Šiaulių apygardos teismo nutartis

2019-09-30 · Civilinė byla Nr. e2S-596-210/2019

Atsisiųsti
Originalas LITEKO ↗
Teismas
Šiaulių apygardos teismas
Dokumentas
Nutartis
Data
2019-09-30
Bylos Nr.
e2S-596-210/2019
Bylos rūšis
civilinė byla
Teisėjas
Vytautas Kursevičius
Skolininkas
uždarosios akcinės bendrovės „Šiaulių plentas“
Pareiškėjas
akcinės bendrovės „Dolomitas“
Kategorijos
Civilinė byla Nr. e2S-596-210/2019Teisminio proceso Nr. 2-70-3-03367-2019-3Procesinio sprendimo kategorijos: 3.5.14.;3.3.2.3.;3.3.2.4.; 3.3.2.5.; (S)
ŠIAULIŲ APYGARDOS TEISMASNUTARTISLIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU2019 m. rugsėjo 30 d.Šiauliai

Šiaulių apygardos teismo civilinių bylų skyriaus teisėjas Vytautas Kursevičius

teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo skolininkės uždarosios akcinės bendrovės „Šiaulių plentas“ atskirąjį skundą dėl Šiaulių apylinkės teismo Šiaulių rūmų 2019 m. liepos 11 d. nutarties civilinėje byloje Nr. e2SP-7599-1028/2019 išnagrinėjus pareiškėjos akcinės bendrovės „Dolomitas“ prašymą išduoti vykdomąjį raštą civilinėje byloje Nr. e2SP-7599-1028/2019.

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

I. Ginčo esmė

1. Šiaulių apylinkės teismo Šiaulių rūmų 2019 m. gegužės 27 d. nutartimi buvo patvirtinta pareiškėjų kreditorės akcinės bendrovės (toliau – AB) „Dolomitas“ ir skolininkės uždarosios akcinės bendrovės (toliau – UAB) „Šiaulių plentas“ 2019 m. gegužės 8 d. sudaryta taikos sutartis.

Šalies argumentai

2. 2019 m. liepos 5 d. pareiškėja AB „Dolomitas“ kreipėsi į teismą prašydama išduoti vykdomąjį raštą civilinėje byloje Nr. e2SP-7599-1028/2019.

II. Pirmosios instancijos teismo nutarties esmė

3. Šiaulių apylinkės teismo Šiaulių rūmai 2019 m. liepos 11 d. nutartimi išdavė pareiškėjai AB „Dolomitas“ vykdomąjį raštą civilinėje byloje Nr. e2SP-7599-1028/2019 dėl Šiaulių apylinkės teismo Šiaulių rūmų 2019 m. gegužės 27 d. nutartimi patvirtintos kreditorės AB „Dolomitas“ ir skolininkės UAB „Šiaulių plentas“ 2019 m. gegužės 8 d. sudarytos taikos sutarties vykdymo.

4. Byloje teismas nenustatė, kad UAB „Šiaulių plentas“ būtų pateikusi rašytinius įrodymus, jog tinkamai vykdė Šiaulių apylinkės teismo Šiaulių rūmų 2019 m. gegužės 27 d. nutartimi patvirtintą šalių taikos sutartį. Remdamasis bylos medžiaga, atsižvelgęs į pareiškėjos AB „Dolomitas“ prašymą, teismas sprendė, kad UAB „Šiaulių plentas“ taikos sutartyje numatytų savo įsipareigojimų nevykdo, todėl prašymą dėl vykdomojo rašto išdavimo tenkino ir išdavė AB „Dolomitas“ prašomą vykdomąjį raštą.

III. Atskirojo skundo ir atsiliepimo į atskirąjį skundą argumentai

5. Atskiruoju skundu skolininkė UAB „Šiaulių plentas“ prašo panaikinti pirmosios instancijos teismo nutartį ir klausimą išspręsti iš esmės – pakeisti Šiaulių apylinkės teismo 2019-05-27 nutartimi civilinėje byloje e2SP-7599-1028/2019 patvirtintos taikos sutarties tarp UAB „Dolomitas“ ir UAB „Šiaulių plentas“ vykdymą išdėstant vykdymą trijų mėnesių laikotarpiui. Atskirasis skundas grindžiamas šiais argumentais:

5.1. Teismas prašymą išduoti vykdomąjį raštą išnagrinėjo nepranešęs apeliantei, neišsiuntė skolininkei ir nepareikalavo pateikti atsikirtimus į pateiktą prašymą bei įrodymus, susijusius su taikos sutarties vykdymu, taip pažeidė vykdomojo rašto išdavimo tvarką.

5.2. Teismas nesiaiškino skolininkės galimybių vykdyti taikos sutartį, neanalizavo šalių susitarimo pobūdžio, nevertino galimybės pakeisti šalių taikos sutartyje numatytų sąlygų vykdymo tvarką, kaip tai numatyta CPK 646 straipsnio 3 dalyje.

5.3. UAB „Šiaulių plentas“ neneigia prievolės atsiskaityti su išieškotoja UAB „Dolomitas“, tačiau įvertinus šiuo metu susidariusią didelę įsipareigojimų sumą, pateikus antstoliui vykdyti vykdomąjį raštą, pasunkėtų įmonės finansinė veikla, strigtų mokestinių prievolių vykdymas valstybei (VMI, „Sodra“), darbo užmokesčio mokėjimas darbuotojams. UAB „Šiaulių plentas“, įvertinusi situaciją dėl įsipareigojimų vykdymo UAB „Dolomitas“ ir įmonės finansinių galimybių, prašo išdėstyti Šiaulių apylinkės teismo 2019-07-11 nutartimi patvirtintos taikos sutarties vykdymą trijų mėnesių laikotarpiui. Apeliantė nurodo, kad UAB „Šiaulių plentas“ pagal taikos sutarties 2 punkto sąlygas yra užtikrinusi prievolių vykdymą išieškotojai UAB „Dolomitas“, todėl mano, kad kreditorės interesai išdėstant taikos sutarties vykdymą nebūtų pažeisti.

Atsiliepimas

6. Atsiliepimu į atskirąjį skundą kreditorė AB „Dolomitas“ prašo palikti nepakeistą pirmosios instancijos teismo nutartį ir atskirąjį skundą atmesti. Atsiliepimas grindžiamas šiais argumentais:

6.1. Skolininkė nepagrįstai teigia, kad yra įvykdžiusi taikos sutarties 2 punkto reikalavimą – pateikusi reikalavimo užtikrinimą, kreditorė tokio užtikrinimo nėra gavusi ir jokie tai patvirtinantys įrodymai nėra pateikti.

6.2. Įsiskolinimas atsirado iš esmės dėl skolininkės pasirinktos pozicijos nevykdyti pirmiausia ilgalaikės dolomitinės ir granitinės skaldos pirkimo pardavimo sutarties, o vėliau ir taikos sutarties sąlygų. Kreditorė nesutinka su skolininkės argumentais, kad kreditorė nesilaikė susitarimų ir skolininkė neturėjo objektyvių galimybių atsiskaityti su kreditore. Skolininkė nepateikė jokių įrodymų, kurie patvirtintų, kad ji negalėjo atsiskaityti su kreditore. Apeliantė iki vykdomojo dokumento perdavimo antstoliui neprašė nei teismo, nei kreditorės taikos sutarties įvykdymo atidėti ar išdėstyti, taip pat pakeisti sprendimo vykdymo tvarką.

6.3. Skolos sumokėjimo atidėjimas trečią kartą pažeistų kreditorės lūkesčius, suteiktų skolininkei perdėtą pranašumą ir pažeistu teisingumo, protingumo ir lygiateisiškumo principus. Skolininkės teiginys, kad taikos sutartyje nustatytos įmokos yra jai nepakeliamai didelės, yra deklaratyvus ir neatitinka tikrovės. Skolininkė savo sunkią materialinę padėtį grindžia deklaratyviais teiginiais, o apie numatomą finansinį įmonės pagerėjimą nėra pateikta jokių tai patvirtinančių įrodymų. Įsiskolinimo mokėjimo išdėstymas iš esmės paneigtų teismo nutartimi patvirtintos taikos sutarties nuostatas, pažeistų kreditorės interesus ir teisėtus lūkesčius.

Motyvuojamoji dalis

Teismas konstatuoja:

IV. Apeliacinio teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados

7. Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – ir CPK) 320 straipsnio 1 dalyje nustatyta, jog bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro apeliacinio skundo faktinis ir teisinis pagrindas bei absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų patikrinimas. Apeliacinės instancijos teismas nagrinėja bylą neperžengdamas apeliaciniame skunde nustatytų ribų, išskyrus kai to reikalauja viešasis interesas ir neperžengus skundo ribų būtų pažeistos asmens, visuomenės ar valstybės teisės ir teisėti interesai (CPK 320 straipsnio 2 dalis). Apeliacinės instancijos teismas ex officio patikrina, ar nėra CPK 329 straipsnyje nurodytų absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų. Atskiriesiems skundams nagrinėti taikomos tos pačios taisyklės, išskyrus CPK XVI skyriaus II skirsnyje numatytas išimtis. Absoliučių pirmosios instancijos teismo nutarties negaliojimo pagrindų apeliacinės instancijos teismas nenustatė.

8. Apeliacine tvarka nagrinėjamoje byloje sprendžiama, ar pirmosios instancijos teismas pagrįstai kreditorei išdavė vykdomąjį raštą pagal šalių sudarytos taikos sutarties nuostatas.

9. Byloje nustatyta, kad Šiaulių apylinkės teismo Šiaulių rūmai 2019 m. gegužės 27 d. nutartimi patvirtino kreditorės AB „Dolomitas“ ir skolininkės UAB „Šiaulių plentas“ sudarytą taikos sutartį, kuria skolininkė įsipareigojo sumokėti kreditorei 1.064.078,29 Eur skolą iki 2019-07-31, mokėdama tokiais terminais: iki 05.20 – 210 000,00 Eur; iki 06.14 – 210 000,00 Eur, iki 06.29 – 210 000,00 Eur, iki 07.20 – 210 000,00 Eur, iki 07.31 – 224 078,29 Eur. Šioje taikos sutartyje sulygtų skolinių įsipareigojimų, tinkamam įvykdymui užtikrinti skolininkė įsipareigojo kreditorei per vieną mėnesį nuo šios sutarties pasirašymo pateikti galiojančią neatšaukiamą banko garantiją, šalių sutarto turto įkeitimą arba akcininkų ar kitos, abiem šalims priimtos įmonės laidavimą visai 1.064.078,29 Eur sumai. Šalys susitarė, kad skolininkei pažeidus šioje taikos sutartyje numatytus įsipareigojimus, t. y. per nustatytą terminą nesumokėjus nurodytos sumos ar jos dalies, kreditorė turi teisę be išankstinio įspėjimo nedelsiant pradėti išieškojimą iš skolininkės dėl visos nesumokėtos įsiskolinimo sumos. Nustatytu netinkamo skolininkės mokėjimų vykdymo atveju visa likusi nesumokėta taikos sutartyje nurodyta skolos suma tampa pradelsta (grafikas nebetaikomas), todėl kreditorė turi teisę be atskiro pranešimo skolininkei kreiptis į teismą dėl vykdomojo rašto pagal šią taikos sutartį išdavimo visai nesumokėtai skolos sumai ir pateikti vykdomuosius raštus priverstiniam išieškojimui CPK nustatyta tvarka.

10. Pareiškėja AB „Dolomitas“ pateikė teismui prašymą išduoti vykdomąjį raštą dėl teismo nutartimi patvirtintos taikos sutarties nevykdymo, nurodydama, kad UAB „Šiaulių plentas“ nesilaiko taikos sutarties sąlygų ir su kreditore neatsiskaito. Pirmosios instancijos teismas išdavė pareiškėjai AB „Dolomitas“ vykdomąjį raštą.

11. Atskirąjį skundą skolininkė UAB „Šiaulių plentas“ iš esmės grindžiama aplinkybėmis, kurios, apeliantės manymu, sudaro pagrindą panaikinti skundžiamą nutartį dėl vykdomojo rašto išdavimo ir tenkinti jos prašymą dėl taikos sutarties tarp UAB „Dolomitas“ ir UAB „Šiaulių plentas“ vykdymo išdėstymo trijų mėnesių laikotarpiui. Apeliantė pakeisti taikos sutarties sąlygų vykdymo tvarką prašo dėl atsiradusių laikinų finansinių sunkumų.

12. Lietuvos Aukščiausiasis Teismas, aiškindamas taikos sutarties sampratą (CK 6.983 straipsnis), nurodė, kad taikos sutartis – tai ginčo šalių tarpusavio kompromisas, susitarimas, kuriuo jos, atsisakydamos tam tikrų oponuojančių argumentų, nustato abipusiškai priimtinas jų ginčo sprendimo sąlygas (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2010 m. kovo 15 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-108/2010, 2008 m. liepos 4 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-354/2008; kt.). Teismo patvirtinta taikos sutartis jos šalims turi galutinio teismo sprendimo (res judicata) galią (CK 6.985 straipsnio 1 dalis) ir yra vykdytinas dokumentas (CPK 584 straipsnio 1 dalies 4 punktas).

13. CPK 646 straipsnio 3 dalis numato, jeigu nevykdoma teismo patvirtinta taikos sutartis, suinteresuota šalis gali kreiptis į bylą išnagrinėjusį teismą su prašymu išduoti vykdomąjį raštą. Teismas, ištyręs šalių nurodytas aplinkybes ir pateiktus įrodymus apie taikos sutarties sąlygų vykdymą, dėl neįvykdytos taikos sutarties dalies išduoda vykdomąjį raštą arba atsisako jį išduoti. Spręsdamas vykdomojo rašto išdavimo klausimą, teismas gali pakeisti šalių taikos sutartyje numatytų sąlygų vykdymo tvarką, nekeisdamas šalių susitarimo esmės. Kasacinis teismas yra išaiškinęs, kad pagal teisinį reglamentavimą vykdomojo rašto išdavimo procese teismas neturi teisės keisti teismo patvirtintos taikos sutarties sąlygų. Teismo gali būti keičiama tik šių sąlygų, nutarties, kuria patvirtinta taikos sutartis, vykdymo tvarka (CPK 284 straipsnio 1 dalis, 646 straipsnio 3 dalis). Teismas, vadovaudamasis sprendimo (nutarties) vykdymo tvarkos pakeitimo instituto nuostatomis, gali spręsti tik dėl procesinių tokio sprendimo (nutarties) vykdymo klausimų, pavyzdžiui, skolos, kitų taikos sutartį mokėtinų sumų išdėstymo, mokėjimo atidėjimo, o materialinių teisinių santykių aspektas negalėtų būti liečiamas (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2015 m. spalio 16 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-528-706/2015).

14. Apeliacinės instancijos teismas, spręsdamas, ar pirmosios instancijos teismui buvo pagrindas išduoti kreditorei vykdomąjį raštą, visų pirma, reikšminga laiko tai, kad pasirašydama taikos sutartį apeliantė UAB „Šiaulių plentas“ pati įsipareigojo atsiskaityti su AB „Dolomitas“ taikos sutartyje nustatytais terminais, t. y. šalys laisva valia nusistatė taikos sutarties vykdymo tvarką, jokių pretenzijų dėl taikos sutarties sąlygų nereiškė.

15. Antra, apeliantė nepagrįstai atskirajame skunde nurodo, kad ji pagal taikos sutarties 2 punkto sąlygas yra užtikrinusi prievolių vykdymą išieškotojai. Kreditorė tvirtina, kad tokio užtikrinimo nėra gavusi, tai patvirtinantys įrodymai nėra pridėti ir prie atskirojo skundo.

16. Trečia, abi taikos sutarties šalys yra juridiniai asmenys, verslininkai, kuriems keliami didesni rūpestingumo ir apdairumo reikalavimai, todėl apeliantė UAB „Šiaulių plentas“, turėjo įvertinti taikos sutarties sąlygas ir savo galimybes šias sąlygas tinkamai įgyvendinti. Apeliantė ir su atskiruoju skundu nepateikė jokių įrodymų patvirtinančių tinkamą teismo patvirtintos taikos sutarties vykdymą. Taigi, byloje nėra įrodymų, jog apeliantė tinkamai vykdė Šiaulių apylinkės teismo Šiaulių rūmų 2019 m. gegužės 27 d. nutartimi patvirtintą šalių taikos sutartį, t. y. iki 2019-07-31 sumokėti kreditorei 1 064 078,29 Eur skolą pagal išdėstytą penkių tarpinių mokėjimų grafiką. Minėtos aplinkybės patvirtina, kad apeliantė UAB „Šiaulių plentas“ praktiškai visą laiką po taikos sutarties patvirtinimo netinkamai vykdė taikos sutartimi prisiimtus įsipareigojimus (nemokėjo įmokų pagal taikos sutartyje numatytą mokėjimo grafiką), tai suponuoja išvadą, jog jau pasirašant taikos sutartį apeliantei turėjo būti žinoma jos sunki finansinė padėtis ir pasunkėtų galimybės įvykdyti taikos sutartį, dėl to ji galėjo tartis su kreditore dėl palankesnių skolos grąžinimo sąlygų (pvz., ilgesnio mokėjimo termino, mažesnių įmokų ir pan.), tačiau to nepadarė.

17. Ketvirta, teismas, vertindamas apeliantės prašymą dėl vykdomojo rašto vykdymo išdėstymo trijų mėnesių laikotarpiui, pažymi, kad apeliantė UAB „Šiaulių plentas“ jokiais objektyviais įrodymais nepagrindė aplinkybės, kad ji negali atsiskaityti su kreditore AB „Dolomitas“ dėl išskirtinių, objektyvių priežasčių. Atskirajame skunde išdėstytos aplinkybės apie atsiradusius laikinus finansinius sunkumus ne tik nepagrįstos jokiais objektyviais įrodymais, tačiau ir neužtikrina (negarantuoja), kad apeliantės įsipareigojimai pagal jos prašomą pakeisti taikos sutarties vykdymo tvarką apskritai bus ateityje įvykdyti. Juolab, kad iš teismų informacinės sistemos LITEKO duomenų matyti, jog apygardos teisme yra sprendžiamas klausimas dėl restruktūrizavimo bylos UAB „Šiaulių plentas“ iškėlimo. Atsižvelgiant į minėtas aplinkybes, sutiktina su kreditorės pozicija, kad taikos sutarties vykdymo tvarkos pakeitimas, t. y. skolos grąžinimo termino prailginimas 3 mėnesiams (nutarties priėmimo dieną šis terminas bus suėjęs), suteiktų nepagrįstą pranašumą apeliantei UAB „Šiaulių plentas“ ir nebūtų išlaikyta šalių teisėtų interesų pusiausvyra.

18. Remdamasis tuo, kas išdėstyta, apeliacinės instancijos teismas konstatuoja, kad pirmosios instancijos teismas tinkamai įvertino bylos aplinkybes, padarė pagrįstas ir motyvuotas išvadas, todėl nėra jokio pagrindo atskirojo skundo argumentais panaikinti ar pakeisti skundžiamą teismo nutartį. Atsižvelgiant į tai, atskirasis skundas atmetamas, o pirmosios instancijos teismo nutartis paliekama nepakeista (CPK 337 straipsnio 1 dalies 1 punktas).

Teismas vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 337 straipsnio 1 dalies 1 punktu,

Rezoliucinė dalis

nutaria:

Šiaulių apylinkės teismo Šiaulių rūmų 2019 m. liepos 11 d. nutartį palikti nepakeistą.

Teisėjas Vytautas Kursevičius