstybinės priešgaisrinės priežiūros pasiūlymas, kuriame nurodomi techninių pažeidimų, rastų tikrinimo metu, pašalinimo terminai – pasiūlymas, bet ne nurodymas. Taip pat, remdamasi Instrukcijos 10 punktu, atstovė tvirtina, kad hidranto tikrinimas turi būti atliekamas būtinai naudojant gaisrinį automobilį, kuris turi būti per kolonėlę jungiamas prie hidranto, kas nebuvo daroma. Pasisako dėl Priešgaisrinės apsaugos ir gelbėjimo departamento prie vidaus reikalų ministerijos direktoriaus 2010 m. vasario 22 d. įsakymu Nr. 1-63 patvirtinto Objekto atitikties priešgaisrinę saugą reglamentuojantiems teisės aktams patikrinimų atlikimo tvarkos aprašo, nurodydama, kad pagal šio įsakymo turinį ir įsakymo 1 priedą akivaizdu, kad jis tikrai nereguliuoja hidrantų patikrinimo tvarkos, nes hidrantai nepriskiriami nė vienai įsakymo 1 priede nurodytai objektų grupei. Nors nurodyme trūkumų pašalinimo terminas buvo apibrėžtas rudeniniu patikrinimu, tačiau apie rudeninį hidrantų patikrinimą, t. y., kada jis bus atliekamas, viešai niekur nebuvo skelbiama. Nurodyme kaip dalyvavę patikrinime minimi UAB „Akmenės vandenys“ atstovai G. D. ir K. S. patikrinime visiškai nedalyvavo. Taigi ir jie neturėjo informacijos, net ir žodinės, kada bus vykdomas rudeninis patikrinimas. Pasisakė, kad administracinė atsakomybė šiuo atveju negalima, nes paskiriant nuobaudą nebūtų pasiekti jokie jai keliami tikslai. Problema yra tiek vandentiekį eksploatuojančios įmonės, kurios vadovas traukiamas administracinėn atsakomybėn, tiek pačios institucijos, todėl gali būti išspęsta tik kooperuojantis, o ne pradedant administracinę teiseną.

Liudytojas S. Ž. teismo posėdyje parodė, kad yra UAB „Akmenės vandenys“ direktoriaus pavaduotojas, žino, apie ką yra pakviestas liudyti. Paaiškino, kad problema dėl hidrantų tęsiasi apie dešimtmetį. Kai 2015 m. jis laikinai ėjo direktoriaus pareigas, tokia situacija jau buvo nutikusi, jam taip pat už nurodymo neįvykdymą buvo paskirta bauda, kurią susimokėjo. Problema dėl hidrantų yra užprogramuota nuo to momento, kai vandentiekis buvo pripažintas naudoti. Nuo tada kasmet du kartus po patikrinimų surašomi aktai dėl hidrantų. Objektas pastatytas iš Europos Sąjungos lėšų. Statybos metu jis pats buvo objekto techninis prižiūrėtojas, todėl garai žino, kas ten yra. Į Ramučių kaime esančio statinio (vandentiekio) pripažinimo tinkamu naudoti komisiją buvo įtraukta priešgaisrinė tarnyba. Objekto pripažinimas tinkamu naudoti vyko 2009 m. Jo metu nebuvo laikomasi „Lauko gaisrinio vandentiekio tinklai ir statiniai. Projektavimo ir įrengimo taisyklės“ 8 punkto reikalavimų, nes vandentiekis nebuvo išbandomas. Institucija jau pasirašydama vandentiekio pripažinimo tinkamu naudoti aktą žinojo, kad vandentiekis nėra tinkamas hidrantams įrengti, nes jis pastatytas ir hidrantai įrengti nesilaikant „Lauko gaisrinio vandentiekio tinklai ir statiniai. Projektavimo ir įrengimo taisyklės“ 65 punkto reikalavimų, pagal kuriuos priešgaisriniai hidrantai gali būti statomi tik ant žiedinio vandentiekio ir ant atšakų, kurių ilgis iki 200 m. Ramučių kaime hidrantai įrengti atšakose, kurių ilgis daugiau kaip 200 m. Todėl institucijai jau nuo pat pradžių buvo suprantama, kad ant tokio tinklo negali būti statomi hidrantai. Visi šitie projektai buvo finansuojami iš Europos Sąjungos lėšų, nors iš jų negali būti finansuojami lauko priešgaisriniai tinklai. Taigi įrengiant gaisrinius hidrantus lėšos būtų panaudotos netinkamai. Hidrantai buvo įrengiami ne gaisrų gesinimui, o vandentiekio priežiūrai užtikrinti, kad būtų galima vandentiekį išplauti, nes hidrantai tam labai gerai tinka. Jie nebuvo suprojektuoti kaip gaisriniai hidrantai. Bet kadangi hidrantai gaisrininkams patiko, tai jie juos ir priėmė, įsitraukė į savo apskaitą. Kaip gaisriniai hidrantai pagal norminius aktus jie nėra priimti. Esamuose vandentiekio tinkluose neįmanoma užtikrinti gaisriniams hidrantams reikalingo slėgio. Žinodamas susidariusią situaciją dėl hidrantų, reaguodamas į Akmenės rajono mero raštus, Priešgaisrinės apsaugos ir gelbėjimo departamentas 2011 m. pakeitė „Lauko gaisrinio vandentiekio tinklai ir statiniai. Projektavimo ir įrengimo taisyklės“ 67 punktą, jame papildomai nurodė, kad priešgaisrinius hidrantus leidžiama pajungti ant bet kokio tinklo, bet nepakeitė 44 punkto, kuriame aiškiai parašyta, kad turi būti 1 atmosferos slėgis. Todėl dabar norminis aktas prieštarauja fizikos dėsniams. Kadangi institucija UAB „Akmenės vandenys“ raštus ignoravo, tai įmonė kreipėsi į ekspertą dėl situacijos įvertinimo. Kadangi ir institucija, ir UAB „Akmenės vandenys“ visada žinojo, kad nurodymai dėl vandens slėgio hidrantuose yra neįvykdomi, tai direktorius nurodymų niekada ir neskųsdavo, nes buvo manoma, kad tie nurodymai reikalingi tik juos surašiusiems pareigūnams atsiskaitant prieš savo vadovybę. Liudytojas žodžiu pristato turimą dokumentą, kuriuo Akmenės rajono Ramučių kaime įrengti hidrantai pripažinti priešgaisriniais ir atitinkančiais reikalavimus. Institucijos vadovybė prieš penkerius metus yra informuota, kad užtikrinti reikalaujamą 1 atmosferos slėgį hidrantuose nėra techninių galimybių, tačiau institucija iki šiol nieko neatsakė. Norint užtikrinti reikiamą slėgį hidrantuose, būtų reikalingos didelės investicijos. Pelkelės kaime reikėtų išgręžti keletą naujų gręžinių, o į Ramučių kaimą reikėtų pakloti naują vandentiekio trasą. UAB „Akmenės vandenys“ yra geriamąjį vandenį tiekiantį ir nuotekas šalinanti įmonė, neturinti lėšų priešgaisrinės apsaugos poreikiams užtikrinti. Priešgaisrinė gelbėjimo tarnyba į vandentiekio tinklų priėmimo komisijos sudėtį buvo kviečiama bijant, kad be šios institucijos dalyvavimo Europos Sąjungos lėšų panaudojimas bus pripažintas netinkamu. Šiaip gaisrininkų traukti nereikėjo, kadangi tai ne tie tinklai ir ne tam skirti. Anksčiau institucija derindavo su juo patikrinimų datas, bet pastaruoju metu nebederina.

Liudytojas G. D. teismo posėdyje parodė, kad dirba UAB „Akmenės vandenys“ meistru, žino, dėl ko pakviestas į bylą. Apie Pelkelės ir Ramučių kaimą informaciją žino tik iš dalies, nes jam tie objektai nepriklauso, jis jų neprižiūri. Patikrinimuose Pelkelės ir Ramučių kaimuose nei 2020 m. birželio mėn., nei kitu laiku nedalyvavo. Dalyvauja patikrinimuose, kurie vyksta Akmenės mieste ir aplink jį esančiuose kaimuose, taip pat Ventoje, prieš keletą metų yra dalyvavęs patikrinime Naujosios Akmenės mieste. Į patikrinimus priešgaisrinės apsaugos pareigūnai atvykdavo gaisriniu automobiliu. Ant antžeminio hidranto būdavo sumontuojamas manometras, o kitoje hidranto pusėje sumontuojamas tiesiog vamzdis. Manometro rodmenis gaisrininkai užsirašydavo į sąrašą, kuriame buvo nurodyti hidrantų įrengimo adresai. Anksčiau nurodymus dėl patikrinimų gaudavo iš valdžios, iš S. Ž. arba iš vyriausiojo meistro, kuris visiems pranešdavo, kad bus patikrinimas. Pastaruoju metu dėl patikrinimo datos ir laiko suderinimo skambindavo jau tiesiogiai patys institucijos pareigūnai. Įmonės valdžia apie patikrinimus žinodavo jau vien todėl, kad jis, informuodamas apie savo būsimus dienos darbus, kartu pranešdavo ir apie dalyvavimą patikrinimuose. Kai kada tikrindavo ne visu hidrantus, o tik dalį jų. Gaisrininkų nurodyti trūkumai būdavo šalinami nedelsiant, trukmė priklausydavo nuo darbų sudėtingumo. Paprastesniais atvejais antžeminį hidrantą sutvarkydavo ir per 2-3 valandas, jei reikdavo išmontuoti požeminį hidrantą, tai užtrukdavo 4-5-6 valandas. Sunku tiksliai pasakyti, per kiek laiko galėtų būti patikrinti 17 hidrantų, nes tai priklauso nuo jų išsidėstymo, nuo atstumo tarp hidrantų, nuo to, ar hidrantai yra antžeminiai ar požeminiai, kokiu būdu tikrinama.

Liudytojas Darius Liniauskas teismo posėdyje parodė, kad yra Akmenės priešgaisrinės gelbėjimo tarnybos viršininkas, žino, dėl ko yra pakviestas į bylą. Parodė, kad priešgaisrinių hidrantų patikrinimas yra atliekamas du kartus per metus. Įstaigai, kuri eksploatuoja vandentiekio tinklus, t. y., kuri atsako už jų būklę, yra surašomi informaciniai dokumentai apie patikrinimą, jeigu viskas yra tvarkoje. Jeigu nustatomi kokie nors trūkumai, yra nuolatos bendraujama ir stengiamasi problemas išspęsti. Šiuo atveju UAB „Akmenės vandenys“ vadovui buvo surašytas nurodymas dėl objekto priešgaisrinės būklės pagerinimo, kurį vadovas priėmė, ant nurodymo pasirašė. Nors turėjo teisę nurodymą skųsti per dešimt dienų, bet jo neskundė, kas reiškia, kad sutiko su nurodyme išdėstytais pažeidimais. Gauto nurodymo UAB „Akmenės vandenys“ vadovas neįvykdė. Nurodymas dėl objekto priešgaisrinės būklės pagerinimo neįvykdytas nepaisant to, kad institucija ne tik UAB „Akmenės vandenys“, bet ir Akmenės rajono savivaldybę, kuriai priklauso šimtas procentų minėtos bendrovės akcijų, raštu informavo apie alternatyvius problemos sprendimo būdus. Jokio raštiško atsakymo negavo, tačiau UAB „Akmenės vandenys“ vadovo buvo ne kartą žodžiu patikinti, kad problemos bus sprendžiamos. Taip pat yra ir UAB „Akmenės vandenys“ raštai, kuriuose įsipareigojama problemas pašalinti. Kadangi tai nebuvo padaryta, UAB „Akmenės vandenys“ vadovui buvo surašytas protokolas už nurodymo dėl objekto priešgaisrinės būklės pagerinimo nevykdymą. Patikrinimus atlieka budinčios pamainos pareigūnai, kuriems tai dienai yra suformuojama atitinkama užduotis. Prieš išvažiuodami atlikti patikrinimus informuoja UAB „Akmenės vandenys“. Kurie konkrečiai pareigūnai atlikinėjo patikrinimus vieną ar kitą dieną, matosi iš pateiktų tarnybinių pranešimų. Patikrinimai atliekami ir įforminami vadovaujantis teisės aktu „Priešgaisrinių vandens šaltinių ir gaisrinių hidrantų patikrinimas bei eksploatacija“, kuris patvirtintas Priešgaisrinės apsaugos ir gelbėjimo departamento 1998 m. įsakymu, taip pat gaisrinės saugos taisyklėmis, kuriose nustatyta prievolė tikrinti hidrantus bei savininkų ir valdytojų įpareigojimas užtikrinti hidrantų tinkamą būklę. Pavasariniai ir rudeniniai patikrinimai yra numatyti minėtame teisės akte. Pagal jo reikalavimus dėl patikrinimo bent prieš dešimt dienų susisiekiama su įmonės vadovais, taip pat ir raštu. Suderinamas laikas, kada bus galima atlikti hidrantų patikrinimą. Terminas trūkumams pašalinti nustatomas iki kito patikrinimo, nes taip reglamentuoja objektų patikrinimo tvarkos aprašas, kurio pavadinimą pateis esant reikalui. Hidrantų patikrinimas nėra traukiamas į metinių patikrinimų planus. Ši problema dėl vandens slėgio Ramučių ir Pelkelės kaimuose įrengtuose hidrantuose, kiek jam žinoma kaip padalinio vadovui, tęsiasi nuo 2017 m., kai jis ėmė vadovauti padaliniui ir susirūpino dėl šios problemos. Priešgaisrinės gelbėjimo tarnybos iniciatyva problema pradėta kelti, bandant ją išspręsti. Iki tol dirbo kitame padalinyje ir nežino, kas buvo iki tol, kai jis pradėjo vadovauti padaliniui. Gal problema buvo ir anksčiau, bet negali pasakyti, kodėl ji nebuvo sprendžiama, nes šioje srityje neturėjo kompetencijos. Tuo metu, kai buvo priduodami 2008-2009 metais, tinklai atitiko teisės aktų keliamus reikalavimus. Buvo reikiamas vandens debitas, privažiavimai, visi reikiami žymėjimai. Tai patvirtina pasirašytas priėmimo aktas, kad tinklai yra priduoti valstybinei komisijai ir yra tinkami naudoti. Jeigu vandentiekio tinklai būtų buvę netvarkingi ir netinkami naudoti, jie nebūtų priduoti. Priėmimo metu yra atliekamos įvairios procedūros ir konstatuojamas faktas. Komisijos narys pasirašydamas patvirtina priduodamo objekto tvarkingumą. Jeigu objektas neatitiktų keliamų reikalavimų, būtų surašomas motyvuotas raštas, dėl ko objektas neatitinka reikalavimų. Vandens debitas tiek vandentiekio priėmimo metu, tiek dabar turi būti 10 l/s. Prieš pasirašant priėmimo aktą vandens slėgis buvo matuojamas ir jis buvo tinkamas. Joks atskiras dokumentas dėl atliktų matavimų ir jų duomenų nesurašomas. Svarstant esamų vandentiekio tinklų technines galimybes užtikrinti reikiamą vandens slėgį hidrantuose, UAB „Akmenės vandenys“ vadovui buvo siūlomi alternatyvūs problemos sprendimo būdai, kaip tai padaryti nedirbant su šiais tinklais. Institucija dėl to kreipėsi tiek į Akmenės rajono savivaldybę, tiek į UAB „Akmenės vandenys“ vadovą. UAB „Akmenės vandenys“ prievolės dėl hidrantų kyla iš Bendrosiose priešgaisrinės saugos taisyklėse įtvirtinto reglamentavimo. Apie eksploatuojamus hidrantus institucija žino pagal turimus sąrašus, kurie yra atnaujinami po hidrantų pridavimo. Tai vidinio pobūdžio informacinis dokumentas, kuriame nurodyti ne tik miestuose ir gyvenvietėse, bet ir įvairiuose objektuose, įstaigose, įmonėse esantys hidrantai. Apskritai hidrantai pagal teisės aktus yra požeminiai ir antžeminiai. Požeminis hidrantas yra įrengiamas šulinyje. Tokio hidranto visas įrenginys pasijungia prie kito įrenginio, kurį naudoja ugniagesiai. Požeminio ir antžeminio hidrantų veikimo principas yra tas pats, tik šiek tiek skiriasi konstrukcijos elementai. Antžeminiam hidrantui nereikia naudoti gaisrinės kolonėlės, norint pasijungti į automobilinę gaisrinę cisterną, o požeminis hidrantas prie automobilinės gaisrinės cisternos jungiamas per gaisrinę kolonėlę. Iš esmės, gaisrinę kolonėlę prijungus prie požeminio hidranto, gaunamas antžeminis hidrantas. Į administracinėn atsakomybėn traukiamo asmens atstovės klausimą, ar šulinys-hidrantas ir gaisrinis hidrantas yra vienas ir tas pats statinys, liudytojas atsakė, kad nesupranta klausimo. Į administracinėn atsakomybėn traukiamo asmens atstovės klausimą, kodėl Pelkelės kaime, kur pagal vandentiekio pripažinimo tinkamu naudoti aktą, kurį liudytojas pasirašęs, yra priimtas vienas hidrantas, o tikrinama yra 16 ar 11 toje teritorijoje esančių hidrantų, liudytojas atsakė, kad tai yra keturiolikos metų senumo įvykiai, jis neturi to dokumento, nėra su juos susipažinęs, gal dokumente yra techninė klaida. Priimta buvo tiek hidrantų, kiek buvo nurodyta komisijai. Į administracinėn atsakomybėn traukiamo asmens atstovės klausimą, kokių tikslų įgyvendinimo tikisi teismui paskyrus administracinę nuobaudą administracinėn atsakomybėn traukiamam asmeniui, liudytojas atsakė, kad pareigūnas, surašęs protokolą, vadovavosi įstatymu, o ne emocijomis ar kokiomis nors asmeninėmis aplinkybėmis, teisės aktai įpareigoją pareigūną priimti juose numatytus sprendimus. Kiek nurodymų buvo surašyta UAB „Akmenės vandenys“ iki jis praėjo vadovauti struktūriniam padaliniui, liudytojas nežino, o jam vadovaujant tai yra pirmas nurodymas. Bandė problemą spręsti konstruktyviai bendradarbiaujant, bet tai nedavė rezultatų.

Motyvuojamoji dalis

Pagal ANK 2 straipsnio 3 dalį, asmuo atsako pagal šį kodeksą tik tuo atveju, jeigu jis yra kaltas dėl administracinio nusižengimo padarymo, o šio straipsnio 4 dalyje nustatyta, jog pagal šį kodeksą atsako tik tas asmuo, kurio padaryta įstatymų uždrausta veika atitinka šiame kodekse nustatytus administracinio nusižengimo požymius. Administraciniam nusižengimui, kaip ir kitiems teisės pažeidimams, būdingi šie keturi objektyvūs ir subjektyvūs požymiai: a) objektas; b) objektyvieji požymiai; c) subjektas; d) subjektyvieji požymiai. Administracinio nusižengimo sudėčiai nustatyti reikalingi visi šie elementai. Jeigu bent vieno požymio nėra, tai nėra ir nusižengimo sudėties kaip visumos. Taigi, tokiu atveju nėra faktinio atsakomybės pagrindo ir, remiantis ANK 591 straipsnio 1 punktu, administracinių nusižengimų teisena negali būti pradėta, o pradėtoji turi būti nutraukta (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartys administracinio nusižengimo bylose Nr. 2AT-30-699/2017, Nr. 2AT-10-693/2018).

Pagal ANK 567 straipsnio 2 dalį, priimant sprendimą administracinio nusižengimo byloje, privaloma nustatyti, ar buvo padarytas administracinis nusižengimas, ar asmuo kaltas dėl jo padarymo, ar asmuo trauktinas administracinėn atsakomybėn, ar yra atsakomybę lengvinančių ir sunkinančių aplinkybių, ar padaryta turtinė žala ir ar galima administracinio nusižengimo byloje nustatyti jos dydį, taip pat kitas aplinkybes, turinčias reikšmės bylai teisingai išnagrinėti. Bylos nagrinėjimo teisme betarpiškumo principas reiškia, kad pirmosios instancijos teismas, nagrinėdamas bylą, privalo tiesiogiai ištirti bylos įrodymus: išklausyti proceso šalių paaiškinimus, liudytojų parodymus, specialistų paaiškinimus ir eksperto išvadas, susipažinti su rašytiniais įrodymais, apžiūrėti daiktinius įrodymus.

Teismų praktikoje laikomasi pozicijos, kad kaltu dėl administracinio nusižengimo padarymo asmuo gali būti pripažintas, tik surinkus pakankamai neabejotinų to asmens kaltės įrodymų. Duomenų, kuriais remiantis tik galima manyti, kad nusižengimas galėjo būti padarytas, nepakanka išvadoms apie asmens kaltumą padaryti ir skirti administracinę nuobaudą. Asmens kaltė gali būti konstatuota, kai, ištyrus proceso metu surinktus įrodymus, nelieka jokios protingos abejonės, kad traukiamas atsakomybėn asmuo padarė veiką, už kurią turi būti skiriama nuobauda. Administracinių nusižengimų bylose patrauktojo administracinėn atsakomybėn asmens kaltę turi įrodyti administracinio nusižengimo protokolą surašiusi institucija, o visi neaiškumai traktuojami administracinėn atsakomybėn patraukto asmens naudai. Be to, pagal ANK 567 straipsnio 3 dalį, tiriant administracinį nusižengimą ir nagrinėjant administracinio nusižengimo bylą, įrodinėjimo pareigos negalima perkelti administracinėn atsakomybėn traukiamam asmeniui.

ANK 505 straipsnio 1 dalyje numatyta administracinė atsakomybė už kliudymą įstatymų įgaliotiems pareigūnams įgyvendinti jų veiklą reglamentuojančiuose įstatymuose jiems nustatytas teises ar atlikti jiems pavestas pareigas, šių pareigūnų teisėtų nurodymų ir reikalavimų, taip pat valstybės pareigūnų ar kolegialių institucijų sprendimų (nutarimų) nevykdymą ar netinkamą vykdymą (pareigūnų neįleidimą į tikrinamas teritorijas, patalpas (išskyrus žmogaus būstą) ar kitus objektus, nepateikimą pareigūnams informacijos, duomenų ar dokumentų arba klaidingų ar tikrovės neatitinkančių informacijos ar duomenų pateikimą, atsisakymą paaiškinti ar suteikti duomenis, dokumentų nuslėpimą, vengimą atvykti ir duoti paaiškinimus ir kt.), išskyrus šio kodekso 224 straipsnio 1 dalyje, 317, 318, 322, 506 straipsniuose nurodytus atvejus. ANK 505 straipsnio 1 dalyje numatyto administracinio nusižengimo sudėtis yra formali ir nereikalauja padarinių – nusižengimas laikomas baigtu, kai kaltininkas atlieka bent vieną iš alternatyvių veiksmų, vadinasi, pats įpareigojimų nevykdymo faktas yra neteisėtas ir užtraukia atsakomybę. Šis administracinis nusižengimas gali būti padaromas tiek tyčia, tiek dėl neatsargumo (nerūpestingai ar dėl nepagrįsto pasitikėjimo).

Nagrinėjamoje byloje sprendžiama dėl vandentiekio tinklus su gaisriniais hidrantais Akmenės rajono Pelkelės ir Ramučių kaimuose eksploatuojančios UAB „Akmenės vandenys“ vadovo, šios įmonės direktoriaus, A. S. administracinės atsakomybės pagal ANK 505 straipsnio 1 dalį už įstatymų įgaliotų valstybinės priešgaisrinės priežiūros pareigūnų teisėtų nurodymų ir reikalavimų nevykdymą.

ANK 505 straipsnio 1 dalyje įtvirtinta teisės norma yra blanketinė, nukreipianti į kitus teisės aktus. Nors pačiame administracinio nusižengimo protokole tai nenurodyta, kas laikytina protokolo trūkumu, bet iš visų aplinkybių matyti, kad protokolas A. S. surašytas kaip UAB „Akmenės vandenys“ vadovui, jį kaltinant pažeidus Lietuvos Respublikos Priešgaisrinės saugos įstatymo 11 straipsnio 3 dalies 2 punkto reikalavimus, pagal kuriuos Lietuvos Respublikoje veikiančių įmonių, įstaigų ir organizacijų vadovai privalo vykdyti valstybinės priešgaisrinės priežiūros pareigūnų teisėtus nurodymus, ir to paties įstatymo 15 straipsnio 3 dalies nuostatą, pagal kurią valstybinės priešgaisrinės priežiūros pareigūnų teisėti nurodymai yra privalomi visoms valstybės, savivaldybių institucijoms, įmonėms, įstaigoms, organizacijoms bei kitiems asmenims. Kaip minėta, protokolas A. S. surašytas už tai, kad nebuvo įvykdytas institucijos pareigūno 2020 m. birželio 23 d. nurodymas „Dėl objekto priešgaisrinės būklės pagerinimo Nr. 35.6-34“. Valstybinės priešgaisrinės priežiūros pareigūnų teisė neatsižvelgiant į objektų nuosavybės formas tikrinti, ar šie atitinka priešgaisrinės saugos reikalavimus, įtvirtinta Lietuvos Respublikos Priešgaisrinės saugos įstatymo 14 straipsnio 2 dalies 1 punkte, o šio straipsnio 2 dalies 2 punkte įtvirtinta minėtų pareigūnų teisė duoti rašytinius privalomus vykdyti nurodymus pašalinti priešgaisrinę saugą reglamentuojančių teisės aktų pažeidimus. Teismas atkreipia dėmesį, kad nagrinėjamu atveju administracinio nusižengimo protokolas surašytas ne už įgalioto pareigūno teisėto nurodymo ar reikalavimo, kaip jie suprantami platesne bendrine prasme, nevykdymą, bet konkrečiai už nurodymo dėl objekto priešgaisrinės būklės pagerinimo nevykdymą. Tai pabrėžtina, nes nurodymo dėl objekto priešgaisrinės būklės pagerinimo surašymas yra detaliai reglamentuotas pačios institucijos priimtu teisės aktu.

Teismas, įvertinęs byloje surinktus ir teismo posėdyje ištirtus įrodymus, juos palyginęs tarpusavyje ir susiejęs į visetą, sprendžia, jog institucija neįrodė A. S. kaltės nevykdžius valstybinės priešgaisrinės priežiūros pareigūno teisėto nurodymo.

Konstitucinis Teismas yra konstatavęs, kad iš Konstitucijos 109 straipsnio 1 dalies teismams kyla pareiga teisingai ir objektyviai išnagrinėti bylas, priimti motyvuotus ir pagrįstus sprendimus (inter alia Konstitucinio Teismo 2007 m. gegužės 15 d., 2007 m. spalio 24 d., 2008 m. sausio 21 d., 2011 m. sausio 31 d. nutarimai). Konstitucijoje įtvirtintas teisingumo principas, taip pat nuostata, kad teisingumą vykdo teismai, reiškia, jog konstitucinė vertybė yra ne pats sprendimo priėmimas teisme, bet būtent teismo teisingo sprendimo priėmimas; konstitucinė teisingumo samprata suponuoja ne formalų, nominalų teismo vykdomą teisingumą, ne išorinę teismo vykdomo teisingumo regimybę, bet – svarbiausia – tokius teismo sprendimus (kitus baigiamuosius teismo aktus), kurie savo turiniu nėra neteisingi; vien formaliai teismo vykdomas teisingumas nėra tas teisingumas, kurį įtvirtina, saugo ir gina Konstitucija (Konstitucinio Teismo 2006 m. rugsėjo 21 d., 2007 m. spalio 24 d., 2008 m. vasario 20 d., 2012 m. rugsėjo 25 d., 2012 m. gruodžio 19 d. ir kt. nutarimai). Apie tai, kad sprendžiant dėl administracinės atsakomybės pagal ANK 505 straipsnio 1 dalį taikymo teismas, nagrinėdamas administracinio nusižengimo bylą, be kita ko, turi nustatyti ne tik tai, ar administracinėn atsakomybėn traukiamas asmuo turėjo pareigą vykdyti nurodymus, bet ir tai, ar šie nurodymai yra teisėti (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2019 m. gruodžio 19 d. nutartis administracinio nusižengimo byloje Nr. 2AT-64-689/2019).

Iš Nekilnojamojo turto registro 2017 m. vasario 8 d. išrašo matyti, kad UAB „Akmenės vandenys“ pagal 2009 m. vasario 27 d. Panaudos sutartį Nr. (duomenys neskelbtini), tos pačios dienos Priėmimo-perdavimo aktą Nr. 8 ir 2014 m. vasario 21 d. Susitarimą pakeisti sutartį Nr. (duomenys neskelbtini) panaudos teise valdo ir eksploatuoja Akmenės rajono savivaldybei nuosavybės teise priklausančius vandentiekio tinklus – Akmenės r. sav., Papilės sen., Latvelių k., esančią vandentiekio trasą, kurios unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), pagrindinė naudojimo paskirtis – vandentiekio tinklų, vandentiekio linijos reikšmė – skirstomoji (kvartalinė). Šios vandentiekio trasos statyba pradėta 2007 m., o užbaigta 2008 m. Vandentiekio trasa įregistruota remiantis 2008 m. gruodžio 29 d. Statinio pripažinimo tinkamu naudoti aktu Nr. (duomenys neskelbtini). Iš šio akto matyti, kad pilnas jo pavadinimas – „Linijinio inžinerinio statinio: Akmenės rajono Papilės seniūnijos Pelkelės kaimo vandentiekio (unikalus Nr. (duomenys neskelbtini)) ir nuotėkų (unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), Nr. (duomenys neskelbtini)) tinklų įrengimas. Pripažinimo tinkamu naudoti 2008 m. gruodžio 29 d. aktas Nr. (duomenys neskelbtini)“. Šio akto 4 punkte, be kita ko, nurodyta, kad projekte numatytieji inžineriniai tinklai ir įrengimai yra sumontuoti, išbandyti ir priimti aktais, kurie išvardinti šio akto 1 priede. Aptariamo akto 7 punkte pateikiamos lentelės 3-ioje pozicijoje aprašytam vandentiekiui, kurio unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), t. y., Pelkelės kaime esančiam vandentiekiui, priklauso 28 gelžbetoniniai (G/b) šuliniai, nurodyti lentelės 3.5 pozicijoje, ir 1 šulinys (hidrantas) nurodytas lentelės 3.6 pozicijoje. Tokiu būdu, pagal oficialų dokumentą, kurio pagrindu vandentiekio trasa, kurios unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), įregistruota Nekilnojamojo turto registre, šiame objekte yra 29 šuliniai, iš kurių tik vienas su hidrantu (hidrantas). Aptariamo akto Nr. (duomenys neskelbtini) priede, kuriame pateiktas Statinių ir priklausinių, kurie pripažįstami naudoti, sąrašas, taip pat nurodyti 29 šuliniai (t. sk. su hidrantais). Šiame sąraše nurodytas bendras šulinių skaičius atitinka Pripažinimo tinkamu naudoti 2008 m. gruodžio 29 d. akto 7 punkto lentelėje nurodytą bendrą šulinių skaičių (29), o koks nors kitoks, negu aptariamame akte, hidrantų skaičius sąraše nenurodytas. Pripažinimo tinkamu naudoti 2008 m. gruodžio 29 d. aktas Nr. (duomenys neskelbtini) pasirašytas visų statinio pripažinimo tinkamu naudoti komisijos narių, įskaitant Akmenės rajono savivaldybės administracijos direktorę Jadvygą Dunauskaitę, Šiaulių apskrities priešgaisrinės gelbėjimo valdybos Akmenės priešgaisrinės gelbėjimo valdybos Akmenės priešgaisrinės gelbėjimo tarnybos Valstybinės priešgaisrinės priežiūros poskyrio viršininką Darių Liniauską ir UAB „Akmenės vandenys“ direktorių S. B. Kaip minėta, šio akto pagrindu Nekilnojamojo turto registre įregistruota vandentiekio trasą, kurios unikalus Nr. (duomenys neskelbtini). Lietuvos Respublikos nekilnojamojo turto registro įstatymo (toliau – NTRĮ) 4 straipsnyje nustatyta, kad visi nekilnojamojo turto registre esantys duomenys nuo jų įrašymo laikomi teisingais ir išsamiais, kol jie nenuginčyti įstatymų nustatyta tvarka. Taigi, Pelkelės kaimo vandentiekyje komisijos buvo priimtas ir yra tik vienas šulinys (hidrantas). Dėl šios priežasties 2020 m. birželio 23 d. nurodymas Nr. 35.6-34 dėl objekto priešgaisrinės būklės pagerinimo yra nepagrįstas, neteisėtas ir nevykdytinas toje apimtyje, kurioje jis grindžiamas 2020 m. birželio 17 d. aktu, kuriuo Pelkelės kaimo ir Papilės miesto vandentiekio ruože nustatyta, kad iš 12 hidrantų sugedę yra 11 hidrantų (visuose Pelkelės kaimo hidrantuose žemas slėgis), o vasaros sezonui paruoštas tik 1 hidrantas. Atkreiptinas dėmesys, kad iš institucijos 2020 m. lapkričio 23 d. surašyto akto aiškiau matyti, jog visi Pelkelės kaimo ir Papilės miesto vandentiekio ruože sugedę 11 hidrantų yra būtent Pelkelės kaimo vandentiekio tinkle. Taip pat pažymėtina, kad institucijos atstovas teismo posėdžiuose 2008 m. gruodžio 29 d. Statinio pripažinimo tinkamu naudoti akte Nr. (duomenys neskelbtini) užfiksuotų duomenų nekvestionavo, priešingai – pabrėžė jų tikrumą, išsamumą ir atitikimą faktinėms aplinkybėms, buvusioms vandentiekio priėmimo metu. Kartu pažymėtina, jog tokie duomenys gali būti nuginčyti tik pagal Lietuvos Respublikos statybos įstatymo 28 straipsnio 8 dalį, kurioje, be kita ko, nustatyta, kad kreiptis į teismą dėl statybos užbaigimo akto galiojimo ir įregistravimo panaikinimo turi teisę suinteresuotieji asmenys, šių asmenų skundų ar pranešimų pagrindu arba savo iniciatyva – Priešgaisrinės apsaugos ir gelbėjimo departamentas prie Vidaus reikalų ministerijos.

Iš Nekilnojamojo turto registro 2009 m. rugsėjo 28 d. išrašo-pažymėjimo matyti, kad UAB „Akmenės vandenys“ pagal Statinio pripažinimo tinkamu naudoti 2008 m. gruodžio 1 d. aktą Nr. (duomenys neskelbtini) nuosavybės teise valdo ir eksploatuoja Akmenės r. sav. teritorijoje esančią vandentiekio liniją – vandentiekio trasą, kurios unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), pagrindinė naudojimo paskirtis – vandentiekio tinklų, vandentiekio linijos reikšmė – skirstomoji (kvartalinė). Šios vandentiekio trasos statyba pradėta ir užbaigta 2008 m. Vandentiekio linija įregistruota remiantis 2008 m. gruodžio 1 d. aktu Nr. (duomenys neskelbtini). Iš šio akto matyti, kad pilnas jo pavadinimas – „Linijinio inžinerinio statinio: Vandentiekio ir nuotekų tinklų statyba ir plėtra Akmenės rajono savivaldybėje, I etapas (Naujosios Akmenės slėginė linija, jungianti pagrindinę siurblinę su nuotekų valymo įrenginiais (unikalus Nr. (duomenys neskelbtini)); Naujų vandentiekio tinklų statyba Ramučių kaime (unikalus Nr. (duomenys neskelbtini)) ir vandentiekio tinklų išplėtimas Naujosios Akmenės mieste (unikalus Nr. (duomenys neskelbtini)); Naujosios Akmenės slėginės vandentiekio linijos, jungiančios Gaudžiočių vandenvietę su Ramučių ir Eibučių kvartalais statyba (unikalus Nr. (duomenys neskelbtini))) pripažinimo tinkamu naudoti 2008 m. gruodžio 1 d. aktas Nr. (duomenys neskelbtini)“. Šio akto 7 punkte nurodyta, kad projekte numatytieji inžineriniai tinklai ir įrengimai yra sumontuoti, išbandyti ir priimti aktais, kurie išvardinti šio akto 2 priede. Aptariamo akto 6 punkte nurodyta, kad statinio pagrindiniai techniniai rodikliai nurodyti akto 1 priede. Šiame priede pateikiamos lentelės 2.2 pozicijoje aprašytam vandentiekiui, kurio unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), t. y., Ramučių kaime esančiam vandentiekiui, priklauso 7 šuliniai, nurodyti lentelės 2.2.6 pozicijoje, ir 17 šulinių (hidrantų) nurodytų lentelės 2.2.7 pozicijoje. Pripažinimo tinkamu naudoti 2008 m. gruodžio 1 d. aktas Nr. (duomenys neskelbtini) pasirašytas visų statinio pripažinimo tinkamu naudoti komisijos narių, įskaitant Akmenės rajono savivaldybės administracijos direktorę Jadvygą Dunauskaitę, Šiaulių apskrities priešgaisrinės gelbėjimo valdybos Akmenės priešgaisrinės gelbėjimo valdybos Akmenės priešgaisrinės gelbėjimo tarnybos Valstybinės priešgaisrinės priežiūros poskyrio viršininką Darių Liniauską ir UAB „Akmenės vandenys“ direktorių S. B. Kaip minėta, šio akto pagrindu Nekilnojamojo turto registre įregistruota vandentiekio trasą, kurios unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), o NTRĮ 4 straipsnyje nustatyta, kad visi nekilnojamojo turto registre esantys duomenys nuo jų įrašymo laikomi teisingais ir išsamiais, kol jie nenuginčyti įstatymų nustatyta tvarka. Taigi, Ramučių kaimo vandentiekyje komisijos buvo priimti ir yra 17 šulinių (hidrantų). Kadangi aptariamo akto 7 punkte nurodyta, kad projekte numatytieji inžineriniai tinklai ir įrengimai yra sumontuoti, išbandyti ir priimti aktais, kurie išvardinti šio akto 2 priede, nesutiktina su administracinėn atsakomybėn traukiamo asmens atstovės pozicija, jog gaisriniai hidrantai buvo priimti Instrukcijos 10 punkte nustatyta tvarka nepatikrinus jų tinkamumo ir nesurašius patikrinimo akto. Tokio patikrinimo akto nebuvimą, naudodami šią aplinkybę kaip gynybos argumentą, administracinėn atsakomybėn traukiamas asmuo ir jo atstovė galėjo įrodinėti kartu su Pripažinimo tinkamu naudoti 2008 m. gruodžio 1 d. aktu Nr. (duomenys neskelbtini) ir jo 1-u priedu, kuriuos pateikė, kartu pateikdami ir 2-ą priedą, bet to jie nepadarė (ANK 577 straipsnio 1 dalies 4 punktas). Nors neįvykdyto nurodymo (ne)teisėtumas, sprendžiant administracinės atsakomybės taikymo klausimą, teismo turi būti tikrinamas, tačiau nurodymo (ne)teisėtumo įrodinėjimas negali būti begalinis, taip pat turi turėti protingas ir racionalias ribas. Todėl teismas, darydamas išvadą, kad hidrantų tinkamumas buvo patikrintas ir šis patikrinimas tinkamai įformintas prieš pasirašant aptartą Pripažinimo tinkamu naudoti aktą, laiko pakankamais turimus duomenis, užfiksuotus aptartuose dokumentuose, kuriais grindžiami įrašai Nekilnojamojo turto registre (ANK 569 straipsnio 4 ir 5 dalys). Be to, atkreiptinas administracinėn atsakomybėn traukiamo asmens ir jo atstovės dėmesys, kad Pripažinimo tinkamu naudoti 2008 m. gruodžio 1 d. akto Nr. (duomenys neskelbtini) teisėtumas, taigi ir jame užfiksuoti duomenys, negali būti paneigti ir nuginčyti administracinio nusižengimo teisenos tvarka. Kaip jau minėta, tokie duomenys gali būti nuginčyti tik pagal Lietuvos Respublikos statybos įstatymo 28 straipsnio 8 dalį, kurioje, be kita ko, nustatyta, kad kreiptis į teismą dėl statybos užbaigimo akto galiojimo ir įregistravimo panaikinimo turi teisę suinteresuotieji asmenys.

Sprendžiant dėl UAB „Akmenės vandenys“ neįvykdyto nurodymo dėl objekto priešgaisrinės būklės pagerinimo teisėtumo yra svarbūs dar keli aspektai. Visų pirma pažymėtina, kad neįvykdytas 2020 m. birželio 23 d. nurodymas Nr. 35.6-34 yra surašytas remiantis 2020 m. birželio 8 d. Pelkelės kaime ir 2020 m. birželio 15 d. Ramučių kaime atliktų hidrantų patikrinimų rezultatais. 2020 m. birželio 8 d. tarnybinį pranešimą dėl hidrantų patikrinimo Pelkelės kaime surašė Priešgaisrinės apsaugos ir gelbėjimo departamento prie Vidaus reikalų ministerijos Šiaulių priešgaisrinės gelbėjimo valdybos Akmenės priešgaisrinės gelbėjimo tarnybos pamainos vadas vidaus tarnybos leitenantas Rimvydas Jonika, kuris pranešime nurodė, kad visuose Pelkelės kaime esančiuose hidrantuose vandens slėgis 0,1 atm. 2020 m. birželio 15 d. tarnybinį pranešimą dėl hidrantų patikrinimo Ramučių kaime surašė Priešgaisrinės apsaugos ir gelbėjimo departamento prie Vidaus reikalų ministerijos Šiaulių priešgaisrinės gelbėjimo valdybos Akmenės priešgaisrinės gelbėjimo tarnybos pamainos vadas vidaus tarnybos leitenantas Gintaras Šliažas, kuris pranešime nurodė, kad visuose Ramučių kaime esančiuose hidrantuose yra per mažas vandens slėgis. Kaip matyti iš tarnybinių pranešimų, juos surašė valstybinės priešgaisrinės gelbėjimo tarnybos statutiniai valstybės tarnautojai. Tačiau teismo posėdyje su institucijos atstovu išsiaiškinta, kad šie ir kiti kartu su jais patikrinimus atlikę Akmenės priešgaisrinės gelbėjimo tarnybos budinčių pamainų pareigūnai nėra valstybinės priešgaisrinės priežiūros pareigūnai, t. y. jie neįgalioti atlikti valstybinę priešgaisrinę priežiūrą.

Iš Akmenės priešgaisrinės gelbėjimo tarnybos vyr. inspektoriaus Mariaus Skerstono 2020 m. birželio 17 d. surašyto akto matyti, jog techninių apžiūrų metu patikrinus gaisrinius hidrantus Ramučių kaimo ir Pelkelės kaimo bei Papilės miesto vandentiekio ruožuose, nustatyta, kad Ramučių kaime yra sugedę visi 16 tikrintų hidrantų, gedimo pobūdis – mažas slėgis, o Pelkelės kaime iš 12 patikrintų hidrantų sugedę yra 11, gedimo pobūdis – žemas slėgis. Institucijos vyriausiasis specialistas Vaidotas Adomaitis 2020 m. birželio 23 d. surašė UAB „Akmenės vandenys“ direktoriui A. S. adresuotą nurodymą „Dėl objekto priešgaisrinės būklės pagerinimo Nr. 35.6-34“, kuriame, be kita ko, užfiksuota, kad patikrinimo metu nustatyta neatitiktis bendriesiems priešgaisrinės saugos reikalavimams: gaisriniuose hidrantuose Pelkelės ir Ramučių kaimuose neužtikrintas reikiamas slėgis (nurodytas teisinis pagrindas – Bendrosios gaisrinės saugos taisyklės, 421 punktas). Nors šie aktas ir nurodymas dėl objekto priešgaisrinės būklės pagerinimo surašyti valstybinės priešgaisrinės priežiūros pareigūnų, tačiau pažymėtina, kad jie surašyti remiantis ankstesnėje pastraipoje nurodytais tarnybiniais pranešimais.

Tuo tarpu Lietuvos Respublikos priešgaisrinės saugos įstatymo (toliau – PSĮ) 11 straipsnio 3 dalies 2 punkte nustatyta, kad Lietuvos Respublikoje veikiančių įmonių, įstaigų ir organizacijų vadovai privalo vykdyti valstybinės priešgaisrinės priežiūros pareigūnų teisėtus nurodymus. Pagal PSĮ 2 straipsnio 14 dalį valstybinė priešgaisrinė priežiūra yra valstybinės priešgaisrinės priežiūros pareigūnų vykdoma speciali valstybinė priežiūra, kurios tikslas – kontroliuoti, kaip Lietuvos Respublikos teritorijoje laikomasi teisės aktų reikalavimų, užtikrinančių gaisrų prevenciją, bei siekiama užkirsti kelią šių reikalavimų pažeidimams. Pagal PSĮ 2 straipsnio 15 dalį valstybinės priešgaisrinės priežiūros pareigūnu yra laikomas ne kiekvienas valstybinės priešgaisrinės gelbėjimo tarnybos statutinis valstybės tarnautojas, o tik įgaliotas atlikti valstybinę priešgaisrinę priežiūrą valstybinės priešgaisrinės gelbėjimo tarnybos statutinis valstybės tarnautojas. Valstybinės priešgaisrinės priežiūros įgyvendinimą reglamentuojančio PSĮ 14 straipsnio 1 dalies 1 punkte nustatyta, kad valstybinė priešgaisrinė priežiūra įgyvendinama kontroliuojant objektų atitiktį priešgaisrinę saugą reglamentuojantiems teisės aktams, o šio straipsnio 2 dalies 1 ir 2 punktuose atitinkamai, be kita ko, nustatyta, kad gaisrų prevencijai įgyvendinti tam įgalioti valstybinės priešgaisrinės priežiūros pareigūnai turi teisę: 1) tikrinti, neatsižvelgdami į objektų nuosavybės formas, ar šie atitinka priešgaisrinės saugos reikalavimus; 2) duoti rašytinius privalomus vykdyti nurodymus pašalinti priešgaisrinę saugą reglamentuojančių teisės aktų pažeidimus. Be to, PSĮ 15 straipsnio 3 dalyje nustatyta, kad valstybinės priešgaisrinės priežiūros pareigūnų teisėti nurodymai yra privalomi visoms valstybės, savivaldybių institucijoms, įmonėms, įstaigoms, organizacijoms bei kitiems asmenims. PSĮ 14 straipsnio 4 dalis ir 15 straipsnio 2 dalis nukreipia į Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2003 m. birželio 9 d. nutarimu Nr. 739 patvirtintų Valstybinės priešgaisrinės priežiūros nuostatus, pagal kurių 19 punktą objektų priešgaisrinė būklė kontroliuojama atliekant objektų atitikties priešgaisrinę saugą reglamentuojantiems teisės aktams patikrinimus Priešgaisrinės apsaugos ir gelbėjimo departamento direktoriaus nustatyta tvarka.

Minėtą tvarką reglamentuoja Priešgaisrinės apsaugos ir gelbėjimo departamento prie Vidaus reikalų ministerijos direktoriaus 2010 m. vasario 22 d. įsakymo Nr. 1-63 „Dėl Objekto atitikties priešgaisrinę saugą reglamentuojantiems teisės aktams patikrinimų atlikimo tvarkos aprašo, valstybinės priešgaisrinės priežiūros darbo dokumentų formų patvirtinimo ir kai kurių Priešgaisrinės apsaugos ir gelbėjimo departamento prie Vidaus reikalų ministerijos direktoriaus įsakymų pripažinimo netekusiais galios“ 1.1 punktu patvirtintas Objekto atitikties priešgaisrinę saugą reglamentuojantiems teisės aktams patikrinimų atlikimo tvarkos aprašas (toliau – Aprašas). Aprašo 1 punkte nustatyta, jog Aprašas nustato valstybinės priešgaisrinės priežiūros pareigūnų atliekamų priešgaisrinių techninių patikrinimų objektuose organizavimo tvarką ir objektų patikrinimų periodiškumą. Pagal Aprašo 3 punktą visi tikrinami objektai skirstomi į keturias grupes (I, II, III, IV); statiniai objektų grupėms priskiriami pagal naudojimo paskirtį (1 priedas), vadovaujantis statinių klasifikavimą pagal jų naudojimo paskirtį reglamentuojančiais teisės aktais. Nors Aprašo 3 punkte numatyta galimybė visus statinius pagal jų naudojimo paskirtį priskirti tikrinamų objektų grupėms, tačiau Aprašo 1 priede į šias grupes suskirstyti vien pastatai, o kiti statiniai, t. y. inžineriniai statiniai, tarp jų ir tokie inžineriniai tinklai kaip vandentiekis, į Aprašo 1 priedą kaip savarankiški tikrinimo objektai neįtraukti (Lietuvos Respublikos statybos įstatymo 2 straipsnio 16, 17, 37 ir 84 dalys). Aprašo 1 priede tikrinimo objektai pagal paskirtį sugrupuoti į 18 kategorijų, įvardintų atitinkamose lentelės eilutėse, pradedant viešbučių, poilsio, prekybos pastatais (1, 2, 3 eilutės) ir baigiant specialiaisiais pastatais (18 eilutė). Ši Aprašo 1 priede pateikta tikrinimo objektų klasifikacija iš esmės atitinka Lietuvos Respublikos aplinkos ministro 2003 m. birželio 11 d. įsakymu Nr. 289 „Dėl statybos techninio reglamento STR 1.01.09:2003 „Statinių klasifikavimas pagal jų naudojimo paskirtį“ patvirtinimo“ patvirtintame reglamente pateiktą būtent gyvenamosios ir negyvenamosios paskirties pastatų klasifikaciją pagal jų naudojimo paskirtį ir neapima likusių statinių, t. y., inžinerinių statinių, įskaitant inžinerinius tinklus, tarp jų ir vandens tiekimo tinklus. Tokiu būdu, vandens tiekimo tinklai ir juose sumontuoti hidrantai nėra savarankiški tikrinimo objektai Aprašo prasme. Pagal Aprašo 21.12 punktą, ar gaisriniai hidrantai yra techniškai tvarkingi, valstybinės priešgaisrinės priežiūros pareigūnai išsiaiškina atlikdami Aprašo 1 priede nurodytų objektų priešgaisrinio techninio patikrinimo metu, be hidrantų, tikrinama ir visa eilė kitų Aprašo 21 punkte nurodytų klausimų (aplinkybių, dokumentų, ženklų, priemonių, inžinerinių tinklų). Iš aptarto reglamentavimo darytina išvada, kad hidrantai ir vandentiekio tinklai turi būti tikrinami ne kaip atskiri savarankiški objektai (Aprašo prasme), o kaip tam tikro tikrinamo objekto sudedamoji dalis.

Be to, objekto patikrinimą atliekantis valstybinės priešgaisrinės priežiūros pareigūnas (pareigūnų grupė), kaip nustatyta Aprašo 17 punkte, privalo prisistatyti patikrinimo metu dalyvausiančiam objekto atstovui, pateikdamas savo tarnybinį pažymėjimą, skiriamąjį ženklą, nurodyti patikrinimo priežastį ir turėti įgalioto asmens pasirašytą pavedimą „Pavedimas atlikti objekto priešgaisrinį techninį patikrinimą“ (2 priedas) atlikti patikrinimą, kuris turi būti registruotas žurnale „Pavedimų atlikti objekto priešgaisrinį techninį patikrinimą registracijos žurnalas“ (3 priedas). Iš Aprašo 2 priedo matyti, kad pavedime atlikti objekto priešgaisrinį techninį patikrinimą, be kita ko, nurodomas tikrintino objekto pavadinimas ir patikrinimo laikas. Tik Apraše reglamentuota tvarka atlikto objektų patikrinimo metu nustačius teisės aktų, nustatančių eksploatuojamų objektų priešgaisrinę saugą, reikalavimų pažeidimų, surašomas privalomasis valstybinės priešgaisrinės priežiūros pareigūno nurodymas „Dėl objekto priešgaisrinės būklės pagerinimo“ (toliau – nurodymas) (4 priedas). Sisteminė PSĮ 14 straipsnio 1 dalies 1 punkto, 2 dalies 1 ir 2 punktų bei Aprašo 3, 17, 21 ir 22 punktų analizė leidžia padaryti išvadą, kad valstybinės priešgaisrinės priežiūros pareigūno nurodymas dėl objekto priešgaisrinės būklės pagerinimo gali būti surašytas tik dėl Aprašo 1 priede nurodytuose objektuose jų priešgaisrinių techninių patikrinimų metu valstybinės priešgaisrinės priežiūros pareigūno (jų grupės) nustatytų tų objektų neatitikčių bendriesiems priešgaisrinės saugos reikalavimams.

Tačiau, kaip matyti iš institucijos atstovo ir administracinėn atsakomybėn traukiamo asmens teismo posėdyje duotų paaiškinimų, liudytojų parodymų, Aprašo 17 punkte numatyti pavedimai prieš tikrinant hidrantus nebuvo pateikti UAB „Akmenės vandenys“ atstovams, o 2020 m. birželio 23 d. nurodyme Nr. 35.6-34 įvardinti šios įmonės atstovai G. D. ir K. S. patikrinimuose nedalyvavo. Be to, hidrantus tikrino ne valstybinės priešgaisrinės priežiūros pareigūnai, o valstybinės priešgaisrinės priežiūros įgaliojimų neturintys budinčių pamainų pareigūnai, taip pat, nesant pavedimo, nebuvo įvardinti ir objektai, kurių priešgaisrinis techninis patikrinimas bus atliekamas. Pagal nurodymą, kadangi jame nenurodytas pažeidimo šalinimo terminas, nustatytos neatitiktys turėjo būti pašalintos iki kito planinio patikrinimo, pasinaudojant internetine nuoroda apie numatomus patikrinimus. Tačiau, kaip išsiaiškinta teismo posėdyje, pasinaudojus internetinę nuorodą buvo galima sužinoti tik apie planuojamus Aprašo 1 priede nurodytų objektų patikrinimus, o apie planuojamus hidrantų patikrinimus skelbiama nebuvo. Atsižvelgiant į nustatytas aplinkybes, susijusias su patikrinimų atlikimu ir jų įforminimu, darytina išvada, kad tikrinant hidrantus ne kaip Aprašo 1 priede nurodyto kurio nors objekto sudėtinę dalį, o atskirai nuo objekto, turėjo būti apsiribojama Instrukcijos 10 punkto nuostata, pagal kurią, atlikus gaisrinių hidrantų patikrinimą, be akto, surašomas valstybinės priešgaisrinės priežiūros pasiūlymas, kuriame nurodomi techninių pažeidimų, rastų tikrinimo metu, pašalinimo terminai. Ši Instrukcija nėra viešai paskelbtas teisės aktas, joje numatytas pasiūlymas nėra įgyvendinant valstybinę priešgaisrinę priežiūrą priimtas nurodymas dėl objekto priešgaisrinės būklės pagerinimo, todėl už pasiūlymo neįvykdymą negali būti traukiama administracinėn atsakomybėn.

Kaip minėta, administracinė atsakomybė pagal ANK 505 straipsnio 1 dalį kyla ne apskritai už pareigūnų bet kokių nurodymų ir reikalavimų nevykdymą, o tik už teisėtų nurodymų ir reikalavimų nevykdymą. Dėl visų anksčiau nurodytų aplinkybių teismas laiko, kad 2020 m. birželio 23 d. nurodymas „Dėl objekto priešgaisrinės būklės pagerinimo Nr. 35.6-34“ nėra pagrįstas ir teisėtas, todėl jo neįvykdymas negali užtraukti administracinės atsakomybės.

Paminėtina, kad teismas privalo nustatyti visus būtinus tiek objektyviuosius, tiek subjektyviuosius (taip pat ir pažeidėjo kaltę) administracinio nusižengimo sudėties požymius, nesant nors vieno iš jų, administracinio nusižengimo bylos teisena negali būti pradėta, o pradėtoji turi būti nutraukta. Šiuo atveju įvertinus įrodymų visumą, pripažintina, kad administracinio nusižengimo byloje nėra surinkta objektyvių ir neginčytinų įrodymų, kurie patvirtintų, jog A. S. padarė administracinį nusižengimą, numatytą ANK 505 straipsnio 1 dalyje. Administracinių nusižengimų procese galiojančią nekaltumo prezumpciją paneigti turi institucija, surašiusi protokolą ir inicijavusi bylą dėl administracinio nusižengimo padarymo, visa įrodymų nepateikimo ar abejonių nepanaikinimo rizika tenka šiai institucijai. Kadangi nėra jokių neginčijamų įrodymų, galinčių neabejotinai patvirtinti A. S. kaltę padarius jam inkriminuojamą administracinį nusižengimą, įvertinus tai, kad administracinio nusižengimo byloje kilusios abejonės yra vertinamos administracinėn atsakomybėn traukiamo asmens naudai, administracinio nusižengimo bylos teisena nutrauktina, nesant A. S. veiksmuose administracinio nusižengimo požymių (ANK 591 straipsnio 1 dalies 1 punktas).

Rezoliucinė dalis

Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso 572 straipsnio 1 dalimi, 614 straipsnio 1 dalies 2 punktu, 628 straipsnio 1 dalimi, 630 straipsnio 1 dalimi, 635 straipsnio 1 dalies 2 punktu, 636 straipsniu, 637 straipsnio 1 ir 2 dalimis, teismas

nutaria:

Nutraukti administracinę teiseną dėl A. S., gimusio (duomenys neskelbtini), patraukimo administracinėn atsakomybėn pagal Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso 505 straipsnio 1 dalį.

Nutarimas per dvidešimt kalendorinių dienų nuo jo kopijos (nuorašo) išsiuntimo ar išdavimo dienos gali būti skundžiamas Šiaulių apygardos teismui per nutarimą priėmusio Telšių apylinkės teismo Akmenės, Mažeikių arba Telšių rūmus.

Teisėja Jolanta Jasutienė