Vilniaus regiono apylinkės teismo Vilniaus rajono rūmų nutartis

2020-06-17 · Civilinė byla Nr. 2FB-136-892/2021

Atsisiųsti
Originalas LITEKO ↗
Teismas
Vilniaus regiono apylinkės teismo Vilniaus rajono rūmai
Dokumentas
Nutartis
Data
2020-06-17
Bylos Nr.
2FB-136-892/2021
Teisminio proceso Nr.
2-52-3-00723-2020-8
Bylos rūšis
civilinė byla
Instancija
I-a instancija
Rezultatas
Byla nutraukta.
Teisėjas
Ieva Pluirienė (pirm.)
Pareiškėjas
D. M.
Suinteresuotas asmuo
R. Z., Akciju sabiedriba „Citadele banka“, AS "Citadele banka" Lietuvos filialas, BUAB „Livena“, Valstybinio socialinio draudimo Fondo valdybos Vilniaus skyrius, Valstybinė mokesčių inspekcija prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos
Advokatai
Šarūnas Jazukevičius
Kategorijos
  • 3.1.18.6pavadinimo nepavyko patikrinti
Civilinė byla Nr. 2FB-3421-892/2020Teisminio proceso Nr. 2-52-3-00723-2020-8Procesinio sprendimo kategorija: 3.1.18.6.; 3.2.3.2.; 3.2.7.1.; 3.2.7.2. (S)
VILNIAUS REGIONO APYLINKĖS TEISMASNUTARTIS2020 m. birželio 17 d.Vilnius
Vilniaus regiono apylinkės teismo Vilniaus rajono rūmų teisėja Ieva Pluirienė,sekretoriaujant Liucynai Vasiliauskienei

dalyvaujant pareiškėjui D. M.

suinteresuoto asmens R. Z. atstovui advokatui Šarūnui Jazukevičiui

viešame teismo posėdyje žodinio proceso tvarka nagrinėdama D. M. pareiškimą dėl bankroto bylos jam iškėlimo, suinteresuoti asmenys – Akciju sabiedriba „Citadele banka“ Lietuvos filialas, antstolis Irmantas Gaidelis, antstolė Brigita Palavinskienė, antstolė J. B., R. Z., R. B., L. M., D. M., BUAB „Livena“, Vilniaus apskrities valstybinė mokesčių inspekcija, Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos Vilniaus skyrius,

Aprašomoji dalis

nustatė:

Žemesnės instancijos teismas

1. Vilniaus regiono apylinkės teismo Vilniaus rajono rūmuose nagrinėja civilinė byla pagal pareiškėjo D. M. pareiškimą dėl bankroto bylos jam iškėlimo. Pareiškėjas nurodė, kad jis nuo 1999 m. rugsėjo 29 d. iki 2009 m. balandžio 10 d. dirbo UAB „Livena“, degalinės „Livena“, esančios Vilniuje, Ukmergės g. 146, direktoriumi. Veikdamas kartu su R. Z. bei R. B., pareiškėjas pasisavino jam patikėtą didelės vertės svetimą UAB „Livena“ turtą, dėl ko Vilniaus miesto apylinkės teisme buvo nagrinėjama baudžiamoji byla Nr. 1-1115-716/2014, o Vilniaus apygardos teismas 2015 m. liepos 15 d. nuosprendžiu baudžiamojoje byloje Nr. 1-48-190/2015 pareiškėją pripažino kaltu dėl veikų, numatytų LR BK 183 straipsnio 2 dalyje bei 300 straipsnio 2 dalyje, teismas apkaltinamajame nuosprendyje konstatavo, kad pareiškėjas bendrai su R. Z. laikotarpiu nuo 2003 m. sausio 1 d. iki 2009 m. balandžio 15 d., veikdami bendrininkų grupėje, bendrais veiksmais pasisavino jiems patikėtą svetimą UAB „Livena“ turtą - pinigines lėšas už 313 884,74 Lt sumą (90 907,30 Eur). Lietuvos apeliacinis teismas nuosprendį paliko nepakeistą. Pareiškimo surašymo dienai teistumas yra išnykęs. Šiaulių apygardos teismas 2019 m. gruodžio 3 d. nutartimi priteisė BUAB „Livena“ solidariai atlyginti iš atsakovės R. Z. ir iš atsakovo D. M. 90 907,30 Eur žalos, 4 345,37 Eur palūkanų ir 5 procentų dydžio metines palūkanas nuo priteistos sumos (95 252,67 Eur) nuo bylos iškėlimo teisme iki teismo sprendimo visiško įvykdymo. Lietuvos apeliacinis teismas 2019 m. gruodžio 3 d. nutartimi iš pareiškėjo D. M. priteisė BUAB „Livena“ 1 168,86 Eur bylinėjimosi išlaidų pirmos instancijos teisme bei 914,76 Eur bylinėjimosi išlaidų, patirtų apeliacinės instancijos teisme, taip pat priteisė 667 Eur žyminio mokesčio valstybei. Pažymi, kad teismo priteistos sumos pareiškėjui yra nepaprastai didelės, jis suvokia, kad Lietuvos apeliacinio teismo 2019 m. gruodžio 3 d. nutartimi priteistų skolų įvykdyti negali ir nebegalės, todėl prašo jam iškelti bankroto bylą.

Atsiliepimas

2. Suinteresuotas asmuo R. Z. atsiliepime su pareiškimu nesutiko, prašė jo netenkinti. Pažymėjo, kad pareiškėjas buvo pripažintas kaltu, padaręs nusikaltimą, numatytą ne tik BK 183 straipsnio 2 dalyje (už patikėto didelės vertės svetimo turto pasisavinimą), tačiau ir nusikaltimą, numatytą BK 300 straipsnio 3 dalyje (už mėnesinių „Z“ ataskaitų suklastojimą ir šių suklastotų ataskaitų pateikimą UAB ,,Livena“ buhalterijai). Mano, kad pareiškėjo esminiai įsiskolinimai yra kilę dėl pareiškėjo įvykdytos nusikalstamos veikos ir yra tiesioginė tokios veikos pasekmė, todėl, atsižvelgiant į Lietuvos Respublikos fizinių asmenų bankroto įstatymo (toliau – FABĮ) paskirtį ir tikslus, šie įsiskolinimai pagal FABĮ 29 straipsnio 7 dalį nėra nurašomi pasibaigus bankroto bylai ir negali būti pagrindas fiziniam asmeniui iškelti bankroto bylą. Bendra 103 891,96 Eur skolos suma yra susijusi su minėta nusikalstama veika padaryta žala, jos priteisimo išlaidomis ir išieškojimu. Ši suma patenka į FABĮ 29 straipsnio 7 dalies apimtį, todėl negali būti vertinama FABĮ 2 straipsnio 2 dalies prasme. Taip pat nurodė, kad FABĮ 29 straipsnio 7 dalies nuostata, kad nenurašomi reikalavimai dėl nusikalstama veika padarytos žalos atlyginimo, atsirado priėmus Konstitucinio Teismo 2017 m. gegužės 19 d. nutarimą, kuriuo pripažinta, jog anksčiau galiojusi FABĮ 29 straipsnio 7 dalis (2015 m. gruodžio 22 d. redakcija, galiojusi iki 2016 m. gruodžio 31 d.) tiek, kiek pagal ją nurašomi reikalavimai dėl nusikalstamomis veikomis padarytos žalos atlyginimo, prieštaravo (prieštarauja) Lietuvos Respublikos Konstitucijos 30 straipsnio 2 daliai, konstituciniams teisingumo, teisinės valstybės principams (Konstitucinio Teismo 2017 m. gegužės 19 d. nutarimas Nr. KT5- N4/2017).

3. Pareiškėjas teismui pateikė rašytinius paaiškinimus į suinteresuoto asmens R. Z. atsiliepimą nurodydamas, kad nuo 2020 m. sausio 1 d. galiojančioje ir šiuo metu aktualioje FABĮ 29 straipsnio 7 dalies redakcijoje nebenumatytas apribojimas nurašyti plane likusius nepatenkintus kreditorių reikalavimus, kurie atsirado dėl nusikalstama veikla padarytos žalos atlyginimo, todėl suinteresuoto asmens R. Z. ginčijama 103 891,96 Eur skolos suma pasibaigus bankroto bylai gali būti nurašyta.

Žemesnės instancijos teismas

4. Teismo posėdyje R. Z. atstovas nurodė, kad net esant galiojančiam teisiniam reglamentavimui atsižvelgiant į Lietuvos Aukščiausiojo Teismo išaiškinimą byloje Nr. 3K-3-26-611/2019 bei Konstitucinio Teismo 2017 m. gegužės 19 d. nutarimą į nusikalstama veika padarytos žalos dydį negali būti atsižvelgiama vertinant asmens nemokumą FABĮ 2 straipsnio 2 dalies prasme, teismui manant priešingai prašė kreiptis į Konstitucinį Teismą.

5. Galiojančioje FABĮ 29 straipsnio 7 dalies redakcijoje (keista 2019 m. birželio 13 d. įstatymu Nr. XIII-2226, galioja nuo 2020 m. sausio 1 d.) nurodyta, jog plane numatyti likę nepatenkinti kreditorių reikalavimai, tarp jų įkeitimu ir (ar) hipoteka užtikrinti kreditorių reikalavimai, baigus fizinio asmens bankroto procesą, išskyrus šio įstatymo 30 straipsnio 3 dalies 2 punkte nurodytą atvejį, nurašomi, išskyrus reikalavimus dėl lėšų vaikui (įvaikiui) išlaikyti (alimentų) ir reikalavimus, kurie kyla iš fizinio asmens pareigos sumokėti valstybei baudas, paskirtas už fizinio asmens padarytus administracinius nusižengimus arba nusikalstamas veikas, ir įkeitimu ir (ar) hipoteka užtikrintus kreditorių reikalavimus, jeigu šie kreditoriai ir fizinis asmuo susitarė dėl įkeisto turto išsaugojimo fizinio asmens bankroto proceso metu, nebent šio įstatymo 4 straipsnio 4 dalies 10 punkte nurodytame susitarime susitarta kitaip.

6. Konstitucinio Teismo 2017 m. gegužės 19 d. nutarime Nr. KT5- N4/2017 buvo konstatuota, kad FABĮ 29 straipsnio 7 dalis (2015 m. gruodžio 22 d. redakcija, galiojusi iki 2016 m. gruodžio 31 d., TAR, 2015-12-30, Nr. 21017; 2015 m. gruodžio 22 d. redakcija, įsigaliojusi 2017 m. sausio 1 d., TAR, 2015-12-30, Nr. 21017) tiek, kiek pagal ją nurašomi reikalavimai dėl nusikalstamomis veikomis padarytos žalos atlyginimo, prieštaravo (prieštarauja) Lietuvos Respublikos Konstitucijos 30 straipsnio 2 daliai, konstituciniams teisingumo, teisinės valstybės principams dėl to teismui kyla abejonė, ar galiojančioje FABĮ 29 straipsnio 7 dalyje (2019 m. birželio 13 d. redakcija) nustatytas teisinis reguliavimas ta apimtimi, kuria reikalavimai dėl nusikalstamomis veikomis padarytos žalos atlyginimo gali būti nurašyti, neprieštarauja Lietuvos Respublikos Konstitucijos 23 straipsnio 1 daliai, 30 straipsnio 2 daliai ir Lietuvos Respublikos Konstitucijos preambulėje įtvirtintam teisinės valstybės principui.

7. Teisėjas negali taikyti įstatymo, kuris prieštarauja Konstitucijai (Lietuvos Respublikos Konstitucijos 110 straipsnis). Jeigu yra pagrindas manyti, kad įstatymas arba kitas teisės aktas arba jo dalis, kurie turėtų būti taikomi konkrečioje byloje, gali prieštarauti Konstitucijai ar įstatymams, teismas sustabdo bylos nagrinėjimą ir, atsižvelgdamas į Lietuvos Respublikos Konstitucinio Teismo kompetenciją, kreipiasi į jį, prašydamas spręsti, ar tas įstatymas arba teisės aktas ar jo dalis atitinka Konstituciją ar įstatymus (CPK 3 straipsnio 3 dalis). Nagrinėjamu atveju nustatyta, kad dėl panašaus reguliavo buvo kreiptasi į Konstitucinį Teismą, tačiau pakeitus reguliavimą teismas turi vadovautis galiojančiomis teisės normomis. Šiame kontekste pažymėtina, kad Šiaulių apygardos teismas 2020 m. birželio 1 d. nutartimi, priimta civilinėje byloje Nr. e2S-545-569/2020, panaikino pirmos instancijos teismo nutartį, kurioje galiojanti FABĮ 29 straipsnio 7 dalis buvo aiškinama atsižvelgiant į aukščiau paminėtą kasacinio teismo praktiką bei Konstitucinio Teismo nutarimą argumentuojant, kad teismas rėmėsi negaliojančia įstatymo redakcija (nutarties 17 punktas) ir grąžino klausimą dėl bankroto bylos iškėlimo spręsti iš naujo.

8. Dėl nurodytų argumentų visumos teismas stabdo civilinės bylos Nr. 2FB-3421-892/2020 nagrinėjimą ir kreipiasi į Lietuvos Respublikos Konstitucinį Teismą, kad būtų išspręstas byloje taikytino įstatymo atitikties Konstitucijai klausimas.

Rezoliucinė dalis

Remdamasis tuo, kas išdėstyta, ir vadovaudamasis vadovaudamasi Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 3 straipsnio 3 dalimi, 163 straipsnio 7 punktu, 166 straipsnio 1 dalies 6 punktu, 256 straipsniu teismas

nutarė:

Atnaujinti bylos nagrinėjimą.

Kreiptis į Lietuvos Respublikos Konstitucinį Teismą su prašymu spręsti, ar Fizinių asmenų bankroto įstatymo 29 straipsnio 7 dalyje nustatytas teisinis reguliavimas (2019 m. birželio 13 d. redakcija), pagal kurį reikalavimai dėl nusikalstamomis veikomis padarytos žalos atlyginimo gali būti nurašyti, neprieštarauja Lietuvos Respublikos Konstitucijos 23 straipsnio 1 daliai, 30 straipsnio 2 daliai ir Lietuvos Respublikos Konstitucijos preambulėje įtvirtintam teisinės valstybės principui.

Sustabdyti civilinės bylos Nr. 2FB-3421-892/2020 nagrinėjimą iki Lietuvos Respublikos Konstitucinis Teismas išnagrinės šį prašymą.

Nutartis neskundžiama.

Teisėja Ieva Pluirienė