- Teismas
- Lietuvos apeliacinis teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2025-05-08
- Bylos Nr.
- e2-455-881/2025
- Teisminio proceso Nr.
- 2-56-3-00082-2025-5
- Bylos rūšis
- civilinė byla
- Teisėjas
- Vilija Mikuckienė
- Trečiasis asmuo
- uždarosios akcinės bendrovės „Aido turtas“
- Atsakovas
- uždarosios akcinės bendrovės „Topo grupė“
- Pareiškėjas
- uždarosios akcinės bendrovės „Garantijų centras“
- Kategorijos
teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal trečiojo asmens uždarosios akcinės bendrovės „Aido turtas“ atskirąjį skundą dėl Kauno apygardos teismo 2025 m. kovo 25 d. nutarties, kuria tenkintas atsakovės uždarosios akcinės bendrovės „Topo grupė“ prašymas taikyti laikinąsias apsaugos priemones civilinėje byloje pagal pareiškėjos uždarosios akcinės bendrovės „Garantijų centras“ pareiškimą dėl restruktūrizacijos bylos iškėlimo atsakovei uždarajai akcinei bendrovei „Topo grupė“.
Aprašomoji dalis
Teismas nustatė:
I. Ginčo esmė
1. Pareiškėja uždaroji akcinė bendrovė (toliau – UAB) „Garantijų centras“ (toliau – ir pareiškėja) 2025 m. kovo 3 d. kreipėsi į teismą su pareiškimu, prašydama atsakovei UAB „Topo grupė“ (toliau – ir bendrovė, atsakovė) iškelti restruktūrizavimo bylą. Teismas pareiškėjos pareiškimą priėmė 2025 m. kovo 6 d. nutartimi.
Atsiliepimas
2. Bendrovė 2025 m. kovo 10 d. pateikė atsiliepimą į pareiškimą, nurodydama, kad sutinka, jog atsakovei būtų iškelta restruktūrizavimo byla. Kartu su atsiliepimu bendrovė pateikė restruktūrizavimo plano projektą.
3. Atsakovė 2025 m. kovo 24 d. pateikė prašymą taikyti laikinąsias apsaugos priemones ir iki kol bus priimtas ir įsiteisės procesinis sprendimas dėl restruktūrizavimo bylos UAB „Topo grupė“ (ne)iškėlimo uždrausti trečiajam asmeniui UAB „Aido turtas“ nutraukti esminę UAB „Topo grupė“ 2024 m. rugpjūčio 20 d. Negyvenamųjų patalpų nuomos sutartį Nr. NS05425 (toliau – Nuomos sutartis) ir (ar) sustabdyti jos vykdymą.
4. Bendrovė nurodė, kad dėl UAB „Aido turtas“ 2025 m. kovo 19 d. atsakovei pateikto pasiūlymo dėl nuomos sutarties nutraukimo, kuri yra būtina atsakovės kasdienei veiklai vykdyti ir jos gyvybingumui išsaugoti, yra kilusi reali grėsmė atsakovės veiklos tęstinumui, dėl to yra pagrindas taikyti prašomas laikinąsias apsaugos priemones. Atsakovė kartu su 2025 m. kovo 10 d. atsiliepimu pateikė esminių bendrovės sutarčių sąrašą, į kurį įtraukta ir minima nuomos sutartis. Bendrovei svarbu, kad nebūtų nutraukta nuomos sutartis dėl patalpų Šiaulių Akropolyje. Šiame prekybos centre vykdoma didelė bendrovės pardavimų dalis, kuri užtikrina pastovų pajamų srautą ir prisideda prie bendrų veiklos rezultatų. Nuomos sutarties išlaikymas leidžia bendrovei užtikrinti stabilias pajamas, kurios yra būtinos restruktūrizavimo plano įgyvendinimui, finansinių sunkumų įveikimui ir bendrovės likvidumo palaikymui. Nuomos sutarties nutraukimas gali pakenkti restruktūrizavimo plano sėkmingam vykdymui, apriboti bendrovės galimybes gauti palankias sąlygas iš kreditorių ir neigiamai paveikti restruktūrizavimo tikslų įgyvendinimą. Dėl nurodytų priežasčių nuomos sutarties išsaugojimas Šiaulių Akropolyje yra kritiškai svarbus bendrovei ir jos restruktūrizavimo strategijai bei ilgalaikiam stabilumui užtikrinti. UAB „Aido turtas“ nepateikus pagrįstų priežasčių nuomos sutarties nutraukimui, egzistuoja realus ir pagrįstas pagrindas taikyti laikinąsias apaugos priemonės. Priešingu atveju, kyla reali grėsmė bendrovės gyvybingumui, o tuomet pradėtas restruktūrizavimo procesas neteks prasmės. Teikiamas prašymas šiuo atveju atitinka laikinųjų apsaugos priemonių taikymo paskirtį – laikinai sureguliuoti ginčo situaciją. Prašomos taikyti laikinosios apsaugos priemonės atitinka proporcingumo ir ekonomiškumo principus bei neiškreipia šalių interesų pusiausvyros.
II. Pirmosios instancijos teismo nutarties esmė
5. Kauno apygardos teismas 2025 m. kovo 25 d. nutartimi atsakovės UAB „Topo grupė“ prašymą dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo patenkino – pritaikė laikinąją apsaugos priemonę – iki bus priimtas ir įsiteisės teismo procesinis sprendimas dėl restruktūrizavimo bylos UAB „Topo grupė“ (ne)iškėlimo uždraudė UAB „Aido turtas“ nutraukti esminę UAB „Topo grupė“ Nuomos sutartį ir (ar) sustabdyti jos vykdymą
6. Teismas pažymėjo, kad Kauno apygardos teismo 2025 m. kovo 6 d. nutartimi jau buvo spręstas pareiškėjos (kreditorės) prašymas dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo. Teismas, įvertinęs pareiškime nurodytas aplinkybes ir pateiktus įrodymus, padarė išvadą, kad nėra pagrindo konstatuoti, jog pareiškėjos pareiškimas yra akivaizdžiai nepagrįstas.
Atsiliepimas
7. Pirmosios instancijos teismas nustatė, kad kartu su atsiliepimu į pareiškimą dėl restruktūrizavimo bylos iškėlimo atsakovė pateikė esminių sutarčių sąrašą, sudarytą 2025 m. kovo 5 d., kuriame nurodyta ir atsakovės UAB „Topo grupė“ su UAB „Aido turtas“ sudaryta Nuomos sutartis. Su prašymu dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo atsakovė pateikė ir UAB „Aido turtas“ pasiūlymą UAB „Topo grupė“ dėl Nuomos sutarties nutraukimo.
Žemesnės instancijos teismas
8. Teismas pripažino, kad bendrovės kreditorei (UAB „Aido turtas“) nutraukus esminę sutartį iki pareiškimo iškelti bendrovės restruktūrizavimo bylą išnagrinėjimo, dėl sutrikdytos bendrovės ūkinės komercinės veiklos, restruktūrizavimo siekis ir jau parengtas restruktūrizavimo planas, kuriam pritarė bendrovės akcininkas, gali prarasti prasmę, bendrovė netektų galimybės restruktūrizuotis ir išvengti bankroto. Todėl nagrinėjamu atveju kyla realus poreikis užtikrinti status quo (esamą padėtį) tol, kol bus priimtas ir įsiteisės teismo procesinis sprendimas dėl restruktūrizavimo bylos bendrovei (ne)iškėlimo.
Šalies argumentai
9. Teismas, įvertinęs šioje proceso stadijoje pateiktus į bylą įrodymus, atsakovės prašyme išdėstytas aplinkybes, padarė išvadą, kad prašomo draudimo nutraukti esminę sutartį taikymas iki teismo procesinio sprendimo dėl restruktūrizavimo bylos iškėlimo įsiteisėjimo laikytinas tikslinga ir proporcinga laikinąja apsaugos priemone.
III. Atskirojo skundo ir atsiliepimo į jį argumentai
10. Trečiasis asmuo UAB „Aido turtas“ (toliau – apeliantė) atskiruoju skundu prašo panaikinti Kauno apygardos teismo 2025 m. kovo 25 d. nutartį. Atskirasis skundas grindžiamas šiais argumentais:
10.1. Bendrovė nepagrindė, jog Nuomos sutartis yra esminė sutartis bendrovei Lietuvos Respublikos juridinių asmenų nemokumo įstatymo (toliau – JANĮ) 17 straipsnio 3 dalies 6 punkto kontekste. Bendrovės esminių sutarčių sąrašas yra sudarytas ir paremtas vien tik bendrovės subjektyvia nuomone. Vien deklaratyvus šios sutarties įtraukimas į esminių sutarčių sąrašą negali nepagrįstai suvaržyti kreditorės UAB „Aido turtas“ teisių, o atsakovei sudaryti prielaidas nepagrįstai vilkinti įsipareigojimų vykdymą, naudojantis restruktūrizavimo procesu, kaip priemone. Nutraukus Nuomos sutartį, bendrovė galėtų toliau vykdyti veiklą. Teismas, vertindamas atsakovės prašymą ir poreikį taikyti laikinąsias apsaugos priemones, negalėjo Nuomos sutartį pripažinti esmine, nes tam nebuvo pateikta objektyvių argumentų ar duomenų.
10.2. Teismui pritaikius laikinąsias apsaugos priemones nepagrįstai apribotos apeliantės teisės, kadangi apribota galimybė Nuomos sutartį nutraukti, nepaisant to, kad atsakovė nuolat pažeidžia Nuomos sutarties sąlygas (vėluoja mokėti nuomą, neatlieka patalpų remonto). Be to, apeliantė, sudariusi su atsakove Nuomos sutartį, negavo to, ko tikėjosi iš šios sutarties.
Atsiliepimas
11. Atsakovė UAB „Topo grupė“ atsiliepime į atskirąjį skundą prašo atskirąjį skundą atmesti ir Kauno apygardos teismo 2025 m. kovo 25 d. nutartį palikti nepakeistą. Atsiliepimas grindžiamas šiais atsikirtimais:
11.1. Bendrovės gautas 2025 m. kovo 19 d. pasiūlymas, kurio intencija labai aiški – nutraukti Nuomos sutartį – yra tinkamas įrodymas ir patvirtinimas, kad kilo grėsmė, jog bus nutraukta esminė bendrovei Nuomos sutartis. Tikrieji apeliantės ketinimai yra kuo greičiau nutraukti Nuomos sutartį, nepaisant to, kad bendrovė vykdo mokėjimus pagal Nuomos sutartį ir deda maksimalias pastangas tinkamai vykdyti Nuomos sutartį net ir šiuo sunkiu finansiškai ir žmogiškųjų resursų prasme laikotarpiu. Apeliantė nenori tęsti verslo santykių su juridiniu asmeniu, kuris, nors ir vykdo šalių sudarytą sutartį, tačiau susidūrė su laikinais finansiniais sunkumais. Tokia apeliantės pozicija prieštarauja JANĮ tikslams.
11.2. Bendrovė kartu su 2025 m. kovo 10 d. atsiliepimu pateikė esminių bendrovės sutarčių sąrašą. Į šį esminių sutarčių sąrašą įtraukta ir Nuomos sutartis dėl patalpų nuomos Šiaulių Akropolyje. Bendrovė prašyme dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo paaiškino, kodėl ši nuomos sutartis dėl patalpų Šiaulių Akropolyje yra tokia svarbi bendrovės veiklos tęstinumo užtikrinimui. Nuomos sutarties išsaugojimas Šiaulių Akropolyje yra labai svarbus bendrovei ir jos restruktūrizavimo strategijai bei ilgalaikiam stabilumui užtikrinti.
11.3. Bendrovė neturi skolų apeliantei pagal Nuomos sutartį. Bendrovė yra pasirengusi patalpų remonto darbus įgyvendinti nedelsdama po galutinio suderinimo su apeliante. Vienašališkai kintanti nuomotojo pozicija dėl vizualizacijų negali būti traktuojama kaip pateisinama priežastis kaltinti kitą šalį darbų nevykdymu. Tokiu atveju teisinga būtų pripažinti, kad procesas yra sustojęs dėl abipusės nesėkmės pasiekti bendrą sprendimą, o ne dėl vienos šalies kaltės.
11.4. Laikinųjų apsaugos priemonių taikymas yra proporcinga priemonė esamos situacijos stabilumui užtikrinti.
Motyvuojamoji dalis
Teismas konstatuoja:
IV. Apeliacinės instancijos teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados
12. Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro atskirojo skundo faktinis ir teisinis pagrindas bei absoliučių sprendimo (nutarties) negaliojimo pagrindų patikrinimas (Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – ir CPK) 320 straipsnio 1 dalis, 338 straipsnis). Apeliacinės instancijos teismas nagrinėja bylą neperžengdamas apeliaciniame (atskirajame) skunde nustatytų ribų, išskyrus atvejus, kai to reikalauja viešasis interesas ir neperžengus skundo ribų būtų pažeistos asmens, visuomenės ar valstybės teisės ir teisėti interesai (CPK 320 straipsnio 2 dalis).
13. Absoliučių skundžiamos nutarties negaliojimo pagrindų, įtvirtintų CPK 329 straipsnio 2 dalyje, bei pagrindo peržengti atskirajame skunde nustatytas bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas apeliacinės instancijos teismas nenustatė.
14. Apeliacine tvarka nagrinėjamos bylos dalykas yra pirmosios instancijos teismo nutarties, kuria patenkintas prašymas taikyti laikinąsias apsaugos priemones, teisėtumo ir pagrįstumo patikrinimas.
Dėl naujų įrodymų priėmimo
15. Apeliantė kartu su atskiruoju skundu pateikė 2023 m. kovo 27 d., 2023 m. gegužės 29 d., 2023 m. liepos 31 d., 2024 m. birželio 25 d. pranešimus dėl sutarties pažeidimo, delspinigių skaičiavimo lentelę, 2023 m. vasario 6 d., 2023 m. gegužės 5 d., 2023 m. birželio 5 d., 2023 m. liepos 5 d, 2024 m. kovo 5 d., 2024 m. balandžio 5 d., 2024 m. gegužės 3 d., 2024 m. birželio 5 d., 2024 m. liepos 5 d., 2024 m. rugpjūčio 5 d., 2024 m. lapkričio 5 d., 2025 m. vasario 5 d. delspinigių sąskaitas, bendrovės ir UAB „Aido turtas“ elektroninį susirašinėjimą dėl patalpų remonto, UAB „Aido turtas“ buhalterinę pažymą.
16. Šie įrodymai, apeliantės nuomone, patvirtina apeliantės poziciją dėl skundžiamos nutarties nepagrįstumo. Šių įrodymų pateikimo būtinybė iškilo vėliau, t. y. jau po skundžiamos nutarties priėmimo, kadangi skundžiama nutartis priimta dar iki UAB „Aido turtas“ įtraukimo į bylą trečiuoju asmeniu, nesudarant galimybės išreikšti poziciją dėl bendrovės prašymo taikyti laikinąsias apsaugos priemones nepagrįstumo ir atitinkamai pateikti įrodymus.
17. Pagal CPK 314 straipsnį apeliacinės instancijos teismas atsisako priimti naujus įrodymus, kurie galėjo būti pateikti pirmosios instancijos teisme, išskyrus atvejus, kai pirmosios instancijos teismas nepagrįstai atsisakė juos priimti ar kai šių įrodymų pateikimo būtinybė iškilo vėliau. Teismas priima nagrinėti tik tuos įrodymus, kurie patvirtina arba paneigia turinčias reikšmės bylai aplinkybes (CPK 180 straipsnis). Taikydamas CPK 314 straipsnyje nustatytas išimtis ir spręsdamas dėl naujai pateikiamų įrodymų priėmimo apeliacinės instancijos teismas patikrina: ar buvo objektyvi galimybė pateikti juos bylą nagrinėjant pirmosios instancijos teisme; ar vėlesnis įrodymų pateikimas neužvilkins bylos nagrinėjimo; ar naujai prašomas priimti įrodymas turės įtakos sprendžiant šalių ginčą; ar šalis nepiktnaudžiauja įrodymų vėlesnio pateikimo teismui teise (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2019 m. spalio 7 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-237-684/2019, 33 punktas).
18. Atsižvelgdamas į tai, kad laikinųjų apsaugos priemonių klausimas pirmosios instancijos teismo buvo išspręstas pareiškimo iškelti bendrovei restruktūrizavimo bylą priėmimo stadijoje, nepranešus dėl šio klausimo interesą visiems galintiems turėti bendrovės kreditoriams, įskaitant apeliantę, apeliantės pateikti nauji įrodymai yra susiję su ginčo dalyku, t. y. jais siekiamos pagrįsti aplinkybės gali būti svarbios sprendžiant dėl apskųstos teismo nutarties teisėtumo ir pagrįstumo, apeliacinės instancijos teismas priima dalyvaujančių byloje asmenų pateiktus naujus įrodymus (CPK 180, 314 straipsniai).
19. Pažymėtina tai, kad atsakovė, gavusi apeliantės pateiktą atskirąjį skundą, turėjo galimybę su naujais įrodymais susipažinti ir iki apeliacinės instancijos teismo posėdžio pareikšti nuomonę dėl jų (ne)priėmimo bei įrodomosios reikšmės, sprendžiant atsakovės siekiamų laikinųjų apsaugos priemonių (ne)taikymo klausimą.
20. Atsakovė kartu su atsiliepimu į atskirąjį skundą pateikė 2025 m. balandžio 11 d. elektroninį laišką, atsakovės UAB „Topo grupė“ 2025 m. balandžio 2 d. atsakymą į 2025 m. kovo 28 d. UAB „Aido turtas“ pranešimą dėl įsipareigojimų vykdymo, bendrovės ir UAB „Aido turtas“ elektroninį susirašinėjimą dėl patalpų remonto.
21. Nagrinėjamu atveju atsakovė prašymo priimti kartu su atsiliepimu į apeliantės atskirąjį skundą pateiktų naujų rašytinių įrodymų nėra suformulavusi, taip pat nenurodė, kodėl minėtų dokumentų teikimo į bylą būtinybė iškilo tik pateikiant atsiliepimą į atskirąjį skundą. Kadangi atsakovė nemotyvuoja išimties iš bendrosios draudimo priimti naujus įrodymus apeliacinės instancijos teisme taisyklės taikymo, apeliacinės instancijos teismas pateiktų į apeliacine tvarka nagrinėjamą bylą naujų įrodymų priėmimo klausimo nesprendžia.
Dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo, sprendžiant restruktūrizavimo bylos iškėlimo atsakovei klausimą
22. JANĮ nėra nuostatų, reglamentuojančių laikinųjų apsaugos priemonių taikymą, todėl nemokumo procese laikinųjų apsaugos priemonių taikymo klausimas spręstinas vadovaujantis atitinkamomis CPK normomis (CPK 1 straipsnio 1 dalis, JANĮ 15 straipsnio 2 dalis) (Lietuvos apeliacinio teismo 2022 m. balandžio 7 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e2-403-407/2022).
23. Pagal CPK 144 straipsnio 1 dalį teismas byloje dalyvaujančių ar kitų suinteresuotų asmenų prašymu gali imtis laikinųjų apsaugos priemonių, jeigu šie asmenys tikėtinai pagrindžia ieškinio reikalavimą ir, nesiėmus šių priemonių, teismo sprendimo įvykdymas gali pasunkėti arba pasidaryti nebeįmanomas. Taigi, laikinosioms apsaugos priemonėms taikyti turi būti nustatytos dvi sąlygos – ieškinio preliminarus pagrįstumas ir grėsmės ieškovui galbūt palankaus teismo sprendimo įvykdymui buvimas. Šios dvi sąlygos yra kumuliatyvios – nenustačius bent vienos iš jų, atsakovo teisės ir interesai laikinųjų apsaugos priemonių forma negali būti suvaržomi (Lietuvos apeliacinio teismo 2022 m. vasario 24 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e2-123-798/2022).
24. Nagrinėjamu atveju nėra kvestionuojama pirmosios instancijos teismo išvada, kad pareiškimas iškelti atsakovei restruktūrizavimo bylą tikėtinai yra pagrįstas, t. y. jog egzistuoja pirmoji sąlyga laikinosioms apsaugos priemonėms taikyti. Apeliacinės instancijos teismas neturi pagrindo nesutikti su pirmosios instancijos teismo išvada dėl pareiškimo preliminaraus pagrįstumo, todėl dėl pirmosios laikinųjų apsaugos priemonių taikymo sąlygos buvimo išsamiau nepasisako.
25. Vertindamas, ar laikinosioms apsaugos priemonėms taikyti yra antroji būtina sąlyga – grėsmė galimo teismo sprendimo įvykdymui, pirmosios instancijos teismas pažymėjo, kad, bendrovės kreditorei (UAB „Aido turtas“) nutraukus esminę sutartį iki pareiškimo iškelti bendrovės restruktūrizavimo bylą išnagrinėjimo, dėl sutrikdytos bendrovės ūkinės komercinės veiklos, restruktūrizavimo siekis ir jau parengtas restruktūrizavimo planas, kuriam pritarė bendrovės akcininkas, gali prarasti prasmę, bendrovė netektų galimybės restruktūrizuotis ir išvengti bankroto. Todėl nagrinėjamu atveju kyla realus poreikis užtikrinti status quo tol, kol bus priimtas ir įsiteisės teismo procesinis sprendimas dėl restruktūrizavimo bylos bendrovei (ne)iškėlimo.
26. Teismas padarė išvadą, kad nagrinėjamu atveju yra tikslinga taikyti laikinąsias apsaugos priemones, t. y iki bus priimtas ir įsiteisės teismo procesinis sprendimas dėl restruktūrizavimo bylos UAB „Topo grupė“ (ne)iškėlimo uždrausti UAB „Aido turtas“ nutraukti esminę UAB „Topo grupė“ Nuomos sutartį ir (ar) sustabdyti jos vykdymą.
27. Atskirajame skunde apeliantė teigia, kad bendrovė nepagrindė, jog Nuomos sutartis laikytina esmine JANĮ 17 straipsnio 3 dalies 6 punkto kontekste. Be to, apeliantės teigimu, teismui pritaikius laikinąsias apsaugos priemones nepagrįstai apribotos apeliantės teisės, kadangi apribojama galimybė Nuomos sutartį nutraukti, nepaisant to, kad atsakovė nuolat pažeidžia Nuomos sutarties sąlygas (vėluoja mokėti nuomą, neatlieka patalpų remonto). Apeliantė sudariusi su atsakove Nuomos sutartį negavo to, ko tikėjosi iš šios sutarties.
28. JANĮ 2 straipsnio 21 dalis nustato, kad esminė sutartis – tai juridinio asmens ir kito subjekto sudaryta sutartis, kuri būtina juridinio asmens veiklos tęstinumui užtikrinti ir kurią nutraukus juridinis asmuo nebegalėtų vykdyti ūkinės komercinės veiklos. Dėl to bendrovei, siekiančiai inicijuoti restruktūrizavimo procesą, yra itin svarbu, kad apie tai sužinoję kreditoriai nenutrauktų sutarčių, kurios yra būtinos kasdienei veiklai vykdyti ir bendrovės gyvybingumui išsaugoti. JANĮ projekto aiškinamajame rašte nurodyta, kad teismas, spręsdamas restruktūrizavimo bylos iškėlimo klausimą, turėtų būti įsitikinęs juridinio asmens gyvybingumu – taip būtų sudarytos prielaidos išvengti nesėkmingų restruktūrizavimo atvejų. Taigi, gyvybingumo elementui JANĮ suteikta didelė reikšmė, t. y. būtent gyvybingumo elementas yra esminis kriterijus, atskiriantis bankroto ir restruktūrizavimo procedūras nemokumo bylos iškėlimo stadijoje.
29. Pažymėtina, kad pagal Lietuvos apeliacinio teismo praktiką, iki teismo procesinio sprendimo dėl restruktūrizavimo bylos atsakovei iškėlimo įsiteisėjimo dienos gali būti taikoma laikinoji apsaugos priemonė – draudimas kreditoriams nutraukti su bendrove esmines sutartis, ir toks draudimas pripažįstamas tikslinga ir proporcinga laikinąja apsaugos priemone (Lietuvos apeliacinio teismo 2024 m. spalio 1 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e2-760-912/2024).
30. Bylos duomenimis nustatyta, kad atsakovė 2024 m. kovo 10 d. pateikė teismui kartu su atsiliepimu į pareiškimą restruktūrizavimo plano projektą, bendrovės esminių sutarčių sąrašą, kuriame, be kita ko, yra įtraukta Nuomos sutartis su apeliante.
31. Apeliacinės instancijos teismo vertinimu, draudimas bendrovės kreditoriams nutraukti esminių sutarčių sąraše įrašytas sutartis arba vienašališkai modifikuoti jų vykdymą užtikrina bendrovės status quo ir gyvybingumą laikotarpiu, kol sprendžiamas restruktūrizavimo bylos iškėlimo klausimas, kuriam išspręsti įstatyme yra nustatyti aiškūs terminai. Minėta, kad esminė sutartis yra bendrovės ir kito subjekto sudaryta sutartis, kuri būtina bendrovės veiklos tęstinumui užtikrinti ir kurią nutraukus bendrovė nebegalėtų vykdyti ūkinės komercinės veiklos (JANĮ 2 straipsnio 21 dalis), todėl pritaikytos laikinosios apsaugos priemonės užtikrina, jog atsakovei, siekiančiai restruktūrizavimo, nebūtų nutrauktos sutartys, be kurių bendrovė negalėtų vykdyti ūkinės komercinės veiklos. Dėl to pripažintina, kad, esant tokiai situacijai, prašomo draudimo nutraukti sutartis taikymas iki teismo procesinio sprendimo dėl restruktūrizavimo bylos iškėlimo įsiteisėjimo laikytinas tikslinga ir proporcinga laikinąja apsaugos priemone.
32. Pagal JANĮ 102¹ straipsnio 1 dalį nuo restruktūrizavimo bylos iškėlimo iki nutarties dėl restruktūrizavimo plano patvirtinimo įsiteisėjimo dienos juridinio asmens kreditoriai negali: 1) nutraukti esminių sutarčių arba keisti jų sąlygų juridinio asmens nenaudai; 2) nutraukti sutarčių, kurios nėra priskirtos esminėms sutartims, arba keisti jų sąlygų juridinio asmens nenaudai tik dėl to, kad teismas priėmė pareiškimą dėl restruktūrizavimo bylos iškėlimo arba kad juridiniam asmeniui yra iškelta restruktūrizavimo byla. Taigi, įstatymų leidėjo yra įtvirtina esminių sutarčių ir net sutarčių, kurios nėra esminės, apsauga nuo restruktūrizavimo bylos iškėlimo iki nutarties dėl restruktūrizavimo plano patvirtinimo įsiteisėjimo dienos.
33. Apeliacinės instancijos teismo vertinimu, nagrinėjamu atveju atsakovė pagrindė poreikį imtis laikinosios bendrovės esminės sutarties apsaugos iki bus išspręstas restruktūrizavimo bylos iškėlimo klausimas. Nesiėmus tokios laikinosios apsaugos ir apeliantei nutraukus bendrovei esminę Nuomos sutartį iki pareiškimo iškelti bendrovės restruktūrizavimo bylą išnagrinėjimo, dėl sutrikdytos bendrovės ūkinės komercinės veiklos restruktūrizavimo siekis gali prarasti prasmę, bendrovė netektų galimybės restruktūrizuotis ir išvengti bankroto.
34. Apeliantė atskirajame skunde nurodo, kad pritaikius laikinąsias apsaugos priemones buvo nepagrįstai apribotos apeliantės teisės, kadangi apribojama galimybė Nuomos sutartį nutraukti, nepaisant to, kad atsakovė nuolat pažeidžia Nuomos sutarties sąlygas (vėluoja mokėti nuomą, neatlieka patalpų remonto). Apeliantė sudariusi su atsakove Nuomos sutartį negavo to, ko tikėjosi iš šios sutarties.
35. JANĮ 102¹ straipsnio 3 dalyje nustatyta, kad kreditoriaus prašymu teismas gali leisti netaikyti šio straipsnio 1 dalies 1 punkto nuostatų, jeigu pateikiami įrodymai, kad vykdant esminę sutartį būtų nepagrįstai pažeidžiami kreditoriaus interesai. Taigi, kreditorius gali įrodyti, kad draudimas nutraukti esminę sutartį gali būti netaikomas.
36. Apeliantė šia teise pasinaudojo, 2025 m. balandžio 29 d. bendrovės restruktūrizavimo klausimą nagrinėjančiam teismui pateikdama rašytinius paaiškinimus (DOK– 10590), kuriuose nurodė tas pačias faktines aplinkybes kaip ir pateiktame atskirajame skunde, t. y., kad Nuomos sutartis nelaikytina esmine, be to, ji netinkamai vykdoma, todėl neužtikrina nuomotojos teisių ir teisėtų interesų.
37. Lietuvos teismų informacinės sistemos LITEKO duomenimis nustatyta, kad Kauno apygardos teismas 2025 m. gegužės 7d. priėmė nutartį civilinėje byloje Nr. eB2-856-921/2025, kuria atsakovei iškelta restruktūrizavimo byla ir patvirtintas restruktūrizavimo planas. Šioje nutartyje pirmosios instancijos teismas įvertino ir apeliantės atskirajame skunde nurodytas aplinkybes dėl Nuomos sutarties pripažinimo esmine, galimai netinkamo Nuomos sutarties vykdymo ir apeliantės interesų užtikrinimo (Nutarties 51– 52 paragrafai). Nutartis, kuria atsakovei iškelta restruktūrizavimo byla nėra įsiteisėjusi.
38. Šiuo atveju pirmosios instancijos teismui įvertinus apeliantės nurodytas aplinkybes, apeliacinės instancijos teismas dėl jų įvertinimo nepasisako, nes tai nėra šio atskirojo skundo dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo objektas. Nesutikdamos su pirmosios instancijos teismo 2025 m. gegužės 7 d. nutartyje nustatytomis aplinkybėmis ir teisinėmis išvadomis, įskaitant dėl Nuomos sutarties pripažinimo bendrovei esmine ir jos vykdymu, proceso šalys turi teisę pasinaudoti apeliacijos galimybe.
39. Atsižvelgus į pirmiau išdėstytus motyvus dėl esminių sutarčių svarbos bendrovės kasdienei ūkinei komercinei veiklai vykdyti ir status quo tol, kol bus išspręstas restruktūrizavimo bylos iškėlimo klausimas, užtikrinti, apeliacinės instancijos teismo vertinimu, yra pagrindas taikyti atsakovės prašomo pobūdžio laikinąsias apsaugos priemones.
Dėl procesinės bylos baigties
40. Apibendrindamas nurodytus motyvus, apeliacinės instancijos teismas konstatuoja, kad pirmosios instancijos teismas tinkamai įvertino laikinųjų apsaugos priemonių taikymo klausimui išspręsti reikšmingas aplinkybes, todėl priėmė teisėtą ir pagrįstą nutartį, kurios pakeisti ar panaikinti atskirojo skundo motyvais nėra pagrindo, todėl skundžiama pirmosios instancijos teismo nutartis paliekama nepakeista (CPK 337 straipsnio 1 dalies 1 punktas).
Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėja, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 336 straipsniu, 337 straipsnio 1 dalies 1 punktu ir 338 straipsniu,
Rezoliucinė dalis
nutaria:
Kauno apygardos teismo 2025 m. kovo 25 d. nutartį palikti nepakeistą.