Regionų apygardos administracinio teismo sprendimas

Kauno apygardos administracinio teismo teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Astos Urbonienės (kolegijos pirmininkės ir pranešėjos), Janinos Vitunskienės, Nataljos Zelionkienės,

viešame teismo posėdyje išnagrinėjo administracinę bylą pagal pareiškėjo J. J. skundą dėl sprendimo panaikinimo ir

Aprašomoji dalis

nustatė:

Motyvuojamoji dalis

Pareiškėjo skundas atmestinas kaip nepagrįstas.

Byloje kilęs ginčas dėl Marijampolės apskrities vyriausiojo policijos komisariato Viešosios tvarkos skyriaus Licencijavimo poskyrio 2015-03-17 sprendimo „Dėl leidimo laikyti (nešiotis) ginklus panaikinimo" teisėtumo ir pagrįstumo (b.l. 14).

Bylos duomenys neginčijamai patvirtina, kad 2014-07-01 Marijampolės apskrities vyriausiojo policijos komisariato Viešosios tvarkos skyriaus Licencijavimo poskyris, iš Licencijuojamos veiklos posistemio duomenų bazės, gavo informaciją apie tai, kad pradėtas ikiteisminis tyrimas ir J. J. pareikšti įtarimai baudžiamojoje byloje Nr. 98-1-00417-14. Vadovaujantis Lietuvos Respublikos Ginklų ir šaudmenų kontrolės įstatymo (toliau – GŠKĮ) 41 straipsnio l dalies 5 punktu iš J. J. 2014-07-11 poėmio protokolu buvo išimti ginklai ir leidimas laikyti (nešiotis) ginklus Nr.0000611. Jokių pastabų ar prieštaravimų pareiškėjas poėmio metu nenurodė (b.l. 8). Šios aplinkybės pareiškėjas neginčija. 2015-03-16 atsakovas gavo informaciją apie tai, kad J. J. 2014-07-16 įsiteisėjusiu Jurbarko rajono apylinkės teismo baudžiamuoju įsakymu baudžiamojoje byloje Nr. 1-143-670/2014 pripažintas kaltu už nusikaltimų, numatytų Lietuvos Respublikos Baudžiamojo kodekso (toliau – BK) 286 straipsnyje (pasipriešinimas valstybės tarnautojui ar viešojo administravimo funkcijas atliekančiam asmeniui) ir BK 290 straipsnyje (Valstybės tarnautojo ar viešojo administravimo funkcijas atliekančio asmens įžeidimas), padarymą ir jam paskirta bausmė 2 MGL (260 litų) bauda. Pažymėtina, kad J. J. nusikaltimus padarė sunkinančiomis aplinkybėmis, t.y. būdamas apsvaigęs nuo alkoholio, alkoholio matuokliu nustatyta 2.36 promilių girtumas (b.l. 9-12).

Marijampolės apskrities vyriausiojo policijos komisariato Viešosios tvarkos skyriaus Licencijavimo poskyrio 2015-03-17 sprendimu „Dėl leidimo laikyti (nešiotis) ginklus panaikinimo" J. J. panaikintas išduotas leidimas Nr.0000611 laikyti (nešiotis) ginklus (b.l. 14).

Konstitucinis Teismas yra pažymėjęs, kad ginklai bei šaudmenys gali kelti pavojų viešajai tvarkai ir visuomenės saugumui, žmonių gyvybei ar sveikatai, todėl įstatymų leidėjas, atsižvelgdamas į būtinumą užtikrinti visuomenės saugumą ir viešąją tvarką, ginti žmogaus teises ir laisves, turi įgaliojimus nustatyti ginklų ir šaudmenų patekimo į civilinę apyvartą, jų laikymo, naudojimo, leidimų įsigyti ginklą išdavimo sąlygas ir tvarką (Konstitucinio Teismo 2001 m. balandžio 12 d. nutarimas).

Ginklų ir šaudmenų apyvarta, siekiant užtikrinti žmogaus, visuomenės ir valstybės saugumą, klasifikavimo į kategorijas nuostatos, ginklų ir šaudmenų apyvartos bei jos kontrolės teisiniai pagrindai, taip pat subjektų, kurių veikla susijusi su ginklais ir šaudmenimis, teisės ir pareigos yra reglamentuotos pagrinde GŠKĮ. Taigi, GŠKĮ tikslas - įtvirtinti ginklų ir šaudmenų klasifikavimo į kategorijas nuostatas, ginklų ir šaudmenų apyvartos bei jos kontrolės teisinius pagrindus, taip pat nustatyti subjektų, kurių veikla susijusi su ginklais ir šaudmenimis, teises ir pareigas (Įstatymo 1 straipsnio 2 dalis). Įstatymo 40 straipsnio 1 dalies 5 punkte numatyta, kad leidimai laikyti (nešiotis) B, C kategorijos ginklus ir šaudmenis panaikinami atsiradus Įstatymo 17 straipsnio 1 dalies 3, 4, 5, 8, 10 punktuose ir (ar) 18 straipsnio 2 dalyje numatytoms sąlygoms. Tokiu atveju policija nurodo leidimo panaikinimo motyvus. Įstatymo nuostatų analizė patvirtina išvadą, kad Įstatymo leidėjas yra išsamiai diferencijavęs sąlygas bei nustatęs platų ratą atvejų, kada asmeniui gali būti panaikintas leidimas nešiotis ir laikyti B, C kategorijų ginklus bei šaudmenis, o būtent, - yra nustatęs griežtus reikalavimus asmenų elgesiui, laikant bei nešiojant šaunamuosius ginklus bei juos, kaip asmenybes, charakterizuojančiom aplinkybėm. Įstatymo nuostatų analizė patvirtina išvadą, kad 40 straipsnio 1 dalyje įtvirtintos nuostatos yra imperatyvios. Įstatymų leidėjas nesuteikia diskrecijos teisės viešojo administravimo subjektui (šiuo atveju – atsakovui), kuriam suteikti įgaliojimai taikyti šią normą, pasirinkti kitokį elgesio variantą, išskyrus šioje normoje nurodytą leidimo nešiotis ir laikyti B, C kategorijų ginklus ir šaudmenis panaikinimą. Nežiūrint to, pareiškėjo atžvilgiu taikant Įstatymo 40 straipsnio 1 dalies 5 punkto nuostatas, kompetentingam viešojo administravimo subjektui atsiranda pareiga surinkti tokius duomenis, kurie būtų pakankamai informatyvūs, patikimi, objektyvūs ir būtų motyvuotas pagrindas leidimui panaikinti (ABTĮ 57 str.). Kaip jau minėta, GŠKĮ 40 straipsnio 1 dalies 5 punkte numatyta, kad leidimai nešiotis ir leidimai laikyti B, C kategorijų ginklus ir šaudmenis panaikinami atsiradus Įstatymo 17 straipsnio 1 dalies 3, 4, 5, 8, 10 punktuose ir (ar) 18 straipsnio 2 dalyje numatytoms sąlygoms. Įstatymo, 18 straipsnio 2 dalies 5 punkte nustatyta, kad nepriekaištingos reputacijos asmeniu nelaikomas asmuo, turintis teistumą.

Kaip matyti iš byloje esančių duomenų, pareiškėjas J. J. 2014-07-16 įsiteisėjusiu Jurbarko rajono apylinkės teismo baudžiamuoju įsakymu baudžiamojoje byloje Nr. 1-143-670/2014 pripažintas kaltu už nusikaltimų, numatytų BK 286 straipsnyje (pasipriešinimas valstybės tarnautojui ar viešojo administravimo funkcijas atliekančiam asmeniui) ir BK 290 straipsnyje (Valstybės tarnautojo ar viešojo administravimo funkcijas atliekančio asmens įžeidimas), padarymą ir jam paskirta bausmė 2 MGL (260 litų) bauda. Pažymėtina, kad J. J. nusikaltimus padarė sunkinančiomis aplinkybėmis, t.y. būdamas apsvaigęs nuo alkoholio, alkoholio matuokliu nustatyta 2.36 promilių girtumas (b.l. 9-12).

BK 97 straipsnio l dalyje konstatuojama, kad turinčiais teistumą laikomi už nusikaltimo padarymą asmenys, kuriems įsiteisėjo Lietuvos Respublikos ar kitos Europos Sąjungos valstybės narės teismo priimtas apkaltinamasis nuosprendis. Šio straipsnio 3 dalies 3 punkte numatyta, jog turinčiais teistumą laikomi asmenys nuteisti už tyčinį nusikaltimą ir realiai atlikę paskirtą bausmę, - bausmės atlikimo laikotarpiu ir po bausmės atlikimo arba atleidimo nuo bausmės atlikimo – trejus metus, jeigu jie nuteisti už nesunkų ar apysunkį nusikaltimą. Šiuo atveju pareiškėjas pripažintas kaltu ir nuteistas už nesunkių nusikaltimų, numatytų LR BK 286 ir 290 straipsniuose, padarymą, todėl pagal BK 97 straipsnio 3 dalies 3 punktą jis ginčijamo sprendimo priėmimo metu buvo laikomas asmeniu turinčiu teistumą ir pagal Įstatymo 18 straipsnio 2 dalies 5 punkto nuostatas nelaikytas nepriekaištingos reputacijos asmeniu. Nors ginčijamame sprendime atsakovas nurodė tik BK 97 straipsnio 1 dalį, kurios pagrindu pareiškėją laikė asmeniu turinčiu teistumą, tačiau tai nelaikytina esminiu pažeidimu, dėl kurio gali būti panaikintas ginčijamas sprendimas, kadangi, kaip jau ir minėta, pareiškėjas neabejotinai sprendimo priėmimo metu buvo laikomas asmeniu turinčiu teistumą ir pagal BK 97 straipsnio 3 dalies 3 punktą.

Pastebėtina, kad Konstitucinis Teismas savo jurisprudencijoje yra pažymėjęs, jog tarp asmens teisių ir laisvių iš vienos pusės ir visuomenės interesų – iš kitos neretai kyla konfliktų, o kartais atsiranda ir prieštaravimų, kurie demokratinėje visuomenėje sprendžiami derinant skirtingus interesus ir siekiant nepažeisti jų pusiausvyros. Vienas iš interesų derinimo būdų yra asmens teisių ir laisvių ribojimas. Beje, tokią galimybę numato ir Europos Žmogaus teisių ir pagrindinių laisvių apsaugos konvencija. Pagal šią Konvenciją ir susiformavusią Europos Žmogaus Teisių Teismo praktiką tokie apribojimai galimi, t. y. laikomi pagrįstais, jeigu atitinka dvi sąlygas: 1) yra teisėti ir 2) būtinai reikalingi demokratinėje visuomenėje. Teisėtumo reikalavimas reiškia, kad apribojimai turi būti nustatomi tik įstatymu, kuris viešai paskelbiamas, o jo normos suformuluojamos pakankamai aiškiai. Įstatymais apibrėžiant teisių įgyvendinimo ribas, būtina atsižvelgti į atitinkamos teisės (ar laisvės) paskirtį bei prasmę ir Lietuvos Respublikos Konstitucijoje nustatytas jos ribojimo galimybes bei sąlygas (Konstitucinio Teismo 1997 m. vasario 13 d. nutarimas).

Nagrinėjamoje byloje neginčytinai nustatyta, kad pareiškėjo statusas neatitinka nepriekaištingos reputacijos sąlygos, numatytos Įstatymo 18 straipsnio 2 dalies 5 punkte, todėl teisėjų kolegija konstatuoja, kad atsakovas pagrįstai nusprendė panaikinti leidimą laikyti (nešiotis) ginklus ir ginčijamas sprendimas yra pagrįstas ir teisėtas.

Nepagrįstas pareiškėjo skundo motyvas, jog ginčijamas sprendimas priimtas praleidus nustatytą terminą. Objektyvūs ir neginčijami bylos duomenys, kurie nepaneigti kitais įrodymais, patvirtina, kad 2015-03-16 atsakovas gavo informaciją apie tai, kad J. J. 2014-07-16 įsiteisėjusiu Jurbarko rajono apylinkės teismo baudžiamuoju įsakymu baudžiamojoje byloje Nr. 1-143-670/2014 pripažintas kaltu už minėtų nusikaltimų padarymą ir ginčijamu 2015-03-17 sprendimu jam panaikintas išduotas leidimas laikyti (nešiotis) ginklus, todėl skundas atmestinas kaip nepagrįstas.

Rezoliucinė dalis

Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 85-87 straipsniais, 88 straipsnio 1 punktu, 127 straipsniu, teisėjų kolegija

nusprendžia:

Skundą atmesti kaip nepagrįstą.

Sprendimas per 14 dienų nuo jo paskelbimo dienos gali būti skundžiamas Lietuvos vyriausiajam administraciniam teismui.