Vilniaus apygardos teismo nuosprendis

Įžanginė dalis

Procesinio sprendimo kategorijos: 1.1.7.2.5; 1.1.8.11; 1.2.14.5.1; 2.1.14.2; 2.4.6.4.1; 2.4.6.4.2 (S)

2026 m. balandžio 28 d.

Vilniaus apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Jurgitos Mačionytės, Sonatos Raupėnaitės-Lekarauskienės (kolegijos pirmininkė ir pranešėja) ir Nidos Vigelienės,

viešame teismo posėdyje apeliacine žodinio proceso tvarka išnagrinėjo baudžiamąją bylą pagal nuteistojo D. Š. apeliacinį skundą dėl Vilniaus miesto apylinkės teismo 2026 m. sausio 26 d. nuosprendžio, kuriuo jis nuteistas pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – ir BK) 182 straipsnio 1 dalį laisvės atėmimu 1 metams.

Vadovaujantis BK 64 straipsnio 1 ir 2 dalimis, paskirta bausmė, taikant visišką bausmių sudėjimo būdą, subendrinta su Vilniaus miesto apylinkės teismo 2022 m. vasario 2 d. nuosprendžiu paskirta ir neatlikta bausmės dalimi (laisvės atėmimu 8 mėnesiams 11 dienų), paskiriant D. Š. galutinę subendrintą bausmę – laisvės atėmimą 1 metams 8 mėnesiams 11 dienų.

Laisvės atėmimo bausmės pradžia skaičiuotina nuo faktinio D. Š. atvykimo ar pristatymo į laisvės atėmimo bausmės atlikimo vietą, vykdant įsiteisėjusį teismo nuosprendį, dienos.

Iš D. Š. priteistas civiliniam ieškovui N. Ž. 155 Eur turtinės žalos atlyginimas.

Iš D. Š. priteistas civiliniam ieškovui A. S. 300 Eur turtinės žalos atlyginimas.

Iš D. Š. priteistas civiliniam ieškovui A. K. 70 Eur turtinės žalos atlyginimas.

Iš D. Š. priteistas civiliniam ieškovui A. T. 470 Eur turtinės žalos atlyginimas.

Aprašomoji dalis

nustatė:

I. Pirmosios instancijos teismo nustatytos bylos aplinkybės

1. D. Š. nuteistas pagal BK 182 straipsnio 1 dalį už tai, kad apgaule savo naudai įgijo svetimą turtą, o būtent:

1.1. D. Š., turėdamas tikslą apgaule užvaldyti svetimą turtą, tiksliai nenustatytu laiku, bet ne vėliau kaip iki 2024 m. rugsėjo 17 d. apie 10.48 val., socialinio tinklo programėlėje „(duomenys neskelbtini)“ esančioje automobilių dalių paieškos grupėje nukentėjusiajam I. V. patalpinus skelbimą apie ieškomą automobilio dalį – automobilio priekinį bamperį, socialiniame tinkle „(duomenys neskelbtini)“ iš savo sukurtos paskyros, pasivadinęs „(duomenys neskelbtini)“, parašė I. V., jog turi šio ieškomą automobilio dalį, t. y. priekinį automobilio bamperį, bei jiems susitarus dėl pirkimo-pardavimo sąlygų, nurodė I. V. pervesti 105 Eur į jam priklausančią UAB „(duomenys neskelbtini)“ banko sąskaitą Nr. (duomenys neskelbtini), po ko, 2024 m. rugsėjo 17 d. apie 17.18 val., I. V. iš savo AB „(duomenys neskelbtini)“ banko sąskaitos Nr. (duomenys neskelbtini) pervedus 105 Eur į jo nurodytą banko sąskaitą, iki sutartos dienos automobilio detalės – priekinio bamperio, nepristatė, sumokėtų pinigų negrąžino, tokiu būdu padarydamas nukentėjusiajam I. V. 105 Eur turtinę žalą.

1.2. D. Š., tęsdamas nusikalstamą veiką, tiksliai nenustatytu laiku, bet ne vėliau kaip iki 2024 m. rugsėjo 17 d. apie 13.53 val., socialinio tinklo programėlėje „(duomenys neskelbtini)“ esančioje automobilių dalių paieškos grupėje nukentėjusiajam N. Ž. patalpinus skelbimą apie ieškomas automobilio dalis – automobilio sparną ir duris, jis socialiniame tinkle „(duomenys neskelbtini)“ iš savo sukurtos paskyros, pasivadinęs „(duomenys neskelbtini)“, parašė N. Ž., jog turi šio ieškomas automobilio dalis, t. y. sparną ir duris, bei susitarus dėl pirkimo-pardavimo sąlygų, nurodė N. Ž. pervesti 155 Eur į jam priklausančią UAB „(duomenys neskelbtini)“ banko sąskaitą Nr. (duomenys neskelbtini), po ko, 2024 m. rugsėjo 17 d. apie 17.50 val., N. Ž. iš savo AB „(duomenys neskelbtini)“ banko sąskaitos Nr. (duomenys neskelbtini) pervedus 155 Eur į jo nurodytą banko sąskaitą, automobilio dalių – sparno ir durų, nepristatė, pinigų negrąžino, tokiu būdu padarydamas N. Ž. 155 Eur turtinę žalą.

1.3. D. Š., tęsdamas nusikalstamą veiką, tiksliai nenustatytu laiku, bet ne vėliau kaip iki 2024 m. rugsėjo 17 d., socialinio tinklo programėlėje „(duomenys neskelbtini)“ esančioje automobilių dalių paieškos grupėje nukentėjusiajam K. Š. patalpinus skelbimą apie ieškomą automobilio dalį – automobilio turbiną (turbo kompresorių), jis socialiniame tinkle „(duomenys neskelbtini)“ parašė K. Š., jog turi šio ieškomą automobilio dalį, t. y. turbiną (turbo kompresorių), bei jiems susitarus dėl pirkimo-pardavimo sąlygų, nurodė K. Š. pervesti 155 Eur į jam priklausančią UAB „(duomenys neskelbtini)“ banko sąskaitą Nr. (duomenys neskelbtini), po ko, 2024 m. rugsėjo 17 d. apie 19.26 val., K. Š. iš savo AB „(duomenys neskelbtini)“ banko sąskaitos Nr. (duomenys neskelbtini) pervedus 155 Eur į jo nurodytą banko sąskaitą, automobilio dalių – turbinos (turbo kompresoriaus), nepristatė, pinigų negrąžino, tokiu būdu padarydamas nukentėjusiajam K. Š. 155 Eur turtinę žalą.

1.4. D. Š., tęsdamas nusikalstamą veiką, tiksliai nenustatytu laiku, bet ne vėliau kaip iki 2024 m. rugsėjo 17 d. apie 15.46 val., socialinio tinklo programėlėje „(duomenys neskelbtini)“ esančioje automobilių dalių paieškos grupėje nukentėjusiajam A. S. patalpinus skelbimą apie ieškomas automobilio dalis – dešinės pusės priekinį sparną, priekines ir galines duris, kurių spalvos kodas (duomenys neskelbtini), jis socialiniame tinkle „(duomenys neskelbtini)“ iš savo sukurtos paskyros, pasivadinęs „(duomenys neskelbtini)“, parašė A. S., jog turi šio ieškomas automobilio dalis, t. y. dešinės pusės priekinį sparną, priekines ir galines duris, kurių spalvos kodas (duomenys neskelbtini), bei jiems susitarus dėl pirkimo-pardavimo sąlygų, nurodė A. S. pervesti 300 Eur į jam priklausančią UAB „(duomenys neskelbtini)“ banko sąskaitą Nr. (duomenys neskelbtini), po ko, 2024 m. rugsėjo 17 d. apie 19.39 val., A. S. iš savo AB „(duomenys neskelbtini)“ banko sąskaitos Nr. (duomenys neskelbtini) pervedus 300 Eur į jo nurodytą banko sąskaitą, automobilio dalių – dešinės pusės priekinio sparno, priekinių ir galinių durų, kurių spalvos kodas (duomenys neskelbtini), nepristatė, pinigų negrąžino, tokiu būdu padarydamas A. S. 300 Eur turtinę žalą.

1.5. D. Š., tęsdamas nusikalstamą veiką, tiksliai nenustatytu laiku, bet ne vėliau kaip iki 2024 m. rugsėjo 19 d. apie 15.36 val., socialinio tinklo programėlėje „(duomenys neskelbtini)“ esančioje automobilių dalių paieškos grupėje nukentėjusiajam A. K. patalpinus skelbimą apie ieškomą automobilio dalį – bagažinės dangtį, jis socialiniame tinkle „(duomenys neskelbtini)“ parašė A. K., jog turi šio ieškomą automobilio dalį, t. y. bagažinės dangtį, bei jiems susitarus dėl pirkimo-pardavimo sąlygų, nurodė A. K. pervesti 70 Eur į jam priklausančią UAB „(duomenys neskelbtini)“ banko sąskaitą Nr. (duomenys neskelbtini), po ko, 2024 m. rugsėjo 19 d. apie 17.14 val., A. K. iš savo AB „(duomenys neskelbtini)“ banko sąskaitos Nr. (duomenys neskelbtini) pervedus 70 Eur į jo nurodytą banko sąskaitą, tačiau automobilio dalies – bagažinės dangčio, nepristatė, pinigų negrąžino, tokiu būdu padarydamas nukentėjusiajam A. K. 70 Eur turtinę žalą.

1.6. D. Š., tęsdamas nusikalstamą veiką, tiksliai nenustatytu laiku, bet ne vėliau kaip iki 2024 m. rugsėjo 19 d. apie 16.34 val., socialinio tinklo programėlėje „(duomenys neskelbtini)“ esančioje automobilių dalių paieškos grupėje nukentėjusiajam A. T. patalpinus skelbimą apie ieškomą automobilio dalį – automobilio „BMW“ pavarų dėžę, kurios kodas (duomenys neskelbtini), jis socialiniame tinkle „(duomenys neskelbtini)“ iš savo sukurtos paskyros, pasivadinęs „(duomenys neskelbtini)“, parašė A. T., jog turi šio ieškomą automobilio dalį, t. y. automobilio „BMW“ pavarų dėžę, kurios kodas (duomenys neskelbtini), bei jiems susitarus dėl pirkimo-pardavimo sąlygų, nurodė A. T. pervesti 470 Eur į jam priklausančią UAB „(duomenys neskelbtini)“ banko sąskaitą Nr. (duomenys neskelbtini), po ko, 2024 m. rugsėjo 19 d. 17:19:31 val. A. T. iš savo AB „(duomenys neskelbtini)“ banko sąskaitos Nr. (duomenys neskelbtini) pervedus 470 Eur, jis automobilio „BMW“ pavarų dėžę, kurios kodas (duomenys neskelbtini), nepristatė, pinigų negrąžino, tokiu būdu padarydamas A. T. 470 Eur turtinę žalą.

1.7. Tokiu būdu, veikdamas vieninga tyčia ir įgyvendindamas vieną sumanymą dėl to paties dalyko – apgaulės būdu įgyti svetimą turtą, nuo 2024 m. rugsėjo 17 d. iki 2024 m. rugsėjo 19 d., apgaulės būdu įgijo bendrai 1 255 Eur: 1) iš banko sąskaitos Nr. (duomenys neskelbtini) išgrynino 500 Eur 2024 m. rugsėjo 17 d. 20:07:03 val. prekybos centre „(duomenys neskelbtini)“, esančiame (duomenys neskelbtini); 2) iš banko sąskaitos Nr. (duomenys neskelbtini) išgrynino 500 Eur 2024 m. rugsėjo 19 d. 18:12:04 val. (duomenys neskelbtini), adresu (duomenys neskelbtini), bei 100 Eur išgrynino 2024 m. rugsėjo 19 d. 19:22:08 val. prekybos centre „(duomenys neskelbtini)“, esančiame (duomenys neskelbtini), t. y. tokiu būdu padarydamas I. V. 105 Eur turtinę žalą, N. Ž. 155 Eur turtinę žalą, K. Š. 155 Eur turtinę žalą, A. S. 300 Eur turtinę žalą, A. K. 70 Eur turtinę žalą, A. T. 470 Eur turtinę žalą.

II. Apeliacinio skundo argumentai ir proceso dalyvių prašymai

2. Kaip galima suprasti iš apeliacinio skundo turinio, nuteistasis D. Š. prašo panaikinti skundžiamą Vilniaus miesto apylinkės teismo 2026 m. sausio 26 d. nuosprendį ir priimti jo atžvilgiu naują – išteisinamąjį. Nuteistojo D. Š. teigimu, jį patį apgavo, todėl ir nepripažįsta kaltės dėl inkriminuojamos nusikalstamos veikos padarymo. Sutinka grąžinti visus pinigus nukentėjusiesiems, tačiau tik tokiu atveju, jeigu jam bus paskirta galutinė bausmė laisvės atėmimas, atidedant bausmės vykdymą, nes kitu atveju „sės“ į kalėjimą ir nieko negrąžins nukentėjusiesiems. Be to, nuteistasis D. Š. pripažįsta, kad nuėmė tik 600 Eur, o kas nuėmė kitus, nežino, taip pat lieka neaišku kur dingo ir kiti pinigai.

3. Atsiliepimų į nuteistojo D. Š. apeliacinį skundą negauta.

4. Teismo posėdžio metu nuteistojo D. Š. gynėja advokatė L. U. prašė apeliacinį skundą tenkinti, o prokuroras atmesti.

I. Apeliacinės instancijos teismo argumentai ir išvados

Nuteistojo D. Š. apeliacinis skundas tenkinamas iš dalies.

5. Pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso (toliau – ir BPK) 320 straipsnio 3 dalį, teismas, nagrinėdamas baudžiamąsias bylas apeliacine tvarka, patikrina bylą tik tiek, kiek to prašoma apeliaciniuose skunduose, ir tik dėl tų asmenų, kurie padavė apeliacinius skundus ar dėl kurių tokie skundai buvo paduoti.

6. Apeliaciniu skundu nuteistasis D. Š. (kaip galima suprasti iš apeliacinės instancijos teismui pateikto skundo turinio) nesutinka su jo atžvilgiu priimtu skundžiamu apkaltinamuoju pirmosios instancijos teismo nuosprendžiu, nes jis nepadarė inkriminuojamos nusikalstamos veikos, numatytos BK 182 straipsnio 1 dalyje. Nuteistojo teigimu, jį patį apgavo, t. y. D. Š. tik davė savo pažįstamam asmeniui „(duomenys neskelbtini)“ banko sąskaitą ir prisijungimus prie jų bei paprašytas „(duomenys neskelbtini)“ nuėmė bankomatuose pinigus, jokių skelbimų nerašė ir nieko neapgaudinėjo.

Dėl D. Š. kaltės

7. Teisėjų kolegija, susipažinusi su baudžiamosios bylos medžiaga, skundžiamu nuosprendžiu, įvertinusi apeliaciniame skunde nurodytus motyvus ir argumentus, daro išvadą, kad pirmosios instancijos teismas teisėtai ir pagrįstai nuteistąjį D. Š. pripažino kaltu padarius nusikalstamą veiką, nustatytą BK 182 straipsnio 1 dalyje. Spręstina, kad nuteistojo kaltė nekelia jokių pagrįstų abejonių ir yra įrodyta visiškai šioje byloje surinktų įrodymų visuma, todėl nėra pagrindo tenkinti apeliacinį skundą bei D. Š. atžvilgiu priimti išteisinamąjį teismo nuosprendį.

8. Teisėjų kolegija atkreipia dėmesį į tai, kad šioje byloje nėra kilusio ginčo dėl nagrinėjamos nusikalstamos veikos (BK 182 straipsnio 1 dalis) faktinių aplinkybių padarymo, t. y. 2024 m. rugsėjo 17 d. ir 2024 m. rugsėjo 19 d. nukentėjusiesiems I. V., N. Ž., K. Š., A. S., A. K. bei A. T. buvo padarytos atitinkamai 105 Eur, 155 Eur, 155 Eur, 300 Eur, 70 Eur bei 470 Eur dydžio turtinės žalos. Taip pat šioje byloje nekyla ginčo ir dėl to, kad minėtos turtinės žalos nukentėjusiesiems buvo padarytos prieš juos panaudojant apgaulės būdą (sukčiaujant), t. y. šiems asmenims socialinio tinklo „(duomenys neskelbtini)“ atitinkamose grupėse ieškant įsigyti įvairių transporto priemonių (automobilių) detalių (dalių), o susitarus dėl detalių pirkimo-pardavimo bei išsiuntus pinigus į nurodytas nuteistajam D. Š. priklausančias banko sąskaitas, detalės (dalys) pristatytos nebuvo.

9. Kaip jau minėta, nuteistasis D. Š. proceso metu (tiek ikiteisminiame tyrime, tiek baudžiamąją bylą nagrinėjant pirmosios instancijos teisme) kategoriškai teigė, kad būtent pažįstamas vardu „(duomenys neskelbtini)“ jo paprašė banko sąskaitos, per kurią „(duomenys neskelbtini)“ ketino pervesti pinigus, o jam reikėjo tik tuos pinigus nuimti bei perduoti. Kaip teisingai pastebėta ir skundžiamame nuosprendyje, šios nuteistojo D. Š. nurodytos aplinkybės, laikytinos gynybine versija, siekiant išvengti baudžiamosios atsakomybės ir kurių nepatvirtina jokie kiti šioje baudžiamojoje byloje esantys įrodymai ir (ar) duomenys.

10. Iš šioje byloje esančių kartu su nukentėjusiojo A. T. pareiškėjo (liudytojo) teikiančio skundą, pranešimą, pareiškimą apie įvykį, parodymų protokolu (1 t., b. l. 28-30) pridėtų susirašinėjimo kopijų (1 t., b. l. 31-35) matyti, kad A. T. per socialinį tinklą „(duomenys neskelbtini)“ susirašė su paskyra „(duomenys neskelbtini)“ dėl norimos įsigyti transporto priemonės detalės, taip pat asmenys susitarė, jog tolimesnis jų pokalbis (susirašinėjimas) vyks (pereis) į programėlę „(duomenys neskelbtini)“ (1 t., b. l. 31-32). Teisėjų kolegija atkreipia dėmesį ir į tai, kad minėtoje programėlėje „(duomenys neskelbtini)“ prie socialinio tinklo „(duomenys neskelbtini)“ paskyrą „(duomenys neskelbtini)“ naudojusio asmens telefono numerio buvo nurodytas vardas D., o ne „(duomenys neskelbtini)“, t. y. būtent lygiai toks pat kaip ir nuteistojo D. Š. (1 t., b. l. 33). Be kita ko, iš programėlėje „(duomenys neskelbtini)“ įvykusio susirašinėjimo turinio taip pat matyti, kad socialinio tinklo „(duomenys neskelbtini)“ paskyrą „(duomenys neskelbtini)“ naudojęs asmuo nukentėjusiajam nurodė būtent nuteistajam D. Š. priklausančią banko sąskaitą, į kurią turi būti siunčiami pinigai už neva parduodamą transporto priemonės detalę (1 t., b. l. 34), o visais kitais inkriminuoto sukčiavimo epizodais nukentėjusiesiems taip pat buvo nurodomos nuteistajam D. Š. priklausančios bankų sąskaitos. Dėl byloje nagrinėjamai nusikalstamai veikai panaudotų aktualių banko sąskaitų pasisakytina, kad jos buvo atidarytos būtent nusikalstamų veiksmų atlikimo dienomis: 2024 m. rugsėjo 17 d. (banko sąskaita Nr. (duomenys neskelbtini)) ir 2024 m. rugsėjo 19 d. (banko sąskaita Nr. (duomenys neskelbtini)) (1 t., b. l. 58), o šias banko sąskaitas atidarė būtent D. Š. (1 t., b. l. 73–77), be to, visais sukčiavimo atvejais buvo veikiama analogišku nusikalstamu modeliu.

11. Kaip teisingai pastebėjo ir Vilniaus miesto apylinkės teismas skundžiamame nuosprendyje, apklausiamas ikiteisminio tyrimo metu D. Š. parodė, kad „(duomenys neskelbtini)“ parašė jam programėlėje „(duomenys neskelbtini)“ ir paprašė duoti banko sąskaitos numerį bei prisijungimus, nurodydamas, jog jam („(duomenys neskelbtini)“) kažkas turi pervesti pinigus ir jis, kadangi ta banko sąskaita nesinaudojo, suteikė prisijungimus. Kita vertus, teisminio bylos nagrinėjimo metu nuteistasis D. Š. jau parodė priešingai, kad jo pažįstamas vardu „(duomenys neskelbtini)“ paprašė atidaryti banke sąskaitą, per kurią „(duomenys neskelbtini)“ ketino pervesti pinigus, o jam reikėjo tik tuos pinigus nuimti ir perduoti. Tai reiškia, kad nuteistasis D. Š. proceso metu pateikė dvi skirtingas versijas dėl neva „(duomenys neskelbtini)“ perduotų banko sąskaitų ir prisijungimų būdų, t. y. pirmu atveju, jog perdavė jau turimą banko sąskaitą, o antru atveju – buvo paprašytas atidaryti naują banko sąskaitą. Šioje vietoje yra svarbu ir tai, kad, kaip jau minėta, ikiteisminio tyrimo metu D. Š. nurodė, jog su „(duomenys neskelbtini)“ susirašė per minėtą programėlę „(duomenys neskelbtini)“, tačiau nuteistasis D. Š. viso proceso metu nesugebėjo į baudžiamąją bylą pateikti šio susirašinėjimo kopijos (past. – kas nėra sunku padaryti, priešingai, yra gana paprasta ir elementaru), taip pat nenurodė, kad galėtų tai padaryti, o tai tik stiprina teisėjų kolegijos vidinį įsitikinimą, jog nuteistojo D. Š. nurodytos aplinkybės apie asmenį „(duomenys neskelbtini)“ yra išgalvotos. Taip pat aktualu ir tai, kad net ir tokiu atveju, jeigu iš tiesų ir buvo paprašyta nuteistojo D. Š. atidaryti banko sąskaitą, nėra logiška prašyti už dviejų dienų atidaryti naują (disponuojant tik prieš kelias dienas gauta nauja banko sąskaita), kas tik dar labiau patvirtina asmens kaltę dėl inkriminuojamos nusikalstamos veikos (nusikaltimo) padarymo. Pažymėtina ir tai, kad bylą nagrinėjant pirmosios instancijos teisme, D. Š. užduodant klausimus, šis parodė, jog turi tik vieną „(duomenys neskelbtini)“ paskyrą, kuria ir naudojasi, todėl pateikti programėlės „(duomenys neskelbtini)“ susirašinėjimą (kaip galima suprasti iš nuteistojo pozicijos, jo kaltę neginčijamai galintis paneigti duomenų šaltinis) tarp nuteistojo ir asmens vardu „(duomenys neskelbtini)“ nebūtų sunku. Be kita ko, svarbu yra ir tai, kad iš UAB „(duomenys neskelbtini)“ pateiktų duomenų matyti, jog šis juridinis asmuo žino net 4 skirtingus D. Š. pateiktus telefono numerius bei 2 el. paštus (1 t., b. l. 71), o tai tik patvirtina, kad asmuo moka, žino ir sugeba naudotis net keliais skirtingais telefonų numeriais bei el. paštų adresais. Galiausiai, byloje nustatyta ir tai, kad atitinkamai 2024 m. rugsėjo 17 d. ir 2024 m. rugsėjo 19 d. atlikus sukčiavimą nukentėjusiųjų atžvilgiu, būtent pats D. Š. nuėmė iš skirtingų bankomatų gautas pinigines lėšas, kas tik dar labiau sustiprina teisėjų kolegijos išvadą, jog šis būtent vienas ir veikė, puikiai suvokė ką daro (apgaulės būdu iš nukentėjusiųjų įgyja jam svetimą turtą, t. y. pinigines lėšas) ir to siekė – asmens kaltė įrodyta visiškai, ji nekelia jokių pagrįstų abejonių, o nuteistojo D. Š. nusikalstami veiksmai skundžiamu nuosprendžiu teisingai kvalifikuoti kaip vienas tęstinis nusikaltimas, numatytas BK 182 straipsnio 1 dalyje.

12. Dėl nuteistajam D. Š. inkriminuotos vienos tęstinės nusikalstamos veikos pasisakytina, kad teisėjų kolegija neįžvelgia pagrindo juos vertinti kitaip negu tai traktuota skundžiamame nuosprendyje (kaip atskiras padarytas veikas). Byloje nustatyta, kad D. Š. jam inkriminuotą nusikalstamą veiką padarė per gana trumpą laikotarpį (2024 m. rugsėjo 17 d. – 2024 m. rugsėjo 19 d.), iš esmės buvo veikiama analogišku būdu (socialinio tinklo „(duomenys neskelbtini)“ grupėse randami automobilio dalių ieškantys asmenys, su jais sukontaktuojama ir nurodoma pervesti į banko sąskaitą pinigus už neva siunčiamas dalis, bet pinigai negrąžinami, prekės nepristatomos), o nuteistojo tikslas (tyčia) buvo vieninga – kiek įmanoma daugiau apgaulės būdu (sukčiaujant) pasisavinti kitiems asmenims priklausančių piniginių lėšų (svetimą jam turtą).

Dėl D. Š. paskirtos bausmės

13. Skirdamas bausmę už padarytą nusikalstamą veiką, teismas privalo vadovautis BK 54 straipsnyje nurodytais bausmės skyrimo pagrindais, taip pat atsižvelgti į BK 41 straipsnio 2 dalyje numatytus bausmės skyrimo tikslus – sulaikyti asmenį nuo nusikalstamų veikų darymo, nubausti nusikalstamą veiką padariusį asmenį, atimti ar apriboti nuteistam asmeniui galimybę daryti naujas nusikalstamas veikas, paveikti bausmę atlikusius asmenis, kad laikytųsi įstatymų ir vėl nenusikalstų, užtikrinti teisingumo principo įgyvendinimą. Šių tikslų visuma sudaro vieningą bausmės paskirtį, o teisingumo principo įgyvendinimas užtikrina nusikalstamą veiką padariusiam asmeniui tokios individualizuotos bausmės paskyrimą, kuri geriausiai atitiktų įstatyme įtvirtintos bausmės paskirtį ir būtų adekvati padarytai veikai, t. y. bausmė turi atitikti padarytos veikos pavojingumo pobūdį ir laipsnį bei kaltininko asmenybę. Tai reiškia, kad teismas turi nusikaltusiam asmeniui skirti individualizuotas ir subalansuotas baudžiamąsias priemones. Be kita ko, BK 54 straipsnio 2 dalyje yra nustatyta, kad skirdamas bausmę, teismas atsižvelgia į: 1) padarytos nusikalstamos veikos pavojingumo laipsnį; 2) kaltės formą ir rūšį; 3) padarytos nusikalstamos veikos motyvus ir tikslus; 4) nusikalstamos veikos stadiją; 5) kaltininko asmenybę; 6) asmens kaip bendrininko dalyvavimo darant nusikalstamą veiką formą ir rūšį; 7) atsakomybę lengvinančias ir sunkinančias aplinkybes; 8) nusikalstama veika padarytą žalą.

14. Byloje nustatyta, kad D. Š. per sąlyginai gana trumpą laiko tarpą (nuo 2024 m. rugsėjo 17 d. iki 2024 m. rugsėjo 19 d.) apgaulės būdu (sukčiaujant) pasisavino net 6 skirtingų fizinių asmenų pinigines lėšas, t. y. padarė vieną baigtą, tyčinį nesunkų nusikaltimą. Taip pat byloje nustatyta ir tai, kad dėl D. Š. nusikalstamų veiksmų kitiems asmenims padaryta reali turtinė žala. Iš byloje ir Lietuvos teismų informacinėje sistemoje „Liteko“ esančių duomenų matyti, kad D. Š. nusikalstamas elgesys negali būti vertinamas kaip atsitiktinio pobūdžio veikimas. Priešingai, tai jau nusikalstamo elgesio rezultatas, t. y. D. Š. yra ne kartą teistas (taip pat ir atlikęs realią terminuotą laisvės atėmimo bausmę), be kita ko, ir už vagystes, o skiriamos bausmės savo tikslų (atgrasymo nuo naujų nusikalstamų veikų darymo) nepasiekė. Svarbu ir tai, kad byloje nagrinėjamą nusikalstamą veiką D. Š. padarė būdamas lygtinai paleistas iš įkalinimo įstaigos, t. y. neatlikęs visos jam paskirtos realios laisvės atėmimo bausmės, o tai tik didina asmens realų pavojingumą visuomenei. Apie lygtinį paleidimą iš įkalinimo įstaigos nuteistasis žinojo, tačiau net ir tai (reali tikimybė grįžti į įkalinimo įstaigą atlikti likusios bausmės dalies) nesulaikė nuo naujos nusikalstamos veikos darymo, be kita ko, šiuo metu pirmosios instancijos teisme yra gauta ir kita baudžiamoji byla, kurioje D. Š. kaltinamas narkotinių medžiagų platinimu (past. – galimai nuteistasis, būdamas lygtinai paleistas iš įkalinimo įstaigos, darė ir kitas naujas nusikalstamas veikas, priskiriamas sunkių nusikaltimų kategorijai). Tai leidžia pagrįstai teigti, kad iš esmės nuteistojo D. Š. gyvenimo būdas susijęs su sistemingu nusikalstamų veikų darymu, tai yra tapę asmens norma gyvenime bei jam asmeniškai priimtinu elgesio modeliu visuomenėje. Kaip jau paminėta, praeityje D. Š. apkaltinamaisiais teismo nuosprendžiais buvo paskirtos ir švelnesnės bausmių rūšys, taip pat ir pritaikytas lygtinio paleidimo iš įkalinimo įstaigos institutas, tačiau tai neturėjo absoliučiai jokios korekcinės įtakos ir asmens elgesio net minimaliai nekoregavo teigiama linkme, t. y. nesulaikė nuteistojo D. Š. nuo naujų nusikalstamų veikų darymo, kurios, analizuojant jų pavojingumo dinamiką, padarymo aplinkybes ir jų pobūdį, sunkėjo, padaryti realūs neigiami (nusikalstami) padariniai didėjo. Įvertinus bendrai asmens nusikalstamą elgesį per ilgesnę laiko perspektyvą, padarytų nusikalstamų veiksmų (veikų) sunkėjimą, jų sistemingą atlikimą, spręstina, kad D. Š. įstatymų sugeba laikytis tik būdamas visiškai izoliuotas nuo visuomenės, todėl pirmosios instancijos teismas pagrįstai už inkriminuotos nusikalstamos veikos padarymą paskyrė griežčiausią sankcijoje numatytą bausmės rūšį – laisvės atėmimą, kurios keisti nėra nei teisinio, nei faktinio pagrindo, tuo labiau skirti apeliaciniame skunde prašomą bausmės vykdymo atidėjimo institutą. Svarbu ir tai, kad skiriama bausmė turi atitikti ne tik teisingumo, nubaudimo paskirtį, tačiau ir apsaugoti visuomenės interesą, jog būtų užkardytas sistemingas, pavojingas asmens elgesys, o šiuo atveju akivaizdu, kad švelnesnės bausmės ne tik nepasieks BK 41 straipsnio 2 dalyje numatytų tikslų, tačiau ir kels realų pavojų visuomenės saugumui. Teisėjų kolegija taip pat nenustatė jokio pagrįsto pagrindo BK 75 straipsnio nuostatų (bausmės vykdymo atidėjimo institutas) taikymui, nes tokiu atveju būtų pažeistas teisingumo principas, todėl apeliacinis skundas dalyje dėl bausmės rūšies keitimo atmestinas.

15. Baudžiamajame įstatyme nustatyta, kad teismas, skirdamas bausmę, atsižvelgia į tai, ar yra nustatyta tik atsakomybę lengvinančių ar tik atsakomybę sunkinančių aplinkybių, ar yra ir atsakomybę lengvinančių, ir atsakomybę sunkinančių aplinkybių, ir įvertina kiekvienos aplinkybės reikšmę (BK 61 straipsnio 1 dalis). Be to, teismas, įvertinęs atsakomybę lengvinančias ir (ar) atsakomybę sunkinančias aplinkybes, jų kiekį, pobūdį ir tarpusavio santykį, taip pat kitas BK 54 straipsnio 2 dalyje nurodytas aplinkybes, motyvuotai parenka švelnesnę ar griežtesnę bausmės rūšį ir nustato skiriamos bausmės dydį (BK 61 straipsnio 2 dalis).

16. Šioje baudžiamojoje byloje nėra nustatyta nuteistojo D. Š. atsakomybę lengvinančių ir sunkinančių aplinkybių (past. – būtų galimas asmens pripažinimas recidyvistu, tačiau tai sunkintų D. Š. teisinę padėtį, dėl to apeliacinių skundų paduota nėra, todėl teisėjų kolegija plačiau apie šią atsakomybę sunkinančią aplinkybę nepasisakys), taip pat įvertintina ir tai, jog sukčiavimo būdu užvaldyto turto vertė sąlyginai nėra labai didelė (kiek daugiau nei 1 200 Eur), nuteistasis D. Š. nusikalstamos veikos padarymo metu niekur nedirbo, todėl pirmosios instancijos teismo paskirtos laisvės atėmimo bausmės dydis – vieneri metai, kuris nesiekia vidurkio, yra adekvatus, proporcingas tiek padarytos nusikalstamos veikos, tiek nuteistojo D. Š. asmenybės pavojingumui, todėl nėra pagrindo jo mažinti.

17. Pirmosios instancijos teismas, paskyręs D. Š. už šioje baudžiamojoje byloje nagrinėjamos nusikalstamos veikos padarymą kriminalinę bausmę – laisvės atėmimą vieneriems metams, pagrįstai ją subendrino su Vilniaus miesto apylinkės teismo 2022 m. vasario 2 d. nuosprendžiu paskirtos ir neatliktos bausmės dalimi. Taip pat pirmosios instancijos teismas parinko tinkamą bausmių bendrinimo būdą, numatytą ne BK 63 straipsnyje, o vadovaujantis BK 64 straipsnio nuostatomis, t. y. bausmių bendrinimas, kai neatlikus bausmės padaroma nauja nusikalstama veika. Kita vertus, teisėjų kolegija sprendžia, kad taikytas visiškas bausmių sudėjimo bendrinimo būdas šiuo atveju yra nepagrįstas ir pažeidžiantis proporcingumo principą. Kaip jau minėta, nors nagrinėjamu atveju ir nukentėjo iš viso šeši asmenys, tačiau bendrai jiems padaryta turtinė žala siekia kiek daugiau nei 1 200 Eur, aktyvūs nusikalstami veiksmai (sukčiavimas) buvo atliekami vos kelias dienas, o paties procesinio sprendimo, t. y. taikyti visišką bausmių sudėjimo būdą, pirmosios instancijos teismas skundžiamame nuosprendyje visiškai nemotyvavo, todėl spręstina, jog padarė teisės taikymo klaidą bei paskyrė neteisingą galutinę subendrintą bausmę. Teisėjų kolegijos vertinimu, nagrinėjamu atveju yra pagrindas taikyti BK 64 straipsnio 1 ir 3 dalyse įstatymų leidėjo įtvirtintą dalinį bausmių sudėjimo būdą, t. y. prie skundžiamu nuosprendžiu paskirtos bausmės pridėti dalį Vilniaus miesto apylinkės teismo 2022 m. vasario 2 d. nuosprendžiu paskirtos ir neatliktos bausmės – 6 mėnesius, paskiriant nuteistajam D. Š. galutinę laisvės atėmimo 1 metams 6 mėnesiams bausmę, todėl šioje dalyje skundžiamas nuosprendis keistinas.

Dėl antrinės teisinės pagalbos išlaidų

18. Vilniaus apygardos teisme buvo gauta (duomenys neskelbtini) pažyma dėl antrinės teisinės pagalbos išlaidų, kurioje nurodyta valstybės naudai priteistina pinigų suma, t. y. 108,33 Eur už nuteistajam D. Š. suteiktą valstybės garantuojamą teisinę pagalbą.

19. Pripažinęs kaltinamąjį kaltu, teismas, priimdamas nuosprendį, priima sprendimą iš kaltinamojo išieškoti valstybės garantuojamos teisinės pagalbos išlaidas, susidariusias dėl būtino gynėjo advokato dalyvavimo, atsižvelgdamas į kaltinamojo turtinę padėtį, išskyrus BPK 51 straipsnio 1 dalies 1 ir 2 punktuose nurodytus atvejus (BPK 106 straipsnio 2 dalis).

20. Šiuo nagrinėjamu atveju D. Š. skundžiamu nuosprendžiu buvo nuteistas ir jam paskirta galutinė subendrinta reali laisvės atėmimo bausmė, kuri sumažinta šiuo apeliacinės instancijos teismo nuosprendžiu. Šioje baudžiamojoje byloje būtinybę skirti nuteistajam D. Š. gynėją advokatą numatė BPK 322 straipsnio 1 dalies imperatyvas, t. y. baudžiamosios bylos nagrinėjimo apeliacinės instancijos teisme metu gynėjas advokatas buvo būtinas valstybės iniciatyva. Atsižvelgtina ir į tai, kad baudžiamojoje byloje negauta jokių objektyvių duomenų apie realią nuteistojo D. Š. turtinę padėtį, be kita ko, asmuo yra trauktas ir administracinėn atsakomybėn, tačiau skiriamų baudų nemoka, todėl valstybės garantuojamos teisinės pagalbos išlaidos iš nuteistojo D. Š. nepriteistinos.

Teisėjų kolegija, vadovaudamasi BPK 326 straipsnio 2 dalies 2 punktu, 328 straipsnio 1 ir 2 punktu,

Rezoliucinė dalis

nusprendžia:

nuteistojo D. Š. (D. Š.) apeliacinį skundą tenkinti iš dalies.

Pakeisti Vilniaus miesto apylinkės teismo 2026 m. sausio 26 d. nuosprendį dalyje dėl bausmių subendrinimo.

Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 64 straipsnio 1 ir 3 dalimis, Vilniaus miesto apylinkės teismo 2026 m. sausio 26 d. nuosprendžiu pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 182 straipsnio 1 dalį D. Š. paskirtą laisvės atėmimo 1 metams bausmę, taikant dalinį bausmių sudėjimo būdą, subendrinti su Vilniaus miesto apylinkės teismo 2022 m. vasario 2 d. nuosprendžiu paskirtos ir neatliktos bausmės dalimi – laisvės atėmimu 6 mėnesiams, paskiriant D. Š. galutinę subendrintą bausmę – laisvės atėmimą 1 metams 6 mėnesiams.

Kitą Vilniaus miesto apylinkės teismo 2026 m. sausio 26 d. nuosprendžio dalį palikti nepakeistą.

(duomenys neskelbtini) išlaidų už suteiktą antrinę teisinę pagalbą apeliacinės instancijos teisme iš D. Š. neišieškoti.

Šis nuosprendis įsiteisėja nuo jo paskelbimo dienos.