Vilniaus apygardos teismo nutartis

teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo pareiškėjos (apeliantės) D. K. atskirąjį skundą dėl Vilniaus miesto apylinkės teismo 2018 m. lapkričio 8 d. nutarties, priimtos civilinėje byloje pagal pareiškėjos D. K. skundą dėl antstolės veiksmų, suinteresuoti asmenys antstolė D. M., G. K., fizinio asmens bankroto administratorė O. P., UAB „Vilbeksa“.

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

I. Ginčo esmė

II. Pirmosios instancijos teismo nutarties esmė

III. Atskirojo skundo ir atsiliepimo į atskirąjį skundą argumentai

Motyvuojamoji dalis

Teismas konstatuoja:

IV. Apeliacinės instancijos teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados

12. Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas nustato atskirojo skundo faktinis ir teisinis pagrindas bei absoliučių teismo nutarties negaliojimo pagrindų (CPK 329 straipsnis) patikrinimas. Apeliacinės instancijos teismas nagrinėja bylą neperžengdamas atskirajame skunde nurodytų ribų, išskyrus atvejus, kai to reikalauja viešasis interesas ir neperžengus skundo ribų būtų pažeisti asmens, visuomenės ar valstybės teisės ir teisėti interesai (CPK 320 straipsnio 1-2 dalys, 338 straipsnis).

13. Nagrinėjamu atveju absoliučių teismo nutarties negaliojimo pagrindų (CPK 329 straipsnis 2 ir 3 dalys, 338 straipsnis) nenustatyta, byloje sprendžiamas klausimas nesusijęs su viešojo intereso gynimu, taip pat nėra kitų aplinkybių, dėl kurių būtų pagrindas peržengti skundo ribas. Dėl to apeliacinės instancijos teismas, nagrinėdamas atskirąjį skundą, remiasi jo teisiniais bei faktiniais pagrindais, neperžengdamas jų ribų.

14. Apeliacijos dalyką sudaro pirmosios instancijos teismo nutarties, kuria teismas atmetė pareiškėjos skundą dėl antstolio veiksmų, teisėtumo ir pagrįstumo patikrinimas.

15. Civilinės ir vykdomosios bylos Nr. 0012/13/00665 duomenimis nustatyta, kad antstolė D. M., priėmusi vykdomąjį dokumentą (2013 m. kovo 25 d. vykdomąjį įrašą, reg. Nr. 3-1308 dėl priverstinio hipoteka užtikrintos skolos išieškojimo iš skolininko G. K. hipotekos kreditorei UAB „Vilbeksa“) ėmėsi priverstinio vykdymo veiksmų. Vykdymo proceso metu Vilniaus miesto apylinkės teismas 2014 m. lapkričio 4 d. sprendimu, priimtu civilinėje byloje Nr. 2-19665-466/2014, nusprendė suteikti ieškovui UAB „Vilbeksa“ teisę kreiptis dėl nebaigto gyvenamojo namo (duomenys neskelbtini), statomo pagal statybos leidimą Nr. GN/716/08-0387, kadastro duomenų nustatymo; teisę kreiptis į VĮ „Registrų centras“ dėl šių duomenų įrašymo į Nekilnojamojo turto kadastrą bei dėl nuosavybės teisių į gyvenamąjį namą (duomenys neskelbtini), Nekilnojamojo turto registre įregistravimo atsakovo G. K., vardu. Tuo pačiu sprendimu nuspręsta nukreipti priverstinį skolos išieškojimą pagal 2013 m. kovo 25 d. išduotą vykdomąjį įrašą reg. Nr. 3-1308 į paminėtą nebaigtą statyti gyvenamąjį namą, kaip žemės sklypo, įkeisto 2010 m. birželio 16 d. sudarytu sutartinės hipotekos lakštu (identifikavimo kodas – (duomenys neskelbtini)), priklausinį. Šis sprendimas Vilniaus apygardos teismo 2015 m. vasario 18 d. nutartimi civilinėje byloje Nr. 2A-1804-645/2015 buvo paliktas nepakeistas. Iš nekilnojamojo turto registro centrinio duomenų banko išrašo matyti, kad nuosavybės teisė į ginčo turtą (pastatą, esantį (duomenys neskelbtini)) 2016 m. gruodžio 20 d. pažymos apie statinio statybą be esminių nukrypimų nuo projekto pagrindu įregistruota G. K. vardu. Vykdymo procese antstolė areštavo skolininko G. K. vardu registruotą, įkeistą hipoteka nekilnojamąjį turtą – ½ dalį žemės sklypo, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), ir nebaigtą statyti pastatą – vienbutį gyvenamąjį namą, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esantį (duomenys neskelbtini). 2018-06-20 antstolės D. M. patvarkymu areštuotos skolininkui G. K. priklausančios lėšos, neviršijant 166.045,15 EUR, gautas realizavus hipoteka įkeistą turtą, areštuotas lėšas nedelsiant po hipoteka įkeisto turto realizavimo pervesti į antstolės D. M. depozitinę sąskaitą.

16. Pareiškėja (skolininkė) D. K. nesutikimą su skundžiamos pirmosios instancijos teismo nutartimi ir tuo pačiu su antstolės D. M. 2018-06-20 patvarkymu argumentuoja iš esmės tuo, jog nebaigtas statyti pastatas nėra įkeistas hipoteka kreditorei UAB „Vilbeksa“, taip pat dėl to, kad šis gyvenamasis namas buvo įregistruotas po nutarties iškelti bankroto bylą D. K. įsiteisėjimo ir taip pažeidžia Lietuvos Respublikos fizinių asmenų bankroto įstatymo nuostatas.

17. Teismas šiuos pareiškėjos argumentus atmeta kaip visiškai nepagrįstus. Visų prima, kaip teisingai nurodė pirmosios instancijos teismas, antstolė ir išieškotoja UAB „Vilbeksa“, išieškotojo UAB „Vilbeksa“ teisė nukreipti išieškojimą į skolininkui G. K. priklausantį turtą – žemės sklypą ir jo priklausiniu esantį nebaigtą statyti pastatą, esančius (duomenys neskelbtini), konstatuota 2015-02-18 įsiteisėjusiu Vilniaus miesto apylinkės teismo 2014-11-04 sprendimu, t. .y. prieš iškeliant skolininko sutuoktinei D. K. bankroto bylą, nes nutartis iškelti fizinio asmens bankroto bylą įsiteisėjo tik 2016 m. kovo 16 d.

18. Antra, remiantis Lietuvos Respublikos fizinių asmenų bankroto įstatymo (toliau – FABĮ) 1 straipsniu, pagrindinis FABĮ tikslas - fizinio asmens mokumo atkūrimas ir užtikrinimas, kad kreditorių reikalavimai bus patenkinami nustatyta tvarka, užtikrinama teisinga skolininko ir kreditorių interesų pusiausvyra. Šią tvarką nustato CPK 754 straipsnio 1 dalis, nurodanti, kad hipotekos kreditoriaus reikalavimai iš įkeisto turto patenkinami be eilės. FABĮ 29 straipsnio 1 dalyje taip pat įtvirtina, kad įkeitimu ir (ar) hipoteka užtikrinti kreditorių reikalavimai tenkinami pirmiausia iš lėšų, gautų pardavus įkeistą fizinio asmens turtą, arba perduodant įkeistą turtą. Jeigu įkeistas turtas parduodamas už didesnę kainą negu įkeitimu ir (ar) hipoteka užtikrintų reikalavimų suma, šių lėšų likutis skiriamas kitų kreditorių reikalavimams tenkinti. Taigi, atsižvelgiant tiek į CPK, tiek FABĮ nuostatas, reglamentuojančias išieškojimą iš hipoteka įkeisto turto, bankrutuojančios pareiškėjos D. K. kreditorių interesams bankroto procese galėtų turėti įtakos tik tuo atveju, jei patenkinus hipotekos kreditoriaus (UAB „Vilbeksa“) reikalavimą liktų piniginių lėšų kitų kreditorių reikalavimams dengti. Dėl nurodytų priežasčių pareiškėjos argumentai dėl tariamo priverstinės hipotekos neatitikimo teisės aktams ir/ar pažeidžiantys jos kreditorių interesus yra visiškai nepagrįsti, todėl atmestini.

19. Trečia, bylos duomenimis nustatyta, kad 2010 m. birželio 16 d. paskolos sutartį su UAB „Vilbeksa“ pasirašė ne tik G. K., bet ir jo sutuoktinė D. K.. Pareiškėja D. K. paskolos sutartyje aiškiai ir nedviprasmiškai nurodė, kad paskolos sutarties sąlygoms, tame tarpe ir statomo gyvenamojo namo įkeitimui, ji neprieštarauja. Pareiškėja, sutikdama su paskolos sutarties sąlygomis, aiškiai ir nedviprasmiškai sutiko, kad kreditorės naudai pilna apimtimi būtų įkeičiami bet kokie statiniai, kurie pastatomi žemės sklype, nepriklausomai nuo to ar jie priklausys G. K. asmeninės nuosavybės teise ar bendrosios jungtinės sutuoktinių nuosavybės teise (paskolos sutarties 26 punktas). Pareiškėja taip pat pasirašė visus vėlesnius paskolos sutarties pakeitimus, t. y. 2010 m. rugsėjo 8 d. paskolos sutarties pakeitimą Nr. 1, 2010 m. lapkričio 19 d. paskolos sutarties pakeitimą Nr. 2, 2011 m. balandžio 11 d. paskolos sutarties pakeitimą Nr. 3, 2011 m. lapkričio 30 d. paskolos sutarties pakeitimą Nr. 4. Pareiškėja visuose paskolos sutarties pakeitimuose nurodė, kad ji su paskolos sutarties ir paskolos pakeitimų sąlygomis susipažino ir joms neprieštarauja. Abu sutuoktiniai nedviprasmiškai sutiko su žemės sklypo dalies įkeitimu bei su visų ant minėto žemės sklypo pastatytų ar statomų pastatų įkeitimu, nepriklausomai nuo to, koks yra priklausančio turto teisinis režimas (asmeninė ar bendrosios jungtinės nuosavybės teisė). Atsižvelgiant į tai, nėra jokio pagrindo išvadai, kad šio pastato areštas, realizavimas ir tuo pačiu lėšų paskirstymas kokiu nors būdu pažeidžia pareiškėjos interesus, ar juo labiau neatitinka teisės aktų reikalavimų.

20. Ketvirta, vadovaujantis CPK 18 straipsniu, įsiteisėjęs teismo sprendimas yra privalomas valstybės ar savivaldybių institucijoms, tarnautojams ar pareigūnams, fiziniams bei juridiniams asmenims ir turi būti vykdomas visoje Lietuvos Respublikos teritorijoje. Atsižvelgiant į tai, kad įsiteisėjusiu teismo sprendimu nuspręsta nukreipti priverstinį skolos išieškojimą pagal 2013 m. kovo 25 d. išduotą vykdomąjį įrašą (t. y. pagal antstolės priimtą vykdomąjį dokumentą) į nebaigtą statyti gyvenamąjį namą, kaip įkeisto žemės sklypo priklausinį (neišskiriant jokių jo dalių ir nenurodant savininkų), antstolės veiksmai areštuojant visą pastatą ir paskirstant lėšas realizavus šį hipoteka įkeistą turtą, negali būti laikomi neteisėtais.

21. Penkta, anksčiau priimtais teismų sprendimais konstatuota, jog remiantis sutarties sudarymo metu galiojančios redakcijos CK 4.171 str. 12 d. nuostatomis įkeičiant žemę, kaip priklausiniai įkeičiami ir ant jos esantys statiniai, jei hipotekos sutartyje nenustatyta kitaip. Aiškiai suderinta šalių valia kreditorius ir skolininkas gali susitarti dėl įvairių žemės ir ant jos esančių objektų įkeitimo variantų: įkeičiama tik žemė; įkeičiami tik ant žemės esantys statiniai; įkeičiami visi ar dalis ant jos esančių statinių (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2009 m. liepos 3 d. nutartį, priimtą civilinėje byloje R. K. ir kt. v. R. D., bylos Nr. 3K-3-294/2009). Taigi, 4.171 str. 12 dalies taikymas neapribotas tik hipotekos lakšto sudarymo metu egzistuojančiais nekilnojamojo turto objektais kaip įkeičiamos žemės priklausiniais. Be to, kaip minėta, teismo sprendimu jau buvo nuspręsta suteikti teisę išieškotojui UAB „Vilbeksa“ kreiptis į VĮ Registrų centrą dėl pastato įregistravimo Nekilnojamojo turto registre bei skolos išieškojimą nukreipti į pastatą, kaip hipoteka įkeisto žemės sklypo priklausinį. Dėl to nėra pagrindo sutikti su pareiškėjos D. K. teiginiais, jog nebaigtas statyti namas nėra įkeistas hipoteka kreditorei UAB „Vilbeksa“.

22. Šešta, Lietuvos Respublikos civilinio kodekso 4.172 straipsnio 1 dalyje numatyta, kad padalijus įkeistą nekilnojamąjį daiktą, hipotekos reikalavimas nedalijamas ir lieka galioti visiems po padalijimo suformuotiems nekilnojamiesiems daiktams. Susitarimas dėl hipotekos reikalavimo padalijimo negalioja. Remiantis šia teisės nuostata, nepaisant turto padalijimo, hipotekos reikalavimas nebūtų dalijamas ir liktų galioti visam namui.

23. Be to, kaip minėta anksčiau, įsiteisėjusiais teismų sprendimais ir nutartimis jau yra nustatyta, kad išieškojimas turi būti nukreiptas į visą nebaigtą statyti gyvenamąjį namą, ir kad visas namas turi būti realizuotas, vykdant priverstinį skolos išieškojimą kreditorei UAB „Vilbeksa“, todėl teismo vertinimu, pareiškėjos skundo argumentai, susiję su priverstiniu skolos išieškojimu jau yra išspręsti ir neturėtų būti keliami pakartotinai.

24. Atsižvelgiant į aptartas aplinkybes bei teisinį reglamentavimą, teismas konstatuoja, jog nagrinėjamu atveju antstolės veiksmai, susiję priverstiniu skolos išieškojimu į nebaigtą statyti gyvenamąjį namą, kaip įkeisto žemės sklypo priklausinį (neišskiriant jokių jo dalių ir nenurodant savininkų) ir lėšų paskirstymu realizavus šį hipoteka įkeistą turtą negali būti laikomi neteisėtais, todėl apeliacinės instancijos teismas sprendžia, kad atskirojo skundo motyvai nesudaro pagrindo pakeisti ar panaikinti skundžiamą pirmosios instancijos teismo nutartį, todėl ji paliekama nepakeista (CPK 337 str. 1 d. 1 p.).

25. Kiti atskirajame skunde nurodyti argumentai neturi teisinės reikšmės teisingam klausimo išsprendimui, pirmosios instancijos teismo nutarties teisėtumui ir pagrįstumui, todėl dėl jų apeliacinės instancijos teismas nepasisako.

Dėl bylinėjimosi išlaidų apeliacinės instancijos teisme paskirstymo

26. Atmetus pareiškėjos atskirąjį skundą suinteresuoti asmenys įgijo teisę į bylinėjimosi išlaidų apeliacinės instancijos teisme atlyginimą, tačiau įrodymų apie patirtas išlaidas suinteresuoti asmenys teismui iki bylos išnagrinėjimo iš esmės nepateikė, todėl bylinėjimosi išlaidos apeliacinės instancijos teisme iš pareiškėjo nepriteistinos (CPK 93, 178 straipsniai).

Rezoliucinė dalis

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 336 straipsniu, 337 straipsnio 1 dalies 1 ir 1 punktu, 338 straipsniu,

nutaria:

atskirąjį skundą atmesti.

Vilniaus miesto apylinkės teismo 2018 m. lapkričio 8 d. nutartį palikti nepakeistą.

Ši Vilniaus apygardos teismo nutartis įsiteisėja nuo jos priėmimo dienos.