Vilniaus miesto apylinkės teismo nutartis

Įžanginė dalis

viešame teismo posėdyje išnagrinėjusi R. K. (toliau – ir pareiškėjas), asmens kodas (duomenys neskelbtini) gyvenančio (duomenys neskelbtini), dirbančio UAB „(duomenys neskelbtini)“, (duomenys neskelbtini), skundą dėl Lietuvos Respublikos aplinkos ministerijos Vilniaus regiono aplinkos apsaugos departamento Vilniaus miesto agentūros 2014 m. spalio 2 d. nutarimo administracinio teisės pažeidimo byloje Nr. VR-14.1-232 panaikinimo ir administracinio teisės pažeidimo bylos nutraukimo,

Aprašomoji dalis

nustatė:

Lietuvos Respublikos aplinkos ministerijos Vilniaus regiono aplinkos apsaugos departamento Vilniaus miesto agentūra (toliau – ir Agentūra) 2014 m. spalio 2 d. priėmė nutarimą administracinio teisės pažeidimo byloje Nr. VR-14.1-232 (toliau – ir Nutarimas), kuriame nurodė, jog 2014-09-08 patikrinimo akte Nr. VR-14.7-497 nustatyta, kad BAB „(duomenys neskelbtini)“ neįvykdė 2014-03-12 privalomojo nurodymo Nr. VR-14.2-24 reikalavimų, tuo pažeidė Lietuvos Respublikos aplinkos apsaugos valstybinės kontrolės įstatymo (toliau – ir Aplinkos apsaugos valstybinės kontrolės įstatymas) 54 straipsnio 2 dalies reikalavimus, taip pat 2014-09-08 patikrinimo akte Nr. VR-14.7-498 nustatyta, kad BUAB (duomenys neskelbtini) neįvykdė 2014-02-17 privalomojo nurodymo Nr. VR-14.2-17 reikalavimų, tuo įmonė pažeidė Aplinkos apsaugos valstybinės kontrolės įstatymo 54 straipsnio 2 dalies reikalavimus, ir, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos administracinių teisės pažeidimų kodekso (toliau - ir ATPK) 51¹⁴ straipsnio 1 dalimi, paskyrė R. K. 1000 Lt baudą.

R. K. pateikė teismui skundą, kuriuo prašo panaikinti Nutarimą ir administracinio teisės pažeidimo bylą jo atžvilgiu nutraukti. Dėl Nutarimo nepagrįstumo dalyje dėl 2014-03-12 privalomojo nurodymo Nr. VR-14.2-24, duoto BAB „(duomenys neskelbtini)“ bankroto administratoriaus UAB „(duomenys neskelbtini)“ įgaliotam asmeniui R. K. iki 2014-06-12 pavojingas cheminių medžiagų atliekas, priklausančias BAB „(duomenys neskelbtini)“, ir esančias sandėliuose (duomenys neskelbtini), perduoti tvarkytojams, o dokumentus, įrodančius apie atliekų perdavimą pateikti Agentūrai, neįvykdymo pareiškėjas skunde nurodo, kad pabrėžtina, jog BAB „(duomenys neskelbtini)“ Agentūros duotą 2014-03-12 privalomąjį nurodymą yra apskundusi Vilniaus apygardos administraciniam teismui (administracinė byla Nr. I-7975-281/2014). Teisminis ginčas dėl privalomojo nurodymo pagrįstumo Nutarimo išrašymo metu nebuvo pasibaigęs, taigi klausimas, ar privalomasis nurodymas yra teisėtas, nebuvo išspręstas. BAB „(duomenys neskelbtini)“ Agentūrą apie vyksiantį administracinį ginčą dėl 2014-03-12 privalomojo nurodymo informavo 2014-08-04, tai matyti iš 2014-09-08 patikrinimo akto Nr. VR-14.7-497 2 punkto. Nepaisant to Agentūra priėmė šį patikrinimo aktą, kurio pagrindu išrašė Nutarimą bei paskyrė pareiškėjui baudą už 2014-03-12 privalomojo nurodymo neįvykdymą. Pareiškėjo vertinimu, Agentūra iki kol nebus išspręstas 2014-03-12 privalomojo nurodymo teisėtumo klausimas administracinėje byloje Nr. I-7975-281/2014, neturėjo teisės skirti pareiškėjui baudos už jo neįvykdymą. Priešinga išvada, pareiškėjo įsitikinimu, lemtų teisėtų lūkesčių principo pažeidimą bei sudarytų galimybes atsirasti teisiniam neapibrėžtumui tuo atveju, jei 2014-03-12 privalomasis nurodymas būtų panaikintas, tačiau bauda už jo neįvykdymą būtų sumokėta. Be to, pareiškėjas nurodo, jog bankroto byla BAB „(duomenys neskelbtini)“ iškelta dar 2004-09-02. BAB „(duomenys neskelbtini)“ veikloje susidariusių cheminių atliekų tvarkymas buvo įvykdytas valstybės lėšomis 2008 m. Lietuvos Respublikos ūkio ministerijos organizuoto projekto metu. To projekto metu buvo sutvarkytos visos BAB „(duomenys neskelbtini)“ veikloje susidariusios atliekos, kurias, atlikę ne vieną BAB „(duomenys neskelbtini)“ patikrinimą, identifikavo ir nustatė Agentūra, Ūkio ministerija bei projekto vykdytojas UAB „(duomenys neskelbtini)“. Dėl pareiškėjui nežinomų priežasčių, atlikdami BAB „(duomenys neskelbtini)“ patikrinimą projekto vykdymo metu, Agentūra, Ūkio ministerija bei projekto vykdytojas UAB „(duomenys neskelbtini)“ nenustatė tikslaus tvarkytino BAB „(duomenys neskelbtini)“ veikloje susidariusių cheminių atliekų kiekio, todėl, pasibaigus projektui, dar liko dalis nesutvarkytų BAB „(duomenys neskelbtini)“ veikloje susidariusių cheminių atliekų. BAB „(duomenys neskelbtini)“ jau nuo 2005 m. neturint jokių piniginių lėšų ir (ar) turto, galimybių sutvarkyti likusias į projektą neįtrauktas BAB „(duomenys neskelbtini)“ veikloje susidariusias chemines atliekas BAB „(duomenys neskelbtini)“ lėšomis nebuvo (ir šiuo metu nėra). Susidarius aukščiau nurodytai situacijai, kai pati BAB „(duomenys neskelbtini)“ lėšų atliekų tvarkymui neturi, o BAB „(duomenys neskelbtini)“ administratoriui nesant finansiškai atsakingam už BAB „(duomenys neskelbtini)“ veiklos metu sukauptas atliekas, pareiškėjas dėl BAB „(duomenys neskelbtini)“ veikloje susidariusių cheminių atliekų tvarkymo siekė bendradarbiauti su valstybinėmis institucijomis. Atsižvelgdamas į tai, kad BAB „(duomenys neskelbtini)“ atliekų tvarkymas BAB „(duomenys neskelbtini)“ bankroto byloje buvo atliktas valstybės lėšomis (projekto metu), bankroto administratorius kreipėsi į Aplinkos ministeriją prašydamas nurodyti, kokios sąlygos sutvarkyti projekto metu nesutvarkytas BAB „(duomenys neskelbtini)“ veikloje susidariusias atliekas. Gautas atsakymas patvirtino, kad Aplinkos ministerija iki 2020 m. nenumato skirti finansinės paramos bankrutavusiose įmonėse likusių atliekų sutvarkymui. Taigi šiuo metu akivaizdu, kad patalpose likusių per 110 tonų BAB „(duomenys neskelbtini)“ veikloje susidariusių atliekų BAB „(duomenys neskelbtini)“ bankroto byloje sutvarkyti galimybių nebus. Taigi šiuo metu galiojantis teisinis reguliavimas nenustato, kokiu būdu turi būti tvarkomos bankrutavusių įmonių veikloje susidariusios atliekos tais atvejais, kai bankrutavusi įmonė pati neturi lėšų tokių atliekų tvarkymui. Akivaizdu, kad bankroto administratorius, kurio įgaliojimai prasideda tik nuo teismo nutarties iškelti bankroto bylą įsiteisėjimo dienos, už bankrutavusios įmonės veiklos metu sukauptas atliekas negali būti atsakingas tiek, kad jas turėtų tvarkyti savo lėšomis. Būtent dėl šios priežasties, atsižvelgdamas į tai, kad BAB „(duomenys neskelbtini)“ lėšų atliekų tvarkymui neturi, pareiškėjas siekė (ir toliau siekia) bendradarbiauti su valstybinėmis institucijomis, atsakingomis už aplinkos apsaugos kontrolę. Iš nurodytų aplinkybių galima akivaizdžiai matyti, kad priimdama 2014-03-12 privalomąjį nurodymą Agentūra visiškai neatsižvelgė į objektyvias aplinkybes, apsunkinančias privalomame nurodyme nustatytų reikalavimų įgyvendinimą (teisinio reguliavimo spragas, atitinkamų asignavimų nebuvimą ir kt.). Pareiškėjo įsitikinimu, visos jo skunde išdėstytos aplinkybės sudaro pagrindą teigti, jog jo veiksmuose nėra administracinei atsakomybei kilti būtinos sąlygos – kaltės. Atsižvelgiant į visas aukščiau išdėstytas aplinkybes, pareiškėjo vertinimu, Nutarimas dalyje dėl 2014-03-12 privalomojo nurodymo neįvykdymo turėtų būti panaikintas, o administracinio teisės pažeidimo byla šioje dalyje pareiškėjo atžvilgiu nutraukta.

Dėl Nutarimo nepagrįstumo dalyje dėl 2014-02-17 privalomojo nurodymo Nr. VR-14.2-17, kuriuo Agentūra nurodė BUAB (duomenys neskelbtini) bankroto administratoriaus UAB „(duomenys neskelbtini)“ įgaliotam asmeniui R. K. iki 2014-05-16 mišrias statybines ir griovimo atliekas, priklausančias BUAB (duomenys neskelbtini), ir esančias (duomenys neskelbtini), perduoti tvarkytojams, o dokumentus, įrodančius apie atliekų perdavimą pateikti Agentūrai, neįvykdymo pareiškėjas skunde nurodo, kad pabrėžtina, jog BUAB (duomenys neskelbtini) Agentūros duotą 2014-02-17 privalomąjį nurodymą yra apskundusi Vilniaus apygardos administraciniam teismui (administracinė byla Nr. I-7753-789/2014). Teisminis ginčas dėl privalomojo nurodymo pagrįstumo Nutarimo išrašymo metu nebuvo pasibaigęs, taigi klausimas, ar privalomasis nurodymas yra teisėtas, nebuvo išspręstas. BUAB (duomenys neskelbtini) Agentūrą apie vyksiantį administracinį ginčą dėl 2014-02-17 privalomojo nurodymo informavo 2014-08-06, tai matyti iš 2014-09-08 patikrinimo akto Nr. VR-14.7-498 2 punkto. Nepaisant to Agentūra priėmė šį patikrinimo aktą, kurio pagrindu išrašė Nutarimą bei paskyrė pareiškėjui baudą už 2014-02-17 privalomojo nurodymo neįvykdymą. Pareiškėjo vertinimu, Agentūra iki kol nebus išspręstas 2014-02-17 privalomojo nurodymo teisėtumo klausimas administracinėje byloje Nr. I-7753-789/2014, neturėjo teisės skirti pareiškėjui baudos už jo neįvykdymą. Priešinga išvada, pareiškėjo įsitikinimu, lemtų teisėtų lūkesčių principo pažeidimą bei sudarytų galimybes atsirasti teisiniam neapibrėžtumui tuo atveju, jei 2014-02-17 privalomasis nurodymas būtų panaikintas, tačiau bauda už jo neįvykdymą būtų sumokėta. Pareiškėjas nurodo, jog BUAB (duomenys neskelbtini) prieš bankroto bylos iškėlimą aikštelės, esančios Lentvario g. 15, Vilniuje, dalyje vykdė statybinių medžiagų priėmimo-perdirbimo veiklą. Iškėlus BUAB (duomenys neskelbtini) bankroto bylą priimtos ir nespėtos perdirbti statybinės medžiagos liko aikštelės dalyje, kuria naudojosi BUAB (duomenys neskelbtini). BUAB (duomenys neskelbtini) balanse, sudarytame nutarties iškelti bankroto bylą įsiteisėjimo dienos duomenimis, šios mišrios statybinės medžiagos buvo apskaitytos kaip trumpalaikis BUAB (duomenys neskelbtini) turtas, įvertintas 1 696 768,10 Lt suma. Nors 2014-02-17 privalomuoju nurodymu aikštelės dalyje esančios mišrios statybinės medžiagos laikomos bevertėmis tvarkytinomis (utilizuotinomis) atliekomis, tačiau akivaizdu, jog šios BUAB (duomenys neskelbtini) veikloje dar prieš bankroto bylos iškėlimą priimtos statybinės medžiagos yra vertingas BUAB (duomenys neskelbtini) turtas, realizuotinas BUAB (duomenys neskelbtini) bankroto byloje. Agentūros pozicija, jog šis BUAB (duomenys neskelbtini) turtas yra bevertės atliekos, yra priešinga BUAB (duomenys neskelbtini) kreditorių ne kartą išreikštai valiai BUAB (duomenys neskelbtini) bankroto byloje. BUAB (duomenys neskelbtini) kreditoriai nuosekliai laikėsi pozicijos, kad turi būti išnaudotos visos galimybės šį BUAB (duomenys neskelbtini) balanse apskaitytą turtą parduoti bei tokiu būdu gauti pajamų, iš kurių būtų tenkinami teismo patvirtinti kreditorių finansiniai reikalavimai. Pridedamas 2014-01-06 BUAB (duomenys neskelbtini) kreditorių susirinkimo protokolo išrašas, taip pat skelbimai dėl aptariamo turto pardavimo iš varžytinių, taip pat laisvu pardavimu neabejotinai patvirtina, kad yra ir buvo organizuojamas minėto BUAB (duomenys neskelbtini) turto pardavimas, tačiau ne tvarkymas. Dar daugiau, 2014-02-07 buvo gautas UAB „(duomenys neskelbtini)“ komercinis pasiūlymas, kuriuo siūloma šias statybines medžiagas nupirkti. Pabrėžtina ir tai, kad 2014-02-17 privalomojo nurodymo vykdymas (perdavimas atliekų tvarkytojams, o ne pardavimas kreditorių nustatyta tvarka) reikštų, viena vertus, BUAB (duomenys neskelbtini) kreditorių valios nepaisymą bei imperatyvių Lietuvos Respublikos įmonių bankroto įstatymo (toliau – ir ĮBĮ) normų pažeidimą, kita vertus, 1 696 768,10 Lt turto iššvaistymą bei žalos padarymą. Įvykdžius 2014-02-17 privalomąjį nurodymą ir BUAB (duomenys neskelbtini) turtą perdavus atliekų tvarkytojams, Agentūra tokio dydžio žalos BUAB (duomenys neskelbtini) ir jos kreditoriams atlyginti nesutiktų. Dėl to akivaizdu, kad BUAB (duomenys neskelbtini) bankroto byloje šios statybinės medžiagos negali būti tvarkomos (perduodamos atliekų tvarkytojams). Priešingai, kaip minėta, pareiškėjo kreditoriai, kurių interesų apsauga pareiškėjo bankroto procese yra užtikrinta viešuoju interesu, siekia aptariamas statybines medžiagas parduoti. Aukščiau nurodytos faktinės aplinkybės, taip pat galiojantis teisinis reglamentavimas patvirtina, kad mišrios statybinės medžiagos, dėl kurių šiuo atveju yra kilęs ginčas, yra trumpalaikis BUAB (duomenys neskelbtini) turtas, kuris turi būti realizuojamas bankroto byloje laikantis ĮBĮ numatytų imperatyvių nuostatų. Dėl šių priežasčių, pareiškėjo įsitikinimu, šiam BUAB (duomenys neskelbtini) turtui negali būti taikomos atliekų tvarkymą reglamentuojančios teisės aktų nuostatos, kol BUAB (duomenys neskelbtini) kreditorių susirinkimas nenumatė kitaip. Pažymėtina, kad nei Agentūros, nei kitų trečiųjų asmenų veiksmai (valia) negali paneigti ĮBĮ numatytų bankrutavusios įmonės turto realizavimo procedūrų. Sutikus su Agentūros pozicija būtų paneigtas kreditorių autonomijos principas bankroto procese, paneigti kreditorių bankroto byloje priimami sprendimai bei tokiu būdu neabejotinai pažeistas viešasis interesas, o bankroto administratorius įpareigotas atlikti veiksmus, kurie prieštarautų kreditorių valiai bei lemtų milijoninės žalos padarymą BUAB (duomenys neskelbtini) ir jos kreditoriams. Pareiškėjo įsitikinimu, skunde išdėstytos aplinkybės sudaro pagrindą teigti, jog pareiškėjo veiksmuose nėra administracinei atsakomybei kilti būtinos sąlygos – kaltės. Neabejotina, kad pareiškėjas ir/arba bankroto administratorius negali vykdyti tokių Agentūros nurodymų, kurie lemtų imperatyvių ĮBĮ normų pažeidimą, paneigtų BUAB (duomenys neskelbtini) bei jos kreditorių interesus, o taip pat ir viešąjį interesą. Atsižvelgiant į visas aukščiau išdėstytas aplinkybes, pareiškėjo vertinimu, Nutarimas dalyje dėl 2014-02-17 privalomojo nurodymo neįvykdymo turėtų būti panaikintas, o administracinio teisės pažeidimo byla šioje dalyje pareiškėjo atžvilgiu nutraukta.

Teismo posėdžio metu pareiškėjo R. K. įgaliotasis atstovas advokatas Rokas Kairelis palaikė skundo reikalavimus. papildomai atkreipė dėmesį, kad R. K. buvo skirta maksimali bauda, nors jokių sunkinančių aplinkybių nebuvo konstatuota.

Agentūra atsiliepimu į R. K. skundą prašo skundą atmesti kaip nepagrįstą. Nurodo, jog Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas (toliau – ir LVAT) 2009-11-27 nutartyje administracinėje byloje Nr. N-444-2676/2009 yra nurodęs, kad „aplinkos aplinkos apsaugos valstybinės kontrolės įstatymo 21 straipsnio 1 dalyje ir 23 straipsnyje atitinkamai įtvirtinti privalomojo nurodymo įvykdymo ir privalomojo nurodymo apskundimo terminai nėra tarpusavyje susiję, t. y. privalomąjį nurodymą apskundus jo įvykdymo termino eiga nestabdoma, ir kitoks aiškinimas prieštarautų Aplinkos apsaugos valstybinės kontrolės įstatymo paskirčiai, jame įtvirtintam teisiniam reguliavimui“. Lietuvos Respublikos atliekų tvarkymo įstatymas (toliau – ir Atliekų tvarkymo įstatymas) nustato bendruosius atliekų prevencijos ir tvarkymo reikalavimus, kad būtų išvengta atliekų neigiamo poveikio visuomenės sveikatai ir aplinkai; sąlygas, kai medžiaga ar daiktas gali būti nelaikomi atliekomis, atliekų tvarkymo valstybinį reglamentavimą; pagrindinius atliekų tvarkymo sistemų organizavimo ir planavimo principus; reikalavimus atliekų turėtojams ir atliekų tvarkytojams; atliekų tvarkymo ekonomines ir finansines priemones; alyvų, elektros ir elektroninės įrangos, transporto priemonių, apmokestinamųjų gaminių ir pakuočių gamintojų, importuotojų, platintojų teises ir pareigas. Atliekų tvarkymo įstatyme atliekos yra apibrėžiamos kaip medžiaga ar daiktas, kurių turėtojas atsikrato, ketina ar privalo atsikratyti. Atliekų tvarkymo sistema yra siekiama viešojo intereso tikslų – sumažinti atliekų poveikį gamtai, natūraliai aplinkai. Atsižvelgiant į tai, Atliekų tvarkymo įstatymo 4 str. yra nurodyta, kad „atliekų turėtojas šio įstatymo ir kitų teisės aktų nustatyta tvarka turi atliekas perduoti atliekų tvarkytojams arba gali tvarkyti atliekas pats“. Vadovaujantis įstatyminiu reglamentavimu, UAB Prekybos namai „(duomenys neskelbtini)“ priimtos statybinės medžiagos yra laikomos atliekomis, kurių turėtojas privalo atsikratyti, tai yra perduoti jas atliekų tvarkytojams. Agentūros manymu, aplinkos apsauga yra prioritetinis valstybės interesas, kuris turi viršenybę prieš privačių asmenų, šiuo atveju bendrovės kreditorių, siekiančių ekonominės naudos sau, interesus. AB „(duomenys neskelbtini)“ Veiklos nutraukimo plano 3 punkte yra nurodyta, kad „prieš uždarant bendrovę arba nutraukiant veiklą <...>, visas turimų atliekų kiekis turi būti išvežtas į atliekų priėmimo ir perdirbimo įmones <...>. Nutraukti ūkinę veiklą <...> galima tik tada, kai <...> technologinio proceso metu susidariusios atliekos bus išvežtos <...> ir bus sutvarkytos atliekų saugojimo patalpos pagal visus reikalavimus ir instrukcijas, kurių reikalauja Atliekų tvarkymo įstatymas. Sutvarkytos patalpos turi atitikti tą patalpų stovį, kuriame patalpos buvo iki pradedant ūkinę veiklą, susijusią su buitinės chemijos gaminių gamyboje susidariusių atliekų sandėliavimu“. Akcentuoja, jog pagal Atliekų tvarkymo veiklos nutraukimo plano rengimo, derinimo ir įgyvendinimo tvarkos, patvirtintos Lietuvos Respublikos aplinkos ministro 2003-09-25 įsakymu Nr. 469, 3 punktą „Tvarka reglamentuoja Plane numatytų priemonių taikymą Įmonės bankroto atveju, taip pat, kai panaikinamas arba sustabdomas pagal (4.1) ar (4.2) nustatytus reikalavimus Įmonei išduoto leidimo galiojimas, Lietuvos Respublikos teisės aktų nustatyta tvarka reorganizuojamai, restruktūrizuojamai, likviduojamai Įmonei ar kitais atvejais, kai Įmonė netęsia ar negali tęsti atliekų tvarkymo veiklos. Plane numatytos priemonės turi būti įgyvendintos iki Įmonės, kaip juridinio asmens, pasibaigimo.“ Lietuvos apeliacinis teismas 2011-07-18 nutartimi civilinėje byloje Nr. 2A-669/2011 nurodė, jog „Bankrutuojančios (bankrutavusios) įmonės administratoriaus teises ir pareigas nustato ĮBĮ normos. Pagal šio įstatymo 11 straipsnio 3 dalies 3, 4, 8 ir 13 punktų nuostatas, įmonės administratorius ĮBĮ nustatyta tvarka valdo, naudoja bankrutuojančios įmonės turtą ir juo, taip pat bankuose esančiomis šios įmonės lėšomis disponuoja, patikrina bankrutuojančios įmonės sandorius, sudarytus per ne mažesnį kaip 36 mėnesių laikotarpį iki bankroto bylos iškėlimo, sprendžia klausimus dėl įmonės sudarytų sandorių, kurių įvykdymo terminas dar nepasibaigė, tolesnio vykdymo ir naujų sandorių, reikalingų įmonės ūkinei komercinei veiklai tęsti, sudarymo, jei įmonė tęsia ūkinę komercinę veiklą, ir ne vėliau kaip per 30 dienų nuo teismo nutarties iškelti bankroto bylą įsiteisėjimo dienos praneša suinteresuotiems asmenims apie tai, kad vykdys įmonės sudarytas sutartis, kurių vykdymo terminas dar nepasibaigė, arba jų nevykdys. Pagal ĮBĮ 31 straipsnio 5 punkto nuostatą, likviduojant bankrutavusią įmonę, administratorius įstatymų nustatyta tvarka sutvarko atliekas, užterštą dirvožemį ir gruntą <...>. Taigi teismo paskirtas bankrutuojančios (bankrutavusios) įmonės administratorius, naudojantis bankrutuojančios įmonės turtą ir juo disponuojantis, be kitų savo pareigų, privalo patikrinti ir bankrutuojančios įmonės sudarytus sandorius, spręsti klausimus apie sudarytų sandorių vykdymą, o likviduojant bankrutavusią įmonę, įstatymų nustatyta tvarka sutvarkyti bankrutavusios įmonės atliekas, užterštą dirvožemį ir gruntą, o teismui sprendžiančiam bankrutavusios įmonės likvidavimo klausimą - pateikti Aplinkos ministerijos regiono aplinkos apsaugos departamento pažymą“ (Lietuvos apeliacinio teismo 2011-07-18 nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 2A-669/2011).

Skundas netenkintinas.

Teismas, ištyręs ir įvertinęs byloje surinktus įrodymus, sprendžia, kad R. K. pagal ATPK 51¹⁴ straipsnio 1 dalį pripažintas kaltu teisėtai ir pagrįstai, jo veika kvalifikuota tinkamai, nuobauda paskirta laikantis įstatymo reikalavimų.

ATPK 51¹⁴ straipsnio 1 dalyje numatyta, kad aplinkos apsaugos valstybinės kontrolės pareigūno duotame privalomajame nurodyme nustatytų reikalavimų neįvykdymas laiku užtraukia baudą piliečiams nuo penkių šimtų iki vieno tūkstančio litų, pareigūnams – nuo vieno tūkstančio iki dviejų tūkstančių litų. Pabrėžtina, jog LVAT, aiškindamas ATPK 51¹⁴ straipsnio nuostatų taikymą, yra ne kartą akcentavęs, kad siekiant konkretų asmenį patraukti administracinėn atsakomybėn už aptariamą veiką, būtina nustatyti dvi faktines aplinkybes: 1) privalomojo nurodymo galiojimą ir 2) reikalavimų neįvykdymą laiku, t. y. analizuojamam pažeidimui konstatuoti būtina ir pakankama sąlyga yra nustatyti, jog nustatytu terminu neįvykdytas duotas privalomasis nurodymas, kuris nėra panaikintas Aplinkos apsaugos valstybinės kontrolės įstatymo 23 straipsnio ir ABTĮ nustatyta tvarka (žr., pvz., LVAT 2006 m. birželio 30 d. nutartį administracinėje byloje Nr. N17-783/2006, 2011 m. vasario 21 d. nutartį administracinėje byloje Nr. N62-568/2011, 2011 m. gruodžio 30 d. nutartį administracinėje byloje Nr. N62-2355/2011 ir kt.).

Iš bylos medžiagos matyti, kad Agentūros 2014-03-12 privalomuoju nurodymu Nr. VR-14.2-24 BAB „(duomenys neskelbtini)“ nurodyta iki 2014-06-12 pavojingas cheminių medžiagų atliekas, priklausančias BAB „(duomenys neskelbtini)“, ir esančias sandėliuose (duomenys neskelbtini), perduoti tvarkytojams, o dokumentus, įrodančius apie atliekų perdavimą atliekų tvarkytojams pateikti Agentūrai. Taip pat iš bylos medžiagos matyti, jog Agentūros 2014-02-17 privalomuoju nurodymu Nr. VR-14.2-17 BUAB (duomenys neskelbtini) nurodyta iki 2014-05-16 mišrias statybines ir griovimo atliekas (atliekų kodas 17 09 04), priklausančias BUAB (duomenys neskelbtini), ir esančias (duomenys neskelbtini), perduoti atliekų tvarkytojams, o dokumentus, įrodančius apie atliekų perdavimą pateikti Agentūrai.

Agentūra 2014-07-25 raštu Nr. VR-14.6-1128 informavo UAB „(duomenys neskelbtini)“, kad nuo 2014-08-11 bus atliekamas BAB „(duomenys neskelbtini)“ neplaninis patikrinimas dėl 2014-03-12 privalomojo nurodymo Nr. VR-14.2-24 reikalavimų įvykdymo, taip pat 2014-07-25 raštu Nr. VR-14.6-1129 informavo UAB „(duomenys neskelbtini)“, kad nuo 2014-08-11 bus atliekamas BUAB (duomenys neskelbtini) neplaninis patikrinimas dėl 2014-02-17 privalomojo nurodymo Nr. VR-14.2-17 reikalavimų įvykdymo.

2014-08-06 Agentūra gavo BAB „(duomenys neskelbtini)“ bankroto administratoriaus UAB „(duomenys neskelbtini)“ įgalioto asmens R. K. 2014-08-04 raštą Nr. 619/81 dėl neplaninio patikrinimo, kuriame nurodyta, kad „Vilniaus apygardos administracinis teismas šiuo metu nagrinėja administracinę bylą Nr. I-7975-281/2014, kurioje BAB „(duomenys neskelbtini)“ prašo privalomąjį nurodymą Nr. VR-14.2-24 panaikinti. Atsižvelgiant į tai, kad šiuo metu vis dar nėra išspręstas klausimas dėl privalomojo nurodymo Nr. VR-14.2-24 teisėtumo, BAB „(duomenys neskelbtini)“ bankroto administratorius nurodo, kad į neplaninį BAB „(duomenys neskelbtini)“ patikrinimą dėl privalomojo nurodymo Nr. VR-14.2-24 reikalavimų įvykdymo atvykti neketina, kol nebus baigta nagrinėti administracinė byla Nr. I-7975-281/2014. Taip pat 2014-08-06 Agentūra gavo BUAB (duomenys neskelbtini) bankroto administratoriaus UAB „(duomenys neskelbtini)“ įgalioto asmens R. K. 2014-08-04 raštą Nr. 550/96 dėl neplaninio patikrinimo, kuriame nurodyta, kad „Vilniaus apygardos administracinis teismas šiuo metu nagrinėja administracinę bylą Nr. I-7753-789/2014, kurioje BUAB (duomenys neskelbtini) prašo 2014-02-17 privalomąjį nurodymą Nr. VR-14.2-17 ir Agentūros 2014-03-10 sprendimą panaikinti. Atsižvelgiant į tai, kad šiuo metu vis dar nėra išspręstas klausimas dėl 2014-02-17 privalomojo nurodymo Nr. VR-14.2-17 teisėtumo, BUAB (duomenys neskelbtini) bankroto administratorius nurodo, kad į neplaninį BUAB (duomenys neskelbtini) patikrinimą dėl 2014-02-17 privalomojo nurodymo Nr. VR-14.2-17 reikalavimų įvykdymo atvykti neketina, kol nebus baigta nagrinėti administracinė byla Nr. I-7753-789/2014.

Neplaninio patikrinimo metu, kurio rezultatai užfiksuoti 2014-09-08 patikrinimo akte Nr. VR-14.7-497, konstatuota, kad BAB „(duomenys neskelbtini)“ neįvykdė 2014-03-12 privalomojo nurodymo Nr. VR-14.2-24 reikalavimų, tuo įmonė pažeidė Aplinkos apsaugos valstybinės kontrolės įstatymo 54 straipsnio 2 dalies reikalavimus. Taip pat neplaninio patikrinimo metu, kurio rezultatai užfiksuoti 2014-09-08 patikrinimo akte Nr. VR-14.7-498, konstatuota, kad BUAB (duomenys neskelbtini) neįvykdė 2014-02-17 privalomojo nurodymo Nr. VR-14.2-17 reikalavimų, tuo įmonė pažeidė Aplinkos apsaugos valstybinės kontrolės įstatymo 54 straipsnio 2 dalies reikalavimus.

Minėtų 2014-09-08 patikrinimo aktų Nr. VR-14.7-497 ir Nr. VR-14.7-498 pagrindu R. K., kaip BAB „(duomenys neskelbtini)“ bei BUAB (duomenys neskelbtini) įgaliotas atstovas Nutarimu pripažintas kaltu ir nubaustas pagal ATPK 51¹⁴ straipsnio 1 dalį.

Aukščiau išdėstytos aplinkybės, įvertinus jas kitų bylos dokumentuose užfiksuotų duomenų visete, sudaro pagrindą konstatuoti, kad R. K. kaip BAB „(duomenys neskelbtini)“ bei BUAB (duomenys neskelbtini) įgaliotas atstovas žinojo, jog aplinkos apsaugos valstybinės kontrolės pareigūno duotuose privalomuosiuose nurodymuose nustatytus reikalavimus privalu vykdyti, tačiau jam skirtų įpareigojimų savalaikiai neįvykdė, dėl ko toks jo neveikimas atitinka ATPK 51¹⁴ straipsnio 1 dalyje numatyto administracinio teisės pažeidimo sudėtį.

Iš bylos medžiagos, Lietuvos teismų informacinės sistemos (LITEKO) duomenų bei paties R. K. skunde nurodytų argumentų matyti, jog tiek Agentūros 2014-03-12 privalomasis nurodymas Nr. VR-14.2-24, tiek 2014-02-17 privalomasis nurodymas Nr. VR-14.2-17 yra apskųsti Vilniaus apygardos administraciniam teismui ir administracinės bylos dėl nurodytų privalomųjų nurodymų teisėtumo skundžiamo nutarimo priėmimo dieną ir iki šiol dar nėra išnagrinėtos. LVAT 2009-11-27 nutartyje administracinėje byloje Nr. N-444-2676/2009 yra nurodęs, kad Aplinkos apsaugos valstybinės kontrolės įstatymo 21 straipsnio 1 dalyje ir 23 straipsnyje atitinkamai įtvirtinti privalomojo nurodymo įvykdymo ir privalomojo nurodymo apskundimo terminai nėra tarpusavyje susiję, t. y. privalomąjį nurodymą apskundus jo įvykdymo termino eiga nestabdoma, ir kitoks aiškinimas prieštarautų Aplinkos apsaugos valstybinės kontrolės įstatymo paskirčiai, jame įtvirtintam teisiniam reguliavimui. Atsižvelgiant į tai, pažymėtina, jog byloje nėra duomenų, kad nagrinėjamu atveju duoti 2014-03-12 ir 2014-02-17 privalomieji nurodymai būtų pakeisti ar panaikinti Aplinkos apsaugos valstybinės kontrolės įstatymo 23 straipsnio bei Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo nustatyta tvarka. Taigi darytina išvada, kad minėti 2014-03-12 ir 2014-02-17 privalomieji nurodymai yra galiojantys ir laikytini teisėtais. Tuo tarpu 2014-03-12 ir 2014-02-17 privalomųjų nurodymų neįvykdymą nustatytu laiku patvirtina byloje esantys 2014-09-08 patikrinimo aktai Nr. VR-14.7-497 ir Nr. VR-14.7-498, kiti byloje esantys duomenys, be to, šios aplinkybės neneigia ir pats administracinėn atsakomybėn patrauktas asmuo R. K.. Tai įvertinus, konstatuotina, kad šiuo atveju R. K. už ATPK 51¹⁴ straipsnio 1 dalyje numatyto pažeidimo padarymą administracinėn atsakomybėn buvo patrauktas teisėtai ir pagrįstai ir jo argumentai, kad Agentūra nepagrįstai priėmė Nutarimą, kad negalėjo paskirti jam baudos už 2014-03-12 ir 2014-02-17 privalomųjų nurodymų neįvykdymą, kol nebus išspręsti šių privalomųjų nurodymų teisėtumo klausimai administracinėse bylose Nr. I-7975-281/2014 ir Nr. I-7753-789/2014, yra atmestini kaip nepagrįsti.

R. K. savo skunde teigia, jog 2014-02-17 privalomuoju nurodymu BUAB (duomenys neskelbtini) nurodytos perduoti atliekų tvarkytojams šiai įmonei priklausančios mišrios statybinės ir griovimo atliekos nėra bevertės tvarkytinos (utilizuotinos) atliekos, o šios statybinės medžiagos yra vertingas BUAB (duomenys neskelbtini) turtas, realizuotinas BUAB (duomenys neskelbtini) bankroto byloje, kadangi BUAB (duomenys neskelbtini) balanse, sudarytame nutarties iškelti bankroto bylą įsiteisėjimo dienos duomenimis, šios mišrios statybinės medžiagos buvo apskaitytos kaip trumpalaikis BUAB (duomenys neskelbtini) turtas, įvertintas 1 696 768,10 Lt suma, be to, BUAB (duomenys neskelbtini) kreditoriai siekia aptariamas statybines medžiagas parduoti.

Pažymėtina, kad Atliekų tvarkymo įstatymas nustato bendruosius atliekų prevencijos ir tvarkymo reikalavimus, kad būtų išvengta atliekų neigiamo poveikio visuomenės sveikatai ir aplinkai; sąlygas, kai medžiaga ar daiktas gali būti nelaikomi atliekomis, atliekų tvarkymo valstybinį reglamentavimą; pagrindinius atliekų tvarkymo sistemų organizavimo ir planavimo principus; reikalavimus atliekų turėtojams ir atliekų tvarkytojams; atliekų tvarkymo ekonomines ir finansines priemones; alyvų, elektros ir elektroninės įrangos, transporto priemonių, apmokestinamųjų gaminių ir pakuočių gamintojų, importuotojų, platintojų teises ir pareigas. Atliekų tvarkymo įstatyme atliekos yra apibrėžiamos kaip medžiaga ar daiktas, kurių turėtojas atsikrato, ketina ar privalo atsikratyti. Atliekų tvarkymo sistema yra siekiama viešojo intereso tikslų – sumažinti atliekų poveikį gamtai, natūraliai aplinkai. Atsižvelgiant į tai, Atliekų tvarkymo įstatymo 4 straipsnyje yra nurodyta, kad „atliekų turėtojas šio įstatymo ir kitų teisės aktų nustatyta tvarka turi atliekas perduoti atliekų tvarkytojams arba gali tvarkyti atliekas pats“. Vadovaujantis įstatyminiu reglamentavimu, UAB (duomenys neskelbtini) priklausančios mišrios statybinės ir griovimo medžiagos yra laikomos atliekomis (atliekų kodas 17 09 04), kurių turėtojas privalo atsikratyti, tai yra perduoti jas atliekų tvarkytojams. Aplinkos apsauga yra prioritetinis valstybės interesas, kuris turi viršenybę prieš privačių asmenų, šiuo atveju bendrovės kreditorių, siekiančių ekonominės naudos sau, interesus. Be to, pažymėtina, kad nors R. K. savo skunde teigia, jog minėtos mišrios statybinės medžiagos buvo apskaitytos kaip trumpalaikis BUAB (duomenys neskelbtini) turtas, įvertintas 1 696 768,10 Lt suma, tačiau iš pateiktos įmonės balanso kopijos negalima daryti išvados, jog tokia suma buvo įvertintos būtent tos atliekos, kurios buvo įvardytos 2014-02-17 privalomajame nurodyme. Atkreiptinas dėmesys, jog pareiškėjo atstovas teismo posėdžio metu pateikė išrašą iš 2014-10-21 Mišrių statybinių ir griovimo atliekų pardavimo sutarties, iš kurio matyti, jog BUAB (duomenys neskelbtini), atstovaujama administratoriaus UAB „(duomenys neskelbtini)“ direktoriaus R. K., sudarė mišrių statybinių ir griovimo atliekų (atliekų kodas 17 09 04) pardavimo sutartį su UAB „(duomenys neskelbtini)“. Šis išrašas tik patvirtina, jog minėtos statybinės ir griovimo medžiagos yra atliekos, kurias UAB (duomenys neskelbtini) buvo įpareigota perduoti atliekų tvarkytojams bei tai, jog šios atliekos tokiu būdu (parduodant) ir buvo sutvarkytos, tačiau tai padaryta jau gerokai po privalomajame nurodyme nustatyto termino, kuris buvo nustatytas optimalus, tai yra trys mėnesiai (Aplinkos apsaugos valstybinės kontrolės įstatymo 21 straipsnio 1 dalis (redakcija, galiojusi iki 2014-11-01). Pažymėtina, jog prie skundo į bylą yra pateiktas UAB „(duomenys neskelbtini)“ komercinis pasiūlymas, iš kurio matyti, jog UAB „(duomenys neskelbtini)“ dar 2014-02-07 siūlė BUAB (duomenys neskelbtini) nupirkti šiai įmonei priklausančias statybines atliekas. Atsižvelgiant į tai, kas išdėstyta, darytina išvada, jog UAB (duomenys neskelbtini) tokių pačių veiksmų, tai yra parduoti mišrias statybines ir griovimo atliekas (atliekų kodas 17 09 04), galėjo imtis laiku, tai yra per 2014-02-17 privalomajame nurodyme nustatytą terminą, tačiau to nepadarė, nors, kaip minėta, terminas buvo nustatytas optimalus. Taigi šios aplinkybės leidžia pagrįstai teigti, jog R. K., būdamas BUAB (duomenys neskelbtini) bankroto administratoriaus UAB „(duomenys neskelbtini)“ įgaliotasis atstovas ir vadovaujantis ĮBĮ 31 straipsnio 5 punktu privalėdamas likviduojant bankrutavusią įmonę įstatymų nustatyta tvarka sutvarkyti bankrutavusios įmonės atliekas, užterštą dirvožemį ir gruntą, neįvykdė 2014-02-17 privalomojo nurodymo reikalavimų, ko pasėkoje administracinėn atsakomybėn pagal ATPK 51¹⁴ straipsnio 1 dalį patrauktas pagrįstai.

Atsižvelgdamas į tai, kas išdėstyta, teismas konstatuoja, kad Agentūros vyresnysis specialistas R. D. tinkamai išnagrinėjo bylą, teisingai vertino faktines bylos aplinkybes ir pagrįstai patraukė R. K. administracinėn atsakomybėn pagal ATPK 51¹⁴ straipsnio 1 dalį, jo priimtas nutarimas yra teisėtas ir pagrįstas, priimtas išsamiai ištyrus administracinio teisės pažeidimo bylos aplinkybes. Atkreiptinas dėmesys, jog R. K. už ATPK 51¹⁴ straipsnio 1 dalyje numatyto pažeidimo padarymą paskirta 1000 Lt bauda, tai yra jam paskirta minimali sankcijoje numatyta pareigūnams skirtina bauda. ATPK 14 straipsnio 1 dalyje numatyta, kad pareigūnais šiame kodekse laikomi tokie asmenys, kurie nuolat ar laikinai vykdo valdžios atstovų funkcijas, taip pat kurie valstybinės ar kitų nuosavybės formų įmonėse, įstaigose ar organizacijose nuolat arba laikinai eina tarnybą, susijusią su organizacinių-tvarkymo ar administracinių-ūkinių pareigų vykdymu, arba kurie tokias pareigas eina minėtose įmonėse, įstaigose ar organizacijose pagal įgaliojimą. R. K. yra BAB „(duomenys neskelbtini)“ ir UAB (duomenys neskelbtini) administratoriaus UAB „(duomenys neskelbtini)“ įgaliotas asmuo, kuris laikytinas juridiniu bei faktiniu bankrutuojančios įmonės vadovu, jam suteikiant įgalinimus bendrovės vardu atlikti visus veiksmus, taip pat ir susijusius su aplinkosauginių reikalavimų įgyvendinimu ir priežiūra, tad yra asmuo, bendrovėje vykdantis tiek organizacines-tvarkymo, tiek administracines-ūkines pareigas, o tai atitinka ATPK 14 straipsnio 1 dalyje pateiktą pareigūno sąvoką. Tokios nuostatos laikomasi ir teismų praktikoje (Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo nutartis administracinėje byloje Nr. N575 -775/2009, Kauno apygardos administracinio teismo nutartis administracinėje byloje Nr. II-628-402/10, Kauno apygardos teismo nutartis administracinėje byloje Nr. ATP-449-493/2011). Atsižvelgiant į tai, kas išdėstyta, taip pat darytina išvada, jog R. K. nuobauda paskirta pagal įstatymus, laikantis administracinių nuobaudų skyrimo taisyklių, išimtinių aplinkybių, dėl kurių nuobauda galėtų būti švelninama, nenustatyta, todėl nutarimo naikinti ar keisti nėra pagrindo.

Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos administracinių teisės pažeidimų kodekso 302 straipsnio 1 dalies 1 punktu, teismas

Rezoliucinė dalis

nutaria:

R. K. skundo netenkinti.

Lietuvos Respublikos aplinkos ministerijos Vilniaus regiono aplinkos apsaugos departamento Vilniaus miesto agentūros 2014 m. spalio 2 d. nutarimą administracinio teisės pažeidimo byloje Nr. VR-14.1-232 palikti nepakeistą.

Nutartis per dvidešimt dienų nuo jos paskelbimo dienos gali būti skundžiama Vilniaus apygardos teismui, skundą paduodant per Vilniaus miesto apylinkės teismą.